2021-04-15 Nr. BB-2271-1-01-1-07914-2020-8 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-81-495/2021

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07914-2020-8

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.20.13

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 15 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Pažarskio (kolegijos pirmininkas), Artūro Ridiko ir Daivos Pranytės-Zalieckienės (pranešėja),

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorui Dariui Čaplikui,

nuteistojo S. A. gynėjui advokatui Rimantui Prėskieniui,

teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Tomo Grušo kasacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. liepos 3 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. rugsėjo 30 d. nutarties nuteistojo S. A. baudžiamojoje byloje.

Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. liepos 3 d. nuosprendžiu S. A. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 243 straipsnį išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Tuo pačiu nuosprendžiu S. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį šešių mėnesių laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, S. A. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones arba įgyti šią teisę ketverių metų laikotarpiu. Vadovaujantis BK 72 straipsniu, konfiskuotas ir valstybės nuosavybėn perduotas automobilis „VW Passat“ (duomenys neskelbtini).

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartimi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Artūro Dževečkos ir nuteistojo S. A. apeliaciniai skundai atmesti.

Teisėjų kolegija, išklausiusi prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, nuteistojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

nustatė:

I. Bylos esmė

1. S. A. išteisintas pagal BK 243 straipsnį dėl kaltinimo tuo, kad vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, t. y., Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. sausio 2 d. nuosprendžiu paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams, 2020 m. vasario 23 d. apie 10.08 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „VW Passat“ (duomenys neskelbtini), taip vengė vykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

2. S. A. pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 prom. alkoholio, t. y. 2020 m. vasario 23 d. apie 10.08 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems ir apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų asmenims, vairavo lengvąjį automobilį „VW Passat“ (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,29 prom. neblaivumas).

II. Kasacinio skundo argumentai

3. Kasaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas T. Grušas prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasaciniame skunde nurodoma, jog teismai netinkamai taikė BK 243 straipsnį, nes:

3.1. Teismų praktikoje asmens patraukimas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį siejamas su kaltininko veikos pavojingumu, kurį gali apibūdinti padarytos veikos piktybiškumas ir (ar) sistemingumas. Būtina įvertinti visas aplinkybes, susijusias su atitinkamos veikos pavojingumu, – ar padaryta konkreti nusikalstama veika yra tiek pavojinga, kad ji galėtų būti pripažinta nusikalstama pagal BK 243 straipsnį, ar kaltininkas elgiasi piktybiškai, šiurkščiai ignoruoja visuomenėje įtvirtintas elgesio taisykles, ar jis sistemingai nevykdo jam paskirtų įpareigojimų. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad S. A. veiksmuose nėra sistemingumo ir piktavališkumo požymių, rodančių jo elgesio kryptingumą. Vienkartinio pobūdžio veiksmai nėra pagrindas taikyti baudžiamąją atsakomybę pagal BK 243 straipsnį. Tačiau byloje nebuvo tinkamai įvertintas S. A. veikos piktybiškumas.

3.2. S. A. veikos pavojingumas sietas tik su kaltininko veikų darymo sistemingumu, nevertinant ir neteikiant reikšmės nei asmens neblaivumo laipsniui, nei jo ankstesniems teistumams už analogiškas veikas, nebuvo aptarti kriterijai, kuriais remiantis asmens veiksmai pripažįstami piktybiškais ir (ar) pavojingais. S. A. žinojo apie jam teismo nustatytą draudimą vairuoti, suvokė paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės pobūdį ir iš jos kylantį įsipareigojimą – nevairuoti automobilio, jam buvo žinomos šios baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymo pasekmės, tačiau jis sąmoningai norėjo taip elgtis. Būdamas neblaivus (2,29 prom.), nesilaikydamas jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, t. y. uždraudimo vairuoti didesnio pavojaus šaltinį – kelių transporto priemonę, suvokdamas tokių savo pavojingų veiksmų galimus nepataisomus neigiamus padarinius, kėlė itin didelę grėsmę tiek savo, tiek ir aplinkinių asmenų sveikatai, gyvybei ar turtui. Tokie S. A. veiksmai rodo jo neatsakingumą, nekritišką savo elgesio vertinimą, niekinamą požiūrį į viešąją tvarką, transporto eismo saugumą, taip pat abejingumą kitų visuomenės narių sveikatai, gyvybei, turto saugumui.

3.3. Teismai neįvertino ir aplinkybės, kad S. A. automobilį „VW Passat“ (duomenys neskelbtini) įsigijo 2019 m. balandžio 15 d., t. y. praėjus vos daugiau nei trims mėnesiams po to, kai Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. sausio 2 d. nuosprendžiu jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių eismo transporto priemones trejiems metams. Asmuo, žinodamas, kad trejus metus negalės vairuoti transporto priemonės, nepriimtų sprendimo įsigyti tokį sparčiai nuvertėjantį turtą kaip automobilis, jei nebūtų nusprendęs, kad, nepaisydamas teismo paskirto draudimo, jis draudimo laikotarpiu ją vairuos. Tai rodo S. A. išankstinį nusiteikimą nepaisyti paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės. S. A. veikos piktybiškumas laikytinas šiurkščiu, įžūliu ir pavojingu. Piktybiškumą bei veikos pavojingumą rodo ir tai, kad ankstesniu Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. sausio 2 d. nuosprendžiu S. A. jau buvo pripažintas kaltu padaręs BK 281 straipsnio 7 dalyje nustatytą nusikaltimą – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (nustatytas 2,84 prom. neblaivumas), – toks elgesys laikytinas piktybišku ir pavojingu. S. A. piktybiškas elgesio taisyklių nepaisymas rodo jo nepagarbą teismui kaip valstybei atstovaujančiai institucijai, nustačiusiai draudimus. Atvejai, kai asmuo jau yra nuteistas už nusikalstamos veikos, susijusios su transporto priemonės vairavimu esant neblaiviam, padarymą ir jam skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones, per nustatytą draudimo laikotarpį pažeidžia tokios baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo sąlygas, vėl vairuoja transporto priemonę būdamas neblaivus, turėtų būti vertinami kaip ypač piktybiški, šiurkštūs pažeidimai ir užtraukti asmeniui baudžiamąją atsakomybę pagal BK 243 straipsnį.

3.4. Teismas neįvertino aplinkybės, kad Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. sausio 2 d. nuosprendžiu S. A., siekiant taip pat ir prevencinių tikslų, kartu su bausme buvo paskirta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – jam nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės – automobilio „VW Vento“ (duomenys neskelbtini) konfiskavimas. Tačiau ir automobilio konfiskavimas nesukliudė S. A. vėl sėsti prie vairo neblaiviam. Visa tai rodo jo ypač neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių laikymąsi, neatsakingumą, nekritišką savo elgesio, užtraukusio jam baudžiamąją atsakomybę, vertinimą, cinišką požiūrį į viešąją tvarką, nustatytas taisykles ir įstatymus. Todėl S. A. veiksmai, susiję su vengimu atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, pagal jų pavojingumo pobūdį užtraukia baudžiamąją atsakomybę, o ne švelnesnes atsakomybės rūšis.

3.5. Kasatorius atkreipia dėmesį ir į tai, kad įstatymų leidėjas, siekdamas padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, taip užtikrindamas visuomenės saugumą, griežtina atsakomybę. Nuo 2017 m. sausio 1 d. nustatyta baudžiamoji atsakomybė už vairavimą neblaiviems, kai nustatoma daugiau nei 1,5 prom. girtumas, nuo 2019 m. balandžio 1 d. uždraudimo naudotis specialiosiomis teisėmis terminas prailgintas iki penkerių metų (BK 68 straipsnio 2 dalis), nuo 2019 m. liepos 6 d. aiškiau reglamentuotos baudžiamojo poveikio priemonių nevykdymo teisinės pasekmės (BK 74 straipsnio 2 dalis), kur nurodyta, kad asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), atsako pagal BK 243 straipsnį. Todėl asmeniui, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemones ir kuris vengia atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, netaikant baudžiamosios atsakomybės užkertamas kelias įgyvendinti įstatymo leidėjo keliamus tikslus.

3.6. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad S. A. padaryta veika pagal pavojingumą atitinka Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 3 dalį, kadangi joje nustatyta atsakomybė tam, kas, neturėdamas teisės vairuoti ar kai teisė vairuoti atimta, vairuoja kelių transporto priemonę neblaivus ir jam nustatomas daugiau nei 0,4 promilės, bet ne daugiau kaip 1,51 promilės neblaivumas. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad S. A. vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės, kai jam buvo nustatytas 2,29 promilės neblaivumas. Todėl jam negali būti taikoma administracinė atsakomybė, kaip nurodė apeliacinės instancijos teismas.

3.7. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi kasacinėmis nutartimis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-59/2012, 2K-254-511/2018, nes jose buvo sprendžiamas klausimas dėl baudžiamosios atsakomybės asmenų, kurie vairavo transporto priemones būdami blaivūs, kai jiems buvo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones. Be to, kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-254-511/2018 asmens veiksmai buvo susiję su tuo pačiu teismo sprendimu paskirtos kitos baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio konfiskavimo – vykdymu, nes asmuo vairavo automobilį į Valstybinės mokesčių inspekcijos įstaigą ir dėl to toks jo padarytas teisės pažeidimas nebuvo laikomas piktavališku. Nutartyje Nr. 2K-64-495/2020, kuria rėmėsi apeliacinės instancijos teismas, buvo nustatyta tai, kad tuo metu, kai asmuo vairavo transporto priemonę, jis dar nebuvo supažindintas su probacijos bei baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka, todėl ši kasacinės instancijos teismo nutartis taip pat negali būti laikoma precedentu šioje byloje.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Tomo Grušo kasacinis skundas tenkintinas.

Dėl BK 243 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos požymių ir padarytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų (BPK 20 straipsnio 5 dalis, 320 straipsnio 3 dalis)

5. BK 243 straipsnyje nustatyta atsakomybė tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šiame baudžiamajame įstatyme nustatyta veika objektyviai pasireiškia aktyviais veiksmais ar neveikimu, jos turinį nulemia tai, kokios teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo stengiasi išvengti kaltininkas. Ši nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji, t. y. baudžiamasis nusižengimas laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. Subjektyviai veika pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įpareigojimus ir pan.; suvokia savo pareigas, baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, nes dėl jų yra įspėtas, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia, ir viską suvokdamas nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-495/2020).

6. Kiekvienu atveju, nustačius baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimą, būtina įvertinti, ar padarytas pažeidimas pagal savo pobūdį bei pavojingumą atitinka nusikalstamos veikos, nustatytos BK 243 straipsnyje, požymius. Teismų praktikoje, vertinant nusikalstamos veikos pavojingumą pagal BK 243 straipsnį, išskiriami du pagrindiniai jos požymiai, t. y. veikos sistemingumas, rodantis aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-254-511/2018), bei tokios veikos piktybiškumas – siekis parodyti nepagarbą teismo sprendimui ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201-895/2020, 2K-254-511/2018).

7. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė teismų praktikoje išskiriamus BK 243 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos požymius – sistemingumą bei piktybiškumą, tačiau nuosprendyje išdėstė motyvus tik dėl vieno iš jų (sistemingumo) vertinimo. Šios instancijos teismas konstatavo, kad vienkartinis vairavimas transporto priemonės, kai tokia teisė asmeniui yra atimta, negali būti vertinama kaip sistemingas vengimas vykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, kartu nusprendė, kad toks pažeidimas negali būti laikomas piktybišku.

Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pritarė tokioms pirmosios instancijos teismo išvadoms, papildomai konstatuodamas, kad S. A. veiksmai, dėl kurių jis buvo kaltinamas vengimu atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, šiuo konkrečiu atveju nelaikytini tiek pavojingais, kad būtų pagrindas jam taikyti baudžiamąją atsakomybę. Kartu šios instancijos teismas pažymėjo, jog vienkartiniai, smulkūs ir neesminiai asmeniui paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimai neturėtų lemti asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį.

Teisėjų kolegijos vertinimu, tokios išvados padarytos formaliai, pagrindinį dėmesį išimtinai skiriant tik vienkartiniam baudžiamojo poveikio priemonės pažeidimui. Kita vertus, nagrinėjamoje byloje liko neįvertintos reikšmingos aplinkybės, susijusios su S. A. inkriminuotos veikos pavojingumu piktybiškumo aspektu. Teismai nevertino S. A. neblaivumo, ankstesnio teistumo už analogišką veiką, kai vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus bei neturėdamas tam teisės, anksčiau (2019 m. sausio 2 d. nuosprendžiu) taikytos baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio, kaip nusikalstamos veikos priemonės, konfiskavimo ir kitų veikos pavojingumo aspektu vertintinų aplinkybių.

Nagrinėjamų aplinkybių kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad vien tik byloje nustatytas vienkartinis teismo sprendimu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės pažeidimas savaime nešalina asmeniui baudžiamosios atsakomybės pagal BK 243 straipsnį. Kiekvienu atveju, sprendžiant dėl nusikalstamos veikos pavojingumo pagal BK 243 straipsnį, būtina įvertinti byloje nustatytų aplinkybių visumą. Tačiau nagrinėjamoje byloje teismai, vertindami S. A. inkriminuotos veikos pavojingumą, padarė išvadą, kad S. A. veiksmai nėra piktybiški, iš esmės apsiribodami vienkartinio baudžiamojo poveikio priemonės pažeidimo konstatavimu.

Be to, teismai visiškai nesprendė dėl jo tyčios turinio, t. y. ar S. A. veiksmai buvo nukreipti į piktybinį baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą, siekį pademonstruoti nepagarbą teismo sprendimui bei visišką ignoravimą įstatymais nustatytų elgesio taisyklių, susijusių su didesnio pavojaus šaltinio vairavimu, keliančiu itin didelę grėsmę tiek savo, tiek aplinkinių sveikatai ar net gyvybei.

8. Kasaciniame skunde teisingai nurodoma, jog teismai visiškai nepagrįstai rėmėsi kasacinės instancijos teismo nutartimis Nr. 2K-7-59/2012, 2K-254-511/2018, 2K-64-495/2020. Nurodytose bylose faktinės aplinkybės nėra tapačios nagrinėjamoje byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Primintina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Pirmiausia pažymėtina, kad visais atvejais teismų nurodytose bylose asmenys transporto priemonę, esant jiems paskirtai baudžiamojo poveikio priemonei – uždraudimui vairuoti transporto priemonę, vairavo būdami blaivūs. Ši aplinkybė neabejotinai yra reikšminga vertinant nusikalstamos veikos, nustatytos BK 243 straipsnyje, pobūdį bei jos pavojingumą. Byloje Nr. 2K-201-895/2020 kasacinės instancijos teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju patraukimas baudžiamojon atsakomybėn nebūtų proporcingas ne tik nesant asmens veiksmuose sistemingumo, bet ir nenustatytas piktybiškumo požymis. Byloje Nr. 2K-254-511/2018 pripažinta, kad asmuo pagrįstai netrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį, nes ne tik buvo užfiksuotas vienkartinis jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės pažeidimas, bet ir pagal teismų nustatytas aplinkybes tai buvo susiję su kitos baudžiamojo poveikio priemonės vykdymu, asmens pažeidimas nebuvo piktavališkas. Byloje Nr. 2K-64-495/2020 nustatyta tai, kad tuo metu, kai asmuo vairavo transporto priemonę, jis dar nebuvo supažindintas su probacijos bei baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka. Taigi, nė viena iš teismų sprendimuose nurodytų bylų negali būti laikoma precedentu šioje byloje.

9. Be to, teismai visiškai nepagrįstai rėmėsi pirmiau nurodytomis kasacinio teismo nutartimis ir dėl galimybės S. A. taikyti administracinę atsakomybę (ANK 424 straipsnio 3 dalį). Visiškai sutiktina su kasatoriaus skundo argumentais, kad teismai neįsigilino į ANK nurodyto pažeidimo požymius. ANK 424 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nustatyta atsakomybė tam, kas, neturėdamas teisės vairuoti ar kai teisė vairuoti atimta, vairuoja kelių transporto priemonę; tačiau to paties straipsnio 4 dalyje nustatyta atsakomybė tam, kas šio straipsnio 3 dalyje nurodytus veiksmus padaro būdamas neblaivus (daugiau nei 0,4 promilės, bet ne daugiau kaip 1,51 promilės). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad S. A. vairavo transporto priemonę, kai jam buvo nustatytas 2,29 promilės neblaivumas. Todėl jam negali būti taikoma administracinė atsakomybė, kaip skundžiamame sprendime neteisingai nurodė apeliacinės instancijos teismas.

10. Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo išvados dėl S. A. išteisinimo pagal BK 243 straipsnį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nėra pagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir bylos patikrinimu, kaip to reikalaujama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies bei 320 straipsnio 3 dalies nuostatas. Šių baudžiamojo proceso normų pažeidimai sukliudė apeliacinės instancijos teismui tinkamai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, todėl jie laikytini esminiais (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

11. Pagal BPK 386 straipsnio 2 dalį, kasacinės instancijos teismo nurodymai yra privalomi teisme iš naujo nagrinėjant bylą. Kasacinės instancijos teismas neturi teisės iš anksto nustatyti išvadų, kurias gali nustatyti teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą. Tačiau, atsižvelgdamas į nutartyje išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą pagal prokuroro apeliacinį skundą ir spręsdamas dėl BK 243 straipsnio taikymo S. A., turi įvertinti byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, susijusią su jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pobūdžiu bei jos pavojingumu.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Teisėjai Artūras Pažarskis

Artūras Ridikas

Daiva Pranytė-Zalieckienė