0407dc51-9502-4b99-8119-4e43c14138a5 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėja Erika MisiÅ«nienė                                                 Civilinė byla Nr. 2A-719-524/2016Teisėja Genovaitė Vaizgėlienė (S) (Proceso Nr. 2-06-3-01492-2015-5)Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.6.3.1.; 1.3.6.4.; 1.3.6.5.; 1.3.9.2.2.; 3.1.7.5.; 3.1.7.7.; 3.4.1.7.; 3.3.2.1. KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gegužės 18 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės Erikos MisiÅ«nienės, teisėjų Irmos Čuchraj, Mariaus Dobrovolskio, raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , iÅ¡keltÄ Â pagal ieÅ¡kovės L.

O. ieÅ¡kinį atsakovei (duomenys neskelbtini) dėl darbo ginčų komisijos sprendimo bei drausminės nuobaudos panaikinimo, trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) darbuotojų profesinė sÄ junga ir atsakovės apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-01-13 sprendimo, ir              n u s t a t ė : ieÅ¡kovė ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ , ir prašė teismo panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų komisijos 2015-01-13 sprendimÄ Nr. DGKS-186, panaikinti ieÅ¡kovei paskirtÄ drausminę nuobaudÄ â€“ papeikimÄ , bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad darbdavys 2014-11-07 įsakymu nepagrįstai skyrė drausminę nuobaudÄ dėl 2014-09-28 su L. P. kilusio konflikto, kurio metu ieÅ¡kovė neva naudojo LaurÄ Å¾eminančius ir užgaulaus turinio iÅ¡sireiÅ¡kimus – „snukis“. Teigia, kad minėto asmens neįžeidinėjo, o sakydama tokius žodžius bandė jÄ nuraminti. Mano, kad darbdavys tinkamai neiÅ¡tyrė įvykio aplinkybių. Atsakovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriuo su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodė, kad 2014-09-28 (duomenys neskelbtini) patalpose įvyko konfliktas tarp ieÅ¡kovės ir kitos darbuotojos L. P.. Apie konfliktÄ L. P. pranešė savo darbdaviui, pastarojo atstovė informavo apie incidentÄ atsakovę. Atsakovės atstovai pareikalavo ieÅ¡kovės pasiaiÅ¡kinimo dėl netinkamo elgesio, ieÅ¡kovė pripažino naudojusi L. P. įžeidžiančius žodžius, dėl kurių L. P. patyrė psichologinį spaudimÄ . Tokiais savo veiksmais ieÅ¡kovė pažeidė jos darbÄ reglamentuojančius vidaus aktus ir jai už tai 2014-11-07 įsakymu paskirta drausminė nuobauda – papeikimas.

Mano, kad drausminė nuobauda ieÅ¡kovei yra paskirta teisėtai ir pagrįstai. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-01-13 sprendimu ieÅ¡kinį tenkino. Panaikino Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų komisijos 2015-01-13 sprendimÄ Nr. DGKS-186 darbo byloje Nr. APS-3-22523/2014. Panaikino atsakovės (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus 2014-11-07 įsakymÄ â€žDėl drausminės nuobaudos skyrimo“, kuriuo ieÅ¡kovei L.

O. paskirta drausminė nuobauda – papeikimas. Paskirstė atitinkamai bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Teismas konstatavo, kad bylos medžiaga patvirtina aplinkybes dėl ieÅ¡kovės elgesio su L. P., vartotų žodžių. Sprendė, kad drausminė atsakomybė ieÅ¡kovei kilo pagrįstai. Tačiau, atsižvelgdamas į tai, kad ieÅ¡kovė dirba (duomenys neskelbtini) senai ir anksčiau drausmine tvarka nebausta, žala darbdaviui nebuvo padaryta, pažeidimas nesusijęs su tiesioginių funkcijų atlikimu, ieÅ¡kovės elgesys įvertintas metinio vertinimo metu ir tai palietė jos atlyginimÄ (jis nepakeltas), teismas laikė, kad drausminė nuobauda – papeikimas – yra labai griežta, neadekvati padarytam pažeidimui, todėl yra pagrindas panaikinti ginčijamus sprendimus.Apeliaciniu skundu atsakovė praÅ¡o panaikinti 2016-01-13 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimÄ , palikti galioti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų komisijos 2015 sausio 13 d. sprendimÄ Nr. DGKS-186, priteisti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Teigia, kad ieÅ¡kovės padarytas pažeidimas visiÅ¡kai atitinka jai paskirtÄ drausminę nuobaudÄ . Pažymi, kad anot pirmosios instancijos teismo, ieÅ¡kovei galėjo bÅ«ti paskirta kita drausminė nuobauda – pastaba. Tačiau minėtoms nuobaudoms esant vienoje, Å¡velnesnėje, nei atleidimas iÅ¡ darbo, nuobaudų kategorijoje, atsakovė neturėjo jokio pareigos skirti pirmiau pastabÄ , tai atsakovės teisė. Pažymi, kad padarytas pakankamai rimtas, kitÄ darbuotojÄ tiesiogiai liečiantis, pažeidimas, kuris menkina atsakovės, kaip vieno geriausio savo kraÅ¡te darbdavio, įvaizdį ir reputacijÄ .

Mano, kad teismas nepagrindė savo sprendimo dėl kitokios drausminės nuobaudos skyrimo teisėtumo ir pagrįstumo. Skundžiamas sprendimas neatitinka kasacinės instancijos teismo formuojamos teismų praktikos.IeÅ¡kovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atsakovės apeliacinį skundÄ , juo su skundu nesutinka, praÅ¡o atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nepakeistÄ . Mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra visiÅ¡kai pagrįstas ir teisėtas, todėl jo naikinti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra pagrindo.

Teigia, kad atsakovė klaidinÄ teismÄ , nurodydama aplinkybes dėl ieÅ¡kovės elgesio su L. P.. Pažymi, kad ne ieÅ¡kovės žodžiai ar elgesys buvo minėtos darbuotojos streso, verkimo priežastis. Tarp ieÅ¡kovės veiksmų (pasakytų žodžių) ir L. elgesio (verkimo), kaip atitinkamų pasekmių, nėra jokio priežastinio ryÅ¡io. Pabrėžia, kad su L. P. ja sieja draugiÅ¡ki santykiai. Teigia, kad darbdavys nuobaudÄ skyrė remdamasis aplinkybėmis, kurios tiesiogiai negalėjo bÅ«ti vertinamos ir siejamos su ieÅ¡kovės kvalifikuojamu pažeidimu (pvz., kitų darbuotojų paaiÅ¡kinimai).

Mano, kad apeliantė nepagrįstai tapatina drausmines nuobaudas (pastabÄ ir papeikimÄ ), kaip vienodas pagal jų sunkumo laipsnį. Teigia, kad papeikimas yra griežtesnė nuobauda, todėl mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad skirta ieÅ¡kovei nuobauda nėra adekvati. Pabrėžia, kad nurodomi ieÅ¡kovės veiksmai nepažeidė galiojančių vidaus teisės aktų.Trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) darbuotojų profesinė sÄ junga , pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atsakovės apeliacinį skundÄ , juo su skundu nesutinka, praÅ¡o atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nepakeistÄ .

Teigia, kad atsakovei paskyrus drausminę nuobaudÄ už galbÅ«t netinkamai iÅ¡tartÄ Å¾odį, nepagrįstai kuriama neigiama įtampa darbuotojų kolektyve, kai tuo tarpu jokie kiti veiksniai nepatvirtina galiojančių vidaus teisės aktų pažeidimų. Dėl to mano, kad drausminė nuobauda ieÅ¡kovei paskirta nepagrįstai, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra visiÅ¡kai pagrįstas ir teisėtas.              Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.).

Esant Å¡iai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Å iuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).  CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 322 str. nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 str.).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalykÄ , Å¡alių procesiniuose dokumentuose bei paaiÅ¡kinimuose teismui nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso priemonėmis.Apeliacinis skundas tenkintinas.DK 35 straipsnio 1 dalis numato, kad įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sÄ Å¾iningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principų.

Draudžiama piktnaudžiauti savo teise. DK 228 straipsnyje yra numatyta darbuotojams pareiga laiku ir tiksliai vykdyti teisėtus darbdavio ir administracijos nurodymus, darbo normas, laikytis technologinės drausmės, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, tausoti darbdavio turtÄ .            Byloje nustatyta, kad 2014-09-28 (duomenys neskelbtini) patalpose įvyko konfliktas tarp ieÅ¡kovės ir kitos darbuotojos L. P.. IÅ¡ ieÅ¡kinyje dėstomų faktinių aplinkybių darytina iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovė pripažįsta aplinkybę, kad konfliktas tarp jos ir kitos darbuotojos įvyko dėl to, kad darbdavys atnešė ieÅ¡kovei papildomÄ darbÄ , t.y. iÅ¡rÅ«Å¡iuoti papildomÄ kibirėlį markučių.

Šį papildomÄ darbÄ atsisakė atlikti ieÅ¡kovė, tačiau L. P. sutiko jį atlikti, pasakydama, kad tai nieko baisaus. Po to L. P. pradėjo verkti ir ieÅ¡kovė pripažįsta aplinkybę, jog ji paklaususi jos ,,kiek aÅ¡ galiu žiÅ«rėti į tavo verkiantį snukį‘‘. Å ios aplinkybės nurodytos ieÅ¡kovės pasiaiÅ¡kinime (darbo bylos medžiagos b.l.18, vokas). Tačiau byloje iÅ¡ D. R. parodymų nustatyta, kad ieÅ¡kovė aprėkė L. P., dėl ko ji verkdama iÅ¡bėgo į tualetÄ , o grįžus jai ieÅ¡kovė pasakė žodį ,,snukis‘‘.

Taip pat iÅ¡ liudytojos I. P. parodymų nustatyta, jog ji gavo iÅ¡ L. P. sms žinutę, kad nebenori dirbti, nes vyksta konfliktai su ieÅ¡kove. Po Å¡io įvykio L. P. išėjo atostogų ir po jų nebedirbo. Å ios aplinkybės užfiksuotos ir 2015-01-13 darbo ginčų komisijos sprendime. Todėl byloje įrodyta, jo g ieÅ¡kovės darbo metu pasakytas žodis ,,snukis‘‘ sumenkino kitÄ atsakovės darbuotojÄ , nes byloje pati ieÅ¡kovė pripažįsta aplinkybę, jog L. P. verkė. Pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, jog ieÅ¡kovės iÅ¡sakytas žodis tinka gyvÅ«nui, Å¡is žodis iÅ¡sakytas žmogui įrodo nepagarbÄ Â kitam įmonės darbuotojui.

Be to, atkreiptinas dėmesys , jog byloje įrodyta, jog ieÅ¡kovė konfliktÄ su kita darbuotoja sukėlė dėl pavesto jai atlikti darbo, kurį ieÅ¡kovė atsisakė atlikti, tačiau L. P., bÅ«dama įdarbinimo įmonės (duomenys neskelbtini) darbuotoja sutiko jį atlikti. Todėl įrodyta, jog konflikto tarp ieÅ¡kovės ir L. P. iniciatorė buvo ieÅ¡kovė. Å ios darbuotojos reakcija įrodo, jog ieÅ¡kovė nesilaikė atsakovės parengto vidaus dokumento PMI 02-C nuostatų ( darbo ginčo medžiaga , b.l.81, vokas).

Todėl tiek ieškovės nurodytas sakinys ,,kiek aš galiu žiūrėti į tavo verkiantį snukį‘‘, tiek L. P. darbo ginčų komisijos sprendime užfiksuotas sakinys ,,negaliu žiūrėti į tavo Nijolės snukį‘‘ neatitiko ieškovės pareigos su kitais darbuotojais elgtis pagarbiai. Paminėtas atsakovės lokalinis teisės aktas skatina neignoruoti diskriminavimo, įžeidinėjimo, smurto, todėl ieškovė privalėjo nekelti konfliktinės situacijos su kita darbuotoja dėl jos prisiimto atlikti darbo, nevartoti žodžio ,,snukis‘‘ kreipiantis į žmogų.

Žodis snukis turi keletÄ reikÅ¡mių :1. gyvulio galvos priekinė dalis ir 2. menkinamai burna, veidas. .Todėl byloje įrodyta, jog atliekant darbo funkcijas kitai darbuotojai ieÅ¡kovė pasakė menkinamÄ Å¾odį ir dėl kitos darbuotojos reakcijos darbdavys parinko teisėtÄ drausminę nuobaudÄ . Darbdavys pagal savo įmonėje paruoÅ¡tÄ kodeksÄ , diegiamus darbuotojų elgesio standartus prieÅ¡ingai pasielgti neturėjo teisinio pagrindo. L. P. įdarbinimo agentÅ«ra pateikė atsakovei nusiskundimÄ ieÅ¡kovės elgesiu, todėl darbdavys pagrįstai pritaikė ieÅ¡kovei drausminę nuobaudÄ .

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai Å¡iÄ ieÅ¡kovės sukeltÄ konfliktinę situacijÄ ir iÅ¡sakytÄ Å¾mogų menkinantį žodį kvalifikavo kaip menkavertę ir neįrodyta, nes nesivadovavo pačios ieÅ¡kovės pripažinimu, jog ji vartojo žodį ,,snukis‘‘ Dėl darbuotojui paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumo ir teisėtumo Å¡alys gali remtis visomis CPK 177 straipsnio 2 dalyje iÅ¡vardytomis įrodinėjimo priemonėmis, jeigu jos turi ryšį su nagrinėjama byla (CPK 180 straipsnis).

Å alių paaiÅ¡kinimai priskirtini prie įrodinėjimo priemonių (CPK 177 straipsnio 2 dalis), teismas turi pareigÄ juos vertinti ir gali jais remdamasis įstatymų nustatyta tvarka padaryti iÅ¡vadas apie faktines bylos aplinkybes.             Taigi apibendrinus drausminės nuobaudos skyrimo medžiagÄ , galima spręsti, kad atsakovė, priimdama darbuotojų elgesio kodeksÄ siekia įtvirtinti darbuotojų kolektyve pagarbÄ vienas kitam , kultÅ«ringÄ , dalykiÅ¡kÄ bendravimÄ . Byloje darbo drausmės pažeidimo tyrimo medžiaga įrodyta, jog atsakovė vykdo sutartinius santykius su įdarbinimo įmone (duomenys neskelbtini), kurios darbuotoja buvo L.

P.. Byloje įrodyta, kad paminėtas atsakovės verslo partneris neigiamai sureagavo į susidariusiÄ konfliktinę situacijÄ , todėl negalima padaryti iÅ¡vados, jog atsakovė paskyrė per griežtÄ drausminę nuobaudÄ â€“papeikimÄ .              DK 238 straipsnyje nustatyta, kad skiriant drausminę nuobaudÄ , turi bÅ«ti atsižvelgiama į darbo drausmės pažeidimo sunkumÄ ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis Å¡is pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau.

Kaip iÅ¡aiÅ¡kino kasacinis teismas, taikydamas drausminio poveikio priemones ar paskatinimus, darbdavys atkreipia kitų darbuotojų dėmesį į skatinamų ar baudžiamų darbuotojų darbÄ kaip teigiamÄ arba neigiamÄ darbo pareigų atlikimo pavyzdžius. Kad toks darbuotojo įvertinimas bÅ«tų efektyvus, bÅ«tina siekti, kad jis bÅ«tų teisingas, t. y. adekvatus vertinamiems darbuotojo veiksmams. Tiek per griežtai, tiek per Å¡velniai vertinant darbo drausmės pažeidimÄ , nuobaudos taikymas gali nepadaryti reikiamo poveikio darbo drausmei gerinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2004).

Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos nenustatyta, kad buvo padarytas tik formalaus darbo drausmės pažeidimas, pirmosios instancijos teismas taip pat netyrė, kokios dėl to kilo neigiamos pasekmės. Byloje nepaneigtas atsakovės paaiškinimas, jog L. P. atsisakė dirbti pamainoje su ieškove, (duomenys neskelbtini) rašytinis įrodymas ( darbo ginčo medžiagos b.l.91, vokas) įrodo, jog kiti darbuotojai turi nusiskundimų dėl ieškovės elgesio. Panaši aplinkybė konstatuota ir ieškovės veiklos vertinimo akte (b.l.90-92), jame konstatuota, kad 2014m. spalio 15d. tarp ieškovės ir kitos darbuotojos įvyko konfliktas.

Atsižvelgtina iÅ¡ tai, jog Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas yra tik byloje tiriamas konfliktas, nepasisakant dėl kitų darbuotojų, tačiau vertinant teisingÄ drausminės nuobaudos parinkimÄ , Å¡is įrodymas turi reikÅ¡mės nustatant, jog darbdavys teisingai pagal įstatymo reikalavimus sureagavo į ieÅ¡kovės elgesį ir paskyrė ne pačiÄ griežčiausiÄ drausminę nuobaudÄ . Pirmosios instancijos padaryta iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovei dėl Å¡io pažeidimo buvo nepakeltas darbo užmokestis , yra neparemta jokiu įrodymu, o Å¡i iÅ¡vada yra paneigta prie apeliacinio skundo pridėtu įrodymu- pažyma ( b.l.162), kurioje konstatuota, jog tiek 2014, tiek 2015 m. ieÅ¡kovei darbo užmokestis buvo pakeltas.

IeÅ¡kovė atsiliepime į apeliacinį skundÄ Å¡ios pažymos nenuginčijo. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė Å¡iÄ iÅ¡vadÄ netyręs bylos įrodymų. Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai tai leidžia byloje esančių įrodymų visuma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; ir kt.).             Dėl profesinės sÄ jungos dalyvavimo trečiuoju asmeniu.             Pagal CPK47, 48 straipsnių nuostatas tretieji asmenys gali įstoti į bylÄ ieÅ¡kovo ar atsakovo pusėje, arba tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, gali bÅ«ti įtraukiami dalyvauti byloje motyvuotu Å¡alių praÅ¡ymu arba teismo iniciatyva.

Å ių teisės normų turinys akivaizdžiai rodo, kad trečiųjų asmenų įtraukimas į bylos nagrinėjimÄ nėra Å¡alies procesinė pareiga, bet yra jos teisė, realizuojama motyvuotu suinteresuoto asmens praÅ¡ymu. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad trečiojo asmens įtraukimo į procesÄ klausimÄ visais atvejais sprendžia teismas, dėl to priimdamas atitinkamÄ teismo nutartį (CPK 47, 290 str.), tai yra ne bylos Å¡alis, o bÅ«tent teismas įtraukia arba atsisako įtraukti į bylÄ tam tikrÄ asmenį trečiuoju asmeniu, nepareiÅ¡kiančiu savarankiÅ¡kų reikalavimų, jeigu pagal pareikÅ¡tų reikalavimų turinį matyti, kad ginčas gali įtakoti Å¡io asmens teises ir pareigas.

Visus klausimus, susijusius su trečiųjų asmenų įtraukimu dalyvauti byloje turi iÅ¡spręsti teismas pasirengimo bylos teisminiam nagrinėjimui stadijoje (CPK 230 str. 1 d.).Å ioje byloje akivaizdu, jog profesinė sÄ junga pagal CPK 56 str. 1d. 5d. turėjo bÅ«ti ieÅ¡kovės atstovu, tačiau pati ieÅ¡kovė pasirinko atstovu advokatÄ . Šioje byloje nebuvo iÅ¡keltas ginčas dėl profesinės sÄ jungos sprendimo, todėl Å¡is sprendimas nesukurs profesinei sÄ jungai jokių teisių ir pareigų, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pasiÅ«lyti trečiajam asmeniui atstovauti ieÅ¡kovei.

Atkreiptinas dėmesys, jog kvitai įrodo, jog tiek ieÅ¡kovė, tiek profesinė sÄ junga mokėjo pinigus tam pačiam advokatui, todėl profesinė sÄ junga Å¡ioje byloje nebuvo tas asmuo, kuris buvo tarpininkavo ieÅ¡kovei dėl advokato. Å ioje byloje apeliacinės instancijos teisme priėmus kitÄ sprendimÄ ieÅ¡kovės ir jos pusėje buvusio trečiojo asmens turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos.             Paminėtais motyvais darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai iÅ¡aiÅ¡kino ir pritaikė materialinės teisės normas, todėl skundžiamas teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, nes Å¡iÄ bylÄ galima iÅ¡nagrinėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 326 str. 1d.2p.).

IeÅ¡kinys atmestinas ir paliktinas galioti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų komisijos 2015-01-13 sprendimas Nr. DGKS-186.              IÅ¡ ieÅ¡kovės priteistini atsakovei 41 EUR sumokėto žyminio mokesčio paduodant apeliacinį skundÄ ir atsakovės praÅ¡ymas priteisti 201, 67 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų rengiant apeliacinį skundÄ tenkintinas iÅ¡ dalies atsižvelgiant į darbo bylos sudėtingumÄ ir iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovei priteistini 50 EUR advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme( CPK 93 str. 93 str. 1d., 3d., 98 str.).Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a :

              Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-01-13 sprendimÄ panaikinti ir ieÅ¡kinį atmesti. Palikti galioti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų komisijos 2015-01-13 sprendimÄ Nr. DGKS-186.              Priteisti (duomenys neskelbtini) iÅ¡ L. O. 91 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme. Kolegijos pirmininkė                                                    Erika MisiÅ«nienė Kolegijos teisėjai                                                    Irma Čuchraj                                                                                                            Marius Dobrovolskis