2015-12-16 Nr. AB-24565-3-61-3-04972-2015-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-1410-502/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04972-2015-3

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. gruodžio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Euroautoglass“ dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas V. J. (toliau – ir pareiškėjas) 2015 m. spalio 14 d. kreipėsi su prašymu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Euroautoglass“ (toliau – ir bendrovė) 86 Eur automobilio priešakinio stiklo keitimo išlaidas, 30 Eur teismo išlaidas bei 70 Eur neturtinę žalą.

Pareiškėjas nurodė, kad UAB „Euroautoglass“ 2015 m. gegužės 13 d. pakeitė jo automobiliui „Ford-Focus“ priešakinį stiklą ir suteikė 12 mėnesių garantiją. Pareiškėjas 2015 m. rugpjūčio 8 d. pastebėjo, kad automobilio priešakinis stiklas įskilęs, todėl iškvietė policiją, kuri atvykusi ir apžiūrėjusi automobilį, jokių sužalojimo žymių nerado ir konstatavo, kad stiklo įtrūkimas galėjo atsirasti nuo šiluminių pokyčių, esant vidiniams įtempimams, kurie susidarė neteisingai įdėjus stiklą į rėmus.

Pareiškėjas kreipėsi į UAB „Euroautoglass“ su prašymu pakeisti stiklą, tačiau direktorius atsisakė tai daryti. Manydamas, kad jo, kaip vartotojo, teisės yra pažeidžiamos, pareiškėjas 2015 m. rugpjūčio 11 d. su skundu kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, kuri 2015 m. rugsėjo 2 d. rašte Nr. 4-8482 informavo, jog UAB „Euroautoglass“ pateikė atsakymą, kad stiklą keitimui pateikė pati bendrovė, darbus atliko kokybiškai. Kadangi atsarginę detalę automobiliui pateikė remontą atlikusi bendrovė, remonto paslaugos trūkumai nustatyti per garantinį laikotarpį, remontą atlikusi bendrovė privalo atlyginti transporto priemonės valdytojui jų šalinimo išlaidas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 16 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą, kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Išaiškino, kad pareiškėjas dėl žalos atlyginimo iš UAB „Euroautoglass‘ gali paduoti ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas, prašydamas priteisti žalą iš UAB „Euroautoglass“, kelia civilinį, o ne administracinį ginčą, todėl toks ginčas priskirtinas bendrosios kompetencijos teismui. Pažymėjo, kad administraciniai teismai sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis) ir nesprendžia bylų, kurios priskirtos bendrosios kompetencijos teismams (ABTĮ 16 straipsnio 1 dalis). Pagal Civilinio proceso kodekso 22, 25 ir 29 straipsnių nuostatas, ginčai, kylantys iš civilinių santykių, priskiriami nagrinėti apylinkės teismams, ieškinį paduodant pagal atsakovo gyvenamąją vietą, juridiniam asmeniui ieškinys pareiškiamas pagal juridinio asmens buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre.

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu (b. l. 18, 22) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartį.

Pareiškėjas nurodo, kadangi Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2015 m. rugsėjo 28 d. rašte nepriėmė galutinio sprendimo dėl pareiškėjo skundo ir siūlė kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą, remdamasis Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 49 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą išspręsti kilusį ginčą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskiruoju skundu ginčijama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti skundą nustatęs, kad byla nenagrinėtina administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Šiame kontekste viešasis administravimas suprantamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas (ABTĮ 2 str. 1 d.). Ši norma iš esmės yra susijusi su ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, numatančiu, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu skundas (prašymas) nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka, t. y. jeigu pareiškėjo inicijuojamas ginčas nepatenka į administracinio teismo kompetencijos ribas (ABTĮ 3 str. 1 d.). Detaliai administracinių teismų kompetenciją nustato ABTĮ 15–20 straipsniai. Šių teisės normų sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų, kuriais asmenims sukeliamos teisinės pasekmės. ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalis taip pat nustato, kad skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Atsižvelgiant į tai, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie daro įtaką konkrečių asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo teismui pateikto skundo turinį, nustatė, kad prašomą atlyginti žalą pareiškėjas kildina iš UAB “Euroautoglass” atliktų paslaugų keičiant pareiškėjo automobilio stiklą. Taigi iš esmės ginčas yra kilęs dėl paslaugų teikimo, todėl pareiškėjas turėjo teisę remiantis Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalimi pasirinkti savo teisių gynimo būdą ir manydamas, kad pardavėjas, paslaugų teikėjas pažeidė jo teises ar įstatymų saugomus interesus, turėjo teisę šio skirsnio nustatyta tvarka kreiptis į pardavėją, paslaugų teikėją, Tarnybą, Inspekciją ar Valstybinę visuomenės sveikatos priežiūros tarnybą, taip pat į šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nurodytas ginčus nagrinėjančias institucijas ar į teismą ir, kaip matyti iš bylos medžiagos, šia teise pasinaudojo. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2015 m. rugsėjo 28 d. rašte pareiškėjui nurodė, kad ginčo nagrinėjimas nutraukiamas dėl objektyvių aplinkybių, dėl kurių išspręsti ginčo neįmanoma (Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Šiame rašte Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pažymėjo, kad ginčo šalims nepavykus susitarti derybų būdu ir neišsprendus ginčo taikiai, jis gali būti sprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnyje taip pat nustatyta, kad ginčo šalys turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą prašydamos nagrinėti ginčą iš esmės tiek ginčo nagrinėjimo ginčus nagrinėjančioje institucijoje metu, tiek po šios institucijos sprendimo priėmimo. Kreipimasis į teismą po ginčą nagrinėjančios institucijos sprendimo priėmimo nelaikomas šios institucijos sprendimo apskundimu.

Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas kelia ginčą būtent dėl žalos atlyginimo, o ne dėl, kaip teigiama atskirajame skunde, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2015 m. rugsėjo 28 d. rašto Nr. 9205 panaikinimo, todėl šiam ginčui netaikytina minėtame rašte nurodyta būtent šio rašto apskundimo tvarka.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pareiškėjo skundo turinį, sprendžia, kad pareiškėjo keliamas ginčas dėl paslaugų suteikimo tinkamumo ir žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio, kuris nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. ABTĮ 16 straipsnio 1 dalyje inter alia nustatyta, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos bendrosios kompetencijos teismams.

Apibendrinus išdėstytas aplinkybės, darytina išvada, kad pareiškėjo skundo turinys nekelia abejonių dėl jo nagrinėjimo bendrosios kompetencijos teisme, todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjo skundą, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė