041b5adb-ecd7-49ce-9ec9-461ed5161bfd · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I-1249-426/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03989-2018-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gegužės 22 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja RÅ«ta Miliuvienė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M. S. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismasn u s t a t ė: Pareiškėjas M. S. (toliau – ir pareiškėjas) skunde teismo prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), 2 300 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1). Pareiškėjas skunde nurodo, kad nuo 2018 m. gegužės 17 d. jis buvo laikomas kameroje Nr. 7 dviese. Pažymi, kad kameros bendras plotas sudaro 11,28 kv. m. Kameros plotas, sumažinus sanitarinių įrenginių užimamu plotu (1,28 kv.

m) su baldais kameros plotas sudaro 10 kv. m. Nurodo, kad baldai užima 5 kv. m kameros ploto. Teigia, kad kameroje laikomiems dviem asmenims lieka 5 kv. m laisvo ploto, o tai pažeidžia minimalų kameros ploto reikalavimÄ , vienam asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m kameros ploto. Nurodo, kad kameroje nebuvo galimybių judėti, tai sukėlė diskomfortÄ , iÅ¡provokavo dažnus pykčius kameroje. Teigia, kad dėl netinkamų laikymo sÄ lygų Vilniaus PN jis patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, pažeminimÄ .

Vilniaus PN su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka, nurodo, kad jame pateikti argumentai ir keliami reikalavimai yra nepagrįsti ir neteisėti. Atsiliepime (b. l. 7–11) nurodo, jog Vilniaus PN direktoriaus 2018 m. gegužės 17 d. nutarimu pareiÅ¡kėjas buvo apgyvendintas kamerų tipo gyvenamojoje patalpoje Nr. 7, kurios plotas 11,29 kv. m, sanitarinio mazgo plotas – 1,28 kv. m, įrengtos dvi miegamos vietos. Teigia, kad vienam nuteistajam tenka apie 5,64 kv. m ploto ir tai atitinka teisės aktų reikalavimus. Nurodo, kad pareiÅ¡kėjas Å¡ioje kameroje atliko paskirtÄ nuobaudÄ , Pažymi, kad neturi galimybės pateiki duomenų, kiek asmenų buvo konkrečioje kameroje, o skaičiuojant įrengtas miegamas vietas, vienam asmeniui tenkantis plotas visiÅ¡kai atitinka teisės aktų reikalavimus.

Nurodo, kad Vilniaus PN dienotvarkė neįpareigoja nuteistųjų, kurie nėra laikomi kamerų tipo patalpose, visÄ parÄ bÅ«ti jiems skirtoje gyvenamojoje patalpoje. PareiÅ¡kėjas buvo laikomas tomis pačiomis sÄ lygomis kaip ir kiti asmenys. Pažymi, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė duomenų, jog administracija bÅ«tų sÄ moningai siekusi kankinti, žeminti orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis. Pažymi, kad Vilniaus PN pastatai buvo visiÅ¡kai renovuoti ir eksploatuoti perduoti 2006 metais. Pagal finansines galimybes atliekami remonto darbai.

Vilniaus PN teigimu, kamera Nr. 7 buvo įrengta vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakyme Nr. V-82 „Dėl pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės) įtvirtintais reikalavimais. Teigia, kad teisės aktai nenustato, jog patalpoje esančius baldus privalu bÅ«tų įskaičiuoti į bendrÄ kameros plotÄ . Nurodo, kad Vilniaus PN visose kamerų tipo patalpose yra įrengti atskiri sanitariniai mazgai, kurie turi atskirÄ oro Å¡alinimo sistemÄ .

Pažymi, kad pareiÅ¡kėjas abstrakčiai nurodo, kad jam nebuvo užtikrintos tinkamos kalinimo sÄ lygos. PareiÅ¡kėjas nurodytų teiginių nedetalizavo. Vilniaus PN nesutiko su pareiÅ¡kėjo reikalavimu atlygini neturtinę žalÄ . Vilniaus PN tvirtina, kad administracija jokiais savo veiksmais jo teisių nepažeidė ir žalos nepadarė, todėl nėra pagrindo svarstyti neturtinės žalos atlyginimÄ . PareiÅ¡kėjas prašė bylÄ nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka, Vilniaus PN neprieÅ¡taravo, todėl byla nagrinėtina raÅ¡ytinio proceso tvarka.

Teismas k o n s t a t u o j a: Skundas atmestinas. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, kuriÄ atstovauja Vilnius PN, 2 300 Eur neturtinei žalai atlyginti, kuri, pareiÅ¡kėjo nuomone, kilo dėl netinkamų laikymo sÄ lygų kameroje Nr. 7 nuo 2018 m. gegužės 17 d. PareiÅ¡kėjas teigia, kad Vilniaus PN buvo laikomas pažeidus minimalaus kameros ploto reikalavimus, todėl patyrė nepatogumus dėl per mažo kameros ploto. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtino Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles, kurių 11-1 punkto 1 papunktyje nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, nurodytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,1 kv. m – pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (iÅ¡skyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus) ir ne mažesnis kaip 3,6 kv. m – pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose.

Vilniaus PN pateikė duomenis, kad pareiÅ¡kėjas Vilniaus PN direktoriaus 2018 m. gegužės 17 d. jam paskirta nuobauda vienuolikai mėnesių į drausmės grupę. Jis 2018 m. gegužės 17 d. perkeltas į kamerų tipo patalpas, t. y. Nr. 7 (b. l. 12–13), kurios plotas 11, 29 kv. m, sanitarinio mazgo plotas – 1,28 kv. m, įrengtos dvi miegamos vietos (b. l. 14). PareiÅ¡kėjas skundÄ teismui iÅ¡siuntė 2018 m. lapkričio 22 d., taigi, ginčui aktualus laikotarpis nuo 2018 m. gegužės 17 d. iki 2018 m. lapkričio 22 d.

Taigi, vertinant įrengtų miegamų vietų skaičių, nesant tikslių duomenų apie laikomų asmenų skaičių, konstatuotina, kad nustatytas minimalaus kameros ploto 3,6 kv. m reikalavimas nebuvo pažeistas. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kamerų plotÄ , todėl darytina iÅ¡vada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotÄ , visas jos plotas dalijamas iÅ¡ patalpoje laikomų asmenų skaičiaus. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) naujausiÄ praktikÄ (žr., pvz., 2018 m. birželio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1393-552/2018), vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) sprendimu byloje MurÅ¡ić prieÅ¡ KroatijÄ , pripažįstama, kad, kitaip, nei vertinant kalinimo sÄ lygas Konvencijos prasme, nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimali ploto norma tardymo izoliatoriuje – 3,6 kv. m – neįskaičiuoti kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto, tačiau, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tekusį asmeninės erdvės plotÄ , atsižvelgiama į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams (LVAT 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016).

Taigi, tik sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iÅ¡ bendro kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas. Nagrinėjamu atveju, nėra pagrindo iÅ¡ kameros ploto atimti sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ , nes nėra jokio pagrindo konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ apskaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotÄ .

Pažymėtina, kad netgi atėmus iÅ¡ kameros ploto sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ , vienam asmeniui tenkanti teisės aktuose nustatyta gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista, kadangi pareiÅ¡kėjui teko daugiau 5 kv. m kameros ploto. Taigi ginčo laikotarpiu Vilniaus PN nepažeidė pareiÅ¡kėjo subjektinės teisės bÅ«ti laikomam sÄ lygomis, kai jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto. Todėl pareiÅ¡kėjo skundo argumentai dėl ploto pažeidimo yra nepagrįsti. Tai atitinka ir aktualiÄ LVAT formuojamÄ praktikÄ (žr., 2019 m. balandžio 24 d. nutartį byloje Nr. A-2169-525/2019).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis).

Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai atsirasti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246–6.249 straipsniuose: žalÄ , neteisėtÄ veikÄ , priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Teismas, nenustatęs neteisėtų Vilniaus PN veiksmų, t. y. vienos iÅ¡ bÅ«tinų sÄ lygų valstybės civilinei atsakomybei kilti, pareiÅ¡kėjo skundÄ atmeta kaip nepagrįstÄ .

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo M. S. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Å¡iam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja Rūta Miliuvienė