041acc9b-0e19-46be-8571-e50c13e2dc57 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2S-992-798/2014 (S)Teisminio proceso Nr. 2-68-3-40553-2013-2Teisėja Snieguolė                                                     Procesinio sprendimo kategorijos: 26.8; 122.4. VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2014 m. gegužės 22 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas, raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjęs suinteresuoto asmens „Nordea Bank Finland Plc“ AB atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjų I.

T. ir G. T. pareiÅ¡kimus dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, suinteresuoti asmenys – „Nordea Bank Finland Plc“ AB, AB „DnB“ bankas, UAB „Vilniaus energija“, UAB „Vilniaus vandenys“, UAB „VirÅ¡uliÅ¡kių bÅ«stas“, ir              n u s t a t ė :I. Ginčo esmė PareiÅ¡kėjai I. T. ir G. T. kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydami iÅ¡kelti jiems bankroto bylÄ . Pažymėjo, jog jie negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, nes bendra solidari įsiskolinimo suma kreditoriams, kurių mokėjimo terminai yra suėję, virÅ¡ija 267 270,00 Lt sumÄ ir pradelsti įsipareigojimai ženkliai virÅ¡ija 25 000,00 Lt kiekvienam pareiÅ¡kėjui, todėl jie yra nemokÅ«s. II.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-02-10 nutartimi iÅ¡kėlė pareiÅ¡kėjams bankroto bylÄ . Nustatė, kad pareiÅ¡kėjo skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma sudaro 267 270,00 Lt, t.y. nurodyta suma virÅ¡ija 25 MMA. Sprendė, kad pareiÅ¡kėjai pagal turtinę padėtį bei gaunamas pajamas negali įvykdyti minėto skolinio įsipareigojimo ir konstatavo pareiÅ¡kėjų nemokumÄ . Nurodė, jog nagrinėjamu atveju nenustatyta Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABÄ®) 5 str. 8 d.

įtvirtintų ribojimo iÅ¡kelti bankroto bylÄ sÄ lygų. Pažymėjo, kad atsisakymas iÅ¡kelti pareiÅ¡kėjo bankroto bylÄ nagrinėjamu atveju neatitiktų nei paties skolininko, nei kreditorių interesų: atsisakius iÅ¡kelti bankroto bylÄ , pareiÅ¡kėjas toliau liktų nemokus, nes nei jo gaunamos pajamos, nei turimas turtas neleistų padengti kreditorinių reikalavimų sumos. Akcentavo, kad iÅ¡kėlus bankroto bylÄ , kils pareiga bankroto administratoriui patikrinti pareiÅ¡kėjų sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėn. laikotarpį iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo ir pareikÅ¡ti ieÅ¡kinius dėl sandorių, galėjusių turėti įtakos tam, kad fizinis asmuo negali įvykdyti prievolių kreditoriams, pripažinimo negaliojančiais (FABÄ® 12 str. 3 d.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo „Nordea Bank Finland Plc“ AB praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-10 nutartį panaikinti ir klausimÄ grÄ Å¾inti nagrinėti pirmos instancijos teismui iÅ¡ naujo. AtskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais pagrindiniais argumentais:1. Pirmos instancijos teismas netinkamai nustatė pareiÅ¡kėjų turto ir įsipareigojimų santykį bei galimybes ateityje dengti skolas, nebuvo aktyvus, visÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tÄ perkėlė kreditoriams ir neiÅ¡reikalavo bÅ«tinų bylos iÅ¡nagrinėjimui įrodymų.

Pažymėjo, kad nemokumas nėra ir negali bÅ«ti vertinamas vien tik sprendžiant apie turimo turto vertę, kadangi turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į ateityje gautinas pajamas. Pirmos instancijos teismas nenustatė viso pareiÅ¡kėjų turto, o norint iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ , turi bÅ«ti nustatyta, jog asmens finansinė padėtis yra kritinė ir kad asmuo sÄ Å¾iningai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, įskaitant ir ateities perspektyvÄ . Teismas netyrė tikrųjų skolos negrÄ Å¾inimo aplinkybių, apsiribojo tik tuo, kad dėl banko atlikto sutarties nutraukimo pareiÅ¡kėjų bÅ«klė tapo kritinė ir teismas neatliko pareigos iÅ¡reikalauti įrodymus apie pareiÅ¡kėjų turimÄ turtÄ , įskaitant turėtÄ už praėjusius metus.2.

Pirmos instancijos teismas neatliko pareigos prieÅ¡ nusprendžiant, ar yra pagrindas iÅ¡kelti bankroto bylÄ , pačiam teismui nustatytÄ pareigÄ Ä¯vertinti pareiÅ¡kėjų sÄ Å¾iningumÄ FABÄ® 5 str. 8 d. 2 p. prasme. Teismas nepagrįstai ir neteisėtai perkėlė savo pareigÄ kreditoriams ir bankroto administratoriui, kurie nesprendžia ir negali spręsti bankroto bylos iÅ¡kėlimo klausimo. Pažymėjo, kad teismas turėjo iÅ¡reikalauti ir įvertinti duomenis apie pareiÅ¡kėjų tiek asmenine, tiek bendrÄ ja jungtine nuosavybe už praėjusius 3 metus turėtas ir perleistas pinigines lėšas siekiant nustatyti ar nebuvo sudaryti dar kokie sandoriai pažeidžiantys kreditorių teises ir duomenis apie tai ar pareiÅ¡kėjai neturi ir per 3 metus neturėjo/neperleido indėlių, vertybinių popierių, kito finansinio turto.

Akcentavo, kad kreditoriai negali disponuoti skolininkų turimais dokumentais ar duomenimis, todėl Å¡ioje byloje bankas ir prašė teismo iÅ¡reikalauti eilę įrodymų.3. Pirmos instancijos teismas išėjo už ginčo ribų pasisakydamas ir vertindamas Nordea banko bei pareiÅ¡kėjų sudarytos kreditavimo sutarties nutraukimÄ bei sÄ lygas, tokiu bÅ«du pažeisdamas teismo pareigÄ nagrinėti bylÄ pagal bylos ribas ir neteisėtai vertindamas jau įsiteisėjusius teismų procesinius sprendimus.Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ pareiÅ¡kėjai praÅ¡o atmesti apelianto atskirÄ jį skundÄ ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-10 nutartį palikti nepakeistÄ .

Nurodo, kad jų nemokumas, kreipiantis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo buvo įrodytas pateiktais duomenimis, dokumentais, parodymais teismo posėdžio metu ir teismas nenustatė FABÄ® 5 str. 8 d. įtvirtintų ribojimų iÅ¡kelti bankroto bylÄ sÄ lygų. Teigia, jog viso nemokumo metu nebuvo sudarę jokių sandorių, nemažino jokio turto, nesikreipė į kitas kredito įstaigas ir nedidino įsipareigojimų kitoms kredito įstaigoms, neprekiavo vertybiniais popieriais bei neturėjo indelių.

Nesutinka su apelianto teiginiais, kad buvo neaktyvÅ«s ir nebendradarbiavo su kreditoriumi, nes tai neatitinka tikrovės. Nurodo, kad bendravo su banko paskirtu vadybininku ir įvykdė rekomenduojamÄ Ä¯mokÄ už 2 mėnesius siekdami iÅ¡vengti sutarties su kreditoriumi nutraukimo, o padarius įmokÄ bankas vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė sutartį.Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ UAB „Vilniaus energija“ praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ patenkinti, 2014-02-10 nutartį panaikinti ir klausimÄ grÄ Å¾inti nagrinėti pirmos instancijos teismui iÅ¡ naujo.

Pažymėjo, jog nors pareiÅ¡kėjai susiduria su nepritekliais, tačiau jie negyvena socialiniame bÅ«ste ir butas Tujų g. 3-56 Vilniuje nėra vienintelis Å¡eimos turtas. Patvirtina, kad pareiÅ¡kėjai nesistengė pasiskaičiuoti, kokiomis dalimis jie galėtų dengti skolas už Å¡ilumos energijÄ , neformino susiformavusių įsiskolinimų vekseliu, nors tai reikÅ¡tų galimybę skolas mokėti su atidėjimu. Akcentavo, kad byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjai bÅ«tų siÅ«lę su banko leidimu leisti jiems parduoti priklausantį įkeistÄ dviejų kambarių butÄ rinkos kainomis, galimai perkant mažesnį ir taip ieÅ¡kant iÅ¡eičių iÅ¡ jaunos Å¡eimos susikomplikavusios situacijos.Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ suinteresuotas asmuo bankroto administratorius V.

Å . mano, kad yra teisinis pagrindas netenkinti apelianto reikalavimų ir praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-10 nutartį. Nurodo, kad pareiÅ¡kėjų teismui pateikti dokumentai atitinka visus įstatymo reikalavimus ir paaiÅ¡kina nemokumo susidarymo priežastį, o pirmos instancijos teismas iÅ¡nagrinėjo pateiktus dokumentus ir neįžvelgė pareiÅ¡kėjų nesÄ Å¾iningumo. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju nenustatė nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.

Byloje keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria remiantis pareiÅ¡kėjams iÅ¡kelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo.FABÄ® 1 str. 1 d. numato, jog FABÄ® paskirtis yra sudaryti sÄ lygas atkurti sÄ Å¾iningų fizinio asmens, Å«kininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumÄ užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimÄ Å¡io įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.

Taigi sÄ Å¾iningo fizinio asmens mokumo atkÅ«rimas galimas tada, kai yra užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimÄ , siekiama teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. FABÄ® 6 str. 1 d. numato, jog teismas priima nutartį iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ , jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra Å¡io įstatymo 5 str. 8 d. nustatytų pagrindų. Fizinio asmens nemokumas, tai fizinio asmens bÅ«klė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma virÅ¡ija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliÄ sias mėnesines algas (toliau – MMA) (FABÄ® 2 str. 2 d.).

Taigi fizinio asmens nemokumui reikalinga nustatyti, jog fizinio asmens pradelsti įsipareigojimai virÅ¡ija 25 LR Vyriausybės patvirtintas MMA ir fizinis asmuo negali vykdyti skolinių įsipareigojimų. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais – prie pareiÅ¡kimo pridėtu kreditorių sÄ raÅ¡u, Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartimi Nr. 1908V/2011, kuri yra ir vykdomasis dokumentas, kurio pagrindu iÅ¡ pareiÅ¡kėjų yra iÅ¡ieÅ¡koma skola banko naudai, nustatė, kad bendra pareiÅ¡kėjų nurodoma pradelstų jų kreditorinių įsipareigojimų suma sudaro 267 270,00 Lt ir tai akivaizdžiai virÅ¡ija įstatyme nustatytÄ 25 000,00 Lt ribÄ .

NesutikimÄ su tokia pirmos instancijos teismo pozicija apeliantas iÅ¡ esmės grindžia argumentais, kad pirmos instancijos teismas neįvertino pareiÅ¡kėjo skolinių įsipareigojimų ir turto santykį bei galimybes ateityje dengti skolas. Taip pat nurodo argumentus, kad teismas neįvertino pareiÅ¡kėjų sÄ Å¾iningumo pagal FABÄ® 5 str. 8 d. 2 p.Bankroto byla fiziniam asmeniui iÅ¡keliama nustačius, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra FABÄ® 5 str. 8 d. nustatytų pagrindų (FABÄ® 6 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas nustatė, jog pareiÅ¡kėjų įsiskolinimai, kurių mokėjimo terminai yra suėję sudaro 267 270,00 Lt.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmos instancijos teismas, atsižvelgdamas į turimų piniginių įsipareigojimų mastÄ , kuris virÅ¡ija FABÄ® nustatytÄ 25 MMA dydį, bei trukmę, t.y. jog Å¡ių piniginių prievolių mokėjimo terminai yra suėję, taip pat įvertinęs pareiÅ¡kėjo turimo turto bei gaunamų pajamų apimtį, turėjo pagrindÄ konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjai įrodė savo nemokumÄ . Apeliacinės instancijos teismas atmeta atskirojo skundo argumentus, kad teismas neatliko pareigos iÅ¡reikalauti įrodymus apie pareiÅ¡kėjų turimÄ turtÄ , kadangi duomenys apie pareiÅ¡kėjų turimÄ turtÄ , banko sÄ skaitas, draudžiamÄ sias pajamas yra surinkti vykdomojoje byloje Nr. 8/12/02370 pradėtoje 2012-08-08 pagal iÅ¡ieÅ¡kotojo Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus pateiktÄ vykdomÄ jį dokumentÄ .

Pažymėtina, kad pagal bylos duomenis ir vykdomojoje byloje Nr.8/12/02370 esančius dokumentus matyti, kad pareiÅ¡kėjų atžvilgiu yra užvestos ir kitos vykdomosios bylos Nr.0040/12/01943, Nr. 0045/13/00774, kuriuose antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas bÅ«tų kuo greičiau ir realiai įvykdytas ir aktyviai padėti Å¡alims ginti jų teisės bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo argumentu, jog pareiÅ¡kėjams neprivalu įrodinėti savo sÄ Å¾iningumÄ ir teikti duomenis apie FABÄ® 5 str. 8 d. nurodytų pagrindų atsisakyti kelti bylÄ nebuvimÄ .

FABÄ® 1 str. 1 d. numatyta, jog įstatymo paskirtis - sudaryti sÄ lygas atkurti sÄ Å¾iningo fizinio asmens mokumÄ , tačiau įstatymo 5 str. 8 d. įvirtintos sÄ lygos, kurioms esant teismas turėtų atsisakyti kelti bankroto bylÄ . Toks reglamentavimas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog fizinio asmens sÄ Å¾iningumas turi bÅ«ti vertinamas FABÄ® 5 str. 8 d. numatytų sÄ lygų ribose ir teismui neprivalu atlikti iÅ¡samaus tyrimo dėl fizinio asmens sÄ Å¾iningumo, kadangi – vėlesnį tyrimÄ dėl asmens turtinės padėties ir nemokumo priežasčių atlieka fizinio asmens bankroto administratorius.

Taip pat pažymėtina, kad civilinėje teisėje yra įvirtinta sÄ Å¾iningumo prezumpcija. Tačiau CK 6.67 str. yra nustatyta Å¡io principo iÅ¡imtis ir Å¡iame straipsnyje iÅ¡vardintais atvejais sandorio Å¡alių nesÄ Å¾iningumas yra preziumuojamas, t.y. pripažįstama, jog esant Å¡iame straipsnyje iÅ¡vardintoms aplinkybėms, sandorio Å¡alys žinojo ir turėjo žinoti, jog sandoris pažeidžia kreditorių interesus. Minėtame straipsnyje iÅ¡vardintų aplinkybių sÄ raÅ¡as yra baigtinis ir plečiamai neaiÅ¡kintinas.

Visais kitais atvejais, kurie nėra numatyti CK 6.67 str., galioja sÄ Å¾iningumo prezumpcija, todėl kreditorius turi įrodyti, jog skolininkas ar kita sandorio Å¡alis buvo nesÄ Å¾iningi. Pažymėtina ir tai, kad byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl pareiÅ¡kėjų sudarytų sandorių, kurie atitiktų bent vienÄ CK 6.67 str. įtvirtintÄ nesÄ Å¾iningumo prezumpcijÄ , nes nei apeliantas, nei kreditoriai nepateikė įrodymų apie tokių sandorių sudarymÄ .Kaip jau buvo minėta FABÄ® paskirtis yra sudaryti sÄ lygas atkurti sÄ Å¾iningų fizinio asmens mokumÄ užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimÄ Å¡io įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABÄ® 1 straipsnio 1 dalis).

Vadinasi FABÄ® nuostatų prasmė ir esmė yra ta, kad Å¡io įstatymo nuostatų taikymas ir fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimas (ar neiÅ¡kėlimas) konkrečiam asmeniui turi sudaryti visas sÄ lygas atkurti sÄ Å¾iningų fizinių asmenų mokumÄ , tačiau užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimÄ ir visais atvejais yra bÅ«tina siekti teisingos tiek asmens (skolininko), tiek jo kreditorių interesų pusiausvyros, nepiktnaudžiaujant suteiktomis teisėmis. Todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai nurodė, kad atsisakymas iÅ¡kelti pareiÅ¡kėjams bankroto bylÄ neatitiktų nei paties skolininko, nei kreditorių interesų, nes pareiÅ¡kėjai toliau liktų nemokÅ«s, o jų gaunamos pajamos, nei turimas turtas neleistų padengti kreditorinių reikalavimų sumos.Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas, iÅ¡kėlęs bankroto bylÄ pareiÅ¡kėjams, nustatė keturių mėnesių terminÄ plano projekto parengimui ir kartu pažymi, kad kreditoriai dalyvauja plano patvirtinimo procese ir jiems ar teismui nepritarus parengtam planui, ar pareiÅ¡kėjams per nustatytÄ terminÄ neparengus tokio plano, taip pat neįgyvendinant plane numatytų priemonių, gali bÅ«ti inicijuotas bankroto bylos nutraukimas (FABÄ® 10 str. 1 d. 1, 2 p., 2 d.).

Kiti atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo kitokiam nagrinėjamos bylos iÅ¡sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirajame skunde ir atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ nurodytas aplinkybes, įvertinęs pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties argumentus, taip pat civilinės bylos medžiagÄ , konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡vadÄ dėl pareiÅ¡kėjo nemokumo padarė įvertinęs bÅ«tinas aplinkybes, kurios reikÅ¡mingos sprendžiant klausimÄ dėl pareiÅ¡kėjų mokumo ir daro iÅ¡vadÄ , kad teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių, kurios bÅ«tų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 straipsniai). Teismas, vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r ė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 10 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjas                                                                                 Antanas Rudzinskas