2022-10-10 Nr. CB-8064-2-55-3-00586-2020-8 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-4882

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00586-2020-8

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. spalio 10 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė), Egidijos Tamošiūnienės ir Dalios Vasarienės,

susipažinusi su 2022 m. rugsėjo 30 d. paduotu atsakovės J. M. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. birželio 30 d. nutarties peržiūrėjimo ir prašymu atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą,

n u s t a t ė :

Atsakovė padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. birželio 30 d. nutarties, kuria paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 31 d. sprendimas tenkinti dalį ieškinio dėl žalos atlyginimo, peržiūrėjimo. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde teigiama, kad ieškovė yra pareiškusi ieškinį dėl individualaus darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo, tačiau nepasinaudojo ikiteismine šio ginčo sprendimo tvarka, o teismas, vadovaudamasis CPK 24 straipsniu, nepagrįstai pripažino, jog ieškovei patikslinus ieškinį ginčas gali būti nagrinėjamas ir nesilaikant privalomos išankstinės ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos. Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl atsakovės nurodytų šiuo pagrindu argumentų, taip apribodamas jos teisę į apeliaciją ir teisingą teismą. Sudarius sąlygas ieškovei nesinaudoti išankstine neteismine ginčo sprendimo tvarka, buvo nukrypta nuo teismų praktikos.

Kasaciniame skunde įvardijamas CPK 21 straipsnio pažeidimas, nurodant, kad nagrinėjamą bylą apeliacine tvarka ir ankstesnę bylą (tarp tų pačių šalių dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo) nagrinėjo teisėjų kolegija, kurios sudėtyje buvo tas pats teisėjas (G. Pečiulis). Jis negalėjo būti objektyviai šališkas, todėl laikytina, kad byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo, pažeidžiant CPK 64, 66, 68 straipsnius.

Kasaciniame skunde keliamas ir netinkamas DK 151-154 straipsnio normų aiškinimo ir taikymo klausimas, teigiama, kad teismas taikė atsakovei, kaip ieškovės darbuotojai, visišką materialinę atsakomybę, nepagrįstai jos pareigoms priskyrė kitiems asmenims priskirtinas pareigas. Nei darbo sutarties, nei jos pakeitimai nepriskyrė atsakovei funkcijos kontroliuoti ieškovės lėšų operacijas, būti atsakinga, kad kiti asmenys neatliktų neteisėtų pervedimų. Ieškovė negalėjo paaiškinti, kokiu pagrindu (sutartiniu ar deliktiniu) atsakovei yra pareikštas ieškinys. Teismas nurodė deklaratyvius motyvus, savo išvadas grindė prielaidomis, nevertino atsakovės nurodytų aplinkybių. Skunde taip pat nurodoma, kad teismas nepagrįstai atsisakė byloje taikyti nepagrįsto praturtėjimo institutą, nors byloje esančiais įrodymais pagrįsta, jog 28 bankiniais pavedimais lėšos pervestos trečiajam asmeniui, jie atlikti su ieškovės vadovės žinia, todėl prievolė grąžinti neteisėtai pervestas lėšas pirmiausia tenka šiam asmeniui. Atsakovė nurodo ir tai, kad teismas tinkamai neidentifikavo ginčo teisinių santykių, netinkamai atskleidė ginčo esmę, vertindamas įrodymus, pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normos.

Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su šiais kasacinio skundo argumentais, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentais nepatvirtinama CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų. Atsakovės kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, jog apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ir pažeidė skunde įvardytas teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos ir kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kasaciniame skunde nenurodyta teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui.

Dėl nurodytų priežasčių atrankos kolegija konstatuoja, kad pateiktas kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, atsakovės prašymas atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą nesvarstytinas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjos Gražina Davidonienė

Egidija Tamošiūnienė

Dalia Vasarienė