040e1d0d-4151-4d24-8d84-e5bbd37a7a8c · Kauno apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-21649-1084/2019 Teisminio proceso Nr. 2-20-3-00876-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.1.11.4.3; 3.4.1.11.4.3.2 (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS GALUTINIS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 1 d. KaiÅ¡iadorys Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų teisėja Jurgita Jasinskaitė, sekretoriaujant Dalei JuÅ¡kevičienei, dalyvaujant ieÅ¡kovei J. V., jos atstovei advokato padėjėjai Alinai Ivanovai, atsakovui M. V., jo atstovei advokatei Kristinai Česnauskienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės J.

V. ieÅ¡kinį atsakovui M. V. dėl skolos priteisimo. Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovė J. V. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama bylÄ nagrinėti dokumentinio proceso tvarka ir priteisti iÅ¡ atsakovo M. V. 11 585,00 Eur skolÄ , 2 896,25 Eur palÅ«kanas, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas valstybės naudai (e. b. l. 1–4). Teismui pateiktame ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) metais bendru sutuoktinių sutikimu buvo nutraukta ieÅ¡kovės ir atsakovo santuoka.

PrieÅ¡ nutraukiant santuokÄ ieÅ¡kovė su atsakovu susitarė, jog jis grÄ Å¾ins ieÅ¡kovei 11 585,00 Eur skolÄ . 2011 m. balandžio 14 d. atsakovas atsiuntė J. V. elektroninį laiÅ¡kÄ , kuriuo ne tik patvirtino šį įsiskolinimÄ , tačiau ir nurodė, kad skolÄ grÄ Å¾ins iki 2011 m. birželio 1 d., tačiau atsakovas nėra padengęs įsiskolinimo iki Å¡iol. IeÅ¡kovė ne kartÄ ragino atsakovÄ Ä¯vykdyti savo įsipareigojimus, tačiau atsakovas iki Å¡iol nurodytos sumos ieÅ¡kovei nėra grÄ Å¾inęs. Atsakovo 2011 m. balandžio 11 d. elektroninis laiÅ¡kas, kurį ieÅ¡kovė laiko skolos raÅ¡teliu, patvirtina, jog M.

V. yra skolingas ieÅ¡kovei 11 585,00 Eur ir įsipareigoja Å¡iÄ skolÄ grÄ Å¾inti iki 2011 m. birželio 1 d., taip pat, kad nurodytÄ pinigų sumÄ jis yra gavęs iÅ¡ ieÅ¡kovės iki minėto elektroninio laiÅ¡ko paraÅ¡ymo momento. IeÅ¡kovė, nurodžiusi, kad atsakovas laiku negrÄ Å¾ino paskolos, už naudojimÄ si jai priklausančiais pinigais paskaičiavo 2 896,25 Eur palÅ«kanas už penkerius metus. Kauno apylinkės teismas 2019 m. liepos 19 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-20014-1084/2019 ieÅ¡kinį patenkino ir priteisė ieÅ¡kovei J.

V. iÅ¡ atsakovo M. V. 11 585,00 Eur skolÄ , 2 896,25 Eur palÅ«kanas ir 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2019 m. liepos 19 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Taip pat valstybei priteisė iÅ¡ atsakovo 81,50 Eur žyminį mokestį (e. b. l. 25–27). Priėmus preliminarų teismo sprendimÄ , ieÅ¡kovė pateikė praÅ¡ymÄ dėl papildomo sprendimo priėmimo, kuriame prašė priimti papildomÄ sprendimÄ ir iÅ¡spręsti klausimÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei ir ieÅ¡kovei priteisimo (e. b. l. 31).

Atsakovas pateikė teismui prieÅ¡taravimus dėl minėto preliminaraus sprendimo ir pareikÅ¡to ieÅ¡kinio, praÅ¡ydamas panaikinti preliminarų teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad ieÅ¡kovės iÅ¡dėstytos aplinkybės ir pateikti įrodymai nesudaro pagrindo pripažinti, kad tarp Å¡alių yra susiklostę paskolos teisiniai santykiai. Iki santuokos nutraukimo tarp Å¡alių vyko ilgos, įvairios derybos, tarimasis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, tačiau apsispręsta santuokÄ nutraukti be jokių piniginių įsipareigojimų, juolab dėl tariamų skolų.

IeÅ¡kovė siekė, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje bÅ«tų įtraukta tariama skola, buvo atsiuntusi sutarties variantÄ , kurioje įtraukė sÄ lygÄ dėl ieÅ¡kovei iÅ¡mokėtinos 45 000,00 Lt sumos, tačiau atsakovas nepasirašė sutarties tokiomis sÄ lygomis. Atsakovas po ilgo susiraÅ¡inėjimo, svarstymų, savo materialinės padėties įvertinimo, nesutiko pasiraÅ¡yti jokių skolos dokumentų. Å alių santuoka buvo nutraukta ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių neįtraukus jokios sÄ lygos apie tariamas atsakovo skolas.

Atsakovas nurodė, jog ieÅ¡kovė kelis kartus provokavo jį, prašė pasiraÅ¡yti kokį nors susitarimÄ dėl tariamos skolos mokėjimo tvarkos, tačiau atsakovas nėra pasirašęs jokios paskolos sutarties, jis nėra skolingas ieÅ¡kovei, nes jokių pinigų iÅ¡ jos nėra gavęs. Atsakovo teigimu, jis neturi prievolės grÄ Å¾inti nei skolos, nei mokėti palÅ«kanas. Kadangi pinigai nebuvo skolinti, perduoti, paskolos teisiniai santykiai nebuvo įforminti nei sutartimi dėl santuokos nutraukimo, nei sutartis patvirtinta teismo ar notariÅ¡kai, todėl derybų susiraÅ¡inėjimas dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių negali bÅ«ti pagrindas tenkinti ieÅ¡kovės reikalavimus.

Atsakovas taip pat prašė priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės 250,00 Eur iÅ¡laidas už procesinių dokumentų parengimÄ teismui (e. b. l. 43–44). IeÅ¡kovė J. V. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atsakovo M. V. prieÅ¡taravimus, kuriame praÅ¡oma Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2019 m. liepos 19 d. preliminarų sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2-20014-1084/2019 palikti nepakeistÄ ir priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas valstybei ir ieÅ¡kovei. IeÅ¡kovės teigimu, atsakovo prieÅ¡taravimuose nurodytos aplinkybės yra nepagrįstos.

Atsakovo pozicija tik patvirtina ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes apie susiklosčiusius paskolos teisinius santykius ir tai, jog atsakovas nors ir nesutiko, kad skola bÅ«tų įtraukta į sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, tačiau tarp Å¡alių vyko derybos ir buvo sprendžiamas skolos grÄ Å¾inimo klausimas. Atsakovas pats siÅ«lė pasiraÅ¡yti skolos sutartį, tokiu bÅ«du pripažindamas paskolos teisinius santykius. IeÅ¡kovės teigimu, vertinant byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus ir atsakovo prieÅ¡taravimuose iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ , akivaizdu, kad atsakovas nuo pat paskolos teisinių santykių pradžios turėjo tikslÄ iÅ¡vengti prievolės vykdymo ir negrÄ Å¾inti skolos.

Iki nutraukiant Å¡alių santuokÄ , atsakovas įtikino ieÅ¡kovę, kad į santuokos nutraukimo pasekmių sutartį nebÅ«tų įtraukta skola, o teismui patenkinus praÅ¡ymÄ dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir nutraukus santuokÄ , atsakovas ėmė vengti ne tik bet kokios skolos sutarties pasiraÅ¡ymo, bet ir įsipareigojimų vykdymo, motyvuodamas bloga finansine padėtimi, tačiau žadėdamas bet kokiu atveju skolÄ grÄ Å¾inti. Iki 2016 metų vidurio su atsakovu ieÅ¡kovė palaikė draugiÅ¡kus ryÅ¡ius, ieÅ¡kovė pasitikėjo atsakovu ir tikėjo, kad jis skolÄ grÄ Å¾ins.

IeÅ¡kovė taip pat nurodė, kad per visÄ laikÄ nuo 2011 m. balandžio 14 d. atsakovas nei karto neneigė skolos buvimo fakto ir tik tuomet, kai buvo kreiptasi į teismÄ , atsakovas, siekdamas iÅ¡vengti skolos grÄ Å¾inimo prievolės, nepagrįstais ir deklaratyviais teiginiais siekia paneigti skolÄ . IeÅ¡kovė nesutinka, kad Å¡ioje civilinėje byloje taikytina Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.871 straipsnio 4 dalis, kurioje numatyta, kad jeigu paskolos suma virÅ¡ija tris tÅ«kstančius eurų ir Å¡is sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi bÅ«ti notarinės formos.

IeÅ¡kovės teigimu, minėto straipsnio redakcija įsigaliojo nuo 2015 m. sausio 1 d., t. y. jau po teisinių santykių atsiradimo. Su ieÅ¡kiniu pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovas pripažino 11 585,00 Eur dydžio įsiskolinimÄ , ne tik patvirtindamas skolos dydį, nurodydamas skolos grÄ Å¾inimo terminÄ , tačiau ir sutikdamas su ieÅ¡kovės pasiÅ«lymu tartis dėl skolos grÄ Å¾inimo dalimis. Atsakovas nepateikė nei vieno objektyvaus raÅ¡ytinio įrodymo, sudarančio teisinį pagrindÄ panaikinti ar pakeisti Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2019 m. liepos 19 d. preliminarų sprendimÄ (e. b. l. 54–56).

Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė J. V. ir jos atstovė advokato padėjėja Alina Ivanova prašė preliminarų teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ ir priteisti iÅ¡ atsakovo visas turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas valstybei ir ieÅ¡kovei. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovė nurodė, jog Å¡alių santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) metais. 2007 metais Å¡alys apsigyveno atsakovui priklausančiame bute (duomenys neskelbtini). Kadangi butas buvo 1975 metų statybos, Å¡alys, atsikraustydamos į šį butÄ , iÅ¡ esmės nekilnojamÄ jį turtÄ pagerino ir tai buvo padaryta bÅ«tent ieÅ¡kovės lėšomis.

IeÅ¡kovė į šį turtÄ investavo daug savo santaupų, iÅ¡ esmės viena mokėjo komunalinius mokesčius, netgi yra dengusi atsakovo kreditorinius įsipareigojimus. IeÅ¡kovės atstovė nurodė, jog bÅ«tent iÅ¡ to yra kildinama atsakovo skola. 2009 metų viduryje Å¡alys kartu nebegyveno, o (duomenys neskelbtini) metais apsisprendė nutraukti santuokÄ . Nors ieÅ¡kovė ir reikalavo, kad skolos faktas bÅ«tų įtrauktas į sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, tačiau sutiko nutraukti santuokÄ pagal atsakovo pasiÅ«lytÄ sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių variantÄ , o tarp Å¡alių vėliau buvo sudarytas susitarimas dėl skolos grÄ Å¾inimo.

Atsakovas vengė raÅ¡tu sudaryti susitarimÄ , todėl buvo paraÅ¡ytas tik elektroninis laiÅ¡kas, kuriame atsakovas nurodė skolos dydį, skolos grÄ Å¾inimo terminÄ ir tÄ skolÄ akivaizdžiai pripažįsta. IeÅ¡kovė, neturėdama teisinio iÅ¡silavinimo, manė, jog Å¡io dokumento pilnai pakaks, juolab kad Å¡alys iki 2016 metų vidurio palaikė gerus santykius. Atsakovas savo skolos niekada neneigė, tačiau net ir raginamas skolos negrÄ Å¾ino. IeÅ¡kovė J. V. teismo posėdžio metu nurodė, jog su atsakovu kartu pragyveno 9 metus, paskutinius trejus – bÅ«dami santuokoje.

IÅ¡ pradžių Å¡alys kartu gyveno (duomenys neskelbtini), visas iÅ¡laidas mokėjo kartu lygiomis dalimis. 2007 m. liepos 1 d. Å¡alys persikraustė gyventi į (duomenys neskelbtini), į atsakovui ir jo broliui priklausantį butÄ . Kadangi butas buvo ganėtinai apleistas, viskÄ reikėjo remontuoti, o remonto iÅ¡laidas iÅ¡ esmės dengė ieÅ¡kovė. IÅ¡ ieÅ¡kovės lėšų buvo atlikti pagerinimo darbai – keista visa santechnika (vamzdžiai, klozetas, duÅ¡o kabina, virtuvėje kriauklė).

Su atsakovu nebuvo jokio susitarimo dėl atlyginimo už atliktus pagerinimus, kadangi Å¡alys gyvendamos santuokoje apie tai negalvojo. Santuokos metu atsakovas pusmetį nedirbo ir pajamų neturėjo, todėl ieÅ¡kovė užpildavo į atsakovo automobilį kuro, sumokėjo atsakovo skolas, mokėjo komunalinius mokesčius. Visas iÅ¡laidas kurį laikÄ dengė ieÅ¡kovė. 2011 metais atsakovui pareikalavus skyrybų, tarp Å¡alių vyko derybos dėl skolos grÄ Å¾inimo. Å alys susitarė dėl sumos, kuriÄ vėliau atsakovas nurodė elektroniniame laiÅ¡ke ir kurį ieÅ¡kovė laikė skolos raÅ¡teliu.

IeÅ¡kovė nurodė, jog pripažįsta, kad kvietė atsakovÄ pasiraÅ¡yti skolos dokumentus 2015 metais, atsakovui vis vengiant grÄ Å¾inti skolÄ . IeÅ¡kovė taip pat nurodė, jog grynųjų pinigų skolinimo fakto santuokoje nebuvo, o reikalaujamÄ priteisti pinigų sumÄ sudaro jos turėtos iÅ¡laidos atsakovui priklausiusiam turtui pagerinti, atsakovo kreditoriniams įsipareigojimams padengti, mokesčiams sumokėti, kitoms turėtoms iÅ¡laidoms, taip pat santuokos Å¡ventės iÅ¡laidos. Teismo posėdžio metu atsakovas M.

V. ir jo atstovė advokatė Kristina Česnauskienė prašė panaikinti preliminarų teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas atsakovui. Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovui jokie pinigai nebuvo realiai perduoti, jokie paskolos teisiniai santykiai tarp Å¡alių nesusiklostė, nes nustatytos aplinkybės, kad elektroniniame laiÅ¡ke minima 40 000,00 Lt skola yra ieÅ¡kovės reali investicija į Å¡eimyninį gyvenimÄ , į Å¡eimos bÅ«stÄ , į jo apstatymÄ , į bÅ«sto iÅ¡laikymÄ , į maistÄ , į Å¡eimos poreikių tenkinimÄ .

Byloje paskolos teisiniai santykiai yra paneigti, jų net nebuvo, kadangi pinigai atsakovui nebuvo perduoti. Nustačius, kad pinigai nebuvo perduoti, negalima kalbėti apie paskolos grÄ Å¾inimÄ ir apie palÅ«kanų skaičiavimÄ . Nors ieÅ¡kovė nurodė, kad skola tariamai buvo susidariusi santuokos metu, tačiau santuokos teisiniai padariniai yra iÅ¡spręsti skyrybų byloje, sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių yra patvirtinta ir Å¡alys viena kitam neturėjo pretenzijų nei dėl iÅ¡laikymo, nei dėl piniginių lėšų, nei dėl kilnojamojo turto, nesikreipė dėl sutarties nuginčijimo, jei ji neatitiktų tikrovės ir neprašė teismo sprendimo pakeisti.

Sutuoktinių tarpusavio įsipareigojimai, pretenzijos, turėjo bÅ«ti iÅ¡spręsti skyrybų metu. IeÅ¡kovei pripažinus, jog niekada nėra perdavusi grynųjų pinigų atsakovui ir juolab suteikusi paskolÄ , t. y. nesant pinigų perdavimo nuosavybėn, nesant įsipareigojimo grÄ Å¾inti grynuosius pinigus kaip skolÄ , ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys dėl skolos priteisimo skolos faktÄ kildinant iÅ¡ paskolos teisinių santykių turi bÅ«ti atmestas. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, jog elektroninį laiÅ¡kÄ buvo priverstas paraÅ¡yti, nes ieÅ¡kovė jį praktiÅ¡kai Å¡antažavo.

Atsakovas patvirtino, jog 2011 m. balandžio 14 d. elektroninį laiÅ¡kÄ parašė jis, siekdamas, kad ieÅ¡kovė sutiktų skirtis. Atsakovas nesutiko su ieÅ¡kovės pasiÅ«lytu sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių projektu, kadangi sutartyje buvo nurodyti klaidingi faktai, jog atsakovas skolingas ieÅ¡kovei, nors jis ieÅ¡kovei nėra skolingas. Atsakovas nurodė, jog elektroniniame laiÅ¡ke raÅ¡ydamas teiginį: „AÅ¡ tau skolingas 40 000 Lt“, turėjo omenyje, jog ieÅ¡kovė kažkiek prisidėjo prie buto remonto, tačiau tokiÄ suma įraÅ¡yti nurodė ieÅ¡kovė.

Pinigų iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovas nėra gavęs. Atsakovui ir jo broliui priklausančio buto remontas buvo atliktas iÅ¡ jam priklausančių santaupų, nors pripažįsta, kad ieÅ¡kovė tam tikra dalimi prisidėjo prie turto pagerinimo. Atsakovo nuomone, ieÅ¡kovė į turto pagerinimÄ investavo 1 000,00 Eur (3 450,00 Lt), tačiau neturi teisės į kompensacijÄ už pagerintÄ atsakovo ir jo brolio turtÄ , kadangi Å¡alys kartu pagerino turtÄ , taip pat kartu gyveno. IeÅ¡kovė iÅ¡ pradžių prašė pasiraÅ¡yti vekselį, tačiau atsakovas to nepadarė, nes manė, jog nėra skolingas ieÅ¡kovei.

Teismas k o n s t a t u o j a : preliminarus sprendimas naikintinas, ieÅ¡kinys atmestinas. Kauno apylinkės teismas, 2019 m. liepos 19 d. priimdamas preliminarų sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2-20014-1084/2019, sprendė, kad ieÅ¡kovės teismui pateikti įrodymai patvirtina, jog 2011 m. balandžio 14 d. atsakovas, susiraÅ¡inėdamas su ieÅ¡kove, pripažino savo 11 585,00 Eur (40 000,00 Lt) įsiskolinimÄ ieÅ¡kovei ir įsipareigojo Å¡iÄ sumÄ grÄ Å¾inti iki 2011 m. birželio 1 d., tačiau savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė.

Teismas, nesant duomenų apie skolos grÄ Å¾inimÄ , tenkino ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį dėl skolos ir palÅ«kanų priteisimo. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė savo reikalavimÄ dėl skolos priteisimo ieÅ¡kinyje grindė atsakovo M. V. 2011 m. balandžio 14 d. elektroniniu laiÅ¡ku, kuris, ieÅ¡kovės teigimu, patvirtina Å¡alis siejusius paskolos teisinius santykius. BÅ«tent minėtÄ elektroninį laiÅ¡kÄ ieÅ¡kovė laiko skolos raÅ¡teliu, patvirtinančiu tiek atsakovo skolos ieÅ¡kovei faktÄ , tiek skolos dydį, tiek tai, kad atsakovas Å¡iame elektroniniame laiÅ¡ke nurodytÄ pinigų sumÄ â€“ 11 585,00 Eur (40 000,00 Lt) yra gavęs iÅ¡ ieÅ¡kovės iki atsakovui suraÅ¡ant šį elektroninį laiÅ¡kÄ .

Aplinkybes, jog Å¡alis siejo paskolos teisiniai santykiai, ieÅ¡kovė įrodinėjo ir atsiliepime į atsakovo prieÅ¡taravimus dėl pareikÅ¡to ieÅ¡kinio ir preliminaraus teismo sprendimo. Teismas, įvertinęs teismo posėdžio metu duotus ieÅ¡kovės J. V., jos atstovės advokato padėjėjos Alinos Ivanovos paaiÅ¡kinimus, taip pat M. V. ir jo atstovės advokatės Kristinos Česnauskienės paaiÅ¡kinimus bei Å¡ios civilinės bylos nagrinėjimo teisme metu iÅ¡tirtus raÅ¡ytinius įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad preliminarus sprendimas priimtas nepagrįstai, todėl ieÅ¡kinys atmetamas, o 2019 m. liepos 19 d. preliminarus sprendimas panaikinamas.

Dėl ieškinio faktinio pagrindo Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 424 straipsnio 1 dalį ieškinys, kurio dalykas yra piniginiai reikalavimai (atsirandantys iš sutarties, delikto, darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir kiti), kilnojamojo daikto, vertybinių popierių priteisimas ar reikalavimai iš nekilnojamojo daikto nuomos sutarčių dėl nuomininko iškeldinimo, ieškovo prašymu gali būti išspręstas dokumentinio proceso tvarka, jeigu visi reikalavimai yra pagrindžiami leistinais rašytiniais įrodymais.

Dokumentinis procesas – supaprastinto proceso forma, kuria siekiama užtikrinti greitesnį ginčų nagrinėjimÄ . Å iam procesui pradėti ieÅ¡kiniui yra keliami specialieji reikalavimai, t. y. turi bÅ«ti nurodomas ieÅ¡kovo praÅ¡ymas nagrinėti bylÄ dokumentinio proceso tvarka bei nurodyti visi raÅ¡ytiniai įrodymai, kuriais ieÅ¡kovas grindžia savo reikalavimus, tačiau Å¡iam procesiniam dokumentui taip pat yra taikomi ir bendrieji CPK 135 straipsnyje įtvirtinti reikalavimai, inter alia (lot. be kita ko), nurodyti faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ ir ieÅ¡kinio dalykÄ .

Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad tinkamas teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimas visų pirma siejamas su ieÅ¡kovo pareiga tiksliai suformuluoti ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dalykÄ , t. y. suformuluoti juos taip, kad bÅ«tų aiÅ¡ku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iÅ¡keliant bylÄ , kokios faktinės aplinkybės nustatytinos nagrinėjant bylÄ . Tinkamas ieÅ¡kinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamÄ teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimÄ , leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindÄ Ä¯statymo nustatytu ir ieÅ¡kovo pasirinktu bÅ«du iÅ¡spręsti ginÄÄ ir apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-533-969/2018).

Atsižvelgiant į civilinio proceso teisėje galiojančius Å¡alių autonomijos ir rungimosi principus, bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia ieÅ¡kovas pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. Asmuo, kreipdamasis į teismÄ dėl, jo manymu, pažeistos subjektinės teisės ar įstatymo saugomo intereso, ieÅ¡kinyje nurodo tokio pažeidimo aplinkybes (faktinį pagrindÄ ) ir pasirenka teisių gynimo bÅ«dÄ (ieÅ¡kinio dalykÄ ) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Teisinio ieÅ¡kinio pagrindo nurodymas nėra privalomas, nes tai – bylÄ nagrinėjančio teismo prerogatyva.

Teismas, iÅ¡tyręs ieÅ¡kinyje nurodytas faktines aplinkybes ir atsakovo atsikirtimus, nustato faktus, atlieka jų teisinį vertinimÄ , kvalifikuoja ginčo santykius, aiÅ¡kina teisės normas ir taiko jas ginčo santykiui. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismas, priimdamas sprendimÄ , negali peržengti ieÅ¡kinio ribų, t. y. negali keisti nei ieÅ¡kinio dalyko (pavyzdžiui, negali priteisti Å¡aliai to, ko ji nepraÅ¡o, arba priteisti daugiau, nei Å¡alis praÅ¡o), nei ieÅ¡kinio pagrindo (negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių Å¡alys teismui nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje nėra) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012).

Pažymėtina, kad bylos, nagrinėjamos dokumentinio proceso tvarka, pasižymi tam tikrais ypatumais, įtvirtintais procesiniame teisės akte ir kurie bÅ«dingi tik Å¡iai sumarinio (supaprastinto) proceso formai. Vienas iÅ¡ tokių ypatumų yra numatytas CPK 430 straipsnio 4 dalyje, t. y. draudimas keisti Å¡io pobÅ«džio bylose ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dalykÄ , padidinti ieÅ¡kinio reikalavimus. Nurodytas draudimas atitinka dokumentinio proceso esmę, kadangi galimybė keisti ieÅ¡kinio elementus arba didinti pareikÅ¡tus reikalavimus paneigtų dokumentinio proceso privalumus.

Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovas, savo valia apsispręsdamas bylÄ nagrinėti dokumentinio proceso tvarka, turėtų itin dėmesingai suraÅ¡yti ieÅ¡kinį, tiksliai nurodydamas faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ ir ieÅ¡kinio dalykÄ . Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė J. V. pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį atsakovui M. V., praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo 11 585,00 Eur skolÄ , 2 896,25 Eur palÅ«kanas, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas valstybės naudai.

IeÅ¡kovė reikalavimÄ dėl skolos priteisimo grindė atsakovo jai 2011 m. balandžio 14 d. paraÅ¡ytu elektroniniu laiÅ¡ku, kurį ji laikė skolos raÅ¡teliu, patvirtinančiu Å¡alis siejusius paskolos teisinius santykius, ir kuriuo, ieÅ¡kovės teigimu, atsakovas ne tik patvirtino 11 585,00 Eur skolÄ ieÅ¡kovei, nurodė skolos grÄ Å¾inimo datÄ , bet, ieÅ¡kovės manymu, patvirtino ir pinigų sumos gavimÄ iki minėto elektroninio laiÅ¡ko paraÅ¡ymo momento. Aplinkybes, jog Å¡alis siejo paskolos teisiniai santykiai, kuriuos ieÅ¡kovė iÅ¡ esmės grindė tik minėtu elektroniniu laiÅ¡ku, ieÅ¡kovė įrodinėjo ir atsiliepime į atsakovo prieÅ¡taravimus.

Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Å iaulių miesto apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta J. V. ir M. V. santuoka, įregistruota (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 52–53). Minėtu sprendimu buvo patvirtinta Å¡alių (duomenys neskelbtini) sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Po minėtos sutarties sudarymo, tačiau dar nenutraukus Å¡alių santuokos, atsakovas M. V. iÅ¡ savo paÅ¡to dėžutės (duomenys neskelbtini) į ieÅ¡kovės paÅ¡to dėžutę (duomenys neskelbtini) 2011 m. balandžio 14 d. iÅ¡siuntė elektroninį laiÅ¡kÄ , kuriame nurodo esantis skolingas ieÅ¡kovei 11 585,00 Eur (40 000,00 Lt) (e. b. l. 7).

Kaip jau buvo minėta, ieÅ¡kovė šį elektroninį laiÅ¡kÄ ieÅ¡kinyje laiko skolos raÅ¡teliu, patvirtinančiu atsakovo skolÄ jai ir Å¡alis siejusius paskolos teisinius santykius. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 dalį (2011 m. balandžio 14 d. ginčo elektroninio laiÅ¡ko (skolos raÅ¡telio) paraÅ¡ymo metu galiojusi redakcija), paskolos sutartimi viena Å¡alis (paskolos davėjas) perduoda kitos Å¡alies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rÅ«Å¡ies požymiais apibÅ«dintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grÄ Å¾inti paskolos davėjui tokiÄ pat pinigų sumÄ (paskolos sumÄ ) arba tokį pat kiekį tokios pat rÅ«Å¡ies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palÅ«kanas, jeigu sutartis nenustato ko kita.

Tai reiÅ¡kia, jog pagal savo juridinę prigimtį paskolos sutartis yra realinė (CK 6.870 straipsnio 1, 2 dalys). Paskolos sutarties priskyrimas realinių sutarčių kategorijai reiÅ¡kia, kad paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien Å¡alių susitarimo dėl pinigų perdavimo nepakanka. Kad paskolos santykiai atsirastų ir Å¡alys įgytų teises bei pareigas, sudarant susitarimÄ dėl paskolos sutarties sÄ lygų, bÅ«tina perduoti ir sutarties dalykÄ â€“ pinigus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-615/2006).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų pateikimo pareigos paskirstymo taisyklė iÅ¡ paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, kad paskolÄ suteikė, o skolininkas – jog paskolÄ grÄ Å¾ino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-184-378/2018).

Taigi pinigų pagal paskolos sutartį perdavimo paskolos gavėjui faktas yra esminė sutarties sÄ lyga ir Å¡io fakto įrodinėjimo pareiga tenka paskolos davėjui (CPK 12, 178 straipsniai). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nors ieÅ¡kovė reikalavimÄ grindė iÅ¡ paskolos teisinių santykių, o konkrečiai – iÅ¡ atsakovo 2011 m. balandžio 14 d. ieÅ¡kovei atsiųsto elektroninio laiÅ¡ko, kurį ieÅ¡kovė laiko skolos raÅ¡teliu, tačiau atsakovas kategoriÅ¡kai neigia Å¡alis siejus paskolos teisinius santykius ar gavus iÅ¡ ieÅ¡kovės minėtame laiÅ¡ke nurodytÄ pinigų sumÄ .

PrieÅ¡ingai, nors ieÅ¡kovė, reikÅ¡dama tokio pobÅ«džio reikalavimÄ , turi įrodyti pinigų perdavimo paskolos gavėjui faktÄ , teismo posėdžio metu, ieÅ¡kinyje ir atsiliepime į prieÅ¡taravimus teigusi, jog skolos sumÄ sudaro paskolos suma, nepaneigė atsakovo ir jo atstovės nurodytų argumentų, kad jokio grynųjų pinigų perdavimo nebuvo, paaiÅ¡kino, kad iÅ¡ atsakovo praÅ¡omÄ priteisti skolos sumÄ sudaro Å¡alių santuokos metu ieÅ¡kovės panaudotos piniginės lėšos atsakovui ir jo broliui priklausiusiam nekilnojamajam turtui (butui) pagerinti, ieÅ¡kovės lėšos, panaudotos mokesčiams mokėti, taip pat lėšos, skirtos atsakovo kreditoriniams įsipareigojimams padengti, bei kitos ieÅ¡kovės lėšos, panaudotos Å¡alims gyvenant santuokoje Å¡eimyniniams poreikiams tenkinti, taip pat lėšos, skirtos vestuvių Å¡ventei.

Taigi teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė, reikalavimÄ kildinusi iÅ¡ paskolos, nurodė naujas faktines aplinkybes, susijusias su jos praÅ¡oma priteisti iÅ¡ atsakovo suma, kurios nebuvo nurodytos teismui pareikÅ¡tame ieÅ¡kinyje ir kurios, prieÅ¡ingai nei nurodė ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovė, ne patvirtina, o paneigia faktÄ , kad Å¡alis siejo paskolos teisiniai santykiai, iÅ¡ kurių ieÅ¡kovė ir kildino savo reikalavimÄ . Teismo posėdžio metu atsakovas neneigė, jog bÅ«tent jis parašė 2011 m. balandžio 14 d. elektroninį laiÅ¡kÄ , tačiau skolos fakto ieÅ¡kovei nepripažino, patvirtino, jog jokių grynųjų pinigų iÅ¡ ieÅ¡kovės nėra gavęs. IeÅ¡kovė neneigė aplinkybės, jog atsakovui nėra perdavusi grynųjų pinigų, kas yra esminis paskolos sutarties požymis, jokių įrodymų dėl to nepateikė, prieÅ¡ingai, kaip jau nurodyta, paaiÅ¡kino aplinkybes, kurios paneigia Å¡alis siejusius paskolos teisinius santykius.

Teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovės pateiktas susiraÅ¡inėjimas su atsakovu, kuriame ji ragina atsakovÄ grÄ Å¾inti skolÄ , taip pat ieÅ¡kovės atsakovo artimiesiems siųsti laiÅ¡kai, taip pat nepatvirtina paskolos suteikimo atsakovui fakto (e. b. l. 6–10, 72–74). Nors teismas sutinka su ieÅ¡kovės atsiliepime į prieÅ¡taravimus nurodytu argumentu, kad CK 6.871 straipsnio 4 dalies nuostata dėl reikalavimo paskolos sutarčiai bÅ«ti notarinės formos, kai paskolos suma virÅ¡ija 3 000,00 Eur ir sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, nagrinėjamu atveju neturėtų bÅ«ti taikoma, kadangi Å¡i nuostata galioja tik nuo 2015 m. sausio 1 d., tačiau pripažįsta, kad nesant byloje įrodymų apie paskolos sutarties dalyko perdavimÄ atsakovui, net ir esant atsakovo paraÅ¡ytam minėtam elektroniniam laiÅ¡kui, nėra pagrindo spręsti dėl Å¡alis siejusių paskolos teisinių santykių.

Teismas, esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, įvertinęs ieÅ¡kovės ir atsakovo teismo posėdžio metu duotus paaiÅ¡kinimus, sprendžia, jog nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad Å¡alis pagal 2011 m. balandžio 14 d. elektroninį laiÅ¡kÄ siejo paskolos teisiniai santykiai, todėl remiantis ieÅ¡kovės nurodytu faktiniu ieÅ¡kinio pagrindu, kurio keitimas Å¡ios kategorijos bylose yra draudžiamas, negalima pripažinti, kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys yra pagrįstas. Nustačius pirmiau nurodytas aplinkybes, egzistuoja teisinis pagrindas panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 19 d. preliminarų teismo sprendimÄ ir ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti.

Santuokos nutraukimas yra vienas iÅ¡ bendrosios jungtinės nuosavybės pasibaigimo pagrindų (CK 3.100 straipsnio 4 punktas), todėl, nutraukiant santuokÄ , be kitų privalomai spręstinų santuokos nutraukimo padarinių, turi bÅ«ti iÅ¡sprendžiamas ir bendro turto padalijimo klausimas (CK 3.59 straipsnis, CPK 385 straipsnio 1 dalis). Å ios taisyklės iÅ¡imtys galėtų bÅ«ti taikomos tik iÅ¡skirtiniais atvejais, siekiant apsaugoti proceso Å¡alių ar kitų asmenų teises ar įstatymo saugomus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-378/2017). Tiek šalys, tiek teismas turi siekti, kad visi turtiniai sutuoktinių klausimai būtų išspręsti santuokos nutraukimo byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2011).

Procesinę pareigÄ pateikti informacijÄ apie Å¡alių turimÄ ir dalijamÄ turtÄ (kiekį ir vertę) bei reikalavimÄ padalyti tokį turtÄ , turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas). Teismas turi taip organizuoti procesÄ , kad nesusidarytų kliūčių padalyti visÄ sutuoktinių turtÄ santuokos nutraukimo byloje: jis turi Å¡alims iÅ¡aiÅ¡kinti, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo padalytas turtas, užkirs keliÄ reikÅ¡ti tapatų reikalavimÄ ateityje. Kaip jau minėta, (duomenys neskelbtini) Å iaulių miesto apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta J.

V. ir M. V. santuoka. Teismo patvirtintoje Å¡alių sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių tarpusavio įsipareigojimų sutuoktiniai nesprendė, taip pat minėtoje sutartyje nėra spręstas ir vienam iÅ¡ sutuoktinių priklausiusio turto pagerinimo kito sutuoktinio asmeninėmis lėšomis klausimas ar kiti turtinio pobÅ«džio sutuoktinių tarpusavio klausimai. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ieÅ¡kovės praÅ¡omÄ priteisti skolÄ sudaro įvairaus pobÅ«džio piniginės lėšos, investuotos į atsakovui priklausantį turtÄ ir (ar) skirtos atsakovo (bendrų Å¡eimos poreikių) patenkinimui.

Å alys, nutraukdamos santuokÄ , nesprendė klausimo dėl galimos atsakovo skolos ieÅ¡kovei. Minėtoje sutartyje nebuvo nurodytas atsakovo įsipareigojimas grÄ Å¾inti pinigines lėšas ieÅ¡kovei. Taigi minėtoje santuokos nutraukimo byloje nebuvo iÅ¡spręstas Å¡is klausimas, nors, jei tokie santykiai Å¡alis siejo, toks klausimas galėjo bÅ«ti sprendžiamas. Å iuo atveju ieÅ¡kinyje reiÅ¡kiamas reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovo skolÄ ir palÅ«kanas yra kildinamas iÅ¡ prievolinių teisinių santykių ir, kaip jau minėta aukščiau, nesant faktinio ir teisinio pagrindo pripažinti tarp Å¡alių buvus paskolos teisinius santykius, Å¡io ieÅ¡kinio nagrinėjimo ribose nesudaro pagrindo tenkinti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį.

Teismas pažymi, kad esant tokiai situacijai, kai santuokos nutraukimo byloje nebuvo iÅ¡spręstas kompensacijos už turto pagerinimÄ ir kiti klausimai, susiję su investuotomis piniginėmis lėšomis į atsakovÄ ar jo turtÄ , ieÅ¡kovė, manydama, jog jos teisės yra pažeistos, turi galimybę naudotis kitais įstatymuose įtvirtintais pažeistų teisių gynybos bÅ«dais (CK 1.138 straipsnis). Atsižvelgiant į visas nurodytas faktines aplinkybes, teismas sprendžia, jog ieÅ¡kovės J. V. pareikÅ¡tas materialinis teisinis reikalavimas dėl 11 585,00 Eur skolos priteisimo yra nepagrįstas.

Atmetus ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl skolos priteisimo, atmestini ir ieÅ¡kovės iÅ¡vestiniai reikalavimai dėl palÅ«kanų priteisimo, taip pat praÅ¡ymas priimti byloje papildomÄ sprendimÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo. Atsižvelgiant į tai, Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2019 m. liepos 19 d. preliminarus sprendimas, kuriuo ieÅ¡kovei J. V. iÅ¡ atsakovo M. V. priteista 11 585,00 Eur skola, 2 896,25 Eur palÅ«kanos ir 5 procentų metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidos valstybei – 81,50 Eur žyminio mokesčio, naikintinas, o ieÅ¡kovės J.

V. 2019 m. liepos 16 d. pateiktas ieÅ¡kinys atmestinas (CPK 430 straipsnio 6 dalies 2 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priimdamas galutinį sprendimÄ , teismas privalo iÅ¡spręsti bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo tarp Å¡alių klausimÄ (CPK 430 straipsnio 7 dalis). Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovei Å¡ioje byloje J. V. 2019 m. birželio 7 d.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. 2.1(NTP-2)-19-T-2487-9491 buvo suteikta antrinė teisinė pagalba byloje dėl skolos iš M. V. priteisimo, apmokant 50 procentų suteiktos teisinės pagalbos išlaidų. Vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi, CPK 83 straipsnio 1 dalies 16 punktu, ieškovė 50 procentų yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas, atlyginimo.

Taigi ieÅ¡kovė nėra atleista nuo iÅ¡laidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo. Atmetus ieÅ¡kovės J. V. 2019 m. liepos 16 d. pateiktÄ ieÅ¡kinį, atsakovui M. V. iÅ¡ jos priteistinos turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos už teisinę pagalbÄ â€“ 250,00 Eur (CPK 93 straipsnis). Teismas sprendžia, jog nurodyta iÅ¡laidų už procesinio dokumento – prieÅ¡taravimų dėl pareikÅ¡to ieÅ¡kinio ir preliminaraus teismo sprendimo parengimÄ suma yra pagrįsta, nevirÅ¡ija rekomenduojamos maksimalios už tokio pobÅ«džio procesinio dokumento parengimÄ priteistinos sumos, yra adekvati ir proporcinga nagrinėjamos bylos pobÅ«džiui, sudėtingumui ir laikui, kurį atsakovo atstovė galėjo užtrukti rengdama nurodytÄ dokumentÄ .

Teismas nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindÄ mažinti atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistinų bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ . Nustatyta, kad iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, byloje yra 5,24 Eur. Kadangi ieÅ¡kovė yra atleista 50 procentų nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo, valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina suma bÅ«tų 2,62 Eur. Kadangi nurodyta bylinėjimosi iÅ¡laidų suma nevirÅ¡ija minimalios 3,00 Eur dydžio sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ pakeitimo (TAR, 2014, Nr. 2014-12793), ji valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovės nepriteisiama.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 93, 96, 99, 290–291 straipsniais, 430 straipsnio 6 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ž i a : Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2019 m. liepos 19 d. preliminarų sprendimÄ panaikinti. IeÅ¡kovės J. V. ieÅ¡kinį atsakovui M. V. dėl skolos priteisimo atmesti. Priteisti atsakovui M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ ieÅ¡kovės J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 250,00 Eur (dviejų Å¡imtų penkiasdeÅ¡imties eurų 00 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidas už teisinę pagalbÄ .

Galutinis sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundÄ paduodant per Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mus. Teisėja Jurgita Jasinskaitė