041149c2-0a1e-4af2-9cf5-a6d8a7b16efa · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2-1768/2013Teismo proceso Nr. 2-55-3-01082-2013-2Procesinio sprendimo kategorija:126.8.;(S)                                                               LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. liepos 4 d.Vilnius              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa GudžiÅ«nienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo uždarosios akcinės bendrovės „Noble Group“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 20 d. nutarties, kuria pareiÅ¡kėjui pasiÅ«lyta į teismo sÄ skaitÄ Ä¯mokėti nustatytÄ sumÄ administravimo iÅ¡laidoms apmokėti, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-4378-565/2013 pagal pareiÅ¡kėjo uždarosios akcinės bendrovės „Noble Group“ pareiÅ¡kimÄ atsakovui vieÅ¡ajai įstaigai „Stereo 45“ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

             Teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė              PareiÅ¡kėjas UAB „Noble Group“ kreipėsi į teismÄ pareiÅ¡kimu, praÅ¡ydamas atsakovui VÅ¡Ä® „Stereo 45“ iÅ¡kelti bankroto bylÄ , bankroto administratoriumi skirti UAB „Mokumo valdymo sprendimai“ (toliu tekste – administratorius). ReikalavimÄ kildino iÅ¡ UAB „Toi – Toi Lietuva“ ir VÅ¡Ä® „Stereo 45“ 2011 m. gegužės 5 d.

Terminuotos nuomos sutarties Nr. VI-11/87 ir pareiÅ¡kėjo su UAB „Toi – Toi Lietuva“ 2013 m. sausio 2 d. 1292, 06 Lt reikalavimo perleidimo sutarties Nr. NOBLE/TTL/13/01/02(STE). II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė               Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gegužės 20 d. nutartimi pasiÅ«lė pareiÅ¡kėjui į teismo sÄ skaitÄ Ä¯mokėti 5 000 Lt sumÄ administravimo iÅ¡laidoms apmokėti. Teismas nustatė, kad Registrų centro ir VÄ® Regitra duomenimis atsakovas neturi turto, Juridinių asmenų registrui finansinių ataskaitų neteikia, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės ir darbo ministerijos duomenimis, atsakovas neturi draustų asmenų, Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, atsakovui yra iÅ¡keltų bylų, tačiau jis nerandamas.

Teismo preliminariu vertinimu, atsakovas nemokus ir jam keltina bankroto byla, tačiau atsakovas neturi turto bankroto administravimo iÅ¡laidoms padengti, todėl vadovaujantis Ä®monių bankroto įstatymo (toliau tekste – Ä®BÄ®) 10 straipsnio 3 dalies 3 punktu, 10,12 punktais teismas pasiÅ«lė pareiÅ¡kėjui į teismo sÄ skaitÄ Ä¯mokėti 5 000 Lt administravimo iÅ¡laidoms apmokėti. III. Atskirojo skundo argumentai             PareiÅ¡kėjas UAB „Noble Group“ atskiruoju skundu praÅ¡o Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gegužės 20 d. nutartį panaikinti ir bylÄ perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo. AtskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:             1.

Aplinkybė, kad nėra duomenų apie atsakovo veiklos ataskaitų teikimÄ Juridinių asmenų registrui bei duomenų apie atsakovui priklausantį turtÄ , ir tai, jog atsakovui yra iÅ¡keltų bylų teismuose dėl skolų priteisimo, savaime negali reikÅ¡ti, kad atsakovas visiÅ¡kai neturi turto. Å i aplinkybė turėjo bÅ«ti kruopščiai įvertinta.              2. IeÅ¡kovas, teikdamas pareiÅ¡kimÄ teismui, teikia ir bankroto administratoriaus sutikimÄ administruoti bankrutuojančiÄ Ä¯monę.

Tai savaime turėtų suponuoti iÅ¡vadÄ , kad bankroto administratorius turės lėšų įmonės administravimui.              3. Teismo iÅ¡laidos bankroto procedÅ«ros metu neturėtų siekti 5000 Lt, todėl teismo pasiÅ«lymas įmokėti nurodytÄ sumÄ akivaizdžiai per didelis.             4. Skundžiama nutartis pažeidžia vieÅ¡Ä jį interesÄ . Atsisakius atsakovui iÅ¡kelti bankroto bylÄ ir administratoriui neleidžiant patikrinti paskutinių 36 mėnesių atliktų sandorių teisėtumo, įmonės vadovui suteikiama galimybė sudaryti nenaudingus sandorius nemokiai įmonei ir tokiu bÅ«du pažeisti kreditorių interesus.

Kreditoriai savo teises gali apginti tik įmonei iÅ¡kėlus bankroto bylÄ .              5. Atsakovui buvo įteiktas pareiÅ¡kimas su priedais dėl keltinos bankroto bylos, todėl negavus duomenų iÅ¡ bendrovės apie jos turtinę padėtį, teismas įmonės vadovui turėjo skirti baudÄ ir reikalauti tinkamo įstatymų vykdymo. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados              Byloje kilo ginčas dėl teismo pasiÅ«lymo pareiÅ¡kėjui įmokėti į teismo sÄ skaitÄ 5 000 Lt, kurie bÅ«tų naudojami teismo bei įmonės bankroto administravimo iÅ¡laidoms dengti.

             Pagal Ä®BÄ® nuostatas, įmonės bankroto procedÅ«ros yra vykdomos bendrÄ ja bankroto bylų nagrinėjimo teisme tvarka, iÅ¡skyrus supaprastintÄ bankroto procesÄ . Vykdant teismines bankroto procedÅ«ras patiriamos ne tik teismo, bet ir administravimo iÅ¡laidos. Ne visos nemokios įmonės turi turto ar jo turi pakankamai Å¡ioms iÅ¡laidoms apmokėti, todėl Ä®BÄ® 10 straipsnio 10 dalis nustato, kad tais atvejais, kai teismas, priėmęs pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, padaro pakankamai pagrįstÄ prielaidÄ , jog įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo iÅ¡laidoms apmokėti, jis turi pasiÅ«lyti asmeniui, pateikusiam pareiÅ¡kimÄ teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonei, įmokėti ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo nurodyto pasiÅ«lymo dienos į teismo depozitinę sÄ skaitÄ teismo nustatytÄ sumÄ .

Å i suma negali bÅ«ti didesnė kaip deÅ¡imt tÅ«kstančių litų.             Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad atsakovas neturi nekilnojamojo turto ir transporto priemonių, nuo jo įregistravimo juridinių asmenų registre dienos neteikia finansinės atskaitomybės dokumentų, nevykdo veiklos, Sodros duomenimis neturi darbuotojų, atsakovui yra iÅ¡keltų bylų teismuose dėl skolų priteisimo, nusprendė, kad atsakovo turto gali nepakakti teismo ir administravimo iÅ¡laidoms padengti, todėl pasiÅ«lė pareiÅ¡kėjÄ Ä¯mokėti į teismo sÄ skaitÄ 5 000 Lt sumÄ teismo ir administravimo iÅ¡laidoms padengti.

             Apeliantas, kvestionuodamas pirmosios instancijos teismo nutartį, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik viešųjų registrų duomenimis įmonės turtinei padėčiai nustatyti, neišsireikalavo iš įmonės vadovo finansinės atskaitomybės dokumentų, o jų nepateikus, neskyrė vadovui baudos. Be to, administratoriui nesuteikė teisės patikrinti paskutiniųjų 36 mėnesių sandorių, kuriuos įvertinus galimai būtų nustatyta esant turto teismo ir administravimo išlaidoms padengti.

             Apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ dalies sutinka su apeliantu, kad nesant visų duomenų apie atsakovo turtÄ , negalima neabejotinai daryti iÅ¡vados, kad atsakovas apskritai jo neturi, tačiau įstatymas nereikalauja teismo neabejotinai nustatyti, kad įmonė neturi turto ar jo nepakanka administravimo iÅ¡laidoms padengti. Remiantis Ä®BÄ® 10 straipsnio 10 dalimi, pagrindas pasiÅ«lyti pareiÅ¡kėjui sumokėti atitinkamÄ sumÄ Ä¯ teismo sÄ skaitÄ yra teismo pakankamai pagrįsta prielaida, jog atsakovas neturi turto.

Ä®statymas nenustato, kokie duomenys yra bÅ«tini tokiai teismo prielaidai padaryti, todėl tokiÄ prielaidÄ gali suformuoti byloje nustatytų aplinkybių visuma, tarp jų ir aplinkybė, kad vieÅ¡uose registruose nepateikti jokie duomenys apie atsakovo turtinę padėtį ir tai, kad teismui prieinamomis priemonėmis nepavyko tų duomenų gauti.             Pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva užklausė Nekilnojamojo turto registrÄ apie atsakovo vardu registruotÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , VÄ® „Regitra“ apie atsakovo vardu registruotas transporto priemones, nustatė, kad Juridinių asmenų registras neturi duomenų apie atsakovo finansinę atskaitomybę, kadangi juridinis asmuo jų nėra pateikęs. Pirmosios instancijos teismas atsakovui jo registruotos buveinės adresu siuntė procesinius dokumentus, taip pat vadovaujantis Ä®BÄ® 9 straipsnio 1 dalimi ir reikalavimÄ pateikti teismui duomenis, tačiau Å¡ie dokumentai grįžo neįteikti.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas buvo pakankamai aktyvus įmonės turtinei padėčiai nustatyti bei padarė pagrįstÄ prielaidÄ , kad atsakovo turimo turto gali nepakakti teismo ir administravimo iÅ¡laidoms padengti.              Apelianto nuomone, skundžiama nutartis pažeidžia vieÅ¡Ä jį interesÄ , o atsisakius atsakovui iÅ¡kelti bankroto bylÄ ir administratoriui neleidžiant patikrinti paskutinių 36 mėnesių atliktų sandorių teisėtumo, įmonės vadovui suteikiama galimybė sudaryti nenaudingus sandorius nemokiai įmonei ir tokiu bÅ«du pažeisti kreditorių interesus.

Apelianto įsitikinimu, kreditoriai savo teises gali apginti tik įmonei iÅ¡kėlus bankroto bylÄ .               IÅ¡ tiesų, teismų praktikoje yra susiklosčiusi nuostata, kad klausimai, susiję su įmonių nemokumu, turi reikÅ¡mės bei įtakos ne tik verslui, bet ir visai visuomenei, tačiau Å¡iuo atveju, negalima pripažinti, kad skundžiama nutartis pažeidžia vieÅ¡Ä jį interesÄ , nes kreditoriai savo teises gali apginti ne tik įmonei iÅ¡kėlus bankroto bylÄ , o kreipiantis į teismÄ dėl skolų priteisimo.

Be to, bankroto procesas turi būti inicijuojamas tik nemokioms įmonėms ir negali būti inicijuotas kaip užslėpta forma skolos išieškojimui. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, pareiškėjas yra inicijavęs daugiau kaip 150 bankroto bylų, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu ir šiuo atveju pareiškėjas siekia ne nemokaus juridinio asmens eliminavimo iš rinkos, o tokiu būdu siekia skolos išieškojimo.              Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su apelianto argumentais, kad skundžiama nutartimi atsakovo vadovui suteikiama galimybė sudaryti nenaudingus sandorius nemokiai įmonei ir tokiu būdu pažeisti kreditorių interesus.

Minėta, kad pareiÅ¡kėjui neužkirstas kelias atsakovui inicijuoti bankroto bylÄ , įmokėjus į teismo sÄ skaitÄ teismo nustatytÄ sumÄ teismo bei administravimo iÅ¡laidoms padengti. Be to, pagal Ä®BÄ® 10 straipsnio 11 dalį, kreditorius, įmokėjęs teismo nustatytÄ sumÄ , turi teisę kreiptis į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti įmokėtÄ sumÄ iÅ¡ įmonės vadovo, savininko, dėl to, kad Å¡ie įmonei tapus nemokiai, nepateikė pareiÅ¡kimo teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

Taigi, kreditoriams neužkirstas kelias savo teises apginti tiek CPK, tiek ĮBĮ nustatyta tvarka.Nesutiktina ir su apelianto argumentais, kad bankroto procedūra neturėtų siekti 5 000 Lt, o teismo pasiūlyta įmokėti 5 000 Lt suma yra akivaizdžiai per didelė. Pagal ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalį, bankroto administravimo išlaidas sudaro atlyginimas administratoriui, įmonės darbuotojams, kuriems būtina dalyvauti bankroto procese (teisininko, audito), kanceliarinės, ryšio, transporto ir kitos išlaidos.

Administravimo iÅ¡laidų sÄ matos paskirtis yra užtikrinti sklandų bankroto procedÅ«ros vykdymÄ bei kuo greitesnį Å¡ios procedÅ«ros užbaigimÄ , todėl bÅ«tina skirti optimalų lėšų kiekį, nes jų vienintelis Å¡altinis yra bankrutuojančios įmonės turtas arba kaip Å¡iuo atveju darytina prielaida, kreditoriaus įmokėta suma. Apeliacinės instancijos vertinimu, 5 000 Lt pasiÅ«lyta suma protinga ir adekvati bankroto procedÅ«ros pradžiai, todėl Å¡ioje dalyje taip pat nėra teisinio pagrindo keisti skundžiamos nutarties.

             Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas pagrįstai nurodo, kad nagrinėjamu atveju teismas turėjo pagrindÄ svarstyti klausimÄ dėl baudos skyrimo atsakovo vadovui. Nors bylos duomenimis, atsakovui visi siųsti procesiniai dokumentai grįžo neįteikti, tokiu atveju teismas turėjo galimybę siųsti procesinius dokumentus bendrovės vadovo gyvenamosios/deklaruotos vietos ar kitų jo darboviečių adresais. Vadovaujantis Juridinių asmenų registro duomenimis, atsakovo vadovas iki Å¡ios dienos yra N. M. ir be Å¡ios, vadovauja dar 5 įmonėms.

VieÅ¡osios erdvės ir Sodros duomenimis, N. M. be to yra ir bankroto administratorius, dirbantis UAB „Ius positivum”. Informacija apie priimtÄ pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, taip pat informacija apie atsisakymÄ iÅ¡kelti bankroto bylÄ teismas skelbia ne vėliau kaip kitÄ darbo dienÄ po teisėjo rezoliucijos priimti pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo (Ä®BÄ® 9 str. 3 d.). Taigi Å¡iuo atveju, atsakovo vadovui neabejotinai turėjo bÅ«ti žinoma apie jo vadovaujamai įstaigai inicijuotÄ bankroto bylÄ bei apie jo pareigÄ pateikti teismui įmonės finansinius dokumentus.

PrieÅ¡ingu atveju, N. M., kaip Å¡ios srities profesionalas, turėjo pasirÅ«pinti, jog Juridinių asmenų registre nebebÅ«tų skelbiama informacija apie jo vadovavimÄ Ä¯staigai. Tačiau Å¡ios aplinkybės vis tik nepaneigia pirmosios instancijos nutarties teisėtumo, nes baudos skyrimo už įmonės finansinių duomenų nepateikimÄ ir užstato sumokėjimo tikslai yra skirtingi- pastarasis skirtas administravimo bei teismo iÅ¡laidoms apmokėti, tuo tarpu baudos skyrimu siekiama skatinti įmonės valdymo organus (Å¡iuo atveju- vadovÄ ) operatyviai pateikti bankroto bylos nagrinėjimui reikÅ¡mingus dokumentus bei nubausti Å¡ios pareigos nevykdančius asmenis.

Taigi, baudos skyrimo ar neskyrimo aplinkybė nepaneigia kreditoriaus pareigos sumokėti teismo nustatytÄ užstato sumÄ .              Vadovaujantis iÅ¡dėstytu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiÅ¡kino bei taikė Ä®BÄ® 10 straipsnio 10 dalies nuostatas, pasiÅ«lydamas pareiÅ¡kėjui įmokėti į teismo sÄ skaitÄ nustatytÄ sumÄ tam, kad bankroto procesas vyktų operatyviai ir sklandžiai, o taip pat į aukščiau nurodytus kitus faktus apie pareiÅ¡kėjo nuolat inicijuojamus procesus dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo ir kaip taisyklė, visÄ Ä¯rodinėjimo pareigÄ perkeliant teismui, nėra teisinio pagrindo keisti ar naikinti skundžiamos nutarties.

              Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:              Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 20 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                              Rasa GudžiÅ«nienė