2021-02-24 Nr. AB-4254-3-61-3-01052-2019-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-473-525/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01052-2019-3

Procesinio sprendimo kategorija 12.19

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Aaalechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „E. E.“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „E. E.“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „E. E.“ (toliau – ir pareiškėjas, ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2019 m. vasario 13 d. sprendimą Nr. 568 „Dėl patikrinimo akto patvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas paaiškino, kad skundžiamu Sprendimu buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Alytaus RAAD) 2017 m. gruodžio 29 d. patikrinimo aktas Nr. 15982085 (toliau – ir Patikrinimo aktas).

3. Pareiškėjas 2018 m. vasario 7 d., nepraleidęs nustatyto termino, registruotu laišku išsiuntė Alytaus RAAD prieštaravimus dėl atlikto patikrinimo. Pateiktame prieštaravime pareiškėjas nurodė aplinkybes dėl Bendrovę tikrinusio pareigūno išankstinio nusistatymo ir vertinimo, kad Bendrovė vengia mokėti mokesčius. Pastabose taip pat pareiškėjas pažymėjo, kad atlikto patikrinimo akte nurodyta informacija, kuri neatitinka faktinių aplinkybių ir prašė panaikinti sprendimą skirti didesnį mokesčio už aplinkos teršimo pakuotės atliekomis tarifą. Elektroniniu paštu 2018 m. kovo 27 d. buvo gautas Alytaus RAAD sprendimas, kuriuo patvirtintas Patikrinimo aktas ir nurodyta, kad pareiškėjas nepateikė pastabų. Pareiškėjas kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą ir teismas panaikinęs Alytaus RAAD sprendimą tvirtinti aktą, įpareigojo atsakovą išnagrinėti pateiktus prieštaravimus. Tačiau iš skundžiamo Sprendimo matosi, kad į prieštaravimus atsižvelgta nebuvo.

4. Ginčijamame Spendime ir toliau yra teigiama, kad pareiškėjas nevykdė pakuotės apskaitos. Bendrovė pateikė visus dokumentus, įrodančius, kad ji 2015–2016 metais, už kuriuos yra apskaičiuotas didesnio tarifo mokestis, vykdė pakuočių ir pakuočių atliekų apskaitą. Patikrinimą atlikęs specialistas N. J. atsisakė priimti pakuotės apskaitos dokumentus ir tik 2017 m. gruodžio 15 d. nurodė bendrovei užpildyti N. J. atsiustą pakuotės lentelę, kurioje yra pateikiama informacija tik apie į Lietuvos rinką išleistą pakuotę. Visi bendrovės pirminiai dokumentai (prekių ir paslaugų pirkimo dokumentai, prekių ir paslaugų pardavimo dokumentai) už 2012–2016 metus 2017 m. spalio 19 d. pagal Dokumentų poėmio aktą buvo perduoti N. J. ir grąžinti tik 2018 m. vasario 12 d. Pareiškėjas vykdė pakuočių apskaitą ir tik dėl to galėjo kartu su 2018 m. sausio 31 d. prieštaravimu pateikti 2015–2016 metų pakuotės apskaitą įrodančius dokumentus. Todėl visiškai nesuprantama, kodėl pareiškėjui taikomas padidintas pakuotės mokesčio tarifas, kurio pagrindine priežastimi nurodomas pakuotės ir pakuotės atliekų apskaitos nevykdymas.

5. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovas paaiškino, kad apie pradedamą planinį teminį patikrinimą pareiškėjas informuotas Alytaus RAAD Mokesčių ir atliekų kontrolės skyriaus 2017 m. spalio 5 d. raštu „Pranešimas apie planinį patikrinimą“ Nr. (10.4)-V8-2487. Pranešime nurodyta, kad patikrinimui reikalinga pateikti Bendrovėje nustatytą ir patvirtintą pakuočių apskaitos tvarką, prekinių vienetų (gaminių) pirminės, antrinės ir tretinės pakuotės sąrašą, 2012, 2013, 2014, 2015, 2016 metų pakuočių apskaitos ir kitus dokumentus, susijusius su pakuočių apskaita (gaminių pirkimo, pardavimo dokumentus, pakuotės svėrimo aktus ir pan.), tačiau pareiškėjas šių dokumentų nepateikė. Pareiškėjas 2017 m. spalio 19 d. pateikė 2012–2016 metų prekių pirkimų ir pardavimų dokumentus, krovinių transportavimo važtaraščius, muitinės deklaracijas ir 2017 m. spalio 12 d. Įmonės veiklos aprašymą. Pareiškėjas 2017 m. gruodžio 11 d. nurodė, kad per 2015–2016 metus pardavimus atliko muitinės sandėlyje Lietuvos juridiniams ir Europo Sąjungos (toliau – ir ES) šalių pirkėjams. Parduodant prekes ES šalių pirkėjams, prekės, kurias bendrovė importavo į Lietuvos Respublikos teritoriją, iškarto išvežė pirkėjui (su tuo pačiu refrežeratoriumi), o importuotų prekių pakuotė į Lietuvos Respublikos vidaus rinką nebuvo išleista.

7. Pagal pareiškėjo 2017 m. spalio 19 d. pateiktus 2013–2016 metų pirkimų ir pardavimų dokumentus buvo parengta ir kartu su skenuotomis sąskaitų-faktūrų kopijomis išsiųsta lentelė, į kurią Bendrovė paprašyta įrašyti informaciją apie 2013–2016 metais importuotų ir Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiektų gaminių pakuotę ir jos kiekius. Pareiškėjas duomenis į lentelę surašė ir pateikė elektroniniu paštu. Pagal pateiktus duomenis nustatyta, kad pareiškėjas 2013 metais į Lietuvos Respubliką įvežė ir vidaus rinkai tiekė 0,365 t gaminiais pripildytų pakuočių. 2014 metais į Lietuvos Respubliką įvežė ir vidaus rinkai tiekė 9,383 t gaminiais pripildytų pakuočių, 2015 metais tiekė 2,467 t gaminiais pripildytų pakuočių, o 2016 metais – 27,937 t. Kadangi 2013 metais pareiškėjas Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekė ne daugiau kaip 0,5 t gaminių pripildytų pakuočių, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 5 straipsnio 7 dalimi, pareiškėjas nuo mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2013 metus atleistas.

8. Departamento pareigūnai išnagrinėjo ir įvertino 2018 m. sausio 31 d. pareiškėjo raštu pateiktas pastabas ir nustatė, kad prieštaravimai dėl patikrinimo metu nustatytų faktinių aplinkybių nepagrįsti ir negali būti priežastimis netvirtinti 2017 m. gruodžio 29 d. Patikrinimo akto išvadų. Pareiškėjas nepaneigė aplinkybių, kad nepateikė atliekamam patikrinimui 2017 m. spalio 5 d. pranešime nurodytų dokumentų ir tik atskiru pareigūnų prašymu patikrinimo metu parengė pakuočių apskaitos žurnalus ir pateikė suvestinius duomenis apie 2013–2016 metais į visaus rinką išleistų gaminiais pripildytų pakuočių kiekius.

9. Pareiškėjas mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracijas už 2014, 2015 ir 2016 metus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) pateikė ir mokestį deklaravo 2018 m. sausio 8 d., t. y. tuomet, kai gavo Alytaus RAAD Mokesčių ir atliekų kontrolės skyriaus Patikrinimo aktą (pridedamas patikrinimo akto įteikimo gavėjui dokumentas). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. D1-370/1K-230 patvirtinto Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 12 punktu, mokestis pareiškėjui apskaičiuotas didesniu tarifu.

10. Departamentas nurodė, jog Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. D1-213 patvirtinto Mokesčio už aplinkos teršimą kontrolės tvarkos aprašo (toliau – ir Kontrolės tvarkos aprašas) 8 punkte nustatyta, kad atliekant mokesčio už aplinkos teršimą mokėtojo patikrinimą, tikrinamas mokėtojo pateiktų duomenų atitikimas deklaracijai, pateiktai VMI, iki patikrinimo pradžios. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, 2019 m. vasario 13 d. Sprendimas priimtas ir 7 017,53 Eur mokestis didesniu tarifu Bendrovei paskaičiuotas teisėtai ir pagrįstai.

II. 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 14 d. sprendimu pareiškėjo UAB „E. E.“ skundą atmetė.

12. Teismas nustatė, kad: atsakovas 2017 m. spalio 5 d. surašė ir išsiuntė pranešimą pareiškėjui, kuriame nurodė, kad bus atliekamas pareiškėjo patikrinimas ir nurodė pateikti patvirtintą pakuočių apskaitos tvarką, prekinių vienetų (gaminių) pirminės, antrinės ir tretinės pakuotės sąrašą, 2012, 2013, 2014, 2015, 2016 metų pakuočių apskaitos ir kitus dokumentus, susijusius su pakuočių apskaita (gaminių pirkimo, pardavimo dokumentus, pakuotės svėrimo aktus ir pan); pareiškėjas 2017 m. spalio 19 d. dokumentų poėmio aktu perdavė 2012–2016 metų prekių pirkimų ir pardavimų dokumentus, krovinių transportavimo važtaraščius, muitinės deklaracijas ir 2017 m. spalio 12 d. Įmonės veiklos aprašymą; 2017 m. gruodžio 15 d. patikrinimą atliekantis pareigūnas paprašė pareiškėjo užpildyti lenteles pagal pirminius pareiškėjo dokumentus, nurodant prie kiekvienos aktualios tiekimo operacijos pakuotės duomenis; 2017 m. gruodžio 29 d. Mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo teisingumą patvirtinančių duomenų ir informacijos surinkimo akte, kurį pasirašė atsakovo ir pareiškėjo atstovai, buvo nurodyti tikrinamo laikotarpio pakuočių kiekiai ir tai, kad jie apskaičiuoti, remiantis pareiškėjo pirminiais dokumentais (pirkimo-pardavimo sąskaitomis, veikos aprašymais); pareiškėjui 2017 m. gruodžio 29 d. buvo surašytas Patikrinimo aktas, kuriuo, remiantis Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 9 straipsnio 4 dalies 3 punktu, apskaičiuotas 7 017, 53 Eur mokestis didesniu tarifu už 2015 ir 2016 metus; pareiškėjas 2018 m. sausio 8 d. pateikė mokesčio už aplinkos teršimą deklaracijas; pareiškėjas pateikė atsakovui 2018 m. sausio 31 d. pasirašytą prieštaravimą dėl Patikrinimo akto; atsakovas priėmė sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo, kurį pareiškėjas apskundė teismui ir Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimu įpareigojo atsakovą išnagrinėti pareiškėjo pateiktą 2018 m. sausio 31 d. prištaravimą; Departamentas 2019 m. vasario 13 d. priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriuo buvo patvirtintas Alytaus RAAD 2017 m. gruodžio 29 d. Patikrinimo aktas.

13. Vadovaudamasis Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nuostatomis, taip pat Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 348 patvirtintų Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) V skyriaus reikalavimais, teismas pažymėjo, kad turi būti nustatyta pakuočių apskaitos tvarka, sudaryti pirminės ir antrinės pakuotės sąrašai, nurodytos medžiagos, iš kurių jos pagamintos, svoriai.

14. Teismo vertinimu, tvarkant apskaitą, taip pat turėjo būti fiksuojamos ūkinės operacijos, nurodant kiekvienos operacijos pakuotės kiekius – būtent tokius duomenis pareiškėjo patikrinimą atliekantis pareigūnas paprašė įrašyti į sudarytas lenteles, kurias išsiuntė pareiškėjui 2017 m. gruodžio 15 d. elektroniniu laišku. Nors pareiškėjas tvirtino, kad jis tvarkė pakuotės apskaitą, ir nurodė, kad apskaitos dokumentus pateikė atsakovui, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas konkrečiai nenurodė, kokius dokumentus yra pateikęs ir kada, pareiškėjas neginčijo, jog neturėjo pasitvirtinęs pakuočių apskaitos tvarkos.

15. Vertindamas pareiškėjo teiginius, kad jis 2018 m. sausio 31 d. prieštaravimuose nurodė, kad dokumentus pateikė pagal dokumentų poėmio aktą, teismas nustatė, kad šiame dokumentų poėmio akte nurodyta, kad pareiškėjas perdavė prikimo ir pardavimo dokumentus už 2012–2016 metus, bet nėra nurodyta, kad pareiškėjas būtų pateikęs pakuočių apskaitos tvarkymą atspindinčius dokumentus (pirminės ir antrinės pakuotės sąrašus, jų kiekius, susietus su kiekviena operacija, pan.). Nors prie skundo teismui pareiškėjas pateikė 2015 metų pakuočių apskaitą atspindinčius dokumentus, teismas nurodė, kad nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas šiuos dokumentus būtų juos pateikęs patikrinimo metu. Teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai – 2017 m. spalio 19 d. dokumentų poėmio aktas, taip pat aplinkybė, kad atsakovo pareigūnas 2017 m. gruodžio 15 d. pareiškėjo paprašė užpildyti lentelę prie kiekvienos operacijos nurodant pakuočių kiekius, patvirtino, kad tokių dokumentų pareiškėjas nebuvo pateikęs. Papildomai šią aplinkybę įrodė ir 2017 m. gruodžio 29 m. Mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo teisingumą patvirtinančių duomenų ir informacijos surinkimo aktas – šiame akte konstatuota, kad pirminės ir antrinės pakuočių sąrašai nebuvo sudaryti (pastaba prie 5.2 punkto); 5.3 punkte nurodyta, kad pakuočių kiekiai buvo apskaičiuoti iš pirkimo-pardavimo dokumentų, veiklos aprašymo, pranešimo apie 2013–2016 įvežtą ir Lietuvos rinkai tiektą gaminių pripildytą pakuotę, t. y. ne pagal pareiškėjos vykdytą pakuočių apskaitą. Teismas pažymėjo, kad netiesiogiai aplinkybę, kad pakuočių apskaita nebuvo tvarkoma, patvirtino ir tai, kad pareiškėjas mokesčio už aplinkos teršimą pakuotėmis deklaracijų neteikė iki patikrinimo.

16. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, jog atsakovas teisingai sprendė, kad pareiškėjas pakuočių apskaitos netvarkė, Patikrinimo akte pagrįstai nurodė, kad tuo Bendrovė pažeidė Taisyklių (redakcija galiojusi nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2016 m. birželio 30 d.) 23, 24 punktų reikalavimus, Taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. ) 22, 24, 26.1. ir 26.3 punktų reikalavimus. Taip pat nėra ginčo ir atsakovas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas per visą tikrinimo laikotarpį nėra įsiregistravęs Gamintojų ir importuotojų sąvade kaip to reikalavo Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktas.

17. Nurodęs, kad mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą, įtvirtintas Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 9 straipsnio 4 dalies 3 punkte, teismas pažymėjo, kad šiuo atveju faktinis pagrindas taikyti minėtą normą buvo apmokestinamosios pakuotės nuslėpimo faktas. Atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, aiškinant apmokestinimą padidintu tarifu, teismas nurodė, kad nustatytų faktų sudėtis, t. y. kad pareiškėjas pakuočių apskaitos netvarkė, deklaracijų neteikė ir nebuvo įsiregistravęs Gamintojų ir importuotojų sąvade ilgą laiką (visą tikrinamąjį laikotarpį), leido daryti išvadą, kad pareiškėjo veikla atitiko apmokestinamųjų pakuočių nuslėpimo požymius, kaip jie suprantami Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 9 straipsnio 4 dalies 3 punkto prasme. Teismas konstatavo, kad atsakovas pagrįstai taikė šią teisės normą, pagrindų netaikyti šių nuostatų byloje teismas nenustatė. Pareiškėjui neginčijant aritmetinio paskirtos mokestinės prievolės apskaičiavimo, teismas darė išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog paskirta mokestinė prievolė yra neproporcinga ir neadekvati padarytiems pažeidimams.

18. Teismas kaip nereikšmingus apmokestinamos pakuotės nuslėpimo fakto konstatavimui atmetė pareiškėjo argumentus, kad Bendrovė pateikė mokesčio deklaraciją. Teismas pažymėjo, kad pagal Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 7 straipsnio 2 dalį pareiškėjas deklaracijas turėjo pateikti atitinkamai iki 2017 m. vasario 15 d. (už 2015 metus) (pastaba: turėtų būti nurodyti 2016 metai) ir iki 2016 m. vasario 15 d. (už 2015 metus), pagal Kontrolės tvarkos aprašo 8 punktą tikrinamas duomenų atitikimas deklaracijoms, pateiktoms iki patikrinimo pradžios. Nustatęs, kad pareiškėjas deklaracijas pateikė 2018 m. sausio 8 d., t. y. kai jau buvo ne tik pradėtas patikrinimas, bet ir surašytas Patikrinimo aktas, teismas konstatavo, kad tai nepaneigė apmokestinamos pakuotės nuslėpimo fakto vertinimo tikrinamu laikotarpiu.

19. Vertindamas pareiškėjo argumentus, kad atsakovas faktiškai neišnagrinėjo jo 2018 m. sausio 31 d. prieštaravimo, teismas pažymėjo, kad Sprendime iš tiesų pakankamai lakoniškai pasisakyta, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad tvarkė apmokestinamųjų pakuočių apskaitą ir patikrinimo metu pateikė tai įrodančius dokumentus. Tačiau, teismo vertinimu, pareiškėjo prieštaravime suformuluotų teiginių esmė ir buvo ta, kad pareiškėjas manė, kad pakuočių apskaitą 2015–2016 metais tvarkė ir patikrinimo metu pateikė su tuo susijusius dokumentus. Taigi atsakovas nors ir detaliai neatsakė į kiekvieną pareiškėjo prieštaravimo teiginį, bet iš esmės atsakė į pareiškėjo keliamą nesutikimą su Patikrinimo aktu dėl to, kad, pareiškėjo teigimu, pakuočių apskaitą 2015–2016 metais tvarkė. Teismas nurodė, kad atsakovo padaryta išvada, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad tvarkė pakuočių apskaitą ir teikė su tuo susijusius dokumentus, įvertinus anksčiau išdėstytus šio sprendimo motyvus, buvo teisinga, taigi nebuvo pagrindo išvadai, kad atsakovas pareiškėjo 2018 m. sausio 31 d. prieštaravimo neišnagrinėjo.

20. Nenustatęs, jog atsakovas, priimdamas skundžiamą Sprendimą, būtų pažeidęs Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, keliamus individualiam administraciniam aktui, teismas konstatavo, kad Sprendimas pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktų nuostatomis, kurio naikinti nebuvo teisinio pagrindo.

III. 21. Pareiškėjas UAB „E. E.“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 14 d. sprendimą ir tenkinti pareiškėjo skundą – panaikinti Departamento 2019 m. vasario 13 d. sprendimą Nr. 568 „Dėl patikrinimo akto patvirtinimo“. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

22. Pareiškėjas, pakartodamas su Alytaus RAAD ir Departamento atlikto patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, tvirtina, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas nėra nurodęs, kokius pakuočių apskaitos tvarkymo dokumentus yra pateikęs ir kada, yra nepagrįsta ir formali.

23. Pareiškėjas Departamentui pagal 2017 m. spalio 19 d. dokumentų poėmio aktą Nr. 44, be kitų dokumentų, pateikė pirkimų dokumentus už 2012–2016 metus, pardavimų dokumentus už 2012–2016 metus, minėti dokumentai pareiškėjui iki 2018 m. sausio 31 d. nebuvo grąžinti.

24. Pareiškėjui neturint pirminių apskaitos dokumentų už 2015–2016 metus (kaip jau minėta, jie buvo pateikti Departamentui), jis 2018 m. sausio 31 d. pateikė prieštaravimą, prie kurio, be kitų dokumentų, buvo pridėta 2015 m. sausio 6 d. pakuotės prekinių vienetų sąrašo kopija, 2015 metų suvestinės pakuotės apskaitos ataskaitos kopija, 2015 metų importuotos pakuotės apskaitos žurnalo kopija, 2015 metų eksportuotos pakuotės apskaitos žurnalo kopija, 2015 metų į vidaus rinką išleistos pakuotės apskaitos žurnalo kopija, 2016 metų suvestinės pakuotės apskaitos ataskaitos kopija, 2016 metų importuotos pakuotės apskaitos žurnalo kopija, 2016 metų eksportuotos pakuotės apskaitos žurnalo kopija, 2016 metų į vidaus rinką išleistos pakuotės apskaitos žurnalo kopija.

25. Atsakovas prieštaravime nurodytų nesutikimo su Patikrinimo akte konstatuotais pažeidimas motyvų bei argumentų, taip pat pateiktų dokumentų nevertino ir dėl jų 2018 m. vasario 9 d. sprendime nepasisakė nurodydamas, kad pareiškėjas apskritai nėra pateikęs pastabų dėl patikrinimo akto.

26. Po Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimo, kuriuo Departamentas buvo įpareigotas išnagrinėti pareiškėjo prieštaravimą bei su juo pateiktus dokumentus, skundžiamu Sprendimu pareiškėjo prieštaravimas buvo atmestas formaliai nurodant, kad jis nepagrįstas ir negali būti priežastimi netvirtinti Patikrinimo akto, bei konstatuojant, kad pareiškėjas su prieštaravimu nepateikė įrodymų, kurie būtų svarbūs priimant sprendimą dėl patikrinimo akto vertinimo. Kaip matyti iš Sprendimo turinio, iš esmės nebuvo atsakyta nei į vieną prieštaravime išdėstytą argumentą, taip pat nepasisakyta dėl pareiškėjo pateiktų pakuočių apskaitos dokumentų už 2015 ir 2016 metus, nors būtent šie dokumentai patvirtina pareiškėjo poziciją, jog pakuočių apskaita už minėtą laikotarpį buvo tvarkoma nepažeidžiant teisės aktuose, inter alia Taisyklėse, nustatytų reikalavimų.

27. Teismas, iš esmės ignoruodamas aplinkybę, jog pareiškėjas pateikė atitinkamus dokumentus, pritarė atsakovo išvadai, kad Bendrovė nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, jog ji 2015 ir 2016 metais tvarkė pakuočių apskaitą.

28. Šiuo aspektu pažymėtina, jog įrodymai, pagrindžiantys aplinkybę, kad pareiškėjas pakuočių apskaitą už 2015–2016 metus tvarkė tinkamai, taip pat buvo pateikti ir su skundu pirmosios instancijos teismui, tačiau teismas šių įrodymų nevertino, dėl jų atitikties teisės aktų nuostatoms nepasisakė, o tik lakoniškai konstatavo, kad pareiškėjas konkrečiai nenurodė, kokius dokumentus yra pateikęs ir kada.

29. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju nei Departamento sprendime, nei teismo sprendime nebuvo pasisakyta dėl prieštaravime ir skunde iškelto klausimo, kaip pareiškėjas, neturėdamas pirminių apskaitos dokumentų (šie dokumentai su dokumentų poėmio aktu buvo perduoti patikrinimą atlikusiam Departamento specialistui ir iki prieštaravimų, prie kurių buvo pridėti pareiškėjo pakuočių apskaitos dokumentai už 2015 ir 2016 metus, pateikimo nebuvo grąžinti), galėjo su prieštaravimu pateikti pareiškėjo pakuočių apskaitos dokumentus už 2015 ir 2016 metus.

30. Pareiškėjo vertinimu, minėtos aplinkybės patvirtina, jog šioje byloje pateikti apskaitos dokumentai už 2015–2016 metus apskritai nebuvo įvertinti, o tai reiškia, ginčijami sprendimai buvo priimti visapusiškai neištyrus visų byloje esančių įrodymų.

31. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 80 straipsnio 1 dalimi, teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas aukščiau nurodytas ABTĮ nuostatas bei nukrypdamas nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos dėl įrodymų vertinimo, pareiškėjo su skundu pateiktų įrodymų nevertino ir dėl jų ginčijamame sprendime nepasisakė. Tokie proceso teisės normų pažeidimai sudaro savarankišką pagrindą panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą.

32. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad jis 2018 m. sausio 5 d., t. y. iki Sprendimo, kuriuo buvo patvirtinti patikrinimo rezultatai priėmimo, pateikė mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracijas (forma FR0524) už 2014, 2015 bei 2016 metus ir mokestį už atitinkamos rūšies pakuotę, apskaičiuotą taikant standartinį koeficientą, sumokėjo, kas patvirtina, jog pareiškėjas sąmoningai tyčia nesiekė išvengti mokestinės prievolės valstybei įvykdymo.

33. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

34. Atsakovas atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kuriuos buvo nurodęs pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime. Priešingai, nei apeliaciniame skunde nurodo pareiškėjas, skundžiamame Sprendime, be kita ko, nurodyta ir tai, kad pareiškėjo pateiktas prieštaravimas nepaneigė aplinkybių, kad Bendrovė nepateikė atliekamam patikrinimui 2017 m. spalio 5 d. pranešime nurodytų pateikti duomenų ir dokumentų, t. y. nustatytos ir patvirtintos pakuočių apskaitos tvarkos, prekinių vienetų (gaminių) pirminės, antrinės ir tretinės pakuotės sąrašo, 2012, 2013, 2014, 2015, 2016 metų pakuočių apskaitos, ir tik atskiru pareigūnų prašymu patikrinimo metu parengė pakuočių apskaitos žurnalus ir pateikė suvestinius duomenis apie 2013–2016 metais į vidaus rinką išleistų gaminiais pripildytų pakuočių kiekius.

35. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjo 2018 m. sausio 31 d. prieštaravimo esmė buvo ta, kad pareiškėjas pakuočių apskaitą 2015–2016 metais tvarkė ir patikrinimo metu pateikė su tuo susijusius dokumentus, tačiau šiuos teiginius pagrindžiančių įrodymų pareiškėjas nepateikė, todėl nebuvo pagrindo teigti, kad atsakovas neišnagrinėjo pareiškėjo pastabų dėl Patikrinimo akto.

36. Pirmos instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą sprendimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 37. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Departamento 2019 m. vasario 13 d. sprendimo Nr. 568 „Dėl patikrinimo akto patvirtinimo“, kuriuo patvirtintas 2017 m. gruodžio 29 d. patikrinimo aktas Nr. 15982085, bei UAB „E. E.“ už nedeklaruotą taršą pakuotės atliekomis apskaičiuotas mokestis taikant didesnį tarifą, kurio suma už 2014–2016 metų mokestinius laikotarpius sudaro 7 017,53 Eur, teisėtumo ir pagrįstumo.

38. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą dėl Sprendimo panaikinimo atmetė konstatavęs, kad pareiškėjas pakuočių apskaitos netvarkė, mokesčio už aplinkos teršimą deklaracijų VMI neteikė ir nebuvo įsiregistravęs Gamintojų ir importuotojų sąvade visą tikrinamąjį laikotarpį, todėl darė išvadą, kad šiais veiksmais pareiškėjas nuslėpė apmokestinamųjų pakuočių kiekį, o atsakovas pagrįstai šias pakuotes apmokestino taikant didesnį tarifą pagal Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 9 straipsnio 4 dalies 3 punktą.

39. Pareiškėjas apeliaciniame skunde su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka ir tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad pareiškėjas pakuočių apskaitos tvarkymo dokumentų atsakovui nepateikė. Byloje pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad Alytaus RAAD buvo pateikta 2015–2016 metais parengta pakuočių apskaitos dokumentacija, tačiau šios aplinkybės nevertino nei Departamentas, nei pirmosios instancijos teismas. Pareiškėjo teigimu, iki skundžiamo sprendimo priėmimo jis pateikė mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracijas už 2014–2016 metus ir mokesčius (taikant standartinį koeficientą), sumokėjo, kas patvirtina, jog pareiškėjas sąmoningai tyčia nesiekė išvengti mokestinės prievolės valstybei įvykdymo.

40. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti apeliaciniame skunde nurodytus konkrečius argumentus, kuriais kvestionuojamos skundžiamame sprendime padarytos išvados. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

41. Pabrėžtina, kad, vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

42. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus. Todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria ginčijamo teismo sprendimo motyvams ir juos papildo, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus.

43. Pagal Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo (čia ir toliau vadovaujamasi akto redakcijomis, galiojusiomis tikrintu laikotarpiu) 1 straipsnio 2 dalį, mokesčiu už aplinkos teršimą siekiama ekonominėmis priemonėmis skatinti teršėjus mažinti aplinkos teršimą, vykdyti atliekų prevenciją ir tvarkymą, neviršyti nustatytų teršalų į aplinką normatyvų, taip pat iš mokesčio kaupti lėšas aplinkosaugos priemonėms įgyvendinti. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad mokesčių surinkimas yra susijęs su viešojo intereso apsauga, nes taip yra gaunama lėšų visos visuomenės poreikiams tenkinti. Mokesčių teisės prasme, subjektas, tiesiogiai ar netiesiogiai prisidedantis prie mokesčių nemokėjimo, elgiasi nesąžiningai, nemokant mokesčių yra pažeidžiamas viešasis interesas. Taip yra pažeidžiami ir mokesčių visuotinio privalomumo, mokesčių mokėtojų lygybės principai, nes mokesčių nemokantys subjektai konkurencine prasme atsiduria geresnėje padėtyje nei juos mokantys (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. lapkričio 17 d. nutarimas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-602-220/2014).

44. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 2 dalį, 3 straipsnio 3 punktą, mokesčio už aplinkos teršimą objektas yra pripildyta pakuotė, nurodyta šio įstatymo 4 priedėlyje, t. y. stiklinė, plastikinė, PET (polietileno tereftalatas), kombinuota, metalinė, popierinė ir kartoninė, kita pakuotė. Įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad mokestį už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis moka gaminių gamintojai ir importuotojai. Pareiškėjas patenka į Įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nurodytų mokesčių mokėtojų sąrašą, pareiškėjas to neginčija.

45. Byloje nustatyta, kad nuo 2017 m. spalio 19 d. buvo pradėtas pareiškėjo patikrinimas, kurio tikslas, be kita ko, buvo mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo, teisės aktuose gamintojams ir (ar) importuotojams nustatytų pareigų vykdymo patikrinimas už 2012–2016 metus. Atlikus pareiškėjo patikrinimą buvo surašytas 2017 m. gruodžio 29 d. patikrinimo aktas Nr. 15982085, patikrinimo metu nustatyta, kad Bendrovė 2013–2016 metais ir iki patikrinimo pradžios (2017 m. spalio 19 d.) netvarkė pakuočių apskaitos; neturėjo nustatytos ir patvirtintos apskaitos tvarkos, sudarytų prekinių vienetų (gaminių) pirminės, antrinės ir tretinės pakuotės sąrašo; nevykdė importuotos (į Lietuvos Respubliką įvežtos) ir vidaus rinkai teiktos gaminių pripildytos pakuotės apskaitos; nustatytu laiku VMI nepateikė mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracijų už 2014, 2015 ir 2016 metus; Bendrovė gaminių pripildytas pakuotes Lietuvos Respublikos vidaus rinkai 2013–2016 metais teikė neįsiregistravusi Gamintojų ir importuotojų sąvade. Dėl nustatytų pažeidimų Patikrinimo akte buvo pareiškėjui apskaičiuotas mokestis už nuslėptą taršą plastikinės, popierinės (kartoninės) ir medinės pakuotės atliekomis už 2014–2016 metus didesniu tarifu.

46. Apeliantas akcentuoja, kad byloje neįvertina, kad patikrinimo metu atsakovo specialistas atsisakė priimti Bendrovės 2015–2016 metų pakuočių apskaitos dokumentus, nors šį laikotarpį pareiškėjas pakuočių apskaitą tvarkė, taigi nepagrįstai apmokestintas didesniu tarifu.

47. Vertindama šiuos pareiškėjo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad Įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad mokestis už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis mokamas pagal faktiškai per mokestinį laikotarpį tiektą Lietuvos Respublikos vidaus rinkai apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pripildytos gaminių apmokestinamosios pakuotės kiekį. Pagal Įstatymo 9 straipsnio 1 dalį, Aplinkos ministerija kontroliuoja apmokestinamųjų gaminių ir pripildytos gaminių apmokestinamosios pakuotės apskaitą, tikrina mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimą. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, už nuslėptą apmokestinamųjų gaminių bei pripildytos gaminių apmokestinamosios pakuotės kiekį mokestis už aplinkos teršimą mokamas taikant didesnį tarifą. Pagal Įstatymo 9 straipsnio 4 dalies 3 punktą, mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą apskaičiuojamas nuslėptą apmokestinamųjų gaminių bei apmokestinamosios pakuotės kiekį dauginant iš tarifo, nurodyto šio įstatymo priedėlyje, ir koeficiento 2. Pastarąją nuostatą patikslina Tvarkos aprašo, nustatančio mokesčio už teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo, mokėjimo ir lengvatų suteikimo tvarką, 12 punktas, kuriame pagal pateiktą formulę yra apskaičiuojamas mokesčio, taikant didesnį tarifą už nuslėptą vidaus rinkai tiektą gaminių pripildytą pakuotę, kai mokesčio mokėtojas vidaus rinkai teiktos pakuotės nedeklaravo.

48. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas „nuslėptų pakuočių“ sąvoką, pažymėjo, kad nors Įstatymo 2 straipsnyje (t. y. pagrindinės įstatymo sąvokos) nėra pateikta nuslėptų pakuočių sąvoka, tačiau sisteminiu šio įstatymo straipsnių aiškinimo būdu galima daryti išvadą, jog mokesčio už aplinkos teršimą nedeklaravimas ir jo nesumokėjimas šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nustatytu laiku būtent ir yra apmokestinamųjų gaminių bei pakuotės nuslėpimas šio įstatymo 9 straipsnio nuostatų taikymo prasme (žr., pvz., 2016 m. birželio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-561-602/2016; 2015 m. birželio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-892-143/2015). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat nurodė, kad mokesčio nedeklaravimas reiškia kenksmingos veiklos masto ir su ja susijusių prievolių valstybei slėpimą, neviešinimą, o tai kelia didesnį pavojų įstatymu saugomiems interesams ir lemia didesnių piniginių prievolių valstybei atsiradimą. Todėl šiuo atveju nuslėptas apmokestinamųjų gaminių ir (ar) apmokestinamosios pakuotės kiekis yra visas apmokestinamųjų gaminių ar apmokestinamosios pakuotės kiekis, kurį mokesčio mokėtojas išleido į vidaus rinką, bet įstatymo nustatyta tvarka nedeklaravo ir už kurį nesumokėjo mokesčio (žr., pvz., 2005 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A7-928/2005; 2013 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2042/2013).

49. Pažymėtina, kad pagal Įstatymo 7 straipsnį mokesčio už aplinkos teršimą mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai (1 dalis); mokestis už aplinkos teršimą sumokamas ir mokesčio už aplinkos teršimą deklaracija pateikiama ne vėliau kaip per 60 dienų nuo mokestinio laikotarpio pabaigos teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai, kurios veiklos teritorijoje mokesčio mokėtojas yra įregistruotas mokesčių mokėtojų registre (2 dalis). Nuo 2016 metų įsigaliojusioje Įstatymo 7 straipsnio 2 dalies redakcijoje mokesčio sumokėjimo ir deklaracijos pateikimo terminas nustatytas konkrečia data – einančių po mokestinio laikotarpio metų vasario 15 diena.

50. Byloje nėra ginčo dėl nustatytų faktinių aplinkybių, kad pareiškėjas mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracijas VMI už 2014–2016 metus pateikė 2018 m. sausio 8 d., t. y. akivaizdžiai praleidęs Įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą.

51. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra nurodoma, kad laiku nedeklaruotas apmokestinamųjų gaminių kiekis ir atitinkamai mokesčio nesumokėjimas gali būti vertinami kaip apmokestinamųjų gaminių nuslėpimas, tačiau Įstatymo 9 straipsnio 3 dalies, reglamentuojančios mokesčio už aplinkos teršimą mokėjimą didesniu tarifu, nuostatoms taikyti, būtent – mokesčio mokėtojo elgesio modelio – apmokestinamųjų gaminių kiekio nuslėpimo faktui konstatuoti, būtina taip pat nustatyti, jog mokesčių mokėtojas sąmoningai tyčia siekė konkretaus neteisėto rezultato – apmokestinamųjų gaminių kiekio nuslėpimo; tokias aplinkybes patvirtintų inter alia (be kita ko) apgaulingas apskaitos tvarkymas, apskaitos dokumentų klastojimas, trukdymas mokesčių administratoriui atlikti įstatyme nustatytas pareigas ir pan. (žr. 2015 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-768-438/2015). Tokios pat pozicijos, taikant Įstatymo 9 straipsnio 3 dalies nuostatas, laikomasi ir kitose administracinėse bylose, sprendžiant klausimą dėl mokesčio už aplinkos teršimą apmokėjimo padidintu tarifu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1422-525/2018; 2019 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-431-822/2019).

52. Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad nebuvo jokio pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas sąmoningai nuslėpė apmokestinamą pakuotę. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad nurodytas teisinis reglamentavimas aiškiai numato, kad už imperatyvių reikalavimų aplinkos apsaugos srityje nevykdymą įstatymas numato sankcijos taikymą – taikomas didesnis mokesčio tarifas. Pažymėtina, kad atsakovui teiktuose prieštaravimuose pareiškėjas neginčijo, jog iki 2015 metų, t. y. už 2012–2014 metus jis pakuočių apskaitos nevedė. Be to, net ir manant, kad pareiškėjas 2015–2016 metais tvarkė pakuočių apskaitą, o, kaip tvirtina pareiškėjas, šios dokumentacijos atsakovo specialistas nepriėmė, pareiškėjas visu tikrintu laikotarpiu mokesčių administratoriui neteikė deklaracijų, kurios parengiamos pakuočių apskaitos dokumentų pagrindu.

53. Pagal Aplinkos ministro 2009 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. D1-213 patvirtinto Mokesčio už aplinkos teršimą kontrolės tvarkos aprašo 8 punktą atlikdamas mokėtojo patikrinimą, pareigūnas tikrina mokėtojo pateiktų duomenų atitikimą deklaracijai, pateiktai Apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, iki patikrinimo pradžios. Pažymėtina, kad pareiškėjui nepaneigus, kad jis iki patikrinimo pradžios mokesčių administratoriui teisės aktų nustatytu terminu mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracijų neteikė, Įstatymo 9 straipsnio 3 dalies taikymo prasme nėra teisiškai reikšminga faktinė aplinkybė, kad, kaip tvirtina pareiškėjas, jis 2015–2016 metais tvarkė pakuočių apskaitą (joje nurodyti duomenys neaktualūs). Pareiškėjas nei atsakovui, nei teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose nepaaiškino, kodėl jis neteikė mokesčio už aplinkos teršimą deklaracijų iš eilės tris metus, nors, kaip teigiama, jis apskaitė 2015–2016 metais į vidaus rinką išleistas pakuotes, tačiau jų svoris lemia, kad pareiškėjui kilo pareiga sumokėti atitinkamą mokestį. Taigi visuma bylos aplinkybių patvirtina, kad atsakovas darė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas laiku nedeklaruodamas apmokestinamųjų pakuočių, jas nuslėpė ir vengė apskaičiuoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą, kas sudarė pagrindą pareiškėją apmokestinti didesniu tarifu.

54. Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

55. Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, proceso teisės normų nepažeidė, o pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

56. Pareiškėjas pateikė prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas, patirtas rengiant apeliacinį skundą. Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „E. E.“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė