2020-06-03 Nr. AB-11401-3-62-3-00769-2020-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eAS-377-442/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00769-2020-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.9; 43.8.2; 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. birželio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. Ž. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. balandžio 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. Ž. skundą atsakovui valstybės įmonės Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Alytaus skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei Registrų centrui dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja padavė skundą, kuriuo prašė: 1) panaikinti VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Alytaus skyriaus (toliau – ir Alytaus skyrius) 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimą dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas) 2019 m. lapkričio 21 d. panaudos sutarties įregistravimo Nekilnojamojo turto registre (toliau – ir 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimas); 2) panaikinti VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisijos) 2020 m. vasario 27 d. sprendimą Nr. S-14834(1.10 E) (toliau – ir 2020 m. vasario 27 d. sprendimas); 3) įpareigoti atsakovą Alytaus skyrių per 5 darbo dienas ištaisyti netikslius Nekilnojamojo turto registro duomenis apie 2015 m. gruodžio 10 d. panaudos sutartį dėl žemės sklypo ir iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2019 m. gruodžio 6 d. prašymą. Taip pat prašė atnaujinti terminą skundui paduoti ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. balandžio 9 d. nutartimi netenkino pareiškėjos prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, pareiškėjos skundą atsisakė priimti ir nutarė pareiškėjos skundą ir prie jo esančius dokumentus bei sumokėtą 23 Eur sumą už žyminį mokestį grąžinti pareiškėjai.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėja nurodo, jog Komisijos 2020 m. vasario 27 d. sprendimą gavo 2020 m. vasario 29 d., tačiau skundą Regionų apygardos administraciniam teismui padavė 2020 m. balandžio 3 d., t. y. praleidusi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) numatytą skundo padavimo teismui terminą. Teismas pabrėžė, kad pareiškėja pripažįsta, kad praleido terminą skundui paduoti, prašo jį atnaujinti. Termino praleidimą pareiškėja grindžia tuo, kad jos atstovas pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, nes šiame teisme nagrinėjamas jos skundas dėl VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2020 m. sausio 10 d. sprendimo Nr. S-2215 (1.10 E) (toliau – ir 2020 m. sausio 10 d. sprendimas), kuris yra susijęs su Komisijos 2020 m. vasario 27 d. sprendimu.

Teismas pabrėžė, kad Komisijos 2020 m. vasario 27 d. sprendime yra aiškiai nurodyta, jog jis skundžiamas Regionų apygardos administraciniam teismui, tačiau nei pareiškėja, nei jos atstovas nurodyta tvarka nesivadovavo ir kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) duomenys patvirtina, kad pareiškėja į Vilniaus apygardos administracinį teismą kreipėsi atstovaujama advokato (administracinė byla Nr. eI3-3084-811/2020). Kadangi pareiškėja naudojosi kvalifikuoto teisės specialisto pagalba, todėl turėjo galimybę tinkamai realizuoti teisę kreiptis į tą administracinį teismą, kurio veikimo teritorijoje yra viešojo administravimo subjekto, kurio teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) yra skundžiami, buveinė (ABTĮ 31 str. 1 d.).

Teismas pastebėjo, kad įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas, ar manymas, jog nagrinėjant pareiškėjos skundą dėl Komisijos 2020 m. sausio 10 d. sprendimo panaikinimo Vilniaus apygardos administraciniame teisme, taip pat minėtame teisme turi būti nagrinėjami ir šioje byloje ginčijami aktai nepaisant teritorinio administracinių bylų teismingumo, nepateisina netinkamo įstatymų reikalavimų vykdymo. Pareiškėjos nurodyta aplinkybė, kad ji kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kadangi minėtame teisme jau yra nagrinėjama pagal jos skundą administracinė byla, yra subjektyvaus pobūdžio, susijusi su pačios pareiškėjos pasirinktu elgesio variantu. Taigi pareiškėjos nurodyta termino praleidimo priežastis nepripažintina svarbia priežastimi, sutrukdžiusia jai nustatytu terminu pateikti skundą teismui. Dėl to terminas skundui paduoti neatnaujintinas. Neatnaujinęs skundo padavimo teismui termino, teismas pareiškėjos skundą atsisakė priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.). Teismas taip pat pabrėžė, kad pareiškėjai grąžintinas 23 Eur žyminis mokestis, sumokėtas už skundą (ABTĮ 38 str. 1 d. 3 p.).

II. Pareiškėja padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. balandžio 9 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pripažinti skundo padavimo termino praleidimo priežastis svarbiomis ir atnaujinti terminą paduoti skundą.

Pareiškėja nurodo, kad teismas netinkamai vadovavosi ta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuota taisykle, kad ABTĮ nuostatų klaidingas suvokimas ir netinkamas teisės kreiptis į teismą realizavimas, t. y. kreipimasis į netinkamas institucijas, laikoma ne objektyvaus, bet subjektyvaus pobūdžio aplinkybe, nesudarančia pagrindo atnaujinti praleistą terminą. Skundo padavimo terminas praleistas labai nedaug, t. y. 4 dienas, dėl objektyvių priežasčių: 1) Vilniaus apygardos administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. eI3-2300-816/2020 nagrinėjamas pareiškėjos skundas dėl Komisijos 2020 m. sausio 10 d. sprendimo. Pareiškėjos skundas dėl Komisijos 2020 m. vasario 27 d. sprendimo, kurio pagrindas susijęs su Komisijos 2020 m. sausio 10 d. sprendimu, kartu su prašymu sujungti bylas, buvo pateiktas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, vadovaujantis ABTĮ 11 straipsnio ir 16 straipsnio įtvirtintais proceso operatyvumo ir ekonomiškumo bei įsiteisėjusios teismo nutarties privalomumo principais, įgyvendinant ABTĮ 31 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisę skundą administraciniam teismui paduoti pareiškėjo pasirinkimu; 2) dėl šalyje paskelbto karantino apribota pareiškėjos teisė į teisminę gynybą. Šios aplinkybės pripažintinos svarbiomis skundo padavimo termino praleidimo priežastimis, dėl to yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Nagrinėjamu atveju skundžiama Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. balandžio 9 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundą.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja siekia apskųsti VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2020 m. vasario 27 d. sprendimą Nr. S-14834(1.10 E), kuriuo išankstinio ginčų nagrinėjimo tvarka tikrintas VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Alytaus skyriaus 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimo dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) 2019 m. lapkričio 21 d. panaudos sutarties įregistravimo Nekilnojamojo turto registre teisėtumas ir pagrįstumas (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 str. 1 d.), konstatuotina, kad pareiškėja skundą turėjo paduoti per ABTĮ 28 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą nuo Komisijos 2020 m. vasario 27 d. sprendimo gavimo dienos. Pareiškėja nurodė gavusi Komisijos 2020 m. vasario 27 d. sprendimą 2020 m. vasario 29 d., tačiau skundą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams padavė tik 2020 m. balandžio 3 d., t. y. praleidusi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą.

Pareiškėja neneigė, kad praleido terminą skundui paduoti, tačiau prašė jį atnaujinti. Vis dėlto Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. balandžio 9 d. nutartimi neatnaujino pareiškėjos praleisto termino skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjos skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu, t. y. pareiškėjai praleidus terminą skundui paduoti ir jo neatnaujinus. Pareiškėja, nesutikdama su minėta teismo nutartimi, padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pripažinti skundo padavimo termino praleidimo priežastis svarbiomis ir atnaujinti terminą jai paduoti skundą.

Pareiškėja atskirąjį skundą grindžia tuo, kad skundo padavimo terminas praleistas labai nedaug dėl objektyvių priežasčių: 1) Vilniaus apygardos administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. eI3-2300-816/2020 nagrinėjamas jos skundas dėl atsakovo VĮ Registrų centro ginčų nagrinėjimo komisijos 2020 m. sausio 10 d. sprendimo Nr. S-2215 (1.10 E). Pareiškėjos skundas dėl Komisijos 2020 m. vasario 27 d. sprendimo, kurio pagrindas susijęs su 2020 m. sausio 10 d. sprendimu, kartu su prašymu sujungti bylas, buvo pateiktas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, vadovaujantis ABTĮ 11 straipsnio ir 16 straipsnio įtvirtintais proceso operatyvumo ir ekonomiškumo bei įsiteisėjusios teismo nutarties privalomumo principais, įgyvendinant ABTĮ 31 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisę skundą administraciniam teismui paduoti pareiškėjo pasirinkimu; 2) dėl šalyje paskelbto karantino apribota pareiškėjos teisė į teisminę gynybą. Pareiškėjos nuomone, šios aplinkybės pripažintinos svarbiomis skundo padavimo termino praleidimo priežastimis, dėl to yra pagrindas atnaujinti terminą skundui paduoti.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 30 straipsnio 1 dalį pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Kadangi, kaip minėta, įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo ekstraordinarios. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-34-757/2018).

Nagrinėjamu atveju reikšmingos šios įstatymų nuostatos: Lietuvos Respublikos administracinių teismų įsteigimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų teismų įsteigimo, apygardų ir apylinkių teismų veiklos teritorijų nustatymo bei Lietuvos Respublikos prokuratūros reformavimo“ 6 straipsnis, Lietuvos Respublikos apylinkių teismų įsteigimo ir jų veiklos teritorijų nustatymo įstatymo 2 straipsnio 1 dalis ir ABTĮ 31 straipsnio 1 ir 5 dalys.

Administracinių teismų įsteigimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Regionų apygardos administracinio teismo veiklos teritorija apima Kauno apygardos teismo, Klaipėdos apygardos teismo, Panevėžio apygardos teismo ir Šiaulių apygardos teismo veiklos teritorijas. Regionų apygardos administracinio teismo konkrečių rūmų veiklos teritorija sutampa su atitinkamo bendrosios kompetencijos apygardos teismo veiklos teritorija.

Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų teismų įsteigimo, apygardų ir apylinkių teismų veiklos teritorijų nustatymo bei Lietuvos Respublikos prokuratūros reformavimo“ 6 straipsnį, be kita ko, Kauno apygardos teismo veiklos teritorija apima Alytaus apylinkės teismo teritoriją.

Apylinkių teismų įsteigimo ir jų veiklos teritorijų nustatymo įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad Alytaus apylinkės teismo veiklos teritorija, be kita ko, apima Alytaus miesto savivaldybės teritoriją.

Pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį skundas (prašymas, pareiškimas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra atsakovo buveinė (gyvenamoji vieta), o jeigu atsakovas yra valstybė arba savivaldybė, – tam administraciniam teismui, kurio teritorijoje yra atsakovui atstovaujančios institucijos buveinė. Jeigu viešojo administravimo subjekto, jo teritorinio padalinio, teritorinio viešojo administravimo subjekto arba pareigūno, veikiančio Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje, administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo patikrintas (nagrinėjamas) aukštesniojo pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto ir (arba) kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas pagal to viešojo administravimo subjekto, jo teritorinio padalinio, teritorinio viešojo administravimo subjekto arba pareigūno, kurio administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo tikrinamas (nagrinėjamas), buveinės vietą. Kai byla yra teisminga iš teismo rūmų sudarytam teismui, skundas (prašymas, pareiškimas) šiam teismui paduodamas bet kuriuose šio teismo rūmuose, o kiti procesiniai dokumentai – teismo rūmuose, į kuriuos paskirtam teisėjui ar teisėjams paskirta nagrinėti byla (ABTĮ 33 str. 5 d.).

Taigi, vadovaujantis minėtomis įstatymų nuostatomis ir atsižvelgiant į pareiškėjos skunde suformuluotus reikalavimus (t. y. pagrindinius reikalavimus (1) panaikinti Alytaus skyriaus, kuris yra Alytaus mieste, 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimą ir (2) Komisijos 2020 m. vasario 27 d. sprendimą, kuriuo, kaip minėta, išankstinio ginčo nagrinėjimo tvarka patikrintas minėto Alytaus skyriaus sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, bei (3) išvestinį reikalavimą įpareigoti atsakovą Alytaus skyrių per 5 darbo dienas ištaisyti netikslius Nekilnojamojo turto registro duomenis apie 2015 m. gruodžio 10 d. panaudos sutartį dėl žemės sklypo ir iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2019 m. gruodžio 6 d. prašymą), skundas turėjo būti paduotas Regionų apygardos administraciniam teismui. Tai, kad Regionų apygardos administraciniam teismui (vienam iš šio teismų rūmų) turi būti paduotas skundas siekiant apskųsti Komisijos 2020 m. vasario 27 d. sprendimą, aiškiai buvo nurodyta ir minėtame sprendime.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja remiasi ABTĮ 31 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią kai byloje yra keli tarpusavyje susiję reikalavimai, iš kurių vieni pagal šio įstatymo 20 straipsnio 4 dalį priskirtini Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o kiti – Regionų apygardos administraciniam teismui, skundas (prašymas, pareiškimas) turi būti paduodamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui; kitais atvejais, kai yra keli tarpusavyje susiję reikalavimai, kurie gali būti nagrinėjami skirtingų apygardų administraciniuose teismuose, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas pareiškėjo pasirinkimu. Visgi minėta nuostata šiuo atveju nėra reikšminga, kadangi, kaip nustatyta, visi pareiškėjos skunde nurodyti reikalavimai priskirtini nagrinėti Regionų apygardos administraciniam teismui, o ABTĮ 31 straipsnio 3 dalis būtų reikšminga tik tada, jei tame pačiame skunde (toje pačioje byloje) pareikšti reikalavimai, kurie nagrinėtini skirtinguose apygardų administraciniuose teismuose.

Tai, kad pareiškėja (advokatas jos vardu) pirma kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, siekdama, kad byla pagal jos skundą būtų sujungta su kita Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjama byla, taip pat nagrinėjamu atveju nėra reikšminga, kadangi pagal ABTĮ 68 straipsnio 1 dalį, kuriame įtvirtinta teismo (teisėjo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko, jo pavaduotojo) teisė sujungti bylas, gali būti sprendžiama dėl bylų sujungimo tik po skundo ABTĮ nustatyta tvarka priėmimo, t. y. rengiantis bylos nagrinėjimui ar nagrinėjant bylą.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad tai, jog pareiškėja pirmiausia kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, nes ten jau nagrinėjama viena byla pagal jos skundą, nėra objektyvi aplinkybė, kuria galima pateisinti termino skundui paduoti praleidimą. Pabrėžtina, kad tiek pirma paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris jį atsisakė priimti, tiek vėliau paduodant skundą Regionų apygardos administraciniam teismo Kauno rūmams jau praleidus skundo padavimo terminą, pareiškėjos vardu skundą padavė advokatas. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad advokatui keliami profesionalumo, taip pat aukšti atidumo ir rūpestingumo reikalavimai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-133-415/2019, 2020 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-278-502/2020), o įstatymų nuostatos, nustatančios teritorinį teismingumą, t. y. teismą, kuriam skundas turi būti paduodamas, yra aiškios, dėl to profesionaliam teisininkui turėjo būti suprantamos. Be to, kaip minėta, pačiame Komisijos 2020 m. vasario 27 d. sprendime buvo aiškiai nurodyta jo apskundimo tvarka, t. y., kad sprendimas gali būti skundžiamas Regionų apygardos administraciniam teismui, skundą paduodant vienam iš šio teismo rūmų. Tad nėra jokio pagrindo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti dėl to, kad su skundu buvo kreiptasi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, nes tai buvo subjektyvus pareiškėjos (jo atstovo) pasirinkimas, nenulemtas objektyvių, nuo pareiškėjos (jos atstovo) valios nepriklausiusių priežasčių.

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad pareiškėja argumento, jog dėl šalyje paskelbto karantino apribota jo teisė į teisminę gynybą, nebuvo nurodžiusiu pirmosios instancijos teismui prašydama atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. Todėl nėra pagrindo šio argumento vertinti tikrinant skundžiamos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Net vertinant minėtą argumentą, pažymėtina, kad jis yra abstraktus, nekonkretizuotas, dėl to, remiantis juo, taip pat nebūtų pakankamo objektyvaus pagrindo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. balandžio 9 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos nėra pagrindo naikinti ar keisti remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais. Todėl pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos D. Ž. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. balandžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys