041883cd-91f2-4893-929d-35e76c44a5dc · Vilniaus apygardos teismas

Byla Nr                                                                                                                                        NuoraÅ¡as Byla Nr.1S-131-303/2012Procesinio sprendimo kategorija:2.3.2.1.3.2., 2.12.1; 2.12.4(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2012 m. vasario 15 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Audronė Kartanienė, sekretoriaujant Daivai Mintautaitei, dalyvaujant prokurorei Orijai Audronei Kolbienei, teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi Vilniaus miesto apylinkės prokuratÅ«ros skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 23 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla perduota Vilniaus miesto apylinkės prokuratÅ«ros vyriausiajam prokurorui kaltinamojo akto trÅ«kumams paÅ¡alinti, n u s t a t ė :

Vilniaus miesto l apylinkės teisme 2012-01-23 gauta baudžiamoji byla Nr. 1-347-536/2012, kurioje J. J. (J. J.) kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį, R. V. (R. V.) kaltinamas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį. J. J. kaltinamas tuo, kad 2011-06-29, apie 16 val. 20 min., prie namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iÅ¡ R. V. už 50 Lt įsigijo nedidelį kiekį, 0,004 g, narkotinės medžiagos heroino, kuriÄ laikė su savimi ir netrukus po nusikaltimo padarymo, t.y. 16 val. 25 min.

Ozo ir Gelvonų gatvių sankryžoje, Vilniuje, buvo sulaikytas policijos pareigÅ«nų, kurie, jo automobilyje „BMW 530“, valstybinės registracijos numeris „(duomenys neskelbtini)“ apžiÅ«ros metu rado ir paėmė 0,004 g heroino, t.y. kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 259 straipsnio 2 dalyje.R. V. kaltinamas tuo, kad 2011 m. birželio mėn. tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis jis neteisėtai, turėdamas du tikslus: neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti ir turėdamas tikslÄ parduoti ar kitaip platinti, įgijo ne mažiau kaip 0,112 g narkotinės medžiagos heroino, kurios dalį suvartojo pats, o kitÄ â€“ 0,004 g dalį heroino aukščiau minėtomis aplinkybėmis už 50 Lt pardavė J.

J.; likusiÄ Â 0,108 g heroino dalį jis laikė su savimi iki tos pačios dienos 20 val. 50 min., kai atliktos kratos metu jo nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, policijos pareigÅ«nai jÄ rado ir paėmė, t.y. t.y. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 259 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje.Be to, R. V. kaltinamas tuo, kad tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platini, įgijo nedidelį kiekį, t.y. ne mažiau 0,008 g psichotropinės medžiagos klonazepamo, kurios dalį suvartojo, o likusiÄ dalį, t.y. 0,008 g minėtos medžiagos laikė su savimi iki 2011-06-29, kai 20 val. 50 min., atliktos kratos metu jo nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, policijos pareigÅ«nai jÄ rado ir paėmė, t.y. kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 259 straipsnio 2 dalyje.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 23 d. nutartimi baudžiamoji byla perduota Vilniaus miesto apylinkės prokuratÅ«ros vyriausiajam prokurorui, nustačius, kad suraÅ¡ytas iÅ¡ esmės Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylÄ teisme (BPK 254 straipsnio 3 dalis). Vilniaus miesto apylinkės prokuratÅ«ros skyriaus prokurorė O. A. Kolbienė skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-01-23 nutartį ir perduoti bylÄ nagrinėti tam pačiam apylinkės teismui.

Mano, kad nutartis yra nepagrįsta ir naikintina, o baudžiamoji byla perduotina Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui nagrinėti teisiamajame posėdyje. Nurodo, jog R. V. pateiktame kaltinime inkriminuotos nusikalstamos veikos požymiai nurodyti tiek, kiek jie buvo nustatyti ikiteisminio tyrimo medžiagoje. R. V. inkriminuotos visos vienu metu įgytos narkotinės medžiagos, kurias jis laikė dviem tikslais – neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti bei turėdamas tikslÄ parduoti ar kitaip platinti, t.y. dalį minėtų medžiagų pats suvartojo, dalį iÅ¡platino J.

J., likusiÄ dalį toliau laikė, neturint tikslo parduoti ar kitaip platinti bei turint tikslÄ parduoti ar kitaip platinti, iki pastarÄ jį sulaikė policijos pareigÅ«nai, todėl pastarojo veika vertintina, kaip nusikalstamų veikų sutaptis numatyta BK 259 straipsnio l dalyje ir BK 260 straipsnio l dalyje. Remdamasi Lietuvos Aukščiausiasis Teismo 2009-10-06 nutartimi 2K-7-195/2009, prokurorė teigia, kad konkretÅ«s kiekiai negali bÅ«ti nurodyti, kadangi nėra galimybės nustatyti, kokia dalis narkotinių medžiagų buvo skirta asmeniniam vartojimui, o kokia dalis – platinimui, tokiu bÅ«du kaltinamojo veiksmai kvalifikuotini kaip idealioji BK 259 straipsnio l dalyje ir BK 260 straipsnio l dalyje numatytų nusikaltimų sutaptis.

Skunde pažymima, kad teismas, nagrinėdamas bylÄ , neturi apsiriboti vien kaltinime nurodytomis veikos faktinėmis aplinkybėmis ir privalo imtis visų BPK nurodytų priemonių, kad bÅ«tų nustatytos tikrosios. Tuo tarpu byla prokurorui perduotina, nustačius kaltinamojo akto trÅ«kumus, kurių negalima iÅ¡taisyti bylÄ nagrinėjant teisme ir jie kurie trukdo teismui nagrinėti bylÄ . Prokurorės nuomone, skundžiamoje nutartyje nepateikiama jokių motyvų, kodėl nustatytų kaltinamojo akto trÅ«kumų nebÅ«tų galima iÅ¡taisyti bylÄ nagrinėjant teisme ir kaip jie trukdo teismui nagrinėti bylÄ , todėl nėra pagrindo teigti, kad kaltinamasis aktas iÅ¡ esmės neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų ir tai trukdo nagrinėti bylÄ teisme.

Teismo posėdyje prokurorė prašė skundÄ tenkinti. Vilniaus miesto apylinkės prokuratÅ«ros skyriaus prokurorės skundas atmestinas. BPK 254 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad byla prokurorui perduodama, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo suraÅ¡ytas iÅ¡ esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylÄ . Tuo tarpu BPK 219 straipsnio 3 punkte numatytas įpareigojimas prokurorui kaltinamajame akte pateikti nusikalstamos veikos apraÅ¡ymÄ , nurodant nusikalstamos veikos padarymo vietÄ , laikÄ , bÅ«dus, padarytos veikos padarinius ir kitas svarbias aplinkybes.

Kaltinamasis aktas pirmosios instancijos teismui yra sprendimo krypties orientyras bei sprendimo ribų kriterijus, todėl privalo atitikti byloje faktiÅ¡kai nustatytas aplinkybes. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius. Kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiaga, atskleidžiant kaltininkui inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymius, nustatytus konkrečiame BK straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-09-20 nutartis 2K-387/2011).

Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, J. J. ir R. V. yra kaltinami neteisėtu disponavimu narkotine bei psichotropine medžiagomis. Å ios nusikalstamos veikos sudėties privalomas objektyviosios dalies elementas yra tikslas, nuo kurio priklauso kaip bus kvalifikuojama veika – pagal BK 259 straipsnį ar pagal BK 260 straipsnį.IÅ¡ byloje esančio kaltinamojo akto turinio matyti, kad pagal R. V. pateiktÄ kaltinimÄ , Å¡is narkotinę medžiagÄ â€“ heroinÄ Ä¯gijo „neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti ir turėdamas tikslÄ parduoti ar kitaip platinti“ (b.l. 214).

Akivaizdu, kad R. V. pareikÅ¡to kaltinimo formuluotė yra dviprasmiÅ¡ka. Todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad toks R. V. inkriminuojamos nusikalstamos veikos apraÅ¡ymas nėra aiÅ¡kus ir kelia abejones: iÅ¡ pareikÅ¡to R. V. kaltinimo lieka neaiÅ¡ku, ar neteisėtai įgydamas narkotinę medžiagÄ â€“ heroinÄ , kaltinamasis visgi turėjo tikslÄ parduoti ar kitaip platinti heroinÄ , ar jo neturėjo, kokiÄ jo dalį pastarasis įgijo, turėdamas tikslÄ platinti, kokiÄ dalį – Å¡io tikslo neturėdamas, bei, jeigu narkotinė medžiaga – heroinas, buvo įgyta be tikslo parduoti ar kitaip platinti, tai kada Å¡is tikslas jam kilo.

Todėl, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, liko neaišku ir kokio BK straipsnio – 259 ar 260 pagrindu turi būti kvalifikuojama R. V. inkriminuojama veika. Reikia pažymėti ir tai, kad narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekis, šios kategorijos bylose, yra esminė faktinė kaltinimo aplinkybė. Nuo narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekio, kuris gali būti nedidelis, didelis arba labai didelis, priklauso veiksmų, susijusių su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, kvalifikavimas pagal BK 259 straipsnio 1 ar 2 dalį, ar pagal BK 260 straipsnio 2 ar 3 dalį.

Tačiau, kaip matyti iÅ¡ kaltinamojo akto turinio, R. V. kaltinamas „ne mažiau kaip 0,112 g“ heroino bei „ne mažiau 0,008 g“ klonazepamo neteisėtu įgijimu. R. V. inkriminuojant „ne mažiau kaip 0,112 g“ heroino įgijimÄ , taip pat nėra nurodoma, kokį kiekį narkotinės medžiagos – heroino pastarasis įgijo turėdamas tikslÄ platinti, ir kokį kiekį – Å¡io tikslo neturėdamas. Todėl, surinktų bylos duomenų ir pareikÅ¡to nekonkretaus kaltinamojo akto kontekste, vėlgi kyla pagrįstos abejonės, kokiais faktiniais duomenimis prokurorė grindžia kaltinamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos, susijusios su neteisėtu narkotinės medžiagos – heroino bei psichotropinės medžiagos – klonazepamo kiekio įgijimu, iÅ¡ kurių bÅ«tų aiÅ¡ku, visgi kokį narkotinės medžiagos – heroino bei psichotropinės medžiagos – klonazepamo kiekį, pagal prokurorus, neteisėtai įgijo R.

V. ir koks konkrečiai, pagal nustatytas bylos aplinkybes, turi bÅ«ti jo veikos juridinis vertinimas. Pažymėtina, kad, prieÅ¡ingai nei nurodoma skunde, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009-10-06 nutartimi 2K-7-195/2009 iÅ¡skirdamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 259 straipsnio 1 dalyje ir BK 260 straipsnio 1 dalyje, ir įvertindamas jas kaip atskiras, atsižvelgė ne tik į narkotinių ir psichotropinių medžiagų įsigijimo tikslus, tačiau ir į pas nuteistÄ jį rastus ir jo parduotus narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekius.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nusikalstamai neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis gali reikÅ¡tis alternatyviomis veikomis, kurių kiekviena atitinka iÅ¡ esmės savarankiÅ¡kÄ nusikaltimo sudėtį. Todėl byloje privalo bÅ«ti nustatytas kiekvienos veikos padarymo faktas, ir kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis, konkretus narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekis bei jos įgijimo ar laikymo tikslas, turi bÅ«ti pagrįstas baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais įrodymais, nekeliant nei vienos iÅ¡ alternatyvių veikų (sudėties požymių visumos) įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų (mažesnių ar didesnių) reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-20 nutartis 2K-P-218/2009).Dėl aukščiau pasakyto, darytina iÅ¡vada, jog prokurorė, suraÅ¡ydama kaltinamÄ jį aktÄ ir jame nenurodydama konkretaus, kiek tai leido surinkti bylos duomenys, R.

V. įsigytos narkotinės medžiagos – heroino bei psichotropinės medžiagos – klonazepamo kiekio, taip pat atitinkamo kiekio heroino įsigijimo tikslo, pažeidė ne tik BPK 219 straipsnio 3 punkto, bet ir BPK 219 straipsnio 5 punkto nuostatas, pagal kurias kaltinamajame akte bÅ«tina nurodyti BK straipsnį (dalį ir punktÄ ), numatantį atsakomybę už padarytÄ veikÄ . NeiÅ¡aiÅ¡kinus konkretaus R. V. inkriminuojamų nusikalstamų veiksmų tikslo bei nenustačius konkretaus narkotinės medžiagos – heroino ir psichotropinės medžiagos – klonazepamo įsigijimo kiekio, nėra aiÅ¡kios bylos nagrinėjimo teisme ribos ( BPK 255 straipsnis).Be to, kaip pagrįstai nurodyta skundžiamoje nutartyje, toks R.

V. pareikÅ¡tas kaltinimas pažeidžia ir jo teisę į gynybÄ . Pagal BK 22 straipsnio 3 dalyje įtvirtintÄ nuostatÄ , kaltinamasis turi teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas. Preziumuojant tai, kad nuo kaltinamojo akto įteikimo kaltinamajam momento pastarasis žino, kuo yra kaltinamas, ir atitinkama apimtimi gali rengtis gynybai, Å¡is procesinis dokumentas turi bÅ«ti suraÅ¡ytas tiksliai ir iÅ¡samiai. Toks reikalavimas taikomas tiek faktinių aplinkybių iÅ¡dėstymui, tiek jų teisiniam vertinimui, taip pat ir tais atvejais, kai kaltinimo faktinis pagrindas bei jame iÅ¡dėstytų aplinkybių apimtis turi įtakos veikos kvalifikavimui pagal kitÄ , sunkesnį, baudžiamÄ jį įstatymÄ .

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tais atvejais, kai keistinos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės gali lemti veikos kvalifikavimÄ pagal kitÄ baudžiamÄ jį įstatymÄ ar kitÄ teisinį požymį, bÅ«tinÄ kaltininko veikÄ pripažinti nusikalstama, sprendžiant, ar kaltinamojo teisė į gynybÄ bus suvaržyta, lemiamos reikÅ¡mės neturi tai, kad kaltinamasis apie keistinas faktines aplinkybes žinojo ar net pats jas nurodė. Kaip jau buvo minėta, pagal BPK 255 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ nuostatÄ , teismas bylÄ nagrinėja tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje.

Konkrečias bylos nagrinėjimo teisme ribas pagal kaltinamuosius ir nusikalstamas veikas apibrėžia kaltinamasis aktas ir teisėjo nutartis bylÄ perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje. Todėl kaltinamajame akte neiÅ¡taisius skundžiamoje nutartyje nurodytų trÅ«kumų, teismas neturi galimybės tinkamai iÅ¡spręsti klausimo dėl bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 233 straipsnio 3 dalis). Reikia pažymėti ir tai, kad perdavus bylÄ nagrinėti teisiamajame posėdyje, teismas vykdydamas pareigÄ iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirti visas baudžiamosios bylos aplinkybes ir bylÄ spręsti iÅ¡ esmės, visgi turi ribotas galimybes pakeisti nagrinėjimo teisme metu nustatytas kitas nei kaltinime nurodytas veikos faktines aplinkybes.

Priimdamas nuosprendį, teismas savo iniciatyva gali tik patikslinti kaltinime nurodytas faktines aplinkybes arba jas pakeisti, tačiau neesmingai. Tuo tarpu nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės, kurios lemia veikos kvalifikavimÄ pagal kitÄ baudžiamÄ jį įstatymÄ ar kitÄ teisinį požymį, bÅ«tinÄ kaltininko veikÄ pripažinti nusikalstama, paprastai pripažįstamos iÅ¡ esmės skirtingomis nuo kaltinime nurodytųjų. Aukščiau nustatytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismo nustatyti esminiai kaltinamojo akto turinio neatitikimai BPK 219 straipsnio 3 ir 5 punktų reikalavimams, yra pakankamas pagrindas perduoti bylÄ prokurorui.

Netinkamas nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių apraÅ¡ymas nagrinėjamoje byloje kartu su netinkamu veikos kvalifikavimu yra kaltinamojo akto trÅ«kumai, kurie nagrinėjant bylÄ teisme nėra iÅ¡taisomi ir jÄ trukdo nagrinėti. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r ė: Vilniaus miesto apylinkės prokuratÅ«ros skundÄ atmesti ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 23 d. nutartį palikti galioti. Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėja                                                                                                                          Audronė Kartanienė Nuorašas tikras :Teisėja                                                                                                              Audronė Kartanienė