2024-03-27 Nr. AB-5386-3-61-3-00382-2024-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-187-1188/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00382-2024-4

Procesinio sprendimo kategorija 49.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. kovo 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. A. (J. A.) atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. A. (J. A.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas J. A. (J. A.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2024 m. sausio 11 d. sprendimą, kuriuo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760097812 (toliau – ir Sprendimas).

Pareiškėjas prašė atnaujinti skundo padavimo terminą.

Pareiškėjas nurodė, kad neturi aktyvios Migris paskyros, todėl negavo atsakovo jam siųsto Sprendimo. Pareiškėjas paaiškino, kad Migracijos departamento sprendimą gavo tik 2024 m. vasario 1 d.

II. Regionų administracinis teismas 2024 m. vasario 14 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą ir atsisakė priimti skundą.

Pirmosios instancijos teismas iš atsakovo pateiktų duomenų nustatė, kad Sprendimas pareiškėjui buvo išsiųstas 2024 m. sausio 11 d. per Lietuvos migracijos informacijos sistemą (Migris) pareiškėjo darbdavio prašyme išduoti J. A. leidimą laikinai gyventi nurodytu jo elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini). Tačiau kaip nustatyta pagal pareiškėjo Migris asmens bylos duomenis, pareiškėjas neturi aktyvios Migris paskyros, todėl negalėjo prie jos prisijungti.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas neneigia, jog 2024 m. sausio 11 d. jis gavo el. laišką, kurio turinys: „Gauta žinutė MIGRIS paskyroje. Informuojame, kad gavote žinutę savo MIGRIS paskyroje. Prašome prisijungti adresu https://www.migracija.lt/lt/app/user-profile/conversations ir perskaityti žinutę.“. Teismas vertino, kad šis laiško tekstas nesudaro pagrindo spręsti apie priimtą konkretų sprendimą, todėl konstatavo, kad apie 2024 m. sausio 11 d. priimtą sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi pareiškėjui netapo žinoma būtent 2024 m. sausio 11 d. Tačiau teismas nustatė, kad 2024 m. sausio 15 d. pareiškėjo darbdavys uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Jaldus“ informavo pareiškėją apie gautą informaciją iš Migracijos departamento apie 2024 m. sausio 11 d. priimtą sprendimą panaikinti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Įvertinęs nustatytas aplinkybes, rašytinius įrodymus teismas konstatavo, jog apie pareiškėjo atžvilgiu priimtą Migracijos departamento sprendimą pareiškėjui tapo žinoma 2024 m. sausio 15 d. iš UAB “Jaldus”. 2024 m. sausio 15 d. pareiškėjui ir jo atstovui tapo žinoma ir skundžiamo sprendimo priėmimo data – 2024 m. sausio 11 d. Taigi, teismas vertino, kad Sprendimo apskundimo terminas suėjo 2024 m. sausio 29 d. Teismas akcentavo, kad pareiškėją atstovauja advokatas, kuriam neabejotinai yra žinoma ketinamo skųsti sprendimo tvarka ir terminai.

Teismas nustatė, kad pareiškėjo atstovas į Migracijos departamentą, prašydamas pateikti Sprendimą, kreipėsi tik 2024 m. sausio 22 d. Teismo vertinimu, pareiškėjas nepateikė jokių svarių argumentų ir įrodymų, patvirtinančių, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais dėl objektyvių, ne nuo pareiškėjo valios priklausančių priežasčių negalėjo įgyvendinti savo teisės pateikti skundo teismui teisės aktų nustatytu terminu, todėl teismas netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu.

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 14 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti pareiškėjo skundą, arba panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 14 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti skundo padavimo terminą ir priimti skundą, arba panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 14 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti skundo priėmimo klausimą.

Pareiškėjas paaiškina, kad 2024 m. sausio 15 d. pareiškėjo darbdavys UAB „Jaldus“ informavo pareiškėją, kad gavo informaciją iš Migracijos departamento apie 2024 m. sausio 11 d. priimtą sprendimą panaikinti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, tačiau paties sprendimo UAB „Jaldus“ negavo ir pareiškėjui nepateikė. Iš pateiktos informacijos pareiškėjas nesužinojo Sprendimo turinio bei jo motyvų.

Pareiškėjas taip pat paaiškino, kad tuo metu Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose buvo nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje pareiškėjas kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos 138 straipsnio 1 dalyje. Šioje byloje atliktame ikiteisminiame tyrime pareiškėjui, be kita ko, yra skirta kardomoji priemonė dokumentų paėmimas (paimtas Leidimas laikinai gyventi LR, Nr. 760097812). Pareiškėjas, iš UAB „Jaldus“ sužinojęs apie Migracijos departamento 2024 m. sausio 11 d. priimtą sprendimą, nedelsdamas kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus su prašymu leisti laikinai nesilaikyti kardomosiomis priemonėmis nustatytų sąlygų ir laikinai grąžinti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tam, kad pareiškėjas galėtų nuvykti į Migracijos departamentą ir gauti Migracijos departamento sprendimą, tačiau teismas pareiškėjo prašymo netenkino.

Pareiškėjo atstovo 2024 m. sausio 22 d. prašymu Migracijos departamento Sprendimas buvo įteiktas jam tik 2024 m. vasario 1 d.

Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad apie priimtą sprendimą sužinojo 2024 m. sausio 15 d., kadangi tą dieną pareiškėjas nesužinojo jokių sprendimo motyvų, jam nebuvo aiškus sprendimo turinys, nebuvo jokių galimybių apsispręsti skųsti sprendimą ar ne. Pareiškėjas pažymi, kad sprendimo įteikimas ir sužinojimas, kad yra priimtas sprendimas yra visiškai skirtingi dalykai. Įteikus sprendimą, tampa žinomas sprendimo turinys, sprendimo argumentai bei motyvai. Juos galima vertinti ir apsispręsti skųsti sprendimą ar ne. Tuo tarpu gavus tik informaciją, kad yra priimtas sprendimas, bet jo nemačius, viso to įvertinti negalima.

Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad jis nėra praleidęs skundo padavimo termino.

Pareiškėjas nesutiko, kad pareiškėjo atstovas, 2024 m. sausio 15 d. gavęs informaciją apie priimtą Sprendimą, nepagrįstai ilgai delsė kreiptis į Migracijos departamentą dėl Sprendimo įteikimo.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad jau kitą dieną, t. y. 2024 m. sausio 16 d. buvo surašytas prašymas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams leisti laikinai nesilaikyti kardomosiomis priemonėmis nustatytų sąlygų ir laikinai grąžinti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Prašymas surašytas tam, kad pareiškėjas galėtų nuvykti į Migracijos departamentą ir gauti 2024 m. sausio 11 d. Migracijos departamento sprendimą. Gavus iš Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartį, kuria atsisakyta tenkinti minėtą prašymą, buvo nuspręsta nuvykti į Migracijos departamentą, kad kuo greičiau būtų gautas Sprendimas, tačiau Migracijos departamentas atsisakė gyvai priimti atstovą, todėl nedelsiant buvo surašytas prašymas pateikti Sprendimo nuorašą ir išsiųstas el. paštu. Taigi, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas dėjo visas įmanomas pastangas, kad gautų Sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 14 d. nutarties dalies, kuria teismas netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą atsakovui Migracijos departamentui dėl 2024 m. sausio 11 d. sprendimo, kuriuo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760097812, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad apie skundžiamą Sprendimą pareiškėjas sužinojo 2024 m. sausio 15 d. gavęs informaciją iš darbdavio apie priimtą Sprendimą, todėl paskutinė skundo padavimo teismui diena buvo 2024 m. sausio 29 d. Teismas nustatė, kad pareiškėjas padavė skundą 2024 m. vasario 2 d., t. y. praleidęs Lietuvos Respublikos įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir ĮUTP) 138 straipsnio 1 dalyje nustatytą 14 dienų apskundimo terminą. Teismas vertino, kad pareiškėjo nurodytos termino praleidimo priežastys nelaikytinos objektyviomis, todėl netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą ir skundą atsisakė priimti.

Pareiškėjas, nesutikdamas su teismo nutartimi, teigia, kad 2024 m. sausio 15 d. jam nebuvo žinoma informacija apie Sprendimo turinį, todėl teismas nepagrįstai nusprendė, kad nuo šios dienos turėtų būti skaičiuojamas skundo padavimo terminas. Be to, pareiškėjas nurodo veikęs rūpestingai, operatyviai, ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas gauti Sprendimą.

Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra pamatinė asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės aktų. Teisė į teisminę gynybą sprendžiant administracinius ginčus įtvirtinama Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Viena iš teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų yra skundo padavimo terminas.

Pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

ĮUTP 138 straipsnio 1 dalis numato, kad užsienietis skundą dėl sprendimo, priimto pagal šį Įstatymą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus, gali paduoti atitinkamam apygardos administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtinto Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo 103.2.1 punkte numatyta, kad, jeigu Migracijos departamentas priima sprendimą atsisakyti išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi, Migracijos departamento įgaliotas valstybės tarnautojas ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo Aprašo 102 punkte nurodyto sprendimo priėmimo dienos, privalo išsiųsti užsieniečiui šį sprendimą per MIGRIS.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Migracijos departamentas 2024 m. sausio 11 d. išsiuntė pareiškėjui Sprendimą per Lietuvos migracijos informacijos sistemą (Migris) pareiškėjo elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), tačiau nustatyta, kad pareiškėjas neturi aktyvios Migris paskyros, todėl negalėjo prie jos prisijungti ir susipažinti su Sprendimu. Teismas vertino, kad pareiškėjo sužinojimo apie Sprendimo data laikytina 2024 m. sausio 15 d., kuomet pareiškėjo darbdavys UAB „Jaldus“, gavęs pranešimą iš Migracijos departamento apie priimtą sprendimą panaikinti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, informavo apie tai pareiškėją.

Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra konstatavęs, jog sprendžiant klausimą dėl termino skundui paduoti, svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jei turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo; ar aktas turėjo būti skelbiamas viešai, ar buvo paskelbtas; ar pareiškėjas žinojo, kad toks aktas turi būti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti apie akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir jo turinį bei per įstatymu nustatytą terminą teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galbūt pažeistų savo teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1228-492/2015; 2024 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byla Nr. eAS-18-520/2024 ir kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad skundžiamas aktas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies prasme laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada administracinį aktą priėmė, koks yra jo turinys, ir laikoma, jog asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (žr., pvz., 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-26-822/2020; kt.).

Nors pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjo darbdavys 2024 m. sausio 15 d. informavo pareiškėją apie Sprendimą, tačiau iš gauto pranešimo pareiškėjas neturėjo jokių duomenų apie Sprendimo turinį, taigi jis negalėjo įgyvendinti savo teisės kreiptis į teismą dėl šio Sprendimo panaikinimo. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjo atstovas, gavęs informaciją apie sprendimą panaikinti jam leidimą laikinai gyventi, operatyviai ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas gauti Sprendimą ir pateikė skundą teismui iš karto, t. y. kitą dieną po to, kai tik Migracijos departamento Sprendimas (t. y. visos apimties individualus administracinis aktas) buvo jam įteiktas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes ir minėtas teisės aktų nuostatas, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai procesinio termino eigos pradžią nustatė 2024 m. sausio 15 d. ir nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas praleido terminą skundui dėl Sprendimo paduoti. Migracijos departamentas pareiškėjo atstovui Sprendimo nuorašą išsiuntė 2024 m. vasario 1 d., pareiškėjas skundą teismui padavė 2024 m. vasario 2 d., t. y. nepraleidęs ĮUTP 138 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino.

Apibendrinant konstatuotina, kad tik 2024 m. vasario 1 d. gavęs Sprendimą, pareiškėjas galėjo pradėti rengti skundą (ABTĮ 24 ir 25 str.) ir kreiptis į teismą, todėl nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepraleido ĮUTP 138 straipsnio 1 dalyje nustatyto procesinio termino.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu. Dėl to pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. A. (J. A.) atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 14 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo J. A. (J. A.) skundo priėmimo klausimą Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis