2023-01-11 Nr. AB-1052-3-61-3-01420-2022-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. B. skundą atsakovui Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.
Legislator headnote
AI generated2023-01-11 Nr. AB-1052-3-61-3-01420-2022-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėja nurodė, jog ji nepadarė tarnybinio pažeidimo, kuriuo yra kaltinama, todėl tarnybinė nuobauda už šį pažeidimą buvo skirta nepagrįstai ir neteisėtai. Kompiuteriu, kuriame darbdavys neva rado informaciją apie atitinkamų dokumentų buvimą, pareiškėja naudojosi tik iki to laiko, kol buvo perkelta dirbti į Kauną, t. y. iki 2019 m. balandžio 19 d. Pareiškėja perkelta dirbti į Kauną ten gavo kitą tarnybinį kompiuterį, o kompiuteris Nr. 390 liko darbdavio žinioje ir nuo 2019 m. balandžio 19 d. ji juo nesinaudojo, neturėjo jokios prieigos, o iki darbdavio atlikto kompiuterio patikrinimo, šis kompiuteris buvo naudojamas kitų asmenų.
Full text
Administracinė byla Nr. eA-1051-552/2023
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01420-2022-6
Procesinio sprendimo kategorija 21.2, 21.3.8
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. sausio 11 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. B. skundą atsakovui Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. 1. Pareiškėja R. B. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) direktoriaus 2022 m. kovo 4 d. įsakymą Nr. TE-69 „Dėl R. B. atleidimo iš vidaus tarnybos“ (toliau – ir 2022 m. kovo 4 d. Įsakymas); 2) panaikinti Tarnybos direktoriaus 2021 m. gegužės 10 d. įsakymą Nr. TE-111 „Dėl R. B., atleistos iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusia tarnybinį nusižengimą ir savo poelgiu pažeminusia pareigūno vardą“ (toliau – ir 2021 m. gegužės 10 d. Įsakymas); 3) priteisti pareiškėjai iš Tarnybos šešių pareiškėjos vidutinių darbo užmokesčių dydžio kompensaciją; 4) priteisti pareiškėjai iš Tarnybos darbo užmokestį už laikotarpį nuo jos atleidimo iš einamų pareigų iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėja skunde nurodė, kad:
2.1. Griežčiausia tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos – pareiškėjai paskirta neteisėtai ir nepagrįstai, nes buvo pažeista tarnybinės atsakomybės taikymo procedūra ir terminai, o Tarnybos Imuniteto ir kontrolės skyriaus 2021 m. gegužės 7 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 04/8-9-3009 „Dėl Vilniaus apygardos valdybos nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyresniosios tyrėjos (nuo 2019 m. balandžio 18 d. – Kauno apygardos valdybos nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus tyrėjos) R. B. veiksmų (neveikimo)“ (toliau – ir Išvada) nepagrįsta objektyviais duomenimis, kurie patvirtintų visas jos tarnybinės atsakomybės sąlygas. Teigė, jog darbdavys, atlikęs informacijos patikslinimą ir konstatavęs, kad dėl pareiškėjos veiksmų nėra pagrindo nei pradėti ikiteisminio tyrimo, nei atlikti tarnybinio patikrinimo, nes nuo veiksmų yra praėjęs daugiau kaip 1 metų terminas, vėliau savo nuomonę pakeitė ir dėl tų pačių veiksmų pats pradėjo tiek ikiteisminį tyrimą, tiek ir tarnybinį patikrinimą, kas laikytina tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 (toliau – ir Tvarkos aprašas) 9.6 punkto pažeidimu. Pagal Tvarkos aprašo 10 ir 12 punktų nuostatas, darbdavys šių normų nesilaikė ir tarnybinį patikrinimą pareiškėjos atžvilgiu atnaujino bei drausminę nuobaudą jai paskyrė dar nesibaigus baudžiamajam procesui. Tvarkos aprašo 9.6 punkto pažeidimu laikytina aplinkybė, jog Tarnybos direktoriaus 2022 m. kovo 4 d. Įsakymu pareiškėjai paskirta nuobauda – atleidimas iš tarnybos, už pažeidimą, kuris neva buvo padarytas 2018 m. spalio 23 dieną, t. y. nuo veiksmų (neveikimo) padarymo dienos, iki nuobaudos paskyrimo dienos praėjo daugiau nei 3 metai. 3 metų terminas, nustatytas Tvarkos aprašo 9.6 punkte yra naikinamasis, todėl jokiais atvejais nuobaudos nebuvo galima skirti šiam terminui pasibaigus.
2.2. Pareiškėja nurodė, jog ji nepadarė tarnybinio pažeidimo, kuriuo yra kaltinama, todėl tarnybinė nuobauda už šį pažeidimą buvo skirta nepagrįstai ir neteisėtai. Kompiuteriu, kuriame darbdavys neva rado informaciją apie atitinkamų dokumentų buvimą, pareiškėja naudojosi tik iki to laiko, kol buvo perkelta dirbti į Kauną, t. y. iki 2019 m. balandžio 19 d. Pareiškėja perkelta dirbti į Kauną ten gavo kitą tarnybinį kompiuterį, o kompiuteris Nr. 390 liko darbdavio žinioje ir nuo 2019 m. balandžio 19 d. ji juo nesinaudojo, neturėjo jokios prieigos, o iki darbdavio atlikto kompiuterio patikrinimo, šis kompiuteris buvo naudojamas kitų asmenų.
2.3. Iš Išvados nėra aišku, kokiais būdais ir objektyviais įrodymais Tarnyba nustatė, kad būtent pareiškėjos darbiniame kompiuteryje Nr. 390, būtent 2018 m. spalio 23 d. (o ne kitu laiku) atsirado atitinkami dokumentai. Pareiškėjai nebuvo žinoma, kad jos buvusiame tarnybiniame kompiuteryje kažkada buvo Išvadoje nurodytos dokumentų laikmenos. Šiuo atveju negali būti konstatuota pareiškėjos kaltė dėl nepranešimo apie tokių dokumentų egzistavimą jos kompiuteryje bei neva disponavimą jais.
2.4. Pareiškėja kaltinama neveikimu, t. y. jai teisės aktais nustatytų imperatyvių pareigų nevykdymu, tačiau iš Išvados turinio taip ir nėra aišku, kokią imperatyvią teisės normą pareiškėja pažeidė. Iš Išvados nėra aišku, už kokių konkrečiai dokumentų turėjimo / buvimo kompiuteryje / radimo kompiuteryje nepranešimą pareiškėja yra patraukta tarnybinėn atsakomybėn, ar Išvadoje išvardinti veiksmai kiekvienas atskirai yra kvalifikuoti kaip pareigūno vardo žeminimas, ar pareigūno vardas buvo pažemintas jų visetu. Joks teisės aktas nedraudžia pareigūnui būti darbo vietoje pasibaigus jo darbo valandoms, skanuoti, kopijuoti dokumentus neįjungus šviesos, pasišviečiant kitu prietaisu, išsinešti savo asmeninius daiktus, t. y. joks teisės aktas nenumato pareigūno pareigos tokiems veiksmams atlikti gauti išankstinio Tarnybos vadovybės sutikimo, todėl tokie veiksmai ne tik kad negali būti vertinami kaip teisės aktų pažeidimas ar tarnybinis nusižengimas, o juo labiau kaip pareigūno vardo pažeminimas.
2.5. Pareiškėjos veiksmus kvalifikavusi kaip pareigūno vardo pažeminimą, Tarnyba neįrodė nei pareigūnės kaltės, nei konkrečių pasekmių – akivaizdžiai pažeminto tarnybos sistemos autoriteto, akivaizdžiai sugriauto pasitikėjimo tarnyba ar jos kompromitavimo. Šiuo atveju pareiškėjos atlikti veiksmai yra tiek nutolę nuo jos vykdytų pareigų, kad atsakovo autoriteto pažeminimas yra tik teorinis, o ne akivaizdus, t. y. nėra pagrindinės būtinos sąlygos taikyti griežčiausią poveikio priemonę – atleidimą iš pareigų. Pareiškėjos įsitikinimu jai paskirta nuobauda už tarnybinį nusižengimą – atleidimas iš tarnybos – yra neproporcinga ir per griežta. Be kita ko, tarp šalių yra susiklostę itin konfliktiški ir nekonstruktyvūs tarpusavio santykiai ir pareiškėjai nebus jokių galimybių toliau dirbti Tarnyboje.
3. Atsakovas Tarnyba atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmeti.
4. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Pareiškėjai 2021 m. gegužės 10 d. Įsakymo 3 punkte buvo išaiškinta šio įsakymo apskundimo tvarka. Per nurodyta 30 dienų terminą pareiškėja šio įsakymo neskundė ir susipažinti su tarnybinio patikrinimo medžiaga neprašė. Pareiškėjai apie tai, kad nutraukus ikiteisminį tyrimą jos atžvilgiu iškarto buvo atnaujintas sustabdytas tarnybinis patikrinimas buvo žinoma. Pareiškėja sąmoningai klaidina teismą, kad ikiteisminis tyrimas jos atžvilgiu buvo pradėtas remiantis tik patikslinimo metu surinkta medžiaga. Būtent pareiškėjos piktybinis elgesys, kuomet ji per jai nurodytą terminą nepateikė savalaikio paaiškinimo pagal atliekamą tarnybinį patikrinimą ir savo 2021 m. balandžio 19 d. Tarnybai adresuotame elektroniniame laiške nurodė, kad ji neturi duomenų ir dokumentų, reikalingų paaiškinimo pagal 2020 m. balandžio 9 d. pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo (pareigūno vardo pažeminimo) pateikimui ir sąlygojo tarnybinio patikrinimo termino pratęsimą.
4.2. Nurodė, jog pareiškėja sąmoningai nutyli, kad Tarnyba geranoriškai atsižvelgdama į tai, kad ikiteisminio tyrimo apimtis yra gana didelė 2021 m. balandžio 21 d. raštu Nr. 25/8-9-6022 pratęsė jai terminą iki 2021 m. balandžio 27 d. suteikiant galimybę susipažinti su medžiaga ir pateikti paaiškinimą dėl jos atžvilgiu atliekamo tarnybinio patikrinimo. Tarnybos duomenimis pareiškėja tuo metu niekur nedirbo, tačiau per jai suteiktą laiką su ikiteisminio tyrimo medžiaga ji atvyko susipažinti tris kartus: 2021 m. balandžio 21 d., 2021 m. balandžio 22 d. ir 2021 m. balandžio 23 d. Nors pareiškėjai ir buvo suteikta galimybė tęsti susipažinimą su ikiteisminio tyrimo medžiaga toliau, tačiau ji daugiau pageidavimo neišreiškė ir nepaisant to, kad paaiškinimo pateikimo terminas buvo pratęstas ir ji visgi atvyko susipažinti su medžiaga, paaiškinimo taip ir nepateikė.
4.3. Tarnyba nesutiko su pareiškėjos teiginiu, jog jai nebuvo žinoma, „kad jos kompiuteryje kažkada buvo išvadoje nurodytos dokumentų laikmenos“. Aplankas, kuriame buvo šių dokumentų laikmenos buvo išsaugotas pareiškėjos kompiuterio darbalaukyje. Nesutiko ir su kitu pareiškėjos teiginiu, jog „jai neaišku kokiais būdais jos kompiuteryje būtent 2018 m. spalio 23 d. atsirado atitinkami dokumentai“ ir teigė, kad šis pareiškėjos teiginys yra klaidinančio pobūdžio, nes išvadoje pakankamai aiškiai ir detaliai išaiškintas visas dokumentų atsiradimo kelias. Objektyviais duomenimis įrodyta ir ta aplinkybė, kad šių dokumentų perkėlimas vyko pareiškėjai esant darbe. Tai patvirtina pareiškėjos susirašinėjimas elektroniniu paštu su viršininkais, darbas integruotoje baudžiamojo proceso informacinėje sistemoje būtent 2018 m. spalio 23 d.
4.4. Pareiškėjos manymas, kad „rasti jos kompiuteryje dokumentai, kurie susiję su Tarnybos vykdytais viešaisiais pirkimai, neturėtų būti įslaptinti“, yra tik jos subjektyvi nuomonė, kurią paneigia Tarnybos specialiosios ekspertų komisijos išvada, kurioje konstatuota, kad 22 vienetai dokumentų yra įslaptinta informacija. Pareiškėja apie šį neteisėtą įslaptintos informacijos disponavimo ir galimo atskleidimo, praradimo faktą bei darbo su įslaptintos informacijos reikalavimų pažeidimus nedelsiant, kaip to reikalauja teisės aktai, nepranešė nei savo tiesioginiam vadovui ar Tarnybos vadovybei, nei kitai kompetentingai institucijai ar įstaigai, nesiėmė neatidėliotinų priemonių įvykio vietai apsaugoti, nepranešė už įslaptintos informacijos apsaugą atsakingam asmeniu.
4.5. Pareiškėja nepateikė į šią administracinę bylą jokių objektyvių duomenų ir įrodymų, susijusių su jos sveikatos pablogėjimu tą dieną, jos buvimu ligoninėje iki vėlaus vakaro, todėl teiginiai, susiję su jos bloga savijauta yra nepagrįsti. Pareiškėja jokia forma nebuvo informavusi nei savo tiesioginio vadovo, nei aukštesnio vadovo apie tai, kad nori vakare atvykti į tarnybą ir sutvarkyti savo darbus bei tinkamai juos perduoti kolegoms. Tarnybinio patikrinimo metu įrodyta (iš vaizdo įrašų medžiagos), kad pareiškėja tarnybinėse patalpose buvo be vadovybės leidimo naktį ir net nejungė šviesos, pasišviesdavo telefonu.
4.6. Tarnybinio patikrinimo metu nebuvo nustatyta nei vieno veiksmo, kurį pareiškėja būtu atlikusi kokiame nors turimame savo ikiteisminiame tyrime arba būtų paruošusi bent vieną medžiagą tinkamam perdavimui kolegoms t. y. butu surašiusi priėmimo - perdavimo aktus, sudėjusi tinkamai bylas ir dokumentus ir panašiai. Be to, tarnybinio patikrinimo metu įrodyta, kad pareiškėja naudodamasi tarnybos spausdintuvais ir kopijavimo aparatais kopijavo ir spausdino dokumentus savo reikmėms, kadangi nebuvo rasta darbo vietoje jokių dokumentų, kurie būtu palikti, paruošti perduoti vadovams arba įdėti į bylas. Pareiškėja be vadovų žinios ir leidimo išsinešė savo interesams atspausdintus dokumentus, pasisavino Tarnybos popierių, išeidama net neįjungė signalizacijos.
II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. spalio 24 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.
6. Teismas nustatė, jog 2020 m. kovo 4 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuriame pareiškėjai buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 228 straipsnio 1 dalį ir 296 straipsnį. Vadovaujantis Tvarkos aprašo, 6 punkto reikalavimais, Tarnybos direktoriaus 2020 m. kovo 10 d. pavedimu Nr. 04/8-5-2650 pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjos veiksmų ir tuo pačiu, atsižvelgiant į Tvarkos aprašo 10 punktą, buvo priimtas sprendimas pareiškėjos tarnybinį patikrinimą sustabdyti, nes negalima buvo šio tarnybinio nusižengimo akivaizdžiai atriboti nuo tiriamų nusikalstamų veikų ir užbaigti tarnybinį patikrinimą.
Tarnybos direktorius, atsižvelgdamas į atlikto kito tarnybinio patikrinimo 2020 m. rugsėjo 16 d. išvadą Nr. 04/1-8872, 2020 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. TE-266 atleido pareiškėją iš vidaus tarnybos. Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras 2021 m. vasario 26 d. nutarimu ikiteisminio tyrimo dalį dėl pareiškėjos nutraukė, kadangi ikiteisminio tyrimo metu nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamosios kaltę dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 296 straipsnyje padarymo ir nutraukė ikiteisminį tyrimą, nepadarius veikos, kurios požymiai numatyti BK 228 straipsnio 1 dalyje, o kitą dalį dėl ikiteisminio tyrimo pagal BK 296 straipsnį ir 297 straipsnio 1 dalį sustabdė, nenustačius šias nusikalstamas veikas padariusio asmens. 2021 m. kovo 23 d. tikslinant aplinkybes dėl 2021 m. vasario 26 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą įsiteisėjimo, Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras žodžiu informavo, kad skundų dėl minėto nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą bei prašymų atnaujinti apskundimo terminą nebuvo gauta. 2021 m. kovo 24 d.
Tarnybos direktoriaus sprendimu Nr. 04/8-9-1960, vadovaujantis Tvarkos aprašo 11 punkto, 13 punkto ir 14 punkto reikalavimais, sustabdytas tarnybinis patikrinimas buvo atnaujintas ir tęsiamas vadovaujantis Tvarkos aprašo 14 punktu, nesant nei vieno iš Tvarkos aprašo 9 punkto nustatyto tarnybinio patikrinimo procedūros nepradėjimo ar nutraukimo atvejo. 2021 m. gegužės 10 d. Įsakymu buvo pripažinta, kad pareiškėja eidama Kauno apygardos valdybos (toliau – ir KAV) nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus (toliau – ir NVTS) tyrėjos pareigas, Tarnybos direktoriaus 2020 m. spalio 14 d.
įsakymu atleista iš vidaus tarnybos, padarė tarnybinį nusižengimą ir savo poelgiu pažemino pareigūno vardą, už kurį jai turėtu būti paskirta tarnybinė nuobauda - atleidimas iš vidaus tarnybos. Pareiškėjai buvo išaiškinta šio įsakymo apskundimo tvarka, tačiau per nurodytą 30 dienų nustatytą terminą ji šio įsakymo neskundė. Pareiškėjai apskundus Tarnybos direktoriaus 2020 m. spalio 14 d. įsakymą Nr. TE-266, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. kovo 3 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino, panaikino minėtą įsakymą ir grąžino pareiškėją į Tarnybos KAV NVTS tyrėjos pareigas, priteisė pareiškėjai iš Tarnybos darbo užmokestį už laikotarpį nuo jos atleidimo iš einamų pareigų, t. y. nuo 2020 m. spalio 14 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, taip pat priteisė pareiškėjai iš Tarnybos 900 Eur bylinėjimosi išlaidų, nurodė Tarnybai sprendimą vykdyti skubiai.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs Tarnybos apeliacinį skundą, 2022 m. gegužės 25 d. nutartimi Tarnybos apeliacinį skundą atmetė, paliko galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 3 d. sprendimą. Tarnybos direktorius, vykdydamas teismo sprendimą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 79 straipsnio 2 dalimi, 2022 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. T-68 grąžino pareiškėją į vidaus tarnybą, tačiau tą pačią dieną, vadovaujantis Statuto 9 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 5 punktu, 72 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 14 punktu, bei atsižvelgiant į galiojantį 2021 m. gegužės 10 d.
Įsakymą, Tarnybos direktorius 2022 m. kovo 4 d. Įsakymu atleido pareiškėja iš vidaus tarnybos.
7. Teismas vertino, kad tarnybinis patikrinimas pareiškėjai buvo pradėtas ir sustabdytas pradėjus ikiteisminį tyrimą, tačiau 2021 m. kovo 24 d. buvo atnaujintas nepažeidus Tvarkos aprašo 10 ir 12 punktų reikalavimų, vadovaujantis 10 ir 11 punktais, todėl 3 metų senaties terminas nebuvo praleistas. Be to, 2021 m. balandžio 19 d. Tarnybos direktoriaus sprendimu Nr. 04/8-9-2574 vadovaujantis Tvarkos aprašo 23 punktu, tarnybinio patikrinimo terminas buvo pratęstas 30 dienų. Pareiškėja nepateikė paaiškinimo pagal atliekamą tarnybinį patikrinimą, o 2021 m. balandžio 19 d. Tarnybai adresuotame elektroniniame laiške nurodė, kad ji neturi duomenų ir dokumentų, reikalingų paaiškinimo pagal 2020 m. balandžio 9 d. pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo. Tarnyba, atsižvelgdama, kad ikiteisminio tyrimo apimtis yra gana didelė 2021 m. balandžio 21 d. raštu Nr. 25/8-9-6022 pratęsė pareiškėjai terminą iki 2021 m. balandžio 27 d. suteikiant galimybę susipažinti su medžiaga ir pateikti paaiškinimą dėl jos atžvilgiu atliekamo tarnybinio patikrinimo. Pareiškėja su ikiteisminio tyrimo medžiaga susipažino tris kartus, tačiau paaiškinimų dėl pradėto tarnybinio nusižengimo nepateikė.
8. Teismas nustatė, jog pareiškėja atleista konstatavus, kad nuo 2018 m. spalio 23 d. 14:00 val. iki patikrinimo metu nenustatyto laiko, adresu Šermukšnių g. 3, Vilniuje, 406 kabinete, savo buvusioje darbo priemonėje - darbiniame stacionariame kompiuteryje neturėdama teisinio ir faktinio pagrindo disponavo 8210 vienetais dokumentų rinkmenomis, kurios didžiąja dalimi susijusios su Tarnybos atliktomis viešųjų pirkimų procedūromis tiek viešomis, tiek ir neviešo pobūdžio, taip pat dokumentų rinkmenomis, susijusiomis su Tarnybai skirtais asignavimais ir finansinėmis ataskaitomis, iš kurių pagal Tarnybos specialiosios ekspertų komisijos įvertinimą – 22 vienetų dokumentų turinį sudaro įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, kurios buvo sukurtos kitų Tarnybos darbuotojų, kurie turėjo įgaliojimus inicijuoti ir vykdyti viešųjų pirkimų procedūras.
Siekiant atlikti kompiuteryje Nr. 390 esančios informacijos identifikavimą ir tolesnius veiksmus, iš kompiuterio Nr. 390 buvo išimtas kietasis diskas. Kompiuteris Nr. 390 iki 2019 m. gegužės 13 d. buvo naudojamas pareiškėjos. Vėliau, su EnCase V. 8 programa buvo apdoroti duomenys, atlikta failų paieška pagal reikšminius žodžius ir ištrintų failų ir aplankų automatinis atstatymas - šio veiksmo metu kompiuteryje Nr. 390 buvo rasti ištrintų dokumentų failai (iš viso 8 210). Tarnyba, atlikusi rastų ištrintų bei atstatytų 8 210 dokumentų failų (rinkmenų) analizę, nustatė, kad dokumentų rinkmenos didžiąja dalimi susijusios su Tarnybos atliktomis viešųjų pirkimų procedūromis, tiek viešomis, tiek ir neviešo pobūdžio, taip pat dokumentų rinkmenos, susijusios su Tarnybai skirtais asignavimais ir finansinėmis ataskaitomis.
Atsakovas, įvertinęs 2019 m. spalio 9 d. kompiuterio Nr. 390 apžiūros metu suformuotoje kompiuterinių laikmenų apžiūros ataskaitoje esančius duomenis, nustatė, kad rastos ir atstatytos 8 210 vienetų dokumentų rinkmenos buvo sukurtos (nukopijuotos) kompiuterio Nr. 390 kietojo disko į darbalaukio aplankalą pavadinimu „Rasa4“ per vienos dienos įvykį – 2018 m. spalio 23 d. nuo 14.00 val. iki 15.00 val. Kada minėtos dokumentų rinkmenos ir skenuoti dokumentai bei aplankai ištrinti - nenustatyta. Todėl šie Tarnybos pateikti duomenys aiškiai patvirtino, kad pareiškėjai buvo žinoma, kad jos kompiuteryje buvo tyrimo išvadoje nurodytos dokumentų laikmenos.
Be to, aplankas, kuriame buvo šių dokumentų laikmenos išsaugotas pareiškėjos priskirto kompiuterio darbalaukyje. Šios nustatytos aplinkybės aiškiai patvirtino, kad buvo patikrintas būtent pareiškėjos tuo metu naudojamas tarnybinis kompiuteris.
9. Teismas pažymėjo, kad neginčijamai nustatyta, kad 2018 m. spalio 23 d. nuo 14.00 val. iki 15 val. buvo nukopijuoti/perkelti į pareiškėjos tarnybinį stacionarų kompiuterį Nr. 390, Tarnybos darbuotojų sudaryti dokumentų failai (iš viso 8 210 vienetų.), iš kurių 22 vienetų dokumentų rinkmenos sudaro Tarnybos įslaptintos informacijos dokumentų turinį. Minėti slaptumo žymas turintys 22 dokumentai buvo susiję su Tarnybos vykdomais viešaisiais pirkimais. Nors pareiškėja turėjo leidimą, suteikiantį teisę dirbti su įslaptinta informacija, tačiau neturėjo įgaliojimų inicijuoti ir vykdyti viešųjų pirkimų procedūras. Taigi, slaptumo žymas turintys 22 dokumentai pateko į pareiškėjos darbo kompiuterį, kai ji neturėjo teisės susipažinti su šiais dokumentais, juos turėti, jais disponuoti. Todėl pareiškėja nevykdė teisės aktų, reglamentuojančių įslaptintos informacijos apsaugą, reikalavimų, nesivadovavo principu „būtina žinoti“. Pareiškėja nedelsdama, bet ne vėliau kaip per vieną darbo dieną, nepranešė už įslaptintos informacijos apsaugą atsakingam asmeniui apie įslaptintos informacijos praradimą ar atskleidimą, taip pat kitus įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimų pažeidimus; nesiėmė jokių veiksmų užkirsti kelio neteisėtoms kitų asmenų veikoms, dėl kurių įslaptinta informacija galėjo būti atskleista, prarasta, sunaikinta, pagrobta ar kitaip neteisėtai įgyta ir apie šiuos faktus įslaptintos informacijos atskleidimo ar praradimo aplinkybes nedelsdama, bet ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo minėtų aplinkybių atsiradimo, nepranešė už įslaptintos informacijos apsaugą atsakingam asmeniui arba paslapčių subjekto vadovui ir taip sulaužė 2017 m. gegužės 2 d. pasirašytą pasižadėjimą saugoti įslaptintą informaciją.
10. Teismas nustatė, kad pareiškėja nuo 2020 m. kovo 2 d. 22:12 val. iki 2020 m. kovo 3 d. 04:40 val. buvo savo darbo vietoje, apie 22.05 val. atspausdino į savo tarnybinį elektroninį paštą gautą elektroninį laišką. Pareiškėja, apie šio laiško gavimą tiesioginio vadovo neinformavo, nors tam turėjo galimybę sekančią dieną parašydama žinutę apie tai, kad serga. Be to, šį laišką ji išsinešė į namus, į darbą sekančią dieną neatvyko. Apie savo buvimą nakties metu tarnybinėse patalpose pareiškėja neinformavo Tarnybos vadovo, leidimo būti naktį ir atlikinėti kokius nors procesinius veiksmus ikiteisminiame tyrime neturėjo.
Vaizdo įrašuose užfiksuota, kad pareiškėja 2020 m. kovo 2 d. apie 04.41 vai. (nakties metu) išeidama iš tarnybinių patalpų palikdama tarnybines patalpas, rankose išsinešė 3 krepšius, kuriuose buvo sudėtos dvi pilnos, nepradarytos pakuotės A4 formato popieriaus lapų, nakties metu tarnyboje atspausdinti ir kopijuoti kiti dokumentai ir anksčiau paminėtas atspausdintas elektroninis laiškas. Šį faktą patvirtina aplinkybės, kad 2020 m. kovo 3 d. 08.00 val. pareiškėjos darbo vieta buvo laisva, jai priklausantys segtuvai, kuriose buvo dokumentai buvo tušti, todėl pareiškėja nakties metu kopijavo ir skenavo procesinius dokumentus ar kitus tarnybinius dokumentus, kuriuos išsinešė su savimi apie 04.41 val., palikdama tarnybines patalpas.
Tarnyba įvertinusi minėtų aplinkybių visumą pradėjo ikiteisminį tyrimą. Pareiškėja 2020 m. kovo 6 d. nuo 08.00 vai., iki 09.17 val., nevykdė policijos ir Tarnybos pareigūnų teisėtų reikalavimų nedelsiant atidaryti buto duris, su tikslu atlikti jos bute kratą ikiteisminiame tyrime, savo bute neatsargiai elgdamasi su ugnimi, buto virtuvės kriauklėje degino dokumentus, tyčia naikindama (degindama) ikiteisminiam tyrimui reikšmingus dokumentus, taip sudarydama sąlygas kilti gaisrui bei sutrukdant viešojo administravimo įgaliojimus turintiems pareigūnams atlikti savo pareigas.
Kratos metu iš pareiškėjos buto virtuvės kriauklės buvo paimti pelenų likučiai, 2020 m. rugpjūčio 26 d. gauta Lietuvos teismo ekspertizės išvada, iš kurios matyti, kad pateiktų degėsių popierius - tai apanglėjęs raštinės darbams skirtas popierius ar spaudos popierius. Pateikti degėsiai - tai sudegę dokumentai su spausdintiniu tekstu, lentelėmis ir vaizdais. Didelė tikimybė, kad pateiktuose degėsiuose dokumentų su fotonuotraukomis nėra. Iš pateiktų įrodymų matyti, kad pareiškėja nevykdė policijos ir Tarnybos pareigūnų teisėtų reikalavimų nedelsiant atidaryti buto duris, tyčia naikino reikšmingus dokumentus ir tik dėl pareigūnų savalaikių veiksmų nespėjo sudeginti 2020 m. kovo 2 d. 22:05 val. ir 2020 m. vasario 8 d. 10:16 val. gautus pagal Tarnyboje vykdomą ikiteisminį tyrimą elektroninius laiškus.
Elektroninis laiškas buvo rastas virtuvėje, šalia kriauklės, kurioje pareiškėja degino popierių, neįsileisdama pareigūnų į butą. Todėl pareiškėjos teiginiai, kad ji neva degino asmeninius dokumentus, nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, pareiškėja jų nepateikė ir teismui. Pareiškėja 2020 m. kovo 3 d. nebuvo darbo vietoje, apie neatvykimo priežastis neinformavo, o į tiesioginio vadovo siųstą žinutę „Laba diena, Rasa, Jūs šiandien visą darbo dieną nebuvote darbe, ir neinformavote apie neatvykimo priežastis“, pareiškėja tą pačią dieną 19.20 val. el. laišku informavo:
„Miegojau, sergu jau nuo vakar“.
11. Teismas vertino, kad pareiškėja naudodamasi tarnybine padėtimi ne tarnybos interesais ir ne pagal įstatymus bei vidaus tarnybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, savanaudiškais tikslais ir iš asmeninių paskatų naudodama Tarnybos turtą bei neteisėtai jį pasisavindama, taip pat savivaliaudama jos atliekamame ikiteisminiame tyrime reikšmingus duomenis, savavališkai išsinešdama iš tarnybinių patalpų į namus, sąmoningai juos nuslepiant nuo tiesioginio vadovo ir tyrimui vadovaujančio prokuroro, dėl ko savalaikiai nebuvo imtasi būtinų proceso veiksmų, siekiant užfiksuoti ir surinkti tiriamos nusikalstamos veikos atkleidimui reikšmingus duomenis. Tokiu būdu pareiškėja pažemino vidaus tarnybos sistemos autoritetą, sugriovė pasitikėjimą Tarnyba bei ją sukompromitavo. Pareiškėja pažeidė Statuto 9 straipsnio nuostatas, 72 straipsnio 1 dalies 7 ir 14 punktus. Taip pat pareiškėja pažeidė Tarnybos direktoriaus 2004 m. gegužės 10 d. įsakymo Nr. 34V „Dėl Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos tarnautojų tarnybinės etikos kodekso patvirtinimo“ (toliau – ir Etikos kodeksas) 6.1., 6.9., 7.10. ir 7.11. punktus.
12. Teismo vertinimu atlikti pareiškėjos veiksmai (visetas veiksmų) buvo neteisėti ir niekuo nepateisinami. Aptartas pareiškėjos elgesys ir veiksmai akivaizdžiai žemino Tarnybos, kaip institucijos, ir pareigūno vardą. Vidaus tarnybos sistemos įstaigų funkcijos yra susijusios su valstybės ir visuomenės saugumui svarbiomis sritimis, jų pareigūnams suteikti specifiniai ir platūs įgaliojimai net ir jiems nepavaldžių asmenų atžvilgiu. Todėl yra konstituciškai pagrįstas įstatymų leidėjo nustatytas teisinis reguliavimas, kuriuo keliami itin aukšti reikalavimai asmenims, einantiems pareigas vidaus tarnybos sistemoje ar į jas pretenduojantiems, o viešasis interesas šiuo atveju laikytinas prioritetiniu. Nagrinėjamu atveju pareiškėja drausmės pažeidimus padarė tarnybos metu tyčia, jai, kaip vidaus tarnybos tyrėjai, neabejotinai buvo (turėjo būti) žinoma, kad jos elgesys tiek tarnybos metu, tiek ne tarnybos metu, turi būti pavyzdys kitiems vidaus tarnybos pareigūnams ir visuomenei. Pareiškėjos netinkamas elgesys su riboto naudojimo dokumentais, susijusiais su viešais pirkimais, buvimas darbe nakties metu nesant būtinumo, deginant dokumentus, neatidarant durų pareigūnams atliekant kratą ir kita, yra akivaizdžiai nesiderinantis su vidaus tarnybos pareigūno gero elgesio standartu, yra nepriimtinas ir smerktinas, darantis esminę žalą Tarnybos institucijos vardui.
13. Nustatytos aplinkybės leido daryti išvadą, kad pagrįstai ir adekvačiai paskirta griežčiausia drausminė atsakomybė už nustatytus drausmės pažeidimus. Atleidimas iš tarnybos šiuo atveju yra proporcinga nuobauda padarytam pažeidimui ir nėra pagrindo jos švelninti. Teismas pripažino, kad pareiškėja padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą, savo poelgiu pažemino pareigūno vardą, todėl Tarnybos 2021 m. gegužės 10 d. Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas. Atsakovas tarnybinio patikrinimo išvadoje atsižvelgė į visas veikos kvalifikavimui reikšmingas aplinkybes, pareiškėjos elgesį įvertino tinkamai, pagrįstai konstatavo, jog pareiškėja tyčiniais veiksmais akivaizdžiai pažemino vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griovė pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromitavo ir tokiu būdu pažemino pareigūno vardą.
III. 14. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą tenkinti pareiškėjos patikslintą skundą arba panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 24 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taip pat pareiškėja prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
15. Apeliaciniame skunde pareiškėja akcentuoja:
15.1. Pirmosios instancijos teismas sprendimu nepagrįstai konstatavo, jog Tarnyba, skirdama pareiškėjai tarnybinę nuobaudą, nepažeidė teisės aktuose nustatytų terminų, nors iš tarnybinio patikrinimo išvados turinio ir visos administracinės bylos medžiagos akivaizdu, kad tarnybinė nuobauda už tarnybinį nusižengimą pareiškėjai buvo skirta praėjus gerokai daugiau nei vieneriems metams po to, kai darbdaviui tapo žinoma apie padarytą pažeidimą. Iš tarnybinio patikrinimo išvados turinio matyti, kad Tarnybai faktas, jog pareiškėjos darbiniame kompiuteryje buvo rastos 8210 vienetų dokumentų rinkmenos paaiškėjo 2019 m. lapkričio 14 d., kuomet Tarnybos pareigūnai atliko pareiškėjos kompiuteryje Nr. 390 rastų ištrintų̨ dokumentų rinkmenų apžiūrą. Tarnybinis patikrinimas dėl šių veiksmų pradėtas tik 2020 m. kovo 10 d. Konstatuota, kad pareiškėjai turėtų būti paskirta nuobauda 2021 m. gegužės 10 d., o pati nuobauda – atleidimas – paskirta ir teisines pasekmes pareiškėjai ši nuobauda sukėlė tik 2022 m. kovo 4 d. Tų pačių aplinkybių ir pareiškėjos veiksmų tyrimas buvo atliktas dar 2019 metais, tačiau Tarnyba šį tyrimą vadino „patikslinimu“, tokiu būdu išvengdama visų teisės aktuose nustatytų reikalavimų, keliamų tarnybinio patikrinimo procedūrai. Minėtas aplinkybių patikslinimas buvo užbaigtas 2020 m. sausio 27 d. tarnybiniu pranešimu, kuriame taip pat nurodyta, jog pagal nustatytas faktines aplinkybes nėra pagrindo pradėti ikiteisminio tyrimo, o atlikti tarnybinio patikrinimo negalima, nes nuo pažeidimo praėjo vienerių metų senaties terminas. Tarnyba atlikusi informacijos patikslinimą ir konstatavusi, kad dėl pareiškėjos veiksmų nėra pagrindo nei pradėti ikiteisminio tyrimo, nei atlikti tarnybinio patikrinimo, vėliau savo nuomonę pakeitė ir dėl tų pačių veiksmų pradėjo tiek ikiteisminį tyrimą, tiek ir tarnybinį patikrinimą, kas laikytina Tvarkos aprašo 9.6 punkto pažeidimu. Pirmosios instancijos teismas sprendime dėl šios aplinkybės nepasisakė ir niekaip neįvertino fakto, kad tarnybinis patikrinimas pareiškėjos atžvilgiu pradėtas praėjus daugiau kaip vieneriems metams nuo pažeidimo padarymo dienos.
15.2. Pareiškėja teigia, jog ji nepadarė tarnybinio pažeidimo, kuriuo yra kaltinama, todėl tarnybinė nuobauda už šį pažeidimą buvo skirta nepagrįstai ir neteisėtai. Tarnyba išvadas grindė tik prielaidomis, o pirmosios instancijos teismas įrodymų nebuvimą byloje visiškai ignoravo. Pareiškėja kompiuteriu, kuriame darbdavys neva rado informaciją apie atitinkamų dokumentų buvimą, ji naudojosi tik iki to laiko, kol buvo perkelta dirbti į Kauną, t. y. iki 2019 m. balandžio 19 d. Perkelta dirbti į Kauną pareiškėja gavo kitą tarnybinį kompiuterį, o kompiuteris Nr. 390 liko darbdavio žinioje ir nuo 2019 m. balandžio 19 d. pareiškėja juo nesinaudojo ir neturėjo jokios prieigos. Tai reiškia, kad iki atlikto kompiuterio patikrinimo, jis buvo naudojamas kitų asmenų. Bylos medžiagoje esantys rašytiniai įrodymai aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtina, kad prieigą prie pareiškėjos darbo kompiuterio turėjo ir kiti Tarnybos darbuotojai, todėl negalima daryti išvados, kad minėtus dokumentus pareiškėja pati nukopijavo į savo kompiuterį ir vėliau ištrynė. Šiuo atveju negalima neabejotinai konstatuoti, jog pareiškėja atliko veiksmus, kurie darbdavio buvo kvalifikuoti kaip tarnybinis nusižengimas.
15.3. Pirmosios instancijos teismas nemotyvavo, kodėl atmeta pareiškėjos nurodytą aplinkybę, kad ji, turėdama išduotą ir galiojantį leidimą dirbti su įslaptinta informacija, visgi atitinkamu laikotarpiu vykdė tam tikras funkcijas, susijusias su įslaptintų dokumentų rengimu. Teismo sprendime ši aplinkybė ignoruojama nurodant, kad pareiškėja jokių funkcijų, kurių vykdymo metu galėjo turėti tokius dokumentus, niekada nevykdė. Be kita ko, pareiškėjai nebuvo sudaryta galimybė susipažinti su dalimi administracinės bylos. Pareiškėjai pirmosios instancijos teisme iškėlus abejones dėl to, kokie dokumentai buvo rasti jos darbo kompiuteryje, kada ir kokiu pagrindu šie dokumentai buvo įslaptinti, kokiam terminui, ir paprašius teismo įpareigoti Tarnybą tokius duomenis į bylą pateikti, atsakovas pateikė į bylą dokumentus, kurie buvo prijungti prie šios administracinės bylos, tačiau su kuriais pareiškėjai nebuvo leista susipažinti. Teismas skundžiamame sprendime nepaaiškino, kokias išvadas padarė ištyręs minėtus įslaptintus dokumentus ir neatsakė į pareiškėjos keltus ginčo išsprendimui itin svarbius klausimus – ar tuo laikotarpiu, kai minėti dokumentai buvo rasti pareiškėjos darbiniame kompiuteryje, šie dokumentai buvo įslaptinti, ar nebuvo suėjęs jų įslaptinimo terminas, kokiu pagrindu jie buvo įslaptinti. Šios aplinkybės itin svarbios teisingam bylos išnagrinėjimui, nes sudarė tarnybinio pažeidimo, už kurį pareiškėja buvo atleista iš tarnybos objektyviąją pusę.
15.4. Teismas atmetė pareiškėjos skundą remdamasis vien tik pažodiniu, formaliu ir deklaratyviu atsakovo tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytų aplinkybių perrašymu, tačiau savarankiškos bylos medžiagos tyrimo teismas neatliko ir jokių motyvų, kodėl atmeta visus pareiškėjos argumentus sprendime nenurodė. Pareiškėjos įsitikinimu nei Tarnyba tarnybinio patikrinimo išvadoje, nei pirmosios instancijos teismas sprendime neatskleidė visų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuluotų privalomų pareigūno vardo pažeminimo aspektų pareiškėjos veiksmuose / neveikime, todėl nei vertinami atsietai, nei vertinami visumoje, šie veiksmai / neveikimas negalėjo būti kvalifikuoti kaip pareigūno vardo pažeminimas.
15.5. Dėl prastos savijautos, vaistų poveikio ir praėjus ilgam laiko tarpui, pareiškėja tiksliai nepamena, kokias rankines ar krepšius ji tuo metu turėjo ir išsinešė iš savo darbo vietos, tačiau juose galėjo būti tik asmeniniai daiktai, jokių darbdavio nuosavybę sudarančių daiktų ar ikiteisminių tyrimų duomenų namo pareiškėja neišsinešė. Byloje nėra objektyvių duomenų, kurie patvirtintų priešingai. Kadangi pareiškėjos darbo vieta ir gyvenamoji vieta tuo metu buvo skirtinguose miestuose, todėl nemažai daiktų, rūbų ji laikė darbo patalpose. Būtent šiuos daiktus krepšiuose išsinešė pareiškėja. Tiek Tarnyba, tiek ir pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėja tą naktį neva namo išsinešė jos ir kitų pareigūnų vestų ikiteisminių tyrimų dokumentų kopijas vien tik remdamiesi prielaida, jog vaizdo įrašuose užfiksuota, kad pareiškėja išsineša krepšius. Pažymėtina, kad vaizdo įrašuose nėra užfiksuota, kad pareiškėja kopijuoja būtent ikiteisminių tyrimų duomenis, kad juos deda į krepšius, kratos pareiškėjos namuose metu pas ją nebuvo rasta jokių ikiteisminių tyrimų dokumentų kopijų, todėl skundžiamame sprendime nepagrįstai konstatuota, jog pareiškėja neva sąmoningai ir tyčia kopijavo savanaudiškais tikslais ir išsinešė namo ikiteisminių tyrimų dokumentų kopijas. Be to, pareiškėjai tarnybinė nuobauda buvo paskirta ir už tai, kad ji išsinešė namo dvi žalias pakuotes kopijavimo popieriaus ir tokiu būdu pažemino pareigūno vardą, tačiau jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų šį faktą, byloje nėra – niekur nėra konstatuota, koks konkrečiai tai popierius, nėra užfiksuota, kad pareiškėja dėtųsi į savo krepšį tokį popierių. Kaip matyti iš kratos pareiškėjos namuose vaizdo įrašo, esančio byloje, pareiškėja namuose turėjo ir naudojo visokio spausdinimo popieriaus – jo pakuotės tiek atidarytos, tiek ir neatidarytos užfiksuotos tiek vaiko kambaryje, tiek kitame kambaryje, koridoriuje, iš vaizdo įrašo taip pat matyti, kad pakuočių pas pareiškėją namuose daugiau nei dvi. Kaip Tarnyba nustatė, kad pareiškėjos namuose esantis popierius yra Tarnybos popierius, byloje teismo liko neatskleista.
15.6. Tarnybinio patikrino išvadoje nurodyta ir teismo sprendimu konstatuota aplinkybė, kad pareiškėja nieko neinformavo apie gautą elektroninį laišką, yra neteisinga. 2020 m. kovo 2 d. po 22 val. sugrįžusi iš ligoninės į darbo patalpas, pareiškėja pamatė, kad jos tarnybiniame pašte yra gautas dar vienas elektroninis laiškas iš to paties asmens. Laiškas buvo gautas 22.05 val. Kadangi laiškas buvo panašaus turinio kaip ir ankstesnis, pareiškėja suprato, kad jos tiesioginis vadovas nesiėmė jokių veiksmų ir nieko nedarė dėl ankščiau gautos informacijos. Tuo metu pareiškėja įtarė, kad jis galėjo taip elgtis dėl neteisėtų ar net nusikalstamų ketinimų. Pareiškėja buvo girdėjusi duomenų apie tiesioginio vadovo galimą korupcinę veiklą kartu su Tarnybos direktoriaus pavaduotoju, kuris labai aktyviai domėjosi būtent šiuo pareiškėjos atliekamu ikiteisminiu tyrimu. Dėl šios priežasties pareiškėja atsispausdino abu elektroninius laiškus, kad, jai nesant darbo vietoje, šie laiškai nedingtų. Apie 2020 m. vasario 8 d. gautą elektroninį laišką pareiškėja informavo savo tiesioginį vadovą parodydama ir perduodama jam atspausdintą laiško versiją, o 2020 m. kovo 2 d. elektroninis laiškas buvo atsiųstas pareiškėjai tik 22.05 valandą. Pažymėtina, kad abu elektroniniai laiškai buvo pareiškėjos tarnybiniame pašte, kuris buvo tikrinamas, analizuojamas pareiškėjos atžvilgiu atliekamame ikiteisminiame tyrime, todėl buvo visos galimybės dirbti su ten esančia informacija. Kadangi nieko su ja nebuvo daroma, tai reiškia, kad ji buvo įvertinta kaip nereikšminga, todėl ir pareiškėja neturėtų būti kaltinama dėl to.
15.7. Pareiškėja nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme išsamiai paaiškino ir pagrindė, kad, priešingai nei nurodoma tarnybinio patikrinimo išvadoje, ji nebandė elektroninių laiškų sudeginti savo namuose atliekamos kratos metu. Kriauklėje ji sudegino asmeninio pobūdžio dokumento kelis lapus ir jokių kitų dokumentų deginti ji nesiekė ir nebandė. Pareigūnams atidarius jos buto duris jokie dokumentai jau nebedegė. Minėti elektroniniai laiškai nebuvo padėti šalia kriauklės, jie vis dar buvo pareiškėjos rankinėje, kuri net nebuvo virtuvėje. Ši aplinkybė itin svarbi ir paneigia atsakovo atliktą pareiškėjos veiksmų kvalifikavimą kaip pareigūno vardo pažeminimą, nes nenustačius jos bandymo sudeginti elektroninius laiškus nelieka jokių jos neteisėtų veiksmų sudėties. Nors pareiškėja ir jos atstovė duodamos paaiškinimus atkreipė į tai pirmosios instancijos teismo dėmesį posėdžio metu ir net vizualiai parodė vaizdo įrašo stop kadrus, iš kurių matyti, kad kratos pradžioje ne tik prie kriauklės, bet net virtuvėje nebuvo jokios rankinės ir jokio laiško, skundžiamame sprendime šis pareiškėjos argumentas net nepaminėtas ir nenurodyti jokie motyvai, kodėl teismas jį atmetė. Tai patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės netyrė bylos medžiagos, nežiūrėjo kratos vaizdo įrašų ir ši esminė pareiškėjos nurodyta aplinkybė liko teismo neatskleista, kas nulėmė neteisingą ginčo išsprendimą bei nepagrįsto ir neteisėto pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimą.
15.8. Be kita ko, joks teisės aktas nedraudžia pareigūnui būti darbo vietoje pasibaigus jo darbo valandoms, skanuoti, kopijuoti dokumentus neįjungus šviesos, pasišviečiant kitu prietaisu, išsinešti savo asmeninius daiktus. Joks teisės aktas nenumato pareigūno pareigos tokiems veiksmams atlikti gauti išankstinio Tarnybos vadovybės sutikimo, todėl tokie veiksmai tai pat negali būti vertinami kaip teisės aktų pažeidimas ar tarnybinis nusižengimas, o juo labiau kaip pareigūno vardo pažeminimas. Šį pareiškėjos argumentą pirmosios instancijos teismas taip pat ignoravo, dėl jo nepasisakė ir nenurodė jokio motyvo, kodėl šį pareiškėjos argumentą atmeta. Pareiškėja aiškiai nurodė byloje esantį rašytinį dokumentą, kuris paneigia aplinkybę, jog ji neįjungė signalizacijos. Rezultatas, ar signalizacija įsijungė, ar ne, dokumente nėra užfiksuotas, bet pareiškėjos veiksmai, kuomet signalizacija buvo du kartus jungta yra akivaizdžiai užfiksuoti. Pareiškėjos neatvykimas negali būti pripažintas pareigūno vardo pažeminimu, nes tą dieną pareiškėja buvo nedarbinga ir turėjo jai išduotą nedarbingumo pažymėjimą. Pareiškėja kategoriškai nesutinka su tuo, kad ji neva tyčia neįsileido pareigūnų, neva tyčia naikino ikiteisminiam tyrimui reikšmingus dokumentus ir sudarė sąlygas kilti gaisrui. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme pareiškėja nurodė, kad 2020 m. kovo 6 d. jai dar nebuvo žinoma apie tai, kad Tarnyba jos atžvilgiu pradėjo ikiteisminį tyrimą, todėl ji negalėjo numanyti ir suprasti, kad pas ją į namus atvyko pareigūnai ir siekia atlikti kratą. Netikėtai pažadinta iš gilaus miego ir išgirdusi stiprų daužymą į duris pareiškėja manė, kad duris bando išlaužti ir į butą patekti jos buvęs sutuoktinis, su kuriuo pareiškėją sieja konfliktiški santykiai. Kriauklėje pareiškėja sudegino vieną asmeninio pobūdžio dokumentą, kurio pareiškėja nenorėjo rodyti buvusiam sutuoktiniui, ir kuris niekaip nebuvo susijęs su jokiais pareiškėjos vykdytais ikiteisminiais tyrimais. Aplinkybė, kad pareiškėjos sudeginto dokumento fragmentai nėra iš jokio ikiteisminio tyrimo patvirtina specialistų išvada, esanti ikiteisminiame tyrime ir šioje byloje.
15.9. Skundžiamame sprendime nėra nustatyta nei pareiškėjos kaltė (nepateikti jokie teismo motyvai dėl pareiškėjos kaltės pagrindimo), nenustatytos konkrečios pasekmės Tarnybai – nei akivaizdžiai pažeminto Tarnybos autoriteto, nei akivaizdžiai sugriauto pasitikėjimo tarnyba ar jos kompromitavimo. Visos tarnybinio patikrinimo išvadoje ir bylos procesiniuose dokumentuose nurodytos neigiamos pasekmės Tarnybai yra deklaratyvios. Pakankamai akivaizdu, kad jokios realios žalos dėl pareiškėjos veiksmų, jokio kompromitavimo nepatyrė nei Tarnyba, nei jokie kiti tretieji asmenys. Šiuo atveju pareiškėjos atlikti veiksmai yra tiek nutolę nuo jos vykdytų pareigų, kad autoriteto pažeminimas yra tik teorinis ir deklaratyvus, o ne akivaizdus.
16. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
17. Atsiliepime nurodoma:
17.1. Tarnyba visiškai sutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo priimtu sprendimu ir jį palaiko, bei atkreipia teismo dėmesį į svarbią bei reikšmingą aplinkybę, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas nenustatė, kad buvo pažeisti teisės aktai dėl pareiškėjos atžvilgiu inicijuotos tarnybinio patikrinimo procedūros ir Tarnyba piktnaudžiavo savo įgaliojimais. Pažymėtina, kad Tarnyba viso proceso (atliekant tarnybinį patikrinimą dėl pareiškėjos veiksmų bei tiekiant jai medžiagą susipažinti) metu laikėsi visų teisės aktų reikalavimų ir ėmėsi visų įstatymuose nustatytų priemonių, kad nebūtų suvaržytos ar pažeistos pareiškėjos procesinės teisės.
17.2. Pareiškėjos teiginiai, kad ji negalėjo padaryti tarnybinio nusižengimo, kuriuo ji yra kaltinama, ir pateikti argumentai, yra deklaratyvūs, niekuo neparemti, yra visiškai atmestini kadangi paneigti tarnybinio patikrinimo metu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kurias įvertino Vilniaus apygardos administracinis teismas savo sprendime. Svarbu pažymėti, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas priimdamas sprendimą įvertino ne tik tarnybinio patikrinimo metu nustatytomis reikšmingomis aplinkybėmis, bet ir rėmėsi Tarnybos pateiktais faktiniais duomenimis.
17.3. Vilniaus apygardos administracinis teismas išsamiai ir objektyviai įvertino pareiškėjos veiksmus sprendime pažymėdamas, jog ji veikė savanaudiškais tikslais. Teismas atkreipė dėmesį į pareiškėjos, kaip asmens, turinčio pareigūnės statusą, išskirtinumą. Ne mažiau svarbu, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas pareiškėjos veiksmus įvertinto kaip tyčinius. Teismas išsamiai ir visapusiškai įvertino byloje surinktus duomenis, savo sprendimą pagrindė surinktais įrodymais. Teismas sprendime pasisakė dėl kiekvieno pareiškėjai inkriminuoto teisės pažeidimo ir surinktų įrodymų, nustatė ir pasisakė dėl pareiškėjos kaltės formos, dėl jos padarytų tarnybinių nusižengimų kilusių pasekmių. Teismas taip pat pasisakė dėl tarnybinės nuobaudos proporcingumo ir nurodė motyvus, kodėl laiko poveikio priemonę – atleidimą iš vidaus tarnybos proporcinga pareiškėjos padarytiems pažeidimams.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. 18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus įsakymų, vienu kurių buvo pripažinta, jog pareiškėja, vidaus tarybos pareigūnė, padarė tarnybinį nusižengimą ir savo poelgiu pažemino pareigūno vardą, o kitu jai buvo skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos - teisėtumo ir pagrįstumo.
19. Pareiškėja, manydama, kad tarnybinio patikrinimo atlikimo metu buvo padaryti procedūriniai pažeidimai, jos elgesys netinkamai įvertintas kaip pareigūno vardo pažeminimas, kreipėsi į teismą, kuris pareiškėjos skundą atmetė.
20. Apeliaciniame skunde pareiškėja pakartoja dalį pradinio skundo argumentų ir kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą nevisapusiško įrodymų tyrimo, nemotyvuotumo bei netinkamo teisės normų taikymo aspektais.
21. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
22. Teisėjų kolegija pažymi, kad tais atvejais, kai Statuto 34 straipsnio 2 dalies ir Tvarkos aprašo 27 punkto numatytais atvejais priimamas sprendimas pripažinti, jog buvęs vidaus tarnybos pareigūnas (jau atleistas iš vidaus tarnybos) padarė tarnybinį nusižengimą arba/ ir pažemino pareigūno vardą, už kurį jam turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda arba jis turėtų būti atleistas iš tarnybos, buvęs pareigūnas turi teisę skųsti tokį sprendimą teismui iš karto, per 30 dienų terminą. Buvusiam pareigūnui to nepadarius, tačiau vėliau pareigūną grąžinus į tarnybą ir minėto sprendimo pagrindu vėl skiriant tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos arba atleidžiant iš tarnybos dėl pareigūno vardo pažeminimo, pareigūnas turi teisę kreiptis į teismą dėl atleidimo iš vidaus tarnybos teisėtumo ir tokiu atveju teisme tikrinamas tiek naujojo, tiek senojo sprendimo teisėtumas, nes senasis sprendimas tampa sudėtine naujojo sprendimo dalimi ir jo faktiniu pagrindu. Pripažintina, jog pirmosios instancijos teismas, nors ir specialiai neaptaręs, tačiau tinkamai apibrėžė bylos nagrinėjimo ribas ir vertino abiejų Tarnybos direktoriaus įsakymų (2021 m. gegužės 10 d. ir 2022 m. kovo 4 d.), priimtų pareiškėjos atžvilgiu, teisėtumą ir pagrįstumą.
23. Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad pareiškėjos atleidimo iš vidaus tarnybos faktiniu pagrindu buvo iš esmės trys atskiros veikos – pirma, pareiškėjos elgesys su tarnybiniais dokumentais, turinčiais slaptumo žymą ir buvusiais pareiškėjos tarnybiniame kompiuteryje nuo 2018 m. lapkričio 23 d. iki nenustatytos datos; antra, pareiškėjos elgesys 2020 m. kovo 2 d. naktį tarnybinėse patalpose, kai ji kopijavo ir skanavo įvairius tarnybinius dokumentus bei išsinešė juos bei nepanaudotą A4 formato popierių iš tarnybinių patalpų, neįjungė signalizacijos ir pan.; trečia - pareiškėjos elgesys 2020 m. kovo 6 d. ryte savo gyvenamojoje patalpoje, kai atvykus policijos ir Tarnybos pareigūnams su nutarimu atlikti kratą, pareiškėja nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų, neįsileido jų į butą, degino įvairius dokumentus kriauklėje.
24. Vienas iš pagrindinių apeliacinio skundo argumentų yra susijęs su terminais, taikomais tarnybinei atsakomybei. Statuto 39 straipsnis bei Tvarkos aprašo 30 punktas numatė, kad negalima skirti tarnybinės nuobaudos, jei nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos praėjo vieni metai, išskyrus atvejus, kai tarnybinis patikrinimas sustabdomas šio straipsnio 9 dalyje nustatytais atvejais arba kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių inventorizaciją ar kompetentingos institucijos atliekamo tyrimo, patikrinimo metu, arba kai yra pažeidžiamos Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatos. Šiais atvejais tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 3 metus nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos. Tarnybinei atsakomybei už pareigūno vardo pažeminimą taip pat taikomas 3 metų tarnybinės atsakomybės senaties terminas, skaičiuojamas nuo veikos padarymo dienos.
25. Nagrinėjamu atveju tarnybinis patikrinimas dėl visų pareiškėjos veikų buvo pradėtas 2020 m. kovo 10 d., tačiau apie pareiškėjos galimai neteisėtą elgesį su tarnybiniais dokumentais, turinčiais slaptumo žymą, informacija tarnybinį patikrinimą galinčiam inicijuoti asmeniui buvo pateikta jau 2019 m. lapkričio mėnesį, iki 2020 m. sausio mėnesio buvo atliekamas informacijos patikslinimas, kurio rezultatai Tarnybos direktoriui buvo pateikti Imuniteto ir kontrolės skyriaus viršininkės tarnybiniame pranešime – pasiūlyta tiek ikiteisminio tyrimo, tiek tarnybinio patikrinimo dėl pareiškėjos veiksmų nepradėti. Su šiuo pasiūlymu Tarnybos direktorius sutiko. Vėlesnio tarnybinio patikrinimo bei ikiteisminio tyrimo metu svarbios papildomos informacijos arba duomenų, kurie leistų kitaip traktuoti pareiškėjos veiksmus, surinkta nebuvo. Taigi 2021 m. gegužės 10 d. įsakymo priėmimo momentu jau buvo pasibaigęs naikinamasis vienerių metų terminas tarnybinei nuobaudai skirti. Iš kitos pusės, vien šie pareiškėjos veiksmai t.y. galimas tarnybinių dokumentų su slaptumo žyma perkėlimas į tarnybinį kompiuterį ir disponavimas jais, nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad tuo pareiškėja pažemino pareigūno vardą. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu pripažintini pagrįstais ir pareiškėjos veiksmai su riboto naudojimo tarnybiniais dokumentais 2018 m. lapkričio 23 d. šalintini iš skundžiamu 2021 m. gegužės 10 d. įsakymu apibrėžtos tarnybinio nusižengimo ir pareigūno vardo pažeminimo objektyviosios pusės. Kartu šalinami ir pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai dėl šios pareiškėjos veikos vertinimo.
26. Dėl kitų pareiškėjos veikų pirmosios instancijos teismas teisingai pripažino, jog tarnybinio patikrinimo metu nebuvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys tokių procedūrų terminus bei kitas esmines taisykles. Pareiškėja visas kitas veikas, dėl kurių buvo pradėtas, vėliau sustabdytas ir atnaujintas tarnybinis patikrinimas, atliko 2020 m. kovo 2-6 dienomis, jos tarnybinės atsakomybės ir pareigūno vardo pažeminimo klausimas buvo išspręstas 2021 m. gegužės 10 d. įsakymu, prieš tai pareiškėjai suteikus visas būtinas procesines garantijas, taigi apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu atmetami.
27. LVAT praktikoje, aiškinant Statuto nuostatas dėl pareigūnų atleidimo iš vidaus tarnybos, kai jie savo poelgiu pažemina pareigūno vardą, (pagal šiuo metu galiojančią Statuto redakciją – 72 str. 1 d. 7 p.) yra konstatuota, kad pareigūno vardo pažeminimas yra siejamas su šių teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: pirma, turi būti nustatyta pareigūno kaltė dėl tam tikros veikos, priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo. Antra, ši veika turi sukelti pasekmes – pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoti.
Be to, autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo griovimas ar kompromitavimas turi būti akivaizdūs. Apibendrinant, darytina išvada, kad pareigūno atsakomybė pagal Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktą (pagal šiuo metu galiojančią Statuto redakciją – 72 str. 1 d. 7 p.) yra galima, kai yra nustatoma visuma minėtų aplinkybių. Todėl, nesant bent vieno iš šių elementų, atsakomybė minėtu pagrindu yra negalima. Tokiu būdu ne kiekvienas kaltas pareigūno veikimas sudaro pagrindą jį atleisti iš tarnybos pagal Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktą, jei nėra nustatomos minėtos pasekmės – akivaizdus vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimas, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimas arba jos kompromitavimas.
Reikalavimas nustatyti akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimą, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimą arba jos kompromitavimą yra vertinamojo pobūdžio bei sietinas su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu. Todėl, šios pasekmės gali būti nustatytos, atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt. bei į tai, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų (žr., pvz., LVAT 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4353-438/2016, 2022 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2623-662/2022).
Teisės aktai, be kita ko, nustato pareigūnams aukštesnius tarnybos drausmės, moralės ir garbės standartus nei eiliniams piliečiams, o jų teisiniam statusui būdinga ypatinga drausmė (žr., pvz., LVAT 2018 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5358-1062/2018).
28. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 141 straipsnis, kuriame, be kita ko, nustatyti ir statutinių pareigūnų veiklos ribojimai, suponuoja tai, kad statutinių valstybės institucijų pareigūnai atlieka statutinę valstybės tarnybą, kuri yra specifinė valstybės tarnybos rūšis, besiskirianti nuo kitokios (civilinės) valstybės tarnybos ir karo tarnybos. Iš statutinės valstybės tarnybos sampratos kyla šie jai būdingi bruožai: specialus teisinis reguliavimas atitinkamos tarnybos ypatumus nustatančiais teisės aktais (statutais), griežto hierarchinio pavaldumo statutiniai santykiai, kuriems būdingas inter alia (be kita ko) ypatingas tarnybos atlikimo režimas (inter alia tarnybos pareigų vykdymo, tarnybos laiko, tarnybinės subordinacijos ypatumai, pareigūnų karjerą ir vietą statutinių santykių hierarchijoje žyminčių specialių tarnybinių laipsnių (rangų) sistema, tarnybinės (drausminės) atsakomybės specifika), specialūs reikalavimai statutinių valstybės institucijų pareigūnams (inter alia susiję su jų lojalumu Lietuvos valstybei ir patikimumu, išsilavinimu, amžiumi, sveikatos būkle ir pan.), specifiniai šių pareigūnų įgaliojimai (inter alia jiems nepavaldžių asmenų atžvilgiu, taip pat susiję su prievartos priemonių naudojimu), specialios socialinės ir kitos garantijos (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 27 d. nutarimą). Taigi, akivaizdu, kad vidaus tarnybos sistemos įstaigų funkcijos yra susijusios su valstybės ir visuomenės saugumui svarbiomis sritimis (valstybės sienos apsauga ir kontrole, viešosios tvarkos užtikrinimu, nusikaltimų tyrimu, valstybės paslapčių apsauga ir pan.), jų pareigūnams suteikti specifiniai ir platūs įgaliojimai net ir jiems nepavaldžių asmenų atžvilgiu. Todėl yra konstituciškai pagrįstas įstatymo leidėjo nustatytas teisinis reguliavimas, kuriuo keliami itin aukšti reikalavimai asmenims, einantiems pareigas vidaus tarnybos sistemoje ar į jas pretenduojantiems, o viešasis interesas šiuo atveju laikytinas prioritetiniu.
29. Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo principą, sprendžiant ginčą dėl atleidimo iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą, įrodinėjimo našta tenka atsakovui. Teismas, nagrinėdamas ginčą, turi nustatyti, ar atsakovas įrodė, kad pareigūno atleidimas iš vidaus tarnybos už tarnybinio patikrinimo metu nustatytas veikas yra pagrįstas ir teisėtas.
30. Pareigūno vardo pažeminimas nustatytinas, vertinant įrodymus pagal ABTĮ 56 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles (žr., pvz., LVAT 2017 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4937-520/2017). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas minėtų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai, t. y. jis išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo ir įvertino atsakovo nurodytus faktus, kuriais remiantis padaryta išvada, kad pareiškėja 2020 m. kovo 2-6 dienomis atliko kaltus neteisėtus veiksmus, pažeminusius pareigūno vardą, bei pareiškėjos argumentus ir nurodomas aplinkybes, kuriomis remdamasi pareiškėja šioje byloje teigė, kad atsakovas neteisingai nustatė tokio pobūdžio faktus bei pareiškėjos elgesį susiklosčiusioje teisinėje situacijoje nepagrįstai vertino kaip žeminantį visos vidaus tarnybos sistemos autoritetą bei nederantį su visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų. Vien tai, kad pareiškėja įrodymus vertina kitaip ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas. Pareiškėjos išsakytas veiksmų vertinimas laikytinas jos gynybine pozicija, kurią paneigia byloje surinkti duomenys. Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo argumentai, kuriais nesutinkama su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl įrodymų, kuriuos teismas įvertino tinkamai pritaikęs proceso teisės normas, atmetami.
31. Teisėjų kolegija pripažįsta, jog atsakovas ir pirmosios instancijos teismas nustatė tiek pareiškėjos kaltę, tiek ir neteisėta veika sukeltas pasekmes – pareigūno vardo pažeminimą. Kaip matyti iš ginčijamų Įsakymų turinio, kaip šiurkštus tarnybinis nusižengimas ir pareigūno vardo pažeminimas įvertinta Išvadoje konstatuotų pažeidimų visuma ir būtent tai lėmė, kad pareiškėja buvo atleistas iš vidaus tarnybos. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant tokiai teisinei ir faktinei situacijai, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atleidimo iš tarnybos kaip tarnybinio poveikio priemonės proporcingumo, pagrįstai vertino ne kiekvieną pažeidimą ar pareiškėjos veiksmą atskirai , o nustatytų pažeidimų visumą. Teismas tinkamai atsižvelgė, be kita ko, į nustatytų pareiškėjos neteisėtų veikų gausą, seką, sistemiškumą, pobūdį ir priėjo prie teisėtos ir teisingos išvados, jog nustatytų pažeidimų visuma patvirtina, kad pareiškėja, atlikdama nustatytas veikas pažemino pareigūno vardą.
32. Teisėjų kolegija pakartotinai įvertinusi tikrinamą pirmosios instancijos teismo sprendimą jame išdėstytų motyvų pakankamumo aspektu konstatuoja, kad, skirtingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo teigti, jog šio teismo sprendimo motyvai yra nepakankami. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas išnagrinėjo visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su pareiškėjos pareikštais reikalavimais, atsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, t. y. tikrinamas teismo sprendimas atitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnio reikalavimus. Paminėtina ir tai, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr., pvz., EŽTT 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimą byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 18390/91), 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimą byloje Hiro Balani prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 18064/91), todėl teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90). Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodytų kaip pirmosios instancijos teismo nevisapusiškai vertintų klausimų analizė būtų perteklinė nagrinėjamos bylos kontekste.
33. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, įvertinusi pareiškėjos ir atsakovo procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, ginčui aktualių teisės aktų nuostatas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų. Tie pirmosios instancijos teismo motyvai, kuriais netinkamai buvo skaičiuoti tarnybinės atsakomybės terminai, pašalinti šia teismo nutartimi. Kiti pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
34. Netenkinus pareiškėjos apeliacinio skundo, ji neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.), todėl jos prašymas priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos R. B. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Ramūnas Gadliauskas
Ričardas Piličiauskas
Arūnas Sutkevičius