2022-02-17 Nr. AB-3906-3-62-3-01547-2020-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-31-556/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01547-2020-5

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. V. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas P. V. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti 10 Eur bylinėjimosi išlaidų.

2. Pareiškėjas skunde paaiškino, kad nuo 2019 m. birželio 19 d. iki skundo padavimo teismui dienos buvo kalinamas netinkamomis sąlygomis Marijampolės PN kamerų tipo patalpoje Nr. 8. Minėtoje kameroje iš viso buvo laikomi keturi asmenys, o vienas iš nuteistųjų (V. I.) buvo rūkantis. Šis asmuo kreipėsi į Marijampolės PN administraciją, kad jam būtų sudarytos sąlygos rūkyti, tačiau gavo formalų atsakymą, jog rūkyti Marijampolės PN gyvenamose ir bendro naudojimo patalpose draudžiama. Marijampolės PN administracija pažeidimo nepašalino, pareiškėjas kartu su visais kameros gyventojais buvo vedamas pasivaikščioti į kiemelį, kuriame buvo priverstas kvėpuoti tabako dūmais. Pareiškėjas dėl to 2020 m. gegužės 25 d. kreipėsi į psichologę, tačiau jokių pokyčių, kad būtų pašalinta problema, neįvyko. Pareiškėjo sveikata nuolat žalojama, Marijampolės PN patys pripažįsta, kad negali kontroliuoti nuteistųjų rūkymo kiemeliuose. Dėl tokių atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų pareiškėjas patyrė diskomformtą, nepatogumus, įtampą ir baimę dėl sveikatos, kadangi pasyvus rūkymas yra kenksmingas, jautėsi pažemintas. Pareiškėjas pažymėjo, kad nurodytas pažeidimas jau buvo nustatytas kitoje administracinėje byloje (Nr. I1-2037-644/2020) ir asmeniui priteista neturtinė žala. Pareiškėjo teigimu dėl atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjui priteistina 3 000 Eur netrurtinė žala ir procesinės palūkanos.

3. Atsakovo atstovas Marijampolės PN atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti.

4. Marijampolės PN paaiškino, kad pataisos įstaigoms nėra numatyta pareiga įrengti atskiras patalpas rūkantiesiems. Rūkymas nėra saugotina vertybė ar propaguotinas elgesys, todėl šios teisės nuteistiesiems užtikrinimas sudarytų valstybei neproporcingą naštą. Dėl ginčo dalyko pareiškėjas į pataisos namų administraciją nebuvo kreipęsis, taip pat nėra duomenų apie žalą jo sveikatai. Pareiškėjo argumentai nekonkretūs, deklaratyvūs bei nepagrįsti, nėra jokių duomenų apie realiai jam kilusią neturtinę žalą.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. spalio 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Teismas nurodė, kad pareiškėjas prašomą atlyginti neturtinę žalą kildino iš neteisėtų Marijampolės PN veiksmų, atliekant laisvės atėmimo bausmę nuo 2019 m. birželio 19 d. iki skundo padavimo dienos (2020 m. rugpjūčio 23 d.).

7. Vertindamas pareiškėjos nusiskundimus, kad kitas nuteistasis rūkė pasivaikščiojimo kiemelyje, dėl ko pareiškėjas turėjo kvėpuoti tabako dūmais, teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nuteistųjų skirstymas į rūkančius ar nerūkančius, skiriant nuteistuosius į atitinkamas kameras, nėra nustatytas. Teismas akcentavo, kad Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo (toliau – ir Tabako kontrolės įstatymas) 19 straipsnio 4 dalis nustato pareigą juridinio asmens valdymo organams užtikrinti, kad jo darbuotojai, aptarnaujami klientai ir lankytojai nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Teismas taip pat pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) nuostatos nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemelių įrengimo ir rūkalų vartojimo pasivaikščiojimų metu.

8. Atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas nurodė, kad rūkymas pasivaikščiojimo kiemeliuose nėra uždraustas, tačiau turi būti vertinama, ar asmuo kreipėsi į pataisos įstaigos administraciją su prašymu užtikrinti nekenksmingas sveikatai sąlygas.

9. Teismas nurodė, kad pareiškėjas teigė, kad yra nerūkantis, tačiau nenurodė ir byloje nebuvo duomenų, kad jis buvo kreipęsis į Marijampolės PN administraciją dėl rūkymo pasivaikščiojimo kiemeliuose. Teismo vertinimu, pareiškėjo kreipimasis į psichologą nelaikytinas tinkamu pataisos namų administracijos informavimu apie pareiškėjo netenkinančią padėtį, kadangi pataisos namų psichologas ne tik nėra įgaliotas spręsti su kalinimo sąlygomis susijusius klausimus, bet ir pagal Psichologo profesinės etikos kodeksą privalo saugoti profesinę paslaptį ir neatskleisti kitiems asmenims (išskyrus teismą) informacijos, gautos iš kliento.

10. Teismo vertinimu, pareiškėjas taip pat nepateikė duomenų, įrodančių, jog pasivaikščiojimo kiemelyje kitų nuteistųjų rūkymas paveikė pareiškėjo sveikatą ar sukėlė kokius kitus padarinius. Priešingai, byloje buvo nustatyta, kad su skundais dėl sveikatos sutrikimų, susijusių su jo buvimu kartu su rūkančiu asmeniu, pareiškėjas į gydytoją nesikreipė.

11. Teismas nenustatė aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalą, vien tik pareiškėjo paaiškinimų nepakako prašomai atlyginti neturtinei žalai pagrįsti. Teismo vertinimu, byloje nebuvo jokių duomenų, jog atsakovo atstovas atliko neteisėtus veiksmus bei kad siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti skriaudą. Taip pat byloje nebuvo duomenų apie pareiškėjui kilusias neigiamas pasekmes. Nenustatęs atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų bei patirtos žalos fakto ir priežastinio ryšio, t. y. nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, teismas pareiškėjo reikalavimą dėl žalos atlyginimo atmetė.

III. 12. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir jo skundą tenkinti visiškai.

13. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo aplaidžiai, ignoravo visus pareiškėjo pateiktus duomenis ir neteisingai nusprendė, kad pareiškėjas, būdamas kameroje su rūkančiu asmeniu, nepatyrė jokios žalos. Pareiškėjo teigimu, nuteistųjų nerūkančių laikymas kartu su rūkančiais, ypač kalėjimo režimo sąlygomis, yra vienas iš šiurkščiausių pažeidimų. Pareiškėjas akcentuoja, kad visiškai analogiškoje byloje (kur asmuo buvo kalinamas toje pačioje kameroje kaip ir pareiškėjas) pažeidimas buvo pripažintas ir priteistas neturtinės žalos atlyginimas. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į teismų praktiką, diskriminavo pareiškėją, kadangi analogiškoje byloje priimtas priešingas sprendimas.

14. Atsakovo atstovas Marijampolės PN atsileipime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir nurodo, kad visus su ginču susijusius argumentus ir įrodymus pirmosios instancijos teismas vertino tinkamai, bylą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai bei priėmė motyvuotą ir pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas teigė patyręs nuo 2019 m. birželio 19 d. iki skundo teismui pateikimo (2020 m. rugpjūčio 23 d.) dėl to, kad jis Marijampolės PN kameroje buvo laikomas kartu su rūkančiu asmeniu, vedamas pasivaikščioti į kiemelį su rūkančiuoju, kuriame buvo rūkoma, atlyginimo.

16. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš būtinųjų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti, pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad jis, gyvendamas kameroje su rūkančiu asmeniu, patyrė žalą, teismas neatsižvelgė, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės pripažintos pažeidimu kitoje administracinėje byloje ir asmeniui priteistas neturtinės žalos atlyginimas.

17. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

18. Tabako kontrolės įstatymo (2015 m. birželio 25 d. įstatymo XII-1905 redakcija, galiojusi iki 2020 m. gruodžio 31 d. ) 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius ir elektronines cigaretes) draudžiama bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organai privalo užtikrinti, kad juridinio asmens darbuotojai, aptarnaujami klientai ir lankytojai nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, taip pat kad matomose vietose būtų iškabinti įspėjamieji užrašai ar ženklai apie draudimą rūkyti, įrengtos specialios rūkymui skirtos patalpos (vietos) ir iškabinti jas nurodantys užrašai ar ženklai. Higienos normos HN 134:2015 7 punkte įtvirtinta, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomų asmenų apgyvendinimas organizuojamas taip, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.

19. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat akcentuojama įkalinimo įstaigos administracijos pareiga užtikrinti, kad nerūkantys asmenys nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais (žr., pvz., 2019 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2716-662/2019; 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4069-624/2016).

20. Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje vertinant, ar atitinkama institucija nevykdė pareigos imtis priemonių apsaugoti nuteistuosius (suimtuosius) nuo žalingų pasyvaus rūkymo pasekmių, reikšminga aplinkybe laikomas ir pareiškėjo kreipimasis į institucijos administraciją su prašymu užtikrinti sveikatai nekenksmingas sąlygas, nurodant, kad kiti asmenys rūko, ir prašyti imtis atitinkamų veiksmų, bei kiti duomenys, patvirtinantys, kad pareiškėjas yra nerūkantis asmuo (žr., pvz., 2017 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1073-502/2017; 2017 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-795-442/2017; 2016 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1808-858/2015).

21. Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas dėl jo netenkinančių sąlygų, susiklosčiusių dėl to, kad jis laikomas kameroje su rūkančiu asmeniu, su kuriuo yra ir vedamas pasivaikščioti į pataisos namų kiemelį, o pasivaikščiojimų metu kiemelyje yra rūkoma, į Marijampolės PN administraciją nesikreipė. Byloje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad rūkantis nuteistasis rūkė ir gyvenamojoje kameroje. Šių aplinkybių nenurodė ir pareiškėjas. Kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo kreipimasis į psichologus dėl to, kad pareiškėjas kvėpuoja tabako dūmais, negali būti vertinamas kaip jo kreipimasis į Marijampolės PN administraciją, kadangi tokio pobūdžio specialistai neturi teisės aktais nustatytų įgaliojimų imtis aktyvių veiksmų užtikrinant tinkamas kalinimo sąlygas laisvės atėmimo vietoje. Byloje esanti Laisvės atėmimo vietų ligoninės pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus pažyma taip pat patvirtina, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl blogų kalinimo sąlygų į sveikatos priežiūros specialistus nesikreipė.

22. Įvertinusi bylai reikšmingas faktines aplinkybes, aptartą teisinį reguliavimą ir aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teisėjų kolegija konstatuoja, kad deklaratyvūs apeliacinio skundo teiginiai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendime padarytos išvados, kad Marijampolės PN pareigūnai neatliko neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo teisės pažeistos nebuvo.

23. Dėl apeliacinio skundo argumento, kad teismas kitoje administracinėje byloje konstatavo pažeidimą dėl pareiškėjo nurodytų sąlygų (rūkymo pasivaikščiojimo kiemelyje) ir priteisė neturtinės žalos atlyginimą, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nagrinėjama byla ir pareiškėjo nurodyta administracinė byla skiriasi faktinėmis aplinkybėmis. Pareiškėjo nurodytoje administracinėje byloje buvo neginčijamai nustatytas faktas, kad asmuo ne kartą kreipėsi į Marijampolės PN administraciją dėl apgyvendinimo su rūkančiu asmeniu ir kilusių nepatogumų, kad kartu kameroje gyvenantys asmenys vedami į tą patį pasivaikščiojimo kiemelį, o pasivaikščiojimų metu yra rūkoma. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad pareiškėjas į Marijampolės PN administraciją dėl jo netenkinančių kalinimo sąlygų (rūkymo pasivaikščiojimo kiemelyje) nesikreipė, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo vadovautis pareiškėjo nurodytu teismo sprendimu.

24. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo P. V. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius Ramūnas Gadliauskas Arūnas Sutkevičius