04290614-e328-48e9-8e09-71740171b3fe · Lietuvos apeliacinis teismas
Legislator summary
AI generatedAudronÄs JarackaitÄs (kolegijos pirmininkÄ ir praneÅ¡Äja), MarytÄs MitkuvienÄs ir NijolÄs PiÅ¡kinaitÄs, teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjusi civilinÄ bylÄ pagal ieÅ¡kovo L. L. (teisių perÄmÄja D. L.) apeliacinį skundÄ dÄl Å iaulių apygardos teismo 2011 m. sausio 12 d. sprendimo, priimto civilinÄje byloje Nr. 2-189-71/2011 pagal paminÄto ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atsakovui Nacionalinei žemÄs tarnybai prie ŽemÄs Å«kio ministerijos dÄl administracinių aktų panaikinimo, sandorių pripažinimo negaliojanÄiais, nuosavybÄs teisių atkÅ«rimo ir materialinÄs žalos priteisimo, tretieji asmenys:
Legislator headnote
AI generated04290614-e328-48e9-8e09-71740171b3fe · Lietuvos apeliacinis teismas: K., Ž. T. ir L. T., nors buvo įpareigota šį žemÄs sklypÄ grÄ Å¾inti K. L., atgavus K. L. nuosavybÄs teises į pastatus (2000-12-20 raÅ¡tas Nr. 1302-03). IeÅ¡kovo teigimu, jis yra mirusios K. L. teisių perÄmÄjas, kuris apie ginÄo įsakymus sužinojo tik pradÄjÄs veiksmus pagal jo mamos K. L. (mirusios 1997-04-09) testamentÄ , kuriuo turÄjo paveldÄti 43,89 ha (duomenys neskelbtini) žemÄ su pastatais. IeÅ¡kovas pažymÄjo, kad Å iaulių apskrities virÅ¡ininko administracijos 2002-02-27 sprendimÄ Nr. 54-14691 dÄl nuosavybÄs teisių atkÅ«rimo K.
Full text
CivilinÄ byla Nr                                                             CivilinÄ byla Nr. 2A-542/2012                                                                                 Procesinio sprendimo kategorija: 30.4.2. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. lapkriÄio 26 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų:
AudronÄs JarackaitÄs (kolegijos pirmininkÄ ir praneÅ¡Äja), MarytÄs MitkuvienÄs ir NijolÄs PiÅ¡kinaitÄs, teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjusi civilinÄ bylÄ pagal ieÅ¡kovo L. L. (teisių perÄmÄja D. L.) apeliacinį skundÄ dÄl Å iaulių apygardos teismo 2011 m. sausio 12 d. sprendimo, priimto civilinÄje byloje Nr. 2-189-71/2011 pagal paminÄto ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atsakovui Nacionalinei žemÄs tarnybai prie ŽemÄs Å«kio ministerijos dÄl administracinių aktų panaikinimo, sandorių pripažinimo negaliojanÄiais, nuosavybÄs teisių atkÅ«rimo ir materialinÄs žalos priteisimo, tretieji asmenys:
KelmÄs rajono savivaldybÄ, valstybÄs įmonÄs âRegistrų centrasâ Å iaulių filialas, ValstybinÄs teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Å iaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinÄs priežiÅ«ros skyrius, R. K., Ž. T. bei L. T., n u s t a t Ä:I. GinÄo esmÄ IeÅ¡kovas L. L. ieÅ¡kiniu praÅ¡Ä:         1. Pripažinti niekiniais ir panaikinti Å iaulių apskrities valdytojo 1996-06-24 įsakymo Nr. 557-V (toliau â Ä®sakymas Nr. 1) 4 punktÄ ir Å iaulių apskrities virÅ¡ininko pavaduotojo 1997-08-25 įsakymÄ Nr. 633 âDÄl Å iaulių apskrities valdytojo įsakymo Nr. 557-V 1996-06-24 dalinio pakeitimo" (toliau â Ä®sakymas Nr. 2), kuriais pripažintos V.
R. nuosavybÄs teisÄs ir leista teisiÅ¡kai įregistruoti nurodyto asmens nuosavybÄs teises į antrÄ butÄ gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) 89,48 m2, Å«kio pastatus (duomenys neskelbtini), ir M. Ä. nuosavybÄs teisÄs bei leista teisiÅ¡kai įregistruoti nurodyto asmens nuosavybÄs teises į pirmÄ butÄ gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) 89,48 m2, Å«kio pastatus (duomenys neskelbtini), esanÄius (duomenys neskelbtini) (toliau Ä®sakymas Nr. 1 ir Nr. 2 kartu vadinami ginÄo įsakymais);        2.
Panaikinti VÄ® âRegistro centras" Å iaulių filialo (duomenys neskelbtini) vienkiemio pastatų teisinÄ registracijÄ , atliktÄ pagal ginÄo įsakymus, bei K. L. (duomenys neskelbtini) pastatų su namų valda, esanÄių (duomenys neskelbtini) (buvÄs (duomenys neskelbtini) vienkiemis), teisinÄ registracijÄ VÄ® âRegistro centras" pagal pirkimo â pardavimo sandorius;       3. Pripažinti K. L. vardu nuosavybÄs teises į (duomenys neskelbtini) vienkiemio pastatus su 1,00 ha namų valda, kuriuos ji paveldÄjo pagal 1934 m. sausio 18 d.
KelmÄs apylinkÄs teismo sprendimÄ , ir pavesti nustatyta tvarka įforminti nuosavybÄs teisių atstatymÄ ;        4. Priteisti iÅ¡ atsakovo Å iaulių apskrities virÅ¡ininko administracijos 225 000 Lt materialinei žalai atlyginti (1 b. t., 113-118 l.).NurodÄ, kad ieÅ¡kovo motina K. L. (B.) 1991 m. spalio 25 d. paraÅ¡Ä nustatytos formos pareiÅ¡kimus (duomenys neskelbtini) agrarinÄs reformos tarnybai ir KelmÄs rajono savivaldybei su praÅ¡ymais atstatyti 1946 metais neteisÄtai nacionalizuotÄ nekilnojamÄ jį turtÄ â 43,89 ha žemÄ su pastatais, esanÄiais (duomenys neskelbtini), paveldÄtÄ pagal 1934 m. sausio 18 d.
KelmÄs apylinkÄs teismo sprendimÄ . (duomenys neskelbtini) agrarinÄs reformos taryba 1993 m. spalio 1 d. priÄmÄ nutarimÄ sugrÄ Å¾inti K. L. nacionalizuotÄ turtÄ , taÄiau K. L. buvo nustatyta sÄ lyga, kad 35,0 ha iÅ¡ 43,7 ha grÄ Å¾inamos žemÄs K. L. turi iÅ¡nuomoti (duomenys neskelbtini) žemÄs Å«kio bendrovei, be to, turi bÅ«ti pasiraÅ¡yta sutartis su V. R. ir E. R. (kurie 1979 m. buvo (duomenys neskelbtini) kolÅ«kio įkeldinti į K. L. iki nacionalizacijos priklausiusį gyvenamÄ jį namÄ ).
K. L., įvykdydama sÄ lygas, sudarÄ: 1) 1993 m. lapkriÄio 19 d. nuomos sutartį su (duomenys neskelbtini) žemÄs Å«kio bendrove (pagal ŽemÄs Å«kio ministerijos 1993 m. spalio 21 d. įsakymÄ Nr. 819) dÄl 35 ha ploto žemÄs iÅ¡nuomojimo nurodytai bendrovei; 2) 1993 m. lapkriÄio 19 d. grÄ Å¾inamos K. L. privatinÄn nuosavybÄn, turÄtos žemÄs valdos iÅ¡sidÄstymo ir dabartinių jos naudotojų (duomenys neskelbtini) žemÄs Å«kio bendrovÄs bei E. R.) iÅ¡aiÅ¡kinimo aktÄ (kuriame nurodyti naudotojai neprieÅ¡taravo dÄl suprojektuotų ir plane pažymÄtų buvusios žemÄs sklypo su pastatais savininkÄs K.
L. nustatytų žemÄvaldos ribų); 3) 1993 m. lapkriÄio 18 d. susitarimÄ su V. R. ir E. R., pagal kurį pastarieji nereiÅ¡kÄ pretenzijų dÄl į K. L. žemÄje esanÄius trobesius, statinius ir įrenginius, o nurodytų asmenų įdÄtas lÄÅ¡as į šį turtÄ atlygino ieÅ¡kovas. IeÅ¡kovo teigimu, nesudarius aukÅ¡Äiau nurodytos nuomos sutarties ir 1993 m. lapkriÄio 18 d. susitarimo, nebÅ«tų buvÄs galimas žemÄs su pastatais grÄ Å¾inimas.IeÅ¡kovas pažymÄjo, kad 1996 m. vasario 23 d.
K. L. kreipÄsi į Å iaulių apskrities administracijos valdytojÄ dÄl nuosavybÄs teisių atkÅ«rimo į 43,89 ha žemÄs sklypÄ su trobesiais (duomenys neskelbtini) vienkiemyje, taÄiau buvo gautas 1996 m. kovo 28 d. raÅ¡tas Nr. 10-2/L-69, kuriame apskrities žemÄs Å«kio departamento direktorius pateikÄ neatitinkanÄius tikrovÄs faktus, nurodydamas, kad sprendimas dÄl nuosavybÄs atstatymo nepriimtas, nes nebuvo atmatuotas asmeninis Å«kis Å¡ioje vietoje gyvenanÄioms P. Ä. ir V. R. Å¡eimoms.
Pasak ieÅ¡kovo, Ä®sakymu Nr. 1, iÅ¡imties tvarka, V. R. buvo pripažinta nuosavybÄs teisÄ Ä¯ pastatus ir leista teisiÅ¡kai įregistruoti (duomenys neskelbtini) vienkiemio pastatus, priklausanÄius K. L., o, vadovaujantis Å¡iuo įsakymu, VÄ® âRegistrų centrasâ Å iaulių filialas skubos tvarka atliko nurodytų pastatų teisinÄ registracijÄ V. R. vardu; be to, buvo neteisÄtai perskirstyti (duomenys neskelbtini) vienkiemio pastatai V. R. ir M. Ä. (mirusios 1997-02-16) vardu, pagal Ä®sakymÄ Nr. 2, kuriuo vadovaudamasis VÄ® âRegistrų centrasâ Å iaulių filialas pakeitÄ (duomenys neskelbtini) vienkiemio pastatų (statinių) turtinÄ priklausomybÄ â perregistravo juos atitinkamai V.
R. ir M. Ä. vardu, o vÄliau - M. Ä. turto tariamos paveldÄtojos T. L. vardu. IeÅ¡kovas nurodÄ, kad ginÄo įsakymų pagrindu K. L. nekilnojamasis turtas neteisÄtai, be teismo sprendimo buvo įregistruotas aukÅ¡Äiau nurodytų asmenų, neturinÄių dokumentų, patvirtinanÄių jų nuosavybÄs teises, vardu. NeteisÄtai perskirsÄius pastatus, Å iaulių apskrities virÅ¡ininko administracija 2003 m. kovo 4 d. įregistravo patikÄjimo teisÄ Å¡ios administracijos vardu į 1,00 ha namų valdos žemÄs sklypÄ , kurio naudojimo paskirtis â individualių namų statyba ir eksploatavimas, kurio dalį 2006 m. birželio 7 d. pardavÄ R.
K., Ž. T. ir L. T., nors buvo įpareigota šį žemÄs sklypÄ grÄ Å¾inti K. L., atgavus K. L. nuosavybÄs teises į pastatus (2000-12-20 raÅ¡tas Nr. 1302-03). IeÅ¡kovo teigimu, jis yra mirusios K. L. teisių perÄmÄjas, kuris apie ginÄo įsakymus sužinojo tik pradÄjÄs veiksmus pagal jo mamos K. L. (mirusios 1997-04-09) testamentÄ , kuriuo turÄjo paveldÄti 43,89 ha (duomenys neskelbtini) žemÄ su pastatais. IeÅ¡kovas pažymÄjo, kad Å iaulių apskrities virÅ¡ininko administracijos 2002-02-27 sprendimÄ Nr. 54-14691 dÄl nuosavybÄs teisių atkÅ«rimo K.
L. į 43,89 ha žemÄs (duomenys neskelbtini) vienkiemyje jis gavo 2002 m. kovo 21 d. ir nuosavybÄs teises į Å¡iÄ 43,89 ha žemÄ ieÅ¡kovas perÄmÄ 2002 m. kovo 28 d., įregistravÄs nuosavybÄs teises ŽemÄs ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybinÄs įmonÄs Å iaulių filiale (registro Nr.54/22479). IeÅ¡kovas, gavÄs ginÄo įsakymus, pastebÄjo, jog Å iaulių apskrities valdytojo (A. Å .) paraÅ¡as Ä®sakyme Nr. 1 yra suklastotas (pasiraÅ¡ytas kito asmens â Z.
M.); be to, apie neteisÄtus valdžios institucijų veiksmus, atliekant K. L. nuosavybÄs teisių grÄ Å¾inimo procedÅ«ras, konstatuota Seimo kontrolierių pažymose. Dublike ieÅ¡kovas pažymÄjo, jog K. L. dar 1989 m. rugpjÅ«Äio 1 d. KelmÄs rajono vykdomajam komitetui padavÄ pareiÅ¡kimÄ dÄl nuosavybÄs teisių grÄ Å¾inimo į žemÄ ir pastatus â gyvenamÄ jį namÄ , svirnÄ , karvidÄ, arklidÄ bei daržinÄ, esanÄius (duomenys neskelbtini) (buvÄs (duomenys neskelbtini) vienkiemis; 2 b. t., 117-118 l.).Atsakovas Å iaulių apskrities virÅ¡ininko administracija (teisių perÄmÄja NacionalinÄ Å¾emÄs tarnyba prie ŽemÄs Å«kio ministerijos) atsiliepime į ieÅ¡kinį praÅ¡Ä jį atmesti (2 b. t., 77-80 l.).
NurodÄ, kad K. L. 1989 m. rugpjÅ«Äio 1 d. pareiÅ¡kimas nebuvo paduotas KelmÄs rajono vykdomajam komitetui, be to, ieÅ¡kovas Å iaulių apygardos administraciniam teismui buvo padavÄs skundÄ , kuriuo praÅ¡Ä panaikinti ginÄo nutarimus, taÄiau nurodytas teismas 2002 m. balandžio 26 d. nutartimi atsisakÄ priimti šį skundÄ , kaip paduotÄ , praleidus terminÄ , o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2002 m. rugsÄjo 2 d. nutartimi paliko nepakeistÄ nurodytÄ apygardos administracinio teismo nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti skundÄ dÄl ginÄo įsakymų panaikinimo.
Atsakovo teigimu, K. L. už pastatus yra iÅ¡mokÄta kompensacija, todÄl ieÅ¡kovas negali praÅ¡yti grÄ Å¾inti jų natÅ«ra; be to, pinigai sumokÄti už visus nacionalizuotus buvusius pastatus, neiÅ¡skiriant juos į nugriautus ir likusius, o iÅ¡likusiuose pastatuose yra nauji gyventojai, kurie yra teisÄti pastatų savininkai. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmÄ Å iaulių apygardos teismas 2011 m. sausio 12 d. sprendimu atmetÄ ieÅ¡kinį (3 b. t., 101-111 l.).NurodÄ, kad K. L. nebuvo pateikusi KelmÄs rajono vykdomajam komitetui 1989 m. rugpjÅ«Äio 1 d. praÅ¡ymo dÄl pastatų grÄ Å¾inimo natÅ«ra, kurio originalo nÄra, o ant teismui pateiktos Å¡io praÅ¡ymo kopijos nÄra KelmÄs rajono vykdomojo komiteto spaudo, įrodanÄio, jog paminÄtas praÅ¡ymas buvo gautas ir užregistruotas KelmÄs rajono vykdomajame komitete pilieÄių praÅ¡ymų registracijos žurnaluose (1989-1996 m.).
Pasak teismo, 1989 m. rugpjÅ«Äio 1 d. praÅ¡ymo kopija buvo pridÄta prie 1996 m. birželio 10 d. ieÅ¡kovo pareiÅ¡kimo, adresuoto KelmÄs rajono merui, kaip vienas iÅ¡ 13 lapų priedų, tuomet nurodytas praÅ¡ymas ir atsirado pas KelmÄs rajono savivaldybÄs Ekonomikos skyriaus vyr. ekonomistÄ, o tai, kad nurodytas dokumentas nebuvo pateiktas KelmÄs rajono vykdomajam komitetui, patvirtina KelmÄs rajono savivaldybÄs Ekonomikos skyriaus vyr. ekonomistÄs bei žemÄtvarkos skyriaus vedÄjos paaiÅ¡kinimai bei ikiteisminio tyrimo medžiaga.
Teismas konstatavo, jog K. L. laiku nepadavÄ praÅ¡ymo atkurti nuosavybÄs teises į pastatus (duomenys neskelbtini) kaime, todÄl nebuvo sprendžiamas Å¡ių pastatų grÄ Å¾inimo jai klausimas. Teismas pažymÄjo, jog Å iaulių apygardos prokuratÅ«ra 2000 m. kovo 27 d. nutarimu atsisakÄ iÅ¡kelti baudžiamÄ jÄ bylÄ A. Å . ir R. D. atžvilgiu, nesant nusikaltimo įvykio, kuriame nustatÄ, kad Ä®sakymas Nr. 1 buvo priimtas pagal 1996 m. birželio 4 d. (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos seniÅ«no iÅ¡duotÄ pažymÄjimÄ Nr. 132, kuriame nurodyta, jog gyvenamasis namas ir Å«kiniai pastatai užregistruoti V.
R. vardu. Teismo teigimu, vÄliau į Å iaulių apskrities virÅ¡ininko administracijos ValstybinÄs teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos vyr. inspektorių KelmÄs rajone A. R. kreipÄsi mirusios M. Ä. turto paveldÄtoja T. L., iÅ¡nagrinÄjus jos praÅ¡ymÄ paaiÅ¡kÄjo, kad seniÅ«nijos iÅ¡duotame 1996 m. birželio 4 d. pažymÄjime yra klaida, kadangi ne visas namas ir Å«kiniai pastatai priklauso V. R., todÄl Ä®sakymu Nr. 2 buvo iÅ¡ dalies pakeistas Ä®sakymas Nr. 1, atsižvelgus į (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos seniÅ«no pateiktus 1997 m. rugpjÅ«Äio 12 d. pažymÄjimus Nr. 194 ir Nr. 193.
Teismo nuomone, Å iaulių apskrities valdytojas A. Å ., priimdamas Ä®sakymÄ Nr. 1, bei Å iaulių apskrities virÅ¡ininko pavaduotojas R. D., priimdamas Ä®sakymÄ Nr. 2, veikÄ pagal tuo metu galiojusių įstatymų jiems suteiktÄ kompetencijÄ , rÄmÄsi pateiktais oficialiais dokumentais, įstatymais bei VyriausybÄs nutarimais, o VÄ® âRegistrų centrasâ Å iaulių filialas atliko teisinÄ pastatų registracijÄ pagal Å¡iuos įsakymus. Teismas nurodÄ, kad ginÄo įsakymai buvo priimti, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 1991 m. liepos 25 d. nutarimo Nr. 297 âDÄl pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo", kuriuo buvo patvirtintos Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo taisyklÄs (toliau TaisyklÄs), kurių 8 punktas nustatÄ, kokie dokumentai yra nuosavybÄs teisÄ patvirtinanÄiais dokumentais, tarp jų netiesioginiu bÅ«du nuosavybÄs teisÄ Ä¯ pastatus, statinius ir butus patvirtinantys vietos savivaldybių sprendimai, potvarkiai, pažymÄjimai.
Registruojant ginÄo pastatus, inventorizacijos biurui buvo pateiktas KelmÄs rajono (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos seniÅ«no 1996 m. birželio 4 d. pažymÄjimas Nr. 132 bei KelmÄs rajono (duomenys neskelbtini) seniÅ«no 1997 m. rugpjÅ«Äio 12 d. pažymÄjimas Nr. 194, o tokiu atveju pastatai teisiÅ¡kai galÄjo bÅ«ti įregistruoti Å¡ių pažymÄjimų pagrindu, netgi nepriÄmus ginÄo įsakymų. Juolab kad, Inventorizacijos biurui įregistravus nuosavybÄs teises, Å¡is įregistravimas sukuria teisines pasekmes ir nuo to momento asmenys įgyja savininko teises, o Å¡iuo atveju V.
R. ir vÄliau T. L. nuosavybÄs teisÄs atsirado ne ginÄo įsakymų pagrindu, bet V. R. ir T. L. Inventorizacijos biure įregistravus statinius.Teismas konstatavo, jog ginÄo įsakymai, kurių pagrindu leista V. R. ir M. Ä. teisiÅ¡kai registruoti ginÄo pastatus jų vardu, buvo priimti teisÄtai, o K. L. interesai nebuvo pažeisti, nes jai jau tuo metu buvo iÅ¡mokÄta kompensacija už nacionalizuotus pastatus. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas L.
L. (teisių perÄmÄja D. L.) praÅ¡o panaikinti Å iaulių apygardos teismo 2011 m. sausio 12 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ teismo sprendimÄ â patenkinti ieÅ¡kinį (3 b. t., 129-135 l.). Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:Pirmosios instancijos teismas netinkamai iÅ¡aiÅ¡kino ir pritaikÄ materialinÄs teisÄs normas, reglamentuojanÄias asmens nuosavybÄs teisių atkÅ«rimÄ bei gynimÄ ; be to, pažeidÄ civilinio proceso taisykles, netinkamai įvertinÄs byloje esanÄius įrodymus bei neteisingai nustatÄs, koks įstatymas turi bÅ«ti taikomas nagrinÄjamoje byloje:
Teismas klaidingai nustatÄ, kad 1998 m. rugpjÅ«Äio 1 d. K. L. praÅ¡ymas dÄl žemÄs sklypo su pastatais grÄ Å¾inimo ir senatvÄs pensijos skyrimo nebuvo pateiktas KelmÄs rajono vykdomajam komitetui, kadangi nurodyto praÅ¡ymo pagrindu buvo patenkintas K. L. reikalavimas dÄl senatvÄs pensijos skyrimo, taÄiau teismas neiÅ¡tyrÄ aplinkybių, susijusių su daliniu nurodyto praÅ¡ymo patenkinimu.Apygardos teismas suklydo, konstatavÄs, jog K. L. laiku nepateikÄ praÅ¡ymo dÄl nuosavybÄs teisių į pastatus atkÅ«rimo, kadangi nurodytus praÅ¡ymus ji pateikÄ 1989 m. rugpjÅ«Äio 1 d., 1991 m. spalio 25 d. ir 1992 m. rugpjÅ«Äio 24 d., o pagal 1991 m. birželio 18 d.
įstatymÄ Nr. I-1454 âDÄl pilieÄių nuosavybÄs teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atstatymo tvarkos ir sÄ lygųâ, tokie praÅ¡ymai turÄjo bÅ«ti pateikti iki 1992 m. gegužÄs 31 d.Teismas be pagrindo sprendÄ, kad K. L. yra gavusi piniginÄ kompensacijÄ už iÅ¡likusį negrÄ Å¾intÄ turtÄ ir Å¡ios kompensacijos neginÄijo bei negrÄ Å¾ino, kadangi nurodyta kompensacija K. L. buvo iÅ¡mokÄta ne už iÅ¡likusį negrÄ Å¾intinÄ nacionalizuotÄ turtÄ , o už neiÅ¡likusį kilnojamÄ jį bei nekilnojamÄ jį turtÄ , kurio nebuvo galima grÄ Å¾inti.
K. L. pareiÅ¡kÄ praÅ¡ymÄ dÄl nuosavybÄs teisių atkÅ«rimo į pastatus, esanÄius (duomenys neskelbtini) vienkiemyje, iki KelmÄs rajono (duomenys neskelbtini) seniÅ«no pažymÄjimų Nr. 131 (1996 m. birželio 4 d.) ir Nr. 194 (1997 m. rugpjÅ«Äio 12 d.) iÅ¡davimo, todÄl ginÄo įsakymai negalÄjo bÅ«ti priimti, vadovaujantis nurodytais pažymÄjimais. Juolab kad faktinis naudojimasis pastatais nesukuria nuosavybÄs teisių atsiradimo.Teismas netyrÄ aplinkybių, susijusių su faktu, kad dalis (duomenys neskelbtini) vienkiemio buvo priskirta (duomenys neskelbtini) kaimui, nors tam nebuvo tiesinių prielaidų, o Å¡is priskyrimas naudingas V.
R.. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , pažeidÄ Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau â Konstitucija) 23 straipsnio nuostatas, pagal kurias nuosavybÄ gali bÅ«ti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenÄs poreikiams ir teisingai atlyginama. K. L. ikikariniu laikotarpiu nuosavybÄs teise priklausiusi (duomenys neskelbtini) vienkiemio žemÄ ir statiniai buvo nacionalizuoti neteisÄtai, o vÄliau nepagrįstai ir neteisÄtai nebuvo jai grÄ Å¾inti visa apimtimi, dalį perleidžiant privaÄiai nuosavybei ir tinkamai už tai neatlyginant, dÄl ko buvo pažeistas konstitucinis nuosavybÄs nelieÄiamumo principas.
Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovas praÅ¡o jį atmesti (3 b. t., 161-165 l.). Nurodo, kad pagrįsta teismo iÅ¡vada, jog K. L. laiku nepateikÄ praÅ¡ymo dÄl nuosavybÄs teisių į pastatus atkÅ«rimo, kadangi 1989 m. rugpjÅ«Äio 1 d. praÅ¡ymas nebuvo pateiktas įstatymų nustatyta tvarka, o 1991 m. spalio 25 d. ir 1992 m. rugpjÅ«Äio 24 d. K. L. praÅ¡ymuose nurodytas tik reikalavimas dÄl nuosavybÄs teisių atkÅ«rimo į nacionalizuotÄ 43,70 ha žemÄs sklypÄ . Pažymi, jog ieÅ¡kovas Å¡ioje byloje nepraÅ¡o panaikinti 2002 m. vasario 27 d.
Å iaulių apskrities virÅ¡ininko sprendimo Nr. 54-14691, kuriuo atkurtos nuosavybÄs teisÄs į 43,89 ha žemÄs sklypÄ , t. y. sutinka su nurodytu sprendimu. Atsakovo teigimu, K. L. buvo sumokÄta 5 765 rb kompensacija už visus pastatus, neiÅ¡skiriant nugriautų ir nenugriautų. Juolab kad, bylos duomenimis, prie (duomenys neskelbtini) vienkiemyje esanÄių pastatų buvo pastatyti papildomi pastatai, atliktas kapitalinis remontas, todÄl pagal 1988 m. gruodžio 27 d. Lietuvos TSR Ministrų tarybos nutarimo Nr. 368 âDÄl asmenų, kurių iÅ¡keldinimas pripažintas neteisÄtu ir nepagrįstu, ir kurie pripažinti reabilituotais, turtinių ir asmeninių neturtinių teisių, taip pat dÄl jų pilietinÄs garbÄs ir orumo gynimoâ (toliau â Nutarimas Nr. 368) 2 punktÄ , nebuvo galimybÄs grÄ Å¾inti nurodytÄ turtÄ .
Pasak atsakovo, nuostata, kad, jei negalima grÄ Å¾inti turto natÅ«ra, turi bÅ«ti skiriama kompensacija, neprieÅ¡tarauja nuosavybÄs nelieÄiamumo ir nuosavybÄs teisių gynimo principams, nes teisinga kompensacija taip pat užtikrina nuosavybÄs teisių atstatymÄ . Atsiliepime į apeliacinį skundÄ treÄiasis asmuo KelmÄs rajono savivaldybÄs administracija praÅ¡o jį atmesti (3 b. t., 158-159 l.). Nurodo, jog iki 2004 m. spalio 26 d. įstatyme âDÄl pilieÄių nuosavybÄs teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atstatymo tvarkos ir sÄ lygųâ nebuvo numatyta galimybÄ atnaujinti praleistus praÅ¡ymų atkurti nuosavybÄs teises padavimo terminus, o K.
L., praleidusi šį terminÄ , nebeteko teisÄs kreiptis su nurodytu praÅ¡ymu. Be to, pažymi, kad (duomenys neskelbtini) kolÅ«kis, vadovaudamasis aukÅ¡Äiau nurodytu nutarimu Nr. 368, sumokÄjo K. L. kompensacijÄ už pastatus, todÄl treÄiasis asmuo nebegalÄjo grÄ Å¾inti jai Å¡ių pastatų natÅ«ra. TreÄiojo asmens teigimu, jis tinkamai įvykdÄ Ä¯statymo âDÄl pilieÄių nuosavybÄs teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atstatymo tvarkos ir sÄ lygųâ 12 straipsnio 3 ir 8 punktų nuostatas (1993 m. liepos 15 d.
įstatymo redakcija), pagal kurias nuosavybÄs teisÄ natÅ«ra neatkuriama į žemÄ, pagal galiojusius įstatymus suteiktÄ gyventojų asmeniniam Å«kiui. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ treÄiasis asmuo Å iaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinÄs priežiÅ«ros skyrius praÅ¡o nutraukti apeliacinį procesÄ (3 b. t., 167-168 l.). Nurodo, kad ieÅ¡kovas apeliacinį skundÄ padavÄ, praleidÄs apeliacinio skundo padavimo terminÄ .Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugsÄjo 26 d. nutartimi apeliantas L.
L. (mirÄs 2011 m. lapkriÄio 12 d.) buvo pakeistas jo procesinių teisių perÄmÄja (sutuoktine) D. L. (3 b. t., 186-187 l.). IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkintinas.ApeliacinÄs instancijos teismas nagrinÄja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinÄs instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisÄtas ir pagrįstas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.).
TeisÄjų kolegija nenustatÄ absoliuÄių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2, 3 d.).Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinÄdamas civilinÄ bylÄ bei priimdamas sprendimÄ , privalo tinkamai taikyti, aiÅ¡kinti įstatymus tam, kad tarp ginÄo Å¡alių atkurta teisinÄ taika atitiktų įstatymų reikalavimus, bÅ«tų teisinga. CPK 176 straipsnio nuostatomis, įrodinÄjimo tikslas - teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esanÄių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybÄs, susijusios su ginÄo dalyku.
Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, Å¡alys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybÄmis (faktais), kurių nereikia įrodinÄti (CPK 182 straipsnis). CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esanÄius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinÄjamos proceso metu, iÅ¡nagrinÄjimu, vadovaudamasis įstatymais.TeisÄjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, iÅ¡samiai iÅ¡tyrÄs ir tinkamai įvertinÄs visas bylos aplinkybes bei įrodymus, nepažeidÄ paminÄtų ir kitų civilinio proceso taisyklių, teisingai nustatÄ esmines faktines bylos aplinkybes bei padarÄ pagrįstas iÅ¡vadas, susijusias su ieÅ¡kinio reikalavimų nepagrįstumu, tinkamai pritaikÄs ir materialinÄs teisÄs normas.Lietuvos TSR AukÅ¡Äiausiosios Tarybos Prezidiumo 1988 m. spalio 21 d.
įsaku Nr. XI-2611 âDÄl asmenų, iÅ¡keldintų iÅ¡ Lietuvos TSR teritorijos 1911-1652 metais, reabilitavimoâ buvo pripažintas neteisÄtas ir nepagrįstas asmenų iÅ¡keldinimas iÅ¡ Lietuvos TSR teritorijos 1941-1652 metais pagal antikonstitucinius administracinių organų sprendimus, o Å¡ie asmenys pripažinti reabilituotais (Ä®sako 1 p.). Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1988 m. gruodžio 27 d. nutarime Nr. 368 âDÄl asmenų, kurių iÅ¡keldinimas pripažintas neteisÄtu ir nepagrįstu ir, kurie pripažinti reabilituotais, turtinių ir asmeninių neturtinių teisių, taip pat dÄl jų pilietinÄs garbÄs ir orumo gynimoâ (neteko galios 1999-12-31) buvo nustatyta, jog klausimÄ dÄl turto grÄ Å¾inimo asmenims, kurių iÅ¡keldinimas pripažintas neteisÄtu ir nepagrįstu, ir kurie pripažinti reabilituotais, svarsto tų miestų ir rajonų Liaudies deputatų tarybų vykdomieji komitetai (kurių teritorijoje Å¡ie asmenys gyveno iki iÅ¡keldinimo), kurie turÄjo teisÄ duoti nurodymus grÄ Å¾inti neatlygintinai perduotÄ konfiskuotÄ turtÄ , o jeigu grÄ Å¾inti šį turtÄ natÅ«ra nebuvo galimybÄs â atlyginti jo vertÄ, kuri kaimo vietovÄje esanÄių pastatų ir įrenginių nustatoma pagal tai, kokia buvo Å¡ių pastatų ir įrenginių vertÄ konkreÄiame rajone, įkainojant griaunamus vienkiemius (Nutarimo 1 punktas, 2 punkto b) papunktis, 3 punkto a) papunktis).
Pagal nurodyto nutarimo 2 punkto a) papunktį, miestų ir rajonų vykdomieji komitetai turÄjo sudaryti grÄ Å¾inamo turto dydžio arba jo vertÄs nustatymo komisijÄ , kurios iÅ¡vada dÄl turto grÄ Å¾inimo arba jo vertÄs atlyginimo turÄjo bÅ«ti iÅ¡dÄstyta akte, su kuriuo supažindintas pareiÅ¡kÄjas turÄjo teisÄ pateikti pastabas, įraÅ¡omas akte, ir kuriuo remdamasis, miesto (rajono) vykdomasis komitetas priimdavo sprendimÄ dÄl turto grÄ Å¾inimo arba jo vertÄs atlyginimo. Pagal šį nutarimÄ , galÄjo bÅ«ti negrÄ Å¾intas natÅ«ra pastatas, kuris perstatytas, pastatyti antstatai, priestatai, rekonstruotas (Nutarimo 2 punkto b) papunktis); be to, buvo numatyta galimybÄ pareiÅ¡kÄjui, nesutinkanÄiam su miesto (rajono) vykdomojo komiteto sprendimu dÄl konfiskuoto turto grÄ Å¾inimo arba jo vertÄs atlyginimo, Å¡iuo klausimu kreiptis į Lietuvos TSR Ministrų TarybÄ , kurios sprendimas buvo galutinis (Nutarimo 5 punktas).
Pirmosios instancijos teismas, įvertinÄs byloje esanÄius įrodymus, turÄjo pagrindo teigti, jog K. L. yra gavusi kompensacijÄ už iÅ¡likusius konfiskuotus pastatus.Bylos duomenimis, KelmÄs rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1989 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. 37 âDÄl vidutinÄs vertÄs pastatų ir įrenginių nustatymoâ pagal KelmÄs melioracijos statybos ir montavimo valdybos pateiktÄ pažymÄ âApie 1985-1988 metų vidutinÄs pastatų ir įrenginių vertÄs už griaunamus vienkiemiusâ buvo nustatyta 5 765 rb. kompensacija už konfiskuotus pastatus, reabilituotiems pilieÄiams kaimo vietovÄje, kuri 1989 m. spalio 31 d. buvo įskaityta K.
L. į jos asmeninÄ sÄ skaitÄ , esanÄiÄ âLietuvos taupomojo bankoâ Å ilutÄs skyriuje (2 b. t., 27-29, 35 l.). Be to, nustatyta, jog konfiskuoti pastatai 1946 m. buvo perduoti KelmÄs tarybinio Å«kio (duomenys neskelbtini) skyriui, 1956 metais prijungtam prie (duomenys neskelbtini) kolÅ«kio, kuris Å¡iuos pastatus nemokamai atidavÄ kolÅ«kyje dirbusiems L. L. (kuri 1979 m. savo pastatų dalį pardavÄ V. ir E. R.) bei P. Ä. (kurio sutuoktinÄs M. Ä. turtÄ paveldÄjo T. L.); L. L., P. Ä., M. Ä., V.
R. ir E. R. rekonstravo Å¡iuos pastatus bei pastatÄ prie jų priestatus ir naujus statinius (1 b. t., 78-84, 87, 121 l.; 2 b. t., 27-29, 35, 86-88 l.; ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 6/55M 18-19, 39, 53-61, 105, 138-139, 177 l.). Apeliantas neginÄija paminÄtų aplinkybių, taÄiau teigia, jog 5 765 rb. kompensacija buvo iÅ¡mokÄta ne už iÅ¡likusį negrÄ Å¾intÄ nacionalizuotÄ K. L. turtÄ (į kurį apeliantas siekia, kad bÅ«tų atkurtos jo mirusios mamos K. L. nuosavybÄs teisÄs), bet už neiÅ¡likusį kilnojamÄ jį bei nekilnojamÄ jį K.
L. turtÄ . IÅ¡ aukÅ¡Äiau nurodyto matyti, kad 5 765 rb. kompensacija K. L. buvo iÅ¡mokÄta Nutarime Nr. 368 nustatytomis sÄ lygomis ir tvarka iki ginÄo įsakymų priÄmimo (1996-06-24 ir 1997-08-25), pagal KelmÄs rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1989 m. vasario 23 d. sprendimÄ Nr. 37, kuriuo buvo nustatyta vidutinÄ pastatų ir įrenginių vertÄ, iÅ¡mokant kompensacijÄ už konfiskuotus pastatus reabilituotiems asmenims kaimo vietovÄje, t. y. atlyginus K. L. konfiskuoto turto (gyvenamojo namo ir Å«kinių pastatų), kuris buvo aukÅ¡Äiau paminÄtų treÄiųjų asmenų rekonstruotas, ir prie kurio nurodyti asmenys pastatÄ priestatus bei naujus statinius, vertÄ, paskaiÄiuotÄ pagal vidutinÄ vertÄ pastatų ir įrenginių, buvusiÄ KelmÄs rajone, įkainojant griaunamus vienkiemius (Nutarimo Nr. 368 1 punktas, 2 punkto a) ir b) papunkÄiai, 3 punkto a) papunktis).
Apygardos teismas teisingai pažymÄjo, kad K. L. neginÄijo nei vykdomojo komiteto sprendimo dÄl padarytos žalos kompensavimo bÅ«do (turto vertÄs atlyginimo, o ne turto grÄ Å¾inimo natÅ«ra), nei turto vertÄs dydžio, Nutarime Nr. 368 nustatyta tvarka (Nutarimo Nr. 368 2 punkto a) papunktis, 5 punktas). Juolab kad ieÅ¡kovas pripažino, jog jo motina K. L. gavo nurodytÄ pinigų sumÄ , taÄiau nurodÄ, kad paminÄta kompensacija buvo iÅ¡mokÄta už neiÅ¡likusį kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį K.
L. turtÄ . Be to, Å¡ias aplinkybes 1999 m. liepos 19 d. paaiÅ¡kinime bei teismo posÄdyje paaiÅ¡kino buvÄs (duomenys neskelbtini) kolÅ«kio (kuris sumokÄjo nurodytÄ kompensacijÄ ) pirmininkas, kuris nurodÄ, kad 5 765 rb. kompensacija K. L. buvo iÅ¡mokÄta už jai priklausiusius iÅ¡likusius pastatus (gyvenamÄ jį namÄ ir Å«kinius pastatus), kÄ patvirtino ir KelmÄs rajono savivaldybÄs merai 2000 m. vasario 10 d., 2000 m. kovo 20 d., 2001 m. kovo 20 d. bei 2002 m. sausio 15 d. raÅ¡tais (2 b. t., 27-28, 31, 34, 36, 47 l.,; 3 b. t., 98 l.).
Tuo tarpu apeliantas nepateikÄ Ä¯rodymų, patvirtinanÄių, kad 5 765 rb. kompensacija K. L. buvo iÅ¡mokÄta tik už neiÅ¡likusį kilnojamÄ jį bei nekilnojamÄ jį turtÄ , tarp jų duomenų, jog neiÅ¡likusio turto vertÄ kompensacijos nustatymo dienÄ buvo 5 765 rb., tokių įrodymų apeliantas nepateikÄ ir apeliacinÄs instancijos teismui (CPK 178, 185, 314 str.).TodÄl yra pagrindo teigti, jog K. L. pagal vykdomojo komiteto 1989 m. vasario 23 d. sprendimÄ buvo kompensuota ir už iÅ¡likusį konfiskuotÄ nekilnojamÄ jį turtÄ .Nesudaro pagrindo pakeisti arba panaikinti skundžiamÄ teismo sprendimÄ ir apelianto argumentas, susijÄs su teismo motyvais, pagal kuriuos nebuvo paduotas 1989 m. rugpjÅ«Äio 1 d.
K. L. praÅ¡ymas dÄl nuosavybÄs teisių atkÅ«rimo į pastatus.MinÄta, jog pagal 1989 m. rugpjÅ«Äio 1 d. galiojusį Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1988 m. gruodžio 27 d. nutarimÄ Nr. 368, pareiÅ¡kimas dÄl turto grÄ Å¾inimo asmeniui, kurio iÅ¡keldinimas pripažintas neteisÄtu ir nepagrįstu, ir kuris pripažintas reabilituotu, turÄjo bÅ«ti pateiktas Å¡iuos pareiÅ¡kimus nagrinÄjusiam miesto (rajono) Liaudies deputatų tarybos vykdomajam komitetui, kurio teritorijoje nurodytas asmuo gyveno iki iÅ¡keldinimo.IÅ¡ bylos duomenų (tarp jų 1989 m. rugpjÅ«Äio 1 d.
K. L. pareiÅ¡kimo âKelmÄs rajono vykdomajam komitetuiâ kopijos, KelmÄs rajono mero 1997 m. gruodžio 10 d. raÅ¡to Nr. 06-31/658, 1999 m. liepos 26 d. raÅ¡to Nr. 06-23-761, 1999 m. liepos 29 d. raÅ¡to Nr. 06-22-782, KelmÄs rajono savivaldybÄs bendrojo â priÄmimo skyriaus 1999 m. gegužÄs 25 d. raÅ¡to Nr. 06-22-570 matyti, kad ant paminÄto dokumento kopijos nÄra spaudo, patvirtinanÄio Å¡io dokumento gavimÄ KelmÄs rajono vykdomajame komitete, be to, nurodytas pareiÅ¡kimas nebuvo užregistruotas KelmÄs rajono savivaldybÄje, jis nÄra įraÅ¡ytas ir 1989-1992 metų pilieÄių praÅ¡ymų registracijos žurnaluose, o pagal bylos duomenis, 1989 m. rugpjÅ«Äio 1 d.
K. L. praÅ¡ymo kopija KelmÄs rajono savivaldybÄje buvo gauta tik 1996 m. birželio 10 d. kartu su K. L. pareiÅ¡kimo KelmÄs rajono merui priedais, be to, Å¡io praÅ¡ymo pateikimo adresatui (KelmÄs rajono vykdomajam komitetui) faktas nebuvo nustatytas ir, atliekant ikiteisminį tyrimÄ (2 b. t., 52-53, 57, 63, 66, 70-71 l.; ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 6/55M 103, 128-129, 140-143, 164-167, 180-184 l.).PažymÄtina, jog apeliantas nepateikÄ Ä¯rodymų, patvirtinanÄių, kad Å¡is praÅ¡ymas buvo paduotas KelmÄs rajono vykdomajam komitetui, tarp jų ir duomenų, pagrindžianÄių pensijos K.
L. skyrimÄ Å¡io praÅ¡ymu pagrindu, o 1999 m. kovo 29 d. skunde Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigai, kuriame nurodÄ visus K. L. (bei jos vardu) paduotus praÅ¡ymus dÄl nuosavybÄs teisių atkÅ«rimo į žemÄ ir pastatus, nepaminÄjo 1989 m. rugpjÅ«Äio 1 d. praÅ¡ymo (ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 6/55M 26-30 l.; CPK 12, 178, 185, 314 str.). Juolab kad pagal 1989 m. rugpjÅ«Äio 1 d. galiojusio Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1988 m. gruodžio 27 d. nutarimo Nr. 368 2 punkto b) papunkÄio nuostatas, buvo negrÄ Å¾inamas natÅ«ra pastatas, kuris buvo rekonstruotas, perstatytas ar prie jo pastatyti priestatai, o tuo labiau kad K.
L. iki nacionalizacijos valdytame gyvenamajame name, kuris buvo rekonstruotas ir prie jo pastatyti kiti pastatai, nurodytu metu gyveno aukÅ¡Äiau paminÄti tretieji asmenys; be to, tuo metu jau buvo priimtas aukÅ¡Äiau nurodytas vykdomojo komiteto 1989 m. vasario 23 d. sprendimas Nr. 37, kurio pagrindu buvo iÅ¡mokÄta K. L. kompensacija.Taigi pirmosios instancijos teismas teisingai nustatÄ, kad byloje nÄra įrodymų, patvirtinanÄių, jog aukÅ¡Äiau paminÄtas K. L. praÅ¡ymas buvo paduotas KelmÄs rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomajam komitetui, o apeliantas nepaneigÄ teismo iÅ¡vados (CPK 176, 185 str., 314 str.).Be to, nepagrįstas ir apelianto argumentas, kad K.
L. buvo padavusi 1991 m. spalio 25 d. ir 1992 m. rugpjÅ«Äio 24 d. praÅ¡ymus dÄl nuosavybÄs teisių atkÅ«rimo į pastatus, 1991 m. birželio 18 d. įstatyme Nr. I-1454 âDÄl pilieÄių nuosavybÄs teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atstatymo tvarkos ir sÄ lygųâ (toliau â Ä®statymas dÄl nuosavybÄs teisių atstatymo) nustatyta tvarka.Pagal šį įstatymÄ , K. L. turÄjo teisÄ paduoti praÅ¡ymÄ dÄl nuosavybÄs teisių atstatymo į iÅ¡likusį gyvenamÄ jį namÄ su priklausiniais ir žemÄ (Ä®statymo dÄl nuosavybÄs teisių atstatymo 2 str. 1 p., 3 str. 1, 4 p.) Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 1991 m. rugpjÅ«Äio 15 d. nutarimo Nr. 331 âDÄl pilieÄių praÅ¡ymų atstatyti nuosavybÄs teisÄ Ä¯ iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ padavimo tvarkosâ (toliau â Tvarka) nustatyta tvarka, pagal kuriÄ pilieÄiai, turintys teisÄ Ä¯ nuosavybÄs teisÄs atstatymÄ , praÅ¡ymus dÄl iÅ¡likusio nekilnojamojo turto sugrÄ Å¾inimo ar kompensacijos už jį iÅ¡mokÄjimo (iÅ¡pirkimo) turÄjo paduoti miestų, rajonų valdyboms pagal iÅ¡likusio nekilnojamojo turto buvimo vietÄ (pagal Å¡ios tvarkos 1 priede pateiktÄ formÄ ), o pilieÄiai, kurie praÅ¡ymus dÄl nuosavybÄs teisÄs į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atstatymo yra padavÄ anksÄiau, turÄjo perraÅ¡yti juos pagal Å¡ios tvarkos 1 priede pateiktÄ formÄ ir pateikti šį praÅ¡ymÄ miesto (rajono) valdybai (Tvarkos 1, 10 p.).
Pagal 1 priedo formÄ , buvo privalu nurodyti nekilnojamojo turto rūšį ir dydį, turto buvimo vietÄ bei grÄ Å¾inimo bÅ«dÄ (natÅ«ra, ekvivalentine natÅ«ra, iÅ¡pirkimu). Tiek 1991 m. spalio 25 d. praneÅ¡ime grÄ Å¾inti žemÄ, tiek ir 1992 m. rugpjÅ«Äio 24 d. praÅ¡yme K. L. iÅ¡reiÅ¡kÄ savo valiÄ dÄl nuosavybÄs teisių atstatymo į iki nacionalizacijos valdytÄ Å¾emÄ, buvusiÄ Raseinių apskrityje, (duomenys neskelbtini) valsÄiuje, (duomenys neskelbtini) kaime, taÄiau byloje nÄra įrodymų, kad K.
L. aukÅ¡Äiau paminÄta tvarka bÅ«tų pateikusi (ar perraÅ¡iusi) praÅ¡ymÄ dÄl nuosavybÄs teisių atstatymo į gyvenamÄ jį namÄ ir pastatus, valdytus iki nacionalizacijos, pagal Tvarkos 1 priede pateiktÄ formÄ (2 b. t., 154 l.; ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 6/55M 81 l.). TeisÄjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismas teisingai konstatavo, jog K. L. nepateikÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka ir terminu praÅ¡ymo dÄl nuosavybÄs teisių atstatymo (atkÅ«rimo) į gyvenamÄ jį namÄ ir pastatus, valdytus iki nacionalizacijos, už kuriuos K.
L. 1989 metais buvo iÅ¡mokÄta kompensacija. NustaÄius, kad už nusavintÄ K. L. nekilnojamÄ jį turtÄ jai buvo tinkamai atlyginta, nÄra pagrindo konstatuoti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio pažeidimo. DÄl pasakyto nÄra pagrindo apeliacinio skundo argumentais panaikinti teisÄtÄ ir pagrįstÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ (CPK 263 str., 329 â 330 str.). TeisÄjų kolegija nepasisako dÄl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentų, kadangi nurodyti argumentai neturi teisinÄs reikÅ¡mÄs teisingam bylos iÅ¡nagrinÄjimui.
TeisÄjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Palikti nepakeistÄ Å iaulių apygardos teismo 2011 m. sausio 12 d. sprendimÄ . TeisÄjai                                                                                               AudronÄ JarackaitÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â MarytÄ MitkuvienÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â NijolÄ PiÅ¡kinaitÄ