040e0df3-5156-4fa4-8762-b25f33fa9f4d · Anykščių rajono apylinkės teismas

                                                                 Civilinė byla Nr. 2-89-1006/2016                          Teisminio proceso Nr. 2-14-3-01585-2015-7                                           Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.4.2.; 3.2.3.8.                                                                    ANYKŠČIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. sausio 28 d.

Anykščiai Anykščių rajono apylinkės teismo teisėja Justė Kliučinskienė, sekretoriaujant Aleksandrai Gromadskai, dalyvaujant pareiÅ¡kėjai M. K. vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos M. K. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys VÄ® Turto bankas ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba), irn u s t a t ė:

PareiÅ¡kėja M. K. pareiÅ¡kimu kreipėsi į teismÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys VÄ® Turto bankas ir Nacionalinė žemės tarnyba, kuriuo praÅ¡o tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimÄ nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad M. K. po savo vyro P. K. mirties (duomenys neskelbtini) palikimÄ priėmė faktiÅ¡kai pradėdama valdyti paveldimÄ turtÄ . PareiÅ¡kėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini) susituokė su P. K.. Santuokoje vaikų nesusilaukė, o iÅ¡ ankstesnės santuokos P. K. vaikų taip pat neturėjo. (duomenys neskelbtini) mirė pareiÅ¡kėjos sutuoktinis P. K..

P. K. vardu yra registruotas šis nekilnojamas turtas – 0,2200 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini),, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 0,2100 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini); 0,3700 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini); 0,2000 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini); 0,17 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini).

Iki P. K. mirties gyveno (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas pakeistas į (duomenys neskelbtini)), pareiškėjai priklausančiuose namuose. Statiniai buvo registruoti pareiškėjos vardu, todėl po vyro mirties į notarus nesikreipė, nes realiai žemės sklypų nuosavybė dar nebuvo atkurta. Mirus vyrui, pareiškėja liko gyventi viena, visi vyro asmeninio naudojimui daiktai liko pareiškėjai. Pareiškėja prižiūrėjo namus, žemes, mokėjo mokesčius. Pareiškėjos vyras P. K. testamento sudaręs nebuvo.

PareiÅ¡kėja nežinojo, jog turi kreiptis per 3 mėnesius dėl paliko priėmimo, o kai Å¡iÄ aplinkybę sužinojo, terminas palikimo priėmimui jau buvo praleistas. Suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba ir VÄ® Turto bankas atsiliepimuose į pareiÅ¡kimÄ nurodė, jog praÅ¡o pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo nagrinėti teismo nuožiÅ«ra. Atsižvelgiant į suinteresuotų asmenų praÅ¡ymÄ bei į tai, jog jiems apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, byla iÅ¡nagrinėta suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant.Liudytoja R.

V. parodė, jog yra pareiškėjos dukra iš pirmos santuokos. Paaiškino, kad pareiškėja ir P. K., iki jo mirties (duomenys neskelbtini), gyveno pareiškėjai priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), jie bendrų vaikų nesusilaukė. Pažymėjo, kad tiek P. K. esant gyvam, tiek po jo mirties, pareiškėja rūpinosi jo žemėmis, mokėjo mokesčius, o visi P. K. asmeninio naudojimosi daiktai liko pareiškėjai. Pareiškimas tenkintinasTeismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 444 straipsnio 1 dalis).

CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo, taip pat palikimo atsiradimo vietos fakto nustatymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra Å¡ios aplinkybės:

1) praÅ¡omas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikÅ¡mę, t. y. sukelti pareiÅ¡kėjui tam tikrų teisių padarinių ir, jį nustačius, pareiÅ¡kėjas įgytų tam tikrÄ subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamÄ teisę ar kitu bÅ«du pasikeistų jo teisinis statusas;

2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , arba pareiÅ¡kėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ (CPK 444 straipsnis, 445 straipsnis). Kai nėra bent vienos iÅ¡ nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2009).Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, pareiÅ¡kėjos M.

K. vyras P. K. mirė (duomenys neskelbtini), t.y. galiojant 1964 m. Civiliniam Kodeksui. Vadovaujantis 2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsniu, civilinio kodekso penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus (2001 m. liepos 1 d.) šiam kodeksui. Pažymėtina, kad sprendžiant palikimo priėmimo, taip pat palikimo atsiradimo vietos faktų nustatymo klausimus, šie faktai nustatomi remiantis palikimo atsiradimo momentu paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais.

Taigi, sprendžiant Å¡iÄ bylÄ turi bÅ«ti vadovaujamasi palikimo atsiradimo dienai galiojusio 1964 m. CK paveldėjimo santykius reglamentuojančiomis normomis. Teismas pažymi, jog palikimo atsiradimo metu (1993 m. gruodžio 22 d.) galiojusio 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis numatė, jog įpėdinis palikimÄ priėmė, kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ . AnalogiÅ¡ki palikimo priėmimo bÅ«dai įtvirtinti ir Å¡iuo metu galiojančiame Civiliniame kodekse (CK 1.8 straipsnio 1 dalis, CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

Taigi, palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimÄ Ä¯pėdiniui nesukuria. Ä®pėdinis, norėdamas įgyti palikimÄ , turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienaÅ¡alis sandoris, kuriuo įpėdinis iÅ¡reiÅ¡kia savo valiÄ perimti palikėjo teises ir pareigas. Ä®pėdinio valia priimti palikimÄ turi bÅ«ti iÅ¡reiÅ¡kiama įstatymo nustatytais bÅ«dais ir terminais. 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis įtvirtino keletÄ alternatyvių palikimo priėmimo bÅ«dų: įpėdinis pradeda faktiÅ¡kai valdyti paveldėtÄ turtÄ arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo.

FaktÄ , kad asmuo priėmė palikimÄ , pradėjęs faktiÅ¡kai jį valdyti, nustato teismas. Priimti palikimÄ , pradedant faktiÅ¡kai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, o tokie veiksmai atliekami, siekiant iÅ¡reikÅ¡ti valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ , įpėdinis valdo turtÄ kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; kt.).

Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimÄ , pradėdamas faktiÅ¡kai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai iÅ¡reiÅ¡kia įpėdinio valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į palikimÄ , valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikÅ¡mingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečiÄ bylos situacijÄ .

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aukščiau nurodytos sÄ lygos spręsti klausimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo – palikimo priėmimo įpėdiniui pradėjus faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ . Bylos medžiaga, pareiÅ¡kėjos, liudytojos, parodymais, nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kėja susituokė su P. K. (b.l.7). Santuokoje vaikų nesusilaukė, o iÅ¡ ankstesnės santuokos P. K. vaikų taip pat neturėjo. (duomenys neskelbtini) mirė pareiÅ¡kėjos sutuoktinis P. K. (b.l. 8), kurio vardu yra registruotas Å¡is nekilnojamas turtas – 0,2200 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 0,2100 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini); 0,3700 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini); 0,2000 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini); 0,17 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (b.l. 9-18).

Iki P. K. mirties abu gyveno (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas pakeistas į (duomenys neskelbtini)), pareiÅ¡kėjai priklausančiuose namuose. Po sutuoktinio mirties pareiÅ¡kėja gyveno gyvenamajame name, toliau naudojosi jų įsigytais namų apyvokos daiktais, sutuoktinio asmeninio naudojimosi daiktais, tvarkė ir prižiÅ«rėjo namÄ , žemes, mokėjo mokesčius, atliko kitus aktyvius veiksmus ir tokiu bÅ«du palikimÄ , atsiradusį po sutuoktinio mirties, priėmė, pradėdama jį faktiÅ¡kai valdyti.

Taigi, pareiÅ¡kėja, mirusiojo sutuoktinė, priėmė ir pradėjo valdyti P. K. priklausantį turtÄ , pareiÅ¡kėjos elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininkės, nes ji, kaip įpėdinė, priėmė turtÄ , kaip palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėjusi jį valdyti, prižiÅ«rėjo kaip savo, juo rÅ«pinosi ir tokiu bÅ«du iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ dėl palikimo priėmimo. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo.

CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Vertindamas įrodymų visetÄ , teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų iÅ¡vadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo. Teismas nenustatė pagrindo abejoti nurodytais įrodymais, kadangi pareiÅ¡kėjos, liudytojos parodymai nuoseklÅ«s, neprieÅ¡taraujantys tarpusavyje.

Remiantis paminėtais įrodymais, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog byloje patvirtinti faktiniai duomenys ir pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimas laikytinas pagrįstu (CPK 177 straipsnio 1 ir 2 dalys). Paveldėjimo teisės liudijimui gauti bÅ«tinas teismo sprendimas, patvirtinantis turintį juridinę reikÅ¡mę faktÄ , kad įpėdinis, siekdamas įgyti palikimÄ , įstatymo nustatytu laiku jį priėmė, faktiÅ¡kai pradėdamas valdyti paveldimÄ turtÄ (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).              Teismas, vadovaudamasis CPK 185 straipsniu, 259 straipsniu, 263-265 straipsniais, 270 straipsniu, n u s p r e n d ė:

M. K. pareiÅ¡kimÄ patenkinti.Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad M. K., a.k. (duomenys neskelbtini) palikimÄ po savo sutuoktinio P. K., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė, pradėdama jį faktiÅ¡kai valdyti. Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui iÅ¡duoti. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Anykščių rajono apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                               Justė Kliučinskienė                                                                                                                                                                                                              Â