04089fb5-e831-4db4-ac7f-8e221edf1f85 · Lietuvos apeliacinis teismas

IeÅ¡kovas Donatas Å ulcas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai 9 485 Lt turtinės žalos ir 3 500 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. liepos 12 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Alės Bukavinienės, Audronės Jarackaitės ir Viginto ViÅ¡inskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo apeliantų uždarosios akcinės bendrovės „Progresyvios renovacijos“ ir vieÅ¡osios įstaigos Å iaulių universiteto apeliacinius skundus dėl Å iaulių apygardos teismo 2012 m. sausio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Progresyvios renovacijos“ ieÅ¡kinį atsakovui vieÅ¡ajai įstaigai Å iaulių universitetui dėl įsiskolinimo už papildomus statybos darbus priteisimo ir atsakovo vieÅ¡osios įstaigos Å iaulių universiteto prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui uždarajai akcinei bendrovei „Progresyvios renovacijos“ ir trečiajam asmeniui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Statreksas“ dėl atliktų darbų aktų pripažinimo negaliojančiais ir nuostolių priteisimo; tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, E. J.

G., A. P., Lietuvos Respublika, Lietuvos Respublikos Å¡vietimo ir mokslo ministerija, vieÅ¡oji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentÅ«ra, uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus archija“, uždaroji akcinė bendrovė „ATEA“, uždaroji akcinė bendrovė „Sanda“, bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Statreksas“, uždaroji akcinė bendrovė „Rymonta“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Trotas“. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė Atsakovas VÅ¡Ä® Å iaulių universitetas 2006 m., įgyvendindamas Lietuvos Respublikos ir Europos SÄ jungos struktÅ«rinių fondų remiamÄ projektÄ , supaprastinto atviro konkurso bÅ«du vykdė vieÅ¡Ä jį pirkimÄ dėl Å iaulių universiteto akademinės bibliotekos statybos rangos darbų (rekonstrukcijos) įsigijimo.

VieÅ¡Ä jį pirkimÄ laimėjo UAB „Statreksas“ (toliau – trečiasis asmuo), su kuriuo 2006 m. rugpjūčio 19 d. buvo sudaryta rangos sutartis (toliau – Rangos sutartis); joje numatyta kaina – 8 216 924 Lt. 2006 m. rugsėjo 4 d. trečiasis asmuo ir ieÅ¡kovas UAB „Progresyvios renovacijos“ sudarė subrangos sutartį (toliau – Subrangos sutartis), kuria ieÅ¡kovas įsipareigojo atlikti Rangos sutartyje numatytus darbus. Vykdant Rangos sutartį, paaiÅ¡kėjo, kad tinkamam joje numatytų darbų atlikimui reikalingi papildomi statybos darbai.

Dėl Å¡ios priežasties atsakovas supaprastintų neskelbiamų derybų bÅ«du pakvietė trečiÄ jį asmenį pateikti pasiÅ«lymÄ papildomiems darbams atlikti. Tokį pasiÅ«lymÄ , veikdami 2007 m. lapkričio 20 d. sudarytos jungtinės veiklos sutarties pagrindu (toliau – Jungtinės veiklos sutartis), pateikė trečiasis asmuo ir ieÅ¡kovas. Remiantis Å¡iuo pasiÅ«lymu, tarp ieÅ¡kovo, trečiojo asmens ir atsakovo 2007 m. lapkričio 23 d. buvo sudarytas susitarimas prie Rangos sutarties (toliau – Susitarimas); jame numatyta kaina – 2 403 947,45 Lt. 2008 m. vasario 21 d.

įsiteisėjo teismo nutartis dėl trečiojo asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimo. 2008 m. spalio 10 d. Å iaulių universiteto akademinė biblioteka buvo pripažinta tinkama naudoti. Atsakovas sumokėjo trečiajam asmeniui ir ieÅ¡kovui visÄ Rangos sutartyje ir Susitarime numatytÄ kainÄ â€“ 10 620 860,80 Lt. IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 824 489 Lt už papildomus statybos darbus, atliktus 2008 m. rugsėjo – spalio mėn. IeÅ¡kovo teigimu, atsakovo iniciatyva statinio techninis projektas buvo keičiamas ir po Susitarimo sudarymo, dėl ko atsirado bÅ«tinybė atlikti papildomus darbus.

IeÅ¡kovas visus Å¡iuos darbus atliko, tačiau atsakovas nepagrįstai atsisakė priimti ir pasiraÅ¡yti atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktus bei atsiskaityti. IeÅ¡kovas pažymėjo, kad atsakovas papildomų darbų rezultatu naudojasi, be to, neatlikus Å¡ių darbų, statinys nebÅ«tų buvęs pripažintas tinkamu naudoti, nebÅ«tų buvusios įsisavintos paramos lėšos. Bylos nagrinėjimo metu atlikus teismo paskirtÄ statinio statybos ekspertizę, ieÅ¡kovas padidino reikalavimÄ iki 1 138 063,02 Lt, motyvuodamas, kad ekspertas nustatė bÅ«tent tokiÄ atliktų papildomų statybos darbų vidutinę rinkos vertę.

Atsakovas pareiÅ¡kė prieÅ¡ieÅ¡kinį, iÅ¡ esmės praÅ¡ydamas pripažinti papildomų darbų priėmimo–perdavimo aktus, kuriais grindžiamas ieÅ¡kinys, negaliojančiais. Atsakovo teigimu, Rangos sutartyje ir Susitarime buvo nustatyta fiksuota kaina, nebuvo numatyta jos keitimo galimybių; be to, kaina apskritai galėjo bÅ«ti keičiama tik vieÅ¡uosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. IeÅ¡kovas neinformavo apie papildomų darbų atlikimo bÅ«tinybę, darbų sÄ matos nepasiraÅ¡ytos atsakovo, darbų perdavimas neatitiko įstatyme nustatytos tvarkos, o aktai – formos reikalavimų.

Atsakovas taip pat pažymėjo, kad iÅ¡ ieÅ¡kovo perduotos iÅ¡pildomosios statybos darbų dokumentacijos yra akivaizdu, jog papildomi darbai nebuvo atlikti. Atlikus byloje statybos ekspertizę, atsakovas pareiÅ¡kė papildomÄ reikalavimÄ dėl nuostolių atlyginimo bei reikalavimÄ dėl ankstesnių atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktų (jų dalių) pripažinimo negaliojančiais. Atsakovo teigimu, ekspertas nustatė, kad 566 591,33 Lt atsakovas sumokėjo už darbus, kurių ieÅ¡kovas ir trečiasis asmuo iÅ¡ tiesų neatliko.

Atsižvelgdamas į tai, kas Å¡iuos darbus turėjo atlikti, atsakovas prašė priteisti iÅ¡ trečiojo asmens 267 165,33 Lt, iÅ¡ ieÅ¡kovo – 253 669 Lt ir solidariai iÅ¡ trečiojo asmens ir ieÅ¡kovo – 51 539 Lt nuostoliams atlyginti, taip pat pripažinti darbų aktus (jų dalis), pagal kuriuos Å¡ie darbai esÄ buvo atlikti ir priimti, negaliojančiais. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Å iaulių apygardos teismas 2012 m. sausio 11 d. sprendimu ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė.

Teismas konstatavo, kad Rangos sutartyje ir Susitarime nustatyta konkreti kaina, kuri pagal įstatymÄ negali bÅ«ti nei didinama, nei mažinama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.653 str. 5 d.); Å¡alys privalo prisiimti tokio susitarimo pasekmes. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas neturi reikalavimo teisės į atsakovÄ dėl galbÅ«t atliktų papildomų darbų, numatytų Rangos sutartyje, apmokėjimo, nes ieÅ¡kovas nebuvo Å¡ios sutarties Å¡alis. Darbus pagal Å¡iÄ sutartį ieÅ¡kovas vykdė kaip subrangovas Subrangos sutarties pagrindu, todėl tokį reikalavimÄ gali reikÅ¡ti tik generaliniam rangovui – trečiajam asmeniui (CK 6.650 str. 3, 4 d.).

Bankroto administratoriaus duomenimis, Å¡ia teise ieÅ¡kovas yra pasinaudojęs – trečiojo asmens bankroto byloje yra patvirtintas 112 921,59 Lt dydžio jo finansinis reikalavimas. Bankroto administratorius taip pat nurodė, kad atsakovas yra visiÅ¡kai atsiskaitęs su trečiuoju asmeniu pagal Rangos sutartį; bankroto byloje atsakovas nėra nei kreditorius, nei debitorius. Teismas, vertindamas ieÅ¡kovo sÄ Å¾iningumÄ , pažymėjo, kad ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens pagrindinis akcininkas yra tas pats asmuo, o po trečiojo asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimo administratoriaus nurodymu atsakovas mokėjimus pagal Rangos sutartį vykdė tiesiogiai ieÅ¡kovui.

Tai, kad ieÅ¡kovas reiÅ¡kia reikalavimus dėl tų pačių statybos darbų tiek trečiajam asmeniui, tiek atsakovui, teismo nuomone, parodo nesÄ Å¾iningÄ ieÅ¡kovo siekį pasipelnyti. Teismas pažymėjo, kad statinio pripažinimo tinkamu naudoti akte nurodyta faktinė statybos kaina – 10 620 871 Lt. Statinys įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, jame nurodyti minėto akto duomenys. Pagal įstatymÄ nurodytame registre esantys duomenys laikomi teisingais ir iÅ¡samiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str.).

Å alys neginčija Nekilnojamojo turto registre nurodyto statinio pripažinimo tinkamu naudoti duomenų teisingumo, todėl, teismo vertinimu, Å¡alių prieÅ¡prieÅ¡iniai reikalavimai dėl papildomų darbų apmokėjimo ir nuostolių atlyginimo dėl neatliktų darbų, yra nepagrįsti. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju taikytinos ir imperatyvios Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPÄ®) nuostatos, draudžiančios sudarant ir vykdant pirkimo sutartį keisti laimėjusio tiekėjo pasiÅ«lyme nurodytÄ kainÄ ir pasiÅ«lyme bei pirkimo dokumentuose nustatytas pirkimo sÄ lygas.

Teismas taip pat nurodė įvertinantis aplinkybę, kad VÅ¡Ä® Centrinė projektų valdymo agentÅ«ra pripažino tinkamomis visas iÅ¡laidas, patirtas pagal Rangos sutartį ir SusitarimÄ , bei iÅ¡mokėjo paramos lėšas. Teismas, apibendrindamas iÅ¡dėstytÄ , konstatavo, kad ieÅ¡kovas statybos darbus vykdė Subrangos sutarties pagrindu, ieÅ¡kovo ir atsakovo nesiejo statybos rangos teisiniai santykiai, todėl ieÅ¡kovo atsakovui pareikÅ¡ti turtiniai reikalavimai dėl atliktų papildomų statybos darbų kainos, virÅ¡ijančios paramos projektui sumÄ , – 10 620 871,45 Lt, yra nepagrįsti.

Tais pačiais pagrindais atmestini ir atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimai ieÅ¡kovui dėl Rangos sutartyje numatytų ir faktiÅ¡kai neatliktų darbų kainos priteisimo ir Å¡iuos darbus pagrindžiančių aktų pripažinimo negaliojančiais. Teismo nuomone, atsakovo reikalavimai trečiajam asmeniui taip pat atmestini. Visų prima dėl to, kad jie trečiojo asmens bankroto byloje nebuvo pareikÅ¡ti per teismo nustatytÄ terminÄ . Be to, atsakovas neturi teisės reikalauti grÄ Å¾inti projektui skirtų paramos lėšų, nes niekada nebuvo jų savininkas ir todėl nepatyrė jokių nuostolių (CK 6.249 str.).

Teismas taip pat nurodė įvertinantis ekspertizės iÅ¡vadas ir eksperto paaiÅ¡kinimus, kad dalis iÅ¡vadose nurodytų neatliktų darbų galėjo bÅ«ti fiziÅ¡kai atlikti, tačiau neturi reikalingos dokumentacijos jų baigtumui konstatuoti, kad vietoje neatliktų darbų buvo atlikti kiti darbai, kurių vidutinė rinkos kaina 2008 m. siekė 1 138 063,02 Lt, t. y. virÅ¡ijo atsakovo praÅ¡omÄ priteisti sumÄ . Kartu teismas nurodė iÅ¡ dalies sutinkantis su atsakovo reikalavimu pripažinti, kad jis pagrįstai atsisakė pasiraÅ¡yti ieÅ¡kovo pateiktus papildomų darbų priėmimo–perdavimo aktus, bei reikalavimu pripažinti Å¡iuos aktus negaliojančiais.

Kadangi Å¡alių nesiejo statybos rangos teisiniai santykiai, ieÅ¡kovo vienasmeniÅ¡kai suraÅ¡yti darbų aktai yra niekiniai ir negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti juos negaliojančiais (CK 1.78 str. 1 d.). Remdamasis tuo, teismas atmetė šį prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ , nes sprendė, kad jis yra perteklinis bei nesukuria teisinių pasekmių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 str.). III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai IeÅ¡kovas UAB „Progresyvios renovacijos“ praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieÅ¡kinys, ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti.

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:1. IeÅ¡kovas turi teisę reikalauti, kad atsakovas apmokėtų už papildomus darbus, nes ieÅ¡kovas, 2008 m. sausio 16 d. iÅ¡kėlus generalinio rangovo (trečiojo asmens) bankroto bylÄ , perėmė jo teises ir pareigas. Pirma, pats atsakovas 2009 m. vasario 3 d. raÅ¡te nurodė, kad, bankrutavus trečiajam asmeniui, jo darbus bankroto administratorius perleido ieÅ¡kovui. Be to, 2007 m. lapkričio 23 d. sudarytame Susitarime ieÅ¡kovas ir trečiasis asmuo įvardijami rangovais.

Antra, nuo bankroto bylos iškėlimo ir atestato, suteikiančio teisę vykdyti rangovo funkcijas, panaikinimo 2008 m. balandžio 11 d. trečiasis asmuo objektyviai negalėjo vykdyti generalinio rangovo funkcijų, dalyvauti pripažįstant statinį tinkamu naudoti. Trečia, 2008 m. spalio 10 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti akte generaliniu rangovu nurodomas ieškovas.

2. Atsakovo pareiga apmokėti už papildomus darbus įtvirtinta FIDIC sÄ lygose, kurios buvo sudėtinė Rangos sutarties dalis. Atsakovo techninis prižiÅ«rėtojas, pakeisdamas statinio techninį projektÄ (FIDIC Bendrųjų sÄ lygų 1.1.1.5, 1.8, 3.1, 3.3, 3.5, 4.1, 13.1 p, Konkrečiųjų sÄ lygų 13.3 p.), davė ieÅ¡kovui nurodymÄ atlikti papildomus darbus, t. y. kartu tokiais veiksmais atsakovas pakeitė Å¡alių sudarytÄ Rangos sutartį pagal FIDIC Bendrųjų sÄ lygų 13.1 punkto e papunktį.  3. Statinio projektinė dokumentacija po Rangos sutarties pasiraÅ¡ymo buvo keičiama atsakovo iniciatyva ir iÅ¡imtinai dėl atliktų pakeitimų atsirado poreikis atlikti papildomus darbus; statinys pripažintas tinkamu naudoti pagal pakeistÄ techninę dokumentacijÄ . Teismo ekspertas pripažino, kad pradiniai techninio projekto sprendiniai buvo keičiami. Tai, kad statinys pripažintas tinkamu naudoti, kartu patvirtina, jog tiek projektas, tiek jo pakeitimai atitinka teisės aktų reikalavimus.

4. Teismo eksperto išvada, kad projekto pakeitimai nebuvo suderinti su atsakovu, yra visiškai nepagrįsta ir prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Statybos techniniai reglamentai nenustato atsakovo sutikimo projekto pakeitimams formos. Tai, kad visi pakeitimai buvo suderinti su atsakovu ir daromi jo iniciatyva, patvirtina liudytojų Virginijos Bakšienės ir Donaldo Trainausko paaiškinimai, taip pat faktas, jog visus papildomus darbus atsakovas priėmė ir juos naudoja. Buvo gautas ne tik bendras atsakovo pritarimas pradinės projektinės dokumentacijos pakeitimams, tačiau ir kiekvienas pakeitimas buvo atskirai numatytas ir šalių aptartas.

Atsakovas VÅ¡Ä® Å iaulių universitetas praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas prieÅ¡ieÅ¡kinis, ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:1. Teismas, sutikęs su atsakovo reikalavimu pripažinti, kad jis pagrįstai atsisakė pasiraÅ¡yti ieÅ¡kovo pateiktus papildomų darbų priėmimo–perdavimo aktus, bei reikalavimu pripažinti Å¡iuos aktus negaliojančiais, turėjo tai nurodyti ir sprendimo rezoliucinėje dalyje (CK 1.78 str. 5 d., CPK 270 str. 5 d.).

Ginčijami aktai gali sukelti atsakovui teisinių pasekmių (CK 6.694 str. 4 d.).2. Teismas nepasisakė dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo pripažinti negaliojančiais darbų priėmimo–perdavimo aktus, kuriuose pagal ekspertizės iÅ¡vadÄ nurodyti neatlikti, tačiau apmokėti darbai. Kadangi tokie darbai nebuvo atlikti, jie į aktus įtraukti neteisėtai ir nepagrįstai; Å¡ie sandoriai yra niekinai ir jų klausimÄ teismas privalėtų spręsti ex officio. Pagal Å¡iuos aktus sumokėtos lėšos buvo gautos iÅ¡ valstybės biudžeto, todėl tokių aktų pateikimas pažeidžia vieÅ¡Ä jį interesÄ , prieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei.

Atsakovas gali prisiteisti nuostolių atlyginimÄ tik nuginčijęs aptariamus aktus.3. Teismas nepagrįstai sprendė, kad, nenuginčijus statinio pripažinimo tinkamu naudoti akte nurodytos kainos, atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo negali bÅ«ti tenkinamas. Aplinkybė, kad dalis aktuotų darbų nebuvo atlikta, paaiÅ¡kėjo tik susipažinus su ekspertizės aktu. Be to, statinio pripažinimo tinkamu naudoti akte nurodyta atliktų darbų kaina nėra sudėtinė Nekilnojamojo turto registro duomenų dalis, todėl ji neturėjo bÅ«ti ginčijama kažkokia specialia tvarka.

4. Teismo motyvas atmesti prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui dėl nuostolių atlyginimo dėl to, kad ieÅ¡kovas buvo ne rangovas, o subrangovas, yra nepagrįstas. BÅ«tent ieÅ¡kovas pagal SusitarimÄ pateikė atsakovui darbų priėmimo–perdavimo aktus 253 669 Lt sumai ir Å¡iÄ sumÄ iÅ¡ atsakovo gavo. Tokių nuostolių patyrimÄ lėmė nesÄ Å¾iningas ieÅ¡kovo elgesys.

5. Teismo motyvas atmesti prieÅ¡ieÅ¡kinį trečiajam asmeniui dėl nuostolių atlyginimo dėl to, kad atsakovo finansinis reikalavimas trečiojo asmens bankroto byloje nebuvo pareikÅ¡tas per teismo nustatytÄ terminÄ , yra nepagrįstas. Aplinkybė, kad dalis aktuotų darbų nebuvo atlikta, paaiÅ¡kėjo tik susipažinus su ekspertizės aktu, todėl tik po to atsirado pagrindas reikÅ¡ti tokį reikalavimÄ . Be to, trečiasis asmuo ginčijo šį atsakovo reikalavimÄ , todėl jis nebÅ«tų buvęs pripažintas ne ieÅ¡kinine tvarka.

Dėl trečiojo asmens nesÄ Å¾iningų veiksmų atsakovas patyrė 267 165,33 Lt nuostolių.6. Tam tikra dalis tokių pačių darbų buvo numatyta tiek Rangos sutartyje, tiek Susitarime, todėl konkrečiai iÅ¡skirti neatliktų darbų ir sumų nėra galimybės. Å ie darbai buvo atliekami ir kai rangovu buvo trečiasis asmuo, ir kai rangovais buvo trečiasis asmuo ir ieÅ¡kovas. Pagal atsakovÄ apmokėta neatliktų aptariamų darbų kaina siekia 51 539 Lt; Å¡i suma buvo sumokėta tiek trečiajam asmeniui, tiek ieÅ¡kovui.

Kadangi trečiasis asmuo ir ieÅ¡kovas nuostolių atsakovui padarė bendrais veiksmais, be to, jie veikė jungtinės veiklos pagrindu, todėl 51 539 Lt suma iÅ¡ Å¡ių asmenų priteistina solidariai (CK 6.6 str. 3 d., 6.279 str. 1 d.).7. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovas neturi teisės reikalauti grÄ Å¾inti projektui skirtų paramos lėšų, nes niekada nebuvo jų savininkas ir todėl nepatyrė jokių nuostolių. Rangos sutartį ir SusitarimÄ pasirašė bÅ«tent atsakovas, kuris ir įsipareigojo atsiskaityti už pagal Å¡iuos sandorius atliktus statybos darbus.

IeÅ¡kovas tokiu argumentu apskritai nesirėmė, todėl teismas, panaudodamas jį sprendime, pažeidė rungimosi principÄ . Paramos projektui sutartimi atsakovas įsipareigojo prisidėti prie projekto 5 proc. nuosavų lėšų, todėl bent Å¡ioje dalyje turi reikalavimo teisę dėl nuostolių atlyginimo.8. Teismai nepagrįstai nurodė, kad pagal ekspertizės iÅ¡vadas ir ekspertÄ dalis iÅ¡vadose nurodytų neatliktų darbų galėjo bÅ«ti fiziÅ¡kai atlikti, tačiau neturi reikalingos dokumentacijos jų baigtumui konstatuoti, kad vietoje neatliktų darbų buvo atlikti kiti darbai, kurių vidutinė rinkos kaina 2008 m. siekė 1 138 063,02 Lt.

Ekspertas teismo posėdyje iš tiesų pripažino, kad dalis ekspertizės išvadose nurodytų neatliktų darbų faktiškai galėjo būti atlikti, tačiau nėra jų baigtumui konstatuoti reikalingos dokumentacijos. Tačiau ekspertas nenurodė, kokie iš šių dokumentų konkrečiai reikalingi, o ieškovas tokių aplinkybių net neįrodinėjo, nors tokia pareiga teko jam (CPK 178 str.). Dėl šios priežasties teismas negalėjo nuspręsti atmesti atitinkamus atsakovo reikalavimus. Be to, teismo teiginys, kad ekspertas paaiškino, jog vietoje neatliktų darbų buvo atlikti kiti darbai, yra neteisingas.

Teismo sprendime tokie esÄ kiti darbai nėra nurodyti. Atsakovas VÅ¡Ä® Å iaulių universitetas praÅ¡o atmesti ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ . Atsakovo teigimu, nei Susitarimas, nei kitos skunde nurodytos aplinkybės nereiÅ¡kia, kad atsakovas pripažino ieÅ¡kovÄ generalinio rangovo funkcijų perėmėju. Atsakovo nuomone, ieÅ¡kovo nurodytos FIDIC Bendrųjų sÄ lygų nuostatos tik įvirtina techninio prižiÅ«rėtojo teises ir pareigas, kurios pačios savaime, net ir tuo atveju, kai darbai atlikti techninio prižiÅ«rėtojo nurodymu, nesuponuoja atsakovo pareigos apmokėti už Å¡iuos darbus.

Pagal FIDIC Bendrųjų sÄ lygų 3.1 punktÄ techninis prižiÅ«rėtojas neturi teisės keisti sutarties. Be to, byloje apskritai nėra įrodymų, kad bÅ«tent techninis prižiÅ«rėtojas bÅ«tų davęs ieÅ¡kovui nurodymus atlikti papildomus darbus. Atsakovas pažymi, kad trečiasis asmuo, nenurodydamas savo pasiÅ«lyme ieÅ¡kovo kaip pasitelkiamo subrangovo, taip pat perduodamas jam atlikti visus Rangos sutartyje numatytus darbus, pažeidė konkurso sÄ lygų reikalavimus. Trečiasis asmuo ir ieÅ¡kovas įsipareigojo pagal Rangos sutartį ir SusitarimÄ atlikti darbus už sutartyse nustatytÄ kainÄ ; jokių susitarimų dėl papildomų apmokėjimų nebuvo sudaryta.

Trečiasis asmuo ir ieÅ¡kovas savo pasiÅ«lymuose pateikė veiklos sÄ raÅ¡Ä ir lokalines sÄ matas, kurios nevirÅ¡ijo atsakovo numatytos bendros statybos darbų kainos. Abiejų pirkimų dokumentuose buvo įtvirtintas kainos nustatymo principas „viskas įtraukta“, todėl ieÅ¡kovas, pasiraÅ¡ydamas SusitarimÄ , prisiėmė rizikÄ dėl galimų papildomų iÅ¡laidų. Atsakovo teigimu, ieÅ¡kovas, grįsdamas reikalavimÄ dėl papildomų darbų apmokėjimo, remiasi statybos darbų žurnalais, tačiau juose esančios Å¡ių darbų atlikimo įrašų datos rodo, kad praktiÅ¡kai visi jie pradėti atlikti iki Susitarimo sudarymo – tuo metu, kai ieÅ¡kovas buvo trečiojo asmens subrangovas pagal Rangos sutartį.

IeÅ¡kovas UAB „Progresyvios renovacijos“ praÅ¡o atmesti atsakovo apeliacinį skundÄ . IeÅ¡kovo teigimu, ekspertizės akte nurodomos akivaizdžiai neteisingai faktinės aplinkybės (nurodoma, kad tam tikrų darbų neatliko ieÅ¡kovas, nors iÅ¡ tiesų juos atliko ir perdavė trečiasis asmuo; daroma iÅ¡vada, kad tam tikri darbai neatlikti, nors kartu pripažįstama, jog nėra galimybės nustatyti, ar jie atlikti ar ne), todėl teismas pagrįstai juo nesirėmė. Atsakovas, formaliai remdamasis ekspertizės aktu ir teigdamas, kad dalis statybos darbų neatlikta, neatsižvelgia į tai, jog vietoj vienų darbų atsakovo nurodymu buvo atlikti juos pakeičiantys kiti darbai.

Tai patvirtina statybos darbų žurnalai, iÅ¡ dalies ir eksperto paaiÅ¡kinimai teismo posėdžio metu. Be to, dalis atsakovo neatliktais įvardijamų darbų yra akivaizdÅ«s darbai, dėl ko jų trÅ«kumai ar neatliktas kiekis privalėjo bÅ«ti nurodytas priimant darbus. To nepadaręs, atsakovas neteko teisės remtis darbo trÅ«kumų faktu (CK 6.662 str. 3 d.). Trečiasis asmuo BUAB „Statreksas“ praÅ¡o atmesti atsakovo apeliacinį skundÄ .Trečiojo asmens teigimu, visi ginčijami darbų priėmimo–perdavimo aktai yra pasiraÅ¡yti atsakovo, jokių pastabų dėl atliktų darbų kokybės juose nenurodyta.

Už visus darbus yra sumokėta, todėl atsakovas, patvirtinęs sandorį, netenka teisės jį ginčyti (CK 1.79 str. 1 d., 2 d. 1 p.). Trečiasis asmuo UAB „ATEA“ praÅ¡o atmesti atsakovo reikalavimÄ pripažinti tarp ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens sudarytos subrangos sutarties pakeitimÄ , įvardijamÄ skirtuminių sÄ skaitų suvestine (trečiojo asmens atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktÄ ieÅ¡kovui), o kitus Å¡alių skundų reikalavimus spręsti teismo nuožiÅ«ra.Trečiojo asmens teigimu, jis tinkamai atliko visus darbus, kuriais atsakovas vis dar naudojasi ir jokių pretenzijų nereiÅ¡kia.

Å ioje byloje paskirta ekspertizė taip pat nenustatė, kad trečiasis asmuo nebÅ«tų atlikęs kokių nors darbų. Be to, skirtuminių sÄ skaitų suvestinės ir su ja susijusių darbų pagrįstumas buvo vertinamas ir kitose bylose, o jose priimtuose sprendimuose konstatuota, kad visi darbai, numatyti subrangos sutartyje su ieÅ¡kovu, yra atlikti visa apimtimi ir tinkamai. Kadangi nurodytose bylose dalyvavo ir Å¡ios bylos Å¡alys, nustatytos aplinkybės turi prejudicinę galiÄ (CPK 279 str. 4 d.). Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl ieÅ¡kovo reikalavimo vertinimo viešųjų pirkimų teisės konteksteIeÅ¡kovas reikalauja iÅ¡ atsakovo apmokėti už papildomus statybos darbus, atliktus rekonstruojant Å iaulių universiteto akademinę bibliotekÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamam ginčui svarbi aplinkybė yra ta, kad pirminių rekonstrukcijos darbų pirkimas, kurio pagrindu buvo sudaryta Rangos sutartis, taip pat ankstesnių papildomų darbų pirkimas, kurio pagrindu buvo sudarytas Susitarimas, buvo atliekami kaip vieÅ¡ieji pirkimai VPÄ® nustatyta tvarka.

IeÅ¡kiniu praÅ¡omi atlyginti papildomi darbai susiję su tuo pačiu statiniu ir jame atliekamais (atliktais) statybos darbais.VPÄ® normos, reglamentuojančios viešųjų pirkimų tvarkÄ , Å¡ių pirkimų subjektų teises, pareigas ir atsakomybę, yra imperatyvios. Viešųjų pirkimų sutarčių pagrindu tarp Å¡alių susiklostantiems santykiams CK taikomas tiek, kiek kiti įstatymai nenustato ko kita (CK 6.382 str., 6.705 str.). Be to, Å¡alių susitarimai negali paneigti imperatyvių įstatymų normų (CK 6.157 str.).

Viešųjų pirkimų teisės prasme Å¡alių ginčo santykiuose atsakovas veikė kaip perkančioji organizacija, o trečiasis asmuo ir ieÅ¡kovas – tiekėjai. Kolegijos nuomone, Å¡alių elgesys ir reikalavimų pagrįstumas visų pirma vertintinas VPÄ® normų kontekste.Nors ieÅ¡kovas įrodinėja, kad papildomi darbai buvo atlikti bÅ«tent atsakovo iniciatyva ir paliepimu, kad tokiÄ galimybę nustatė Å¡alis saistančios sutartys ir todėl atsakovas turi apmokėti už darbus, tačiau nurodytas susitarimas, net nenagrinėjant, ar jis iÅ¡ tiesų buvo, visų pirma privalėjo bÅ«ti sudarytas laikantis imperatyvių VPÄ® normų.

To padaryta nebuvo. Teisėjų kolegija pažymi, kad VPÄ® (2007 m. spalio 18 d. redakcija; Å¡ia redakcija remiamasi nutartyje) 18 straipsnio 3 dalies nuostata, kad sudarant vieÅ¡ojo pirkimo sutartį negali bÅ«ti keičiama laimėjusio tiekėjo pasiÅ«lymo kaina ir pirkimo dokumentuose bei pasiÅ«lyme nustatytos pirkimo sÄ lygos, taip pat to paties straipsnio 6 dalies 11 punkto nuostata, kad pirkimo sutartyje privalo bÅ«ti sÄ lyga, draudžianti keisti sutarties sÄ lygas jos galiojimo metu, negali bÅ«ti aiÅ¡kinamos taip, kad, jeigu pačiuose ginčo Å¡alių ankstesniuose susitarimuose, sudarytuose atlikus viešųjų pirkimų procedÅ«ras, bÅ«tų numatyta galimybė įsigyti papildomų darbų, tokios sutartinės nuostatos paneigtų bÅ«tinybę organizuoti naujÄ vieÅ¡Ä jį pirkimÄ .

PrieÅ¡ingai, atsakovas buvo perkančioji organizacija, todėl privalėjo vykdyti vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«ras papildomiems darbams įsigyti. Pažymėtina, kad VPÄ® tiesiogiai reglamentavo papildomų darbų įsigijimÄ , numatydamas, pavyzdžiui, galimybę juos įsigyti neskelbiamų derybų bÅ«du (56 str. 4 d. 1 p., 86 str. 11 d. 1 p.).Kalbant bendrai, už tinkamÄ VPÄ® vykdymÄ yra atsakinga perkančioji organizacija; jeigu ji nevykdo ar netinkamai vykdo iÅ¡ VPÄ® iÅ¡plaukiančių pareigų, jai turi tekti neigiami padariniai.

Kita vertus, net ir nustačius VPÄ® nuostatų pažeidimÄ , tiekėjo teisės ginamos tokia apimtimi, kiek VPÄ® tiekėjui jų suteikia, t. y. turi bÅ«ti vertinama, kokias teises tiekėjas įgytų, jei perkančioji organizacija laikytųsi įstatymo. Tiekėjai taip pat yra profesionalÅ«s viešųjų pirkimų teisinių santykių subjektai, todėl, nors atsakomybė už VPÄ® vykdymÄ tenka perkančiajai organizacijai, tiekėjai žinodami arba turėdami žinoti apie atitinkamÄ VPÄ® reguliavimÄ , už VPÄ® laikymÄ si taip pat turi prisiimti dalį atsakomybės. Kolegijos įsitikinimu, nagrinėjamu konkrečiu atveju labai svarbi aplinkybė yra ta, kad trečiasis asmuo trečiasis asmuo ir ieÅ¡kovo atsakovo atžvilgiu elgėsi nesÄ Å¾iningai.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas ir trečiasis asmuo yra susiję, nes sutampa pagrindinis jų akcininkas.

Taigi Å¡ių asmenų veiksmai iÅ¡ esmės gali bÅ«ti vertinami kaip bendri. Bylos duomenys leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad trečiasis asmuo, savo pasiÅ«lyme atvirame konkurse nenurodydamas ieÅ¡kovo kaip ketinamo pasitelkti subrangovo, taip pat perleisdamas iÅ¡ esmės visus darbus pagal Rangos sutartį atlikti ieÅ¡kovui, pažeidė konkurso sÄ lygas (konkurso sÄ lygų 3.2 p., trečiojo asmens pasiÅ«lymo 7 l., Subrangos sutarties 1.3 p). Tokios pirkimo dokumentų sÄ lygos trečiajam asmeniui turėjo bÅ«ti žinomos, todėl nurodytas jo elgesys vertintinas aiÅ¡kiai nesÄ Å¾iningu.

IeÅ¡kovas, atlikdamas papildomus darbus, už kuriuos ieÅ¡kiniu reikalauja apmokėjimo, taip pat turėjo žinoti, kad tokius darbus atsakovas gali įsigyti tik vykdydamas vieÅ¡Ä jį pirkimÄ , nes analogiÅ¡ko pobÅ«džio darbai prieÅ¡ tai buvo nupirkti bÅ«tent vadovaujantis VPÄ® ir ieÅ¡kovas Å¡iame pirkime dalyvavo. IeÅ¡kovo įrodinėjami faktiniai santykiai dėl papildomų darbų užsakymo savo esme atitinka neskelbiamas supaprastintas derybas. VPÄ® 86 straipsnio 11 dalies 1 punktas nustatė, kad neskelbiamų supaprastintų derybų bÅ«du taip pat gali bÅ«ti perkamos paslaugos ir darbai, kai dėl aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, paaiÅ¡kėja, kad yra reikalingi papildomi darbai arba paslaugos, kurie nebuvo įraÅ¡yti į sudarytÄ pirkimo sutartį, tačiau be kurių negalima užbaigti sutarties vykdymo; tokia pirkimo sutartis gali bÅ«ti sudaroma tik su tuo tiekėju, su kuriuo buvo sudaryta pradinė pirkimo sutartis, o jos ir visų kitų papildomai sudarytų pirkimo sutarčių kaina neturi virÅ¡yti 15 procentų pradinės pirkimo sutarties kainos.

Pažymėtina, kad Rangos sutarties kaina – 8 216 924 Lt, Susitarimo, kuriuo neskelbiamų supaprastintų derybų bÅ«du jau buvo pirkti papildomi darbai, kaina – 2 403 947,45 Lt, todėl akivaizdu, kad nurodytų papildomų darbų ir ieÅ¡kovo praÅ¡omų atlyginti papildomų darbų kaina virÅ¡ijo numatytÄ 15 proc. ribÄ . Dėl Å¡ios priežasties įsigyti iÅ¡ ieÅ¡kovo darbų neskelbiamų supaprastintų derybų bÅ«du nebÅ«tų buvę galima. Jeigu vieÅ¡asis pirkimas bÅ«tų buvęs atliekamas kitais, konkurencijÄ užtikrinančiais bÅ«dais, ieÅ¡kovo galimybė laimėti tokį pirkimÄ lieka neaiÅ¡ki.

Å iame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad, kolegijos įsitikinimu, Susitarimu įgyti papildomi darbai taip pat negalėjo bÅ«ti perkami neskelbiamų supaprastintų derybų bÅ«du, nes ir jų kaina virÅ¡ijo nurodytÄ 15 proc. dydį. Tokios supaprastintos derybos negalėjo bÅ«ti vykdomos VPÄ® 86 straipsnio 8 dalies 1 punkto pagrindu, nes bÅ«tent aptariamas 11 dalies 1 punktas tiksliausiai atitiko susiklosčiusiÄ faktinę situacijÄ . IÅ¡dėstyta teisėjų kolegijai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad, net ir tuo atveju, jeigu papildomi darbai bÅ«tų buvę atlikti esant atsakovo nurodymui, ieÅ¡kovas negali pretenduoti į jų kainÄ , o ieÅ¡kinio tenkinimas akivaizdžiai neatitiktų teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų.

Å alys taip pat nesutaria dėl ieÅ¡kovo statuso – ieÅ¡kovas statybos rangos teisinių santykių prasme buvo generalinis rangovas ar subrangovas. Pirmosios instancijos teismas laikė, kad ieÅ¡kovas veikė kaip subrangovas, todėl reikalavimÄ dėl apmokėjimo už papildomus darbus, teismo nuomone, turi reikÅ¡ti ne atsakovui (užsakovui), o trečiajam asmeniui (generaliniam rangovui) (CK 6.650 str. 4 d.).Atsakovas Rangos sutartį sudarė su trečiuoju asmeniu, o ieÅ¡kovas Å¡ioje sutartyje numatytus darbus vykdė (minėta, pažeidžiant atviro konkurso sÄ lygas) pagal su trečiuoju asmeniu sudarytÄ Subrangos sutartį, taigi veikė kaip subrangovas.

Kaip matyti iÅ¡ ekspertizės akto, dauguma darbų, už kuriuos ieÅ¡kiniu reikalaujama apmokėjimo, buvo atliekami bÅ«tent pagal Rangos sutartį (akto 218-219 l.). IeÅ¡kovas savo tapimÄ generaliniu rangovu (rangovu) iÅ¡ esmės sieja su Susitarimu, kadangi jį iÅ¡ vienos pusės pasirašė ieÅ¡kovas ir trečiasis asmuo, įvardijami rangovais. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal minėtÄ VPÄ® 86 straipsnio 11 dalies 1 punktÄ pirkimo sutartis papildomiems darbams galėjo bÅ«ti sudaryta tik su tuo tiekėju, su kuriuo buvo sudaryta pradinė pirkimo sutartis, – su trečiuoju asmeniu.

IeÅ¡kovo dalyvavimas Å¡iam Susitarime lygiais pagrindais su trečiuoju asmeniu yra neteisėtas, o ieÅ¡kovas apie tai turėjo žinoti. Dėl Å¡ios priežasties, kolegijos įsitikinimu, Susitarimas nepakeitė ieÅ¡kovo, kaip subrangovo, statuso ir toks statusas iÅ¡liko visų statybos darbų metu. Kitos ieÅ¡kovo nurodomos su generalinio rangovo funkcijomis susijusios aplinkybės yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingos, nes neparodo susitarimo su atsakovu dėl tokių funkcijų perėmimo. Nurodyta taip pat leidžia konstatuoti, kad ieÅ¡kovas neturi reikalavimo teisės į atsakovÄ .

Pretenzijos dėl papildomų darbų apmokėjimo, kaip teisingai konstatavo teismas, tokiu atveju turėtų bÅ«ti reiÅ¡kiamos trečiojo asmens bankroto byloje. Dėl ieÅ¡kovo reikalavimo vertinimo šalių sutartinių santykių konteksteTeisėjų kolegijos nuomone, byloje nėra pakankamai įrodymų konstatuoti, kad ieÅ¡kovo nurodomi darbai apskritai buvo vykdomi atsakovo pavedimu ir su juos suderinus, o ne veikiant savo rizika (CPK 185 str.). IeÅ¡kovo skunde cituojamos FIDIC Bendrųjų ir Konkrečiųjų sÄ lygų nuostatos nepatvirtina, kad techninio prižiÅ«rėtojo nurodymai laikomi sutarties pakeitimu atsakovo iniciatyva.

FIDIC Bendrųjų sÄ lygų 3.1 punktas nustato, kad techninis prižiÅ«rėtojas neturi teisės keisti sutarties, be to, pagal 3.5 punktÄ , spręsdamas kokį nors klausimÄ , techninis prižiÅ«rėtojas privalo pasitarti su kiekviena Å¡alimi. Pagal FIDIC Konkrečiųjų sÄ lygų 13.3 punktÄ techninis prižiÅ«rėtojas, nurodydamas daryti pakeitimÄ arba jam pritardamas, privalo veikti pagal Bendrųjų sÄ lygų 3.5 punktÄ , kad sutartų arba nuspręstu dėl sutarties kainos patikslinimo ir dėl mokėjimo žiniaraščio.

Jokio raÅ¡ytinio susitarimo dėl papildomų darbų atlikimo tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo nėra sudaryta. Ekspertizės akte taip pat konstatuota, kad tam tikra pakeista normatyvinė dokumentacija atsakovo nėra pasiraÅ¡yta (akto 120 l.). Objektinė sÄ mata, kurioje numatyta papildomų darbų kaina, atsakovo taip pat nepasiraÅ¡yta (t. 1, b. l. 61).Dėl Å¡ios priežasties ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys taip pat negali bÅ«ti tenkinamas (CK 6.684 str. 4, 5 d.). Dėl atsakovo reikalavimo pripažinti papildomų darbų aktus negaliojančiaisAtmetus ieÅ¡kinį aukščiau nurodytais argumentas, papildomų darbų aktai, kuriais jis buvo grįstas, nesukelia atsakovui pasekmių nei Å¡ioje byloje, nei jokiu kitu atveju (pvz., ateityje Å¡iais aktais grindžiant reikalavimÄ dėl nepagrįsto praturtėjimo ar žalos atlyginimo).

Atliktų darbų aktai yra tik vienas iÅ¡ įrodymų sprendžiant apie statybos darbų tinkamumÄ . Tai, kad CK 6.694 straipsnio 4 dalis nustato, jog įstatymo nustatyta tvarka rangovo vienaÅ¡aliÅ¡kai pasiraÅ¡ytas aktas gali bÅ«ti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas nustato, kad kita Å¡alis atsisakė pasiraÅ¡yti aktÄ pagrįstai, kolegijos įsitikinimu, nereiÅ¡kia, jog reikalavimas pripažinti vienaÅ¡alį aktÄ gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas ieÅ¡kinio ar prieÅ¡ieÅ¡kinio dalykas. Užsakovas savo teises gali visiÅ¡kai tinkamai apginti neigdamas tokių aktų pagrįstumÄ savo atsiliepime.Remiantis nurodytu, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė šį prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ .

Dėl atsakovo reikalavimų pripažinti negaliojančiais dalį atliktų darbų aktų (jų dalis), kurie buvo pasiraÅ¡yti ir apmokėti, ir priteisti nuostolių atlyginimÄ Teisėjų kolegija pastebi, kad Å¡ie atsakovo reikalavimai remiasi iÅ¡imtinai ekspertizės iÅ¡vadomis. Tačiau, vertinant jas, negalima daryti pakankamai pagrįstos iÅ¡vados, kad ginčijami darbai iÅ¡ tiesų faktiÅ¡kai nebuvo atlikti (CPK 185 str.). Pirma, ekspertas (t. 8, b. l. 184-91) pripažino, kad dalis darbų galėjo bÅ«ti realiai atlikti, tačiau neturi reikiamos dokumentacijos (pvz., akto 159-161 l.).

Antra, vietoj vienų darbų buvo atlikti juos pakeičiantys kiti darbai (pvz., akto 162, 164, 166). Kita vertus, tam tikri darbai buvo tokie akivaizdÅ«s, pavyzdžiui, stoglangių įrengimas, stogo aptvėrimas metalinėmis tvorelėmis, kad jų neatlikimas ar nepakankamas kiekis privalėjo bÅ«ti nustatytas darbų priėmimo metu. To nepadaręs, atsakovas neteko teisės remtis darbo trÅ«kumų faktu (CK 6.662 str. 3 d.).Atsižvelgiant į nurodytÄ , Å¡ie prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimai taip pat buvo pagrįstai netenkinti.

Teisėjų kolegija, remdamasi iÅ¡dėstytu, konstatuoja, kad naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ apeliacinių skundų argumentais nėra pagrindo. Teismas iÅ¡ esmės teisingai iÅ¡sprendė kilusį ginÄÄ . Nors Å¡alys prašė nagrinėti apeliacinius skundus žodinio proceso tvarka, kolegija tokios bÅ«tinumo nenustatė (CPK 322 str.). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųAtmetus skundus, Å¡alių turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlygintinos (CPK 93 str. 1 d.). Valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina žyminio mokesčio už skundÄ dalis, kurios mokėjimas buvo atidėtas iki Å¡io procesinio sprendimo priėmimo, – 15 381 Lt (t. 9, b. l. 24) (CPK 80 str. 4 d., 84 str.).

Valstybei lygiomis dalimis iÅ¡ Å¡alių taip pat priteistinos turėtos paÅ¡to iÅ¡laidos – 87 Lt (po 43,50 Lt) (t. 9, b. l. 93) (CPK 96 str.). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Palikti Å iaulių apygardos teismo 2012 m. sausio 11 d. sprendimÄ nepakeistÄ . Priteisti valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Progresyvios renovacijos“ (įmonės kodas 300029115) 15 381 Lt (penkiolika tÅ«kstančių tris Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt vienÄ litÄ ) žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ .Priteisti valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Progresyvios renovacijos“ (įmonės kodas 300029115) ir atsakovo vieÅ¡osios įstaigos Å iaulių universitetas (įstaigos kodas 111951345) po 43,50 Lt (keturiasdeÅ¡imt tris litus ir 50 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidoms atlyginti.

TeisėjaiAlė Bukavinienė Audronė Jarackaitė Vigintas Višinskis