2021-01-13 Nr. AB-904-3-63-3-00309-2019-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-100-602/2021

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00309-2019-9

Procesinio sprendimo kategorija 57.3 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens Neringos savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. liepos 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų L. G. ir A. S. patikslintą skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Neringos savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjos L. G. ir A. S. patikslintu skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydamos: panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – ir Departamentas) 2019 m. vasario 25 d. sprendimą Nr. (16.2)-2D-2596 (toliau – ir Sprendimas); įpareigoti Departamentą pateikti motyvuotą ir išsamų atsakymą į pareiškėjų 2019 m. sausio 23 d. skundą; įpareigoti Departamentą atsakyti į A. S. 2019 m. sausio 23 d. skundą.

2. Pareiškėjos paaiškino, kad Neringos savivaldybė rengia (duomenys neskelbtini) gatvės teritorijos (9 ha) detalųjį planą (toliau – ir Detalusis planas). Jos ir A. G. yra Detalaus plano teritorijoje esančios žemės naudotojai bei teritorijoje esančio pastato bendraturčiai. 2018 gruodžio 20 d. planavimo organizatoriui teikė pasiūlymus raštu dėl konkretizuotų Detaliojo plano sprendinių, tačiau 2019 m. sausio 10 d. atsakymu planavimo organizatorius informavo, jog į siūlymus atsižvelgta nebus. 2019 m. sausio 23 d. skundu Departamento prašyta neteikti teigiamos išvados ar pritarimo dėl Detaliojo plano ir pateikti planavimo organizatoriui nurodymą sustabdyti planavimo procesą tol, kol bus pašalinti planavimo organizatoriaus padaryti teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai, kitų teritorijų planavimo procese dalyvaujančių subjektų atlikti pažeidimai, įskaitant, bet neapsiribojant neteisėtai priimtų su teritorijų planavimo procesu susijusių administracinių aktų ar sprendimų panaikinimą. Sprendimu skundas buvo atmestas, nurodant, kad planavimo organizatorius išnagrinėjo ir motyvuotai atsakė į teiktus pasiūlymus, paaiškino nepritarimo motyvus, atsakymą grindė teisės aktų nuostatomis, institucijų sprendimais ir galiojančiais teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais.

3. Pareiškėjų manymu, Sprendimas yra netikslus, klaidinantis, nepagrįstas ir neteisėtas, jame nėra pateikti aiškūs argumentai, kai kurios išvados yra klaidinančios, kai kurie pasiūlymų argumentai nebuvo vertinti, todėl planavimo organizatoriaus atsakyme nėra tinkamai motyvuotas pasiūlymų nepriimtinumas. Sprendimas yra deklaratyvus, juo nėra analizuojamas kiekvienas siūlymas ir jo atžvilgiu pateiktas atsakymas atskirai, tik bendrai pareiškiama, kad planavimo organizatoriaus atsakymas į siūlymus yra motyvuotas ir atitinka teisės aktų reikalavimus. Patikslintame skunde atkreiptas dėmesys, kad pareiškėja A. S. negavo iš Inspekcijos atsakymo į 2019 m. sausio 23 d. skundą.

4. Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į pareiškėjų patikslintą skundą prašė bylą nutraukti arba skundą atmesti kaip nepagrįstą.

5. Atsakovas paaiškino, jog pasiūlymų dėl rengiamų teritorijų planavimo dokumentų teikimas yra teritorijų planavimo viešinimo procedūros dalis, užtikrinanti suinteresuotų asmenų teises dalyvauti šiame procese ir daryti jam įtaką. Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 37 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką planavimo organizatorius neprivalo priimti teikiamų pasiūlymų dėl teritorijų planavimo dokumentų ir turi tik motyvuotai paaiškinti pasiūlymų teikėjams, kodėl jų pasiūlymai atmetami. Teritorijų planavimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje numatytų skundų dėl planavimo organizatoriaus atsakymų į pateiktus pasiūlymus nagrinėjimo etape yra vertinamas būtent planavimo organizatoriaus atsakymo pasiūlymus pateikusiam asmeniui tinkamumas, t. y. ar atsakymas buvo motyvuotas ir pateiktas raštu. Atsakovo manymu, Neringos savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) 2019 m. sausio 10 d. atsakymu Nr. (4.17)V15-68) išnagrinėjo visus pateiktus pasiūlymus, pateikė argumentuotus nepritarimo motyvus, o Departamentas savo kompetencijos ribose patikrino ir ginčijamu Sprendimu pagrįstai pripažino, jog Administracija jai tenkančią pareigą motyvuotai atsakyti į pasiūlymus įvykdė tinkamai.

6. Atsakovo manymu, nagrinėjamas ginčas šiuo metu nebėra aktualus, kadangi Detaliojo plano rengimo procesas jau yra pabaigtas, o pats Detalusis planas patvirtintas Administracijos direktoriaus 2019 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. V13-149. Pareiškėjų ginčijamas Sprendimas yra tik tarpinis dokumentas, priimtas Detaliojo plano rengimo metu, kuriuo pripažintas planavimo organizatoriaus atsakymo į pateiktus pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumento pagrįstumas, o Administracijos direktoriui priėmus sprendimą dėl Detaliojo plano patvirtinimo, toks reikalavimas nebegali būti vertinamas kaip savarankiškas reikalavimas, nes net jeigu jis ir būtų patenkintas, tai pareiškėjoms nebesukeltų jokių teisinių pasekmių.

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo Neringos savivaldybės administracija atsiliepimu į pareiškėjų patikslintą skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

8. Administracija pažymėjo, kad pareiškėjų patikslinto skundo nagrinėjimas yra nebetikslingas, nes po pareiškėjų skundo pateikimo teismui Inspekcija 2019 m. balandžio 5 d. teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktu Nr. REG101679 patikrino Detalųjį planą ir kitus dokumentus bei pritarė jo teikimui tvirtinti. Šiame akte nurodyta, kad planavimo tikslai, planavimo proceso procedūros ir teritorijų planavimo dokumento sprendiniai iš esmės atitinka Teritorijų planavimo įstatymo, kitų teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas. Atsižvelgiant į tai, Administracijos direktoriaus 2019 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. V13-149 patvirtintas Detalusis planas. Administracijos manymu, vienokio ar kitokio sprendimo priėmimas pagal patikslinto skundo reikalavimus nebus pagrindas keisti ar naikinti teisėtai patvirtintą ir galiojantį Detalųjį planą.

9. Vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 37 straipsnio 1 ir 2 dalių, Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų 6.4.2 punkto nuostatomis planavimo organizatorius – Administracijos direktorius, turėjo pareigą apsvarstyti pareiškėjų pateiktus pasiūlymus, juos įvertinti bei priimti arba atmesti, atitinkamai apie tai informuojant pareiškėjus. Tai ir buvo atlikta Administracijos 2019 m. sausio 10 d. raštu Nr. (4.17.)V15-68, kuriuo buvo itin išsamiai ir detaliai aptartas kiekvienas iš vienuolikos pareiškėjų pateiktų siūlymų. Į tris pareiškėjų pateiktus siūlymus planavimo organizatorius atsižvelgė, o kiti buvo argumentuotai atmesti, nurodant pasiūlymo atmetimo faktinius ir teisinius pagrindus.

10. Administracijos manymu, atsakovas laiku ir tinkamai Sprendimu išnagrinėjo 2019 m. sausio 23 d. skundą. Vien tai, kad atsakovas neaptarė kiekvieno skunde išdėstyto teiginio ir pritarė Administracijos 2019 m. sausio 10 d. rašte išdėstytiems argumentams, neleidžia daryti išvados apie šio Sprendimo neteisėtumą. Pareiškėjoms 2019 m. vasario 25 d. sprendimu atsakyta, jog teisės aktai nenustato pareigos planavimo organizatoriui priimti visus visuomenės teikiamus pasiūlymus dėl detaliojo plano sprendinių (kas yra objektyviai neįmanoma dėl dažnai prieštaringų teritorijos naudotojų interesų), tačiau privalo motyvuotai paaiškinti pareiškėjams jų pasiūlymo atmetimo priežastis, be to, paaiškinta, jog Administracija išnagrinėjo ir motyvuotai atsakė į pareiškėjų pasiūlymus, paaiškino nepritarimo motyvus, atsakymą grindė teisės aktų nuostatomis, institucijų sprendimais, galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais. Be to, atsakovas 2019 m. vasario 25 d. sprendimu papildomai nurodė, kad neturi teisės reikalauti keisti detaliojo plano sprendinių, jei detaliojo plano sprendiniai neprieštarauja Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimams.

II. 11. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. liepos 26 d. sprendimu pareiškėjų patikslintą skundą atmetė kaip nepagrįstą ir netenkino trečiojo suinteresuoto asmens Neringos savivaldybės administracijos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo.

12. Vertindamas pareiškėjų reikalavimus, teismas rėmėsi Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 17 dalimi, 32 straipsnio 1, 2 dalimis, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką aiškinant šias nuostatas, akcentavo, kad teismas, nagrinėdamas Administracijos bei Inspekcijos atsakymų teisėtumą ir pagrįstumą, neturi teisės vertinti rengiamų bendrojo plano pakeitimų sprendinių teisėtumo ir pagrįstumo. Pateikti visuomenės pasiūlymai ir jų priėmimo ar atmetimo motyvai vertinami atitikimo teisės aktų reikalavimams požiūriu ne skundų dėl planavimo organizatoriaus atsakymų į pateiktus pasiūlymus nagrinėjimo metu, o teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo stadijoje.

13. Teismas nevertino Administracijos 2019 m. sausio 10 d. atsakymo ir Departamento 2019 m. vasario 25 d. sprendimo pagrįstumo teritorijų planavimo teisės aktų atžvilgiu, nustatant galimus teritorijų planavimo pažeidimus. Išnagrinėjęs ir įvertinęs pareiškėjų skundo argumentus, teismas darė išvadą, kad pareiškėjos iš esmės nesutinka su minėtame atsakyme ir sprendime nurodomomis aplinkybėmis ir argumentais, dėl kurių į pareiškėjų 2018 m. gruodžio 20 d. siūlymuose pareikštus prašymus ir pasiūlymus nėra atsižvelgiama visa apimtimi. Atsižvelgęs į 2019 m. sausio 10 d. atsakymo turinį, jo apimtį, į tai, kad jame atsakyta į visus pareiškėjų 2018 m. gruodžio 20 d. siūlymuose pareikštus prašymus ir pasiūlymus, į tai kad atsakymai kiekvienu atveju argumentuoti faktinėmis aplinkybės bei teisės aktų normomis, teismas neturėjo abejonių, kad tiek planavimo organizatoriaus 2019 m. sausio 10 d. atsakymas į pasiūlymus, tiek ir Departamento 2019 m. vasario 25 d. sprendimas, kuriuo šis atsakymas įvertintas, pagal apimtį ir turinį yra išsamūs, motyvuoti, pagrįsti teisės aktais, todėl teismas neturėjo pagrindo teigti, jog šios institucijos nesilaikė Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 2 dalies reikalavimų dėl motyvuotų atsakymų pateikimo.

14. Teismas konstatavo, kad priimant skundžiamą Sprendimą nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, Inspekcija neviršijo kompetencijos, šis Sprendimas neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus, teismas nenustatė šio sprendimo panaikinimo pagrindų numatytų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnyje. Vadovaudamasis ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu, teismas pareiškėjų skundą dėl skundžiamo Departamento 2019 m. vasario 25 d. sprendimo panaikinimo ir išvestinio reikalavimo įpareigoti Departamentą pateikti motyvuotą ir išsamų atsakymą atmetė kaip nepagrįstą.

15. Pasisakydamas dėl pareiškėjų patikslintame skunde nurodytos aplinkybės, kad pareiškėja A. S. negavo Departamento 2019 m. vasario 25 d. sprendimo, teismas rėmėsi Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (toliau – ir Taisyklės), 37 punktu, Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 6 dalimi, nustatė, kad pareiškėjų L. G. ir A. S. bei A. G. 2019 m. sausio 23 d. skundo pagrindu buvo priimtas šioje byloje skundžiamas Sprendimas, taigi Inspekcijos atsakymas į skundą yra parengtas. 2019 m. sausio 23 d. skunde, kuris pateiktas Inspekcijai, nurodoma, kad jis teikiamas Inspekcijos elektroniniu paštu. Šiame skunde nurodyti visų trijų asmenų adresai ir elektroninio pašto adresai, be to, apatinėse skundo lapų dalyse nurodytas papildomas adresas ir elektroninio pašto adresas. Byloje nėra duomenų iš kokio elektroninio pašto buvo išsiustas 2019 m. sausio 23 d. skundas. Byloje pateiktame 2019 m. sausio 23 d. skunde nurodyta, jog jis pasirašytas pareiškėjos A. S. elektroniniu parašu. Pageidavimų dėl atsakymo pateikimo 2019 m. sausio 23 d. skunde nėra nurodyta. Iš 2019 m. vasario 25 d. sprendimo matyti, kad jis buvo siunčiamas pareiškėjai L. G.. Teismas vertino, kad 2019 m. sausio 23 d. skundas buvo pateiktas iš L. G. elektroninio pašto, todėl ir atsakymas – Sprendimas, buvo teikiamas tuo pačiu elektroninio pašto adresu. Teismas darė išvadą, kad Viešojo administravimo įstatymo ir Taisyklių nuostatos dėl atsakymo pateikimo būdo iš esmės nebuvo pažeistos, kadangi į Inspekciją kreiptasi elektroniniu paštu ir atsakyta elektroniniu paštu. Teismo vertinimu, jei asmenys, pateikę 2019 m. sausio 23 d. skundą, pageidavo, kad atsakymas būtų siunčiamas visais šiame skunde nurodytais elektroninio pašto adresais, tai tokį pageidavimą turėjo suformuluoti ir nurodyti pačiame prašyme.

16. Teismas atkreipė dėmesį, kad Sprendimo 1 pastraipoje yra nurodyta, jog išnagrinėtas L. G., A. G. ir A. S. 2019 m. sausio 23 d. skundas ir teikiamas atsakymas į jį. Teismas darė išvadą, kad šiuo administraciniu aktu yra atsakyta ir į A. S. 2019 m. sausio 23 d. skundą, todėl nepagrįstu laikė pareiškėjos A. S. skundo reikalavimą dėl Inspekcijos įpareigojimo išnagrinėti jos 2019 m. sausio 23 d. skundą ir pateikti atsakymą.

17. Pasisakydamas dėl trečiojo suinteresuoto asmens Neringos savivaldybės administracijos prašymo priteisti iš pareiškėjų 784,08 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su Administracijos atstovų, t. y. advokatų kontoros „Averus“ advokatų teisinių paslaugų teikimu – bylos medžiagos analize ir atsiliepimo parengimu, teismas rėmėsi ABTĮ 40 straipsnio 1, 3, 5 dalimis, nurodė, kad konstatavus, jog pareiškėjų skundas atmestinas kaip nepagrįstas, ir atsižvelgiant į tai, jog trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimu į pareiškėjų patikslintą skundą teismo prašė priimti būtent tokį sprendimą, laikė, jog šiuo atveju yra patenkinamos ar apginamos šio trečiojo suinteresuoto asmens teisės.

18. Teismas rėmėsi ABTĮ 47 straipsnio 1 dalimi, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-330/2008, kurioje pažymėta, kad kiekviena administracinio proceso šalis turi galimybę pasirinkti, ar ji ves bylą pati, ar pasitelks atstovą. Teismas nurodė, kad ABTĮ neriboja viešojo administravimo subjekto, esančio bylos šalimi, galimybės būti atstovaujamam advokato. Ar yra poreikis pasitelkti bylai advokatus, priklauso kiekvienos proceso šalies, tarp jų ir viešojo administravimo subjekto, diskrecijai. Tačiau tai savaime nereiškia, kad kiekvienos šalies samdant advokatus patirtos išlaidos turi būti priteisiamos iš bylą pralaimėjusios kitos šalies. Kai administracinės bylos šalimi yra viešojo administravimo subjektai, bylinėjimasis būna susijęs su tais teisiniais santykiais, kuriuose atitinkamas subjektas atlieka viešąjį administravimą. Veikdamas specifinėje viešojo administravimo srityje, šis subjektas privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 11 str. 1 d.). Tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai. Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, tačiau šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių.

19. Vertindamas Administracijos vidinius administravimo bei teisinio atstovavimo pajėgumus, teismas atsižvelgė į tai, jog interneto svetainės www.neringa.lt duomenimis Administracijos Juridiniame, personalo ir viešųjų pirkimų skyriuje dirba keturi darbuotojai, be to, Administracija nepateikė įrodymų, patvirtinančių advokato paslaugų būtinumą šioje byloje. Teismas pažymėjo, kad pagal ABTĮ 47 straipsnio 4 dalies 5 punkto nuostatas proceso šalį administracinėje byloje gali atstovauti juridinio asmens darbuotojas ar valstybės tarnautojas, o aukštasis universitetinis teisinis išsilavinimas yra būtinas tik atstovaujant apeliacinėje instancijoje. Teismas nurodė, jog teritorijų planavimas viena iš savarankiškų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų nustatytų (priskirtų)) savivaldybių funkcijų (Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 19 p.). Vertindamas bylos pobūdį, teismas atsižvelgė į tai, kad byloje nebuvo keliama nauja teisinė problematika, galinti turėti itin reikšmingos įtakos Administracijos administravimo funkcijų vykdymui arba viešajam interesui, byla nėra sudėtinga.

20. Teismas konstatavo, kad nei Administracijos vidaus struktūra, nei bylos pobūdis nesuteikė pagrindo atstovavimui pasitelkti advokatus, todėl, vadovaudamasis ABTĮ 41 straipsnio 1 dalimi, netenkino Administracijos prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

III. 21. Trečiasis suinteresuotas asmuo Neringos savivaldybės administracija apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų nepriteisimo Administracijai ir priimti naują sprendimą šioje dalyje – tenkinti Administracijos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

22. Administracija remiasi ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 40 straipsnio 1, 4, 5 dalimis, pažymi, kad nei ABTĮ, nei kiti teisės aktai nesuteikia pagrindo atmesti šalies prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo vien tuo pagrindu, koks yra šalies teisinis statusas (šiuo atveju – viešojo administravimo subjektas). ABTĮ nenurodo, kad viešojo administravimo subjektas neturi teisės būti atstovaujamas advokato(-ų), arba kad viešojo administravimo subjektas neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Priešingai, ABTĮ 52 straipsnio 1 dalis aiškiai įtvirtina, kad proceso šalių procesinės teisės yra lygios. Administracija nurodo, kad buvo priversta aktyviai dalyvauti byloje, teisinėmis priemonėmis apginti (duomenys neskelbtini) gatvės teritorijos detalaus plano sprendinius. Administracija atkreipia dėmesį, kad patirtos 784,08 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos neviršijo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nurodytų dydžių. Taip pat paaiškina, kad du specialistai iš Administracijos Juridinio, personalo ir viešųjų pirkimų skyriaus neužsiima atstovavimu teismuose. Skyriaus vedėjas ir pavaduotojas turi teisę bei pareigą atstovauti savivaldybę teismuose, tačiau, be šios funkcijos, vykdo dar daugybę kitų funkcijų. Trečiasis suinteresuotas asmuo atkreipia dėmesį, kad Administracijos tarnautojai faktiškai dirba Nidoje, kuri yra daugiau nei 50 km nutolusi nuo bet kurio teismo Klaipėdoje (atvykimas, įskaitant kelionę keltu, trunka mažiausiai 1,5 valandos), todėl bylose, kuriose Administracijos atstovo dalyvavimas yra objektyviai reikalingas, dažniausiai Administraciją atstovauja advokatai. Priešingu atveju tarnautojas dėl kiekvieno teismo posėdžio vien kelionėje privalėtų sugaišti neproporcingai daug laiko – 3 valandas, ir tiek laiko negalėtų vykdyti kitų tiesioginių darbinių funkcijų.

23. Pareiškėjos L. G. ir A. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

24. Pareiškėjos nurodo, kad teismas tinkamai vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir pasinaudojo ABTĮ 40 straipsnio 4 dalyje numatyta teise. Pareiškėjų manymu, šiuo atveju atsižvelgiant į Administracijos kaip viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas nebuvo būtinas, nes teritorijų planavimas yra savarankiška Administracijos funkcija. Ginčo detaliojo planavimo procesas truko daugiau nei tris metus. Skundo turinys iš esmės sutapo su 2018 m. gruodžio 20 d. siūlymų, teiktų Administracijai, turiniu. Pareiškėjos daro išvadą, kad Administracijos darbuotojai buvo išsamiai įsigilinę į skunde nurodytas aplinkybes ir argumentus. Skunde nebuvo naujai keliamų teisinių klausimų. Atsiliepime į skundą pateikti argumentai sutampa su Administracijos atsakymuose į pareiškėjų raštus pateiktais argumentais. Pareiškėjų manymu, Administracijos darbuotojams būtų buvę paprasčiau ir greičiau parengti atsiliepimą į skundą nei samdyti tokiam atstovavimui advokatą. Pareiškėjos atkreipia dėmesį, kad byla buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Pareiškėjos taip pat pažymi, kad jų prašymai buvo tiesiogiai susiję su atsakovu, o ne Administracija. Pareiškėjų manymu, prašoma priteisti suma yra neadekvačiai didelė.

25. Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo dėl apeliacinio skundo spręsti teismo nuožiūra. Atsakovas pažymi, kad, teismo sprendimu atmetus pareiškėjų patikslinto skundo reikalavimus, buvo apgintos Administracijos, kaip trečiojo suinteresuoto asmens, teisės, todėl Administracija pagrįstai galėjo tikėtis ir patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 26. Nagrinėjamo apeliacinio skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 26 d. sprendimo dalies, kuria trečiojo suinteresuoto asmens Neringos savivaldybės administracijos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmestas, teisėtumas ir pagrįstumas.

27. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nustatė, kad juo yra patenkinamos ar apginamos trečiojo suinteresuoto asmens teisės, tačiau konstatavo, kad nei Administracijos vidaus struktūra, nei bylos pobūdis nesuteikė pagrindo atstovavimui pasitelkti advokatus, todėl trečiojo suinteresuoto asmens prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą atmetė.

28. Administracija, nesutikdama su šia teismo sprendimo dalimi, pateikė apeliacinį skundą.

29. Kaip teisingai pastebėjo trečiasis suinteresuotas asmuo ir skundžiamame sprendime pažymėjo pirmosios instancijos teismas, teisės į atstovavimo išlaidų atlyginimą neriboja proceso šalies statusas – viešojo administravimo subjektas. Tačiau atstovavimo išlaidos gali būti atlyginamos šiam subjektui tik tais atvejais, kai atstovo dalyvavimas buvo būtinas siekiant tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus ir tai spręsdamas teismas turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, atstovo pasitelkimas buvo būtinas. Tokią poziciją suformulavusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad ABTĮ neriboja viešojo administravimo subjekto, esančio bylos šalimi, galimybės būti atstovaujamam advokato. Veikdamas specifinėje viešojo administravimo srityje, šis subjektas privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas, tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai. Nereti atvejai, kai iškilus sudėtingam teisiniam klausimui viešojo administravimo subjekto vidiniai resursai yra nepakankami, todėl tik profesionalus teisinis atstovavimas (advokato dalyvavimas) sudaro sąlygas tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus teisme (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008).

30. Nagrinėjamu atveju trečiasis suinteresuotas asmuo yra viešojo administravimo subjektas ir ginčas yra susijęs su tais teisiniais santykiais, kuriuose jis atlieka viešąjį administravimą. Trečiasis suinteresuotas asmuo neneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, jog Administracijoje yra įsteigtas Juridinis, personalo ir viešųjų pirkimų skyrius, kuriame dirba keturi darbuotojai, o vienas iš šio skyriaus uždavinių yra atstovauti Administracijai teisme, rengti procesinius dokumentus. Trečiasis suinteresuotas asmuo apeliaciniame skunde nurodo, kad tik vedėjas ir pavaduotojas turi teisę bei pareigą atstovauti savivaldybę teismuose, tačiau, be šios funkcijos, vykdo dar daugybę kitų funkcijų. Taip pat mano, kad, atsižvelgiant į laiko ir finansinius kaštus, šiuo atveju buvo būtina pasitelkti advokatus.

31. Teisėjų kolegija, įvertinusi trečiojo suinteresuoto asmens nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad Administracija šiuo atveju neįrodė, jog jos vidiniai resursai buvo nepakankami, todėl tik profesionalus teisinis atstovavimas sudarė sąlygas tinkamai apginti savivaldybės interesus teisme. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjama byla nebuvo išskirtinai sudėtinga faktinių aplinkybių nustatymo ir įrodymų vertinimo aspektais. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjos 2018 m. gruodžio 20 d. siūlymais kreipėsi į Neringos miesto savivaldybę. Administracija į šiuos siūlymus atsakė 2019 m. sausio 10 d. raštu Nr. (4.17)V15-68, su kuriuo iš esmės sutiko Inspekcijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas šioje byloje pareiškėjų siektu nuginčyti Sprendimu. Taigi, Administracija buvo susipažinusi su pareiškėjų inicijuotoje administracinėje byloje keliamais klausimais. Trečiasis suinteresuotas asmuo nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis, kodėl minėti Administracijos darbuotojai negalėjo parengti atsiliepimo į pareiškėjų skundą.

32. Teisėjų kolegija pažymi, kad tai, jog Administracijos darbas nesuorganizuotas taip, jog būtų tinkamai užtikrinta savivaldybės teisminio atstovavimo funkcija, negali užkrauti pareiškėjoms perteklinio atstovavimo išlaidų naštos. Pažymėtina ir tai, jog pareiškėjų patikslintame skunde buvo nurodytas pageidavimas, kad byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka. Administracija teikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų advokatui rengiant atsiliepimą į pareiškėjų skundą, atlyginimo. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija Administracijos apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes dėl Administracijos lokacijos ypatumų ir kelionės į teismą trukmės vertina kaip nereikšmingas sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į skundą parengimą atlyginimo.

33. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į išnagrinėtos administracinės bylos pobūdį ir apimtį, konstatuoja, kad Administracija turėjo reikiamą kompetenciją ir žinias turinčius Juridinio, personalo ir viešųjų pirkimų skyriaus teisininkus, todėl trečiajam suinteresuotam asmeniui nebuvo poreikio naudotis advokato paslaugomis. Kadangi trečiojo suinteresuoto asmens patirtos išlaidos, kurias prašoma priteisti iš pareiškėjų, nebuvo būtinos, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino Administracijos prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

34. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus bei suformuotą teismų praktiką panašiose bylose, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Trečiojo suinteresuoto asmens Neringos savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. liepos 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė