041703f2-3f1a-44a8-9dd3-e91c5906079a · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2S-1607-823/2011Teisminio proceso Nr. 2-01-3-04096-2011-9Procesinio sprendimo kategorijos: 110.1; 122.4 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. rugpjūčio 19 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Godos Ambrasaitės-Balynienės, kolegijos teisėjų Antano Rudzinsko ir Vytauto Zeliankos, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Edgira“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Adsum“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi atskirÄ jį skundÄ , n u s t a t ė : Ginčo esmė Ginčas byloje kilęs dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo. Kreditorius UAB „Edgira“ kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas iÅ¡duoti teismo įsakymÄ dėl skolos, procesinių palÅ«kanų ir bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininko UAB „Adsum“. Kartu prašė teismo reikalavimui užtikrinti taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.

Å is praÅ¡ymas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartimi atmestas, kreditorius dėl paminėtos nutarties padavęs atskirÄ jį skundÄ , kuris apeliacinės instancijos teismo dar nėra iÅ¡nagrinėtas. Skolininkui pareiÅ¡kus prieÅ¡taravimus dėl teismo įsakymo, UAB „Edgira“ Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 439 straipsnio 3 dalies pagrindu pateikė teismui ieÅ¡kinį, kuriuo prašė iÅ¡ atsakovo UAB „Adsum“ priteisti jo naudai 10 940,02 Lt skolos, 53,84 Lt delspinigių, 8,05 procento dydžio procesines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Reikalavimo užtikrinimui pakartotinai pateikė praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – atsakovo turto areÅ¡tÄ . Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. balandžio 28 d. nutartimi netenkino ieÅ¡kovo UAB „Edgira“ praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodė, kad UAB „Edgira“, teikdama praÅ¡ymÄ dėl skolos priteisimo iÅ¡ skolininko (atsakovo) teismo įsakymu, prašė taikyti ir laikinÄ sias apsaugos priemones – areÅ¡tuoti pinigines lėšas, esančias kreditoriaus skolininko nurodytoje sÄ skaitoje, įsiskolinimo įvykdymui bei bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimui užtikrinti, o nesant pakankamai lėšų, areÅ¡tuoti kitÄ UAB „Adsum“ turtÄ .

Å is praÅ¡ymas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartimi nebuvo tenkintas. IeÅ¡kovas, teikdamas ieÅ¡kinį, vėl prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – atsakovo turto areÅ¡tÄ . Atsižvelgęs į tai, kad ieÅ¡kinio dėstomojoje dalyje ieÅ¡kovas nurodė, kad atsakovas neturi nekilnojamojo turto, teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas praÅ¡o taikyti laikinÄ jÄ apsaugos priemonę, numatytÄ CPK 145 straipsnio 1 dalies 3 punkte (kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovui ir esančių pas atsakovÄ ar trečiuosius asmenis, areÅ¡tÄ ) ir nurodė, kad dėl Å¡ios laikinosios apsaugos priemonės teismas jau pasisakė 2011 m. kovo 21 d. nutartyje, o naujų esminių aplinkybių, sudarančių pagrindÄ tenkinti ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ , teismui nebuvo pateikta.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad laikinosios apsaugos priemonės susijusios su apribojimais atsakovo atžvilgiu, jos turi bÅ«ti taikomos atsakingai ir neturi tapti ieÅ¡kovo materialinio ginčo sprendimo bÅ«du. IeÅ¡kovo reikalaujama suma nelaikytina didele. Be to, ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodė, kad atsakovas 2011 m. kovo mėnesį atliko dalinius mokėjimus. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai Atskiruoju skundu ieÅ¡kovas UAB „Edgira“ praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutartį ir pritaikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovui ir esančių pas atsakovÄ ar trečiuosius asmenis, areÅ¡tÄ .

Nurodo, kad, atsižvelgiant į įmonės apyvartÄ , ieÅ¡kovui reikalaujama iÅ¡ atsakovo suma yra labai didelė, dėl atsakovo vengimo įvykdyti prievolę ieÅ¡kovas patiria nuostolius. Å alis sieja nuomos santykiai, atsakovas (nuomininkas) naudojasi ieÅ¡kovui priklausančiu turtu, todėl skola nuolat auga. Skolininkas nereaguoja į raginimus sumokėti skolÄ , nesikreipia į kreditorių dėl įsipareigojimų vykdymo grafiko suderinimo. Atsakovas neturi nekilnojamojo turto, todėl kyla reali grėsmė, kad turtas, iÅ¡ kurio galimas iÅ¡ieÅ¡kojimas, gali bÅ«ti realizuotas, ir bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas, sÄ Å¾iningo kreditoriaus interesai gali bÅ«ti pažeisti.

Atsakovo turto areÅ¡tas reikalavimo sumos ribose nesutrikdytų jo veiklos. Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ atsakovas UAB „Adsum“ praÅ¡o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas yra lokalus įrodinėjimo dalykas, t. y. jis įrodinėjamas ir sprendžiamas atskirai nuo bylos įrodinėjimo dalyko. Todėl asmuo, praÅ¡antis taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, privalo įrodyti jų taikymo pagrindÄ ir konkrečiÄ apsaugos priemonę, kad teismas galėtų įvertinti jos bÅ«tinumÄ .

CPK 178 straipsnyje įtvirtinta Å¡alių pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. IeÅ¡kovas, teikdamas teismui pakartotinį praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nepateikė naujų faktų ar aplinkybių, patvirtinančių, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. IeÅ¡kovas nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių ieÅ¡kovo siekius Å¡alių ginÄÄ dėl skolos spręsti derybų bÅ«du, prieÅ¡ingai – ieÅ¡kovas, pažeisdamas sutartį dėl nekilnojamojo daikto nuomos, nepateikęs atsakovui pretenzijos sutartyje numatyta tvarka, vienaÅ¡aliÅ¡kai nutarė ginÄÄ spręsti teisme.

Faktas, kad atsakovas neatsiskaito su ieÅ¡kovu, nereiÅ¡kia, kad atsakovas vengs vykdyti teismo sprendimÄ . Atsakovas 2011 m. kovo mėn. atliko dalinius mokėjimus, tai leidžia pagrįstai teigti, kad atsakovas tik nesutinka su ieÅ¡kovo nurodytu skolos dydžiu. IeÅ¡kovo nurodytos aplinkybės, kad atsakovas vengia sumokėti skolÄ , yra pagrindas ginti savo teises ir teisėtus interesus įstatymų nustatyta tvarka, o ne pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. IeÅ¡kovas siekia apribojimais atsakovo atžvilgiu pažeisti Å¡alių teisinį lygiateisiÅ¡kumÄ , taip nepagrįstai įgydamas pranaÅ¡umÄ .

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų nebeįmanomas. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas – egzistuojanti teismo sprendimo neįvykdymo ar įvykdymo pasunkėjimo grėsmė, kuri pateisintų laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ .

Tai, jog konkrečiu atveju egzistuoja bÅ«simo teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė, turi pagrįsti Å¡ių priemonių taikymo praÅ¡antis asmuo (CPK 178 straipsnis). Teismų praktikoje aiÅ¡kiai suformuluota pozicija, jog spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ teismas iÅ¡ esmės nevertina ieÅ¡kovo reikalavimo pagrįstumo, todėl pagrįstai pripažintini atsakovo atsiliepime nurodyti argumentai, jog atsakovo atsisakymas įvykdyti ieÅ¡kovo reikalavimus (ieÅ¡kovo nurodomas kaip vengimas vykdyti prievolę) savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, nes ieÅ¡kovo reikalavimo pagrįstumas Å¡ioje proceso stadijoje nėra preziumuojamas, nebent atsakovo elgesys, prima facie vertinant į bylÄ pateiktus įrodymus, bÅ«tų akivaizdžiai piktybiÅ¡kas.

Tokių aplinkybių byloje nenustatyta. PrieÅ¡ingai, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, į bylÄ pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovas vykdo atsiskaitymus su ieÅ¡kovu, o tarp Å¡alių yra kilęs ginčas dėl prievolės dydžio, kuris bus teismo sprendžiamas įstatymų nustatyta tvarka. Esant tokioms aplinkybėms atsakovo elgesys neatsiskaitant su ieÅ¡kovu negali bÅ«ti vertinamas kaip prima facie neteisėtas, piktybiÅ¡kas elgesys, iÅ¡ kurio bÅ«tų galima daryti prielaidÄ , kad atsakovas vengs vykdyti teismo sprendimÄ , jei Å¡is bus palankus ieÅ¡kovui.

Laikinosios apsaugos priemonės taip pat nėra sankcija atsakovui už prievolės nevykdymÄ ar netinkamÄ vykdymÄ ir negali bÅ«ti naudojama kaip spaudimo atsakovui bÅ«das, nes tai neatitiktų įstatyme įtvirtintos Å¡ių priemonių taikymo paskirties, todėl atskirojo skundo argumentai, jog atsakovas, neatsiskaitydamas su ieÅ¡kovu, daro pastarajam žalÄ , teisėjų kolegijos pripažįstami teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingais nagrinėjamam klausimui spręsti. Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, jog turtinių ginčų atveju galima grėsmė bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui preziumuojama jei kilęs ginčas dėl didelės sumos priteisimo (Žr. pvz.:

Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-307/2008, Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. balandžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-271/2008, Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-782/2007 ir kt). Apeliantas pagrįstai nurodo, jog sÄ voka „didelė suma“ yra vertinamoji – tai, ar konkrečiu atveju pareikÅ¡tas didelės vertės turtinis reikalavimas teismas sprendžia vertindamas konkrečios bylos faktines aplinkybes.

Tačiau apeliantas nepagrįstai teigia, jog Å¡iuo atveju turi bÅ«ti vertinamas reikalavimo sumos dydis ieÅ¡kovui. Paminėta prezumpcija teismų suformuluota atsižvelgiant į tai, kad esant pareikÅ¡tam didelės vertės turtiniam reikalavimui atsakovui galėtų bÅ«ti objektyviai sunku įvykdyti bÅ«simÄ teismo sprendimÄ , jei Å¡is bÅ«tų palankus ieÅ¡kovui, taigi reikalavimo suma vertintina atsižvelgiant į jos dydį konkrečiam atsakovui, o ne laikinųjų apsaugos priemonių taikymo praÅ¡ančiam ieÅ¡kovui.

Kaip minėta, laikinosios apsaugos priemonės nėra teisinė sankcija atsakovui, taigi ieÅ¡kovo turtinė padėtis ir konkrečios sumos reikÅ¡mingumas jam nesudaro pagrindo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad Å¡ioje byloje pareikÅ¡to reikalavimo suma, atsižvelgiant į tai, kad atsakovu yra juridinis asmuo, byloje nėra duomenų apie tai, kad Å¡io asmens turtinė padėtis bÅ«tų sunki, atsakovui bÅ«tų pareiÅ¡kę reikalavimus kiti kreditoriai, net ir įvertinus tai, kad atsakovas neturi jam nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, nelaikytina didele.

Tai, kad Å¡alis siejant tęstiniams teisiniams santykiams atsakovo įsipareigojimai ieÅ¡kovui didėja taip pat nesudaro pagrindo ginčijamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį laikyti nepagrįsta, kadangi iÅ¡ ieÅ¡kovo neatimama teisė pasikeitus aplinkybėms, inter alia padidinus ieÅ¡kinio reikalavimus, iÅ¡ naujo pareikÅ¡ti praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 144 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgdama į iÅ¡dėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamÄ nutartį, teisingai aiÅ¡kino ir taikė laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ reglamentuojančias proceso teisės nuostatas, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį, kuriÄ naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Absoliučių ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Vadovaudamasi CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, 339 straipsniu, teisėjų kolegija n u t a r i a :              AtskirÄ jį skundÄ atmesti.             Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkė                                                                                            Goda Ambrasaitė-Balynienė Teisėjai                                                                                                        Antanas Rudzinskas Vytautas Zelianka