040c7c2b-5818-4fe2-a897-8317cbc918d2 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. 2A-872-392/2013Proceso Nr. 2-01-3-15715-2011-9Procesinio sprendimo kategorijos: 21.4.2.3., 34.4.3. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLietuvos Respublikos vardu 2013 m. kovo 15 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, teisėjų Jadvygos Mardosevič ir Vilijos Mikuckienės, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės A. R. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3109-599/2012 pagal ieÅ¡kovės A.

R. ieÅ¡kinį atsakovei L. M. dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo ir testamento pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo Vilniaus miesto 41-ojo notarų biuro notarė J. M..Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė: IeÅ¡kovė A. R. pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu teismo prašė paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad ieÅ¡kovė motinos Z. B. mirties momentu (2011-06-11), t. y. palikimo atsiradimo momentu, buvo reikalinga iÅ¡laikymo bei pripažinti 2003-12-09 Z.

B. sudarytÄ testamentÄ negaliojančiu, nustatant, kad atsakovė L. M. po Z. B. mirties paveldėjo ½ dalį turto, o likusiÄ Â½ dalį turto paveldėjo ieÅ¡kovė. IeÅ¡kovė nurodė, kad 2011-06-11 mirė jos motina Z. B.. Po jos mirties atsiradusį palikimÄ 2003-12-09 testamento pagrindu paveldėjo atsakovė. IeÅ¡kovės teigimu, Z. B. testamento sudarymo metu sirgo sunkia liga, dėl kurios negalėjo suprasti savo veiksmų, o testamente nurodyta Z. B. valia buvo įtakota atsakovės, todėl testamentas turi bÅ«ti pripažintas negaliojančiu.

IeÅ¡kovė iki pat mirties prižiÅ«rėjo Z. B., kuri ne kartÄ Å¾odžiu iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ dalį jai priklausančio turto palikti ieÅ¡kovei. Z. B. mirties dienÄ ieÅ¡kovei buvo reikalingas iÅ¡laikymas, nes ji niekur nedirbo ir turėjo prižiÅ«rėti sunkiai sergančiÄ savo motinÄ Z. B., be to, jokių pajamų ieÅ¡kovė neturėjo, nes viena augino nepilnametę dukrÄ ir buvo silpnos sveikatos. Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovė turi teisę į privalomÄ palikimo dalį. Atsakovė L.

M. su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad mirusioji Z. B. niekada nesirgo jokiomis psichikos ligomis, todėl 2003-12-09, sudarydama testamentÄ , pilnai suprato savo veiksmus ir galėjo juos valdyti. Abejonių dėl mirusiosios Z. B. sveikatos bÅ«klės nekilo ir notarei, patvirtinusiai ginčijamÄ testamentÄ . Mirusioji Z. B. niekada neteikė jokio materialinio iÅ¡laikymo ieÅ¡kovei. IeÅ¡kovė tik dėl piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais negalėjo niekur įsidarbinti bei nesirÅ«pino savo vaikais. Dėl tokio ieÅ¡kovės elgesio mirusioji Z.

B. ir sudarė ginčijamÄ testamentÄ , baimindamasi, jog visÄ jos turtÄ po mirties ieÅ¡kovė iÅ¡Å¡vaistys. Ne ieÅ¡kovė, o atsakovė visÄ laikÄ rÅ«pinosi Z. B..Trečiasis asmuo Vilniaus miesto 41-ojo notarų biuro notarė J. M. su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad mirusioji Z. B. iki 2003-12-08 testamento sudarymo keletÄ kartų lankėsi notarų biure, kur sudarė kitus sandorius. Z. B. elgesys bei sveikatos bÅ«klė nekėlė absoliučiai jokių abejonių dėl jos gebėjimų iÅ¡reikÅ¡ti savo valiÄ ir suprasti savo veiksmų reikÅ¡mę.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. spalio 10 d. sprendimu ieÅ¡kovės A. R. ieÅ¡kinį atmetė. Teismas, iÅ¡tyręs byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, Å¡alių paaiÅ¡kinimus, liudytojų parodymus, padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys yra nepagrįstas bei neįrodytas. Teismas nustatė, kad mirusiosios Z. B. mirties dienÄ ieÅ¡kovė, nors ir neturėjo tuo metu jokio legalaus darbo, gaudavo socialines paÅ¡alpas iÅ¡ Valstybės, be to, ieÅ¡kovė Z. B. mirties dienÄ buvo darbinga ir galėjo dirbti.

Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovė pati galėjo aprÅ«pinti save, tačiau ji nesistengė įsidarbinti ir naudojosi mirusiosios Z. B. butu, kurį pastaroji iÅ¡laikė iÅ¡ savo gaunamos pensijos. Byloje įrodymų apie tai, kad ieÅ¡kovė Z. B. mirties dienÄ buvo visiÅ¡kai nedarbinga ir negalėjo dirbti, nėra. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovės dėstoma pozicija apie tai, jog ji, bÅ«dama darbinga ir gaudama iÅ¡ Valstybės atitinkamas socialines iÅ¡mokas (paÅ¡alpas) bei nesistengdama pati dirbti ir gauti atitinkamÄ darbo užmokestį, gyveno iÅ¡ savo motinos Z.

B. senatvės pensijos, Å¡iuo metu visuomenėje suponuoja labai ydingÄ situacijÄ , kai pilnametis ir darbingas asmuo (t. y. vaikas) gyvena savo senų tėvų sÄ skaita (t. y. tik iÅ¡ tėvų gaunamos senatvės pensijos ar kt.). Teismas taip pat sprendė, kad ieÅ¡kovė neįrodė aplinkybių apie tai, jog ginčijamo testamento sudarymo dienÄ mirusioji Z. B. sirgo atitinkamomis ligomis, kurių pagrindu ji negalėjo pilnai suvokti savo veiksmų reikÅ¡mės bei juos valdyti ir tinkamai iÅ¡reikÅ¡ti savo valios.

Byloje esančios mirusiosios Z. B. ligos istorijos nepatvirtina tos aplinkybės, o ieÅ¡kovė atsisakė byloje skirti pomirtinę medicininę – psichiatrinę ekspertizę. Tiek liudytojų parodymai, tiek trečiojo asmens paaiÅ¡kinimai patvirtina tÄ aplinkybę, kad visgi mirusioji Z. B. ginčijamo testamento sudarymo metu ir vėliau buvo pilnai veiksni ir pilnai suprato savo veiksmų esmę. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė A. R. teismo prašė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 10 d. sprendimÄ dalyje, kuria teismas nusprendė atmesti ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , jog ieÅ¡kovė jos motinos Z.

B. mirties 2011-06-11 momentu, t. y. palikimo atsiradimo dienÄ , buvo reikalinga iÅ¡laikymo, pakeisti ir Å¡ioje dalyje pareiÅ¡kimÄ tenkinti.IeÅ¡kovės nuomone, teismas tinkamai neiÅ¡tyrė ir neįvertino visų į bylÄ pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų. Pavyzdžiui, teismas neįvertino ir neatsižvelgė į medicininių dokumentų iÅ¡raÅ¡us, pagrindžiančius ieÅ¡kovės sveikatos sutrikimus, kuriais vadovaujantis iÅ¡ esmės buvo galima daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė jos motinos Z. B. mirties momentu buvo nedarbinga.

Sprendžiant dėl iÅ¡laikymo ieÅ¡kovei reikalingumo jos motinos mirties momentu, visų pirma turėjo bÅ«ti analizuojamos ieÅ¡kovės pateiktos medicininės pažymos ir jose esantys medicininiai įraÅ¡ai apie ieÅ¡kovės ligas (ji sirgo klubų ir sÄ narių artroze, stuburo ir juosmens ostoporoze, alergine bronchine astma), atitinkamai sprendžiant dėl ieÅ¡kovės egzistuojančios teisės į nedarbingumÄ , nors oficialiai ieÅ¡kovė medikų ir nebuvo pripažinta nedarbinga (ieÅ¡kovei 2 invalidumo grupė buvo nustatyta tik nuo 2003 iki 2005 metų laikotarpiu).

Teismas į Å¡iuos įrodymus neatsižvelgė ir nepagrįstai konstatavo, kad byloje esÄ tai iÅ¡ vis nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių ieÅ¡kovės nedarbingumÄ . Teismo argumentai, kad ieÅ¡kovės darbingumÄ pagrindžia įrodymai apie jos dirbtÄ darbÄ , taip pat nepaneigia ieÅ¡kovės teisės į iÅ¡laikymÄ motinos mirties momentu. IeÅ¡kovė dirbo nuo 1997 metų iki 2001 metų bei nuo 2005 metų iki 2009 metų, tačiau nuo 2009 metų niekur nedirbo. Motinos Z. B. mirties momentu ieÅ¡kovė taip pat niekur nedirbo, nes jai to neleido daryti sveikata, be to, ieÅ¡kovė rÅ«pinosi savo motina, tuo metu ji gaudavo socialinę paÅ¡alpÄ bei naÅ¡lių pensijÄ .

Visa tai įrodo apie paramos ieÅ¡kovei reikalingumÄ . Teismo konstatuotos kitos aplinkybės, kad ieÅ¡kovės Å¡eima 2008-06-16 buvo įraÅ¡yta į Vilniaus miesto socialinės rizikos Å¡eimų, auginančių vaikus, apskaitÄ dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, taip pat negali bÅ«ti traktuojamos kaip tinkamas įrodymas sprendžiant dėl iÅ¡laikymo ieÅ¡kovei reikalingumo 2011 metais mirus jos motinai. Nors ieÅ¡kovės Å¡eima 2008-06-16 buvo įraÅ¡yta į Vilniaus miesto socialinės rizikos Å¡eimų, auginančių vaikus, apskaitÄ dėl piktnaudžiavimo alkoholiu bei netinkamos dukros priežiÅ«ros, tačiau Å¡iuo metu ieÅ¡kovė su dukra sutaria gerai, alkoholio namuose nevartoja.

Taigi, ieÅ¡kovės nuomone, aplinkybė dėl 2008-06-16 jos Å¡eimos įraÅ¡ymo į socialinės rizikos Å¡eimų sÄ raÅ¡Ä , negali bÅ«ti traktuojama ieÅ¡kovės nenaudai. Be to, teismas neatsižvelgė į kai kuriuos ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio argumentus, kad ieÅ¡kovė rÅ«pinosi motina Z. B., savo motinos buvo remiama, kad atsakovei testamentu atiteko butas, kuriame ieÅ¡kovė kartu su savo motina gyveno nuo pat gimimo ir kad Å¡iuo metu ji neturi jokio kito bÅ«sto ar pajamų bÅ«stui įsigyti. IeÅ¡kovės nuomone, Å¡ioje situacijoje turėjo bÅ«ti užtikrintas socialinio teisingumo principo įgyvendinimas, juolab, kad iÅ¡ bylos duomenų akivaizdu, jog atmetus ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ , pastaroji praranda teisę į savo vienintelį bÅ«stÄ , kuriame ji nuolat gyveno.

Tuo tarpu atsakovė gyvena užsienyje, paskutiniuoju metu visiÅ¡kai nesirÅ«pino Z. B., jai testamentu atitenkantis bÅ«stas nėra tiek aktualus kaip ieÅ¡kovei, kuri, be kita ko, Å¡iame bÅ«ste gyvena kartu su savo nepilnamete dukra. Atsakovė L. M. ir trečiasis asmuo Vilniaus miesto 41-ojo notarų biuro notarė J. M. atsiliepimų į apeliacinį skundÄ nepateikė. IeÅ¡kovės A. R. apeliacinis skundas atmestinas. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu.

Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.Nagrinėjamoje byloje ieškovė A.

R., be kita ko, siekdama įgyvendinti teisę į privalomÄ jÄ palikimo, atsiradusio po jos motinos Z. B. mirties, dalį, kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama nustatyti Å¡iai teisei įgyvendinti bÅ«tinÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad ieÅ¡kovei palikimo atsiradimo metu buvo reikalingas iÅ¡laikymas. Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡tyręs byloje surinktus įrodymus, padarė iÅ¡vadÄ , kad palikėjos Z. B. mirties dienÄ ieÅ¡kovei iÅ¡laikymo nereikėjo. Su tuo ieÅ¡kovė nesutinka.Pagal CK 5.20 straipsnio 1 dalį palikėjo vaikai, kuriems palikėjo mirties dienÄ reikalingas iÅ¡laikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iÅ¡ jų tektų paveldint pagal įstatymÄ (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau.

Privalomosios palikimo dalies paskirtis yra tikslinė – apsaugoti įpėdinio, kuriam reikalingas iÅ¡laikymas, turtinius interesus. Teisė į privalomÄ jÄ palikimo dalį siejama su bÅ«tinumu leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti objektyviai sumažėjusias asmens galimybes įsidarbinti, kitais bÅ«dais gauti pajamų, taip pat su kitomis faktinėmis aplinkybėmis, iÅ¡ kurių visumos galima padaryti iÅ¡vadÄ , kad palikėjo mirties dienÄ asmuo neturėjo pakankamai pajamų bÅ«tinoms gyvenimo reikmėms ir objektyvios galimybės tokių pajamų gauti, nepretenduodamas į palikimo dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2009).

Klausimas dėl iÅ¡laikymo reikalingumo konkrečioje byloje spręstinas teismui įvertinus visas palikimo atsiradimo dienÄ atitinkamo asmens gautas pajamas, galimybes jų gauti, turėtÄ turtÄ ir turtines teises, taip pat tokio asmens konkrečius poreikius, sudarančius bÅ«tinų gyvenimo reikmių visumÄ . Ä®rodinėjimo, siekiant įrodyti iÅ¡laikymo reikalingumÄ , naÅ¡ta tenka įpėdiniui, pretenduojančiam į privalomÄ jÄ palikimo dalį (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33/2008; 2010-03-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131/2010).IÅ¡ tiesų, bylos medžiaga patvirtina, kad ieÅ¡kovė A.

R. jos motinos Z. B. mirties dienÄ oficialiai niekur nedirbo, tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra jokių duomenų, kad tuo metu ieÅ¡kovė buvo visiÅ¡kai nedarbinga ir negalėjo įsidarbinti dėl objektyvių priežasčių. IeÅ¡kovė nepateikė teismui įrodymų, kad jos nurodytos ligos – klubų ir sÄ narių artrozė, stuburo ir juosmens ostoporozė, alergine bronchinė astma – nulėmė jos visiÅ¡kÄ nedarbingumÄ . Pažymėtina, kad ieÅ¡kovei 2 invalidumo grupė buvo nustatyta tik 2003-2005 metų laikotarpiu.

Iki 2003 metų ir po 2005 metų ieškovė tam tikrais laikotarpiais dirbo tiek oficialiai, tiek neoficialiai, taip pat gaudavo socialines išmokas (pašalpas), kurias gavo ir motinos Z. B. mirties momentu (b.l. 205-209). Byloje taip pat nėra jokių objektyvių duomenų, kad ieškovė negalėjo dirbti dėl to, jog privalėjo nuolatos rūpintis savo motina, t. y. kad ieškovės motinai buvo reikalinga nuolatinė slauga ir priežiūra. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė turi du pilnamečius vaikus, A.

R. ir V. J., kurie turi pareigÄ , esant reikalui, padėti savo nepasiturintiems tėvams (CK 3.205 straipsnis) (b.l. 96-100). Galiausiai teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė, bÅ«dama darbinga, turi stengtis pati dirbti ir gauti darbo užmokestį, o ne gyventi iÅ¡ savo garbingo amžiaus motinos senatvės pensijos. Apibendrinus aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes darytina iÅ¡vada, kad Å¡ioje byloje nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog ieÅ¡kovė A. R. motinos Z.

B. mirties dienÄ buvo reikalinga iÅ¡laikymo, dėl ko turėjo teisė į privalomÄ jÄ palikimo dalį pagal CK 5.20 straipsnio 1 dalį. Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su ieÅ¡kovės argumentais ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iÅ¡ esmės teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo. Dėl Å¡ių aplinkybių pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Kiti ieÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.Kadangi ginčo Å¡alys bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisti neprašė, Å¡is klausimas nespręstinas.

Vadovaudamasi CPK 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a : Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 10 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkas                                                                                         Virginijus Kairevičius Teisėjai                                                                                                                     Jadvyga Mardosevič Vilija Mikuckienė