Legislator Case Law & Legislation
2021-08-18 Nr. AB-16049-3-65-3-00064-2021-2 AI generated

2021-08-18 Nr. AB-16049-3-65-3-00064-2021-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2021-08-18 Nr. AB-16049-3-65-3-00064-2021-2
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. sausio 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovui Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Legislator headnote

AI generated

2021-08-18 Nr. AB-16049-3-65-3-00064-2021-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas A. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas įpareigoti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūną O. B. arba tam skirtų struktūrų pareigūnus išnagrinėti bylą.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. AS-461-261/2021

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00064-2021-2

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. rugpjūčio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. sausio 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovui Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas A. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas įpareigoti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūną O. B. arba tam skirtų struktūrų pareigūnus išnagrinėti bylą.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2021 m. sausio 28 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo A. S. skundą ir nurodė nutarčiai įsiteisėjus, jį grąžinti pareiškėjui.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas nesutinka su jo nuteisimu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-483-197/2018, nurodo, jog liudytoja davė melagingus parodymus.

Teismas aptarė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 1 straipsnio 1 dalį, 2 straipsnio 1 dalį, 3 straipsnio 1 dalį, 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 18 straipsnio 2 dalį, 23 straipsnio 1 dalį, viešojo administravimo sąvoką (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 str. 18 d.), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką klausimų, susijusių su ikiteisminiu tyrimu, aspektu ir nustatęs, jog pareiškėjo keliamas ginčas nesusijęs su viešuoju administravimu, pareiškėjo skundą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

III. Pareiškėjas A. S. atskirajame skunde nesutinka su Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. sausio 28 d. nutartimi, prašo tenkinti jo skundą ir išspręsti ginčą kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, jog Panevėžio AVPK viršininko rašte aiškiai nurodyta jo apskundimo tvarka (Lietuvos administracinių ginčų komisijai (toliau – ir Komisija) ar administraciniam teismui), tačiau teismo nutartyje nurodyta, kad pareiškėjo keliamas ginčas nesusijęs su viešuoju administravimu, todėl skundą atsisakytina priimti. Pareiškėjas prašo padėti išsiaiškinti, kur jam kreiptis.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. sausio 28 d. nutarties, kuria vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atsisakyta priimti pareiškėjo A. S. skundą, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą konstatavęs, kad jo keliamas ginčas nesusijęs su viešuoju administravimu.

Pareiškėjas su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka ir teigia, kad Panevėžio AVPK viršininko rašte aiškiai nurodyta jo apskundimo tvarka.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje yra numatyta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą buvo akcentuota, jog minėtose nuostatose įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti. Nurodyta asmens procesinė teisė kreiptis į teismą priklauso nuo procesinio pobūdžio aplinkybių – nuo teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-185-822/2015 ir kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog skundo reikalavimas, t. y. tai, kokį sprendimą teismo prašoma priimti, turi atitikti ABTĮ nuostatas, reglamentuojančias teisę kreiptis į teismą, teismo kompetencijos ribas, teismo priimamų sprendimų rūšis bei jų vykdymo tvarką (žr., pvz., 2019 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-631-492/2019; 2009 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-94/2009). Suinteresuotas asmuo teisme gali pareikšti tik tokį reikalavimą ir prašyti taikyti tik tokį teisminės gynybos būdą, kuris, pirma, atitiktų įstatymais viešojo administravimo subjektui suteiktus įgalinimus ir jų neviršytų, antra, atitiktų bendruosius reikalavimus, keliamus teisinės gynybos būdams, kuriuos gali taikyti teismas.

ABTĮ 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinių teismų kompetencijai, be kita ko, nepriskiriama tirti ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu. Pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Pažymėtina, kad administraciniai teismai nagrinėja administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda, be kita ko, valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą, ir nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš kitokių, ne administracinių, teisinių santykių. Viešasis administravimas yra suprantamas kaip teisės aktais reglamentuota viešojo administravimo subjektų veikla, skirta teisės aktams įgyvendinti: administracinis reglamentavimas, administracinių sprendimų priėmimas, teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo priežiūra, administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas (Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 18 d.).

Aptartas teisinis reguliavimas patvirtina, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai yra kilęs viešojo administravimo srities ginčas, todėl pareiškėjas, paduodamas skundą, turi pareigą pagrįsti, kad ginčas yra kilęs būtent iš administracinių teisinių santykių, kurį turėtų nagrinėti administracinis teismas.

Pareiškėjas skunde reiškė pretenzijas dėl policijos pareigūnų neveikimo / netinkamo veikimo tiriant jo nurodytas aplinkybes apie baudžiamojoje byloje liudytojos duotus melagingus parodymus bei prašė įpareigoti Panevėžio AVPK pareigūną, valdybos viršininką O. B., arba tam skirtų struktūrų pareigūnus išnagrinėti bylą (b. l. 4).

Nustatyta, kad Panevėžio AVPK Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdyba, išnagrinėjusi pareiškėjo 2020 m. gruodžio 2 d. pareiškimą, parengė 2020 m. gruodžio 8 d. raštą Nr. 50-S-13316 (7.57E) „Dėl pareiškimo tyrimo“ (toliau – ir Raštas), kuriame, be kita ko, nurodė, kad dėl liudytojos parodymų patikimumo baudžiamojoje byloje pasisakė teismas, todėl vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 3, 4 dalimis, pareiškėjo prašymas nebus nagrinėjamas. Rašte taip pat nurodyta ir jo apskundimo tvarka – Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijos įstatymo nustatyta tvarka Komisijai ar administraciniam teismui ABTĮ nustatyta tvarka (b. l. 45–46).

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisėsaugos institucijos pagal savo vykdomų funkcijų pobūdį gali veikti tiek kaip viešojo administravimo, tiek kaip ikiteisminio tyrimo subjektas, todėl teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, turi įvertinti, ar keliamas ginčas yra siejamas su viešojo administravimo sritimi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-517-520/2018).

Įvertinusi pareiškėjo pirmosios instancijos teismui pateikto skundo, kuriame pats pareiškėjas suformulavo reikalavimus ir nurodė faktines aplinkybes, dėl kurių turi būti patenkinti reikalavimai, atskirojo skundo bei kartu su atskirojo skundo papildymu pateikto Rašto turinį, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo keliamas ginčas nesusijęs su viešuoju administravimu. Pareiškėjo siekiamos teisinės pasekmės bei skundo reikalavimai nesusiję su viešojo administravimo sritimi, o siejami būtent su Panevėžio AVPK veiksmais (neveikimu), susijusiais su ikiteisminiu tyrimu. Ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimą reglamentuoja specialusis įstatymas – Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – ir BPK). Šiuo aspektu pažymėtina, kad visas baudžiamasis persekiojimas, įskaitant ikiteisminio tyrimo pradėjimo ar atsisakymo pradėti tvarką, reglamentuojamas išimtinai BPK normomis, todėl darytina išvada, kad visi ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir atsisakymo jį pradėti klausimai turi būti sprendžiami remiantis BPK nuostatomis. Administraciniai teismai jokių klausimų, susijusių su ikiteisminiais tyrimais, nesprendžia.

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo atskirojo skundo argumentų dėl Rašte nurodytos jo apskundimo tvarkos, pažymi, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką skundžiamo akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti vien tam tikri formalūs kriterijai – jo pavadinimas, nurodyta apskundimo tvarka ir pan., o išvada, ar dėl akto gali būti paduotas skundas administraciniuose teismuose, turi būti daroma atsižvelgiant į tokio sprendimo turinį (žr., pvz., 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015). Pareiškėjo skunde ir atskirajame skunde nurodyti argumentai, be kita ko, atsižvelgus ir į Rašto turinį, tarp šalių susiklosčiusio teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdžio nekeičia.

Apibendrindama išdėstytas aplinkybes ir padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti pareiškėjo atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. S. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. sausio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas Stasys Gagys Gintaras Kryževičius