2016-05-19 Nr. AB-11292-3-61-3-02184-2013-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2762-602/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02184-2013-4

Procesinio sprendimo kategorija 1.3; 1.4; 29

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gegužės 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Veslavos Ruskan (pranešėja), Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. Ž. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – ir Vilniaus AVPK, atsakovas) 2013 m. gegužės 22 d. sprendimu Nr. 10-8-IL-1855 nusprendė pareiškėjui V. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) neišduoti neterminuoto leidimo įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus bei pasiūlė V. Ž. mažos galios revolverį įstatymų nustatyta tvarka realizuoti, perdirbti į visiškai netinkamą naudoti arba neatlygintinai perduoti Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Ginklų fondas) sunaikinti (toliau – ir Sprendimas Nr. 10-8-IL-1855; b. l. 5).

Pareiškėjas V. Ž., nesutikdamas su Sprendimu Nr. 10-8-IL-1855, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–3), prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus AVPK Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriaus 2013 m. gegužės 22 d. sprendimą Nr. 10-8-IL-1855 atsisakyti išduoti neterminuotą leidimą įsigyti, laikyti (nešiotis) ir registruoti dujinį pistoletą (revolverį), senovinį ginklą ar nedidelės galios ginklą, įsigytą iki 2011 m. kovo 1 d.; 2) įpareigoti Vilniaus AVPK Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyrių pareiškėjui išduoti leidimą įsigyti, laikyti (nešiotis) ir registruoti mažos galios revolverį ALFA 640, kal. 6 mm Flobert, Nr. (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas paaiškino, kad jo atžvilgiu teismo nuosprendis dėl šaunamojo ginklo realizavimo buvo priimtas 1976 m. kovo 19 d., t. y. daugiau kaip prieš 37 metus, pareiškėjo teistumas yra išnykęs, vėliau jis nėra padaręs nusikalstamos veikos, yra doras ir sąžiningas Lietuvos Respublikos pilietis. 1976 m. kovo 19 d. Vilniaus m. Lenino r. teismo nuosprendžiu pareiškėjas buvo nuteistas pagal LTSR baudžiamojo kodekso 234 straipsnio 1 dalį (neteisėtas šaunamojo ginklo ar sprogstamųjų medžiagų gaminimas ar realizavimas), 225 straipsnio 3 dalį (chuliganizmas) ir jam paskirta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, t. y. 3 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę teismas skyrė subendrinęs 2 pareiškėjo padarytus nusikaltimus – pirma, neteisėtą šaunamojo ginklo ar sprogstamųjų medžiagų gaminimą ar realizavimą ir, antra, chuliganizmą. Visiškai neaišku, kokią bausmę teismas skyrė už kiekvieną iš padarytų nusikaltimų atskirai, todėl Vilniaus AVPK Viešosios tvarkos valdybos turimi duomenys nėra pakankami ir išsamūs atsisakyti tenkinti prašymą. Pareiškėjas 1976 metais buvo teisiamas egzistuojant kitai santvarkai pagal tuo metu galiojusį LTSR baudžiamąjį kodeksą, kuriame bausmės buvo kvalifikuojamos kitaip, šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse nusikalstamų veikų, už kurias buvo teisiamas pareiškėjas, nebeliko. Pareiškėjui yra 64 metai, jis turi fizinę negalią, sunkiai juda (tik su ramentais) dėl (duomenys neskelbtini), negali būti operuojamas dėl (duomenys neskelbtini). Dėl įvardytų priežasčių pareiškėjo darbingumas tėra 30 proc., todėl, pareiškėjo įsitikinimu, turėdamas mažos galios šaunamąjį ginklą jis negali kelti pavojų ar grėsmę aplinkiniams ar visuomenei. Pabrėžė, kad šį šaunamąjį ginklą įsigijo ir turėjo teisėtai, joks leidimas tam nebuvo reikalingas. Šaunamasis ginklas reikalingas savigynai, kad turėdamas fizinę negalią galėtų apsiginti.

Atsakovas Vilniaus AVPK su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Atsiliepime (b. l. 11–14) paaiškino, kad Vilniaus AVPK 2013 m. gegužės 22 d. sprendimu Nr. 10-8-IL-1855, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 18 straipsnio 2 dalies 3 punktu (nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo ir kuris padarytas naudojant sprogmenis, sprogstamąsias medžiagas arba šaunamuosius ginklus), neterminuotas leidimas įsigyti, laikyti (nešiotis) ginklus V. Ž. išduotas nebuvo, o pateiktą registruoti nedidelės galios ginklą, įsigytą iki 2011 m. kovo 1 d., jam buvo pasiūlyta įstatymų nustatyta tvarka realizuoti, perdirbti į visiškai netinkamą naudoti arba neatlygintinai perduoti Ginklų fondui sunaikinimui. Įstatymo 18 straipsnio 2 dalis apibrėžia nepriekaištingos reputacijos nelaikomo asmens kriterijus ir imperatyviai nurodo, kad vienas iš nepriekaištingos reputacijos nelaikomo asmens kriterijų yra tai, kad asmuo įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo ir kuris padarytas naudojant sprogmenis, sprogstamąsias medžiagas arba šaunamuosius ginklus. Atsakovo teigimu, kai įstatymų leidėjas priima sprendimą sugriežtinti priemonių, kurios gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, naudojimo sąlygas, jų taikymas visuomeniniams santykiams, atsirandantiems po tokio įstatymo įsigaliojimo, negali būti vertinamas kaip griežtesnių teisės normų galiojimas atgal; toks vertinimas neatitiktų įstatymo pakeitimu siekiamų prevencinių tikslų.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. spalio 29 d. sprendimu (b. l. 44–47) pareiškėjo skundą atmetė.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl atsakovo Vilniaus apskrities VPK atsisakymo išduoti pareiškėjui neterminuotą leidimą įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus.

Pareiškėjas savo nesutikimą su skundžiamu sprendimu grindė tuo, kad atsakovas nepagrįstai nepriskiria jo prie nepriekaištingos reputacijos asmenų, kadangi jo teistumas yra išnykęs, ginklas reikalingas savigynai, yra neįgalus asmuo. Atsakovas su tokiais pareiškėjo argumentais nesutiko, pažymėdamas, kad Įstatymo 18 straipsnio 2 dalis aiškiai apibrėžia nepriekaištingos reputacijos nelaikomo asmens kriterijus ir imperatyviai nurodo, kad vienas iš nepriekaištingos reputacijos nelaikomo asmens kriterijų yra tai, kad asmuo įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo ir kuris padarytas naudojant sprogmenis, sprogstamąsias medžiagas arba šaunamuosius ginklus.

Nagrinėjamu atveju atsakovas atsisakymą išduoti pareiškėjui leidimą įsigyti ginklus argumentavo Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2011 m. kovo 1 d.) 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu, numatančiu, kad B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo nesantis nepriekaištingos reputacijos, ir tuo, kad pareiškėjas neatitinka nepriekaištingos reputacijos kriterijaus pagal Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 3 punktas numatė, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo ir kuris padarytas naudojant sprogmenis, sprogstamąsias medžiagas arba šaunamuosius ginklus. Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1–12 punktuose pateiktas išsamus sąrašas atvejų, kada asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos. Sprendime Nr. 10-8-IL-1855 aiškiai nurodyta, kad pareiškėjas nelaikytinas nepriekaištingos reputacijos asmeniu vadovaujantis Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 3 punktu.

Teismas pabrėžė, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo paskirtis yra įtvirtinti ginklų ir šaudmenų klasifikavimo į kategorijas nuostatas, ginklų ir šaudmenų apyvartos bei jos kontrolės teisinius pagrindus, taip pat nustatyti subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teises ir pareigas (Įstatymo 1 str. 2 d.). Įstatymų leidėjas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu nustatė sąlygas, kada asmuo laikytinas nepriekaištingos reputacijos, siekdamas užtikrinti viešąją tvarką bei visuomenės saugumą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) aiškindamas nurodytas teisės normas yra pažymėjęs, jog, kai įstatymo leidėjas priima sprendimą sugriežtinti priemonių, kurios gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, naudojimo sąlygas, jų taikymas visuomeniniams santykiams, atsirandantiems po tokio įstatymo įsigaliojimo, negali būti vertinamas kaip griežtesnių teisės normų galiojimas atgal, toks vertinimas neatitiktų įstatymo pakeitimu siekiamų prevencinių tikslų (LVAT nutartys administracinėse bylose: Nr. A438-1692/2012, Nr. A662-1233/2012, Nr. A492-233/2013).

Dėl pareiškėjo teiginio, kad minėta Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostata jam pritaikyta nepagrįstai, nes teistumas yra išnykęs, teismas pažymėjo, kad siekiant asmenį nelaikyti nepriekaištingos reputacijos svarbu konstatuoti, ar jis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, susijusį su disponavimu sprogmenimis <...>, ar už tokį nusikaltimą Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo. Minėtame punkte įtvirtinta taisyklė dėl nepriekaištingos reputacijos asmens sąvokos nesietina su asmens teistumu, nes turintis teistumą asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu pagal Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 5 punktą.

Toks teisinis reglamentavimas, kai Įstatymo 18 straipsnyje nustatyti griežtesni reikalavimai, susiję su asmenų pripažinimu nepriekaištingos reputacijos asmenimis, yra sietinas su viešąja tvarka bei visuomenės saugumu. Kadangi pareiškėjas neatitinka Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme įtvirtintų sąlygų, teismas priėjo išvadą, kad jo atžvilgiu pagrįstai pritaikyta Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostata nepripažįstant jo nepriekaištingos reputacijos asmeniu.

Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui bei nustatytoms aplinkybėms, teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjas Sprendimo Nr. 10-8-IL-1855 priėmimo metu nebuvo nepriekaištingos reputacijos asmuo ir tai patvirtinama tinkamai surinktais įrodymais. Todėl teismas ginčijamą Sprendimą Nr. 10-8-IL-1855 laikė teisėtu ir pagrįstu bei nusprendė pareiškėjo skundo netenkinti. Konstatavęs, kad pareiškėjas nebuvo nepriekaištingos reputacijos asmuo, kitus pareiškėjo skunde išdėstytus argumentus teismas laikė nereikšmingais, neturinčiais įtakos teismo sprendimui, todėl dėl jų nepasisakė. Be to, pripažinęs, kad Sprendimas Nr. 10-8-IL-1855 yra teisėtas, pirmosios instancijos teismas nenustatė pagrindo įpareigoti Vilniaus AVPK Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyrių išduoti leidimą pareiškėjui įsigyti, laikyti (nešiotis) ir registruoti mažos galios revolverį.

III. Pareiškėjas V. Ž., nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 29 d. sprendimu, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 63–64), kuriuo prašo šį sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde remiasi tokiais pagrindiniais argumentais:

1. 1987 m. rugsėjo 17 d. Kauno rajono apylinkės teismas, vadovaudamasis 1987 m. birželio 18 d. TSRS Aukščiausios Tarybos Prezidiumo įsako „Dėl amnestijos“ 1 straipsnio b punktu ir 10 straipsniu, nurodė pareiškėją laikyti neteistu.

2. Nuo nepriklausomybės atkūrimo pareiškėjas yra mokesčių mokėtojas, 17 metų darbdavys, išlaikantis virš 30 darbuotojų, šiuo metu neįgalus pensininkas, dirbantis savo įmonėje. Pareiškėjas gyvena sodyboje miškų apsuptyje, todėl šaunamasis ginklas jam reikalingas savigynai, kad, turėdamas fizinę negalią, galėtų apsiginti.

3. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas pateikia Baudžiamojo kodekso sampratą, kuris pagal Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punktą yra Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas. 1976 m. pareiškėjas buvo teisiamas egzistuojant kitai santvarkai pagal tuo metu galiojusį TSRS baudžiamąjį kodeksą. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme nėra pateikiama aiškinimų ar nuorodų į iki Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso galiojusius įstatymus, todėl įstatymo nuostatos negali būti aiškinamos plečiamai, varžant asmenų teises.

Atsakovas Vilniaus AVPK pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 87–90), kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime atsakovas iš esmės pakartoja argumentus, išdėstytus atsiliepime į pareiškėjo skundą, paduotą pirmosios instancijos teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byloje kilęs ginčas dėl atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2013 m. gegužės 22 d. sprendimo Nr. 10-8-IL-1855, kuriuo atsisakyta išduoti pareiškėjui V. Ž. neterminuotą leidimą įsigyti, laikyti (nešiotis) ir registruoti dujinį pistoletą (revolverį), senovinį ginklą ar nedidelės galios ginklą, įsigytą iki 2011 m. kovo 1 d.

Skundžiamas atsakovo Sprendimas Nr. 10-8-IL-1855 grindžiamas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2011 m. kovo 1 d. (Žin., 2010, Nr. 142-7261)) 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 18 straipsnio 2 dalies 3 punktu, kuriuose numatyta, kad B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos, – t. y. įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo ir kuris padarytas naudojant sprogmenis, sprogstamąsias medžiagas arba šaunamuosius ginklus.

Pažymėtina, kad įsigaliojus naujai, 2010 m. lapkričio 18 d. pakeitimo įstatymu Nr. XI-1146 patvirtintai, Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo redakcijai, dujiniai pistoletai (revolveriai), senoviniai ginklai, šaunamieji ginklai, kurie atitinka kitų kategorijų kriterijus, tačiau joms nepriskiriami dėl nedidelės nukaunamosios galios, ir kurių sviedinio kinetinė energija yra nuo 2,5 J iki 7,5 J, buvo priskirti didesnio pavojingumo C kategorijos ginklams (Įstatymo 2 str. 21 d., 5 str. 6–8 p.) bei nustatyta, kad šiuos ginklus įsigyti, laikyti ir nešiotis galima tik turint leidimą (Įstatymo 12 str., 32 str. 2 d.). Šių ginklų įsigijimo, laikymo ir nešiojimosi tvarka taip pat buvo sugriežtinta, t. y. Įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, inter alia nesantis nepriekaištingos reputacijos. Palyginus Įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) 18 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą su įtvirtintuoju iki tol galiojusios Įstatymo redakcijos (2002 m. sausio 15 d. įstatymo Nr. IX-705 redakcija) 18 straipsnio (2007 m. gruodžio 4 d. įstatymo Nr. X-1348 redakcija) 2 dalyje matyti, kad 2010 m. lapkričio 18 d. redakcijos Įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje yra nustatyti griežtesni negu iki tol galiojusios redakcijos Įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje kriterijai, kuriuos atitinkantis asmuo pagal šį įstatymą nelaikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu. Pagal naujai įtvirtintą teisinį reguliavimą, ne tik teistumas baudžiamosios justicijos požiūriu, bet ir pats asmens nuteisimo už tam tikras nusikalstamas veikas faktas, neatsižvelgiant į laiko tarpą, praėjusį nuo asmens teistumo išnykimo ar panaikinimo, yra laikomas pagrindu asmens nelaikyti nepriekaištingos reputacijos asmeniu.

Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) buvo nustatyta, kad asmenys, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo turėjo šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 5 straipsnio 6, 7 ar 8 punkte nurodytų šaunamųjų ginklų, privalo iki 2014 m. sausio 1 d. Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pateikti prašymą ir gauti leidimą laikyti ginklus arba leidimą nešiotis ginklus. To paties pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje buvo nustatyta, kad šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyti griežtesni negu iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyti apribojimai netaikomi asmenims, kurie ginklus įsigijo iki šio įstatymo įsigaliojimo, jeigu aplinkybės, dėl kurių gali būti taikomi apribojimai, atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo. Taigi, minėtoje Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 2010 m. lapkričio 18 d. redakcijoje buvo nustatytas tam tikras pereinamasis laikotarpis, kuriuo asmenims buvo suteikta laiko prisitaikyti prie sugriežtinto leidimo įsigyti ginklus išdavimo, jų laikymo ir naudojimo sąlygas ir tvarką nustatančio teisinio reguliavimo. Pagal aptartąjį pereinamąjį teisinį reguliavimą asmenys, turintys iki Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo (2011 m. kovo 1 d.) įsigytų Įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) 5 straipsnio 6, 7 ar 8 punkte nurodytų šaunamųjų ginklų ir pagal šį įstatymą nelaikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis (nors tokiais buvo laikomi pagal anksčiau galiojusį teisinį reguliavimą), iki 2014 m. sausio 1 d. galėjo nustatyta tvarka pateikti prašymą ir gauti leidimą laikyti (nešiotis) tokius ginklus, jeigu aplinkybės, dėl kurių asmenys nelaikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis, atsirado iki Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo (2011 m. kovo 1 d.), nes tokiems asmenims iki nurodytos datos neturėjo būti taikomi griežtesni nepriekaištingos reputacijos reikalavimai.

Tačiau 2012 m. birželio 29 d. buvo priimtas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymas, kuriuo inter alia pakeista Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalis (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija). Šis įstatymas įsigaliojo 2012 m. liepos 12 d. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje (2012 m. birželio 29 d. redakcija) buvo nustatyta, kad šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyti griežtesni negu iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyti apribojimai netaikomi asmenims, kurie 2011 m. vasario 28 d. turėjo leidimą laikyti ginklus ar leidimą nešiotis ginklus, jeigu aplinkybės, dėl kurių gali būti taikomi apribojimai, atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo. Taigi, nuo 2012 m. liepos 12 d. (Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo įsigaliojimo) asmenims, 2011 m. vasario 28 d. neturėjusiems leidimo laikyti ginklus ar leidimo nešiotis ginklus ir turintiems Įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) 5 straipsnio 6, 7 ar 8 punkte nurodytų šaunamųjų ginklų, jeigu jie juos įsigijo ir aplinkybės, dėl kurių jie pagal šį įstatymą nelaikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis (nors tokiais buvo laikomi pagal anksčiau galiojusį teisinį reguliavimą), atsirado iki Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo (2011 m. kovo 1 d.), nebegalėjo būti išduotas leidimas laikyti (nešiotis) šiuos ginklus, nes tokiems asmenims turėjo būti taikomi griežtesni apribojimai, nustatyti Įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) 18 straipsnio 2 dalyje. Vadinasi, griežtesni nepriekaištingos reputacijos reikalavimai minėtiems asmenims, turintiems Įstatymo 5 straipsnio (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) 6, 7 ar 8 punkte nurodytų šaunamųjų ginklų, pradėti taikyti ne nuo 2014 m. sausio 1 d., kaip buvo numatyta 2010 m. lapkričio 18 d. redakcijos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymu, bet nuo 2012 m. liepos 12 d.

Pastebėtina, kad 2013 m. gruodžio 23 d. buvo priimtas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymas, kuriuo asmenims, turintiems Įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) 5 straipsnio 6, 7 ar 8 punkte nurodytų šaunamųjų ginklų, terminas leidimui laikyti (nešiotis) šiuos ginklus gauti pratęstas iki 2014 m. liepos 1 d.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas su prašymu išduoti jam neterminuotą leidimą įsigyti, laikyti (nešiotis) ir registruoti dujinį pistoletą (revolverį), senovinį ginklą ar nedidelės galios ginklą, įsigytą iki 2011 m. kovo 1 d., kreipėsi į atsakovą 2013 m. balandžio 22 d. (b. l. 16). Prašyme pareiškėjas nurodė, jog prašo išduoti leidimą įsigyti, laikyti (nešiotis) ir registruoti iki 2011 m. kovo 1 d. įsigytą ir turėtą ginklą – mažos galios revolverį ALFA 640, kal. 6 mm, Nr. (duomenys neskelbtini), ginklo paskirtis – savigynai. Tokiu būdu, bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas kreipėsi su prašymu po 2012 m. liepos 12 d. (t. y. 2012 m. birželio 29 d. redakcijos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo), tačiau iki 2014 m. sausio 1 d. (t. y. 2010 m. lapkričio 18 d. redakcijos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje numatyto pereinamojo laikotarpio pabaigos). Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad pareiškėjo reputacija neatitinka Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) 18 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytų sąlygų, nes 1976 m. kovo 19 d. Vilniaus m. Lenino r. teismo nuosprendžiu pareiškėjas buvo nuteistas pagal LTSR baudžiamojo kodekso 234 straipsnio 1 dalį (neteisėtas šaunamojo ginklo ar sprogstamųjų medžiagų gaminimas ar realizavimas) ir 225 straipsnio 3 dalį (chuliganizmas), jam paskirta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė (b. l. 26, 29, 32).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas), svarstydamas dėl Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalies (2012 m. birželio 29 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija), 2016 m. vasario 2 d. nutarime konstatavo, kad teisiniu reguliavimu, kuomet asmenys, atsižvelgiant į kreipimosi dėl leidimų laikyti (nešiotis) ginklą išdavimo laiką, yra traktuojami skirtingai, nors tarp jų grėsmės žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumui aspektu nėra tokių skirtumų, t. y. kuomet asmenims, nustatytąja tvarka pateikusiems prašymą iki 2012 m. liepos 11 d., galėjo būti išduotas leidimas laikyti (nešiotis) nurodytus šaunamuosius ginklus, o prašymą pateikusiems nuo 2012 m. liepos 12 d., toks leidimas nebegalėjo būti išduotas, toks nevienodas traktavimas nėra objektyviai pateisinamas.

Pagal Seimo 2010 m. lapkričio 18 d. priimtu Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymu nustatytą teisinį reguliavimą, asmenys įgijo teisėtą lūkestį, kad, jiems nustatytąja tvarka pateikus prašymą ir įgaliotajai institucijai sprendžiant klausimą dėl leidimo laikyti (nešiotis) Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) 5 straipsnio 6, 7 ar 8 punkte nurodytus šaunamuosius ginklus, kuriuos jie įsigijo iki Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo (2011 m. kovo 1 d.), išdavimo, griežtesni nepriekaištingos reputacijos reikalavimai bus netaikomi iki 2014 m. sausio 1 d.

Todėl Seimo 2012 m. birželio 29 d. priimtu įstatymu nustačius teisinį reguliavimą, kad griežtesni nepriekaištingos reputacijos reikalavimai taikytini ne nuo 2014 m. sausio 1 d., bet nuo 2012 m. liepos 12 d., buvo nesilaikyta iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių reikalavimų, inter alia reikalavimo nedaryti pereinamojo teisinio reguliavimo pakeitimų, kuriais asmenų teisinė padėtis būtų pabloginta. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, Konstitucinis Teismas 2016 m. vasario 2 d. nutarime pripažino, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalis (2012 m. birželio 29 d. redakcija) tiek, kiek pagal ją asmenims, turintiems Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) 5 straipsnio 6, 7 ar 8 punkte nurodytų šaunamųjų ginklų, jeigu jie šiuos ginklus įsigijo ir aplinkybės, dėl kurių jie pagal šį įstatymą nelaikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis, atsirado iki Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo (2011 m. kovo 1 d.), ir 2011 m. vasario 28 d. neturėjusiems leidimo laikyti ar leidimo nešiotis ginklus, nuo 2012 m. liepos 12 d. turi būti taikomi Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) 18 straipsnio 2 dalyje nustatyti apribojimai, o ne nustatytieji Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2002 m. sausio 15 d. redakcija) 18 straipsnio (2007 m. gruodžio 4 d. redakcija) 2 dalyje, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Iš administracinių teismų praktikos matyti, kad kai Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas pripažįsta tam tikrą norminį teisės aktą (jo dalį) prieštaraujančiu Konstitucijai, teismas, spręsdamas konkretų ginčą ir priimdamas sprendimą, šio norminio akto (jo dalies) netaiko ir juo nesivadovauja net ir tais atvejais, kai skundžiamo administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) metu tas norminis teisės aktas nebuvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, jei Konstitucinio Teismo nutarimas buvo priimtas pagal šią individualią bylą nagrinėjančio teismo kreipimąsi į Konstitucinį Teismą arba asmuo dėl savo teisių, kylančių iš Konstitucijos, gynimo į teismą kreipėsi per įstatymų nustatytus terminus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A12-219/2004, 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1831/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 22).

Kaip minėta, skundžiamas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2013 m. gegužės 22 d. sprendimas Nr. 10-8-IL-1855, kuriuo atsisakyta išduoti pareiškėjui V. Ž. neterminuotą leidimą įsigyti, laikyti (nešiotis) ir registruoti dujinį pistoletą (revolverį), senovinį ginklą ar nedidelės galios ginklą, įsigytą iki 2011 m. kovo 1 d., grindžiamas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 18 straipsnio 2 dalies 3 punktu. Atsižvelgdama į tai, kad Konstitucinis Teismas 2016 m. vasario 2 d. nutarimu pripažino, jog Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalis (2012 m. birželio 29 d. redakcija) tiek, kiek pagal ją asmenims, turintiems Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) 5 straipsnio 6, 7 ar 8 punkte nurodytų šaunamųjų ginklų, jeigu jie šiuos ginklus įsigijo ir aplinkybės, dėl kurių jie pagal šį įstatymą nelaikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis, atsirado iki Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo (2011 m. kovo 1 d.), ir 2011 m. vasario 28 d. neturėjusiems leidimo laikyti ar leidimo nešiotis ginklus, nuo 2012 m. liepos 12 d. turi būti taikomi Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) 18 straipsnio 2 dalyje nustatyti apribojimai, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, t. y. iš esmės pripažinta, kad pirmiau nurodytiems asmenims iki 2014 m. sausio 1 d. neturi būti taikomi Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) 18 straipsnio 2 dalyje nustatyti apribojimai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas administracinis aktas yra neteisėtas iš esmės ir turi būti panaikintas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 str. 1 d. 1 p., 2 d.).

Pareiškėjas antruoju skundo reikalavimu prašė įpareigoti Vilniaus AVPK Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyrių išduoti jam leidimą įsigyti, laikyti (nešiotis) ir registruoti mažos galios revolverį ALFA 640, kal. 6 mm Flobert, Nr. (duomenys neskelbtini).

Pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-447 redakcija) nuostatas, leidimus įsigyti ginklus, leidimus laikyti ir leidimus nešiotis A, B, C kategorijų ginklus išduoda policijos įstaigos (12 str. 1 d.), kurios atlieka patikrinimus siekdamos nustatyti, ar asmenims, pretenduojantiems gauti minėtus leidimus, netaikomi šio įstatymo nustatyti apribojimai, ar jie turi teisę įsigyti tokių kategorijų ginklus (12 str. 2 d. 1 p., 3 d., 13–15 str., 17 str., 18 str.). Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklės, patvirtintos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 (2015 m. rugsėjo 3 d. įsakymo Nr. 5-V-778 redakcija), taip pat numato, kad leidimus laikyti (nešiotis) ginklus išduoda, perregistruoja, panaikina, leidimus parduoti (perdirbti) ginklus išduoda, panaikina ir neterminuotus leidimus laikyti (nešiotis) ginklus išduoda, panaikina teritorinės policijos įstaigos (5 p.). Minėtos taisyklės nustato, kokius dokumentus privalo pateikti teritorinei policijos įstaigai asmuo, pageidaujantis gauti leidimą įsigyti B ar C kategorijos ginklą (7 p.), bei nustato patikrinimų atlikimo atitinkamoje policijos įstaigoje ir teritorinės policijos įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimo dėl leidimo priėmimo tvarką (11–21 p.).

Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju tenkinus pirmąjį pareiškėjo skundo reikalavimą bei panaikinus ginčijamą Sprendimą Nr. 10-8-IL-1855 atsisakyti išduoti neterminuotą leidimą pareiškėjui, antrasis pareiškėjo skundo reikalavimas, kuriuo prašoma įpareigoti Vilniaus AVPK Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyrių pareiškėjui išduoti leidimą įsigyti, laikyti (nešiotis) ir registruoti mažos galios revolverį ALFA 640, kal. 6 mm Flobert, Nr. (duomenys neskelbtini), gali būti tenkinamas tik iš dalies. Iš pirmiau nurodyto teisinio reguliavimo akivaizdu, kad teisės normos imperatyviai reikalauja, jog prieš priimdama sprendimą išduoti (atsisakyti išduoti) leidimą laikyti ar leidimą nešiotis A, B, C kategorijų ginklus kompetentinga institucija (šiuo atveju atsakovas) teisės aktų nustatyta tvarka privalo atlikti numatyto turinio bei apimties patikrinimą bei laikytis kitų procedūrų, kurios turi užtikrinti priimamo sprendimo pagrįstumą. Todėl nagrinėjamu atveju panaikinus ginčijamą Sprendimą Nr. 10-8-IL-1855, atsakovas įpareigotinas teisės aktų nustatyta tvarka iš naujo nagrinėti V. Ž. prašymą išduoti jam neterminuotą leidimą įsigyti, laikyti (nešiotis) ir registruoti dujinį pistoletą (revolverį), senovinį ginklą ar nedidelės galios ginklą, įsigytą iki 2011 m. kovo 1 d., pateiktą Vilniaus AVPK viršininkui 2013 m. balandžio 22 d.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos faktines aplinkybes, netinkamai taikė materialinės teisės normas ir dėl to byla buvo išspręsta neteisingai (ABTĮ 143 str.). Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies. Dėl pirmiau nurodytų motyvų visumos priėmus sprendimą panaikinti byloje ginčijamą atsakovo Sprendimą Nr. 10-8-IL-1855 ir įpareigoti atsakovą pareiškėjo prašymą dėl leidimo išdavimo, pateiktą 2013 m. balandžio 22 d., nagrinėti iš naujo, teisėjų kolegija nepasisakys dėl kitų pareiškėjo apeliaciniame skunde pateiktų argumentų, susijusių su jo amnestija, fizine negalia ir kt., nes šių argumentų vertinimas konkrečiu atveju tampa teisiškai nereikšmingas bei perteklinis.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo V. Ž. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Pareiškėjo V. Ž. skundą tenkinti iš dalies – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2013 m. gegužės 22 d. sprendimą Nr. 10-8-IL-1855 panaikinti ir įpareigoti Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą V. Ž. prašymą išduoti jam neterminuotą leidimą įsigyti, laikyti (nešiotis) ir registruoti dujinį pistoletą (revolverį), senovinį ginklą ar nedidelės galios ginklą, įsigytą iki 2011 m. kovo 1 d., pateiktą Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui 2013 m. balandžio 22 d., nagrinėti iš naujo.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius

Virginija Volskienė