2021-04-14 Nr. AB-8385-3-61-3-02575-2019-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-575-602/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02575-2019-4

Procesinio sprendimo kategorija 12.14.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Agaras“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Agaras“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Agaras“ (toliau – ir pareiškėjas, bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2019 m. birželio 14 d. sprendimą Nr. S-73(7-45/2019); 2) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2019 m. kovo 15 d. sprendimą Nr. 69-27; 3) panaikinti Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimą Nr. (39.9)FR0682-402; 4) atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Inspekcija 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. (39.9)FR0682-402 patvirtino patikrinimo aktą, t. y. patvirtino apskaičiuotą 76 053,10 Eur pelno mokestį (toliau – ir PM), apskaičiavo 988,68 Eur PM delspinigius ir skyrė 30 proc. dydžio 22 816 Eur PM baudą. VMI 2019 m. kovo 15 d. sprendimu Nr. 69-27 bendrovės skundą atmetė. Komisija 2019 m. birželio 14 d. sprendimu Nr. S-73(7-45/2019) bendrovės skundą atmetė ir patvirtino VMI sprendimą. Pareiškėjo teigimu, mokesčių administratorius nesivadovavo Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (toliau – ir PMĮ) nuostatų aiškinimo bei taikymo praktika, todėl nepagrįstai nusprendė, jog bendrovės tarpininkams išmokėtos išlaidos negali būti pripažįstamos leidžiamais atskaitymais. Pareiškėjo teigimu, už (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) suteiktas paslaugas sumokėtos sumos atitiko visus leidžiamų atskaitymų požymius, t. y. yra faktiškai patirtos išlaidos; išlaidos yra įprastinės bendrovės vykdomai veiklai; išlaidos yra būtinos pajamoms uždirbti ar ekonominei naudai gauti. Atsižvelgiant į tai, kad (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sumokėtos sumos atitiko visus leidžiamų atskaitymų požymius, bendrovė pagrįstai šiomis sumomis sumažino apmokestinamąjį pelną.

3. Pareiškėjas pabrėžė, kad Komisijos sprendime nurodytos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) nutartys patvirtino bendrovės argumentą, kad sąnaudų priskyrimas leidžiamiems atskaitymams teismų praktikoje laikomas nepagrįstu tais atvejais, kai pareiškėjas neturi prekių ar paslaugų įsigijimą patvirtinančių įrodymų arba sandorių fiktyvumas yra nustatytas ankstesniais teismų ar kitų institucijų sprendimais. Bendrovės atvejis neatitiko nei vienos iš nurodytų situacijų, nes bendrovė yra pateikusi dokumentus ir kitus įrodymus, kurie patvirtino (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) suteiktų paslaugų realumą bei paslaugų ekonominę naudą bendrovei.

Bendrovė pateikė mokesčių administratoriui šiuos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) paslaugų teikimo įrodymus: paslaugų teikimo sutartis, jų pagrindu sudarytus paslaugų priėmimo aktus, išrašytas sąskaitas faktūras; išsaugotus elektroninius laiškus, kuriais (duomenys neskelbtini) pavestos užduotys išspręsti klientų pretenzijas; patvirtinimą, kad N. S. bendrovės vardu fiziškai lankėsi kliento gamykloje. Patikrinimo metu bendrovė mokesčių administratoriui pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad bendravimas su tarpininkais dažniausiai vyko naudojant elektronines komunikacijos priemones (Viber, Messenger, Skype), taip pat telefonu ir elektroniniu paštu. (duomenys neskelbtini) paslaugas bendrovei pradėjo teikti daugiau nei prieš 6 metus, paskutinė sąskaita faktūra išrašyta beveik prieš 5 metus (2014 m. liepos 1 d.).

Tai, pareiškėjo tvirtinimu, paaiškino, kodėl bendrovė neturi išsaugojusi susirašinėjimų elektroniniais laiškais bei kitais elektroninės komunikacijos kanalais. Bendradarbiavimas su (duomenys neskelbtini) pradėtas prieš 4,5 metų ir užbaigtas daugiau nei prieš dvejus metus. Per tą laiką keitėsi el. pašto paslaugų tiekėjas, dėl pasikeitimų buvo prarasta dalis el. laiškų, todėl didžioji dalis komunikacijos taip pat yra neišsaugota. Detalių (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) paslaugų teikimo įrodymų bendrovė negali pateikti ir dėl tarpininkų suteiktų paslaugų pobūdžio.

Tarpininkų paslaugų esmę sudarė atskirų valstybių rinkų išmanymas, kanalų, kuriais galima patekti į atitinkamas rinkas, žinojimas ir reikiamų kontaktų (ryšių) turėjimas. Tokių paslaugų nauda nepriklauso nuo jų kiekio, tarpininko sugaišto laiko, jos nėra fiksuojamos kokiomis nors formaliomis suteiktų paslaugų (atliktų veiksmų) ataskaitomis. Pareiškėjo teigimu, jei (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) būtų atskleidusios savo veiklos metodus ir nurodžiusios asmenis, su kuriais bendrauja, kokiais būdais išsiaiškina kainų kitimo atitinkamoje rinkoje prognozes, identifikuoja tikrąsias priežastis, dėl kurių klientai reiškia pretenzijas, jų teikiamų paslaugų vertė būtų gerokai sumenkusi.

Pareiškėjas nurodė, kad žinodama (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) know-how sudarančią informaciją, tarpininkų teikiamų paslaugų rezultatą bendrovė galbūt būtų galėjusi pasiekti ir savarankiškai, patirdama mažesnes finansines sąnaudas. Bendradarbiavimas su (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) turėjo teigiamą poveikį bendrovės pelningumui, bendrovei buvo svarbu išlaikyti gerus santykius su tarpininkais, todėl ji neturėjo tikslo tirti ir aiškintis, kaip tarpininkai organizuoja savo veiklą, kada įmonės buvo įregistruotos ir išregistruotos iš PVM mokėtojų registro, ar tinkamai vykdė pareigą teikti deklaracijas mokesčių administratoriui ir pan.

4. Pareiškėjas pažymėjo, kad galimai dėl santykių su (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bendrovė buvo sulaukusi ir teisėsaugos institucijų dėmesio. 2018 m. vasario 21 d. bendrovė gavo FNTT reikalavimą pateikti 2014–2016 m. buhalterinės apskaitos ir ūkinės veiklos dokumentus, buvo atliktos kratos bendrovėje, generalinio direktoriaus P. V., komercijos direktorės D. B. ir eksporto vadybininko P. V. namuose. Atlikus kratas ir ištyrus bendrovės pateiktus dokumentus, jokie pažeidimai nebuvo nustatyti. Pateikti paslaugų teikimą patvirtinantys įrodymai, bendrovės paaiškinimai apie mėsos eksporto sektoriaus ir tarpininkų veiklos specifiką bei aplinkybė, kad FNTT bendrovės veikloje nenustatė jokių pažeidimų, paneigia abejones dėl (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) suteiktų paslaugų realumo.

5. Pareiškėjo teigimu, mokesčių administratorius ir Komisija formaliai ir vienpusiškai įvertino bendrovės pateiktus įrodymus, patvirtinančius realų paslaugų suteikimą, todėl padarė neobjektyvias išvadas dėl ginčo esmės. Pareiškėjas pažymėjo, kad bendrovė buvo suinteresuota tinkamai vykdyti savo įsipareigojimus dėl atlygio tarpininkui mokėjimo, kadangi bendradarbiavimas jai teikė akivaizdžią ekonominę naudą. Tarpininkas, praradęs pasitikėjimą bendrove ar turėdamas abejonių dėl jos mokumo, taip pat bet kada galėjo nutraukti paslaugų teikimą.

Taigi verslo praktikoje tarpininkavimo paslaugų sutartimis siekiama ne detaliai reglamentuoti šalių teises ir pareigas, kurių turinys teikiant tokio pobūdžio paslaugas gali būti labai įvairus ir priklauso nuo konkrečios situacijos aplinkybių, bet užfiksuoti šalių bendradarbiavimo faktą ir pobūdį. Aplinkybė, kad sutartyje su (duomenys neskelbtini) yra nurodytos tik konsultacijos ir pagalba su Rusijos rangovais, jokiu būdu nepaneigė faktinio paslaugų teikimo surandant klientus kitose valstybėse (pavyzdžiui, Danijos bendrovė (duomenys neskelbtini)).

Paslaugų suteikimą ir jų pobūdį patvirtino ne tik sutarčių dėl paslaugų teikimo pasirašymas, bet ir priėmimo-perdavimo aktai, kuriuose yra detalizuojama, kurių klientų atžvilgiu atitinkamą mėnesį buvo teiktos paslaugos. Sutarčių dalykas apibrėžtas kaip konsultacijos ir pagalba su rangovais (klientais), nes nei bendrovė, nei (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) negalėjo iš anksto numatyti konkrečių klausimų, kuriuos sprendžiant gali prireikti tarpininkų pagalbos. Vykdydami sutartis (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) atlikdavo visas bendrovės nurodytas užduotis, todėl ir sutarčių vykdymo eigoje nebuvo jokio poreikio detalizuoti konsultacijų turinį.

Be to, atsižvelgiant į bendrovės ir (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) pasirinktą kainos nustatymo metodiką (konkretaus dydžio komisinį mokestį nuo kiekvieno klientui parduoto produkcijos kilogramo), paslaugų perdavimo aktuose ir sąskaitose faktūrose nebuvo pagrindo detalizuoti atitinkamą mėnesį (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) atliktų veiksmų. Tarpininkų komisinio mokesčio dydis priklausė nuo suteiktų paslaugų rezultato – klientui parduotos produkcijos kiekio, todėl perdavimo aktuose bei sąskaitose faktūrose ir buvo fiksuojami konkretiems klientams parduoti produkcijos kiekiai, o ne tarpininkų atlikti veiksmai.

Pareiškėjo nuomone, sutartys ir priėmimo perdavimo aktai turėjo būti vertinami kartu su kitais bendrovės pateiktais ir savarankiškai surinktais įrodymais: susirašinėjimu elektroniniais laiškais, Švedijos įmonės (duomenys neskelbtini) pateikta informacija apie N. S. lankymąsi įmonėje bei bendrovės pateiktais paaiškinimais apie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) teiktų paslaugų pobūdį. Šių įrodymų visuma neabejotinai patvirtino, kad tarpininkavimo paslaugos bendrovei buvo suteiktos.

6. Pareiškėjo teigimu, Komisija nepagrįstai atmetė kaip įrodymus bendrovės pateiktus elektroninius laiškus, nes susirašinėjimas elektroniniais laiškais neabejotinai pavirtino, kad sutartis su (duomenys neskelbtini) buvo vykdoma, paslaugos buvo teikiamos. Jei (duomenys neskelbtini) nebūtų teikusi bendrovei paslaugų, bendrovė nebūtų turėjusi pagrindo atskleisti (duomenys neskelbtini) atstovams konfidencialios informacijos apie problemas, kurios kyla eksportuojant produkciją, t. y. apie gautas klientų pretenzijas. Taip pat, Komisija nepagrįstai sprendė, jog bendrovės bei (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bendradarbiavimo aplinkybės leidžia abejoti paslaugų teikimo realumu. Nagrinėjamu atveju susitarimas dėl kainos ir jos apskaičiavimo metodikos atsispindėjo paslaugų priėmimo-perdavimo aktuose. Taigi bendrovės ir (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) sutarčių turinys nepaneigė paslaugų pagal sutartis suteikimo. Šalys susitarė tiek dėl paslaugų pobūdžio, tiek dėl labai aiškios kainos nustatymo metodikos (tarpininko dalies nuo klientui parduotos produkcijos), kurios laikėsi visą bendradarbiavimo laikotarpį.

7. Pareiškėjo vertinimu, Komisija nepagrįstai atmetė ir bendrovės argumentą dėl (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) surastų naujų klientų ir santykių su klientais palaikymo. Bendrovė mokestinio patikrinimo metu taip pat ne kartą buvo nurodžiusi, kad (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) paslaugos neapsiribojo naujų klientų paieška, tarpininkai padėjo palaikyti santykius ir su esamais klientais. Bendrovė tiek paaiškinimuose, tiek skunduose buvo nurodžiusi, kad N. S. bendrovei rekomendavo klientas iš Rusijos (duomenys neskelbtini). Bendradarbiavimą su N. S. bendrovė užmezgė daugiau nei prieš šešis su puse metų, todėl visiškai suprantama, kad bendrovės vadovas P. V., nuolatos užmezgantis ir palaikantis santykius su daugybe bendrovės klientų ir partnerių, neprisimena, kur ir kada tiksliai susipažino su N. S.. Bendrovė buvo ne kartą paaiškinusi ir aplinkybes, kodėl vykstant sėkmingam bendradarbiavimui su (duomenys neskelbtini), 2014 m. paslaugos pradėtos pirkti iš (duomenys neskelbtini).

8. Pareiškėjo tvirtinimu, vertinant paslaugų teikimo realumą bendrovės vėlavimu atsiskaityti su (duomenys neskelbtini) visiškai nepagrįstai buvo remiamasi kaip paslaugų teikimo realumą paneigiančia aplinkybe. Mokėjimų vėlavimas verslo praktikoje yra įprastas reiškinys ir neturi jokios reikšmės sprendžiant dėl paslaugų teikimo realumo. Mokėjimai paprastai vėluoja dėl su mokėtoju susijusių finansinių priežasčių arba šalių tarpusavio santykių, iškilusių ginčų ir pan., bet ne dėl to, kad paslaugos nesuteiktos. Jei paslaugos nėra suteikiamos, už jas apskritai neatsiskaitoma, o ne vėluojama atsiskaityti.

9. Pareiškėjo nuomone, mokesčių administratoriaus ir Komisijos sprendimuose nepagrįstai suabsoliutinama užsienio mokesčių administratorių pateiktos informacijos reikšmė, kita vertus, neatsižvelgiama į tai, kad ir užsienio mokesčių administratorių pateikta informacija patvirtina paslaugų teikimo faktą. Nagrinėjamu atveju yra sprendžiama ne dėl pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) lengvatos taikymo ir net ne dėl prekių pardavimo, o paslaugų suteikimo realumo, todėl dalies suteiktų paslaugų nedeklaravimas nepaneigė išvados dėl paslaugų teikimo realumo. Be to, skirtingai nei Komisijos sprendime nurodytų LVAT nutarčių atveju, nagrinėjamu atveju paslaugų teikimas buvo deklaruotas, užsienio mokesčių administratoriui nebuvo pateikta informacija tik apie dalį (duomenys neskelbtini) tiekimų bendrovei. Tiek mokesčių administratorius, tiek Komisija vadovavosi ne mokestinio patikrinimo metu surinktos medžiagos visuma, bet tik ta medžiaga, kuri kėlė abejones dėl paslaugų teikimo realumo.

10. Atsakovas VMI atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

11. Atsakovas nurodė, kad įstatymų leidėjas PMĮ nustato bendruosius reikalavimus išlaidoms pripažinti – mokesčių mokėtojas turi turėti juridinę galią turinčius apskaitos dokumentus, pagrindžiančius patirtų išlaidų realumą, tikslingumą ir tikrąjį ūkinės operacijos turinį. PMĮ 11 straipsnio 4 dalis įtvirtina mokesčio mokėtojo pareigą įrodyti išlaidų pagrįstumą. Pagal teismų praktikos suformuotas taisykles, tais atvejais, kai šalis, kuriai priskirtina atitinkamų aplinkybių įrodinėjimo našta, nustatytos įrodinėjimo pareigos neįvykdo, sprendimas priimamas jos nenaudai. Tam tikrų aplinkybių buvimas (nebuvimas) yra grindžiamas surinktų įrodymų visuma, o jokie įrodymai, nepriklausomai nuo jų formos ar turinio, nei teismui, nei ikiteisminį ginčą nagrinėjančiai institucijai neturi išankstinės galios. Įrodymų patikimumas, sąsajumas yra vertinamas konkrečioje situacijoje laikantis bendrųjų įrodymų vertinimo principų. Atsakovas pažymėjo ir tai, jog LVAT praktika atskiria baudžiamąją atsakomybę ir atsakomybę pagal mokesčių įstatymus, tačiau pripažįsta galimumą mokestinėse bylose remtis vykusiuose ikiteisminiuose tyrimuose surinkta medžiaga. Todėl tai, jog ginčo atveju dėl tariamai įvykusių ūkinių operacijų nėra vykdomi baudžiamojo persekiojimo veiksmai (bendrovė teigė, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba nenustatė pažeidimų), atsakovo vertinimu, nesudarė pagrindo ūkinių operacijų nebuvimo („fiktyvumo“) aplinkybių pripažinti neįrodytomis.

12. Atsakovas teigė, kad ginčo situacijoje taip pat nėra suabsoliutinama užsienio mokesčių administratorių pateiktos informacijos reikšmė, kaip skunde teigė pareiškėjas. Iš ginčo byloje esančių mokesčių administratoriaus suformuluotų užklausų (pavyzdžiui, užklausa Danijos mokesčių administratoriui dėl sandorių su Danijos įmone (duomenys neskelbtini)) buvo matyti, kad Inspekcija yra išdėsčiusi bendradarbiavimo tarp bendrovės ir įmonių (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) aplinkybes, taip pat uždavusi klausimus, susijusius su šių įmonių, taip pat N. S. dalyvavimu sandoriuose tarp bendrovės ir (duomenys neskelbtini) (B3-5), taip pat su konkrečiomis aplinkybėmis dėl produkcijoje nustatyto PH rodiklio, minimo bendrovės pateiktame 2014 m. spalio 22 d. elektroniniame susirašinėjime, nurodant N. S..

Tačiau visais užklausose nurodytais atvejais užsienio kontrahentas paneigė tiek įmonių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), tiek N. S. dalyvavimą tarpininkaujant sandoriuose su bendrove, užmezgant kontaktus su Danijos įmone, taip pat nurodė, jog dėl elektroniniame laiške nurodomų neatitikimų į Danijos įmonę nebuvo atvykę nei N. S., nei kitas asmuo. Todėl bendrovės pozicija dėl to, kad užsienio ūkio subjektai nepatvirtino įmonių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaip tarpininkų vaidmens, nes N. S. galimai veikė ne šių įmonių, o bendrovės vardu, atsakovo teigimu, nebuvo pagrįsta.

Iš byloje pateiktų užsienio mokesčių administratoriui suformuotų užklausų buvo matyti, kad faktinių aplinkybių aptarime N. S. yra įvardijamas kaip įmonių atstovas. Todėl, įvertinus deklaruotą įmonių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bendradarbiavimo su bendrove laikotarpį (nuo 2013 m. vasario iki 2016 m. liepos mėn.), tai, kad, bendrovės teigimu, būtent šis asmuo buvo pagrindinis kontaktinis asmuo, taip pat įvertinus pastoviai už kiekvieną mėnesį išrašinėjamas sąskaitas faktūras už suteiktas paslaugas (už kontaktavimą su įmonėmis, kilusių problemų sprendimą, domėjimąsi tinkamu muitinės procedūrų įgyvendinimu, produkcijos tinkamu pristatymu ir iškrovimu prekių užsakovams), įmonėms turėjo būti žinomas bendrovės interesais nuolat veikęs konkretus asmuo, nepriklausomai nuo to, ar jis veikė įmonių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ar bendrovės vardu.

Bendrovės prielaidas, jog galimai atsakymus užsienio kontrahentų vardu teikė asmenys, kurie nebuvo susipažinę su vykdytos veiklos specifika, paneigė užsienio mokesčių administratorių pateiktoje informacijoje esantys konkretūs duomenys apie bendrovės darbuotojus, kurie buvo atsakingi už produkcijos tiekimo organizavimą su užsienio klientais. Atsakovas pažymėjo, kad pritaria Komisijos pozicijai, jog bendrovės užsienio kontrahentų pateikta informacija vertintina kaip patikima.

13. Atsakovo nuomone, pateiktų dokumentų analizė, jų vertinimas su kitais byloje surinktais duomenimis, informacija iš užsienio mokesčių administratorių (dėl įmonių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) veiklos ypatybių, pajamų deklaravimo, taip pat bendrovės užsienio kontrahentų–užsakovų pateikti duomenys) nepagrindė bendrovės įrodinėjamų aplinkybių. Iš dokumentuose esančios informacijos nebuvo galimybės nustatyti kokias gi konkrečiai paslaugas bendrovei galimai teikė Estijos įmonės, aptartų dokumentų turinys yra visiškai formalus ir negali būti pripažintas pakankamu grindžiant ir identifikuojant galimai įvykusias ūkines operacijas. Estijos įmonių konkrečių paslaugų ir jų realumo nepagrindė ir bendrovės teikiami bendro pobūdžio paaiškinimai dėl aktualiuoju laikotarpiu buvusių mėsos produkcijos tiekimo į Rusiją aplinkybių, taip pat pozicija, jog būtent dėl Estijos įmonių – tarpininkų veiklos, palaipsniui dalis produkcijos buvo nukreipta ne į Rusiją, o į kitas Europos valstybes. Visos bendrovės skunde aptartos aktualaus laikotarpio aplinkybės buvo visuotinai žinomos, o kilusios problemos buvo sprendžiamos tarpvalstybiniu mastu, todėl bendro pobūdžio informacija savaime nepagrindė (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) įmonių paslaugų realumo, nes byloje nebuvo jokių objektyvių duomenų apie tai, kokias konkrečias ir kokios apimties paslaugas (veiksmus) atliko Estijos įmonės. Įvertinus ginčo bylos duomenis, atsakovo teigimu, tokio pobūdžio informacijos nebuvo nustatyta, priešingai, bendrovės paaiškinimus, tvirtinimus, jog bendrovės veiklos modelis keitėsi būtent dėl Estijos įmonių veiklos (paslaugų), paneigė užsienio mokesčių administratorių pateikta bendrovės kontrahentų (užsakovai) informacija, dėl kurios turinio sprendime pasisakyta išsamiau. Taip pat byloje nebuvo pateikta jokių objektyvių duomenų apie naujai surastus klientus ir tai pagrindžiančios informacijos bendrovei pateikimą, motyvuojant tuo, jog komunikavimo tarp šalių įrodymai nebuvo išlikę. Nustatyta ir tai, jog su dalimi klientų bendrovė bendradarbiavimą pradėjo daug anksčiau, negu buvo sudarytos sutartys su Estijos įmonėmis. Daliai įmonių bendrovė produkciją pradėjo tiekti galiojant sutarčiai su įmone (duomenys neskelbtini), nors komisiniai šiai įmonei nebuvo mokami, o vėliau buvo mokami (duomenys neskelbtini).

14. Atsakovas paaiškino, kad posėdžio Komisijoje metu sutartis su Estijos įmonėmis pasirašęs bendrovės atstovas P. V. negalėjo tiksliai prisiminti ir įvardyti, kokiu būdu buvo užmegzti ryšiai su šiuo asmeniu, nurodydamas, jog galimai per pažintis ar parodoje. Nors bendrovė laikėsi pozicijos, jog jai buvo teiktos naudingos ir ekonominę naudą turinčios N. S. paslaugos (jam veikiant (duomenys neskelbtini) įmonės vardu), tačiau taip ir liko nepaaiškinta aplinkybė, dėl kokių priežasčių, vykstant sėkmingam šalių bendradarbiavimui, nenutraukus galiojančios 2013 m. vasario 28 d. sudarytos sutarties (byloje nėra duomenų apie sutarties su (duomenys neskelbtini) nutraukimą), bendrovė sudarė kitą, tokių pat paslaugų teikimo sutartį su įmone (duomenys neskelbtini), kurios vardu paslaugas teikė tas pats fizinis asmuo.

Nors bendrovė teigė, kad abiem atvejais pagrindiniu paslaugas teikusiu asmeniu buvo N. S., tačiau šis asmuo Estijos mokesčių administratoriui 2018 m. vasario 2 d pateiktoje informacijoje (duomenys neskelbtini) nurodė kaip savo tėvo įmonę. Pasak paaiškinimo, tėvas mirė 2017 m. birželio mėnesį, todėl nebuvo kam pateikti informacijos Estijos mokesčių administratoriui, nes H. S. buvo vienintelis valdybos narys. N. S., nepaisant to, jog bendrovė Inspekcijai yra pateikusi (duomenys neskelbtini) įmonės vadovo H. S. įgaliojimą jam (mokesčių administratorius dėl nustatytų įmonę identifikuojančių duomenų neatitikimo įgaliojimą vertino kritiškai, kaip surašytą formaliai) bendrovės pozicijos dėl to, kad būtent jis teikė paslaugas šios įmonės vardu, nepatvirtino, nurodydamas, kad „kiek jam yra žinoma, porą metų buvo vykdomi verslo ryšiai su Lietuvos įmone Agaras“.

Užklausa Estijos mokesčių administratoriui buvo išsiųsta 2017 m. vasario mėnesį, Estijos mokesčių administratorius atsakymą pateikė 2017 m. liepos mėnesį, nurodydamas, kad įmonė (duomenys neskelbtini) mokesčių administratoriui yra nepasiekiama. Atsakovas nurodė, kad Estijos ir Latvijos mokesčių administratoriai pateikė informaciją apie tai, jog abi įmonės netinkamai vykdė su mokesčių deklaravimu susijusias prievoles, mokesčių administratoriams įmonės yra nepasiekiamos, įmonės neturėjo įdarbintų asmenų ir pan.

Nors ginčo byloje po Estijos mokesčių administratoriaus informacijos apie Estijos įmonių veiklą pateikimo, N. S. yra pateikęs kito turinio paaiškinimus bendrovei dėl Estijos įmonių veiklos, tačiau jie nepaneigė užsienio mokesčių administratoriaus pateiktos informacijos.

15. Atsakovas manė, kad įvertinus bendrovės pateiktų dokumentų turinį, palyginus bendrovės deklaruojamas aplinkybes su užsienio įmonių pateikta informacija, pateikti dokumentai, kaip ir kita bendrovės įrodomoji medžiaga: elektroniniai laiškai ar teikti paaiškinimai, neįrodė, kad įmonės (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) realiai teikė jų vardu išrašytuose dokumentuose nurodytas paslaugas bendrovei, t. y. sąskaitose faktūrose nurodytos ūkinės operacijos yra realiai neįvykusios. Minėtosios aplinkybės rodė, jog bendrovės pateiktuose dokumentuose (remiantis kuriais paslaugų vertė priskirta leidžiamiems atskaitymams) įformintos ūkinės operacijos (konsultavimas, tarpininkavimas, naujų pirkėjų paieška) buvo nurodytos formaliai, siekiant pagrįsti lėšų išmokėjimą, pagal išmokamų lėšų pobūdį sudarant prielaidas tokias išlaidas priskirti leidžiamiems atskaitymams pagal PMĮ nuostatas. Bendrovės pateikti apskaitos dokumentai, nesant ūkinės operacijos turinio, negalėjo būti laikomi pagrindžiančiais bendrovės patirtas išlaidas. Tai, jog, kaip teigė bendrovė, patiriamų išlaidų pobūdis formaliąja prasme yra įprastas ir susijęs su jos veikla, nesudarė pagrindo jų priskirti leidžiamiems atskaitymams, nepaisant to, jog tariamas išlaidas bendrovė akcentavo patyrusi, lėšas pervesdama bankiniais pavedimais.

II. 16. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. lapkričio 8 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Agaras“ skundą atmetė kaip nepagrįstą.

17. Teismas nustatė, kad Inspekcija atliko bendrovės 2013 m. sausio 1 d. – 2016 m. gruodžio 31 d. laikotarpio PM apskaičiavimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimą ir surašė 2018 m. rugsėjo 21 d. patikrinimo aktą Nr. (42.59)-FR0680-369, kuriuo nustatė, kad bendrovė tikrinamuoju laikotarpiu nepagrįstai sumažino apmokestinamąjį pelną leidžiamiems atskaitymams priskirdama realiai nesuteiktų paslaugų vertę. Konstatuota, jog bendrovė nepagrįstai leidžiamiems atskaitymams priskyrė 860 153,4 Eur sąnaudų pagal (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) vardu išrašytas sąskaitas faktūras, nes pastarieji dokumentai neturi juridinės galios. Inspekcija padarė išvadą, kad bendrovė pažeidė PMĮ 11 ir 17 straipsnių nuostatas, dėl ko bendrovei papildomai apskaičiavo 76 053,10 Eur PM. Inspekcija, išnagrinėjusi patikrinimo aktą ir pateiktas pastabas, 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. (36.9)-FR0682-402 patvirtino patikrinimo aktą, t. y. patvirtino apskaičiuotą 76 053,10 Eur PM. Inspekcija, vadovaudamasi PMĮ 56 straipsnio ir Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 96 straipsnio nuostatomis, bendrovei už nesavalaikį mokesčių mokėjimą apskaičiavo 988,68 Eur PM delspinigius. Vadovaudamasi MAĮ 139 straipsnio nuostatomis Inspekcija skyrė bendrovei 30 proc. dydžio 22 816 Eur PM baudą. Dėl Inspekcijos 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimo Nr. (36.9)-FR0682-402 bendrovė pateikė skundą VMI, kuri 2019 m. kovo 12 d. sprendimu Nr. 69-27 patvirtino Inspekcijos 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimą Nr. (36.9)-FR0682-402. Bendrovė, nesutikdama su minėtu VMI sprendimu, pateikė skundą Komisijai. Komisija 2019 m. birželio 14 d. sprendimu Nr. S-73 (7-45/2019) patvirtino VMI 2019 m. kovo 12 d. sprendimą Nr. 69-27.

18. Teismas nurodė, kad mokestinis ginčas šioje byloje vyksta dėl to, ar Inspekcija pagrįstai nepripažino bendrovės teisės leidžiamiems atskaitymams priskirti 860 153,4 Eur realiai nesuteiktų paslaugų vertės, bendrovės apskaitytos kaip (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) teiktos tarpininkavimo (marketingo) paslaugos.

19. Teismas nesutiko su pareiškėjo pozicija, kad bendrovė pateikė mokesčių administratoriui visus turimus įrodymus, teikė išsamius paaiškinimus dėl tarpininkavimo paslaugų pobūdžio ir turinio, dėl rinkos, kurioje veikia bendrovė, ypatumų, parengė veiklos rezultatų analizes ir apibendrinimus, tačiau mokesčių administratorius formaliai vertino bendrovės pateiktus įrodymus, nepagrįstai suabsoliutino užsienio mokesčių administratorių pateiktos informacijos reikšmę, neatsižvelgė į tai, kad ir užsienio mokesčių administratorių pateikta informacija patvirtina paslaugų teikimo faktą.

20. Teismas nurodė, kad mokesčių administratorius patikrinimo metu nustatė, jog bendrovė 2014–2016 m. iš Estijoje registruotos įmonės (duomenys neskelbtini) (įsigijo marketingo paslaugų už 50 5074 Eur, taip pat, kad 2013–2014 m. iš Estijoje registruotos įmonės (duomenys neskelbtini) (ne PVM mokėtoja), įsigijo tarpininkavimo (marketingo) paslaugų už 355 079,40 Eur ir šias sąnaudas, apskaičiuodama atitinkamų mokestinių laikotarpių apmokestinamąjį pelną, priskyrė leidžiamiems atskaitymams. Pagrindinė bendrovės vykdoma veikla yra mėsos perdirbimas, konservavimas ir mėsos produktų gamyba.

21. Byloje pateikti įrodymai patvirtino, kad bendrovės sandorių su (duomenys neskelbtini) vykdymo sąlygos ir atsiskaitymo tvarka numatytos 2014 m. liepos 1 d. sudarytoje sutartyje Nr. LG140701-01, kurioje nurodytos (duomenys neskelbtini) pareiškėjui teikiamos paslaugos (padėti bendrovei išlaikyti sklandžią verslo veiklą su Rusijos ir Europos Sąjungos pirkėjais, parduodant jiems mėsos produktus; paslaugos teikiamos už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų, siekiant apsaugoti bendrovę nuo finansinių nuostolių). Sutartį pasirašė Estijos įmonės valdybos narė V. Z. ir UAB „Agaras“ generalinis direktorius P. V. Sutartyje nurodyta, kad atlygis apskaičiuojamas remiantis faktiškai iš Lietuvos Respublikos išvežtu mėsos kiekiu pagal priedą. Pareiškėjas Inspekcijai nurodė, kad priedas yra paslaugų priėmimo aktas, pridėtas prie kas mėnesį išrašomos sąskaitos. Atsiskaitoma per 30 dienų nuo sąskaitos išrašymo. Mokestinio tyrimo metu Inspekcija nustatė, kad Estijos įmonė (duomenys neskelbtini) 2015 m. vasario 12 d. išregistruota iš PVM mokėtojų. Bendrovės pirkimų registruose užfiksuotos 24 sąskaitos faktūros, išrašytos Estijos įmonės (duomenys neskelbtini) už 505 074 Eur. Inspekcija, peržiūrėjusi pirminius dokumentus, nustatė, kad 11 sąskaitų faktūrų išrašyta nurodant Estijos įmonės PVM kodą, o 13 sąskaitų faktūrų – Latvijos įmonės PVM kodą.

22. Iš byloje pateiktos sąskaitos faktūros, išrašytos 2015 m. birželio 30, duomenų teismas nustatė, kad joje nurodytas latviškas PVM kodas, nors, Inspekcijos duomenimis PVM mokėtoja Latvijoje (duomenys neskelbtini) buvo įregistruota tik 2015 m. liepos 10 d. Taigi ši sąskaita faktūra nepatvirtino pareiškėjo patirtų išlaidų. Bylos medžiagoje taip pat pateikti mokesčių administratoriaus duomenys, kurie patvirtino, kad sąskaitose faktūrose ar paslaugų priėmimo aktuose visada dedamas (duomenys neskelbtini) spaudas su estišku PVM kodu, nors sąskaitoje nurodomas latviškas PVM kodas.

23. Iš byloje pateiktų sąskaitų faktūrų ir paslaugų priėmimo aktų turinio teismas nustatė, kad paslaugų priėmimo aktus pasirašinėjo ne vienas ir tas pats asmuo. Aktuose, kurie pasirašyti V. Z., nurodyta ir jos pavardė, kituose – tik prašai, kurie vizualiai skiriasi nuo V. Z. parašo ir pagal kuriuos negalima nustatyti asmens tapatybės. Taigi, paslaugų priėmimo aktus pasirašinėjo ne vienas ir tas pats asmuo. Paslaugų priėmimo aktus pasirašė Estijos įmonės atstovė V. Z., nors parašai daugeliu atvejų skirtingi. Sąskaitose faktūrose tiekėjo parašų nėra. Paslaugų pirkėjo UAB „Agaras“ vardu pasirašinėjo komercijos direktorė D. B.. Bendrovė paaiškindama šią situaciją nurodė, kad sąskaitos buvo išrašomos tiesiai iš elektroninės sistemos ir jas gaudavo elektroniniu paštu; informacijos, kas konkrečiai išrašydavo jai sąskaitas, nepateikė. Bendrovės (paslaugų pirkėjo) vardu pasirašė – komercijos direktorė D. B..

24. Bendrovės komercijos direktorė pirminiame paaiškinime nurodė: „(duomenys neskelbtini) pastoviai užtikrino kontaktų palaikymą su akte nurodytais pirkėjais, kadangi mūsų įmonė neturi tiek darbo jėgos išteklių ir negali pilnai sukontroliuoti įmonėje dirbantis eksporto vadybininkas produkcijos pristatymo fakto, tinkamo iškrovimo, todėl buvo samdoma paslauga iš išorės tokiems tiekimams prižiūrėti. (duomenys neskelbtini) vykdo produkcijos tranzito priežiūrą, atsiskaitymų priežiūrą. Aktai buvo surašomi pagal faktą pagal (duomenys neskelbtini) atstovo atliktą darbą su konkrečiu pirkėju“. Teismas sutiko su mokesčių administratoriaus vertinimu, kad paaiškinimas vertintinas kritiškai, nes paprastai įmonės darbuotojai geriau žino įmonės veiklos bei sandorių politiką prekių judėjimo kokybę ir kitus jų ypatumus nei išorinis vartotojas. Be to, kaip nustatė Inspekcija bendrovė eksporto vadybininkui už 2015–2016 m. išmokėjo apie 20 000 Eur darbo užmokesčio, kai tuo tarpu Estijos įmonei (duomenys neskelbtini) per tą patį laikotarpį išmokėti 326 238 Eur. Teismo vertinimu, bendrovė už tokią sumą galėjo pasisamdyti papildomus eksporto vadybininkus.

25. Mokesčių administratorius, siekdamas įsitikinti paslaugų dėl kurių bendrovė sumažino apmokestinamąjį pelną realumu, surinko priešpriešinę informaciją iš Latvijos ir Estijos. Latvijos mokesčių administratorius pateikė informaciją kad Latvijoje PVM mokėtoja registruota įmonė (duomenys neskelbtini) nedeklaravo jokių sandorių su UAB „Agaras“. Tačiau bendrovė pateikė 13 sąskaitų faktūrų, kuriomis įformintos paslaugos už 209 668 Eur. Prie sąskaitų faktūrų pridėtus paslaugų priėmimo aktus pasirašė įmonės atstovė V. Z.. Latvijos mokesčių administratorius nepatvirtino informacijos, kad V. Z. būtų atstovavusi (duomenys neskelbtini), nurodė, kad buhalterinę apskaitą tvarkė įmonė (duomenys neskelbtini) darbuotojai – V. L. ir A. V. – buvo įgalioti pateikti dokumentus mokesčių administratoriui. Taip pat informavo, kad jokių kontaktų su (duomenys neskelbtini) vadybininku H. S. neturėjo. Atsakymus į visus klausimus pateikė (duomenys neskelbtini) buhalteriai, iš anksto susisiekę su (duomenys neskelbtini) vadybininku (asmenybė nenurodyta). (duomenys neskelbtini) deklaruota veikla Latvijoje – automobilių ir lengvųjų autotransporto priemonių pardavimas. (duomenys neskelbtini) mokesčių administratoriui deklaravo einamąją banko sąskaitą Estijos banke. Įmonė 2017 m. vasario 21 d. buvo išregistruota iš PVM mokėtojų kaip neteikianti deklaracijų. Paskutinė PVM deklaracija (tuščia) buvo pateikta už 2016 m. spalio mėn. (duomenys neskelbtini) nevykdė mokėjimų į biudžetą ir jos likvidavimo metu buvo susikaupusi PVM skola. Registruotų darbuotojų įmonė neturėjo. Latvijos mokesčių administratoriaus teigimu, (duomenys neskelbtini) Latvijoje nevykdė ekonominės veiklos, buvo tik užregistruotas PVM mokėtojo kodas, sandėliavimo patalpų deklaravusi nebuvo.

26. Estijos mokesčių administratorius, atsakydamas į paklausimą, nurodė, kad Estijos įmonė (duomenys neskelbtini) yra nerandama, jos atstovai nepasiekiami, dokumentai iš įmonės negauti. (duomenys neskelbtini) buvo registruota Estijos komercijos registre, kurios pagrindinė veikla – Finansinių paslaugų veikla išskyrus draudimas ir pensijų lėšų kaupimas. Vadovu ir akcininku nurodytas H. S., steigėju – A. N., mokesčių konsultantu / buhalteriu – A. F.. V. Z. nuo 2014 m. rugpjūčio 13 d. iki 2014 m. lapkričio 26 d. buvo valdybos nare, tačiau nebuvo įdarbinta. Registruotų darbuotojų Estijos įmonė neturėjo; (duomenys neskelbtini) sandorių su UAB „Agaras“ Estijos mokesčių administratorius nepatvirtino, sandorių dokumentų negavo.

27. Teismo vertinimu, Latvijos ir Estijos mokesčių administratorių pateikta informacija apie (duomenys neskelbtini) sandorius su UAB ,Agaras“ patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) paslaugų UAB „Agaras“ neteikė, nes faktiškai neturėjo tam žmogiškųjų išteklių.

28. Byloje taip pat pateikti mokesčių administratoriaus duomenys (atsakymai į klausimus) iš kurių teismas padarė išvadą, kad nors pareiškėjo teigimu jis, sudarydamas sandorius, kontaktavo su N. S. telefonu ir el. paštu, tačiau pagal užsienio administratorių pateiktą informaciją, N. S. neturėjo jokių įgaliojimų atstovauti (duomenys neskelbtini), nebuvo joje įdarbintas, nebuvo jos valdybos narys ar akcininkas. Pateiktoje medžiagoje nebuvo duomenų, kad bendrovė domėjosi ir prašė dokumento, įrodančio, kokiu pagrindu N. S. atstovauja ir veikia (duomenys neskelbtini) vardu. Bendrovės atstovai nurodė, kad H. S. atstovai nepažįsta su juo neturi jokių ryšių, apie jį žino tik iš įmonių registro duomenų, apie V. Z. žino tik, kad ji buvo valdybos narė sutarties sudarymo metu.

29. Bendrovės pateiktos 4 susirašinėjimų el. paštu išklotinės, kuriomis bendrovė bandė pagrįsti (duomenys neskelbtini) teikiamas paslaugas, teismo vertinimu, nepatvirtino susirašinėjimų su N. S. ar (duomenys neskelbtini). Kaip buvo matyti, susirašinėjimas vyko su Ukrainos bendrove ir UAB „Agaras“ darbuotojais. Byloje taip pat yra pateikti mokesčių administratoriaus duomenys, kurie patvirtino, kad iš Danijos įmonės (duomenys neskelbtini) 2014 m. spalio 22 d. 11:35 el. paštu gautą pretenziją bendrovės darbuotoja (14:18) nurodo persiuntusi (duomenys neskelbtini) elektroniniu adresu, o 2014 m. spalio 23 d. 16:40 nurodomas gautas atsakymas iš Nerijaus, kuriame nurodoma, jog bus sukontaktuota dėl nuvykimo laiko. Pagal Danijos įmonės pateiktą informaciją nei N. S., nei kiti asmenys nebuvo atvykę į užsakovo patalpas. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo pateikti el. laiškai nepagrindė (duomenys neskelbtini) suteiktų paslaugų, taip pat paneigė bendrovės poziciją dėl N. S. vaidmens tarpininkaujant ir sprendžiant iškilusias problemas su užsienio užsakovu.

30. Dėl pareiškėjo argumentų, kad Švedijos mokesčių administratoriaus pateiktoje informacijoje nurodyta, kad įmonėje, siekdamas išsiaiškinti pažeistos mėsos mąstą, kelias valandas lankėsi asmuo, vardu Nerijus, teismas sutiko su Komisijos vertinimu, kad tai tik fragmentinio pobūdžio informacija, neidentifikuojanti tikslios asmens tapatybės. Be to, būtina atsižvelgti ir į tai, kad Švedijos įmonė taip pat nurodė, kad ji nežino nei apie įmonę (duomenys neskelbtini), nei apie kokį nors šios įmonės atstovą. Nurodyta kelių valandų apsilankymo trukmė ir jo tikslas: sužinoti problemos dėl pažeistos mėsos mąstą, o ne, kaip teigė bendrovė, ją pašalinti ir išspręsti, teismo vertinimu, negalėjo būti pripažinta patvirtinančia (duomenys neskelbtini) bendrovei teiktų paslaugų realumą.

31. Patikrinimo metu Inspekcija sandorių realumo tarp bendrovės ir (duomenys neskelbtini) išsiaiškinimo surinko priešpriešinę informaciją iš įmonių, dėl kurių daugiausiai buvo įforminta paslaugų. Priešpriešinės informacijos duomenys leido teismui daryti išvadą, kad nei vienas iš bendrovės pirkėjų, kuriems neva (duomenys neskelbtini), tarpininkavo vykdant produkcijos pristatymo, iškrovimo, kokybės, pretenzijų ir pan. kontrolę, nepatvirtino šių paslaugų vykdymo fakto. Nei viena įmonė nėra girdėjusi ir turėjusi reikalų su (duomenys neskelbtini) ir nežino (duomenys neskelbtini) atstovų.

32. Teismas padarė išvadą, kad Inspekcijos surinkta informacija (bendrovės pateikti sandorių dokumentai, atsakymai į klausimus, susirašinėjimo medžiaga bei informacija iš užsienio šalių mokesčių administratorių) ir nustatytų aplinkybių visuma pagrindė, kad bendrovė neturi dokumentinių įrodymų apie iš (duomenys neskelbtini) realiai, faktiškai pirktas paslaugas, skirtas bendrovės pajamoms uždirbti bei ekonominei naudai gauti. Bendrovė nepagrįstai sumažino apmokestinamąjį pelną 2014–2016 m. mokestiniais laikotarpiais, kadangi 505 704 Eur priskyrė leidžiamiems atskaitymams faktiškai nesuteiktų paslaugų vertę, pagal bendrovei išrašytas (duomenys neskelbtini) sąskaitas, kuriose, atvaizduotos ūkinės operacijos realiai neįvyko.

33. Teismas pažymėjo, kad Inspekcija patikrinimo metu taip pat nustatė, jog bendrovė 2013–2014 m. iš Estijoje registruotos įmonės (duomenys neskelbtini) o (ne PVM mokėtoja), įsigijo tarpininkavimo (marketingo) paslaugų už 355 079,40 Eur, ir šias sąnaudas, apskaičiuodama atitinkamų mokestinių laikotarpių apmokestinamąjį pelną, priskyrė leidžiamiems atskaitymams. Taip pat nustatė, kad iki sandorių su (duomenys neskelbtini) analogiškos paslaugos ir analogiška kaina buvo perkamos iš N. S. priklausančios Estijoje registruotos įmonės (duomenys neskelbtini). Bendrovės santykiai su (duomenys neskelbtini) įforminti 2013 m. vasario 28 d. sutartyje Nr. 280213-01. Šia sutartimi numatyta teikti finansines paslaugas, konsultuoti ir tarpininkauti. Kaip nurodyta sutartyje, (duomenys neskelbtini) teikė bendrovei konsultavimo ir tarpininkavimo paslaugas su Rusijos pirkėjais. Sutartį pasirašė Estijos įmonės atstovas – generalinis direktorius N. S. ir bendrovės generalinis direktorius P. V.. Atlygis mokamas už faktiškai atliktą darbo kiekį. Atsiskaitoma pagal išrašytas sąskaitas per 30 dienų nuo sąskaitų išrašymo.

34. Inspekcija kreipėsi į Estijos mokesčių administratorių dėl informacijos apie (duomenys neskelbtini) pateikimą. Estijos mokesčių administratorius atsakyme nurodė, kad (duomenys neskelbtini) registruota veikla yra atliekų ir laužo didmeninė prekyba, įskaitant stiklą; fotografijos veikla; automobilių ir lengvųjų variklinių transporto priemonių pardavimas (kurių svoris ne didesnis, kaip 3,5 tonos); nespecializuota didmeninė prekyba. Pagrindinė veikla yra automobilių ir lengvųjų variklinių transporto priemonių pardavimas. Kaip buvo matyti, pateiktoje informacijoje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) vykdė tarpininkavimo ir konsultavimo paslaugas, kurios nurodytos bendrovės pirkimo sąskaitose. Estijos mokesčių administratorius taip pat nurodė, kad (duomenys neskelbtini) Estijoje neturi nuolatinės buveinės, neturi materialinių ir žmogiškųjų išteklių veiklos vykdymui. 2015 metais įmonė veiklos nevykdė, 2016 m. nepateikė metinės apyskaitos, dėl ko buvo išregistruota iš įmonių registro, (duomenys neskelbtini) nedeklaravo darbuotojų įdarbinimo. (duomenys neskelbtini) akcininkas N. S. nuo 2011 m. spalio 6 d., buhalteris V. Z.. N. S. mokesčių administratoriaus turimais duomenimis nuo 2014 m. balandžio 1 d. gyvena Ispanijos karalystėje.

35. Teismas nurodė, kad siekdama nustatyti (duomenys neskelbtini) paslaugų suteikimo bendrovei realumą, Inspekcija surinko priešpriešinę informaciją iš produkcijos pirkėjų: Danijos įmonės (duomenys neskelbtini) ir Rusijos įmonės (duomenys neskelbtini) (priešpriešinės informacijos gavimui pasirinktos minėtos įmonės, kadangi jų atžvilgiu tarpininkavimo paslaugas teikė abi įmonės: ir (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini)). Rusijos įmonė (duomenys neskelbtini) informavo, kad nežino Estijos įmonės (duomenys neskelbtini) ir niekas iš minėtos įmonės nesilankė (duomenys neskelbtini). Danijos įmonė informavo, kad ji nieko nežino apie (duomenys neskelbtini) ir kad minėta Estijos įmonė nedalyvavo sandoriuose tarp Danijos įmonės (duomenys neskelbtini) ir bendrovės. Surinkta užsienio šalių priešpriešinė informacija įrodė, kad paslaugos, nurodytos (duomenys neskelbtini) išrašytose sąskaitose bendrovei realiai nebuvo suteiktos.

36. Inspekcija, siekdama išsiaiškinti sandorių su (duomenys neskelbtini) tikrąsias aplinkybes bendrovei pateikė klausimus. Iš paaiškinimų turinio spręstina, kad bendrovės pateikti atsakymai prieštarauja Inspekcijos surinktai informacijai. Bendrovė nurodė, kad bendraudavo ne tik su N. S., bet ir kitais asmenimis, tačiau duomenų, su kokiais dar asmenimis iš (duomenys neskelbtini) buvo bendraujama, nepateikė. Kaip minėta, Estijos mokesčių administratorius informavo, kad (duomenys neskelbtini) įdarbintų asmenų neturėjo, taigi bendrovė su kitais asmenimis iš (duomenys neskelbtini) negalėjo bendrauti.

37. Bendrovė atsakyme taip pat nurodė, kad (duomenys neskelbtini) pateiktą informaciją turėjo galimybę patikrinti, gaudama duomenis tiesiogiai iš klientų. Klientų paieška negali būti vykdoma nuotoliniu būdu, tam būtina bendrauti su potencialiu pirkėju tiesiogiai, turėti platų kontaktų tinklą, taip pat tiksliai žinoti, kaip ir su kuo bendrauti. Kadangi atitinkamų žinių, kontaktų ir patirties bendrovė neturėjo, samdė tarpininką, kuris išmanė kitų šalių vidaus rinkos ypatumus, padėjo užmegzti verslo santykius ir juos plėtoti. Tačiau šis bendrovės paaiškinimas, teismo vertinimu, prieštarauja gautai informacijai iš užsienio mokesčių administratorių, kurie neigė, bet kokį (duomenys neskelbtini) tarpininkavimą su bendrovės pirkėjais.

38. Bendrovė taip pat paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) teikė tarpininkavimo ir konsultavimo paslaugas surandant naujus klientus, palaikant santykius su jais, išlaikant stabilias eksporto apimtis, taip pat, dėl maisto prekių importo iš ES embargo užsidarius Rusijos šviežios mėsos rinkai, perorientuojant eksportą į naujas rinkas. Tačiau, teismas sprendė, kad byloje pateikti duomenys patvirtino, jog bendrovė laikotarpiu nuo 2013 m. vasario 28 d. iki 2014 m. liepos 1 d., kai pirko paslaugas iš (duomenys neskelbtini), deklaravo tik tris prekių tiekėjus dėl kurių buvo teikiamos tarpininkavimo paslaugos: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tačiau „perorientavimo“ į naujas rinkas bendrovės pateikti dokumentai nerodė.

39. Bendrovės teiginys, kad paslaugų teikimo aktai buvo surašomi atsižvelgiant tik į bendrovės suteiktą informaciją apie pardavimų kiekius, o ne atsižvelgiant, kiek atlikta paslaugų, rodė, kad sąskaitos buvo surašomos formaliai, o jų turinys neatitiko faktinių aplinkybių. Teismo vertinimu, be bendrovės suteiktos informacijos paslaugų tiekėjas nežino, už kokią sumą suteikė paslaugų, kiek suteikė paslaugų faktiškai, tiekėjas negali savarankiškai išrašyti sąskaitos už suteiktas paslaugas, pats negali kontroliuoti atliktų paslaugų apimčių. Visa tai rodė, kad (duomenys neskelbtini) sąskaitose, išrašytose bendrovei, nurodytos ūkinės operacijos realiai neįvyko. Mokėjimas ne už faktiškai konkrečių veiksmų atlikimą, o už jų rezultatus, t. y. už pardavimų apimtis, tvirtino, kad sąskaitose nurodytos paslaugos realiai nebuvo suteiktos, lėšos buvo mokamos ne už tiekėjo faktiškai atliktus veiksmus ar operacijas. Bendrovė nepateikė duomenų, įrodančių kiek pardavimo apimtys padidėjo įsigijus tarpininkavimo ir konsultavimo paslaugas iš (duomenys neskelbtini).

40. Teismas padarė išvadą, kad Inspekcijos surinkta informacija (bendrovės pateikti sandorių dokumentai, atsakymai į klausimus, informacija iš užsienio šalių mokesčių administratorių ir bendrovių) ir nustatytų aplinkybių visuma pagrindė, jog bendrovė iš (duomenys neskelbtini) faktiškai nepirko paslaugų, skirtų bendrovės pajamoms uždirbti bei ekonominei naudai gauti. Ūkinės operacijos, įformintos (duomenys neskelbtini) sąskaitomis bendrovei realiai neįvyko. Teismas konstatavo, kad bendrovė nepagrįstai sumažino apmokestinamąjį pelną 2013–2014 m. mokestiniais laikotarpiais, kadangi 355 079,40 Eur priskyrė leidžiamiems atskaitymams faktiškai nesuteiktų paslaugų vertę, pagal bendrovei išrašytas (duomenys neskelbtini) sąskaitas, kuriose atvaizduotos ūkinės operacijos realiai neįvyko.

41. Dėl bendrovės argumentų, kad FNTT nenustatė pažeidimų, teismas pažymėjo, kad ši aplinkybė nesudarė pagrindo ūkinių operacijų nebuvimo („fiktyvumo“) aplinkybių pripažinti neįrodytomis (LVAT 2017 m. balandžio 20 d. nutartis byloje Nr. A-230-438/2017; 2019 m. gegužės 8 d. nutartis byloje Nr. A-467-968/2019). Todėl, teismas sutiko su Komisijos vertinimu, jog atsižvelgti į šiuos bendrovės skundo motyvus nėra pagrindo.

42. Teismas pritarė Komisijos sprendimo motyvams, kurie tinkamai pagrįsti, be kita ko, ir LVAT aktualiais išaiškinimais dėl išlaidų pripažinimo leidžiamais atskaitymais. Neabejotinai aktualus ir taikytinas nagrinėjant šį ginčą buvo LVAT išaiškinimas, apie tai ar sąnaudos yra patvirtintos juridinę galią turinčiais dokumentais, nustatoma įvertinus, ar apskaitos dokumentai patvirtina tikrąjį ūkinės operacijos turinį. Tikrasis ūkinės operacijos turinys – tai visuma aplinkybių, kurios konkretaus mokesčių įstatymo yra pripažįstamos kaip būtina mokesčių mokėtojo teisių realizavimo sąlyga. Pagal PMĮ 17 straipsnio 1 dalį leidžiami atskaitymai yra visos faktiškai patirtos įprastinės tokiai veiklai vieneto sąnaudos, būtinos vieneto pajamoms uždirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti, jeigu šis įstatymas nenustato ko kita. PMĮ 17 straipsnio 1 dalies pagrindu konstatuotina, kad mokesčių mokėtojo teisės tam tikras išlaidas priskirti leidžiamiems atskaitymams realizavimo sąlyga – faktiškai patirtų sąnaudų, pagrįstų juridinę galią turinčiais dokumentais, buvimas (LVAT 2004 m. spalio 27 d. nutartis byloje Nr. A-1-355/2004). Atitinkamai teismas sutiko ir su Komisijos pozicija, jog įvertinus bendrovės pateiktų dokumentų turinį, palyginus bendrovės deklaruojamas aplinkybes su užsienio įmonių pateikta informacija, konstatuotina, kad pateikti dokumentai, kaip ir kita bendrovės įrodomoji medžiaga: elektroniniai laiškai ar teikti paaiškinimai, neįrodė, kad įmonės (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) realiai teikė jų vardu išrašytuose dokumentuose nurodytas paslaugas bendrovei, tai yra sąskaitose faktūrose nurodytos ūkinės operacijos yra realiai neįvykusios.

43. Nagrinėjamu atveju, vertindamas, ar pareiškėjo išlaidos, sumokant lėšas įmonėms (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), atitinka PMĮ nustatytų sąlygų visumą ir gali būti atskaitomos iš pajamų, teismas pažymėjo esminę aplinkybę, kad pareiškėjas paslaugų iš įmonių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) realiai neįsigijo. Kartu tai reiškė, kad buhalterinės apskaitos dokumentuose nurodytos ūkinės operacijos neįvyko, todėl pareiškėjo turimi išlaidas patvirtinantys dokumentai neturėjo juridinės galios ir jais remtis, pripažįstant juose nurodytas išlaidas leidžiamais atskaitymais, nebuvo galima. Pareiškėjo patirtos išlaidos nebuvo nurodytos jokiuose juridinę galią turinčiuose dokumentuose, tikrieji sandoriai (ūkinės operacijos), pagal kuriuos sumokėtos piniginės lėšos, nebuvo aiškūs, kartu tai suponavo negalimumą pripažinti, kad pareiškėjo išlaidos buvo įprastinės tokiai veiklai ir būtinos pajamoms uždirbti. Taigi, teismo vertinimu, pareiškėjo akcentuojama aplinkybė, kad jis faktiškai patyrė išlaidas, nebuvo pakankama tam, kad šias išlaidas būtų galima priskirti leidžiamiems atskaitymams. Pareiškėjas, siekdamas iš pajamų atskaityti patirtas išlaidas, turi įrodyti visas įstatyme numatytas būtinas sąlygas, tačiau to nagrinėjamu atveju neatliko. Esant tokioms aplinkybėms, teismas konstatavo, kad mokesčių administratorius pagrįstai leidžiamiems atskaitymams nepriskyrė piniginių lėšų, sumokėtų įmonėms (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).

44. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, teismas konstatavo, kad Inspekcija pagrįstai ir teisėtai apskaičiavo pareiškėjui sumokėti PM ir su juo susijusias sumas. VMI ir Komisija, kilus mokestiniam ginčui, tinkamai aiškino ir taikė PMĮ nuostatas ir pagrįstai patvirtino mokesčių administratoriaus nurodymus. Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad Komisijos sprendimas nenuoseklus, jame netinkamai įvertintos faktinės bylos aplinkybės, netinkamai taikant PMĮ nuostatas. Teismo vertinimu, Komisijos sprendime, įvertinus įstatymo nuostatas dėl pajamų ir leidžiamų atskaitymų bei suformuotą administracinių teismų praktiką, išsamiai išanalizuota ginče susidariusi faktinė situacija ir motyvuotai, išnagrinėtas mokesčių administratoriaus sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tiek pajamų pripažinimo, tiek leistinų atskaitymų klausimais. Esant tokioms aplinkybėms, teismas vertino, kad pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo ir panaikinti Inspekcijos, VMI ir Komisijos sprendimų nėra.

III. 45. Pareiškėjas UAB „Agaras“ apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

46. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bendrovei paslaugų faktiškai nesuteikė. Pirmosios instancijos teismas, taip pat, kaip ir Komisija bei centrinis mokesčių administratorius, padarė nepagrįstą išvadą, jog lėšos įmonėms (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buvo išmokėtos fiktyviai, t. y. ne už realiai suteiktas paslaugas. Tokia išvada negali būti laikoma pagrįsta, kadangi bendrovė mokesčių administratoriui pateikė ne tik apskaitos dokumentus bei paaiškinimus, bet ir kitus įrodymus, kuriuose užfiksuotas realus paslaugų teikimas. Be to, ir pats mokesčių administratorius surinko įrodymus, patvirtinančius minėtų įmonių realų paslaugų teikimą bendrovei. Nors šie įrodymai patvirtina bendrovės įrodinėjamas aplinkybes, tiek Komisija, tiek pirmosios instancijos teismas siekė sumenkinti jų įrodomąją reikšmę, pasitelkdami abejotinos vertės argumentus. Pareiškėjo nuomone, nustatęs, kad mokesčių administratorius disponuoja įrodymais apie realų paslaugų suteikimą, pirmosios instancijos teismas negalėjo sutikti su išvada, kad bendrovė iš (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) faktiškai negavo jokių paslaugų ir 860 153,40 Eur sumą šioms įmonėms išmokėjo be realaus pagrindo. Aplinkybė, kad realaus paslaugų teikimo įrodymai egzistuoja, tačiau jie yra fragmentiški, negalėjo būti pagrindu išvadai, kad paslaugos apskritai nebuvo teiktos ir visos tarpininkams sumokėtos sumos nepagrįstai priskirtos leidžiamiems atskaitymams.

47. Pareiškėjas nurodo, kad paslaugų suteikimą patvirtina ir kiti bendrovės mokesčių administratoriui pateikti įrodymai: sutartys su (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), paslaugų priėmimo–perdavimo aktai, sąskaitos faktūros, jų pagrindu atliktus mokėjimus patvirtinantys dokumentai. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismo nurodyti šių dokumentų trūkumai yra formalūs, todėl teismas nepagrįstai nesuteikė bendrovės pateiktiems dokumentams įrodomosios galios ir nesivadovavo jais kaip realų paslaugų suteikimą patvirtinančiais įrodymais. Bendrovė mokesčių administratoriui pateikė realų paslaugų suteikimą patvirtinančius šiuos įrodymus:

47.1. su (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pasirašytas sutartis, kuriose aptartos visos svarbiausios paslaugų teikimo sąlygos;

47.2. priėmimo-perdavimo aktus, kuriuose pateiktas kainos pagrindimas, nurodyta, už ką buvo išrašytos sąskaitos. Tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad priėmimo-perdavimo aktuose nurodytas paslaugų kainos apskaičiavimo būdas rodo, jog sąskaitos buvo išrašomos formaliai, jų turinys neatitiko faktinių aplinkybių, nes be bendrovės suteiktos informacijos tarpininkai negalėjo savarankiškai išrašyti sąskaitos už suteiktas paslaugas, nežinojo, už kokią sumą suteikė paslaugų;

47.3. visas sąskaitas faktūras, kurių pagrindu buvo atlikti mokėjimai už paslaugas. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog „iš byloje pateiktos sąskaitos faktūros, išrašytos 2015-06-30, duomenų matyti, kad joje nurodytas latviškas PVM kodas, nors, inspekcijos duomenimis PVM mokėtoja Latvijoje (duomenys neskelbtini) buvo įregistruota tik 2015-07-10. Taigi ši sąskaita faktūra nepatvirtina pareiškėjo patirtas išlaidas“, tačiau tokia pirmosios instancijos teismo išvada yra nesuderinama su LVAT praktika, pagal kurią vien formalūs buhalterinės apskaitos dokumento trūkumai negali paneigti mokesčių mokėtojo teisės iš pajamų atimti leidžiamas sąnaudas, jeigu jos faktiškai buvo patirtos. Bendrovė negali atsakyti už tai, kurią konkrečią dieną paslaugos teikėjas faktiškai išrašė ir išsiuntė sąskaitą už praėjusį mėnesį bendrovei suteiktas paslaugas, tačiau ši aplinkybė niekaip nepaneigia paslaugų teikimo fakto. Pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai apskaitos dokumentų trūkumu laikė aplinkybę, kad sąskaitose faktūrose ar paslaugų priėmimo aktuose visada buvo dedamas (duomenys neskelbtini) spaudas su estišku PVM kodu, nors sąskaitoje nurodomas latviškas PVM kodas. Antspaudas yra įmonės (juridinio asmens) rekvizitas. Aplinkybė, kad Estijoje registruota įmonė nebuvo užsisakiusi pagaminti antspaudo su Latvijos PVM mokėtojo kodu, neturi jokios reikšmės sprendžiant dėl faktinio paslaugų suteikimo;

47.4. mokėjimo pavedimus, patvirtinančius, kad bendrovė faktiškai patyrė leidžiamiems atskaitymams priskirtas išlaidas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į bendrovės argumentą, kad visos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) išrašytos sąskaitos faktūros buvo apmokėtos (patirtos išlaidos), mokestinio patikrinimo metu nebuvo nustatyta, kad tarpininkams pervestos piniginės lėšos būtų išgrynintos, tiesiogiai ar per kitus asmenis grąžintos bendrovei ar pan.

48. Pareiškėjo vertinimu, mokesčių administratoriaus surinkti įrodymai nepaneigia aplinkybės, kad (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) faktiškai teikė paslaugas bendrovei. Nors tam tikri mokesčių administratoriaus surinkti duomenys gali kelti abejonių dėl realaus paslaugų suteikimo, tačiau jokie mokesčių administratoriaus surinkti duomenys tiesiogiai nepaneigia bendrovės pateiktų įrodymų. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suabsoliutino mokesčių administratoriaus abejones ir be pagrindo neatsižvelgė į bendrovės pateiktų įrodymų visumą, patvirtinančią realų bendrovės bendradarbiavimą su (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ir dėl šio bendradarbiavimo bendrovės gautą ekonominę naudą:

48.1. pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad (duomenys neskelbtini) negalėjo suteikti paslaugų, nes neturėjo joms teikti reikalingų žmogiškųjų išteklių. Šią išvadą pirmosios instancijos teismas grindė vien tuo, kad (duomenys neskelbtini) neturėjo darbuotojų, o (duomenys neskelbtini) atstovas N. S. neturėjo įgaliojimų veikti (duomenys neskelbtini) vardu. Pirmosios instancijos teismas neįvertino bendrovės argumento, kad žmogiškieji ištekliai gali būti sudaryti ne vien iš pagal darbo sutartis dirbančių asmenų. Būtent sudarant civilines sutartis ir buvo suformuoti (duomenys neskelbtini) žmogiškieji ištekliai. N. S. bendrovei buvo pateikęs įgaliojimą veikti (duomenys neskelbtini) vardu, todėl nepagrįsta yra ir pirmosios instancijos teismo išvada, kad N. S. neturėjo įgaliojimų veikti (duomenys neskelbtini) vardu. Pirmosios instancijos teismui buvo pateikta pakankamai įrodymų, kad N. S., veikdamas (duomenys neskelbtini) vardu, faktiškai teikė bendrovei paslaugas (atsakinėjo į bendrovės elektroninius laiškus, lankėsi pas bendrovės klientus ir pan.). Išdėstyti argumentai patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) turėjo jos vardu veikusių asmenų, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad neturėdama darbuotojų (duomenys neskelbtini) negalėjo suteikti bendrovei paslaugų, yra nepagrįsta;

48.2. pirmosios instancijos teismas neobjektyviai ir šališkai vertino mokesčių administratoriaus surinktą priešpriešinę informaciją iš bendrovės klientų, nepagrįstai sprendė, kad klientų mokesčių administratoriams pateikti atsakymai paneigia realų paslaugų suteikimą. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suteikė didesnę įrodomąją galią paslaugų teikimą paneigusių klientų atsakymams;

48.3. išvadą, kad (duomenys neskelbtini) realiai nesuteikė bendrovei paslaugų, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai grindė aplinkybe, jog „(duomenys neskelbtini) sandorių su UAB „Agaras“ Estijos mokesčių administratorius nepatvirtino, sandorių dokumentų negavo“.

49. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog bendrovei būtų buvę naudingiau (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) teikiamas paslaugas pakeisti pasisamdant papildomus eksporto vadybininkus. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad „<...> paprastai įmonės darbuotojai geriau žino įmonės veiklos bei sandorių politiką prekių judėjimo kokybę ir kitus jų ypatumus nei išorinis vartotojas. Be to, kaip nustatė Inspekcija bendrovė eksporto vadybininkui už 2015–2016 m. išmokėjo apie 20 000 Eur darbo užmokesčio, kai tuo tarpu Estijos įmonei (duomenys neskelbtini) per tą patį laikotarpį išmokėti 326 238 Eur. Teismo vertinimu bendrovė už tokią sumą galėjo pasisamdyti papildomus eksporto vadybininkus.“ Pareiškėjo vertinimu, tokia pirmosios instancijos teismo išvada yra visiškai nepagrįsta, nes išvadą apie galimybę už tarpininkams sumokėtas sumas pasisamdyti papildomus eksporto vadybininkus pirmosios instancijos teismas padarė neįsigilinęs į bendrovės paaiškinimus apie tarpininkų teiktų paslaugų pobūdį.

50. Apibendrindamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, pareiškėjas nurodo, kad bendrovės pateikti paslaugų teikimo įrodymai (susirašinėjimai el. laiškais, sutartys, priėmimo-perdavimo aktai, sąskaitos faktūros, mokėjimus patvirtinantys dokumentai), taip pat iš kliento (duomenys neskelbtini) gautas patvirtinimas apie N. S. apsilankymą turėjo būti vertinami kaip pakankami įrodymai išvadai, jog (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) realiai teikė paslaugas bendrovei. Aplinkybės, galinčios kelti tam tikrų abejonių dėl faktinio paslaugų suteikimo ar jų suteikimo masto (pavyzdžiui, tai, kad bendrovė išsaugojo tik nedidelę dalį susirašinėjimo, kad (duomenys neskelbtini) veiklą vykdė išimtinai užsakomųjų paslaugų pagrindu) iš esmės nepaneigia realaus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) paslaugų teikimo bendrovei. Tai, pareiškėjo nuomone, lemia pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 51. Nagrinėjamoje byloje mokesčių administratorius konstatavo, kad mokesčių mokėtojas – UAB „Agaras“, nepagrįstai leidžiamiems atskaitymams priskyrė 860 153,4 Eur sąnaudų pagal (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) vardu išrašytas sąskaitas faktūras. Atlikus mokestinį patikrinimą už 2013–2016 m. laikotarpį konstatuota, kad pareiškėjas nepagrįstai sumažino apmokestinamąjį pelną priskirdamas leidžiamiems atskaitymams nesuteiktų paslaugų vertę, dėl ko pareiškėjui papildomai apskaičiuota 76 053,10 Eur PM.

52. Inspekcija patvirtino pareiškėjo pareigą mokėti 76 053,10 Eur PM, apskaičiavo 988,68 Eur PM delspinigius, skyrė 30 proc. dydžio 22 816 Eur PM baudą. VMI patvirtino Inspekcijos sprendimą. Komisija patvirtino VMI sprendimą. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą.

53. Pelno mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje (2012 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XI-2165 dalies redakcija) nustatyta, kad leidžiami atskaitymai yra visos faktiškai patirtos įprastinės tokiai veiklai vieneto sąnaudos, būtinos vieneto pajamoms uždirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti, jeigu šis Įstatymas nenustato ko kita. <...>

54. Aiškindama šią įstatymo nuostatą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. birželio 16 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-1409-602/2015 18 punkte nurodė, kad leidžiamais atskaitymais, išskyrus šiame įstatyme numatytas išimtis (atskirus atvejus), pripažįstamos tik tokios vieneto sąnaudos, kurios atitinka šias turinčias egzistuoti kartu (kumuliatyvias) sąlygas: (1) vieneto sąnaudos turi būti faktiškai patirtos; (2) sąnaudos patirtos vienetui vykdant komercinę ar gamybinę savo veiklą; (3) komercine ar gamybine veikla, kurią vykdant patiriamos sąnaudos, vienetas siekia gauti ir (arba) uždirbti pajamų ar kokios kitos ekonominės naudos; (4) sąnaudos turi būti įprastinės veiklai, kurią vykdant vienetas jas patiria; (5) sąnaudos turi būti būtinos vieneto pajamoms uždirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti.

55. Pareiškėjo tvirtinimu, mokesčių administratorius ginčo situacijoje konstatuodamas įmonių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) paslaugų nesuteikimo aplinkybes rėmėsi netinkamomis įrodinėjimo priemonėmis, neįvertino pareiškėjo pateiktų įrodymų. Akcentuotina, kad mokestinėje byloje visa surinkta ir išnagrinėta medžiaga, kuria remiantis ir yra padaryta minėta išvada dėl to, kad įmonės (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nesuteikė faktiškai pareiškėjo įmonei tarpininkavimo (marketingo) paslaugų, dėl kurių nors ir buvo išrašytos sąskaitos faktūros, tačiau paslaugos faktiškai nebuvo suteiktos, yra vienu klausimu – dėl leidžiamų atskaitymų.

56. Nesutiktina su pareiškėjo pozicija, kad mokesčių administratorius nepripažindamas įmonių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) išrašytų sąskaitų faktūrų pareiškėjo įmonei, taigi ir suteiktų paslaugų, nesurinko tokiai išvadai padaryti pakankamai įrodymų arba neįvertino pareiškėjo nurodomų aplinkybių ir pateiktų įrodymų.

57. Mokestinės bylos dokumentai patvirtina, kad Inspekcija bei VMI savo sprendimuose, detaliai išdėstė įmonių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) paslaugų teikimo ir įforminimo faktines aplinkybes, nustatytas pagal pareiškėjo pateiktus dokumentus, kuriais įformintas paslaugų teikimas (sąskaitos faktūros, sutartys, jų sąlygos, priėmimo-perdavimo aktai, atliktus mokėjimus patvirtinantys dokumentai), pagal pareiškėjo pateiktus paaiškinimus, užsienio mokesčių administratorių pateiktą informaciją ir kitą surinktą informaciją. Mokesčių administratoriaus surinktą informaciją papildomai išnagrinėjo Komisija bei pirmosios instancijos teismas ir padarė teisingą išvadą, kad mokesčių administratoriaus padarytos išvados yra pagrįstos surinktais įrodymais, o pareiškėjo pateikti įrodymai nepatvirtina jo nurodomų aplinkybių ir nepaneigia mokesčių administratoriaus išvadų. Šis įrodinėjimo procesas atitinka MAĮ 67 straipsnyje nustatytas bendras įrodinėjimo mokestinėje byloje ir mokestiniame ginče taisykles bei įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, būdingas šiam mokestiniam ginčui, t. y. mokesčio mokėtojo pareigą turėti įrodymus, pagrindžiančius turėtas sąnaudas.

58. Pareiškėjas nepagrįstai nurodo, kad mokesčių administratoriaus išvados, kurias patvirtino pirmosios instancijos teismas, yra grindžiamos vien tuo, kad pareiškėjo pateikti dokumentai turėjo formalių trūkumų. Mokesčių administratorius, nei mokestinį ginčą nagrinėjusios institucijos tokios išvados, kad pareiškėjo gautos paslaugos nepripažįstamos apmokestinimo tikslais dėl to, kad paslaugas įforminantys dokumentai yra su trūkumais, nepadarė. Minėta, kad mokesčių administratorius savo sprendimuose, detaliai išdėstė įmonių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) paslaugų teikimo ir įforminimo faktines aplinkybes bei dokumentus, kuriais įformintas paslaugų teikimas ir padarė išvadą, kad šių paslaugų teikimas neįvyko. Ši išvada padaryta įvertinus visus minėtus dokumentus bei tariamai suteiktų paslaugų ekonominę vertę ir jos ekonominį naudingumą pareiškėjui. Mokesčių administratorius atsižvelgė į pareiškėjo vykdytą analogišką ekonominę veiklą iki tikrinamojo laikotarpio, palygino pareiškėjo vykdytą veiklą be ginčo paslaugų gavimo su vykdyta veikla gaunant tariamas paslaugas ir pagrįstai sprendė, kad pareiškėjo nurodomos transakcijos (dėl tariamų paslaugų gavimo) neturėjo ekonominio pagrindimo.

59. Mokesčių administratorius teisingai įvertino konkrečius dokumentus, kuriais įformintas tariamų paslaugų teikimas – išnagrinėjo pareiškėjo ir įmonių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sutarčių sąlygas ir pagrįstai sprendė, kad jose nėra nuostatų apibrėžiančių konkrečias paslaugas. Mokesčių administratorius įvertinęs sąskaitų faktūrų, priėmimo-perdavimo aktų turinį teisingai sprendė, kad iš dokumentuose esančios informacijos nėra galimybės nustatyti, kokias konkrečias paslaugas pareiškėjui teikė įmonės (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), aptartų dokumentų turinį vertino kaip formalų, kuris negali būti pripažintas pakankamu grindžiant ir identifikuojant galimai įvykusias ūkines operacijas.

60. Mokesčių administratorius teisingai įvertino užsienio mokesčių administratorių pateiktą informaciją, iš kurios matyti, kad užsienio kontrahentai nepatvirtino pareiškėjo nurodytų aplinkybių dėl to, kad transakcijose dalyvavo ne tik pareiškėjo įmonės atstovai – konkretūs užsienio kontrahentų įvardinti darbuotojai, bet ir kiti asmenys – tarpininkai, t. y. įmonių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) atstovai.

61. Estijos ir Latvijos mokesčių administratoriai pateikė informaciją apie tai, kad įmonės (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) netinkamai vykdė su mokesčių deklaravimu susijusias prievoles, mokesčių administratoriams įmonės yra nepasiekiamos, įmonės neturėjo įdarbintų asmenų ir pan. Šios aplinkybės savaime nepaneigia, kad įmonės (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) galėjo teikti paslaugas, tačiau įvertinus jas kartu su kitomis mokestinėje byloje nustatytomis aplinkybėmis, padaryta pagrįsta išvada, kad ginčo atveju paslaugos pareiškėjui nebuvo suteiktos.

62. Apibendrinant spręstina, kad nagrinėjamu atveju vietos mokesčių administratorius nustatė administracinio sprendimo priėmimui būtinas faktines aplinkybes, nustatytas aplinkybes ir ištirtus įrodymus, kuriais remiantis šios aplinkybės nustatytos, mokesčių administratorius išsamiai aprašė ir tinkamai įvertino patikrinimo akte ir sprendime dėl šio patikrinimo akto patvirtinimo. Centrinis mokesčių administratorius įvertino ir patikrino mokesčių administratoriaus pareigą surinkti pakankamai įrodymų ir teisingai nustatyti faktines aplinkybes, būtinas administracinio sprendimo priėmimui. Komisija teisingai išnagrinėjo bylą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė dėl mokesčių administratoriaus nustatytų faktinių aplinkybių ir taikytų materialiosios teisės normų, nepažeidė esminių teismo proceso normų, todėl naikinti teismo, mokesčių administratoriaus ar Komisijos sprendimų apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Agaras“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan