0416afe4-2bb3-4451-bde6-ca7e5a04880c · Panevėžio apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr Bylos Nr. 1S-29-334/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-53745-2017-7 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 2.14.4 PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2020 m. vasario 11 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Švitinienė, sekretoriaujant Neringai Aukštuolienei, dalyvaujant prokurorei Sigitai Bieliauskaitei, gynėjui advokatui Audriui Leonavičiui, nedalyvaujant asmeniui, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė A. D., neviešame teismo posėdyje išnagrinėjusi A.

D. skundÄ dėl Panevėžio apylinkės teismo RokiÅ¡kio rÅ«mų 2020 m. sausio 21 d. nutarties, kuria tenkintas VÅ¡Ä® RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninės teikimas dėl A. D. stacionarinio stebėjimo ir gydymo bendro stebėjimo sÄ lygomis pratęsimo, n u s t a t ė : 1. 2019-06-18 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi A. D., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje (2 veikos), BK 145 straipsnio 2 dalyje, nepakaltinamumo bÅ«senoje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sÄ lygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninėje.

2. VÅ¡Ä® RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninė 2020-01-09 teikimu kreipėsi į Panevėžio apylinkės teismo RokiÅ¡kio rÅ«mus, praÅ¡ydama A. D. taikomÄ priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimÄ bendro stebėjimo sÄ lygomis pratęsti.

3. Skundžiama nutartimi buvo tenkintas VÅ¡Ä® RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninės teikimas dėl A. D. stacionarinio stebėjimo ir gydymo bendro stebėjimo sÄ lygomis pratęsimo.

4. A. D., kaip matyti iÅ¡ skundo turinio, praÅ¡o panaikinti Panevėžio apylinkės teismo RokiÅ¡kio rÅ«mų 2020-01-21 nutartį ir taikyti priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimÄ pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis.

5. Teigia, kad jo laikymas ligoninėje yra nereikalingas. Nurodo, kad jaučiasi gerai, sportuoja, vaikšto į užsiėmimus ir planuoja savo ateities planus, nori adaptuotis visuomenėje ir dirbti. Teigia, kad jį prižiūrėtų brolis, kuris šiuo metu yra trumpam išvykęs. Jis gers vaistus ir gydymo nenutrauks.

6. Teismo posėdyje A. D. gynėjas prašė skundÄ tenkinti, prokurorė prašė A. D. skundÄ atmesti.

7. Skundas atmetamas.

8. IÅ¡nagrinėjęs skundo argumentus, teismui pateiktÄ medžiagÄ bei skundžiamÄ teismo nutartį, teismas konstatuoja, kad Panevėžio apylinkės teismo RokiÅ¡kio rÅ«mai 2020-01-21 nutartimi pagrįstai A. D. pratęsė priverčiamosios medicinos priemonės - stacionarinio stebėjimo RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sÄ lygomis - taikymÄ , todėl tenkinti A. D. skundÄ nėra pagrindo.

9. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingÄ veikÄ , taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos bÅ«klė bei iÅ¡nyksta jo pavojingumas. Å ių priemonių taikymas priklauso iÅ¡imtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis) bei į sveikatos priežiÅ«ros įstaigos iÅ¡vadÄ , kuri yra rekomendacinio pobÅ«džio. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymÄ :

1) asmens psichinė sveikata, ir 2) su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.

10. Asmens psichikos bÅ«klės vertinimas bei jos nustatymas yra specialių žinių reikalaujantis klausimas, todėl Å¡iuo atveju svarbiÄ reikÅ¡mę įgyja A. D. gydančių gydytojų iÅ¡vados ir rekomendacijos. IÅ¡ byloje esančių medicininių dokumentų matyti, kad A. D. diagnozuota paranoidinė Å¡izofrenija.

11. SkundžiamÄ nutartį priėmęs apylinkės teismas, spręsdamas dėl priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo tikslingumo A. D., pagrįstai rėmėsi VÅ¡Ä® RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninės Komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobÅ«džio priemonių pratęsimo (toliau – Komisija) 2020 m. sausio 2 d. medicininės apžiÅ«ros iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad A. D. psichikos bÅ«sena gerėjanti, tačiau dar nepakankamai stabili: stebimuoju laikotarpiu ligonis skyriuje adaptavosi, jo elgesys formaliai teisingas – be konfliktų, agresijos, dienotvarkės pažeidimų; nepaisant gydymo adekvačiomis terapinėmis dozėmis, ligonis iÅ¡lieka nenuoseklaus mÄ stymo, paralogiÅ¡kų samprotavimų, iÅ¡sakantis savęs pervertinimo lygio idėjas; pakilios nuotaikos, egocentriÅ¡kas; formaliai kritiÅ¡kas veikos atžvilgiu, tačiau atkakliai praÅ¡o jį iÅ¡leisti, argumentuodamas susidariusiomis skolomis už butÄ bei poreikiu dirbti.

Todėl Komisija rekomendavo tęsti A. D. priverstinį gydymÄ bendro stebėjimo sÄ lygomis VÅ¡Ä® RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninėje (b. l. 2-3). Å ios ligoninės atstovė pirmosios instancijos teisme iÅ¡ esmės sutiko su Komisijos iÅ¡vada ir nurodė, kad A. D. stebimas ir gydomas stacionare pirmÄ pusmetį, jo psichikos bÅ«klė gėrėja, tačiau dar nėra pakankamai stabili, todėl nurodė, kad A. D. reikalingas stebėjimas ir gydymas tomis pačiomis sÄ lygomis. IÅ¡ to seka, kad tiek Komisija, tiek ligoninės atstovė buvo vieningos nuomonės ir rekomendavo tęsti priverstinį A.

D. gydymÄ stacionare. Apygardos teismui duomenys, paneigiantys ar sukeliantys abejonių dėl minimos Komisijos iÅ¡vados bei ligoninės atstovės paaiÅ¡kinimų pagrįstumo, nėra pateikti, todėl Å¡iais bylos duomenimis nėra pagrindo netikėti.

12. Kaip jau minėta, Komisijos iÅ¡vadoje konstatuota, kad A. D. psichinė bÅ«sena gerėjanti, tačiau labai svarbu įvertinti ir Å¡ios pagerėjusios sveikatos bÅ«klės stabilumÄ , nes tik tokiu atveju galima daryti kategoriÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , jog tik stabiliai pagerėjusios psichikos bÅ«klės asmuo galės pats savarankiÅ¡kai tęsti gydymÄ ambulatoriÅ¡kai. Esant abejonėms dėl asmens pagerėjusiosios psichikos bÅ«klės stabilumo, jam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė negali bÅ«ti keičiama į Å¡velnesnę, juolab į ambulatorinį stebėjimÄ pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje.

Tokia yra teismų formuojama praktika analogiÅ¡kose bylose. Nagrinėjamu atveju apygardos teismas sutinka su apylinkės teismu, kad A. D. psichikos bÅ«klė dar nėra pakankamai stabili. Tai patvirtina prieÅ¡ tai jau minėta Komisijos iÅ¡vada bei ligoninės atstovės paaiÅ¡kinimai apylinkės teismo posėdyje. Dar daugiau, negalima nepaisyti to, kad A. D. psichikos bÅ«klė gerėja tik per pirmÄ jį pusmetį bei vis dar yra nenuoseklaus mÄ stymo, iÅ¡lieka afektiniai svyravimai, ryÅ¡ki mÄ stymo patologija (pagreitėjęs, nenuoseklus, rezonieriÅ¡kas), nekritiÅ¡kas padarytai veikai.

Aptarti duomenys leidžia spręsti, kad nuo A. D. psichikos bÅ«klės pagerėjimo buvo praėjęs nedidelis laiko tarpas tam, kad bÅ«tų galima padaryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , jog pagerėjusi jo psichikos bÅ«klė yra stabili. PrieÅ¡ingai, jo psichikos bÅ«klė dar nėra pakankamai gera, todėl apylinkės teismas pagrįstai pripažino, jog jo psichinė bÅ«klė Å¡iuo metu nėra pakankama taikomÄ priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę naikinti ar keisti į Å¡velnesnę. Vien tai, kad pats A.

D. laiko save sveiku ir atkakliai prašo jį išleisti, argumentuodamas noru adaptuotis visuomenėje bei poreikiu dirbti, šios išvados nepaneigia.

13. Apygardos teismo vertinimu, Å¡iuo atveju nėra pagrindo ir iÅ¡vadai, kad A. D. socialinis pavojingumas yra sumažėjęs. Kaip minėta, Komisijos iÅ¡vadoje nurodyta, kad A. D. mÄ stymas nenuoseklus, pagreitinto tempo, paralogiÅ¡kas, rezonieriÅ¡kas, kalba monologu, į užduotus klausimus atsakyti nepajėgia, akių kontakto nepalaiko. Svarbu ir tai, kad A. D. savo bÅ«klei visiÅ¡kai nekritiÅ¡kas. Visa tai neleidžia tvirtinti, kad A. D. nebėra pavojingas visuomenei. Ä®vertinus aukščiau nurodytų aplinkybių visumÄ , darytina iÅ¡vada, kad nors A.

D. psichikos bÅ«klė ir yra gerėjanti, tačiau nėra pakankamai stabili, dėl ko jam nerekomenduojama dabartinėje stadijoje pakeisti priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę Å¡velnesne. Apygardos teismas sprendžia, kad Å¡iuo metu A. D. ambulatorinis stebėjimas kol kas nebÅ«tų pakankama priemonė priverčiamųjų medicinos priemonių tikslams pasiekti. Skunde nurodomi teiginiai, kad jis galėtų tęsti gydymÄ ambulatoriÅ¡kai nėra pagrįsti, jie deklaratyvÅ«s, jų nepatvirtina medicinos specialistų iÅ¡vada.

Be to, A. D. argumentai, praÅ¡ymai dėl ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis pakeitimo grindžiami ryÅ¡iu su broliu, kurio pagalba, tikėtina, bÅ«tų siekiama padėti užtikrinti A. D. ambulatorinį stebėjimÄ pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis. Tačiau byloje nėra jokių duomenų (įrodymų), kurių pagrindu bÅ«tų galima daryti atitinkamas iÅ¡vadas apie aplinkÄ , į kuriÄ A. D. grįžtų, jeigu taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarus stebėjimas ir gydymas bendro stebėjimo sÄ lygomis bÅ«tų pakeista į ambulatorinį stebėjimÄ .

Pažymėtina ir tai, kad Å¡iuo metu brolis yra iÅ¡vykęs ir nėra duomenų, kada jis sugrįš, kas taip pat neleidžia vertinti, jog brolis galėtų užtikrinti efektyvų A. D. ambulatorinį stebėjimÄ .

14. Apygardos teismas pažymi, kad priverčiamÄ ja medicinos priemone užtikrinama pavojingÄ veikÄ padariusio asmens sveikatos apsaugos, gydymo bei kiti svarbÅ«s interesai. Be to, paskirta priverčiamoji medicinos priemonė turi bÅ«ti tokia, kad ne tik užtikrintų pavojingÄ veikÄ padariusio asmens interesų apsaugÄ , bet ir apsaugotų visuomenę nuo kitų galimų sutrikusios psichikos asmenų pavojingų veikų.

15. Atsižvelgęs į tai, kas iÅ¡dėstyta, aukÅ¡tesnės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama Panevėžio apylinkės teismo RokiÅ¡kio rÅ«mų 2020 m. sausio 21 d. nutartis, kuria pratęsta A. D. taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sÄ lygomis, yra pagrįsta ir teisėta, naikinti ar keisti jÄ skunde iÅ¡dėstytais motyvais pagrindo nėra. Galiausiai pažymėtina, kad esant akivaizdžiam A. D. psichikos bÅ«klės pagerėjimui, Komisija spręs dėl jam reikalingo tolimesnio medicinos priemonių taikymo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi n u t a r i a : atmesti A. D. skundÄ ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo RokiÅ¡kio rÅ«mų 2020 m. sausio 21 d. nutartį. Nutartis neskundžiama. Teisėja Danutė Å vitinienė