2018-04-11 Nr. AB-7447-3-61-3-00546-2018-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-269-822/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00546-2018-9

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. balandžio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. K. (V. K.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. K. (V. K.) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) 2017 m. lapkričio 21 d. raštą Nr. 7-2446; 2) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2018 m. sausio 23 d. sprendimą Nr. 2S-244; 3) įpareigoti Pravieniškių PN-AK perkelti jį į kalėjimą tęsti bausmės atlikimą; 4) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 5) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento, 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. vasario 15 d. nutartimi, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 2 punktu, atsisakė priimti pareiškėjo V. K. skundą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas nesutinka su Pravieniškių PN-AK 2017 m. lapkričio 21 d. raštu Nr. 7-2446 ir Kalėjimų departamento, ikiteismine tvarka išnagrinėjusio pareiškėjo prašymą, 2018 m. sausio 23 d. sprendimu Nr. 2S-244, kuriuos prašo panaikinti.

Teismas vertino, kad pareiškėjo reikalavimai įpareigoti Pravieniškių PN-AK perkelti jį į kalėjimą tęsti bausmės atlikimą, priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir priteisti 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento, yra išvestiniai reikalavimai iš reikalavimų panaikinti Pravieniškių PN-AK 2017 m. lapkričio 21 d. raštą Nr. 7-2446 ir Kalėjimų departamento 2018 m. sausio 23 d. sprendimą Nr. 2S-244.

Atsižvelgdamas į ABTĮ 31 straipsnio 1 dalyje nustatytas administracinių bylų teismingumo taisykles teismas sprendė, kad pareiškėjo skundas teismingas Kauno apygardos administraciniam teismui pagal Pravieniškių PN-AK buveinės adresą – Pravieniškių g. 5, Pravieniškės II, Kaišiadorių r. (ABTĮ 33 str. 2 d. 2 p.).

III. Pareiškėjas V. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartį ir perduoti administracinę bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas nurodo, kad teismas nepagrįstai administracinės bylos teismingumą nustatė pagal Pravieniškių PN-AK buveinės adresą, kadangi Pravieniškių PN-AK administracijos neveikimą jis buvo apskundęs aukštesniajai institucijai – Kalėjimų departamentui, kurio buveinė yra Vilniaus mieste.

Pareiškėjas pažymi, kad administracinėje byloje atsakovu yra įtraukęs Lietuvos valstybę, atstovaujamą tiek Pravieniškių PN-AK, tiek Kalėjimų departamento, dėl ko nagrinėjamų atveju turėtų būti taikomos ABTĮ 31 straipsnio 3–4 dalies nuostatos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskiruoju skundu ginčijamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 15 d. nutarties, kuria teismas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punktu, atsisakė priimti pareiškėjo V. K. skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog pareiškėjo reikalavimai panaikinti Pravieniškių PN-AK 2017 m. lapkričio 21 d. raštą Nr. 7-2446 ir Kalėjimų departamento 2018 m. sausio 23 d. sprendimą Nr. 2S-244 yra pagrindiniai ir teismingi Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams, atsižvelgiant į Pravieniškių PN-AK buveinės adresą, t. y. Pravieniškių g. 5, Pravieniškės II, Kaišiadorių r.

Pareiškėjas atskiruoju skundu nesutinka su tokia teismo pozicija ir teigia, kad nagrinėjamoje byloje turėtų būti taikomos ABTĮ 31 straipsnio 3–4 dalies nuostatos.

Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad sprendžiant bylų dėl bausmių vykdymo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų priskirtinumo atitinkamiems apygardų administraciniams teismams klausimą, turi būti laikomasi taisyklės, jog Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjami skundai tik dėl tų centrinės institucijos – Kalėjimų departamento – bei atitinkamų teritorinių institucijų priimtų sprendimų, kurie skundą paduodančiam asmeniui sukelia tiesiogines teisines pasekmes. Tais atvejais, kai Kalėjimų departamento direktorius, išnagrinėjęs skundą dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 183 straipsnio 1 dalyje nurodytų bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų vadovų veiksmų ir sprendimų, pareiškėjo skundo netenkina ar tenkina iš dalies ir pareiškėjas nesutinka su palikta galioti sprendimo dalimi, skundo teismui dalyku laikomi sprendimai, sukeliantys pareiškėjui tiesiogines teisines pasekmes, o atsakovu tokiose bylose yra bausmes vykdančios institucijos ar įstaigų vadovai ir šios bylos nagrinėtinos administraciniuose teismuose pagal šių teritorinių viešojo administravimo subjektų buveinės vietų paskirstymą teismams (žr., pvz. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismo 2006 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS7–22/2006, 2006 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS11-346/2006, 2013 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-17/2013).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Kalėjimų departamentas 2018 m. sausio 23 d. sprendimu Nr. 2S-244 nepatenkino pareiškėjo prašymo bei paliko galioti Pravieniškių PN-AK 2017 m. lapkričio 21 d. raštą Nr. 7-2446. Taigi teisines pasekmes pareiškėjui sukėlė ne ginčijamas Kalėjimų departamento sprendimas, bet Pravieniškių PN-AK 2017 m. lapkričio 21 d. raštas Nr. 7-2446, kurio apskundimą reglamentuoja BVK 183 straipsnis. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nagrinėjamu atveju ginčas iš esmės kilęs tarp pareiškėjo ir Pravieniškių PN-AK dėl pareiškėjo perkėlimo iš pataisos namų į kalėjimą, dėl ko administracinėje byloje atsakovu turėtų būti ginčijamą sprendimą priėmusi institucija, t. y. Pravieniškių PN-AK, o ne to sprendimo teisėtumą tikrinusi institucija.

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad reikalavimai panaikinti Pravieniškių PN-AK 2017 m. lapkričio 21 d. raštą Nr. 7-2446 ir Kalėjimų departamento 2018 m. sausio 23 d. sprendimą Nr. 2S-244 teismingi Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams, todėl pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punktu, pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog atsisakius priimti pagrindinius reikalavimus, išvestiniai reikalavimai taip pat atsisakytini priimti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiasis administracinis teismo 2004 m. gruodžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS5-558/2004, 2018 m. sausio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-23-575/2018). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjo skundo reikalavimai įpareigoti Pravieniškių PN-AK perkelti jį į kalėjimą tęsti bausmės atlikimą, priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir priteisti 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento, yra išvestiniai reikalavimai, kildinami iš pareiškėjo ginčijamo Pravieniškių PN-AK 2017 m. lapkričio 21 d. rašto Nr. 7-2446 ir Kalėjimų departamento 2018 m. sausio 23 d. sprendimo Nr. 2S-244. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsisakęs priimti pagrindinius pareiškėjo reikalavimus, pagrįstai atsisakė priimti ir išvestinius skundo reikalavimus.

ABTĮ 33 straipsnio 3 dalyje inter alia (be kita ko) įtvirtinta, kad nutartyje atsisakyti priimti skundą privaloma nurodyti, į kokią instituciją reikia pareiškėjui kreiptis. Šią pareigą pirmosios instancijos teismas įvykdė ir išaiškino pareiškėjui teisę kreiptis į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar keisti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. K. (V. K.) atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė