2015-11-03 Nr. BB-4440-1-07-1-00312-2010-8 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-445-976/2015

Teisminio proceso Nr. 1-07-1-00312-2010-8

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.12.1;

2.4.2.1. (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. lapkričio 3 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Alvydo Pikelio, Dalios Bajerčiūtės ir pranešėjos Rimos Ažubalytės,

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorui Sauliui Verseckui,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros ONKT skyriaus vyriausiojo prokuroro Kastyčio Šikšnio kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 5 d. nutarties.

Pasvalio rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžiu R. S. ir D. R. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį išteisinti jiems nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas N. M., tačiau dėl jo kasacinių skundų nepaduota.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 5 d. nutartimi baudžiamoji byla R. S. ir D. R. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos Rimos Ažubalytės pranešimą ir prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

R. S. ir D. R. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį buvo kaltinami tuo, kad, būdami susitarę ir veikdami kartu su N. M., 2009 m. gruodžio 23 d., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, UAB „D“ autoserviso patalpose, esančiose Pasvalio r., Joniškėlyje, Vytauto g. 38a, R. S., siekdamas padėti N. M. išvengti administracinės atsakomybės už 2009 m. rugsėjo 9 d. stacionariu greičio matuokliu Panevėžio rajone, kelio A10 16,1 kilometre užfiksuotą Kelių eismo taisyklių pažeidimą vairuojant automobilį „Subaru Baja“ (prekybinis Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausantį UAB „D“, N. M. vardu atgaline data kompiuteriu parašė 2009 m. rugpjūčio 15 d. numerių naudojimosi bei įgaliojimo sutartį, joje nurodydamas žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad l. e. UAB „D“ direktoriaus pareigas N. M. įgalioja V. S. (S.), gyvenantį: Latvija, Jelgava, (duomenys neskelbtini), naudotis firmos prekybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), sudaryti UAB „D“ automobilių pirkimo pardavimo sutartis, VĮ „Regitroje“ bei muitinėje atstovauti tvarkant dokumentus, nurodydamas sutarties galiojimo terminą nuo 2009 m. rugpjūčio 15 d. iki 2009 m. spalio 14 d., ir 2009 m. gruodžio 23 d. atspausdino ją spausdintuvu. Po to N. M. savo parašu bei UAB „D“ antspaudu patvirtinus nurodytus tikrovės žinomai neatitinkančius duomenis, pagamino žinomai netikrą dokumentą, kurį 2009 m. gruodžio 23 d.–2009 m. gruodžio 24 d. laikotarpiu, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, N. M. realizavo, pateikdamas D. R., o pastarasis panaudojo, pateikdamas Panevėžio apskries VPK Pasvalio r. policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnams.

Kasaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros ONKT skyriaus vyriausiasis prokuroras Kastytis Šikšnys prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 5 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl naikintina dėl esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Skunde pažymima, kad apeliacinės instancijos teismas, neišnagrinėdamas apeliacinio skundo ir nepasisakydamas dėl apeliacinio skundo argumentų, neturėdamas teisinių kliūčių, nepatikrino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumo ir teisėtumo, t. y. neatliko BPK 320 straipsnio 3 dalyje numatytos pareigos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką kasacinėje byloje Nr.2K-75/2006, yra išaiškinęs, kad baudžiamosios atsakomybės senaties terminų suėjimas po išteisinamojo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo nėra aplinkybė, trukdanti tikrinti šio nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą apeliacine tvarka ir leidžianti apeliacinės instancijos teismui nutraukti procesą nepasisakius dėl apeliacinio skundo pagrįstumo bei apskųsto nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo. Tokiu atveju apeliacinės instancijos teismas turi nagrinėti byloje paduotą apeliacinį skundą ir, nustatęs, kad pirmosios instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis yra teisingas, palikti jį galioti, o padaręs išvadą, kad šis nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas – jį panaikinti bei nutraukti bylą suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

Apeliacinės instancijos teisme baudžiamoji byla buvo nagrinėjama pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės 2013 m. rugpjūčio 28 d. apeliacinį skundą, kuriame išsamiai išdėstyti argumentai dėl pirmosios instancijos teismo padaryto BPK 20 straipsnio pažeidimo ir nuosprendžio surašymo pažeidžiant BPK 305 straipsnio 3 dalies 2 punkto reikalavimus. Iš teismo posėdžio protokolo turinio matyti, kad apeliacinio proceso metu prokurorė neatšaukė apeliacinio skundo, bet 2015 m. kovo 5 d. vykusiame teismo posėdyje nurodė, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus ir tais atvejais, kai senatis sueina nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą ir teistumą. Be to, prokurorės 2013 m. rugpjūčio 28 d. apeliacinio skundo neatšaukė ir aukštesnysis prokuroras (BPK 316 straipsnio 2 dalis). Todėl akivaizdu, kad apeliacinės instancijos teismo išvada apie tai, kad suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui jis neturįs procesinių galimybių išnagrinėti prokuroro apeliacinio skundo argumentų dėl įrodymų vertinimo, teismo išvadų atitikties bylos aplinkybėms, išteisintųjų kaltės ir baudžiamųjų įstatymų taikymo, yra nepagrįsta.

Šiaulių apygardos prokuratūros ONKT skyriaus vyriausiojo prokuroro Kastyčio Šikšnio kasacinis skundas tenkintinas.

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ir apeliacinės instancijos teismo sprendimų motyvavimo (BPK 320 straipsnio 3 dalis ir 332 straipsnio 3 dalis)

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, neišnagrinėjęs apeliacinio skundo, nepatikrino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumo ir teisėtumo, t. y. neatliko BPK 320 straipsnio 3 dalyje numatytos pareigos. Kasacinio skundo argumentai pagrįsti.

Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis, nurodė, kad baudžiamoji byla nebegali būti toliau nagrinėjama ir nebėra galimybės teisiškai įvertinti prokurorės apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų bei išteisintiesiems R. S. ir D. R. inkriminuotų veikų. Tokia apeliacinės instancijos teismo išvada yra nepagrįsta.

Baudžiamosios atsakomybės senaties instituto taikymo pagrindai ir procedūros įtvirtintos BK 95 straipsnyje ir BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 71 straipsnio 3 dalies 6 punkte, 212 straipsnio 1 punkte, 232 straipsnio 7 punkte, 235 straipsnyje, 254 straipsnio 4 dalyje, 327 straipsnio 1 punkte, 444 straipsnio 2 dalyje. BPK 327 straipsnio 1 punktas numato nuosprendžio panaikinimo ir bylos nutraukimo galimybę, kai nustatoma BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta aplinkybė, dėl kurios baudžiamasis procesas negalimas. Kasacinio teismo nutartimis formuojama praktika yra nuosekli: suėjus senaties terminui asmens, kuriam baudžiamasis procesas nutrauktas, kaltumo klausimas nesprendžiamas ir apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimamas. Jei pažeidžiant senaties terminą apkaltinamasis nuosprendis priimamas, aukštesnės instancijos teismas privalo panaikinti tokį nuosprendį ir baudžiamąją bylą nutraukti (BPK 327 straipsnio 1 punktas). Kartu šios įstatymų nuostatos nereiškia, kad turi būti paliekami galioti neteisėti ir nepagrįsti pirmosios ir (ar) apeliacinės instancijos teismų išteisinamieji nuosprendžiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-114/2011, 2K-P-9/2012, 2K-7-81/2013).

Bendrosios kompetencijos teismų instancinės sistemos paskirtis – sudaryti prielaidas aukštesnės instancijos teismuose ištaisyti bet kurias fakto (t. y. teisiškai reikšmingų faktų nustatymo ir vertinimo) ar bet kurias teisės (t. y. teisės taikymo) klaidas, kurias dėl kokių nors priežasčių gali padaryti žemesnės instancijos teismas, ir neleisti, kad kokioje nors bendrosios kompetencijos teismų nagrinėtoje civilinėje, baudžiamojoje ar kitos kategorijos byloje būtų įvykdytas neteisingumas (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas). Bylų proceso apeliacinės instancijos teisme paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-75/2006). Kasacinėse nutartyse, sprendžiant nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią teisinę situaciją, formuojama tokia nuostata: BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas teisinis reguliavimas netrukdo teismui vykdyti teisingumą; šio įstatymo nuostatos negali būti aiškinamos kaip įpareigojančios teismą visais atvejais nutraukti procesą remiantis tik formaliu pagrindu. Todėl spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės terminų suėjimo ir baudžiamojo proceso ar bylos nutraukimo šiuo pagrindu galima tik tada, kai yra procesinė galimybė priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Taigi baudžiamosios atsakomybės senaties terminų suėjimas po išteisinamojo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo nėra aplinkybė, trukdanti apeliacine tvarka tikrinti šio nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Tokiu atveju apeliacinės instancijos teismas turi išnagrinėti visus byloje paduoto apeliacinio skundo esminius argumentus ir, nustatęs, kad pirmosios instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis yra teisingas, palikti jį galioti surašęs nutartį, kuri atitiktų įstatymo reikalavimus, o padaręs išvadą, kad šis nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas, – jį panaikinti bei nutraukti bylą suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-114/2011).

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas sprendimą galėjo priimti tik išnagrinėjęs apeliacinį skundą (BPK 320 straipsnio 3 dalis) ir išdėstęs motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo (BPK 332 straipsnio 3 dalis).

Kartu pažymėtina, kad teismo sprendime dėl baudžiamojo proceso nutraukimo suėjus senaties terminui negali būti formuluočių, būdingų apkaltinamajam nuosprendžiui, tiesioginių ar netiesioginių teiginių, iš esmės reiškiančių, kad asmuo yra kaltas nusikalstamos veikos padarymu. Jeigu teismas, nutraukdamas baudžiamąjį procesą, kartu asmenį pripažintų kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, tai reikštų nekaltumo prezumpcijos principo, įtvirtinto Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, BPK 44 straipsnio 6 dalyje, pažeidimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2012, 2K-7-81/2013, Nr. 2K-P-259/2014).

Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas, neišnagrinėjęs apeliacinio skundo ir nenurodęs jokių motyvų, pagrindžiančių teismo sprendimą nutraukti baudžiamąją bylą dėl senaties, pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalyje ir 332 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus. Minėtus pažeidimus teisėjų kolegija pripažįsta esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais (BPK 369 straipsnio 3 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

n u t a r i a:

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 5 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Teisėjai Alvydas Pikelis

Dalia Bajerčiūtė

Rima Ažubalytė