Legislator Case Law & Legislation
04290614-e328-48e9-8e09-71740171b3fe AI generated

04290614-e328-48e9-8e09-71740171b3fe · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 04290614-e328-48e9-8e09-71740171b3fe
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Marytės Mitkuvienės ir Nijolės PiÅ¡kinaitės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo L. L. (teisių perėmėja D. L.) apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apygardos teismo 2011 m. sausio 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-189-71/2011 pagal paminėto ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos dėl administracinių aktų panaikinimo, sandorių pripažinimo negaliojančiais, nuosavybės teisių atkÅ«rimo ir materialinės žalos priteisimo, tretieji asmenys:

Legislator headnote

AI generated

04290614-e328-48e9-8e09-71740171b3fe · Lietuvos apeliacinis teismas: K., Ž. T. ir L. T., nors buvo įpareigota šį žemės sklypÄ grÄ Å¾inti K. L., atgavus K. L. nuosavybės teises į pastatus (2000-12-20 raÅ¡tas Nr. 1302-03). IeÅ¡kovo teigimu, jis yra mirusios K. L. teisių perėmėjas, kuris apie ginčo įsakymus sužinojo tik pradėjęs veiksmus pagal jo mamos K. L. (mirusios 1997-04-09) testamentÄ , kuriuo turėjo paveldėti 43,89 ha (duomenys neskelbtini) žemę su pastatais. IeÅ¡kovas pažymėjo, kad Å iaulių apskrities virÅ¡ininko administracijos 2002-02-27 sprendimÄ Nr. 54-14691 dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo K.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr                                                             Civilinė byla Nr. 2A-542/2012                                                                                 Procesinio sprendimo kategorija: 30.4.2. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. lapkričio 26 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Marytės Mitkuvienės ir Nijolės PiÅ¡kinaitės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo L. L. (teisių perėmėja D. L.) apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apygardos teismo 2011 m. sausio 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-189-71/2011 pagal paminėto ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos dėl administracinių aktų panaikinimo, sandorių pripažinimo negaliojančiais, nuosavybės teisių atkÅ«rimo ir materialinės žalos priteisimo, tretieji asmenys:

Kelmės rajono savivaldybė, valstybės įmonės „Registrų centras“ Å iaulių filialas, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Å iaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyrius, R. K., Ž. T. bei L. T., n u s t a t ė:I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas L. L. ieÅ¡kiniu prašė:         1. Pripažinti niekiniais ir panaikinti Å iaulių apskrities valdytojo 1996-06-24 įsakymo Nr. 557-V (toliau – Ä®sakymas Nr. 1) 4 punktÄ ir Å iaulių apskrities virÅ¡ininko pavaduotojo 1997-08-25 įsakymÄ Nr. 633 „Dėl Å iaulių apskrities valdytojo įsakymo Nr. 557-V 1996-06-24 dalinio pakeitimo" (toliau – Ä®sakymas Nr. 2), kuriais pripažintos V.

R. nuosavybės teisės ir leista teisiÅ¡kai įregistruoti nurodyto asmens nuosavybės teises į antrÄ butÄ gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) 89,48 m2, Å«kio pastatus (duomenys neskelbtini), ir M. Č. nuosavybės teisės bei leista teisiÅ¡kai įregistruoti nurodyto asmens nuosavybės teises į pirmÄ butÄ gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) 89,48 m2, Å«kio pastatus (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (toliau Ä®sakymas Nr. 1 ir Nr. 2 kartu vadinami ginčo įsakymais);        2.

Panaikinti VÄ® „Registro centras" Å iaulių filialo (duomenys neskelbtini) vienkiemio pastatų teisinę registracijÄ , atliktÄ pagal ginčo įsakymus, bei K. L. (duomenys neskelbtini) pastatų su namų valda, esančių (duomenys neskelbtini) (buvęs (duomenys neskelbtini) vienkiemis), teisinę registracijÄ VÄ® „Registro centras" pagal pirkimo – pardavimo sandorius;       3. Pripažinti K. L. vardu nuosavybės teises į (duomenys neskelbtini) vienkiemio pastatus su 1,00 ha namų valda, kuriuos ji paveldėjo pagal 1934 m. sausio 18 d.

Kelmės apylinkės teismo sprendimÄ , ir pavesti nustatyta tvarka įforminti nuosavybės teisių atstatymÄ ;        4. Priteisti iÅ¡ atsakovo Å iaulių apskrities virÅ¡ininko administracijos 225 000 Lt materialinei žalai atlyginti (1 b. t., 113-118 l.).Nurodė, kad ieÅ¡kovo motina K. L. (B.) 1991 m. spalio 25 d. parašė nustatytos formos pareiÅ¡kimus (duomenys neskelbtini) agrarinės reformos tarnybai ir Kelmės rajono savivaldybei su praÅ¡ymais atstatyti 1946 metais neteisėtai nacionalizuotÄ nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ 43,89 ha žemę su pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini), paveldėtÄ pagal 1934 m. sausio 18 d.

Kelmės apylinkės teismo sprendimÄ . (duomenys neskelbtini) agrarinės reformos taryba 1993 m. spalio 1 d. priėmė nutarimÄ sugrÄ Å¾inti K. L. nacionalizuotÄ turtÄ , tačiau K. L. buvo nustatyta sÄ lyga, kad 35,0 ha iÅ¡ 43,7 ha grÄ Å¾inamos žemės K. L. turi iÅ¡nuomoti (duomenys neskelbtini) žemės Å«kio bendrovei, be to, turi bÅ«ti pasiraÅ¡yta sutartis su V. R. ir E. R. (kurie 1979 m. buvo (duomenys neskelbtini) kolÅ«kio įkeldinti į K. L. iki nacionalizacijos priklausiusį gyvenamÄ jį namÄ ).

K. L., įvykdydama sÄ lygas, sudarė: 1) 1993 m. lapkričio 19 d. nuomos sutartį su (duomenys neskelbtini) žemės Å«kio bendrove (pagal Žemės Å«kio ministerijos 1993 m. spalio 21 d. įsakymÄ Nr. 819) dėl 35 ha ploto žemės iÅ¡nuomojimo nurodytai bendrovei; 2) 1993 m. lapkričio 19 d. grÄ Å¾inamos K. L. privatinėn nuosavybėn, turėtos žemės valdos iÅ¡sidėstymo ir dabartinių jos naudotojų (duomenys neskelbtini) žemės Å«kio bendrovės bei E. R.) iÅ¡aiÅ¡kinimo aktÄ (kuriame nurodyti naudotojai neprieÅ¡taravo dėl suprojektuotų ir plane pažymėtų buvusios žemės sklypo su pastatais savininkės K.

L. nustatytų žemėvaldos ribų); 3) 1993 m. lapkričio 18 d. susitarimÄ su V. R. ir E. R., pagal kurį pastarieji nereiÅ¡kė pretenzijų dėl į K. L. žemėje esančius trobesius, statinius ir įrenginius, o nurodytų asmenų įdėtas lėšas į šį turtÄ atlygino ieÅ¡kovas. IeÅ¡kovo teigimu, nesudarius aukščiau nurodytos nuomos sutarties ir 1993 m. lapkričio 18 d. susitarimo, nebÅ«tų buvęs galimas žemės su pastatais grÄ Å¾inimas.IeÅ¡kovas pažymėjo, kad 1996 m. vasario 23 d.

K. L. kreipėsi į Å iaulių apskrities administracijos valdytojÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į 43,89 ha žemės sklypÄ su trobesiais (duomenys neskelbtini) vienkiemyje, tačiau buvo gautas 1996 m. kovo 28 d. raÅ¡tas Nr. 10-2/L-69, kuriame apskrities žemės Å«kio departamento direktorius pateikė neatitinkančius tikrovės faktus, nurodydamas, kad sprendimas dėl nuosavybės atstatymo nepriimtas, nes nebuvo atmatuotas asmeninis Å«kis Å¡ioje vietoje gyvenančioms P. Č. ir V. R. Å¡eimoms.

Pasak ieÅ¡kovo, Ä®sakymu Nr. 1, iÅ¡imties tvarka, V. R. buvo pripažinta nuosavybės teisė į pastatus ir leista teisiÅ¡kai įregistruoti (duomenys neskelbtini) vienkiemio pastatus, priklausančius K. L., o, vadovaujantis Å¡iuo įsakymu, VÄ® „Registrų centras“ Å iaulių filialas skubos tvarka atliko nurodytų pastatų teisinę registracijÄ V. R. vardu; be to, buvo neteisėtai perskirstyti (duomenys neskelbtini) vienkiemio pastatai V. R. ir M. Č. (mirusios 1997-02-16) vardu, pagal Ä®sakymÄ Nr. 2, kuriuo vadovaudamasis VÄ® „Registrų centras“ Å iaulių filialas pakeitė (duomenys neskelbtini) vienkiemio pastatų (statinių) turtinę priklausomybę – perregistravo juos atitinkamai V.

R. ir M. Č. vardu, o vėliau - M. Č. turto tariamos paveldėtojos T. L. vardu. IeÅ¡kovas nurodė, kad ginčo įsakymų pagrindu K. L. nekilnojamasis turtas neteisėtai, be teismo sprendimo buvo įregistruotas aukščiau nurodytų asmenų, neturinčių dokumentų, patvirtinančių jų nuosavybės teises, vardu. Neteisėtai perskirsčius pastatus, Å iaulių apskrities virÅ¡ininko administracija 2003 m. kovo 4 d. įregistravo patikėjimo teisę Å¡ios administracijos vardu į 1,00 ha namų valdos žemės sklypÄ , kurio naudojimo paskirtis – individualių namų statyba ir eksploatavimas, kurio dalį 2006 m. birželio 7 d. pardavė R.

K., Ž. T. ir L. T., nors buvo įpareigota šį žemės sklypÄ grÄ Å¾inti K. L., atgavus K. L. nuosavybės teises į pastatus (2000-12-20 raÅ¡tas Nr. 1302-03). IeÅ¡kovo teigimu, jis yra mirusios K. L. teisių perėmėjas, kuris apie ginčo įsakymus sužinojo tik pradėjęs veiksmus pagal jo mamos K. L. (mirusios 1997-04-09) testamentÄ , kuriuo turėjo paveldėti 43,89 ha (duomenys neskelbtini) žemę su pastatais. IeÅ¡kovas pažymėjo, kad Å iaulių apskrities virÅ¡ininko administracijos 2002-02-27 sprendimÄ Nr. 54-14691 dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo K.

L. į 43,89 ha žemės (duomenys neskelbtini) vienkiemyje jis gavo 2002 m. kovo 21 d. ir nuosavybės teises į Å¡iÄ 43,89 ha žemę ieÅ¡kovas perėmė 2002 m. kovo 28 d., įregistravęs nuosavybės teises Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybinės įmonės Å iaulių filiale (registro Nr.54/22479). IeÅ¡kovas, gavęs ginčo įsakymus, pastebėjo, jog Å iaulių apskrities valdytojo (A. Å .) paraÅ¡as Ä®sakyme Nr. 1 yra suklastotas (pasiraÅ¡ytas kito asmens – Z.

M.); be to, apie neteisėtus valdžios institucijų veiksmus, atliekant K. L. nuosavybės teisių grÄ Å¾inimo procedÅ«ras, konstatuota Seimo kontrolierių pažymose. Dublike ieÅ¡kovas pažymėjo, jog K. L. dar 1989 m. rugpjūčio 1 d. Kelmės rajono vykdomajam komitetui padavė pareiÅ¡kimÄ dėl nuosavybės teisių grÄ Å¾inimo į žemę ir pastatus – gyvenamÄ jį namÄ , svirnÄ , karvidę, arklidę bei daržinę, esančius (duomenys neskelbtini) (buvęs (duomenys neskelbtini) vienkiemis; 2 b. t., 117-118 l.).Atsakovas Å iaulių apskrities virÅ¡ininko administracija (teisių perėmėja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos) atsiliepime į ieÅ¡kinį prašė jį atmesti (2 b. t., 77-80 l.).

Nurodė, kad K. L. 1989 m. rugpjūčio 1 d. pareiÅ¡kimas nebuvo paduotas Kelmės rajono vykdomajam komitetui, be to, ieÅ¡kovas Å iaulių apygardos administraciniam teismui buvo padavęs skundÄ , kuriuo prašė panaikinti ginčo nutarimus, tačiau nurodytas teismas 2002 m. balandžio 26 d. nutartimi atsisakė priimti šį skundÄ , kaip paduotÄ , praleidus terminÄ , o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2002 m. rugsėjo 2 d. nutartimi paliko nepakeistÄ nurodytÄ apygardos administracinio teismo nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti skundÄ dėl ginčo įsakymų panaikinimo.

Atsakovo teigimu, K. L. už pastatus yra iÅ¡mokėta kompensacija, todėl ieÅ¡kovas negali praÅ¡yti grÄ Å¾inti jų natÅ«ra; be to, pinigai sumokėti už visus nacionalizuotus buvusius pastatus, neiÅ¡skiriant juos į nugriautus ir likusius, o iÅ¡likusiuose pastatuose yra nauji gyventojai, kurie yra teisėti pastatų savininkai. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Å iaulių apygardos teismas 2011 m. sausio 12 d. sprendimu atmetė ieÅ¡kinį (3 b. t., 101-111 l.).Nurodė, kad K. L. nebuvo pateikusi Kelmės rajono vykdomajam komitetui 1989 m. rugpjūčio 1 d. praÅ¡ymo dėl pastatų grÄ Å¾inimo natÅ«ra, kurio originalo nėra, o ant teismui pateiktos Å¡io praÅ¡ymo kopijos nėra Kelmės rajono vykdomojo komiteto spaudo, įrodančio, jog paminėtas praÅ¡ymas buvo gautas ir užregistruotas Kelmės rajono vykdomajame komitete piliečių praÅ¡ymų registracijos žurnaluose (1989-1996 m.).

Pasak teismo, 1989 m. rugpjūčio 1 d. prašymo kopija buvo pridėta prie 1996 m. birželio 10 d. ieškovo pareiškimo, adresuoto Kelmės rajono merui, kaip vienas iš 13 lapų priedų, tuomet nurodytas prašymas ir atsirado pas Kelmės rajono savivaldybės Ekonomikos skyriaus vyr. ekonomistę, o tai, kad nurodytas dokumentas nebuvo pateiktas Kelmės rajono vykdomajam komitetui, patvirtina Kelmės rajono savivaldybės Ekonomikos skyriaus vyr. ekonomistės bei žemėtvarkos skyriaus vedėjos paaiškinimai bei ikiteisminio tyrimo medžiaga.

Teismas konstatavo, jog K. L. laiku nepadavė praÅ¡ymo atkurti nuosavybės teises į pastatus (duomenys neskelbtini) kaime, todėl nebuvo sprendžiamas Å¡ių pastatų grÄ Å¾inimo jai klausimas. Teismas pažymėjo, jog Å iaulių apygardos prokuratÅ«ra 2000 m. kovo 27 d. nutarimu atsisakė iÅ¡kelti baudžiamÄ jÄ bylÄ A. Å . ir R. D. atžvilgiu, nesant nusikaltimo įvykio, kuriame nustatė, kad Ä®sakymas Nr. 1 buvo priimtas pagal 1996 m. birželio 4 d. (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos seniÅ«no iÅ¡duotÄ pažymėjimÄ Nr. 132, kuriame nurodyta, jog gyvenamasis namas ir Å«kiniai pastatai užregistruoti V.

R. vardu. Teismo teigimu, vėliau į Å iaulių apskrities virÅ¡ininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos vyr. inspektorių Kelmės rajone A. R. kreipėsi mirusios M. Č. turto paveldėtoja T. L., iÅ¡nagrinėjus jos praÅ¡ymÄ paaiÅ¡kėjo, kad seniÅ«nijos iÅ¡duotame 1996 m. birželio 4 d. pažymėjime yra klaida, kadangi ne visas namas ir Å«kiniai pastatai priklauso V. R., todėl Ä®sakymu Nr. 2 buvo iÅ¡ dalies pakeistas Ä®sakymas Nr. 1, atsižvelgus į (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos seniÅ«no pateiktus 1997 m. rugpjūčio 12 d. pažymėjimus Nr. 194 ir Nr. 193.

Teismo nuomone, Å iaulių apskrities valdytojas A. Å ., priimdamas Ä®sakymÄ Nr. 1, bei Å iaulių apskrities virÅ¡ininko pavaduotojas R. D., priimdamas Ä®sakymÄ Nr. 2, veikė pagal tuo metu galiojusių įstatymų jiems suteiktÄ kompetencijÄ , rėmėsi pateiktais oficialiais dokumentais, įstatymais bei Vyriausybės nutarimais, o VÄ® „Registrų centras“ Å iaulių filialas atliko teisinę pastatų registracijÄ pagal Å¡iuos įsakymus. Teismas nurodė, kad ginčo įsakymai buvo priimti, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimo Nr. 297 „Dėl pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo", kuriuo buvo patvirtintos Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo taisyklės (toliau Taisyklės), kurių 8 punktas nustatė, kokie dokumentai yra nuosavybės teisę patvirtinančiais dokumentais, tarp jų netiesioginiu bÅ«du nuosavybės teisę į pastatus, statinius ir butus patvirtinantys vietos savivaldybių sprendimai, potvarkiai, pažymėjimai.

Registruojant ginčo pastatus, inventorizacijos biurui buvo pateiktas Kelmės rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno 1996 m. birželio 4 d. pažymėjimas Nr. 132 bei Kelmės rajono (duomenys neskelbtini) seniūno 1997 m. rugpjūčio 12 d. pažymėjimas Nr. 194, o tokiu atveju pastatai teisiškai galėjo būti įregistruoti šių pažymėjimų pagrindu, netgi nepriėmus ginčo įsakymų. Juolab kad, Inventorizacijos biurui įregistravus nuosavybės teises, šis įregistravimas sukuria teisines pasekmes ir nuo to momento asmenys įgyja savininko teises, o šiuo atveju V.

R. ir vėliau T. L. nuosavybės teisės atsirado ne ginčo įsakymų pagrindu, bet V. R. ir T. L. Inventorizacijos biure įregistravus statinius.Teismas konstatavo, jog ginčo įsakymai, kurių pagrindu leista V. R. ir M. Č. teisiškai registruoti ginčo pastatus jų vardu, buvo priimti teisėtai, o K. L. interesai nebuvo pažeisti, nes jai jau tuo metu buvo išmokėta kompensacija už nacionalizuotus pastatus. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai Apeliaciniu skundu ieškovas L.

L. (teisių perėmėja D. L.) praÅ¡o panaikinti Å iaulių apygardos teismo 2011 m. sausio 12 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ teismo sprendimÄ â€“ patenkinti ieÅ¡kinį (3 b. t., 129-135 l.). Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:Pirmosios instancijos teismas netinkamai iÅ¡aiÅ¡kino ir pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias asmens nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ bei gynimÄ ; be to, pažeidė civilinio proceso taisykles, netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus bei neteisingai nustatęs, koks įstatymas turi bÅ«ti taikomas nagrinėjamoje byloje:

Teismas klaidingai nustatė, kad 1998 m. rugpjūčio 1 d. K. L. praÅ¡ymas dėl žemės sklypo su pastatais grÄ Å¾inimo ir senatvės pensijos skyrimo nebuvo pateiktas Kelmės rajono vykdomajam komitetui, kadangi nurodyto praÅ¡ymo pagrindu buvo patenkintas K. L. reikalavimas dėl senatvės pensijos skyrimo, tačiau teismas neiÅ¡tyrė aplinkybių, susijusių su daliniu nurodyto praÅ¡ymo patenkinimu.Apygardos teismas suklydo, konstatavęs, jog K. L. laiku nepateikė praÅ¡ymo dėl nuosavybės teisių į pastatus atkÅ«rimo, kadangi nurodytus praÅ¡ymus ji pateikė 1989 m. rugpjūčio 1 d., 1991 m. spalio 25 d. ir 1992 m. rugpjūčio 24 d., o pagal 1991 m. birželio 18 d.

įstatymÄ Nr. I-1454 „Dėl piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atstatymo tvarkos ir sÄ lygų“, tokie praÅ¡ymai turėjo bÅ«ti pateikti iki 1992 m. gegužės 31 d.Teismas be pagrindo sprendė, kad K. L. yra gavusi piniginę kompensacijÄ už iÅ¡likusį negrÄ Å¾intÄ turtÄ ir Å¡ios kompensacijos neginčijo bei negrÄ Å¾ino, kadangi nurodyta kompensacija K. L. buvo iÅ¡mokėta ne už iÅ¡likusį negrÄ Å¾intinÄ nacionalizuotÄ turtÄ , o už neiÅ¡likusį kilnojamÄ jį bei nekilnojamÄ jį turtÄ , kurio nebuvo galima grÄ Å¾inti.

K. L. pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) vienkiemyje, iki Kelmės rajono (duomenys neskelbtini) seniÅ«no pažymėjimų Nr. 131 (1996 m. birželio 4 d.) ir Nr. 194 (1997 m. rugpjūčio 12 d.) iÅ¡davimo, todėl ginčo įsakymai negalėjo bÅ«ti priimti, vadovaujantis nurodytais pažymėjimais. Juolab kad faktinis naudojimasis pastatais nesukuria nuosavybės teisių atsiradimo.Teismas netyrė aplinkybių, susijusių su faktu, kad dalis (duomenys neskelbtini) vienkiemio buvo priskirta (duomenys neskelbtini) kaimui, nors tam nebuvo tiesinių prielaidų, o Å¡is priskyrimas naudingas V.

R.. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 23 straipsnio nuostatas, pagal kurias nuosavybė gali bÅ«ti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama. K. L. ikikariniu laikotarpiu nuosavybės teise priklausiusi (duomenys neskelbtini) vienkiemio žemė ir statiniai buvo nacionalizuoti neteisėtai, o vėliau nepagrįstai ir neteisėtai nebuvo jai grÄ Å¾inti visa apimtimi, dalį perleidžiant privačiai nuosavybei ir tinkamai už tai neatlyginant, dėl ko buvo pažeistas konstitucinis nuosavybės neliečiamumo principas.

Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovas praÅ¡o jį atmesti (3 b. t., 161-165 l.). Nurodo, kad pagrįsta teismo iÅ¡vada, jog K. L. laiku nepateikė praÅ¡ymo dėl nuosavybės teisių į pastatus atkÅ«rimo, kadangi 1989 m. rugpjūčio 1 d. praÅ¡ymas nebuvo pateiktas įstatymų nustatyta tvarka, o 1991 m. spalio 25 d. ir 1992 m. rugpjūčio 24 d. K. L. praÅ¡ymuose nurodytas tik reikalavimas dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į nacionalizuotÄ 43,70 ha žemės sklypÄ . Pažymi, jog ieÅ¡kovas Å¡ioje byloje nepraÅ¡o panaikinti 2002 m. vasario 27 d.

Å iaulių apskrities virÅ¡ininko sprendimo Nr. 54-14691, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės į 43,89 ha žemės sklypÄ , t. y. sutinka su nurodytu sprendimu. Atsakovo teigimu, K. L. buvo sumokėta 5 765 rb kompensacija už visus pastatus, neiÅ¡skiriant nugriautų ir nenugriautų. Juolab kad, bylos duomenimis, prie (duomenys neskelbtini) vienkiemyje esančių pastatų buvo pastatyti papildomi pastatai, atliktas kapitalinis remontas, todėl pagal 1988 m. gruodžio 27 d. Lietuvos TSR Ministrų tarybos nutarimo Nr. 368 „Dėl asmenų, kurių iÅ¡keldinimas pripažintas neteisėtu ir nepagrįstu, ir kurie pripažinti reabilituotais, turtinių ir asmeninių neturtinių teisių, taip pat dėl jų pilietinės garbės ir orumo gynimo“ (toliau – Nutarimas Nr. 368) 2 punktÄ , nebuvo galimybės grÄ Å¾inti nurodytÄ turtÄ .

Pasak atsakovo, nuostata, kad, jei negalima grÄ Å¾inti turto natÅ«ra, turi bÅ«ti skiriama kompensacija, neprieÅ¡tarauja nuosavybės neliečiamumo ir nuosavybės teisių gynimo principams, nes teisinga kompensacija taip pat užtikrina nuosavybės teisių atstatymÄ . Atsiliepime į apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo Kelmės rajono savivaldybės administracija praÅ¡o jį atmesti (3 b. t., 158-159 l.). Nurodo, jog iki 2004 m. spalio 26 d. įstatyme „Dėl piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atstatymo tvarkos ir sÄ lygų“ nebuvo numatyta galimybė atnaujinti praleistus praÅ¡ymų atkurti nuosavybės teises padavimo terminus, o K.

L., praleidusi šį terminÄ , nebeteko teisės kreiptis su nurodytu praÅ¡ymu. Be to, pažymi, kad (duomenys neskelbtini) kolÅ«kis, vadovaudamasis aukščiau nurodytu nutarimu Nr. 368, sumokėjo K. L. kompensacijÄ už pastatus, todėl trečiasis asmuo nebegalėjo grÄ Å¾inti jai Å¡ių pastatų natÅ«ra. Trečiojo asmens teigimu, jis tinkamai įvykdė įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atstatymo tvarkos ir sÄ lygų“ 12 straipsnio 3 ir 8 punktų nuostatas (1993 m. liepos 15 d.

įstatymo redakcija), pagal kurias nuosavybės teisė natÅ«ra neatkuriama į žemę, pagal galiojusius įstatymus suteiktÄ gyventojų asmeniniam Å«kiui. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo Å iaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyrius praÅ¡o nutraukti apeliacinį procesÄ (3 b. t., 167-168 l.). Nurodo, kad ieÅ¡kovas apeliacinį skundÄ padavė, praleidęs apeliacinio skundo padavimo terminÄ .Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. nutartimi apeliantas L.

L. (miręs 2011 m. lapkričio 12 d.) buvo pakeistas jo procesinių teisių perėmėja (sutuoktine) D. L. (3 b. t., 186-187 l.). IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkintinas.Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2, 3 d.).Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylÄ bei priimdamas sprendimÄ , privalo tinkamai taikyti, aiÅ¡kinti įstatymus tam, kad tarp ginčo Å¡alių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, bÅ«tų teisinga. CPK 176 straipsnio nuostatomis, įrodinėjimo tikslas - teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku.

Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, Å¡alys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, iÅ¡samiai iÅ¡tyręs ir tinkamai įvertinęs visas bylos aplinkybes bei įrodymus, nepažeidė paminėtų ir kitų civilinio proceso taisyklių, teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes bei padarė pagrįstas iÅ¡vadas, susijusias su ieÅ¡kinio reikalavimų nepagrįstumu, tinkamai pritaikęs ir materialinės teisės normas.Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1988 m. spalio 21 d.

įsaku Nr. XI-2611 „Dėl asmenų, iÅ¡keldintų iÅ¡ Lietuvos TSR teritorijos 1911-1652 metais, reabilitavimo“ buvo pripažintas neteisėtas ir nepagrįstas asmenų iÅ¡keldinimas iÅ¡ Lietuvos TSR teritorijos 1941-1652 metais pagal antikonstitucinius administracinių organų sprendimus, o Å¡ie asmenys pripažinti reabilituotais (Ä®sako 1 p.). Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1988 m. gruodžio 27 d. nutarime Nr. 368 „Dėl asmenų, kurių iÅ¡keldinimas pripažintas neteisėtu ir nepagrįstu ir, kurie pripažinti reabilituotais, turtinių ir asmeninių neturtinių teisių, taip pat dėl jų pilietinės garbės ir orumo gynimo“ (neteko galios 1999-12-31) buvo nustatyta, jog klausimÄ dėl turto grÄ Å¾inimo asmenims, kurių iÅ¡keldinimas pripažintas neteisėtu ir nepagrįstu, ir kurie pripažinti reabilituotais, svarsto tų miestų ir rajonų Liaudies deputatų tarybų vykdomieji komitetai (kurių teritorijoje Å¡ie asmenys gyveno iki iÅ¡keldinimo), kurie turėjo teisę duoti nurodymus grÄ Å¾inti neatlygintinai perduotÄ konfiskuotÄ turtÄ , o jeigu grÄ Å¾inti šį turtÄ natÅ«ra nebuvo galimybės – atlyginti jo vertę, kuri kaimo vietovėje esančių pastatų ir įrenginių nustatoma pagal tai, kokia buvo Å¡ių pastatų ir įrenginių vertė konkrečiame rajone, įkainojant griaunamus vienkiemius (Nutarimo 1 punktas, 2 punkto b) papunktis, 3 punkto a) papunktis).

Pagal nurodyto nutarimo 2 punkto a) papunktį, miestų ir rajonų vykdomieji komitetai turėjo sudaryti grÄ Å¾inamo turto dydžio arba jo vertės nustatymo komisijÄ , kurios iÅ¡vada dėl turto grÄ Å¾inimo arba jo vertės atlyginimo turėjo bÅ«ti iÅ¡dėstyta akte, su kuriuo supažindintas pareiÅ¡kėjas turėjo teisę pateikti pastabas, įraÅ¡omas akte, ir kuriuo remdamasis, miesto (rajono) vykdomasis komitetas priimdavo sprendimÄ dėl turto grÄ Å¾inimo arba jo vertės atlyginimo. Pagal šį nutarimÄ , galėjo bÅ«ti negrÄ Å¾intas natÅ«ra pastatas, kuris perstatytas, pastatyti antstatai, priestatai, rekonstruotas (Nutarimo 2 punkto b) papunktis); be to, buvo numatyta galimybė pareiÅ¡kėjui, nesutinkančiam su miesto (rajono) vykdomojo komiteto sprendimu dėl konfiskuoto turto grÄ Å¾inimo arba jo vertės atlyginimo, Å¡iuo klausimu kreiptis į Lietuvos TSR Ministrų TarybÄ , kurios sprendimas buvo galutinis (Nutarimo 5 punktas).

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, turėjo pagrindo teigti, jog K. L. yra gavusi kompensacijÄ už iÅ¡likusius konfiskuotus pastatus.Bylos duomenimis, Kelmės rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1989 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. 37 „Dėl vidutinės vertės pastatų ir įrenginių nustatymo“ pagal Kelmės melioracijos statybos ir montavimo valdybos pateiktÄ pažymÄ â€žApie 1985-1988 metų vidutinės pastatų ir įrenginių vertės už griaunamus vienkiemius“ buvo nustatyta 5 765 rb. kompensacija už konfiskuotus pastatus, reabilituotiems piliečiams kaimo vietovėje, kuri 1989 m. spalio 31 d. buvo įskaityta K.

L. į jos asmeninę sÄ skaitÄ , esančiÄ â€žLietuvos taupomojo banko“ Å ilutės skyriuje (2 b. t., 27-29, 35 l.). Be to, nustatyta, jog konfiskuoti pastatai 1946 m. buvo perduoti Kelmės tarybinio Å«kio (duomenys neskelbtini) skyriui, 1956 metais prijungtam prie (duomenys neskelbtini) kolÅ«kio, kuris Å¡iuos pastatus nemokamai atidavė kolÅ«kyje dirbusiems L. L. (kuri 1979 m. savo pastatų dalį pardavė V. ir E. R.) bei P. Č. (kurio sutuoktinės M. Č. turtÄ paveldėjo T. L.); L. L., P. Č., M. Č., V.

R. ir E. R. rekonstravo Å¡iuos pastatus bei pastatė prie jų priestatus ir naujus statinius (1 b. t., 78-84, 87, 121 l.; 2 b. t., 27-29, 35, 86-88 l.; ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 6/55M 18-19, 39, 53-61, 105, 138-139, 177 l.). Apeliantas neginčija paminėtų aplinkybių, tačiau teigia, jog 5 765 rb. kompensacija buvo iÅ¡mokėta ne už iÅ¡likusį negrÄ Å¾intÄ nacionalizuotÄ K. L. turtÄ (į kurį apeliantas siekia, kad bÅ«tų atkurtos jo mirusios mamos K. L. nuosavybės teisės), bet už neiÅ¡likusį kilnojamÄ jį bei nekilnojamÄ jį K.

L. turtÄ . IÅ¡ aukščiau nurodyto matyti, kad 5 765 rb. kompensacija K. L. buvo iÅ¡mokėta Nutarime Nr. 368 nustatytomis sÄ lygomis ir tvarka iki ginčo įsakymų priėmimo (1996-06-24 ir 1997-08-25), pagal Kelmės rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1989 m. vasario 23 d. sprendimÄ Nr. 37, kuriuo buvo nustatyta vidutinė pastatų ir įrenginių vertė, iÅ¡mokant kompensacijÄ už konfiskuotus pastatus reabilituotiems asmenims kaimo vietovėje, t. y. atlyginus K. L. konfiskuoto turto (gyvenamojo namo ir Å«kinių pastatų), kuris buvo aukščiau paminėtų trečiųjų asmenų rekonstruotas, ir prie kurio nurodyti asmenys pastatė priestatus bei naujus statinius, vertę, paskaičiuotÄ pagal vidutinę vertę pastatų ir įrenginių, buvusiÄ Kelmės rajone, įkainojant griaunamus vienkiemius (Nutarimo Nr. 368 1 punktas, 2 punkto a) ir b) papunkčiai, 3 punkto a) papunktis).

Apygardos teismas teisingai pažymėjo, kad K. L. neginčijo nei vykdomojo komiteto sprendimo dėl padarytos žalos kompensavimo bÅ«do (turto vertės atlyginimo, o ne turto grÄ Å¾inimo natÅ«ra), nei turto vertės dydžio, Nutarime Nr. 368 nustatyta tvarka (Nutarimo Nr. 368 2 punkto a) papunktis, 5 punktas). Juolab kad ieÅ¡kovas pripažino, jog jo motina K. L. gavo nurodytÄ pinigų sumÄ , tačiau nurodė, kad paminėta kompensacija buvo iÅ¡mokėta už neiÅ¡likusį kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį K.

L. turtÄ . Be to, Å¡ias aplinkybes 1999 m. liepos 19 d. paaiÅ¡kinime bei teismo posėdyje paaiÅ¡kino buvęs (duomenys neskelbtini) kolÅ«kio (kuris sumokėjo nurodytÄ kompensacijÄ ) pirmininkas, kuris nurodė, kad 5 765 rb. kompensacija K. L. buvo iÅ¡mokėta už jai priklausiusius iÅ¡likusius pastatus (gyvenamÄ jį namÄ ir Å«kinius pastatus), kÄ patvirtino ir Kelmės rajono savivaldybės merai 2000 m. vasario 10 d., 2000 m. kovo 20 d., 2001 m. kovo 20 d. bei 2002 m. sausio 15 d. raÅ¡tais (2 b. t., 27-28, 31, 34, 36, 47 l.,; 3 b. t., 98 l.).

Tuo tarpu apeliantas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad 5 765 rb. kompensacija K. L. buvo iÅ¡mokėta tik už neiÅ¡likusį kilnojamÄ jį bei nekilnojamÄ jį turtÄ , tarp jų duomenų, jog neiÅ¡likusio turto vertė kompensacijos nustatymo dienÄ buvo 5 765 rb., tokių įrodymų apeliantas nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui (CPK 178, 185, 314 str.).Todėl yra pagrindo teigti, jog K. L. pagal vykdomojo komiteto 1989 m. vasario 23 d. sprendimÄ buvo kompensuota ir už iÅ¡likusį konfiskuotÄ nekilnojamÄ jį turtÄ .Nesudaro pagrindo pakeisti arba panaikinti skundžiamÄ teismo sprendimÄ ir apelianto argumentas, susijęs su teismo motyvais, pagal kuriuos nebuvo paduotas 1989 m. rugpjūčio 1 d.

K. L. praÅ¡ymas dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į pastatus.Minėta, jog pagal 1989 m. rugpjūčio 1 d. galiojusį Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1988 m. gruodžio 27 d. nutarimÄ Nr. 368, pareiÅ¡kimas dėl turto grÄ Å¾inimo asmeniui, kurio iÅ¡keldinimas pripažintas neteisėtu ir nepagrįstu, ir kuris pripažintas reabilituotu, turėjo bÅ«ti pateiktas Å¡iuos pareiÅ¡kimus nagrinėjusiam miesto (rajono) Liaudies deputatų tarybos vykdomajam komitetui, kurio teritorijoje nurodytas asmuo gyveno iki iÅ¡keldinimo.IÅ¡ bylos duomenų (tarp jų 1989 m. rugpjūčio 1 d.

K. L. pareiÅ¡kimo „Kelmės rajono vykdomajam komitetui“ kopijos, Kelmės rajono mero 1997 m. gruodžio 10 d. raÅ¡to Nr. 06-31/658, 1999 m. liepos 26 d. raÅ¡to Nr. 06-23-761, 1999 m. liepos 29 d. raÅ¡to Nr. 06-22-782, Kelmės rajono savivaldybės bendrojo – priėmimo skyriaus 1999 m. gegužės 25 d. raÅ¡to Nr. 06-22-570 matyti, kad ant paminėto dokumento kopijos nėra spaudo, patvirtinančio Å¡io dokumento gavimÄ Kelmės rajono vykdomajame komitete, be to, nurodytas pareiÅ¡kimas nebuvo užregistruotas Kelmės rajono savivaldybėje, jis nėra įraÅ¡ytas ir 1989-1992 metų piliečių praÅ¡ymų registracijos žurnaluose, o pagal bylos duomenis, 1989 m. rugpjūčio 1 d.

K. L. praÅ¡ymo kopija Kelmės rajono savivaldybėje buvo gauta tik 1996 m. birželio 10 d. kartu su K. L. pareiÅ¡kimo Kelmės rajono merui priedais, be to, Å¡io praÅ¡ymo pateikimo adresatui (Kelmės rajono vykdomajam komitetui) faktas nebuvo nustatytas ir, atliekant ikiteisminį tyrimÄ (2 b. t., 52-53, 57, 63, 66, 70-71 l.; ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 6/55M 103, 128-129, 140-143, 164-167, 180-184 l.).Pažymėtina, jog apeliantas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad Å¡is praÅ¡ymas buvo paduotas Kelmės rajono vykdomajam komitetui, tarp jų ir duomenų, pagrindžiančių pensijos K.

L. skyrimÄ Å¡io praÅ¡ymu pagrindu, o 1999 m. kovo 29 d. skunde Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigai, kuriame nurodė visus K. L. (bei jos vardu) paduotus praÅ¡ymus dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į žemę ir pastatus, nepaminėjo 1989 m. rugpjūčio 1 d. praÅ¡ymo (ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 6/55M 26-30 l.; CPK 12, 178, 185, 314 str.). Juolab kad pagal 1989 m. rugpjūčio 1 d. galiojusio Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1988 m. gruodžio 27 d. nutarimo Nr. 368 2 punkto b) papunkčio nuostatas, buvo negrÄ Å¾inamas natÅ«ra pastatas, kuris buvo rekonstruotas, perstatytas ar prie jo pastatyti priestatai, o tuo labiau kad K.

L. iki nacionalizacijos valdytame gyvenamajame name, kuris buvo rekonstruotas ir prie jo pastatyti kiti pastatai, nurodytu metu gyveno aukščiau paminėti tretieji asmenys; be to, tuo metu jau buvo priimtas aukščiau nurodytas vykdomojo komiteto 1989 m. vasario 23 d. sprendimas Nr. 37, kurio pagrindu buvo išmokėta K. L. kompensacija.Taigi pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog aukščiau paminėtas K. L. prašymas buvo paduotas Kelmės rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomajam komitetui, o apeliantas nepaneigė teismo išvados (CPK 176, 185 str., 314 str.).Be to, nepagrįstas ir apelianto argumentas, kad K.

L. buvo padavusi 1991 m. spalio 25 d. ir 1992 m. rugpjūčio 24 d. praÅ¡ymus dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į pastatus, 1991 m. birželio 18 d. įstatyme Nr. I-1454 „Dėl piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atstatymo tvarkos ir sÄ lygų“ (toliau – Ä®statymas dėl nuosavybės teisių atstatymo) nustatyta tvarka.Pagal šį įstatymÄ , K. L. turėjo teisę paduoti praÅ¡ymÄ dėl nuosavybės teisių atstatymo į iÅ¡likusį gyvenamÄ jį namÄ su priklausiniais ir žemę (Ä®statymo dėl nuosavybės teisių atstatymo 2 str. 1 p., 3 str. 1, 4 p.) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. rugpjūčio 15 d. nutarimo Nr. 331 „Dėl piliečių praÅ¡ymų atstatyti nuosavybės teisę į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ padavimo tvarkos“ (toliau – Tvarka) nustatyta tvarka, pagal kuriÄ piliečiai, turintys teisę į nuosavybės teisės atstatymÄ , praÅ¡ymus dėl iÅ¡likusio nekilnojamojo turto sugrÄ Å¾inimo ar kompensacijos už jį iÅ¡mokėjimo (iÅ¡pirkimo) turėjo paduoti miestų, rajonų valdyboms pagal iÅ¡likusio nekilnojamojo turto buvimo vietÄ (pagal Å¡ios tvarkos 1 priede pateiktÄ formÄ ), o piliečiai, kurie praÅ¡ymus dėl nuosavybės teisės į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atstatymo yra padavę anksčiau, turėjo perraÅ¡yti juos pagal Å¡ios tvarkos 1 priede pateiktÄ formÄ ir pateikti šį praÅ¡ymÄ miesto (rajono) valdybai (Tvarkos 1, 10 p.).

Pagal 1 priedo formÄ , buvo privalu nurodyti nekilnojamojo turto rūšį ir dydį, turto buvimo vietÄ bei grÄ Å¾inimo bÅ«dÄ (natÅ«ra, ekvivalentine natÅ«ra, iÅ¡pirkimu). Tiek 1991 m. spalio 25 d. praneÅ¡ime grÄ Å¾inti žemę, tiek ir 1992 m. rugpjūčio 24 d. praÅ¡yme K. L. iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ dėl nuosavybės teisių atstatymo į iki nacionalizacijos valdytÄ Å¾emę, buvusiÄ Raseinių apskrityje, (duomenys neskelbtini) valsčiuje, (duomenys neskelbtini) kaime, tačiau byloje nėra įrodymų, kad K.

L. aukščiau paminėta tvarka bÅ«tų pateikusi (ar perraÅ¡iusi) praÅ¡ymÄ dėl nuosavybės teisių atstatymo į gyvenamÄ jį namÄ ir pastatus, valdytus iki nacionalizacijos, pagal Tvarkos 1 priede pateiktÄ formÄ (2 b. t., 154 l.; ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 6/55M 81 l.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismas teisingai konstatavo, jog K. L. nepateikė įstatymų nustatyta tvarka ir terminu praÅ¡ymo dėl nuosavybės teisių atstatymo (atkÅ«rimo) į gyvenamÄ jį namÄ ir pastatus, valdytus iki nacionalizacijos, už kuriuos K.

L. 1989 metais buvo iÅ¡mokėta kompensacija. Nustačius, kad už nusavintÄ K. L. nekilnojamÄ jį turtÄ jai buvo tinkamai atlyginta, nėra pagrindo konstatuoti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio pažeidimo. Dėl pasakyto nėra pagrindo apeliacinio skundo argumentais panaikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ (CPK 263 str., 329 – 330 str.). Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentų, kadangi nurodyti argumentai neturi teisinės reikÅ¡mės teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Palikti nepakeistÄ Å iaulių apygardos teismo 2011 m. sausio 12 d. sprendimÄ . Teisėjai                                                                                               Audronė Jarackaitė                                                                                                         Marytė Mitkuvienė                                                                                                      Nijolė PiÅ¡kinaitė