04153e02-8540-4df0-8153-e19ae3517727 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-1167/2014Procesinio sprendimo kategorijos: 32.5, 42.11.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. spalio 29 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Alės Bukavinienės, Audronės Jarackaitės ir Danutės MilaÅ¡ienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo R.

D. ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Gaudita“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 27 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo R. D. ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Gaudita“ dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo bei UAB „Gaudita“ ieÅ¡kinį atsakovui R. D. dėl pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė :Ginčo esmė IeÅ¡kovas R. D. patikslintu ieÅ¡kiniu prašė pripažinti atsakovės UAB „Gaudita“ vienaÅ¡alį 2008 m. liepos 30 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimÄ neteisėtu, priteisti iÅ¡ atsakovo 600 500 Lt skolos, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už laikotarpį nuo 2009 m. liepos 30 d. iki ieÅ¡kinio pateikimo dienos – 101 838,22 Lt, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, nustatyti priverstinę hipotekÄ atsakovui priklausančiam nekilnojamam turtui – Å«kio pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1395/1425 dalims žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad su atsakovu 2008 m. liepos 30 d. sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, kuria ieÅ¡kovas pardavė atsakovui pastatÄ â€“ gyvenamÄ jį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) už 600 050 Lt sumÄ , kuri turi bÅ«ti sumokėta iki 2009 m. liepos 30 d.. Pagal sutarties 2.4 p. visiÅ¡kas atsiskaitymas privalėjo bÅ«ti patvirtintas atskiru pardavėjo pareiÅ¡kimu bei notaro liudijimu apie visiÅ¡kÄ atsiskaitymÄ . Iki Å¡ios dienos pirkėjas nėra sumokėjęs turto kainos, nurodyta suma nėra pervesta ir Valstybinei mokesčių inspekcijai, o sutarties 2.4 p. nurodytas liudijimas nėra iÅ¡duotas.

Nekilnojamo turto registre įregistruota UAB „Gaudita“ įsiskolinimÄ už pastatÄ patvirtinanti pažyma. IeÅ¡kovas remdamasis sutarties 2.1 p., CK 6.38 str. prašė priteisti iÅ¡ atsakovo nesumokėtÄ kainÄ 600 500 Lt, remdamasis CK 6.36 str., CK 6.210 str. prašė priteisti 5 proc. procesines palÅ«kanas už laikotarpį nuo 2009 m. liepos 30 d. iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo dienos 2012 m. gruodžio 20 d. – 101 838,22 Lt, procesines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Nurodė, jog yra visos sÄ lygos priverstinei hipotekai nustatyti pagal CK 4.175 str. 2 d. 3 p., t.y. pareikÅ¡tas turtinis reikalavimas dėl skolos ir palÅ«kanų, didelė ieÅ¡kinio suma, gali atsirasti ir kitų kreditorių, atsakovas, siekdamas iÅ¡vengti įsiskolinimo, aktyviai sudaro sandorius, dėl kurių jo turtui yra taikomi nauji suvaržymai. HipotekÄ prašė nustatyti nevirÅ¡ijant patenkintų reikalavimų sumos ir nustatant, kad hipoteka galioja iki to momento, kol atsakovas visiÅ¡kai įvykdys teismo sprendimÄ .

Atsikirsdamas į atsakovo atsiliepime nurodytÄ argumentÄ dėl priteistinos turto kainos, pažymėjo, kad ieÅ¡kovas turi teisę reikalauti visos sutartos kainos 600 500 Lt, nes atsakovas nepateikė įrodymų, kad atliko dalinį mokėjimÄ 90 075 Lt sumai į Valstybinės mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ . Sutarties 2.1.1 nurodyta mokėjimo tvarka, kuomet dalis turto kainos sumokama trečiajam asmeniui VMI buvo skirta iÅ¡vengti papildomų administracinių veiksmų, susijusių su mokesčių mokėjimu valstybei nuo turto kainos.

Kol ieÅ¡kovui nebuvo sumokėta pagrindinė turto kainos dalis, jam nekilo pareiga ir mokėti gyventojų pajamų mokestį pagal LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymÄ . Nesutinka su atsakovo sutartiniu 2.2 punkto aiÅ¡kinimu dėl sutarties nutraukimo, t.y. kad atsakovui suteikta teisė perėmus nuosavybės teisę į turtÄ vienaÅ¡aliÅ¡kai spręsti dėl atsiskaitymo pagal sutartį. IeÅ¡kovo tvirtinimu, Å¡i teisė numatyta ne pirkėjui, o pardavėjui – reikalauti sumokėti kainÄ , pirkėjui to nepadarius, pardavėjui suteikiama teisė pasirinkti pažeistų teisių gynimo bÅ«dÄ , t.y. pirkėjui pagal sutartį laiku neatsiskaičius už įsigytÄ turtÄ , pardavėjas turi teisę nuspręsti ar pasinaudoti galimybe nutraukti sutartį ar reikalauti sumokėti turto kainÄ .

PrieÅ¡ingas sutarties aiÅ¡kinimas prieÅ¡tarautų CK 1.5 str. principams. Teigia, jog sutarties kaina nėra nuginčyta ir atsakovo argumentai dėl tariamai per didelės turto kainos yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi. Taip pat pažymėjo, jog atsakovas nuslepia bylai reikÅ¡mingÄ aplinkybę, t.y. tai, kad turtas po sutarties sudarymo buvo sunaikintas, tai patvirtina 2013 m. sausio 23 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame konstatuota, kad sklype, esančiame Kauno g. 22, Å¡iuo metu nėra jokių statinių, todėl nėra įmanomas sutarties įvykdymas grÄ Å¾inant ieÅ¡kovo nuosavybėn turtÄ natÅ«ra, nes sutartimi perleistas turtas yra sunaikintas.

Nesutinka su atsakovo nurodyta aplinkybe, kad sutartis vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukta, nes tokiu bÅ«du pažeistos CK 1.93 straipsnio 3 dalies nuostatos, sutarties nutraukimas neatitinka nei sutarties, nei įstatymų nuostatų. Atsakovas UAB „Gaudita“ 2013 m. spalio 22 d. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovui R. D., kuriuo prašė nutraukti UAB „Gaudita“ 2008 m. liepos 30 d. sudarytÄ sutartį dėl nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo CK 6.217 straipsnio 4 dalies, sutarties 2.2 punkto pagrindu.

Nurodė, kad sutartimi sutarta, kad jeigu atsakovo įsipareigojimai nebus visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies įvykdyti, ieÅ¡kovas turi teisę reikalauti, kad atsakovas per nustatytÄ 5 kalendorinių dienų terminÄ , skaičiuojant nuo sutarties 2.1.2 punkte nustatyto termino pabaigos sumokėtų kainÄ . Atsakovui neįvykdžius įsipareigojimų per ieÅ¡kovo nustatytÄ papildomÄ terminÄ , Å¡alys privalo atvykti į notaro biurÄ ir pasiraÅ¡yti susitarimÄ apie Å¡ios sutarties sÄ lygų pakeitimÄ arba nutraukti Å¡iÄ sutartį.

Å iuo pagrindu nutraukus sutartį, atsakovas įsipareigojo ieÅ¡kovui perduoti nuosavybės teisę į turtÄ ir sumokėti ieÅ¡kovui 8 proc. dydžio baudÄ , skaičiuojamÄ nuo turto kainos. Atsakovas, siekdamas įvykdyti sutarties 2.2 punkto nuostatas, 2013 m. rugsėjo 5 d. kreipėsi į ieÅ¡kovÄ , kad laikantis sutartyje numatytų nuostatų Å¡alys atvyktų į notarų biurÄ ir sudarytų susitarimÄ dėl sutarties sÄ lygų pakeitimo arba susitartų dėl sutarties nutraukimo, tačiau atsakovas gera valia atsisakė įvykdyti sutartį bei kviečiamas neatvyko į notaro biurÄ .

Nurodė, kad jo reikalavimas teisėtas, nes sutartimi nustatytos sÄ lygos, kurioms esant ji gali bÅ«ti nutraukta – 2.2 p., nėra imperatyvių nuostatų, kurios draustų ieÅ¡kovui ir atsakovui sudaryti tokio turinio susitarimÄ , toks susitarimas dėl nutraukimo galioja abiem Å¡alims. Atsakovo teisė spręsti dėl sutarties įvykdymo pagrįsta sutarties sudarymo metu buvusia ekonomine padėtimi nekilnojamojo turto rinkoje. Atsakovas, sudarydamas sutartį savo rizika veikė tiek, kad jeigu nesugebėtų turto panaudoti tokiu bÅ«du, jog per vienerius metus negautų pajamų turto kainos sumokėjimui, jie sutarė arba pakeisti sutarties sÄ lygas arba sutartį nutraukti, atsakovui įsipareigojant mokėti netesybas.

Atitinkamai atsakovas praÅ¡o teismÄ priverstinai įvykdyti sutarties 2.2 p., sutartį nutraukiant (CK 6.217 str., 6.222 str. 1 d.). Kadangi gyvenamasis namas, kuris buvo perduotas atsakovui sutarties pagrindu nėra iÅ¡likęs, atlyginama to turto vertė pinigais (CK 6.222 str. 1 d., CK 6.147 str. 2 d.). Turto vertė sandorio sudarymo metu buvo 68 400 Lt, todėl ieÅ¡kovui turi bÅ«ti grÄ Å¾inama 68 400 Lt suma ir 48 400 Lt bauda, kuriÄ atsakovas įsipareigoja sumokėti ieÅ¡kovui po sutarties nutraukimo. Pripažino, jog atsakovo atliktas vienaÅ¡alis sutarties nutraukimas nėra galimas, todėl kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu.             Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2014 m. sausio 27 d. sprendimu ieÅ¡kovo R.

D. ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, pripažino atsakovo UAB „Gaudita“ atliktÄ vienaÅ¡alį 2008 m. liepos 30 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimÄ neteisėtu, priteisė ieÅ¡kovui R. D. iÅ¡ atsakovo UAB „Gaudita“ 600 500 Lt skolos, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už laikotarpį nuo 2009 m. liepos 30 d. iki ieÅ¡kinio pateikimo dienos 2012 m. gruodžio 20 d. – 101 838,22 Lt, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2012 m. gruodžio 21 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Priteisė ieÅ¡kovui R. D. iÅ¡ atsakovo UAB „Gaudita“ 11 167,38 Lt žyminio mokesčio bei 3 000 Lt advokato pagalbai apmokėti. KitÄ ieÅ¡kovo R. D. ieÅ¡kinio dalį atmetė. Atsakovo UAB „Gaudita“ ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui R. D. dėl 2008 m. liepos 30 d. sutarties dėl nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo nutraukimo, atmetė. Priteisė iÅ¡ atsakovo UAB „Gaudita“ į valstybės pajamas 16,16 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų. Teismas atmetė UAB „Gaudita“ ieÅ¡kinį dėl pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo, nes nesutiko su atsakovo UAB „Gaudita“ Å¡alių pasiraÅ¡ytos pirkimo–pardavimo sutarties 2.2 punkte esančių sÄ lygų aiÅ¡kinimu.

Teismas, aiÅ¡kindamas sutarties sÄ lygas, pirmiausia atkreipė dėmesį, kad jos Å¡alys yra juridinis asmuo ir fizinis asmuo (verslininkas), todėl Å¡is sandoris yra komercinis. Sutarties projektÄ ruošė, sÄ lygas derino abi Å¡alys, kaina buvo nustatyta Å¡alių derybų bÅ«du. Sandoris buvo sudarytas UAB „Gaudita“ verslo tikslais, siekiant vykdyti verslo projektÄ , tačiau iÅ¡ banko nebuvo gautos lėšos, taip pat krito turto rinkos kaina, todėl neatsiskaityta su pardavėju. Teismas, įvertinęs sutarties esmę, sisteminį ir gramatinį sutarties ir jos 2.2 punkto, numatančio, kad jeigu ieÅ¡kovas nesumoka kainos sutartyje numatytais terminais, tuomet Å¡alys privalo atvykti į notarų biurÄ ir pasiraÅ¡yti susitarimÄ apie Å¡ios sutarties sÄ lygų pakeitimÄ ar nutraukti Å¡iÄ sutartį, sprendė, kad pagal sutarties sÄ lygas, nustatytu laiku iki 2009 m. liepos 30 d.) turto kainos nesumokėjimas yra pirkėjo padarytas esminis sutarties pažeidimas, kuris yra pagrindas pardavėjui reikalauti sumokėti kainÄ per 5 dienų terminÄ , o pirkėjui to nepadarius, abi Å¡alys privalo nuvykti į notarų biurÄ realizuoti pažeistų teisių gynimo bÅ«dÄ .

Teismas nesutiko su atsakovo pateiktu sutarties sÄ lygų aiÅ¡kinimu, kuomet pirkėjas naudojasi įsigytu turtu, o vėliau pats nusprendžia atsiskaityti už įsigytÄ turtÄ ar jį grÄ Å¾inti. Teismas taip sutarties sÄ lygas aiÅ¡kino tiek atsižvelgdamas į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintÄ teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principÄ , tiek į atsakovo veiksmus atsiliepime nurodant, kad sutartis yra nutraukta, o vėliau kreipiantis į teismÄ dėl sutarties nutraukimo teismine tvarka.Spręsdamas dėl ieÅ¡kovo R.

D. ieÅ¡kinio reikalavimo pripažinti atsakovo vienaÅ¡alį sutarties nutraukimÄ neteisėtu, teismas pripažino, kad Å¡is sutarties nutraukimas buvo atliktas pažeidžiant CK 6.183 straipsnio 3 dalį, 6.192 straipsnio 4 dalį, 1.93 straipsnio 3 dalį. Dėl reikalavimo priteisti 600 500 Lt kainÄ už parduotÄ turtÄ bei procesines palÅ«kanas teismas nurodė, kad toks reikalavimas yra ieÅ¡kovo pasirinktas teisių gynimo bÅ«das. IeÅ¡kovui tinkamai įvykdžius savo sutartines prievoles ir perdavus turtÄ , atsakovui kyla pareiga už jį sumokėti sutartyje numatytÄ kainÄ â€“ 600 500 Lt.

Teismas nesutiko, kad ieÅ¡kovas gali reikalauti tik 510 425 Lt. Nors Å¡alys ir buvo susitarusios, kad dalį kainos (90 075 Lt) atsakovas sumokės tiesiogiai VMI, o kitÄ dalį ieÅ¡kovui, tačiau atsakovui nesumokėjus kainos dalies VMI, jam kyla pareiga visÄ kainÄ sumokėti ieÅ¡kovui. Teismas taip pat atmetė atsakovo praÅ¡ymÄ taikyti ieÅ¡kinio senatį ieÅ¡kovo reikalavimui priteisti palÅ«kanas. Teismas nurodė, kad pagal CK 1.125 straipsnio 9 dalį palÅ«kanų iÅ¡ieÅ¡kojimui taikomas sutrumpintas penkerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas, todėl nesutiko, kad ieÅ¡kovo reikalavimui taikytinas Å¡eÅ¡ių mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminas ir kad jis jį praleido.

Spręsdamas dėl priverstinės hipotekos nustatymo teismo sprendimu, teismas nurodė, kad atsakovui yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, areÅ¡tuotas jo 702 338,22 Lt vertės turtas, todėl nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad pasunkės teismo sprendimo įvykdymas. Ä®vertinęs bylos aplinkybių visumÄ teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas neįrodė bÅ«tinumo ir iÅ¡skirtinio intereso byloje atsakovo turtui nustatyti priverstinę hipotekÄ , todėl šį reikalavimÄ atmetė. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas R.

D. praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 27 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieÅ¡kovo R. D. praÅ¡ymas dėl priverstinės hipotekos atsakovo turtui nustatymo, panaikinti, ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ nevirÅ¡ijant patenkintų turtinių reikalavimų sumos ir nustatant, kad atitinkama hipoteka galioja iki to momento, kai atsakovas UAB „Respektas“ visiÅ¡kai įvykdys teismo sprendimÄ nustatyti priverstinę hipotekÄ atsakovui priklausančiam nekilnojamam turtui: (1) Å«kio pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini); unik.

Nr. (duomenys neskelbtini); (2)1395/1425 dalims žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); unik. Nr. (duomenys neskelbtini); (3) gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), unik. Nr. (duomenys neskelbtini); (4) gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), unik. Nr. (duomenys neskelbtini); (5) žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unik. Nr. (duomenys neskelbtini); (6) gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unik. Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

SkundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Pagal teismų praktikÄ , priverstinei hipotekai pagal teismo sprendimÄ patenkintiems turtiniams reikalavimams užtikrinti (CK 4.175 str. 2 d. 3 p.) atsirasti reikalingos dvi sÄ lygos:

1) priverstine hipoteka užtikrinamas reikalavimas turi būti priteistas teismo sprendimu ir 2) pats kreditorius, kurio naudai patenkinamas turtinis reikalavimas, turi reikalauti priverstinės hipotekos nustatymo ir būtinybė apsaugoti jo interesus. Priverstinė hipoteka atsiranda įstatymo arba teismo sprendimo pagrindu esant LR CK 4.175 straipsnio 2 dalyje nustatytiems atvejams. Kadangi šiuos pagrindus nustato įstatymas, tai tokiais atvejais priverstinės hipotekos būtinumas ir reikalingumas jau yra pagrįstas ir ieškovas atskirai to daryti neprivalo.

Å iuo atveju byloje egzistuoja visos sÄ lygos priverstinei hipotekai taikyti, t. y. pareikÅ¡tas reikalavimas yra patenkintas, jo vertė yra labai didelė, atsakovas, vengdamas atsiskaitymų sudaro sandorius, kuriais jo turtui taikomi nauji suvaržymai, dalis turto, kuriam praÅ¡oma nustatyti priverstinę hipotekÄ , yra perleista sutartimi, iÅ¡ kurios ir kyla skola bei R. D. byloje reiÅ¡kiami reikalavimai.2. Priverstinės hipotekos nustatymo bÅ«tinybę pagrindžia atsakovo nesÄ Å¾iningumas ir prasta jo finansinė padėtis.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad atsakovo nesÄ Å¾iningumas, greta aukščiau nurodytu priverstinės hipotekos nustatymo sÄ lygų, yra papildomas svarus pagrindas įregistruoti priverstinę hipotekÄ . Grėsmę, kad teismo sprendimas gali bÅ«ti neįvykdytas arba jo įvykdymas gali pasunkėti, įrodo atsakovo UAB „Gaudita“ nesÄ Å¾iningi veiksmai, t. y. praneÅ¡imo apie vienaÅ¡aliÅ¡kÄ sutarties nutraukimÄ Ä¯teikimas, o vėliau ieÅ¡kinio dėl sutarties nutraukimo pareiÅ¡kimas, atsakovo 2013 m. vasario 20 d. raÅ¡tu sutikimas ieÅ¡kovui grÄ Å¾inti turtÄ , o vėliau paaiÅ¡kėjusi aplinkybė, kad turtas yra sunaikintas ar žuvęs, atsakovo sudarytas hipotekos sandoris su UAB „MGP Investicija“, kuriuo, ieÅ¡kovo nuomone, siekiama iÅ¡vengti atsiskaitymo su ieÅ¡kovu.

Vienintelis turtas, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas, yra žemės sklypas, kurio vertė 490 000 Lt, nes kita likvidaus turto dalis yra arba sunaikinta arba įkeista. Atsakovas taip pat turi kreditorių, kurių 2013 m. balandžio 17 d. bendra reikalavimų suma yra 1 324 430,48 Lt.

3. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad byloje atsakovui taikomas areÅ¡tas yra pakankama priemonė bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti. Vertinant nesÄ Å¾iningus atsakovo UAB „Gaudita“ veiksmus, akivaizdu, kad UAB „Gaudita“ turto areÅ¡tas nėra pakankama priemonė apsaugoti pažeistus apelianto interesus, nes iki to momento, kol apeliantui atsiras galimybė nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ i UAB „Gaudita“ turtÄ , UAB „Gaudita“ turtas jau gali bÅ«ti areÅ¡tuotas užtikrinant ir kitu kreditorių reikalavimus, o tokiu atveju iÅ¡ turto realizavimo gautos pajamos bÅ«tų paskirstytos proporcingai kreditorių, kurių naudai konkretus turtinis vienetas yra areÅ¡tuotas, reikalavimams tenkinti (LR CPK 754 str. 5 d.).

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad areÅ¡to nustatymo pareiÅ¡kėjo naudai faktas nėra kliÅ«tis to paties pareiÅ¡kėjo naudai nustatyti ir priverstinę hipotekÄ . Hipoteka yra savarankiÅ¡ka turtinio reikalavimo įvykdymÄ užtikrinanti priemonė, todėl areÅ¡tas nėra pagrindas atmesti praÅ¡ymÄ nustatyti priverstinę hipotekÄ tam pačiam daiktui. Priverstinės hipotekos nustatymas atsakovo teisių nesuvaržys labiau, nei yra bÅ«tina. Hipotekos atveju daiktas, kuriam yra nustatyta hipoteka, nėra perduodamas kreditoriui, skolininkas ir toliau turi teisę juo naudotis bei jį valdyti (LR CK 4.170 str. 1, 2 d.).

Hipotekos nustatymas daiktui neatima teisės jo įkeisti pakartotinai, jei kitaip nenustatyta hipotekos sutartyje (LR CK 4.170 str. 3 d.). Teisinės valstybės principas bei principas „teisingumÄ vykdo tik teismas“ įpareigoja bylÄ nagrinėjantį teismÄ imtis priemonių tam, kad ne tik bÅ«tų priimtas asmens teises apginantis teismo sprendimas, bet ir kad toks sprendimas realiai bÅ«tų įvykdytas. Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Gaudita“ praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 27 d. sprendimÄ pakeisti, UAB „Gaudita“ ieÅ¡kinį dėl 2008 m. liepos 30 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo patenkinti, o R.

D. ieÅ¡kinį dėl skolos ir palÅ«kanų priteisimo iÅ¡ UAB „Gaudita“ atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. SkundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Teismas, atmesdamas UAB „Gaudita“ ieÅ¡kinį dėl 2008 m. liepos 30 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo, netinkamai taikė ir aiÅ¡kino Sutarties 2.2 punktÄ , materialinės teisės normas, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

2. Teismas netinkamai aiÅ¡kino sutarties nuostatas, kurioms esant sutartis turi bÅ«ti nutraukta. Teismas, atmesdamas UAB „Gaudita“ reikalavimÄ , sutarties 2.2 punktÄ aiÅ¡kino taip, kad pastaroji nuostata bet kokiu atveju neeliminuoja R. D. teisės reikalauti sumokėti sutartyje nustatytÄ kainÄ . Tokia teismo iÅ¡vada yra akivaizdžiai nepagrįsta, priimta netinkamai aiÅ¡kinant sutartį, nevertinant kitų ginčui reikÅ¡mingų aplinkybių. Ä®statyme įtvirtintas sutarčių laisvės principas reiÅ¡kia, kad civilinių teisinių santykių subjektai patys sprendžia, ar sudaryti konkrečiÄ sutartį (CK 6.156 str.).

Sutartis yra jÄ sudarančių asmenų valios iÅ¡raiÅ¡ka, jų suderinta valia, o kiekviena sutarties Å¡alis, turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sÄ Å¾iningai (CK 6.158 str. 1 d.). Ä®statyme įtvirtintas sutarčių privalomumo (pacta sunt servanda) principas reiÅ¡kia tai, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis turi jos Å¡alims įstatymo galiÄ (CK 6.189 str.). PrieÅ¡ingai nei nurodo teismas, sutartimi UAB „Gaudita“ buvo suteikta teisė nuspręsti, ar per vienerius metus nuo sutarties sudarymo sutartis bus įvykdyta ir ar UAB „Gaudita“ R.

D. sumokės sutarties kainÄ , ar sutartis nebus vykdoma ir UAB „Gaudita“ sumokės baudÄ R. D. už sutarties neįvykdymÄ bei sugrÄ Å¾ins gautÄ turtÄ R. D.. Pažymėtina, jog mokėtinos baudos dydis 48 400 Lt yra artimas Turto rinkos vertės kainai, kuri nurodyta pačioje sutartyje. Tokio turinio susitarimÄ , kai atsakovui (pirkėjui) buvo suteikta teisė spręsti dėl sutarties įvykdymo, yra pagrįsta sutarties sudarymo metu buvusia ekonomine padėtimi nekilnojamojo turto rinkoje. UAB „Gaudita“, sudarydama sutartį, savo rizika veikė tiek, kad jeigu turto nesugebėtų panaudoti tokiu bÅ«du, jog per vienerius metus (nuo 2008-07-30 iki 2009-07-30) negautų pajamų turto kainos sumokėjimui, UAB „Gaudita“ ir R.

D. sutarė arba pakeisti sutarties sÄ lygas (kainÄ , priklausomai nuo padėties nekilnojamojo turto rinkoje) arba sutartį nutraukti, ieÅ¡kovui įsipareigojant sumokėti netesybas (Sutarties 2.2 p.). Teismas skundžiamu sprendimu iÅ¡ esmės paneigė sutarčių laisvės principÄ ir priteisė R. D. sutarties kainÄ , kurios jis pagal susiklosčiusiÄ situacijÄ reikalauti neturėjo teisinio pagrindo. Atsakovas taip pat nesutinka, kad jo pozicija dėl sutarties nutraukimo nėra nuosekli. IeÅ¡kovo R. D. negalima laikyti silpnesniÄ ja sutarties Å¡alimi, nes tiek jo profesinė patirtis, tiek patirtis dalyvaujant įvairių sandorių sudaryme, patvirtina, kad jis suprato pasiraÅ¡omos sutarties esmę ir iÅ¡ jos kylančias Å¡alių pareigas.

IeÅ¡kovo reikalavimas galėtų bÅ«ti tenkintas tik tuo atveju, jeigu Å¡alys nebÅ«tų susitarusios dėl ginčo sutarties nuostatos, kad „šalys privalo atvykti į notaro biurÄ ir pasiraÅ¡yti susitarimÄ apie Å¡ios sutarties sÄ lygų pakeitimÄ arba nutraukti Å¡iÄ sutartį“. Teismui priteisus skolÄ iÅ¡ atsakovo, sutarties nuostata dėl sutarties pakeitimo ar nutraukimo tampa iÅ¡ esmės niekine, nors ji nėra nuginčyta.

3. Skundžiamas teismo sprendimas keistinas tenkinant UAB „Gaudita“ ieÅ¡kinį ir sutartį nutraukiant CK 6.217 straipsnio 4 dalies pagrindu. CK 6.217 straipsnyje nenumatytais pagrindais sutartį galima nutraukti tik teismo tvarka pagal suinteresuotos Å¡alies ieÅ¡kinį (CK 6.217 str. 4 d.). UAB „Gaudita“ ir R. D. nepavyko pasiekti susitarimo dėl sutarties sÄ lygų pakeitimo. R. D., kviečiamas atvykti pas notarÄ ir nutraukti sutartį, sutartimi prisiimtos pareigos neįvykdė ir pas notarÄ neatvyko.

Notarine forma patvirtintos sutarties nutraukimas ar pakeitimas kitokia forma nei notarine yra negalimas ir Å¡i norma yra imperatyvi (CK 6.183 str. 3 d., 6.192 str. 4 d.). Vadinasi, Å¡alims susitarus, kad notarinės formos sudaryta sutartis bus nutraukta notarine tvarka, Å¡alys privalo laikytis sutarties nutraukimo tvarkos (CK 6.183 str. 3 d., 6.192 str. 4 d.).4. Kai sutartis nutraukta, Å¡alis gali reikalauti grÄ Å¾inti jai viskÄ , kÄ ji yra perdavusi kitai Å¡aliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grÄ Å¾ina kitai Å¡aliai visa tai, kÄ buvo iÅ¡ pastarosios gavusi.

Kai grÄ Å¾inimas natÅ«ra neįmanomas ar Å¡alims nepriimtinas dėl sutarties dalyko pasikeitimo, atlyginama pagal to, kas buvo gauta, vertę pinigais, jeigu toks atlyginimas neprieÅ¡tarauja protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo kriterijams (CK 6.222 str. 1 d.). Kai grÄ Å¾intinas turtas sunaikintas arba perleistas, asmuo privalo atlyginti turto vertę, buvusiÄ jo gavimo, sužalojimo ar perleidimo arba restitucijos metu, atsižvelgiant į tai, kuriuo metu to turto vertė buvo mažiausia (CK 6.147 str. 2 d.). Sutarties dalyku esantis turtas UAB „Gaudita“ buvo perduotas sutarties pasiraÅ¡ymo metu, t. y. 2008 m. liepos 30 d. (Sutarties 3.1 p.).

UAB „Gaudita“ pateikė įrodymus apie turto vertę, R. D. Å¡ių duomenų neginčija, todėl nėra pagrindo teigti, jog turto rinkos vertės kompensavimas ir baudos sumokėjimas bÅ«tų nesÄ Å¾iningas R. D. atžvilgiu. PrieÅ¡ingai, turto kainos, kuri yra bene deÅ¡imt kartų didesnė už turto rinkos vertę, bÅ«tų nesÄ Å¾iningas apelianto atžvilgiu.5. Teismas, priteisdamas iÅ¡ UAB „Gaudita“ gyventojų pajamų mokestį (90 075 Lt) ieÅ¡kovo R. D. naudai, netinkamai aiÅ¡kino sutarties nuostatas ir tokiu bÅ«du iÅ¡ esmės pakeitė jas.

IeÅ¡kovas, praÅ¡ydamas priteisti GPM sumÄ , nenurodė jokio teisinio pagrindo, kuris įgalintų teismÄ modifikuoti Å¡alių pasiraÅ¡ytÄ sutartį ir prievolę sumokėti GPM perkelti kitam asmeniui.6. Teismas priteisdamas 101 838,22 Lt palÅ«kanų netinkamai aiÅ¡kino sutarties nuostatas, materialinės teisės normas reglamentuojančias palÅ«kanų priteisimÄ , nukrypo nuo Lietuvos apeliacinio teismo praktikos. Teismas visiÅ¡kai nepasisakė dėl UAB „Gaudita“ argumentų, jog ieÅ¡kovo R. D. reikalavimas dėl palÅ«kanų priteisimo galėtų bÅ«ti laikomas pagrįstu tik tuomet, jeigu jis bÅ«tų pareikalavęs apelianto atsiskaityti ir nurodęs atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ , į kuriÄ turėtų bÅ«ti pervestos piniginės lėšos, kaip tai numato sutarties nuostatos.

Pagal sutarties nuostatas atsiskaitymas už turtÄ turėjo bÅ«ti atliktas į ieÅ¡kovo nurodytÄ sÄ skaitÄ iki 2009 m. liepos 30 d. IeÅ¡kovas savo atsiskaitomosios sÄ skaitos nenurodė ir atsiskaityti nereikalavo.7. IeÅ¡kovas R. D. elgėsi nesÄ Å¾iningai ir piktnaudžiauja teise, todėl jo interesai negali bÅ«ti ginami. R. D. suklaidino teismÄ reikalaudamas priteisti ir tÄ piniginę sumÄ , kuriÄ UAB „Gaudita“ turėtų mokėti Valstybinei mokesčių inspekcijai, jeigu sutartis liktų galioti.

Tai reiÅ¡kia, jog R. D. siekia praturtėti nesant tam teisinio pagrindo ir gauti tai, kas jam nepriklauso. Toks elgesys yra akivaizdžiai nesÄ Å¾iningas. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktikÄ palÅ«kanos negali bÅ«ti skaičiuojamas daugiau kaip už Å¡eÅ¡is mėnesius (CK 1.125 str. 5 d. 1 p.), todėl R. D. praÅ¡ant priteisti palÅ«kanas net už 3,5 metų laikotarpį, per kurį jis nieko nedarė, UAB „Gaudita“ praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį. R. D. pareiÅ¡kė akivaizdžiai nepagrįstÄ reikalavimÄ dėl priverstinės hipotekos nustatymo.

Atsiliepimu į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atsakovas UAB „Gaudita“ praÅ¡o ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 27 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieÅ¡kovo R. D. praÅ¡ymas dėl priverstinės hipotekos nustatymo UAB „Gaudita“ turtui, palikti nepakeistÄ bei priteisti visas patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad pagal analogiÅ¡kas sutartis UAB „Gaudita“ yra pasiraÅ¡iusi ir su kitais verslo partneriais, kurie taip pat yra pardavę savo nekilnojamÄ jį turtÄ .

Patenkinus ieÅ¡kovo reikalavimus ir nustačius priverstinę hipotekÄ , bÅ«tų pažeistos kitų kreditorių teisės gauti jiems priklausančias skolas. Vilniaus apygardos teismas savo sprendime pagrįstai konstatavo, jog ieÅ¡kovas R. D. neįrodė sÄ lygų priverstinei hipotekai nustatyti. IeÅ¡kovo interesai yra apsaugoti byloje pritaikius laikinÄ sias apsaugos priemones. IeÅ¡kovo nurodoma didelė reikalavimo suma taip pat nėra pagrindas nustatyti priverstinę hipotekÄ , o jo nurodomos aplinkybės, kad atsakovas vengia atsiskaityti, neatitinka tikrovės, nes ieÅ¡kovas iki ieÅ¡kinio pateikimo nereikalavo atsiskaityti.

Nepagrįsti ieÅ¡kovo argumentai, kad atsakovas įkeitė turtÄ V. G. už tai negavęs jokios naudos, nes iÅ¡ tikrųjų turtas buvo įkeistas už paskolÄ , kurios vertė yra žymiai didesnė nei įkeisto turto vertė. IeÅ¡kovo teiginys, kad dalis turto, kuriam praÅ¡oma nustatyti priverstinę hipotekÄ , yra perleista sutartimi, taip pat nepagrindžia priverstinės hipotekos nustatymo bÅ«tinumo. Be to, ieÅ¡kovas nepagrįstai nurodo, kad atsakovas elgiasi nesÄ Å¾iningai. Atsakovo apsisprendimas vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį nereiÅ¡kia jo nesÄ Å¾iningumo.

Atsakovo gynybinė pozicija nereiÅ¡kia jo nesÄ Å¾iningumo. IeÅ¡kovui dar iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo taip pat buvo žinoma, kad pastatas žuvo (sudegė). Atsakovo pasiÅ«lymas raÅ¡te grÄ Å¾inti turtÄ reiÅ¡kia pasiÅ«lymÄ grÄ Å¾inti jo vertę. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas R. D. praÅ¡o atsakovo apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino 2008 m. liepos 30 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį.

Pagrindinis pirkimo–pardavimo sutarties tikslas, vertinant iÅ¡ pardavėjo pozicijų, yra gauti sutartyje nurodytÄ kainÄ už perleistÄ turtÄ (LR CK 6.305 straipsnio 1 dalis). BÅ«tent pardavėjas turi teisę nuspręsti, ar reikalauti priteisti turto kainÄ , ar notarine tvarka pakeisti ar nutraukti sutartį. Sutartyje numatyta galimybė nutraukti/pakeisti sutartį yra tik vienas iÅ¡ teisių gynybos bÅ«dų, bet ne vienintelis. Teismas taip pat pagrįstai priteisė 90 075 Lt dydžio mokėtinÄ gyventojų pajamų mokesčio sumÄ .

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo spendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis.Å ioje byloje yra nagrinėjamas gyvenamojo namo pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo teisėtumo klausimas bei atsakovo pareigos sumokėti už įsigytÄ turtÄ klausimas.

Byloje yra pareikÅ¡ti prieÅ¡prieÅ¡iniai reikalavimai – ieÅ¡kovas reikalauja pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimÄ pripažinti neteisėtu ir priteisti skolÄ už atsakovo įgytÄ turtÄ , o atsakovas reikalauja nutraukti turto pirkimo–pardavimo sutartį. Å alys, pateikdamos savo argumentus dėl pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo teisėtumo, remiasi sutarties 2.2 punktu, tačiau jį aiÅ¡kina skirtingai. Atsakovo nuomone, Å¡is sutarties punktas, numatantis, kad atsakovui per papildomai nustatytÄ penkių dienų terminÄ nesumokėjus visos turto kainos, Å¡alys privalo atvykti į notaro biurÄ ir pasiraÅ¡yti susitarimÄ dėl sutarties sÄ lygų pakeitimo arba nutraukti sutartį, reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovas negali reikalauti atlyginti už įsigytÄ turtÄ , o turėjo nuvykti į notarų biurÄ , nutraukti sutartį, pasiimti turtÄ ir sutartyje numatytÄ 8 procentų baudÄ (Sutarties 2.2 punktas).

IeÅ¡kovas šį sutarties punktÄ aiÅ¡kina kaip jo dispozityviÄ teisę pasirinkti ar nutraukti sutartį, pasiimti turtÄ ir baudÄ už prisiimtų prievolių neįvykdymÄ , ar reikalauti atsiskaityti už įsigytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ .Teisėjų kolegija, vertindama minėtus Å¡alių paaiÅ¡kinimus, Å¡alių sudarytos sutarties sÄ lygas bei teisinį reguliavimÄ pastebi, kad Å¡alių sutartyje numatytas penkių dienų nuo pareikalavimo atsiskaityti už įsigytÄ turtÄ termino praleidimas Å¡alių susitarimu yra laikomas esminiu sutarties pažeidimu (Sutarties 2.2 punktas).

Å alys taip pat susitarė, kad toks esminis sutarties pažeidimas yra pagrindas pakeisti ar nutraukti sutartį. Tarp Å¡alių Å¡iuo metu vyksta ginčas dėl to, kas minėtu pagrindu ieÅ¡kovas (pardavėjas) ar atsakovas (pirkėjas) turi teisę nutraukti sutartį. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, mano, kad Å¡i sÄ lyga yra nustatyta abiejų Å¡alių naudai. Teisėjų kolegija su Å¡iuo atsakovo argumentu nesutinka. Pažymėtina, kad CK 6.344 straipsnio 1 dalyje yra numatyta pirkėjo pareiga per sutartyje numatytÄ terminÄ atsiskaityti už įsigytÄ daiktÄ .

Tokia atsakovo pareiga yra numatyta ir Å¡alių sudarytoje pastato – gyvenamojo namo pirkimo–pardavimo sutartyje. Å ios atsakovo pareigos nevykdymas Å¡alių susitarimu yra pripažintas esminiu sutarties pažeidimu. CK 6.217 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu kita Å¡alis sutarties nevykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas Å¡alis gali nutraukti sutartį. Ä®vertinus tai, kad bÅ«tent atsakovas neįvykdė savo pareigos atsiskaityti už įgytÄ turtÄ , logiÅ¡ka, kad toks sutartinių prievolių pažeidimas suteikia teisę ieÅ¡kovui (kitai Å¡aliai) nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį.

PrieÅ¡ingas sutarties nuostatų aiÅ¡kinimas prieÅ¡tarautų teisiniam reguliavimui bei CK 1.5 straipsnyje įtvirtintam teisingumo ir protingumo principui. Kitoks Å¡ios sutartinės nuostatos aiÅ¡kinimas reikÅ¡tų, kad prievolę atsiskaityti pažeidęs atsakovas dar įgytų teisę dėl savo paties padaryto pažeidimo nutraukti sutartį. Teisėjų kolegijos nuomone, sutarties sÄ lyga „šalys privalo atvykti į notaro biurÄ ir pasiraÅ¡yti susitarimÄ apie Å¡ios sutarties sÄ lygų pakeitimÄ arba nutraukti Å¡iÄ sutartį“ negali bÅ«ti aiÅ¡kinama kaip ieÅ¡kovo pareiga sudaryti kitÄ sandorį – sutarties pakeitimÄ ar sutarties nutraukimÄ , nes, kaip minėta, atsakovo padarytas sutarties pažeidimas negali sukelti ieÅ¡kovui (sutartį vykdančiai Å¡aliai) neigiamų pasekmių, nes tokiu atveju teigiamos pasekmės galėtų kilti sutartį pažeidusiai Å¡aliai, t. y.

šiuo atveju atsakovui. Teisėjų kolegijos nuomone, sprendžiant dėl pastato – gyvenamojo namo pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo teisėtumo yra svarbu įvertinti tiek šio sandorio tikslus, tiek šalių elgesį po šio sandorio sudarymo. Kaip matyti iš byloje esančių pirkimo–pardavimo sutarties objekto (gyvenamojo namo) kadastrinių matavimų byloje esančių nuotraukų (t. 2, b. l. 127), šis namas buvo fiziškai pažeistas. Tokia jo būklė yra užfiksuota ir Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše (t. 1, b. l. 17).

Pats atsakovas savo procesiniuose dokumentuose teigia, kad namo vertė nesiekė Å¡imto tÅ«kstančių litų, tačiau ginčo sutartimi įsipareigojo už jį sumokėti 600 500 Lt. IÅ¡ ginčo sutarties 4.2.5 punkto matyti, kad Å¡alys buvo aptarusios ne tik pastato pirkimo–pardavimo sÄ lygas, tačiau ir atsakovo (pirkėjo) galimybę iÅ¡sinuomoti ar įsigyti valstybinės žemės sklypo dalį, kuri reikalinga pagal sutartį įsigyjamam turtui naudoti pagal paskirtį. Kaip matyti iÅ¡ 2012 m. gruodžio 20 d.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o 2008 m. liepos 30 d. ginčo sandoriu atsakovas įgijo ginčo pastatÄ , o 2008 m. spalio 3 d. jis sudarė valstybinės žemės sklypo, ant kurio stovi tas pastatas, pirkimo–pardavimo sutartį (t. 1, b. l. 24-25). Å ios aplinkybės, kolegijos nuomone, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad buvo pasiekti ne tik tiesioginiai pirkimo–pardavimo sutarties tikslai įsigyti pastatÄ , bet ir netiesioginiai – įsigyti valstybinės žemės sklypo dalį, reikalingÄ jam naudoti.

Å ie atsakovo sudaromo sandorio tikslai bei ta aplinkybė, kad atsakovas iÅ¡ kitų pardavėjų yra įsigijęs kitÄ pastatÄ , o vėliau ir žemės sklypÄ po juo (t. 1, b. l. 17-19), leidžia spręsti, kad atsakovas turėjo verslo idėjÄ , todėl už ginčo pastatÄ sutiko mokėti ne tik jo tiesioginę vertę, bet ir už papildomas teises (teisę iÅ¡sipirkti ar iÅ¡sinuomoti valstybinės žemės sklypÄ ). Å ios aplinkybės paaiÅ¡kina, kodėl sandorio kaina virÅ¡ija vertintojo nustatytÄ turto vertę.Ä®vertinusi minėtas aplinkybes ir tÄ faktÄ , kad, pasinaudojęs nuosavybės teisės į ginčo pastatÄ faktu, atsakovas įsigijo nuosavybės teisę į žemės sklypo dalį, teisėjų kolegija mano, kad atsakovo reikalavimas nutraukti pastato pirkimo–pardavimo sutartį dėl to, kad jis (atsakovas) pažeidė savo pareigÄ atsiskaityti, yra nesÄ Å¾iningas, prieÅ¡tarauja teisės aktų reikalavimams ir civilinėje teisės egzistuojantiems principams.

Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovas, iÅ¡ ginčijamo sandorio gavęs tai, ko jis tikėjosi, privalo atsiskaityti už įsigytÄ turtÄ , todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai iÅ¡ atsakovo priteisė Å¡alių sutartyje numatytÄ pastato kainÄ .Kolegija taip pat atmeta atsakovo argumentus, kad ieÅ¡kovas neturi teisės reikalauti 90 075 Lt sumos priteisimo, nes Å¡iÄ sumÄ atsakovas turėjo sumokėti į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ . Pažymėtina, kad sutarties 2.1 punkte numatyta, kad turtas yra parduodamas už 600 500 Lt, o 2.1.1. ir 2.1.2 numatyta Å¡ios kainos sumokėjimo tvarka – dalis į VMI sÄ skaitÄ , o dalis ieÅ¡kovui.

Susitarimas dėl kainos sumokėjimo tvarkos nepaneigia ieÅ¡kovo teisės gauti visÄ sutarties kainÄ ir pačiam sumokėti mokesčius valstybei, todėl nepagrįsti atsakovo argumentai dėl 90 075 Lt sumos priteisimo ieÅ¡kovui. Atsakovas taip pat ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria už prievolės įvykdymo termino praleidimÄ iÅ¡ jo priteista ieÅ¡kovui 101 838,22 Lt palÅ«kanų. Atsakovo nuomone, ieÅ¡kovui palÅ«kanos galėjo bÅ«ti priteistos ne daugiau nei už 6 mėnesius.

Kolegija su šiuo atsakovo argumentu nesutinka ir pastebi, kad reikalavimams dėl palūkanų, kaip ir kitų periodinių išmokų išieškojimo taikomas penkerių metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 9 dalis) (AC-37-1 Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga), tačiau sutinka su atsakovu, kad būtina nustatyti, kada atsakovas pažeidė prievolę atsiskaityti su ieškovu. Atsakovas savo procesiniuose dokumentuose akcentuoja, kad jis jokių reikalavimų atsiskaityti iš ieškovo nesulaukė.

Teisėjų kolegija, vertindama Å¡ias aplinkybes pastebi, kad Å¡alys sutartyje buvo sutarusios, kad prievolė atsiskaityti turi bÅ«ti įvykdyta iki 2009 m. liepos 30 d., o atsakovui šį terminÄ praleidus, jam turėjo bÅ«ti nustatytas papildomas penkių dienų terminas atsiskaitymui. Kaip pagrįstai nurodė atsakovas, jis pinigus turėjo sumokėti ieÅ¡kovui į jo nurodytÄ sÄ skaitÄ , tačiau iÅ¡ byloje esančių raÅ¡tų matyti, kad tokia sÄ skaita sutartyje nebuvo nurodyta, o sÄ skaitos numeris buvo nurodytas tik 2013 m. kovo 13 d. raÅ¡te (t. 1, b. l. 90), t. y. po civilinės bylos iÅ¡kėlimo 2012 m. gruodžio 21 d.

Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad pats ieÅ¡kovas iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo dienos nenurodė atsakovui į kokiÄ sÄ skaitÄ pastarasis turi sumokėti turto kainÄ , atsakovui laiku neatsiskaičius, nenustatė jam papildomo termino atsiskaitymui, todėl mano, kad ieÅ¡kovo reikalavimus dėl palÅ«kanų už prievolės įvykdymo termino praleidimÄ už laikotarpį nuo sutartyje numatyto termino iki ieÅ¡kinio pateikimo dienos nėra pagrindo priteisti, nes Å¡iuo atveju pats ieÅ¡kovas per tÄ laikÄ elgėsi pasyviai, nepaisant sutartyje numatytos sÄ lygos nustatyti papildomÄ terminÄ , jis to nepadarė, nenurodė atsakovui sÄ skaitos, į kuriÄ turi bÅ«ti pervesta turto kaina, t. y. pats prisidėjo prie to, kad atsiskaitymo vėlavimo terminas bÅ«tų toks ilgas, todėl palÅ«kanos už laikotarpį iki kreipimosi į teismÄ nepriteisiamos, o nuo kreipimosi į teismÄ dienos ieÅ¡kovui pagrįstai yra priteistos procesinės palÅ«kanos.IeÅ¡kovas savo apeliaciniu skundu taip pat ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria yra atsisakyta taikyti priverstinę hipotekÄ .

Teisėjų kolegija, įvertinusi ieÅ¡kovo nurodomas aplinkybes bei atsižvelgdama į kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ , pastebi, kad priverstinė hipoteka atsiranda įstatymo arba teismo sprendimo pagrindu esant CK 4.175 straipsnio 2 dalyje nustatytiems atvejams. CK 4.175 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta teismo teisė savo sprendimu nustatyti priverstinę hipotekÄ , kai konkrečios bylos aplinkybės tokiÄ bÅ«tinybę suponuoja. Kasacinio teismo praktikoje, vadovaujantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas galimybę nustatyti hipotekÄ pagal teismo sprendimÄ patenkintiems reikalavimams užtikrinti, visų pirma tokiÄ teisę susiejo su socialiai reikÅ¡mingų teisinių gėrių apsauga (pvz., prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, įtvirtintas CK 3.3 straipsnio 1 dalyje ir pan.).

Kadangi hipotekos kreditorius iÅ¡ieÅ¡kojimo procese turi pirmumo teisę prieÅ¡ kitus kreditorius (CK 4.192 straipsnio 1 dalis), asmuo, praÅ¡ydamas, kad teismo sprendimu bÅ«tų nustatyta hipoteka jo patenkintiems reikalavimams užtikrinti, turi įrodyti tokios apsaugos taikymo bÅ«tinumÄ , o teismas – įvertinti, ar tokios apsaugos taikymu nebus suvaržyti skolininko interesai labiau nei tai yra bÅ«tina, taip pat ar nebus pažeisti kitų kreditorių interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2010, 2012 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-87/2012).

Pažymėtina, kad priverstinės hipotekos bÅ«tinumas turi bÅ«ti grindžiamas svarbiu ir iÅ¡skirtiniu konkretaus kreditoriaus interesu, o ne interesu, kuris gali bÅ«ti bÅ«dingas kiekvienam kreditoriui, todėl praÅ¡antis nustatyti priverstinę hipotekÄ kreditorius bÅ«tinumÄ jÄ nustatyti turi grįsti aplinkybėmis, kuriomis negali remtis bet kuris iÅ¡ kreditorių, nes teismas naudojasi priverstinės hipotekos nustatymo teise siekdamas apginti ypatingus ir individualius kreditoriaus interesus. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentus, nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti apie ypatingus ieÅ¡kovo interesus, todėl daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė šį ieÅ¡kovo reikalavimÄ .Atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieÅ¡kovo apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmetamas, o atsakovo apeliacinis skundas patenkinamas iÅ¡ dalies, pakeičiama teismo sprendimo dalis dėl palÅ«kanų priteisimo už laikotarpį nuo 2009 m. liepos 30 d. iki 2012 m. gruodžio 20 d. (t. y. 101 838,22 Lt), o kitos sprendimo dalys paliekamos nepakeistos.Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį jeigu apeliacinės instancijos teismas neperduodamas bylos iÅ¡ naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimÄ , jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ .

IÅ¡ dalies patenkinus ieÅ¡kovo R. D. ieÅ¡kinio reikalavimus, proporcingai patenkintiems reikalavimams priteisiamos iÅ¡ atsakovo UAB „Gaudita“ patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos. Byloje pateikti įrodymai, pagrindžiantys 11 167,38 Lt žyminio mokesčio už ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį sumokėjimÄ ir 3 630 Lt iÅ¡laidas advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti. Apeliacinės instancijos teismui pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir atmetus reikalavimÄ dėl 101 838,22 Lt sumokėjimo, iÅ¡ atsakovo UAB „Gaudita“ priteisiama ieÅ¡kovui R.

D. 9 548 Lt žyminio mokesčio už ieÅ¡kinį ir 3 104 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti.Teisėjų kolegija taip pat iÅ¡sprendžia bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo klausimÄ . IeÅ¡kovo R. D. apeliacinis skundas, kuriuo reikalauta nustatyti priverstinę hipotekÄ , atmestas, todėl jo reikalavimas dėl žyminio mokesčio priteisimo už apeliacinį skundÄ atmetamas. Atsakovas UAB „Gaudita“ ginčijo visÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , prašė atidėti žyminio mokesčio sumokėjimÄ iki įsiteisės teismo sprendimas byloje.

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. kovo 5 d. nutartimi šį atsakovo praÅ¡ymÄ tenkino, atidėjo 11 667,38 Lt žyminio mokesčio sumokėjimÄ iki įsiteisės teismo sprendimas byloje. Apeliacinės instancijos teismui iÅ¡ dalies patenkinus atsakovo apeliacinį skundÄ , žyminis mokestis už apeliacinį skundÄ , proporcingai patenkintai ir atmestai reikalavimų daliai, priteisiamas valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovo ir atsakovo. Atitinkamai iÅ¡ atsakovo 9 548 Lt, o iÅ¡ ieÅ¡kovo 1 619, 38 Lt. Kitų įrodymų, pagrindžiančių Å¡alių turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, Å¡alys nepateikė.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a: Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 27 d. sprendimo dalį dėl 101 838,22 Lt palÅ«kanų už laikotarpį nuo 2009 m. liepos 30 d. iki 2012 m. gruodžio 20 d. priteisimo pakeisti ir šį ieÅ¡kovo R. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) reikalavimÄ atsakovui UAB „Gaudita“ (j.a.k. 301152277) atmesti.Teismo sprendimo dalį, kuria iÅ¡spręstas bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme atlyginimo klausimas pakeisti ir iÅ¡ atsakovo UAB „Gaudita“ (j. a. k. 301152277) priteisti ieÅ¡kovui R.

D. (a. k. (duomenys neskelbtini) 9 548 Lt (devynis tÅ«kstančius penkis Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis litus) žyminio mokesčio už ieÅ¡kinį ir 3 104 Lt (tris tÅ«kstančius vienÄ Å¡imtÄ keturis litus) iÅ¡laidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti.Kitas teismo sprendimo dalis palikti nepakeistas.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo R. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1 619,38 Lt (vienÄ tÅ«kstantį Å¡eÅ¡is Å¡imtus devyniolika litų 38ct) ir iÅ¡ atsakovo UAB „Gaudita“ (j. a. k. 301152277) 9 548 Lt (devynis tÅ«kstančius penkis Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis litus) žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ valstybei.

TeisėjaiAlė Bukavinienė Audronė Jarackaitė Danutė Milašienė