2015-11-18 Nr. AB-22389-3-64-3-02267-2015-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-1221-502/2015

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02267-2015-1

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. lapkričio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. Š. individualios įmonės atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. Š. individualios įmonės skundą atsakovui Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos Šiaulių skyriui dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėja I. Š. individuali įmonė (toliau – ir pareiškėja, įmonė) 2015 m. rugpjūčio 17 d. (teisme gautas 2015 m. rugpjūčio 19) kreipėsi su skundu į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos Šiaulių skyriaus (toliau – ir atsakovas, Inspekcija) 2015 m. kovo 31 d. sprendime Nr. 1IM-31 nurodytą draudimą naudoti I. Š. individualios įmonės kavinės „Plūgo broliai“ parko teritorijoje esančius laisvalaikio įrenginius.

Pareiškėja nurodė, kad 2015 m. liepos 1 d. su prašymu kreipėsi į Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos Šiaulių skyrių panaikinti 2015 m. kovo 31 d. sprendime Nr. 1IM-31 nurodytą draudimą naudoti įmonės kavinės „Plūgo broliai“ parko teritorijoje esančius medinius įrenginius. Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos Šiaulių skyrius 2015 m. lieps 15 d. raštu Nr. 3ŠS-327 pareiškėjos prašymo netenkino. Atsisakymas panaikinti draudimą prieštarauja gero viešojo administravimo, protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams.

II. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą, kadangi praleistas skundo padavimo terminas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 str. 2 d. 8 p.). Nutarčiai įsiteisėjus, įpareigojo Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškėjai grąžinti 28 eurus sumokėtą žyminį mokestį.

Teismas nurodė, kad pareiškėja kelia ginčą dėl Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos Šiaulių skyriaus 2015 m. kovo 31 d. sprendimo Nr. 1IM-31 „Laikinai uždrausti tiekti, siūlyti tiekti į rinką ir demonstruoti produktą“. Pagal Produktų saugos įstatymo 28 straipsnio 1 dalį, gamintojas, platintojas ir paslaugos teikėjas Tarybos nutarimus arba kontrolės institucijų sprendimus dėl rinkos ribojimo priemonių taikymo bei Tarybos nutarimus dėl baudų skyrimo per 20 dienų nuo nutarimo ar sprendimo priėmimo dienos gali apskųsti teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, tačiau pareiškėja skundą teismui padavė 2015 m. rugpjūčio 17 d. (spaudas ant voko), t. y. praleidusi Produktų saugos įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje nustatytą dvidešimties dienų skundo padavimo terminą ir neprašo jo atnaujinti.

Teismas išaiškino pareiškėjai teisę iš naujo paduoti skundą, atitinkantį ABTĮ nustatytus reikalavimus, kartu su motyvuotu ir nustatytais įrodymais pagrįstu prašymu dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo.

III. Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti nagrinėti I. Š. individualios įmonės skundą.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pareiškėja skundė ne Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos Šiaulių skyriaus 2015 m. kovo 31 d. sprendimą Nr. 1IM-31, o 2015 m. liepos 15 d. atsisakymą tenkinti pareiškėjos prašymą panaikinti taikomą draudimą. Pareiškėja kreipėsi į Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos Šiaulių skyrių su prašymu išaiškinti, kokią procedūrą (sprendime nurodytos saugos įvertinimas, patikrinimas ir kontrolė, valstybinė produktų saugos ekspertizė) ir į kokią instituciją turėtų kreiptis dėl parko teritorijoje esančių įrenginių saugumo nustatymo. Tačiau iš atsakovo atsakymų suprato, kad atsakovas nežino, ar įrenginiai nesaugūs ir kaip pareiškėja turėtų įgyvendinti sprendimą, todėl atsakovo prašė panaikinti 2015 m. kovo 31 d. sprendime Nr. 1IM-31 nurodytą draudimą.

2. Pareiškėja teismui skundė atsisakymą atlikti atsakovo kompetencijai priskirtus veiksmus – nutraukti rinkos ribojimo priemonės taikymą. Tai, kad skunde suformuluotas reikalavimas panaikinti atsakovo 2015 m. kovo 31 d. sprendime Nr. 1IM-31 nurodytą draudimą naudoti pareiškėjos parko teritorijoje esančius laisvalaikio įrenginius, o ne panaikinti Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos Šiaulių skyriaus sprendimą, įformintą 2015-07-15 raštu Nr. 3ŠS-327, ir ginčą išspręsti panaikinant atsakovo 2015 m. kovo 31 d. sprendime Nr. 1IM-31 nurodytą draudimą naudoti I. Š. individualios įmonės kavinės „Plūgo broliai“ parko teritorijoje esančius laisvalaikio įrenginius, nėra pagrindas vertinti, kad pareiškėja skundžia atsakovo 2015 m. kovo 31 d. sprendimą.

3. Teismas, esant neaiškiam reikalavimui, galėjo nustatyti terminą trūkumams pašalinti.

Atsakovas Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie Ūkio ministerijos, atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskiruoju skundu ginčijama Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti skundą nustatęs, kad praleistas skundo padavimo terminas.

Kaip matyti iš skundžiamos Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutarties, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, skundo reikalavimą ir prie skundo pridėtus dokumentus sprendė, kad pareiškėjas iš esmės kelia ginčą dėl Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos Šiaulių skyriaus 2015 m. kovo 31 d. sprendimo Nr. 1IM-31 ir konstatavęs, kad pareiškėjas praleido terminą skundui dėl šio atsakovo sprendimo paduoti, vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu, kuriame nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu praleistas skundo (prašymo) padavimo terminas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti ar teismas atmeta tokį prašymą, atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Pareiškėja atskirajame skunde iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu bylos nagrinėjimo dalyku ir teigia, kad ji padavė skundą ne dėl Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos Šiaulių skyriaus 2015 m. kovo 31 d. sprendimo Nr. 1IM-31, bet dėl Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos Šiaulių skyriaus 2015 m. liepos 15 d. atsisakymo tenkinti pareiškėjos prašymą panaikinti atsakovo 2015 m. kovo 31 d. sprendime nurodytą draudimą naudoti pareiškėjos kavinės „Plūgo broliai“ parko teritorijoje esančius laisvalaikio įrenginius.

Kaip matyti iš pareiškėjos skundo turinio, jame iš esmės dėstomi nesutikimo su Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos Šiaulių skyriaus sprendimu, įformintu 2015 m. liepos 15 d. raštu Nr. 3ŠS-327, argumentai, šis raštas pareiškėjos įvardijamas kaip skundžiamas sprendimas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 23 straipsnio 2 dalis reikalauja, kad skunde (prašyme), be kita ko, turi būti nurodytas konkretus skundžiamas veiksmas (neveikimas) ar aktas, jo įvykdymo (priėmimo) data, taip pat pareiškėjo reikalavimas (ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 6, 8 punktai). Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą pats formuluoja skundo dalyką, tačiau jis turi būti suformuluotas tinkamai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra akcentavęs, kad asmens skunde (prašyme) materialinis teisinis reikalavimas turi būti suformuluotas konkrečiai ir aiškiai. Būtent pagal pareiškėjo pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Pirmosios instancijos teismas šiuo konkrečiu atveju įvertinęs pareiškėjos skundo turinį, iš kurio nėra galima vienareikšmiškai spręsti dėl byloje keliamo ginčo dalyko, materialinis teisinis reikalavimas taip pat nėra suformuluotas pakankamai aiškiai ir konkrečiai, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjo teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai, į ABTĮ 10 str. įtvirtintą teismo pareigą išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises, turėjo pagrindą pasinaudoti ABTĮ 37 straipsnio 1 dalimi ir nustatyti pareiškėjai terminą pašalinti skundo trūkumus, t. y. konkrečiai ir aiškiai suformuluoti skundo dalyką.

Atsižvelgdama į išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta, todėl naikintina, o skundo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjos I. Š. atskirąjį skundą tenkinti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartį panaikinti ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė