04273501-2fe0-4b83-bd6c-e8d81d961225 · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr                                                                                  Administracinė byla Nr. I-1627- 4284/2016                                                                                       Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01332-2015-1                                                         Procesinio sprendimo kategorija: 15.2.3.1.; 74.(S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. sausio 11 d.Kaunas           Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Medvedevienė, sekretoriaujant Laurai Mukaitei, dalyvaujant atsakovų:

Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos Kauno rajono skyriaus atstovei Neringai Pėtnyčytei,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos R. M. skundÄ atsakovams: Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos Kauno rajono skyriui, dėl turtinės žalos atlyginimo, n u s t a t ė:

         PareiÅ¡kėja skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismÄ , praÅ¡ydama priteisti 164 Eur ir bylinėjimosi iÅ¡laidas iÅ¡ atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos Kauno rajono skyriaus.          PareiÅ¡kėja skunde nurodė (b.l. 34 - 35), kad jos močiutė S. M. , mirusi 2009 metais bei testamentu palikusi jai savo turtÄ , 1992 metais privatizavo, t.y. nupirko iÅ¡ valstybės naudojamÄ 0,225 ha žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini).

Privatizuodama žemę S. M. sumokėjo 74,8 rub. už žemės sklypo planÄ bei kitus reikalingus žemės sklypo dokumentus. Taip pat S. M. buvo iÅ¡duotas mokėjimo praneÅ¡imas sumokėti už perkamÄ Å¾emę. S. M. į nurodytÄ sÄ skaitÄ sumokėjo 3119 rub. Nurodytus mokesčius už žemės privatizavimÄ ir už žemės sklypo privatizavimo dokumentų rengimÄ ir įforminimÄ S. M. sumokėjo, tačiau žemės pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo nepatvirtinta notaro. S. M. turėjo teisėtus lÅ«kesčius, kad jos žemės privatizavimo dokumentai yra tinkamai sutvarkyti.

Tačiau atsakovas pareiÅ¡kė, kad S. M. žemės neprivatizavo. Banko kvitai neginčijamai įrodė, kad S. M. žemę nupirko sumokėjusi už žemę 3119 rub. NežiÅ«rint į tai, kad įrodyta, jog S. M. nupirko žemę, atsakovas reikalauja, kad žemę pareiÅ¡kėja pirktų iÅ¡ naujo. Atsakovas tuo tikslu pareikalavo iÅ¡ naujo už žemės sklypo projekto sudarymÄ sumokėti 164 Eur (566,28 Lt.). Å iuos pinigus pareiÅ¡kėja sumokėjo ir tai patvirtina mokėjimo kvitas. Toks atsakovo reikalavimas yra neteisėtas.

Žemės sklypas seniai suprojektuotas ir suformuotas, jo perprojektuoti nereikia. Atsakovas verčia žemę pirkti iÅ¡ naujo ir reikalaudamas, kad pirkėjas sumokėtų už parduodamo žemės sklypo dokumentų rengimÄ . Atsakovo reikalavimas dar kartÄ sumokėti už žemės sklypo projektavimo darbus neteisėti, nes jokie nauji S. M. žemės sklypo projektavimo darbai neatliekami.         Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos Kauno rajono skyrius atsiliepime (b.l. 53-56) ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos atstovė teismo posėdyje prašė pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

        Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos Kauno rajono skyrius atsiliepime į skundÄ nurodė bei abiejų atsakovų atstovė panaÅ¡iai paaiÅ¡kino, jog pareiÅ¡kėjos močiutė S. M. praÅ¡ymÄ Ä¯sigyti žemę privačiai namų valdai Kauno rajono Užliedžių apylinkės agrarinės reformos tarnybai pateikė 1992 m. kovo 31 d. Kauno r. Užliedžių aplinkės taryba 1992 m. birželio 22 d. 1 -jo Å¡aukimo Tarybos 26-osios sesijos sprendimu leido S. M. naudotis 0,225 ha žemės sklypu prie nuosavo gyvenamo namo, (duomenys neskelbtini) 1992 m. liepos 8 d. buvo parengtas Å¡ios žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties projektas, tačiau notariÅ¡kai patvirtinta žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartis nebuvo.

Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyriaus vedėjas 2014 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 7VÄ®- (14.7.2.)-590 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo“ patvirtino (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektÄ , kuriame prie statinių, esančių (duomenys neskelbtini) buvo suprojektuotas 0,2250 ha ploto kitos paskirties žemės sklypas (projektinis Nr. 614). PareiÅ¡kėja pasiraÅ¡ytinai suderino 2014 m. liepos 15 d. žemės reformos žemėtvarkos projekto renginio darbo apmokėjimo sutartį Nr. 7AL-67.

Sutartyje nurodyta, kad žemės sklypo (projektinis Nr. 614) projektavimo darbų kaina - 566,28 Lt. Sutarties 3 punkte buvo numatyta, kad mokėtojas įsipareigoja pinigus už atliktus darbus sumokėti pagal pateiktÄ sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ per 40 darbo dienų nuo gavimo. PareiÅ¡kėja teigia, kad S. M. nupirktÄ Å¾emę turi teisę paveldėti, todėl 164 Eur, kurie buvo sumokėti pagal žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo darbo apmokėjimo sutartį Nr. 7AL-67 yra jos patirta turtine žala, kuriÄ jai atlyginti turėtų atsakovas.

Pagal CK 6.271 str. 1 d., žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Kad bÅ«tų pripažintas reikalavimas dėl žalos atlyginimo pagrįstu, turi bÅ«ti nustatytos visos civilinės atsakomybės sÄ lygos: žalos faktas, neteisėta veika, priežastinis ryÅ¡ys taip jų bei žalÄ padariusio asmens kaltė.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ . Valstybės pareigÅ«nų veiksmai dėl valstybinės žemės pirkimo - pardavimo S. M. jau buvo vertinami teismuose. Kauno apygardos administracinis teismas, nagrinėdamas pareiÅ¡kėjos R. M. skundÄ atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai ir Lietuvos valstybei dėl administracinių aktų, priimtų žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) privatizavimo procese, ir turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, 2012m. rugsėjo 10 d. sprendime administracinėje byloje Nr. 1-1102-406/2012 konstatavo, kad žemės pirkinio procedÅ«ros buvo pradėtos, tačiau visi ginčo teisinius santykius reguliuojančiuose teisės aktuose nustatyti reikalavimai žemės pirkimo pardavimo privačion nuosavybėn įvykdyti nebuvo, žemės sklypo pirkinio - pardavimo sandoris nebuvo sudarytas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. kovo 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AI46-333/2013 pareiÅ¡kėjos apeliacinį skundÄ atmetė ir Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. sprendimÄ paliko nepakeistÄ . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. kovo 4 d. nutartyje nurodė, kad byloje nėra įrodymų leidžiančių daryti iÅ¡vadÄ , kad žemės pirkinio - pardavimo sutarties sudarymo procedÅ«ra nebuvo užbaigta dėl valstybės institucijų neteisėtų veiksnių ar neveikimo.

Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, nagrinėjamoje byloje tos pačios aplinkybės nebegali bÅ«ti vertinamos kitaip. Kauno apygardos administracinis teismas 2012-09-10 sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-1102-406/2012 nenustatė atsakovo neteisėtų veiksmų sprendžiant valstybinės žemės, esančios (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo klausimÄ , todėl įsiteisėjęs teismų sprendimas turi res judicata galiÄ ir nustatyti faktai iÅ¡ naujo Å¡ioje nagrinėjamoje byloje neturėtų bÅ«ti įrodinėjami.

Atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, Å¡io žemės sklypo privatizavimo dokumentai turi bÅ«ti rengiami pagal Å¡iuo metu galiojančių teisės aktų nuostatas. Naudojamų kitos paskirties žemės sklypų pardavimÄ ir nuomÄ reglamentuoja Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999m. kovo 6 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau - Taisyklės).

Taisyklių 2.1. p. nurodyta, kad asmenys pagal Taisykles gali įsigyti nuosavybėn naudojamus namų valdų žemės sklypus. Taisyklių 3 p. numato, kad prie nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių žemės sklypai parduodami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose detaliuosiuose planuose arba Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris bÅ«tinas esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ jÄ tiesioginę paskirtį.

Kaip jau buvo nurodyta, žemės sklypas prie statinių, esančių (duomenys neskelbtini) suprojektuotas žemės reformos žemėtvarkos projekte, kuris patvirtintas Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2014 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 7VĮ-(14.7.2.) - 590 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo”. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 19 str. 2 d. nustatyta, kad žemės reformos žemėtvarkos projektai, kuriuose projektuojami žemės sklypai piliečių nuosavybės teisėms atkurti ir naudojami asmeninio ūkio žemės sklypai, rengiami ir įgyvendinami valstybės lėšomis, o kitais atvejais - fizinių ar juridinių asmenų, užsienio organizacijų, juridinių asmenų ar užsienio organizacijų filialų lėšomis.

Asmenų lėšomis atliekamų žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo darbų apmokėjimo tvarkÄ nustato Vyriausybė. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 15 d. nutarimu Nr. 241 „Dėl asmenų lėšomis atliekamų valstybinės žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo darbų ir žemės reformos atliekamų valstybinės žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo darbų ir žemės reformos projektų rengimo ir įgyvendinimo darbų apmokėjimo taisyklių” patvirtintos asmenų lėšomis atliekamų žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo darbų apmokėjimo taisyklės ir asmenų lėšomis atliekamų žemės reformos žemėtvarkos projektų įgyvendinimo darbų apmokėjimo taisyklės. Å io nutarimo 2 p. nustatyta, kad asmenys savo lėšomis sumoka už žemės reformos žemėtvarkos projektų, kuriuose projektuojami valstybės parduodami ar nuomojami žemės sklypai (iÅ¡skyrus asmeninio Å«kio žemės sklypus), ir žemės reformos žemėtvarkos projektų įgyvendinimo darbus - suprojektuotų žemės sklypų paženklinimÄ vietovėje, nustatant žemės sklypų ribų posÅ«kio taÅ¡kų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos parengimÄ .

Atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus, pareiÅ¡kėjos argumentai, kad Nacionalinės žemės tarnybos reikalavimas sumokėti 164 Eur už žemės sklypo projektavimo darbus yra nepagrįsti ir Å¡ios pareiÅ¡kėjos iÅ¡laidos negali bÅ«ti laikomos žala CK 6.249 str. 1 d. prasme. PareiÅ¡kėja neįrodė bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų - neteisėtų Nacionalinės žemės tarnybos veiksmų, todėl skundas turėtų bÅ«ti atmestas.PareiÅ¡kėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.Ginčas kilo dėl valstybinės žemės pirkimo procedÅ«ros metu pareiÅ¡kėjos patirtos 164 eurus (566,28 Lt.) turtinės žalos atlyginimo, kuriÄ , pareiÅ¡kėjos teigimu, ji patyrė sumokėdama už perkamo 0,225 ha namų valdos žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), projekto rengimo darbus, atsakovui reikalaujant sumokėti minėtÄ 164 eurų (566,28 Lt.) sumÄ .          Faktinės bylos aplinkybės patvirtino, kad pareiÅ¡kėja yra S. M. , mirusios 2009 m. balandžio 2 d. testamentinė įpėdinė, priėmusi mirusiosios palikimÄ (administracinės bylos Nr. I-1102-406/2012, b.l. 71, 72).

S. M. 1992 m. kovo 31 d. Kauno rajono Užliedžių apylinkės agrarinės reformos tarnybai pateikė nustatytos formos praÅ¡ymÄ , praÅ¡ydama parduoti 0,225 ha žemės sklypÄ privačių namų valdai (prie administracinės bylos Nr. I-1102-406/2012 prijungta NŽT byla, b.l. 44). Žemės sklypo įkainojimo akte buvo nurodyta 0,225 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo kaina – 3119 rublių bei 300 rublių valstybinis mokestis už dokumentų rengimÄ bei įforminimÄ (prie administracinės bylos Nr. I-1102-406/2012 prijungta NŽT byla, b.l. 51).

Banko įstaigos kvitai patvirtina, kad 1992 m. liepos 23 d. buvo sumokėta 3119 rublių už žemės pirkimÄ pagal įkainojimo aktÄ , 1992 m. liepos 8 d. sumokėta 74.80 rublių už sklypo permatavimÄ ir 1992 m. liepos 23 d. sumokėta 300 rublių už dokumentų įforminimÄ (prie administracinės bylos Nr. I-1102-406/2012 prijungta NŽT byla, b.l. 47, administracinės bylos Nr. I-1102-406/2012, b.l. 49, 50, 68). Kauno apygardos administracinis teismas 2012-09-10 sprendime administracinėje byloje Nr. 1-1102-406/2012 konstatavo, kad žemės pirkimo procedÅ«ros buvo pradėtos, tačiau visi ginčo teisinius santykius reguliuojančiuose teisės aktuose nustatyti reikalavimai žemės sklypo pirkimui - pardavimui privačion nuosavybėn nebuvo įvykdyti, todėl laikytina, kad žemės sklypo pirkimo – pardavimo sandoris nebuvo sudarytas.

Nesudaręs tokio sandorio, atsakovas neturi galimybės bei teisinio pagrindo iÅ¡duoti pareiÅ¡kėjai žemės nuosavybės dokumentų, ginčo žemės sklypo pirkimo dokumentai turėtų bÅ«ti rengiami pagal galiojančių teisės aktų nuostatas. Žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo darbų apmokėjimo 2014 m. liepos 15 d. sutartyje Nr. 7AL-67 nurodyta, kad žemės sklypo (projektinis Nr. 614) projektavimo darbų kaina - 566,28 Lt. PareiÅ¡kėja, bÅ«dama Å¡ios sutarties Å¡alimi, įsipareigojo pinigus už atliktus projektavimo darbus sumokėti pagal pateiktÄ sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ .

Pareiškėja sumokėjo 566,28 Lt už projektavimo darbus (b.l. 20).           Žemės sklypų pirkimo – pardavimo teisinius santykius detaliai reglamentuoja šiuo metu galiojančios Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės, patvirtintos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 (toliau – Taisyklės).           Nurodytų Taisyklių 2.4. punkte numatyta, kad žemės sklypai formuojami pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka parengtus ir patvirtintus detaliuosius planus, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nustatyta tvarka parengtus ir patvirtintus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus arba Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka parengtus ir patvirtintus žemės reformos žemėtvarkos projektus.

Pagal patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus rengiamų žemės sklypų planų su nustatytais žemės sklypų ribų posÅ«kio taÅ¡kais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje (toliau – žemės sklypo planas; žemės sklypų planai) organizatorius yra asmuo, pageidaujantis pirkti ar iÅ¡sinuomoti valstybinės žemės sklypÄ . Kai formuojami grÄ Å¾inami natÅ«ra, perduodami (suteikiami) nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypai, žemės sklypų planų organizatorius yra teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto organizatorius, o tais atvejais, kai žemės sklypų planus savo lėšomis pageidauja rengti piliečiai, kuriems numatoma atkurti nuosavybės teises į Å¡iuos žemės sklypus, – Å¡ie piliečiai.

Minėtų Taisyklių 2.5. punkte numatyta, jog grÄ Å¾inamų natÅ«ra, perduodamų (suteikiamų) nuosavybėn neatlygintinai naudojamų žemės sklypų detalieji planai, žemės valdos projektai ir pagal Å¡iuos dokumentus rengiami žemės sklypų planai rengiami detaliųjų planų ar žemės valdos projektų organizatorių lėšomis. GrÄ Å¾inamų natÅ«ra, perduodamų (suteikiamų) nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypų planai gali bÅ«ti rengiami piliečių, kuriems numatoma atkurti nuosavybės teises į Å¡iuos žemės sklypus, lėšomis jų pageidavimu.

Visais kitais atvejais teritorijų planavimo dokumentas ar žemės valdos projektas ir žemės sklypo planas rengiami asmens, pageidaujančio pirkti ar iÅ¡sinuomoti žemės sklypÄ , lėšomis. AnalogiÅ¡kos nuostatos įtvirtintos Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje, kad žemės reformos žemėtvarkos projektai, kuriuose projektuojami žemės sklypai piliečių nuosavybės teisėms atkurti ir naudojami asmeninio Å«kio žemės sklypai, rengiami ir įgyvendinami valstybės lėšomis, o kitais atvejais - fizinių ar juridinių asmenų, užsienio organizacijų, juridinių asmenų ar užsienio organizacijų filialų lėšomis.

Žemės sklypai parduodami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose detaliuosiuose planuose arba Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris bÅ«tinas esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ jÄ tiesioginę paskirtį (Taisyklių 3. p.).            Asmenų lėšomis atliekamų žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo darbų apmokėjimo tvarkÄ nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 15 d. nutarimu Nr. 241 patvirtintos Asmenų lėšomis atliekamų valstybinės žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo darbų ir žemės reformos atliekamų valstybinės žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo darbų ir žemės reformos projektų rengimo ir įgyvendinimo darbų apmokėjimo taisyklės. Å ių taisyklių 2.1. punkte numatyta, kad asmenys savo lėšomis sumoka už žemės reformos žemėtvarkos projektų, kuriuose projektuojami valstybės parduodami ir nuomojami žemės sklypai (iÅ¡skyrus asmeninio Å«kio žemės sklypus), taip pat perduodami neatlygintinai naudoti ar patikėjimo teise žemės sklypai rengimo darbus – suprojektavimÄ Å¾emės reformos žemėtvarkos projektuose, rengiamuose Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“, nustatyta tvarka (Taisyklių 2.1.1. p.) ir įgyvendinimo darbus – paženklinimÄ vietovėje, nustatant žemės sklypų ribų posÅ«kio taÅ¡kų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos parengimÄ Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, nustatyta tvarka (Taisyklių 2.1.2. p.).

Tų pačių taisyklių 2 punkte numatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos teritorinis padalinys parengia pagal Å¡ių taisyklių priedÄ Å¾emės reformos žemėtvarkos projekto rengimo darbų apmokėjimo sutarties projektÄ asmeniui, kuris pasirinko žemės sklypÄ , ir tai patvirtina paraÅ¡u susirinkimo protokole. Sutarties projekte nurodoma žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo darbų, nurodytų Å¡io nutarimo 2.1.1 punkte, kaina. Taisyklių 7 punkte numatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys per 10 darbo dienų nuo žemės reformos žemėtvarkos projekto ir Å¡iame projekte asmeniui suprojektuoto žemės sklypo patvirtinimo Nacionalinės žemės tarnybos vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo įsakymu įteikia (arba iÅ¡siunčia paÅ¡tu) asmeniui sÄ skaitÄ , kad jis už atliktus darbus sumokėtų sutartyje nurodytÄ pinigų sumÄ .

Asmuo, gavęs sÄ skaitÄ , per 40 darbo dienų sumoka pinigus į Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio nurodytÄ sÄ skaitÄ . Nacionalinė žemės tarnyba, gavusi Å¡iuos pinigus, per 5 darbo dienas atsiskaito su projekto autoriumi. Jeigu asmuo per nustatytÄ terminÄ neapmoka sÄ skaitos, jis Nacionalinės žemės tarnybos vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu iÅ¡braukiamas iÅ¡ asmenų, kuriems suprojektuoti žemės sklypai, sÄ raÅ¡o, patvirtinto Nacionalinės žemės tarnybos vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo įsakymu.

Tokiu atveju asmens nesumokėta sutartyje nurodyta pinigų suma už atliktus darbus iÅ¡ jo iÅ¡ieÅ¡koma Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Jeigu asmuo pageidauja pirkti ar nuomoti, taip pat gauti neatlygintinai naudoti ar patikėjimo teise teisės aktų nustatyta tvarka jau patvirtintame žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuotÄ Å¾emės sklypÄ (iÅ¡skyrus asmeninio Å«kio žemės sklypus), Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo praÅ¡ymo parduoti, iÅ¡nuomoti, perduoti neatlygintinai naudoti ar patikėjimo teise šį žemės sklypÄ gavimo arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos aukcionų organizavimo taisyklių nustatyta tvarka valstybinės žemės pirkimo-pardavimo ar nuomos sutarties projekto gavimo iÅ¡ Valstybės žemės fondo, kai žemės Å«kio paskirties žemės sklypas parduodamas ar nuomojamas aukcione, įteikia (pasiraÅ¡ytinai arba registruotu laiÅ¡ku su įteikimu) Å¡iam asmeniui praneÅ¡imÄ , kad jis iki valstybinės žemės pirkimo-pardavimo ar nuomos sutarties pasiraÅ¡ymo (kai valstybinės žemės sklypas parduotas ar iÅ¡nuomotas aukcione), o kitais atvejais per 40 darbo dienų nuo Å¡io praneÅ¡imo gavimo turi sumokėti už atliktus darbus, taip pat sÄ skaitÄ sumokėti už atliktus darbus.

SÄ skaita parengiama pagal žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo ir įgyvendinimo paslaugų sutartyje, sudarytoje tarp Nacionalinės žemės tarnybos vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo ir projekto autoriaus, nurodytÄ kainÄ . PraneÅ¡ime taip pat nurodoma, kad per nustatytÄ terminÄ nesumokėjus pinigų į nurodytÄ sÄ skaitÄ , žemės sklypas Å¡iam asmeniui nebus parduodamas, nuomojamas, perduodamas neatlygintinai naudoti ar patikėjimo teise (Taisyklių 9 p.).Nurodytas teisinis reglamentavimas reiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kėja, ketindama įsigyti ginčo žemės sklypÄ , Å¡iÄ teisę gali realizuoti pagal galiojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

Minėti teisės aktai įpareigoja asmenį perkantį valstybinę žemę privačion nuosavybėn atlyginti už žemėtvarkos projektų rengimÄ , Å¡iam asmeniui projektuojant parduodamÄ konkretų žemės sklypÄ . Institucija, atsakinga už valstybinės žemės pardavimÄ , ginčo atveju - Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, vykdydama valstybinės žemės pardavimÄ privačion nuosavybėn, neįpareigota mokėti už kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo darbus, kurie skirti suprojektuoti konkretų žemės sklypÄ pardavimui privačion nuosavybėn. Jokių iÅ¡imčių minėti teisės aktai nenumato, kaip ir galimybės įskaityti pareiÅ¡kėjos senelės S. M. 1992 metais sumokėtus pinigus 300 rublių už žemės sklypo dokumentų parengimÄ ir 74,80 rublių už sklypo permatavimÄ .

Nurodyti mokėjimai nesukÅ«rė teisinių pasekmių neįvykus minėto žemės sklypo pirkimo - pardavimo sandoriui. Atkreiptinas dėmesys, kad parduodamas žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), buvo iÅ¡ naujo suprojektuotas žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2014 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 7VÄ®-(14.7.2.) - 590 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo” (b.l. 99-107). PareiÅ¡kėja su Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos sudarė Žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo darbo apmokėjimo 2014 m. liepos 15 d. sutartį Nr. 7AL-67 dėl apmokėjimo žemėtvarkos projekto rengimo darbų, skirtų suprojektuoti pareiÅ¡kėjai parduodamÄ 0,225 ha žemės sklypÄ , (duomenys neskelbtini) (b.l. 118).

Minėtoje sutartyje buvo nurodyta žemės sklypo (projektinis Nr. 614) projektavimo darbų kaina - 566,28 Lt. PareiÅ¡kėja pagal Å¡iÄ sutartį įsipareigojo pinigus už atliktus darbus sumokėti pagal pateiktÄ sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ per 40 darbo dienų nuo jos gavimo. Å iÄ pareigÄ pareiÅ¡kėja įvykdė ir 2014 m. gruodžio 31 d. sumokėjo 566,28 Lt už žemės sklypo projektavimo darbus, nors Å¡iÄ pinigų sumÄ nagrinėjamoje byloje nurodė kaip patirtÄ turtinę žalÄ (b.l. 20).Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio l dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės (moralinės) žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu vieÅ¡ojo administravimo srityje, atlyginimo.

Žalos atlyginimas siejamas su jos atsiradimu dėl neteisėtų atitinkamos institucijos bei jos tarnautojų veiksmų ar neveikimo vieÅ¡ojo administravimo srityje, taigi žala atlygintina institucijai (jos pareigÅ«nui) neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.246 straipsnis).

CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai (turtinė) žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Å iai atsakomybei atsirasti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 - 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad valstybės pareiga atlyginti žalÄ atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6. 271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Nagrinėjamojoje byloje nėra nustatyta ir pareiÅ¡kėja neįrodė bÅ«tinos civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygos - valstybinės valdžios institucijos darbuotojų neteisėtos veikos. Nenustačius neteisėtos veikos, valstybei nekyla civilinė atsakomybė, todėl nėra jokio teisinio pagrindo pareiÅ¡kėjai priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ .Ginčo atveju, nenustatyti Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos neteisėti veiksmai. Pirmiau minėti teisės aktai įpareigoja asmenį perkantį valstybinę žemę privačion nuosavybėn atlyginti už žemės sklypo projektavimo darbus, jokie anksčiau atlikti mokėjimai už žemės sklypo suformavimÄ negali bÅ«ti įskaityti.

Atsakovas, reikalaudamas sumokėti už žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), projekto parengimÄ 164 eurus (566,28 Lt.), nepažeidė minėtų teisės aktų reikalavimų. Kadangi atsakovo neteisėtų veiksmų nenustatyta, todėl atsakovo civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį negalima.       Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjos R.

M. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                                                     Jolanta Medvedevienė