040573c5-bb9f-42dc-b1b4-591dcd604f41 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-209-909/2023 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-33628-2020-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.4; 2.2.1.8; 2.6.10.2.4.2; 2.1.2.7; 3.2.3.1; 3.2.6.1. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. sausio 27 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justa Raciūtė, sekretoriaujant Katažynai Grinevič, Anetai Jankovskai, vertėjaujant Julijai Portnovai, Svetlanai Minakovai, Giedriui Račkauskui, dalyvaujant ieškovei E. Š. ir jos atstovui advokatui Arnui Paliukėnui, atsakovei D.

Å . ir jos atstovui advokato padėjėjui Andžej Sinicyn, atsakovei G. G. (tik 2022 m. rugsėjo 15 d. posėdyje), trečiajam asmeniui V. Å ., trečiojo asmens A. Å . atstovei ad hoc globėjai Kotrynai Steigvilaitei (2022 m. rugsėjo 15 d. ir 2022 m. spalio 6 d. posėdžiuose), vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės E. Å . patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovėms D. Å . ir G. G. dėl asmens garbės ir orumo gynimo, neturtinės žalos atlyginimo, pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo apsimestiniu sandoriu ir teisių bei pareigų perkėlimo, tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų:

V. Å ., A. Å ., atstovaujamas ad hoc globėjos Kotrynos Steigvilaitės, Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, iÅ¡vadÄ teikianti institucija - Valstybės vaiko apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius. Teismas n u s t a t ė :

1. ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu (CBP-33543), pareikÅ¡tu atsakovėms D. Å . ir G. G., dėl asmens garbės ir orumo gynimo, neturtinės žalos atlyginimo, pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo apsimestiniu sandoriu ir teisių bei pareigų perkėlimo. Pradinį ieÅ¡kinį vėliau patikslino (DOK-251157), ir juo prašė:

1) priteisti iÅ¡ atsakovės D. Å . ieÅ¡kovės E. Å . naudai 12 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už teismo priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo;

2) pripažinti 2016 m. balandžio 1 d. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį dėl transporto priemonės BMW 5er Reihe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo apsimestiniu sandoriu nuo jo sudarymo momento;

3) pripažinti, kad 2016 m. balandžio 1 d. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta tarp pardavėjos G. G. ir pirkėjų S. Å . ir E. Å . bei perkelti visas pirkėjo teises ir pareigas pagal Å¡iÄ sutartį ieÅ¡kovei E. Å . ir S. Å . turto paveldėtojai Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės Turto banko (vėliau ieÅ¡kovės praÅ¡ymu pakeista į Valstybinę mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (DOK-101978)), pagal kurias po ½ automobilio BMW 5er Reihe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausytų tiek ieÅ¡kovei, tiek Lietuvos Respublikai;

4) priteisti iš atsakovės D. Š. visas ieškovės E. Š. patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad atsakovė D. Å . 2018 m. liepos 11 d. kreipėsi į ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus, klaidingai nurodydama, kad ieÅ¡kovė E. Å . neva pasisavino ir negrÄ Å¾ina tariamai D. Å . priklausantį automobilį BMW 5er Reihe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2018 m. liepos 31 d. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato Veiklos skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 1 dalyje. 2019 m. liepos 8 d. byla perduota į teismÄ kaltinant ieÅ¡kovę padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 183 straipsnio 1 dalyje.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 10 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-125-859/2020 išteisino ieškovę. Šis išteisinamasis nuosprendis nebuvo apskųstas įstatymo nustatyta tvarka ir yra įsiteisėjęs. D. Š., kreipdamasi į policijos pareigūnus su pareiškimu, o vėliau ir vykusio ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu klaidingai ir melagingai teigė, kad automobilį BMW 5er Reihe neva įgijo ji, kad neva tai jai priklausantis automobilis, kad automobilis neva buvo nupirktas už jai priklausančius pinigus, neva panaudojus jos santaupas ir pan.

Šias tikrovės neatitinkančias aplinkybes D. Š. nurodė 2018 m. liepos 11 d. pareiškime, pateiktame policijos pareigūnams, pakvitavime atsiimant transporto priemonę, duodant parodymus ikiteisminio tyrimo metu, teikiant įvairiausius prašymus ikiteisminio tyrimo metu bei duodant paaiškinimus teisme. Nors D. Š. kreipdamasi į policijos pareigūnus teigė, kad automobilis neva yra jos, kad automobilis neva yra įgytas iš jos lėšų, kad ji neva automobilį savo sūnui (kartu ir ieškovės sutuoktiniui) S. Š. neva davė pasinaudoti tik laikinai ir pan., tačiau jokių šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nepateikė.

Tuo tarpu, jau kreipiantis į ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus, pateikiant pareiÅ¡kimÄ dėl tariamai pasisavinto jos turto D. Å . žinojo, kad automobilis, nors ir vieÅ¡ame registre registruotas jos vardu, realiai buvo įgytas ieÅ¡kovės ir jos sÅ«naus S. Å . bendromis lėšomis ir kad D. Å . kreipiantis į ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus automobilis realiai (de facto) priklausė ieÅ¡kovei, nes 2018 m. gegužės 29 d. S. Å . mirė, o ieÅ¡kovė ir toliau Å¡iuo automobiliu naudojosi kaip savo iki Å¡is automobilis iÅ¡ ieÅ¡kovės neteisėtai buvo paimtas D.

Å . reikalavimu.

3. IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad su S. Å . gyveno kartu ir vedė bendrÄ Å«kį nuo 2005 metų; 2006 metais gimė bendras vaikas; nepriklausomai nuo to, kad santuokÄ Ä¯registravo tik 2017 m. rugpjūčio 25 d., tačiau visÄ laikÄ nuo 2005 metų iki pat S. Å . mirties gyveno kaip Å¡eima, vedė bendrÄ Å«kį, abiejų uždirbtas lėšas naudojo Å¡eimos interesams tenkinti, kÅ«rė bendrÄ gyvenimÄ . S. Å . pagrindinė veikla ir pagrindinis pajamų Å¡altinis buvo transporto priemonių prekyba/perpardavimas.

Jis pirkdavo transporto priemones, jas taisydavo, paruoÅ¡davo pardavimui ir vėliau parduodavo. Dalį transporto priemonių S. Å . įgydavo savo vardu, o dalį nupirktų automobilių (ypač brangesnių, vertingesnių, naujesnių) jis registruodavo ieÅ¡kovės, jos mamos J. L., savo mamos D. Å ., savo sesers S. A., savo tėvo V. Å . ir kitų artimųjų vardu dėl kelių priežasčių – bandant sumažinti galimus mokėtinus mokesčius, taip pat S. Å . turėjo keletÄ iÅ¡ieÅ¡kojimų jo atžvilgiu, vykdytų antstolio kontorose.

Ginčo automobilį realiai įgijo kartu su S. Å . ir jį laikinai registravo D. Å . vardu; tiek iki nuperkant automobilį, tiek ir jį nupirkus visÄ laikÄ Å¡iuo automobiliu naudojosi tik ieÅ¡kovė ir S. Å ., jį naudojo bendriems Å¡eimos poreikiams tenkinti; automobilį tvarkė ir prižiÅ«rėjo tik S. Å .; kitaip tariant, Å¡is automobilis visÄ laikÄ buvo S. Å . ir ieÅ¡kovės, nes buvo įgytas bÅ«tent iÅ¡ bendrų Å¡eimos lėšų, kas jau kreipiantis į ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus buvo žinoma D.

Å ..

4. IeÅ¡kovė akcentavo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 10 d. nuosprendyje taip pat konstatavo, kad ketinimas įgyti ginčo automobilį buvo ne D. Å ., o jos sÅ«naus S. Å ., nors automobilis ir buvo registruotas nukentėjusiosios vardu; laikytina, kad automobilis de facto priklausė ne nukentėjusiajai, o jos sÅ«nui S. Å .; pastarajam gyvenant kartu su E. Å . ir auginant kartu tuo metu mažametį sÅ«nų, automobilį naudojo Å¡eimos poreikiams tiek iki santuokos, tiek ir jÄ sudarę (Nuosprendžio 7.2 p.); kad liudytojų parodymai patvirtino, jog S. Å . de facto įsigijo ginčo automobilį, o ne D.

Å ., kurios vardu, kaip ir kiti automobiliai, buvo registruojami ne S. Å . vardu (Nuosprendžio 17 p.). Taigi, bylÄ nagrinėjęs teismas konstatavo, kad ginčo automobilis registruotas D. Å . vardu, de facto priklausė ir buvo įgytas S. Å . 2015 metais. O visiÅ¡kai už jį atsiskaičius su automobilio tikru pardavėju, Å¡is automobilis 2016 m. rugpjūčio 23 d. buvo užregistruotas S. Å . motinos D. Å . vardu. Visgi, automobiliu ir toliau naudojosi ir visiÅ¡kai jį valdė S. Å . ir jo Å¡eima, t. y. E. Å . tiek iki santuokos, tiek ir jÄ sudarius.

Teismas pažymėjo, kad Å¡iuo atveju neturi reikÅ¡mės, kieno vardu automobilis buvo registruotas, nes tiek pati D. Å ., tiek apklausti byloje liudytojai patvirtino, kad S. Å . ne vienÄ automobilį registravo tiek D. Å ., tiek savo sesers, tiek E. Å . mamos vardu, siekdamas iÅ¡vengti prievolių dėl vykdomo automobilių prekybos verslo ir kitu pagrindu turėtas prievoles (Nuosprendžio 18 p.).

5. IeÅ¡kovė pabrėžė, kad Å¡ios aptartos faktinės aplinkybės rodo, kad nors D. Å . realiai žinojo, jog ginčo automobilis de facto jai nepriklauso, bei žinodama, kad realiai ji neturi jokių teisių į ginčo automobilį, tačiau elgdamasi nesÄ Å¾iningai, piktnaudžiaudama savo teisėmis pateikė pareiÅ¡kimÄ teisėsaugos pareigÅ«nams, nurodant tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , jog ieÅ¡kovė neva pasisavino D. Å . turtÄ . Atsakovė D. Å . tokiu bÅ«du paskleidė tikrovės neatitinkančiÄ , jos garbę ir orumÄ Å¾eminančiÄ informacijÄ (žiniÄ ) apie ieÅ¡kovę, elgėsi akivaizdžiai nesÄ Å¾iningai, dėl ko ieÅ¡kovės atžvilgiu nepagrįstai buvo pradėtas baudžiamasis procesas, ieÅ¡kovė dėl Å¡ių atsakovės D. Å . veiksmų patyrė turtinės ir neturtinės žalos, kuriÄ turi atlyginti bÅ«tent atsakovė D. Å ..

6. Ieškovė nurodė, kad asmens garbė ir orumas pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 straipsnį ginami nustačius:

1) duomenų paskleidimo faktÄ ;

2) faktÄ , kad duomenys yra apie ieÅ¡kovÄ ;

3) faktÄ , kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės;

4) faktÄ , kad duomenys žemina asmens garbę ir orumÄ . Å iuo atveju D. Å ., nesÄ Å¾iningai kreipdamasi į teisėsaugos pareigÅ«nus tiek pareiÅ¡kime, tiek ir viso vykusio baudžiamojo proceso metu nurodė tikrovės neatitinkančiÄ , Å¡meižikiÅ¡kÄ informacijÄ , kaltinant ieÅ¡kovę padarius nusikalstamÄ veikÄ , tariamai pasisavinus D. Å . turtÄ . Tokie kaltinimai bei tokios tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimas pažemino ieÅ¡kovės garbę ir orumÄ . Todėl ieÅ¡kovė turi teisę reikalauti atlyginti tokių duomenų paskleidimu jai padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ .

Dėl D. Å . nesÄ Å¾iningo kreipimosi į teisėsaugos pareigÅ«nus, nurodant Å¡meižikiÅ¡kÄ ir tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , ieÅ¡kovės atžvilgiu buvo pradėtas ir gan ilgÄ laikÄ tęsėsi baudžiamasis procesas, jai teko aiÅ¡kintis dėl jai metamų nepagrįstų kaltinimų, o prasidėjus vieÅ¡ajam bylos nagrinėjimui apie tai sužinojo ir kiti asmenys (pažįstami, draugai, kolegos). Taigi, ieÅ¡kovei teko papildomai aiÅ¡kintis ne tik teisėsaugos pareigÅ«nams, teismui, bet ir pažįstamiems, draugams, tretiesiems asmenims, įrodinėti, kad apie ieÅ¡kovę D.

Å . skleidžiama informacija neatitinka tikrovės, niekuo neparemta, melaginga. Paskleista tikrovės neatitinkanti, Å¡meižikiÅ¡ka informacija sumenkino ieÅ¡kovės reputacijÄ , ji kurį laikÄ buvo vertinama kaip asmuo padaręs nusikalstamÄ veikÄ , kaip asmuo neva pasisavinęs svetimÄ turtÄ , o tai neabejotinai žeidė ieÅ¡kovės garbę ir orumÄ . Dėl D. Å . paskleistos tikrovės neatitinkančios informacijos, ieÅ¡kovė turėjo ir toliau turi pastoviai teikti papildomus paaiÅ¡kinimus, įrodinėti, kad paskleista informacija yra melaginga, kas jai kėlė (ir toliau kelia) papildomus nepatogumus, iÅ¡gyvenimus, nerimÄ .

Dėl skleidžiamos tikrovės neatitinkančios, Å¡meižikiÅ¡kos informacijos ieÅ¡kovė pastoviai jaučia stresÄ , jai pablogėjo sveikata, pergyveno dėl savo ateities, ilgÄ laikÄ jautė nesaugumo jausmÄ . Vykusio proceso metu jai teko įrodinėti savo nekaltumÄ , nors jokios nusikalstamos veikos nebuvo padariusi. IeÅ¡kovė mano, kad teisinga, atitinkanti padarytų pažeidimų pobÅ«dį, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus D. Å . ieÅ¡kovei padarytos neturtinės žalos kompensacija bÅ«tų 12 000 Eur dydžio.

7. IeÅ¡kovė, pasisakydama dėl reikalavimo pripažinti ginčo automobilio pirkimo-pardavimo sutartį apsimestiniu sandoriu bei teisių ir pareigų pagal pirkimo-pardavimo sutartį perkėlimo nurodė, kad 2016 m. balandžio 1 d. buvo Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje pardavėju nurodyta G. G., pirkėja – D. Å .. Tačiau ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytos faktinės aplinkybės bei pateikiami įrodymai patvirtina, kad D. Å . nėra tikroji automobilio savininkė, nes automobilį ieÅ¡kovė realiai įgijo kartu su S. Å ., su kuriuo jau ilgÄ laikÄ iki automobilio pirkimo-pardavimo vedė bendrÄ Å«kį, kartu gyveno, o automobilis buvo įgytas bÅ«tent iÅ¡ jų bendrų lėšų. Taigi, pasak ieÅ¡kovės, bÅ«tent ji su S. Å . buvo tikrieji Å¡io automobilio pirkėjai, vėliau - savininkai, o ginčo sutartis Å¡ioje dalyje pripažintina apsimestiniu sandoriu.

8. IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad ginčo automobilis realiai buvo nupirktas iÅ¡ S. Å . draugo A. G., nors pardavėja pagal dokumentus buvo nurodyta jo motina G. G.. Visos derybos dėl automobilio bei atsiskaitymas už automobilį vyko tik su A. G.. Å iuo automobiliu dar iki ginčo sutarties sudarymo jau kurį laikÄ laisvai naudojosi ieÅ¡kovė ir S. Å .. Taip pat sudarius ginčo sutartį Å¡iuo automobiliu nuolatos naudojosi tik ieÅ¡kovė ir S. Å ., tenkinant bendrus Å¡eimos poreikius. Už automobilį atsiskaityta panaudojant ieÅ¡kovės ir S. Å . bendras lėšas.

D. Š. jokiu būdu prie šio automobilio pirkimo neprisidėjo, o automobilis jos vardu buvo registruotas tik formaliai, kaip ir dalis kitų S. Š. pirktų automobilių, kurie buvo registruojami kitų asmenų vardu, nors tikrasis pirkėjas būdavo S. Š.. Vykusios baudžiamosios bylos metu D. Š. melagingai teigė, kad ginčo automobilį neva pirko ji ir kad neva buvo panaudotos jos santaupos šiam automobiliui nupirkti, tačiau tokių savo teiginių niekaip neįrodė. Priešingai - 2015-2016 metais D.

Å . niekur nedirbo, buvo registruota Darbo biržoje, tuo laikotarpiu ji buvo faktiÅ¡kai pilnai iÅ¡laikoma ieÅ¡kovės su S. Å . (nors D. Å . ir gyveno su sugyventiniu). Taigi, prieÅ¡ingai nei deklaratyviai aiÅ¡kina D. Å ., ji jokių lėšų ginčo automobiliui pirkti nei davė, nei skolino, nes tokių lėšų paprasčiausiai neturėjo, o nei ieÅ¡kovei, nei tuo labiau S. Å . nebuvo jokio poreikio skolintis pinigus, nes iÅ¡ automobilių prekybos turėjo pakankamai lėšų, kÄ patvirtina ir tas faktas, kad minimu laikotarpiu S. Å . buvo nupirkta (bei vėliau parduota) ne viena transporto priemonė. 2018 m. gegužės 29 d.

S. Å . mirus, ginčo automobiliu ir toliau naudojosi ieÅ¡kovė iki dėl D. Å . nesÄ Å¾iningo reikalavimo Å¡is automobilis iÅ¡ ieÅ¡kovės privestinai buvo paimtas. Kadangi ginčo automobilio pirkimui buvo panaudotos bendros su S. Å . turėtos lėšos, todėl laikytina, kad ieÅ¡kovei priklauso ½ dalis ginčo automobilio. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, ieÅ¡kovė praÅ¡o ginčo sutartį pripažinti apsimestiniu sandoriu nuo jo sudarymo momento; pripažinti sutartį sudarytÄ tarp pardavėjos G.

G. ir pirkėjų S. Å . ir E. Å . bei perkelti visas pirkėjo teises ir pareigas pagal Å¡iÄ sutartį ieÅ¡kovei ir S. Å . turto paveldėtojai Lietuvos Respublikai, pagal kurias po ½ automobilio priklausytų tiek ieÅ¡kovei, tiek Lietuvos Respublikai.

9. Atsakovė D. Å . pateikė atsiliepimÄ (DOK-47699) bei patikslintÄ atsiliepimÄ (DOK-115315), juose nurodydama analogiÅ¡kas aplinkybes ir nesutikimo su reiÅ¡kiamais reikalavimais motyvus, prašė atmesti ieÅ¡kinį bei priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

10. Atsakovė nurodė, kad jos sÅ«nus S. Å . kreipėsi į jÄ , praÅ¡ydamas duoti jam pinigus automobilio BMW įsigijimui. Nors jis vertėsi automobilių prekyba, minėtÄ automobilį jis norėjo pirkti sau, o ne verslo poreikiams, nes automobilis jam labai patiko. Automobilis kainavo apie 12 000 Eur. Pinigų automobilio pirkimui jis tuo metu neturėjo, nes apyvartinės lėšos buvo naudojamos jo verslui – automobilių pirkimui ir pardavimui. Ji sutiko nupirkti šį automobilį su sÄ lyga, kad sÅ«nus galės Å¡iuo automobiliu naudotis ir vėliau šį automobilį sÅ«nus, kai turės pinigų, iÅ¡ jos iÅ¡pirks.

Ji sÅ«nui davė 8 000 Eur, o vėliau 4 000 Eur, automobilis buvo įsigytas už D. Å . pinigus ir registruotas jos vardu. SÅ«nus automobiliu naudojosi panaudos sutarties pagrindu, kuri raÅ¡tiÅ¡kai įforminta nebuvo. PaaiÅ¡kino, kad ji nenorėjo pinigų sÅ«nui paskolinti, nes paskolos sutarties notarinis įforminimas yra brangus, be to, paskolos sutarties sudarymas neužtikrintų paskolos realaus grÄ Å¾inimo, nes papildomai reikėtų sudaryti automobilio įkeitimo sutartį, dėl ko D. Å . taip pat turėtų papildomas įforminimo iÅ¡laidas.

D. Å . paaiÅ¡kino, kad sÅ«nus įformindavo jos vardu kitus automobilius, kuriuos pirkdavo ir parduodavo, galimai siekdamas iÅ¡vengti mokesčių. Tačiau šį automobilį jis norėjo turėti pats, jis juo naudojosi ir verslo tikslais perpardavinėti šį automobilį kitiems asmenims neketino. SÅ«nui mirus, automobiliu toliau naudojosi ieÅ¡kovė ir jo grÄ Å¾inti nepanoro, todėl D. Å . buvo priversta kreiptis į teisėsaugos institucijas, nurodydama, kad jai nuosavybės teise priklausantį automobilį neteisėtai užvaldė ieÅ¡kovė.

IeÅ¡kovė neįrodė, kad automobilio pirkimo metu ji gyveno kartu su S. Å ., vedė bendrÄ Å«kį ir automobilis buvo įsigytas už jos ir S. Å . lėšas. SÅ«naus finansinė padėtis buvo sunki, jis turėjo skolų, todėl neturėjo pinigų automobilio įsigijimui.

11. Atsakovė G. G. pateikė atsiliepimÄ (DOK-96842), kuriuo prašė ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės jos naudai bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodė, kad nėra aiÅ¡ku, kaip su ieÅ¡kiniu yra susijusi pati įtraukta atsakovė G. G., nes Å¡iuo atveju atsakovei jokio atskiro reikalavimo pati ieÅ¡kovė nekelia. PaaiÅ¡kino, kad ji yra tiesiog Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties pardavėja, kuri pardavė pirkėjai D. Å . automobilį BMW 5er Reihe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Å iuo metu atsakovė mato, kad ieÅ¡kinys yra iÅ¡imtinai tarp ieÅ¡kovės, kaip D.

Å . sÅ«naus žmonos, todėl tarp jų vykstantys Å¡eimyniniai ginčai nėra atsakovės, kaip sÄ Å¾iningos pardavėjos, reikalas ir ji nėra su tuo niekaip susijusi. Ji pardavė teisėtai automobilį pirkėjui, o už kieno pinigus pirkėja pirko, jai nebuvo prievolės žinoti. Tuo metu sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį jai nebuvo kliūčių ir sutartis laikoma galiojančia. G. G. dalyvavimas pirkimo-pardavimo sandoryje taip pat yra labai minimalus, kadangi, kaip paaiÅ¡kina ir pati ieÅ¡kovė, automobilis pirktas iÅ¡ ieÅ¡kovės vyro draugo A.

G., atsakovė yra jo motina. Visos derybos dėl automobilio bei atsiskaitymo vyko tik su A. G.. Atsakovė, kaip motina ir automobilio savininkė, tik patvirtino sandorį, su juo sutiko ir atliko visus reikiamus veiksmus sutikimui išduoti. Todėl kam toliau atiteko automobilis, iš kokių lėšų ir kas iš tiesų ieškovės šeimoje pirko automobilį ir kieno naudai, taip pat kas juo naudojosi, nėra atsakovės atsakomybės klausimas ir jai netenka pareiga aiškintis anytos ir marčios asmeninius turto padalinimo klausimus.

Atsižvelgiant į tai, automobilio pirkimas-pardavimas įvyko sklandžiai, teisėtai, be jokių trikdžių, pirkėjai perkant, pardavėjai parduodant automobilį, naikinti Å¡io sandorio nėra teisinio pagrindo, kadangi automobilis buvo parduotas teisėtai, nepažeidus jokių įstatymo reikalavimų, o apsimestinio Å¡io sandorio negalima pavadinti dėl to, kad pati ieÅ¡kovė pripažįsta, kad automobilio pirkėja buvo įraÅ¡yta sÅ«naus motina, jos vardu jie savo noru registravo automobilį, žinojo apie galimas pasekmes arba bent jau turėjo galimybę jas numatyti ir įsivertinti rizikÄ .

Atsakovė G. G. atsiliepime paminėjo, kad automobilis buvo įsigytas 2016 metais, o ginčyti sandorį ieÅ¡kovė pradėjo tik 2020 metais, t. y. 4 metus ji naudojosi automobiliu, sutarė su anyta Å¡iuo klausimu, sandorio neginčijo, pritarė tokiam sandoriui, tai padarė savo noru, kadangi pateikė net ieÅ¡kinyje tai pateisinančiÄ priežastį – mokesčių vengimÄ ir pan. Todėl ieÅ¡kovė siekė, kad 2016 metais automobilį įsigytų D. Å . savo vardu ir tuo metu ji nebÅ«tų padariusi kitaip, nes toks buvo visų Å¡alių susitarimas.

Todėl atsakovei, kaip pardavėjai, tuo metu nebuvo priežasčių sandorio nesudaryti to asmens, kuris pageidauja registruoti transporto priemonę, vardu. Å iuo atveju atsakovė G. G. nesudarė jokio apsimestinio sandorio, kadangi ji nesitarė kartu su atsakove D. Å . dėl to, kad jos abi neva tai sudarys apsimestinį sandorį prieÅ¡ ieÅ¡kovę. G. G. melagingų ir apgaulingų veiksmų Å¡iuo atveju nebuvo. IeÅ¡kovė ginčija ne ketinimÄ pirkti, o tai, už kieno lėšas buvo įgytas ir kieno vardu registruotas jau įgytas daiktas, todėl Å¡iuo atveju turi bÅ«ti ginčijamas ne pirkimas pardavimas (dėl kurio ginčo nėra), o jau sprendžiamas asmeninis D.

Š. ir jos sūnaus žmonos (ieškovės) tarpusavio santykis dėl automobilio naudojimosi ir pasidalijimo.

12. Atsakovas G. G. papildomai pridÅ«rė, kad Å¡iuo atveju ieÅ¡kovė nepagrįstai reikalauja 12 000 Eur dydžio kompensacijos už garbės ir orumo pažeidimÄ . Tokio dydžio kompensacija nėra taikoma ir yra neprotinga, neproporcinga, todėl turi bÅ«ti arba mažinama, arba apskritai naikinama. Å iuo atveju atsakovė D. Å . tik pateikė pareiÅ¡kimÄ policijai, neskelbiant jokios apie tai informacijos kitiems asmenims, nepaskleidžiant vieÅ¡ai jokios apie ieÅ¡kovę informacijos, kuri galėtų žeminti jos garbę ir orumÄ . Pateikti argumentai dėl jos reputacijos sumenkinimo, iÅ¡gyvenimų, nerimo, pablogėjusios sveikatos nėra argumentuoti ir įrodyti.

13. Trečiasis asmuo V. Š. atsiliepimo byloje nėra nepateikęs.

14. Trečiojo asmens A. Å . ad hoc globėja Kotryna Steigvilaitė pateikė atsiliepimÄ (DOK-183805), kuriame nurodė, kad su patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimais sutinka iÅ¡ dalies. Nurodė, kad teismui įvertinus visus bylos duomenis, iÅ¡tyrus pateiktus įrodymus ir nustačius, kad ginčo sutarties sandoris galėjo bÅ«ti apsimestinis – neprieÅ¡tarauja. Teismui nustačius, kad sandoris apsimestinis, todėl teisės ir pareigos pagal ginčo sutartį turi bÅ«ti perkeliamos – nesutinka su ieÅ¡kovės reikalavimu pripažinti, kad ½ automobilio paveldėjimo teise priklausytų Turto bankui (Lietuvos Respublikai).

Pažymėjo, kad ieÅ¡kovė ir S. Å ., jam esant gyvam, 2006 m. rugsėjo 22 d. susilaukė sÅ«naus A. Å .. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad S. Å . nebuvo sudaręs testamento, todėl jo turtinės teisės pagal įstatymÄ turi bÅ«ti paveldimos tiek ieÅ¡kovės, tiek jo sÅ«naus. Taigi A. Å . galimai turi teisę įgyti palikimÄ Ä¯ automobilio dalį. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovė, kaip A. Å . motina, Å¡ioje byloje teikia prieÅ¡taringÄ reikalavimÄ nepilnamečio vaiko interesų naudai, ignoruoja vaiko teisę į paveldimÄ turtÄ (jo dalį) ir praÅ¡o automobilio dalį perleisti valstybei, turi bÅ«ti atkreipiamas dėmesys į teisės aktuose įtvirtintÄ prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principÄ , kuris Å¡iuo atveju aktualus bÅ«tent dėl teisės į paveldėjimÄ užtikrinimo.

Pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje nustačius, kad nepilnametis A. Å . turi teisę į automobilio dalį, tačiau nesant kito turto, ir, jei bÅ«tų nustatyta, kad galimai A. Å . turi teisę į automobilio dalį, tačiau nesant kito turto, ir jei bÅ«tų nustatyta, kad galimai S. Å . turėjo iki Å¡iol Å¡alims nežinomų įsiskolinimų valstybei, juridiniams ar fiziniams asmenims, ir dėl to esamo turto ir skolų balansas neigiamas – tokiu atveju, galima bÅ«ti praÅ¡yti teismo atnaujinti terminÄ atsisakyti priimti palikimÄ .

15. Teismas 2022 m. gegužės 19 d. nutartimi į bylos nagrinėjimÄ Ä¯traukė Lietuvos RespublikÄ , atstovaujamÄ valstybės įmonės Turto banko. Pastarasis pateikė teismui praÅ¡ymÄ dėl paÅ¡alinimo iÅ¡ bylos (DOK-100402), nurodydamas, kad valstybės įmonė Turto bankas valstybės vardu paveldi tik statinius, o tuo atveju, jei lieka nepaveldėtas kilnojamasis turtas (automobilis) ar lėšos tuomet turtÄ valstybės vardu paveldi Valstybinės mokesčių inspekcija. Teismas 2022 m. birželio 14 d. nutartimi paÅ¡alino valstybės įmonę Turto bankÄ iÅ¡ civilinės bylos ir trečiojo asmens Lietuvos Respublikos atstovu byloje įtraukė Valstybinę mokesčių inspekcijÄ prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

16. Trečiasis asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, pateikė atsiliepimÄ (DOK-107987), kuriame nurodė, kad Inspekcija iki 2022 m. birželio 17 d. nėra gavusi praneÅ¡imo apie galimÄ palikėjo S. Å . palikimo perėjimÄ valstybei, palikimo priėmimo procedÅ«ra nebuvo/nėra pradėta. Patikrinus registrų duomenis, nenustatyta, kad S. Å . vardu bÅ«tų registruojamo turto. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis, neuždarytų banko sÄ skaitų nėra.

Inspekcija informavo, kad atsižvelgiant į tai, kad nėra jokio palikėjo S. Å . turto, kurį galima bÅ«tų paveldėti, Inspekcija nesiims jokių paveldėjimo veiksmų. Atsižvelgiant į tai, kad S. Å . paveldėjimo turto nėra, sprendimas nagrinėjamoje byloje neturės įtakos Inspekcijos teisėms ir pareigoms, todėl Inspekcija prašė paÅ¡alinti jÄ iÅ¡ bylos nagrinėjimo. Teismas 2022 m. rugpjūčio 2 d. žodine protokoline nutartimi atmetė praÅ¡ymÄ paÅ¡alinti InspekcijÄ iÅ¡ bylos.

17. IÅ¡vadÄ teikianti institucija Valstybės vaiko apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė byloje iÅ¡vadÄ (DOK-45825, DOK-47938), kartu pridėdama vaiko nuomonės iÅ¡klausymo aktÄ bei Å¡eimos aplinkos sÄ lygų tyrimo aktÄ . Dokumentuose nurodoma, kad nepilnametis A. Å . gyvena su motina E. Å . bei močiute J. L. Å¡iai priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), turi savo atskirÄ kambarį, visus patogumus, mokosi mokykloje, vaikas apie motinÄ ir močiutę atsiliepia labai gerai, jos juo labai rÅ«pinasi ir prižiÅ«ri. IÅ¡vadoje nurodyta, kas E. Å . Å¡eima Tarnybai nebuvo žinoma dėl vaiko teisių ir teisėtų interesų pažeidimo. Tarnyba iÅ¡aiÅ¡kino vaiko motinai pareigÄ kreiptis į teismÄ dėl termino palikimui priimti ar atsisakyti priimti nepilnamečio vaiko vardu atnaujinimo ir leidimo nepilnamečio vaiko vardu priimti (atsisakyti priimti) palikimÄ iÅ¡davimo.

18. Teismo posėdžio, vykusio 2022 m. rugsėjo 15 d., metu (garso įraÅ¡o laikas nuo 00:11:46 iki 00:36:58 bei nuo 00:40:55 iki 00:49:43) ieÅ¡kovė E. Å . teismui paaiÅ¡kino, kad po baudžiamosios bylos ji nori atgauti automobilį, kurį įsigijo kartu su vyru, taip pat praÅ¡o atlyginti neturtinę žalÄ . Nuo 2005 metų ji su vyru vedė bendrÄ Å«kį, turėjo bendras lėšas, gyveno (duomenys neskelbtini), keletÄ kartų buvo iÅ¡siskyrę. Vyras S. Å . vertėsi automobilių prekyba, retkarčiais automobilius formindavo tėvų vardu, nes turėjo skolų.

Apie skolas žinojo iÅ¡ jo žodžių. 2015 m. sausio mėnesį A. G., iÅ¡vykdamas atostogų, paliko jiems ginčo automobilį pažiÅ«rėti, ar tinka. Su A. G. Å¡eima draugavo Å¡eimomis. Nusprendė automobilį įsigyti, su A. G. aptarė dėl atsiskaitymo. Automobilis buvo registruotas G. G. vardu. Sudarant ginčo sutartį, už atsakovę paraÅ¡Ä padėjo S. Å .. Nuo 2015 m. pavasario automobiliu pilnai disponavo. Už automobilį pardavėjui A. G. iÅ¡ viso sumokėjo 11 000 Eur, didžiÄ jÄ dalį pinigų (9 000 Eur) padavė jam grynais A.

G. namuose, dalyvaujant ieÅ¡kovei, S. Å ., mamai. Kada buvo sumokėta kita dalis pinigų nepamena, gal apie 2016 m. liepÄ ar rugpjÅ«tį, tuo metu buvo pardavusi savo automobilį. Ginčo automobiliu daugiausia naudojosi S. Å ., vėliau – bendrai, už draudimÄ mokėdavo S. Å . grynais pinigais pas draudimo brokerę, Kasko draudimas buvo atsakovės1 vardu, techniÅ¡kai automobilį prižiÅ«rėdavo ir taisydavo draugas. 2015-2016 metais jų Å¡eimos finansinė padėtis buvo gera, abu buvo dirbantys, ji dirbo vadybininke keliose firmose, taip pat užsiimdavo manikiÅ«ro darymu.

Po vyro mirties visi automobiliai buvo parduoti, ginčo automobiliu ji toliau naudojosi, jai pretenzijų niekas nereiÅ¡kė, automobilio ji neslėpė, o saugumo sumetimais (nes jos kieme nėra vartų) buvo pastačiusi pas draugÄ L. G. kieme, po D. Å . pareiÅ¡kimo policijai automobilis buvo paimtas ir daugiau ji juo nesinaudojo. Dėl melagingo praneÅ¡imo apie nusikaltimÄ ieÅ¡kovė patyrė neturtinę žalÄ , nes ji tapo pajuokos objektu, buvo vadinama vagile, turėjo teisintis, apie 2,5 metų vaikščioti į teismus, jÄ kamavo nerimo priepuoliai, ėmė drebėti rankos, gėrė raminamuosius vaistus (žolinės kilmės, receptinių vaistų nevartojo), vaikščiojo pas psichologÄ .

D. Š. ginčo automobiliu niekada nesinaudojo, juo yra sudėtinga važiuoti, nes automobilis yra sportinio tipo, žemas. Su D. Š. ieškovė su vyru bendraudavo nedaug, nebuvo nei konfliktų, nei draugiškų santykių, daugiau bendravo su S. Š. sesers šeima arba su tėvu V. Š..

19. Teismo posėdžio, vykusio 2022 m. rugsėjo 15 d., metu (garso įraÅ¡o laikas nuo 00:50:50 iki 01:38:02) atsakovė D. Å . paaiÅ¡kino, kad automobilis niekada nebuvo sÅ«naus, ji tik davė jam laikinai juo naudotis, nes automobilis sÅ«nui patiko, už automobilio remontus ir draudimÄ mokėjo ji, už kasko draudimÄ yra mokėjusi gal 4-5 kartus pavedimais, iÅ¡ savo lėšų mokėjo, nes automobilis teisiÅ¡kai yra jos. Automobiliui įsigyti ji sÅ«nui iÅ¡ viso davė 11 800 Eur, pinigų turėjo, kadangi 5 000 Eur skolÄ jai buvo grÄ Å¾inęs M.

N., 3 000 Eur turėjo savo ir vėliau dar davė likusiÄ sumÄ . 5 000 Eur sumÄ ji perdavė sÅ«nui prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ aikÅ¡telėje. SÅ«nus jai nėra grÄ Å¾inęs Å¡ių pinigų. Grynais ji pinigų turėjo, nes taupė įnaÅ¡ui butui pirkti, turi 30 metų darbo staÅ¾Ä , uždirbdavo 500 Eur, dirbo taksi dispečere, vėliau paÅ¡te, taip pat aukle. Sutartį jai atvežė pasiraÅ¡yti sÅ«nus, 2 egzempliorius, tuo metu namuose buvo jos sugyventinis. Automobiliu savo reikmėms ji nesinaudojo, juo naudojosi tik sÅ«nus, ji tik keletÄ kartų yra jį vairavusi, kai reikėjo sÅ«nų parvežti, pati ji turėjo savo asmeninį automobilį Toyota, kuriuo ir naudojosi.

Po sÅ«naus mirties ji leido ginčo automobiliu naudotis ieÅ¡kovei, nes Å¡i verkė ir skundėsi, kad neturi automobilio, nors turėjo tris automobilis, bet sakė, kad reikia bÅ«tent Å¡io automobilio. Konkrečių terminų nesutarė, kiek ji naudosis automobiliu. Automobilį ieÅ¡kovė pasiėmė per sÅ«naus 30 d. mirties minėjimÄ . IeÅ¡kovė buvo atvežusi jai aktÄ , kad automobilį perraÅ¡ytų ant jos, grasino sudeginti automobilį, terorizavo, sakė, kad automobilio negrÄ Å¾ins. Tuomet ji nebežinojo, kÄ daryti, kur kreiptis, kreipėsi į policijÄ , jai sakė raÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ , buvo paskelbta automobilio paieÅ¡ka, nes automobilis buvo paslėptas, bendromis jėgomis automobilį rado.

Ikiteisminį tyrimÄ pradėjo policija. Automobilis Å¡iuo metu yra parduotas buvusiam jos sutuoktiniui V. Å ., Å¡is jai pervedė pinigus pavedimu per bankÄ .

20. Teismo posėdžio, vykusio 2022 m. rugsėjo 15 d., metu (garso įrašo laikas nuo 01:38:35 iki 01:56:20) atsakovė G. G. paaiškino, kad 2006 metais sutuoktinis jai padovanojo automobilį Toyota iš salono, kuriuo vėliau sūnus, kai gavo teises, dažniau naudodavosi. Vėliau sūnus paprašė leisti pakeisti automobilį į modernesnį – BMW, ji sutiko. BMW automobilį įsigijo 2014 m., vėliau šis automobilis buvo parduotas S. Š.. Jos sūnus A. G. ir S. Š. mokėsi vienoje mokykloje, draugavo ir šeimomis su ieškovės tėvais.

SÅ«nus 2 metus gyveno (duomenys neskelbtini), kai grįžo tuomet su žmona apsigyveno (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovė su vyru ir vaiku dažnai bÅ«davo jų namuose svečiuose, draugaudavo Å¡eimomis, buvo liudytojai per ieÅ¡kovės ir S. Å . vestuves. Apie tai, kad automobilį pirks S. Å ., buvo kalbama ir prie jos, ji neprieÅ¡taravo, nes faktiÅ¡kai automobilio naudotojas buvo jos sÅ«nus. Pusę sumos už automobilį S. Å . jos sÅ«nui davė jos namuose, po kurio laiko atidavė ir kitÄ dalį pinigų; ji į tuos pinigus niekada nepretendavo.

Sutartį jai atvežė pasirašyti, pačios sutarties neskaitė, nes ji buvo lietuvių kalba, kurios nesupranta, buvo įsitikinusi, kad tikrasis automobilio pirkėjas yra S. Š., žinojo, kad automobilį jis perka savo asmeniniams tikslams, o ne mamai, nors jai buvo pasakyta, kad automobilis bus užrašytas S. Š. mamos vardu. Nurodė, kad neprieštarauja tai ieškinio daliai, kad teismas pripažintų, jos tikrieji pirkėjai yra S. Š. šeima.

21. Teismo posėdžio, vykusio 2022 m. rugsėjo 15 d., metu (garso įraÅ¡o laikas nuo 01:57:20 iki 02:19:37) trečiasis asmuo V. Å . paaiÅ¡kino, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka. Å iuo metu jis yra teisėtas automobilio savininkas, pirkimo-pardavimo metu automobilis nebuvo areÅ¡tuotas, Å¡iuo metu automobilis yra pas jį. Sužinojo, kad automobilį D. Å . pardavinėja, prašė jos palaukti, kad galėtų pasiimti paskolÄ , gavęs paskolÄ automobilį nusipirko, mokėjo 5 000 Eur pavedimu ir 1 000 Eur grynais.

Su D. Å . jis negyvena 15 metų. SÅ«nus S. Å . dažnai atvažiuodavo pas jį ir sakė, kad motina nupirko jam maÅ¡inÄ , sakė, kad čia mamos maÅ¡ina, tačiau ja visada važinėjo tik sÅ«nus, bet ne ieÅ¡kovė. Jis kainavo 11 800 Eur, D. Å . sÅ«nui davė Å¡iuos pinigus dalimis. Automobilį pirko iÅ¡ A. G.. Bendrų pinigų jo sÅ«nus su ieÅ¡kove neturėjo, atskirai pinigus valdė, negalėjo bÅ«ti sutaupę tokios sumos. Už remontÄ mokėjo D. Å ., buvo keistas priekinis stiklas, dvi turbinas keitė.

D. Å . po mėnesio po sÅ«naus mirties yra sakiusi, kad atsiims maÅ¡inÄ , nors jis ir sakė, kad leistų ieÅ¡kovei naudotis toliau automobiliu, negailėtų. Vėliau paskelbė automobilio paieÅ¡kÄ , automobilis buvo paslėptas, be numerių, apgadintas.

22. Teismo posėdžio, vykusio 2022 m. rugsėjo 15 d., metu (garso įraÅ¡o laikas nuo 02:20:00 iki 02:28:58) trečiojo asmens A. Å . atstovė ad hoc globėja Kotryna Streigvilaitė paaiÅ¡kino, kad pirmiausia turi bÅ«ti iÅ¡spręstas klausimas dėl automobilio sandorio ir tuomet vėliau galima bÅ«tų kreiptis į teismÄ dėl palikimo priėmimo. Nes dabar palikimo teisė „kabo ore“. Teigė, kad palikti dalį automobilio valstybei yra visiÅ¡kas absurdas, nes neatitinka vaiko interesų. Dėl S. Å . skolų, tai byloje pateiktas raÅ¡tas iÅ¡ antstolių rÅ«mų. IeÅ¡kovė yra sakiusi, kad nepriims palikimo, nes yra daug skolų, dabar jos yra nuraÅ¡ytos, tačiau jei palikimas bus priimtas tuomet skolos atsinaujins.

23. Teismo posėdžio, vykusio 2022 m. spalio 6 d., metu (garso įrašo laikas nuo 00:06:30 iki 00:17:15) liudytoja apklausta G. G.-J. paaiškino, kad ieškovę pažįsta nuo 2014 m., D. Š. pažįsta nuo ieškovės vestuvių, o atsakovės G. G. nepažįsta. S. Š. buvo iš draugo „(duomenys neskelbtini)“ įsigijęs automobilį BMW kaip šeimos automobilį, juo važinėjo asmeniškai, taip pat važinėjo ir ieškovė. Už automobilį mokėjo dalimis per du kartus, lėšos buvo S. Š..

IeÅ¡kovė gyveno kartu su S. Å . ir vaiku A. Å ., iki santuokos vedė bendrÄ Å«kį, gyveno (duomenys neskelbtini), vėliau (duomenys neskelbtini). 2016 m. tarp ieÅ¡kovės ir jos vyro buvo santykių pablogėjimas, buvo atsiradusi kita moteris. S. Å . prekiavo automobiliais, su draugais pirkdavo, o užraÅ¡ydavo ant kitų asmenų, nes jis turėjo skolų. Ginčo automobilis buvo užraÅ¡ytas jo motinos vardu. Automobilį remontuodavo pas jos vyrÄ J. J., yra tvarkęs variklį, už remontÄ mokėjo S. Å ..

Automobilį yra vairavusi ir ji, ir jos vyras, vienÄ kartÄ automobilis buvo paliktas jų Å¡eimai naudotis, kai ieÅ¡kovės Å¡eima buvo iÅ¡vykusi 10 d. į (duomenys neskelbtini).

24. Teismo posėdžio, vykusio 2022 m. spalio 6 d., metu (garso įrašo laikas nuo 00:18:42 iki 00:31:14) liudytoju apklaustas J. J. paaiškino, kad su ieškove yra draugai jau 10 metų, taip pat pažįsta D. Š.. Ginčo automobilis buvo asmeninis S. Š. automobilis, jis yra jį remontavęs bei vairavęs, kai automobilis buvo paliktas remontui ar kai buvo išvykęs. Remonto metu yra keitęs variklį, taip pat dar taisęs įvairias smulkmenas. Už detales visada mokėdavo S. Š., niekas kitas, o už pačius darbus jie atsiskaitydavo kitais būdais, t. y. jam atvarydavo taisyti kitus automobilius, kad jis galėtų užsidirbti.

Ne visus automobilius taisydavo nemokamai, už kai kuriuos (skirtus verslui) mokėdavo, o šį BMW taisė nemokamai, nes jis buvo asmeninis automobilis. IeÅ¡kovė kartais vairuodavo automobilį, o atsakovės D. Å . jis nėra matęs vairavusios šį automobilį. Automobilį S. Å . pirko savo lėšų, mokėjo dalimis, iÅ¡ viso apie 13 000 - 15 000 Eur. Tėvai jokiuose finansiniuose reikaluose nedalyvaudavo. IeÅ¡kovė su vyru gyveno (duomenys neskelbtini), vėliau butÄ nuomojosi (duomenys neskelbtini), gyveno visada kartu, bÅ«davo Å¡eimoje barnių, tuomet S. Å . iÅ¡eidavo 1-2 dienoms kitur gyventi.

25. Teismo posėdžio, vykusio 2022 m. spalio 6 d., metu (garso įraÅ¡o laikas nuo 00:32:32 iki 00:51:09) liudytoju apklaustas L. G. paaiÅ¡kino, kad su S. Å . buvo pažįstamas apie 15 metų, jis kadaise iÅ¡ jo pirko automobilį, tapo draugais. S. Å . su ieÅ¡kove gyveno pas jos mamÄ , vėliau (duomenys neskelbtini), S. Å . kartais nakvodavo pas tėvÄ (duomenys neskelbtini) gatvėje, vestuvės vyko 2017 m. rugpjūčio mėnesį, 2016 m. buvo santykių krizė, jie prarado vaikÄ , buvo kita moteris, vėliau vėl pradėjo kartu gyventi.

BMW automobilį S. Š. pirko išsimokėtinai dalimis (per 2-3 kartus) iš A. G., automobilis kainavo apie 15 000 Eur, nuosavybę užrašė ant motinos dėl pigesnio draudimo, tačiau eksploatavo jis, kartais ieškovė, taisydavo servise pas J. J.. A. G. automobilį buvo padaręs „pacaniškos“ versijos, dėl automobilio išvaizdos S. Š. ir norėjo jį pirkti. Jis irgi yra vairavęs šį automobilį, buvo pasiskolinęs, kiti draugai irgi yra vairavę. D. Š. automobilio nenaudodavo, S. Š. jai pirkdavo pigesnes mašinas, už jas sumokėdavo, o kaip jie vėliau atsiskaitydavo, nežino.

Atmestinas variantas, kad iš tėvų būtų skolinęsis pinigus, nes šie mažai uždirbdavo. Automobilis vėliau buvo pastatytas (duomenys neskelbtini) jo uošvienės kieme dėl saugumo, kad nekristų į akis, nes (duomenys neskelbtini) kelyje kai stovėjo – buvo pavogti priekiniai žibintai. Vėliau, kai jis buvo išvykęs atostogų, visa šeima atvažiavo atsiimti automobilio. Po laidotuvių galvojo, kad toliau automobiliu važinės ieškovė, tačiau motina pradėjo teigti, kad čia jos automobilis.

Automobiliu sunku važiuoti, nes jis sportinės versijos, žemas bamperis, tai – jaunuolio automobilis. S. Š. turėjo skolų, dėl to automobilius registruodavo kitų vardu.

26. Teismo posėdžio, vykusio 2022 m. spalio 6 d., metu (garso įrašo laikas nuo 00:53:50 iki 01:11:05) liudytoju apklaustas A. G. paaiškino, kad su ieškove pažįstamas apie 10 metų, o S. Š. pažįstamas apie 20 metų, buvo liudytoju jų vestuvėse. G. G. yra jo motina. D. Š. nepažįsta, yra matęs 1-2 kartus. Jis automobilį įsigijo iš (duomenys neskelbtini) 2014-2015 metais, užregistravo savo motinos vardu, apie 1,5 metų naudoji jis, o paskui pardavė S. Š., nes 2016 m. jis pats įsigijo naujesnį MW S. Š. jo prašė pranešti, kai jis pardavinės ginčo automobilį, nes norėjo jį įsigyti savo reikmėms.

S. Å . atvažiavo pas jį (duomenys neskelbtini), padavė 6 000 Eur ar 8 000 Eur ir pasiėmė automobilį. Po trijų mėnesių sumokėjo likusiÄ dalį (duomenys neskelbtini), po kelių dienų sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, kuriÄ atsivežė S. Å ., o motina G. G. pasirašė 2 egzempliorius. S. Å . turėjo asmeninių lėšų. S. Å . automobilį užrašė motinos vardu dėl pigesnio draudimo, nes kasko draudimas bÅ«tų buvęs dvigubai brangesnis. Automobiliu naudojosi S. Å ., nes automobilis galingas, žeminta pakaba, kartais vairuodavo ir ieÅ¡kovė, kitiems neduodavo, kad nesugadintų, D.

Š. nėra matęs vairuojančios. Automobilis buvo remontuojamas, buvo problemų su varikliu.

27. Teismo posėdžio, vykusio 2022 m. spalio 6 d., metu (garso įraÅ¡o laikas nuo 01:13:08 iki 01:23:11) liudytoja apklausta J. L. paaiÅ¡kino, kad yra ieÅ¡kovės motina, taip pat pažįsta G. G. ir jos vyrÄ , su pastaruoju labiau bendravo. IeÅ¡kovė su S. Å . gyveno (duomenys neskelbtini) pas jÄ namuose iki 2016 m., santuokÄ sudarė 2017 m. Po kÅ«dikio netekimo (tai buvo laikotarpis iki vestuvių) jie buvo keletui mėnesių iÅ¡siskyrę, gyveno atskirai, po to susitaikė ir gyveno (duomenys neskelbtini). BMW buvo pirktas savo Å¡eimos poreikiams, už automobilio eksploatavimÄ mokėjo S. Å ., juo važinėjo tik jis ir ieÅ¡kovė, kitiems neduodavo. Kodėl automobilis registruotas D. Å . vardu nežino, apie S. Å . skolas nežino, žino tik kad visada turėjo pinigų, nemėgo skolintis.

28. Teismo posėdžio, vykusio 2022 m. spalio 6 d., metu (garso įraÅ¡o laikas nuo 01:26:52 iki 01:55:05) liudytoja apklausta S. A. paaiÅ¡kino, kad D. Å . yra jos motina, S. Å . – jos brolis, G. G. nepažįsta. E. Å . ir S. Å . dažnai pykdavosi, gyvendavo tai kartu, tai atskirai, bet dažniau atskirai, dažnai S. Å . bÅ«davo iÅ¡varomas iÅ¡ namų (duomenys neskelbtini), bÅ«davo tokių laikotarpių, kai net apie metus laiko negyvendavo kartu. 2016 m. S. Å . atsikraustė gyventi pas jÄ , gyveno apie 2 mėn. pas jÄ , vėliau vienas iÅ¡sinuomojo butÄ ir ten gyveno vienas, be Å¡eimos.

Iki vestuvių buvo konfliktas, nes brolis buvo pagautas su meiluže. Po vestuvių brolis gyveno su ieÅ¡kove kartu Å¡eimyninį gyvenimÄ . Ginčo automobilis yra jos mamos, nes ji pirko. Susitikus su broliu, Å¡is sakė, kad automobilis mamos, tik jis juo važinėja. Automobilį pirko iÅ¡ G. G., iÅ¡ kieno lėšų – nežino. Brolis prekiavo automobiliais, jos vardu buvo registruotas tik vienas automobilis apie dvi savaites iki mirties, po jo mirties automobilis buvo parduotas, tačiau už tÄ automobilį negavo jokių lėšų.

Brolis mirė neaiÅ¡kiomis aplinkybėmis, todėl žlugo pasitikėjimas ieÅ¡kove, galvojo, kÄ daryti su jos vardu registruotu automobiliu, planavo jį parduoti, kad gautos lėšos galėtų bÅ«ti panaudojamos sÅ«naus A. Å . labui. IeÅ¡kovė buvo tarpininkė parduodant automobilį, ji pinigų negavo, kur tie pinigai dingo, ji nežino. Brolis turėjo keletÄ skolų, viena ar dvi buvo vykdomos antstolių.

29. Teismo posėdžio, vykusio 2022 m. spalio 6 d., metu (garso įraÅ¡o laikas nuo 01:56:24 iki 02:04:25) liudytoja apklausta O. B. paaiÅ¡kino, kad yra V. Å . sugyventinė jau 13 metų, pažįsta tiek ieÅ¡kovę, tiek D. Å ., santykiai - draugiÅ¡ki. S. Å . kartais atvažiuodavo pas tėvÄ , vieno tokio atvažiavimo metu sužinojo, kad BMW automobilį sau įsigijo D. Å ., tik leido važinėtis S. Å .. Kai sužinojo, kad D. Å . parduoda ginčo automobilį, nusprendė su V. Å . jį įsigyti, o kadangi neturėjo pinigų, paėmė paskolÄ , su D. Å . atsiskaitė. IÅ¡ V. Å . žino, kad S. Å . turėjo skolų. Iki 2017 m. S. Å . bent kartÄ per mėnesį atvažiuodavo nakvoti pas tėvÄ .

30. Teismo posėdžio, vykusio 2022 m. spalio 6 d., metu (garso įrašo laikas nuo 02:06:00 iki 02:14:56) liudytoju apklaustas K. L. paaiškino, kad yra D. Š. sugyventinis (apie 10 metų), ieškovę pažįsta, tačiau jokių santykių nepalaiko. D. Š. BMW automobilį nusipirko sau, yra įsitikinęs, kad pinigus mokėjo ji. Pirko sau važinėti, automobilį dažnai laikė (duomenys neskelbtini), dažnai automobilį ėmė S. Š.. D. Š. taip pat važinėdavo ginčo automobiliu.

31. Teismo posėdžio, vykusio 2022 m. spalio 6 d., metu (garso įraÅ¡o laikas nuo 02:27:50 iki 02:32:00) liudytoju apklaustas M. N. paaiÅ¡kino, kad D. Å . pažįsta apie 20-30 metų, draugiÅ¡ki santykiai, iÅ¡ jos 1991-1993 metais skolinosi pinigų, buvo suraÅ¡yti vekseliai pas notarÄ , po to skolÄ grÄ Å¾ino 2016 m. Jam tuomet D. Å . paskambino ir sakė, kad reikia pinigų, tai grÄ Å¾ino 5 000 Eur. Pinigų reikėjo, nes norėjo atiduoti sÅ«nui automobiliui įsigyti.

32. Teismo posėdžio, vykusio 2022 m. gruodžio 22 d., metu per baigiamÄ sias kalbas ieÅ¡kovės atstovas advokatas Arnas Paliukėnas patikslintÄ ieÅ¡kinį palaikė pilna apimtini, prašė tenkinti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas iÅ¡ atsakovės D. Å .. PaaiÅ¡kino, kad atsakant į klausimus ieÅ¡kovei ir kai kuriems liudytojams, kilo įtarimų dėl liudytojų parodymų atitikties. IeÅ¡kovės pozicija iÅ¡liko tokia pati tiek baudžiamojoje, tiek civilinėje byloje, tiek dėl lėšų uždirbimo, tiek dėl automobilio naudojimo.

Tuo tarpu D. Å . pozicija keitėsi, jos parodymai nenuoseklÅ«s, prieÅ¡taringi – baudžiamojoje byloje ji nurodė, kad pirko savo reikmėms ir pastoviai važinėjo su juo, o po nuosprendžio atsirado kita versija, kad tik porÄ kart važiavo automobiliu parveždama S. Å . iÅ¡ svečių, tai svarbu, nes kieno reikmėms naudojamas, su to asmens lėšomis ir susiję. Lėšų kilmė Å¡alių aiÅ¡kinama skirtingai, skiriasi versijos ir dėl ko automobilis buvo užraÅ¡ytas ant kito asmens – dėl verslo, dėl draudimo, dėl iÅ¡ieÅ¡komų skolų.

Nagrinėjant bylÄ civiline tvarka, D. Å . iÅ¡kėlė naujÄ versijÄ dėl pajamų kilmės, neva „prisiminė“, kad pinigus gavo atgavusi skolÄ , nors iÅ¡ pradžių keletÄ metų teigė, kad susitaupė. Å i versija neprotinga ir nepatikima. Liudytojų G. G.-J., J. J., L. G. parodymai nuoseklÅ«s, neprieÅ¡taringi, jie visi patvirtino, kad nematė D. Å . vairuojančios ginčo automobilį, kad D. Å . neturėjo tokių lėšų automobiliui įsigyti. Tuo tarpu D. Å . praÅ¡ymu apklaustas liudytojas K.

L. nurodė aplinkybes, kurios tarpusavyje neatitinka, tiek apie lėšų kilmę, tiek apie automobilio naudojimÄ , jo laikymo vietÄ , liudytoja S. A. „pamirÅ¡o“, kad automobiliai bÅ«davo forminami ir kitų artimųjų vardu. Pažymėjo, kad D. Å . policijai pateikė melagingÄ informacijÄ , su visai kitomis aplinkybėmis, buvo nurodžiusi, kad ieÅ¡kovei pavogė automobilį iÅ¡ D. Å . gyvenamosios vietos, dėl to policija ir pradėjo ikiteisminį tyrimÄ .

33. Teismo posėdžio, vykusio 2022 m. gruodžio 22 d., metu per baigiamÄ sias kalbas atsakovės D. Å . atstovas advokato padėjėjas Andžej Sinicyn prašė patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, papildomai paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kinys pareikÅ¡tam netinkamai atsakovei, nes ne atsakovė iÅ¡kėlė baudžiamÄ jÄ bylÄ , be pareiÅ¡kimo policijai paraÅ¡ymo, D. Å . nebÅ«tų pavykę grÄ Å¾inti savo turto. IeÅ¡kovė neįrodė, kad vartojo vaistus, kad pablogėjo jos sveikata, todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos atmestinas.

D. Å . nevieÅ¡ino niekam jokios informacijos apie vykstančius teismo procesus ar kilusius ginčus. Dėl sandorio apsimestinumo nurodė, kad realiai ir vyko pirkimas-pardavimas, todėl jokio apsimestinumo nėra. G. G. žodinių paaiÅ¡kinimų metu pakeitė savo atsiliepime iÅ¡dėstytas aplinkybes, nes ji asmeniÅ¡kai pažįsta ieÅ¡kovės motinÄ , gal dėl to ir pakeitė. Byloje paaiÅ¡kėjo, kad 2016 m. buvo pablogėję santykiai tarp ieÅ¡kovės ir S. Å ., tai kyla klausimas, kaip jie tuo metu vedė bendrÄ Å«kį, jei kartu net negyveno.

Dėl palikimo priėmimo nurodė, kad palikimas gali bÅ«ti priimtas pagal turto apyraÅ¡Ä , todėl neaiÅ¡ku, kodėl tiek bijoma priimti palikimÄ , duomenys byloje patvirtina, kad skola tesudaro 900 Eur. D. Å . neneigia, kad automobilį vairavo jos sÅ«nus, bet lėšas automobiliui pirkti davė ji, todėl ir registracija buvo jos vardu.

34. Ä® teismo posėdžius neatvyko trečiojo asmens Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos, ir iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos Valstybės vaiko apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovai. Apie posėdžių laikÄ ir vietÄ jiems praneÅ¡ta tinkamai, byloje yra praÅ¡ymai bylÄ nagrinėti jiems nedalyvaujant. Byla iÅ¡nagrinėta trečiojo asmens ir iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos atstovams nedalyvaujant. Patikslintas ieÅ¡kinys atmestinas.

35. Teismas, vadovaudamasis įstatymu, įvertina visus byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Å alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis).

36. Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pagal CPK 185 straipsnį teismas, vertindamas Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų teigti, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieÅ¡taravimų, paneigiančių tokias iÅ¡vadas.

NeÅ¡aliÅ¡ka iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo turi bÅ«ti daroma vadovaujantis logikos taisyklėmis, pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015). Byloje nustatytos ginčui reikÅ¡mingos faktinės aplinkybės 37. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad 2015 m. birželio 1 d. automobilis BMW 5er Reihe registruotas G. G. vardu, 2015 m. birželio 1 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu (pardavėjas – A. G., pirkėja – G. G., pirmosios registracijos (duomenys neskelbtini) data – 2007 m. lapkričio 20 d.), iÅ¡duotas valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vėliau pagal 2015 m. birželio 16 d. praÅ¡ymÄ valstybinis numeris pakeistas į Nr. (duomenys neskelbtini) 38. 2016 m. balandžio 1 d. buvo sudaryta transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, kurioje automobilio pardavėja nurodyta G.

G., o pirkėja – D. Å ., transporto priemonės kaina – 11 000 Eur. G. G. praÅ¡ymas dėl nuosavybės automobilio teisės perėjimo D. Å . valstybės įmonei „Regitra“ pateiktas 2016 m. rugpjūčio 13 d. PraÅ¡ymÄ dėl transporto priemonės registracijos jos vardu D. Å . valstybės įmonei „Regitra“ pateikė 2016 m. rugpjūčio 23 d. Å io paÅ¡ymo pagrindu D. Å . iÅ¡duotas automobilio registracijos liudijimas.

39. Bylos duomenys patvirtina, kad 2006 m. rugsėjo 22 d. gimė A. Š. – ieškovės ir S. Š. sūnus. Santuoka tarp ieškovės ir S. Š. buvo sudaryta 2017 m. rugpjūčio 25 d.

40. S. Å . mirė 2018 m. gegužės 27 d. Gyventojų registro pažyma patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 31 d. iki mirties gyvenamÄ jÄ vietÄ jis buvo deklaravęs (duomenys neskelbtini).

41. Po S. Š. mirties paveldėjimo byla notarų biure užvesta nebuvo, Testamentų registro išrašas patvirtina, kad palikimo priėmimo ar atsisakymo faktų neužregistruota.

42. IÅ¡ Lietuvos antstolių rÅ«mų raÅ¡to matyti, kad S. Å ., kaip skolininko, atžvilgiu buvo užvesta viena vykdomoji byla dėl 904,02 Eur sumos priteisimo pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ civilinėje byloje Nr. 2-23302-430/2013, vykdymo pradžia 2013 m. rugsėjo 20 d., vykdomoji byla nutraukta mirus skolininkui. Kitų duomenų apie vykdomus iÅ¡ieÅ¡kojimus S. Å . atžvilgiu nėra, duomenys antstolių registre kaupimai nuo 2003 m. sausio 1 d. 43. 2018 m. liepos 11 d.

D. Å . pareiÅ¡kimu kreipėsi į policijos komisariatÄ , praÅ¡ydama nustatyti ginčo automobilio buvimo vietÄ ir įpareigoti E. Å . grÄ Å¾inti D. Å . priklausantį automobilį su raktais ir dokumentais. 2018 m. liepos 31 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 183 straipsnio 1 dalį. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 10 d. nuosprendžiu iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ ir kaltinamÄ jÄ E. Å . iÅ¡teisino, konstatavęs, kad ji nepadarė veikos, turinčios BK 183 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymių.

Nuosprendis apskųstas nebuvo, įsiteisėjo.

44. IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo 24 d. V. Å . pasirašė vartojimo kredito sutartį, pagal kuriÄ gavo 4 980 Eur kreditÄ . 2020 m. rugsėjo 30 d. sudaryta transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, kuria D. Å . pardavė V. Å . ginčo automobilį už 6 000 Eur, sutartyje nurodant, kad 5 000 Eur bus sumokama pavedimu, o likęs 1 000 Eur iki 2021 m. balandžio 1 d. sumokamas grynais. 2020 m. rugsėjo 30 d. V. Å . į D. Å . sÄ skaitÄ pervedė 5 000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „auto pirkimas“. Nuo 2021 m. kovo 9 d. automobilis užregistruotas V. Å . vardu. Byloje taip pat pateikti duomenys, patvirtinantys, kad 2019 m. lapkričio 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu D. Å . ir V. Å . santuoka buvo nutraukta. Teismas sprendimu patvirtino sudarytÄ santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, pagal kuriÄ ginčo automobilis po santuokos nutraukimo atiteko D. Å ..

45. Byloje pateikti duomenys apie S. Å ., J. L., E. Å ., D. Å ., V. Å ., S. A. vardu registruotas transporto priemones. Å iais duomenimis ieÅ¡kovė įrodinėjo aplinkybę, kad jos sutuoktinis S. Å . vertėsi automobilių prekyba ir automobilius registruodavo ne tik savo, bet ir kitų artimųjų vardu. 46. 2021 m. kovo 8 d. Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atliktame Å eimos aplinkos sÄ lygų tyrimo akte nurodyta, kad E. Å . kartu su sÅ«numi A. Å . ir motina J. L. gyvena name, esančiame (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovė dirba pagal individualios veiklos pažymėjimÄ nagų meistre, gaunamos pajamos – apie 600 Eur per mėnesį, tai pat gauna 70 Eur iÅ¡mokÄ vaikui ir 70 Eur naÅ¡laičio iÅ¡mokÄ , iÅ¡ viso pajamų per mėnesį – 740 Eur.

Dėl reikalavimo pripažinti pirkimo-pardavimo sutartį apsimestiniu sandoriu bei teisių ir pareigų pagal pirkimo-pardavimo sutartį perkėlimo 47. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė kelia reikalavimÄ dėl ginčo sutarties pripažinimo apsimestiniu sandoriu bei teisių ir pareigų pagal pirkimo-pardavimo sutartį perkėlimo, argumentuodama tuo, kad tikrieji ginčo automobilio pirkėjai buvo ieÅ¡kovė ir S. Å ., automobilis įgytas iÅ¡ jų abiejų bendrų lėšų, automobilis visÄ laikÄ buvo naudojamas bendriems Å¡eimos poreikiams tenkinti, o D.

Š. ginčo sutartyje buvo nurodyta kaip pirkėja tik dėl formalumų (dėl vykdomų išieškojimų S. Š. atžvilgiu bei siekiant sumažinti prievoles dėl vykdomo automobilių prekybos verslo). Tuo tarpu D. Š. teigia, kad ji yra tikroji ginčo automobilio savininkė, nes už automobilį mokėjo iš savo lėšų, automobiliu ji leido sūnui S. Š. naudotis panaudos pagrindais ir su sūnumi buvo sutarusi, kad vėliau jis automobilį iš jos išpirks. Taigi, nagrinėjamos bylos atveju šalių ginčas vyksta dėl transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties kaip sandorio pripažinimo apsimestiniu.

48. Sandoris yra asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnis). Asmenų veiksmai yra jų vidinės valios iÅ¡orinė iÅ¡raiÅ¡ka. Taigi sandoris yra asmens vidinės valios iÅ¡orinė iÅ¡raiÅ¡ka. Tai reiÅ¡kia ir tai, kad sandoris yra asmens valios ir jos iÅ¡orinės iÅ¡raiÅ¡kos bÅ«do vienovė. Dėl to tam, kad galiotų tam tikras sandoris, jį sudariusių asmenų valia, iÅ¡reikÅ¡ta iÅ¡orine iÅ¡raiÅ¡kos forma, turi atitikti jų vidinę valiÄ .

CK 1.87 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Sandoris yra apsimestinis, jeigu juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių pasekmių iš tikrųjų siekė sandorio šalys. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų.

Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad simuliacija, t. y. apsimestiniai ar tariami sandoriai, yra sutarties Å¡alių bendras melas trečiųjų asmenų atžvilgiu. Melas simuliacijos atveju gali bÅ«ti skirtingo intensyvumo. Apsimestinio sandorio atveju dėl to paties dalyko sudaromi du susitarimai: iÅ¡orinis, neatspindintis tikrųjų Å¡alių ketinimų, ir kitas – atspindintis tikrÄ jÄ Å¡alių valiÄ , tačiau nevieÅ¡inamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-469/2016, 17 punktas).

49. Kasacinio teismo praktikoje yra ne kartÄ iÅ¡aiÅ¡kinta, kad sandorio ydingumas gali pasireikÅ¡ti dėl sandorio Å¡alių valios, objekto, subjekto ir kt. Apsimestiniu laikomas ir toks sandoris, kuris sudaromas ne su tikrÄ ja sandorio Å¡alimi, o su statytiniu. Tokį sandorį sudariusių Å¡alių valia, iÅ¡reikÅ¡ta iÅ¡orine forma, neatitinka Å¡alių tikrųjų ketinimų, nes jo sudarymo metu ketinama sudaryti sandorį, pridengiantį tikrÄ jÄ sandorio Å¡alį. Teisės ir pareigos pagal tokį sandorį atsiranda kitam asmeniui – tikrajai sandorio Å¡aliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-695-219/2015).

50. Aplinkybę, kad sandoris yra apsimestinis, reikia įrodyti. Kasacinio teismo praktikoje taip pat iÅ¡aiÅ¡kinta, kad kai kyla ginčas dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, teismas, vadovaudamasis sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklėmis (CK 6.193 straipsnis), turi aiÅ¡kintis tikruosius sandorio Å¡alių ketinimus, tikslus, atsižvelgti į sandorio sudarymo aplinkybes, Å¡alių tarpusavio santykius, kitas svarbias aplinkybes, kurios padėtų nustatyti, ar sandorį sudariusių Å¡alių valia iÅ¡ tikrųjų atitiko jų valios iÅ¡orinę iÅ¡raiÅ¡kÄ , ar buvo siekiama kitų tikslų, kurių sandoryje užfiksuota Å¡alių valia neatitinka, o prieÅ¡ingai – juos pridengia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2015).

51. Ä®rodinėjant sudaryto sandorio apsimestinumÄ reikia įrodyti, kad Å¡alys iÅ¡ tikrųjų siekė kito nei ginčijamame sandoryje nurodyto tikslo. Tikrojo sandorio, kurį slepia apsimestinis, galiojimas priklauso nuo jo pobÅ«džio ir sudarymo aplinkybių. Nagrinėjamos bylos atveju Å¡alių ginčas kyla ne dėl sutarties pagrindo, t. y. teisinio rezultato, kurio sutartimi siekta – transporto priemonės – pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo (t. y. įsigijimo), bet dėl sutarties Å¡alies – pirkėju sutartyje nurodyto asmens atitikties tikrajam Å¡io teisinio santykio subjektui.

52. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, sprendžiant klausimÄ dėl pirkimo–pardavimo sutarties apsimestinumo dėl subjekto, svarbu nustatyti, ar asmuo, sudaręs sutartį, iÅ¡ tikrųjų ketino įgyti iÅ¡ jos kylančias teises ir pareigas, ar jomis naudojosi ir jas vykdė, ar, prieÅ¡ingai, tik formaliai pasirašė sutartį kaip jos Å¡alis, tačiau iÅ¡ tikrųjų neketino įgyti ir neįgijo nei teisių, nei pareigų, o jas įgijo kitas asmuo, kuris jomis iÅ¡ tikrųjų naudojosi.

Sandorio ydingumui dėl jo sudarymo su netikrÄ ja Å¡alimi konstatuoti bÅ«tina nustatyti, kad tikroji, o ne apsimestinė Å¡alis (statytinis) ne tik rÅ«pinosi sutarties sudarymu, derėjosi dėl jos sÄ lygų, atsiskaitė su pardavėju, bet ir tai, kad atsiskaityta buvo tikrajai Å¡aliai priklausančiomis lėšomis, kad po sandorio sudarymo tikroji Å¡alis įgijo ir vykdė pirkėjo teises ir pareigas pagal ginčijamÄ sandorį (sutarties objektÄ priėmė, jį valdė, juo naudojosi). Pažymėtina, kad įrodyti aplinkybę, jog faktiÅ¡kai sandorį sudarė kitas asmuo nei tas, kuris nurodytas kaip sandorio Å¡alis, turi asmuo, ginčijantis sandorį kaip apsimestinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2009; 2011 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2011; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2013; 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68-686/2015; kt.).

53. Teismas, vadovaudamasis bendrÄ ja įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), kad įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. – ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat), pažymi, kad nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė turėjo įrodyti, kad tikrieji ginčo automobilio pirkėjai buvo ieÅ¡kovė ir S. Å ., kad pinigus jie sumokėjo iÅ¡ savo bendrų lėšų ir bÅ«tent jie ketino įgyti ir vykdyti pirkėjo teises ir pareigas. Pažymėtina, kad nagrinėjama byla yra dispozityvaus pobÅ«džio, teismas neturi teisės veikti ex officio, rinkti įrodymus savo iniciatyva. Esant tokiai situacijai, dėl ieÅ¡kinio pagrįstumo teismas sprendžia tirdamas ir vertindamas bylos nagrinėjimo metu surinktų įrodymų visumÄ .

54. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2016 m. balandžio 1 d. buvo sudaryta transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis. Byloje nekilo ginčo dėl aplinkybės, kad ginčo transporto priemonė nuosavybės teise priklausė atsakovei G. G., kuri ginčo sutartyje nurodyta kaip pardavėja, kad šio asmens parašas yra ant ginčo sutarties. Šias aplinkybes atsakovė G. G. patvirtino teismo posėdžio metu, paaiškindama, kad ginčo automobilis buvo registruotas jos vardu, kad sutartyje ji pasirašė asmeniškai savo namuose ant dviejų egzempliorių.

Byloje taip pat nekilo ginčo dėl aplinkybės, kad iki ginčo sutarties sudarymo automobiliu faktiÅ¡kai naudojosi atsakovės G. G. sÅ«nus A. G.. Å ias aplinkybes patvirtino tiek pati ieÅ¡kovė, tiek atsakovė G. G., trečiasis asmuo V. Å ., tiek liudytoju apklaustas A. G. bei kiti liudytojai (G. G.-J., L. G.). Å alys neginčijo aplinkybės, kad už automobilį buvo sumokėta. Patį faktÄ , kad S. Å . perdavė pinigus A. G. patvirtino atsakovė G. G., nurodydama, kad „pusę sumos už automobilį S. Å . jos sÅ«nui davė jos namuose; po kurio laiko atidavė ir kitÄ dalį pinigų“, taip pat liudytojas A.

G., nurodydamas, kad „S. Å . atvažiavo pas jį į (duomenys neskelbtini), padavė 6 000 Eur ar 8 000 Eur ir pasiėmė automobilį; po trijų mėnesių sumokėjo likusiÄ dalį, <...> po kelių dienų sudarė pirkimo-pardavimo sutartį.“ Tačiau vis tik pats pinigų perdavimo faktas savaime nesuponuoja iÅ¡vados, kad Å¡ie pinigai, kuriuos perdavė S. Å ., buvo bÅ«tent bendros ieÅ¡kovės ir S. Å . Å¡eimos lėšos, juolab, kad byloje ir kilo esminis ginčas, už kieno lėšas automobilis buvo įsigytas.

55. Aplinkybė, t. y., kad automobiliui pirkti buvo panaudotos ieÅ¡kovės ir S. Å . bendros lėšos, byloje turi bÅ«ti patvirtinta įrodymais ir Å¡iÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tÄ bylos nagrinėjimo metu turėjo ieÅ¡kovė. IeÅ¡kovė Å¡iÄ aplinkybę įrodinėjo savo pačios paaiÅ¡kinimais bei liudytojų parodymais, kurie teigė, kad ieÅ¡kovė ir S. Å . vedė bendrÄ Å«kį. IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad „2015-2016 metais jų Å¡eimos finansinė padėtis buvo gera, abu buvo dirbantys, ji dirbo vadybininke keliose firmose, taip pat užsiimdavo manikiÅ«ro darymu“, ieÅ¡kinyje nurodė, kad S. Å . pagrindinė veikla ir pagrindinis pajamų Å¡altinis buvo transporto priemonių prekyba/perpardavinėjimas; jis pirkdavo transporto priemones, jas taisydavo, paruoÅ¡davo pardavimui ir vėliau parduodavo.

Pažymėtina, kad byloje nėra jokių raÅ¡ytinių įrodymų apie ieÅ¡kovės ir S. Å . realiÄ finansinę padėtį, turimas pajamas ginčo sutarties sudarymo metu. Be to, teismas neturi pagrindo daryti vienareikÅ¡miÅ¡kos iÅ¡vados, kad automobiliui įsigyti panaudotos bÅ«tent bendros ieÅ¡kovės ir S. Å . lėšos. Pažymėtina, kad liudytoja G. G.-J. nurodė, kad „lėšos buvo S. Å .“, liudytojas J. J. nurodė, kad „automobilį S. Å . pirko iÅ¡ savo lėšų“, A.

G. nurodė, kad „S. Å . turėjo asmeninių lėšų įsigyti automobiliui“. Å ie liudytojų parodymai nepatvirtina aplinkybės, kad buvo panaudotos bÅ«tent bendros lėšos. O tiek ieÅ¡kovės, tiek kai kurių ieÅ¡kovės iniciatyva kviestų liudytojų parodymai, kad „šeima vedė bendrÄ Å«kį“ savaime nepatvirtina fakto, kad gaunamos lėšos buvo naudojamos bendrai. Å iame kontekste svarbu paminėti CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ , kuriame nurodyta, kad bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos iÅ¡ abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iÅ¡ vieno sutuoktinio veiklos.

Å iuo atveju ginčo automobilio pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta 2016 m. balandžio 1 d., tuo tarpu santuoka tarp ieÅ¡kovės ir S. Å . sudaryta 2017 m. rugpjūčio 25 d., vadinasi, nėra pagrindo daryti prezumpcijÄ , kad sutarties sudarymo metu lėšos buvo bendros, Å¡i aplinkybė turi bÅ«ti įrodyta ieÅ¡kovės, nes automobilio sutartis sudaryta dar iki santuokos sudarymo. Nors tiek pati ieÅ¡kovė, tiek kai kurie liudytojai teigė, kad ieÅ¡kovė su S. Å . bendrÄ Å«kį vedė nuo 2005 metų, byloje pateikti įrodymai, kad 2006 m. jiems gimė sÅ«nus, tačiau tai neįrodo, kad jie kartu gyveno nepertraukiamai, visÄ laikÄ .

Pažymėtina, kad tiek pati ieÅ¡kovė yra nurodžiusi, kad „keletÄ kartų buvo iÅ¡siskyrę“, tiek tokius faktus patvirtino ir liudytojai. Liudytoja G. G.-J. nurodė, kad „2016 metais tarp ieÅ¡kovės ir jos vyro buvo santykių pablogėjimas, buvo atsiradusi kita moteris“. J. J. nurodė, kad „bÅ«davo Å¡eimoje barnių, tuomet S. Å . iÅ¡eidavo gyventi kitur“. L. G. paaiÅ¡kino, kad „2016 m. buvo santykių krizė, jie prarado vaikÄ , buvo kita moteris“. Liudytoja J. L. nurodė, kad „tuo laikotarpiu iki vestuvių, po kÅ«dikio netekimo, jie buvo keletui mėnesių iÅ¡siskyrę, gyveno atskirai“.

Liudytoja S. A. nurodė, kad „dažnai pykdavosi, gyvendavo tai kartu, tai atskirai, bet dažniau atskirai, dažnai S. Å . bÅ«davo iÅ¡varomas iÅ¡ namų (duomenys neskelbtini), bÅ«davo tokių laikotarpių, kai net apie metus laiko negyvendavo kartu, 2016 m. S. Å . atsikraustė gyventi pas jÄ , gyveno apie 2 mėnesius pas jÄ , paskui vienas iÅ¡sinuomojo butÄ ir ten gyveno vienas be Å¡eimos, iki vestuvių buvo konfliktas, nes brolis buvo pagautas su meiluže“. Taigi, iÅ¡ Å¡ių tarpusavyje neprieÅ¡taraujančių paaiÅ¡kinimų matyti, kad bÅ«tent 2016 m. metais ieÅ¡kovė su S. Å . turėjo konfliktų, kurį laikÄ kartu negyveno, o ginčo sutartis sudaryta bÅ«tent 2016 m. balandžio 1 d., kas sukelia teismui pagrįstas abejones, ar automobilio įsigijimo metu S. Å . ir ieÅ¡kovė faktiÅ¡kai gyveno kartu, juolab vedė bendrÄ Å«kį bei naudojosi bendromis pajamomis.

Atkreiptinas dėmesys, kad tiesioginiai įrodymai yra susiję su įrodinėjamais faktais taip, kad leidžia daryti vienareikÅ¡mę iÅ¡vadÄ apie tai, egzistuoja įrodinėjamas faktas ar ne. Kasacinis teismas pripažįsta, kad bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neiÅ¡vengiamas. Dėl to svarbu, kad viena ar kita prielaida bÅ«tų motyvuota, t. y. kad ji bÅ«tų patvirtinta byloje esančiais įrodymais ir atitinkamai bÅ«tų pagrįsta, jog prieÅ¡ingos prielaidos tikimybė yra mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2010).

Ä®vertinus byloje pateiktų įrodymų visumÄ , laikytina, kad ieÅ¡kovė iÅ¡ esmės rėmėsi vien tik netiesioginiais įrodymais, kurių visetas Å¡iuo atveju nepatvirtino fakto, kad ginčo automobilis įsigytas iÅ¡ bendrų jos ir S. Å . lėšų. Å alies vienoks ar kitoks aiÅ¡kinimas savaime nereiÅ¡kia, kad jis yra teisingas, nes bet kurios bylos aplinkybės, jei jų kita Å¡alis nepripažįsta, turi bÅ«ti pagrindžiamos kitais leistinais įrodymais (CPK 187, 12, 178 straipsniai).

56. Å iame kontekste svarbu paminėti tai, kad atsakovė D. Å . taipogi ginčijo ir laikė nepagrįstais ieÅ¡kovės teiginius, kad automobilis įsigytas bendromis ieÅ¡kovės ir S. Å . lėšomis. D. Å . atsiliepime teigė, kad pinigus automobiliui įsigyti savo sÅ«nui davė ji, automobilis įsigytas bÅ«tent už jos pinigus ir dėl to užregistruotas jos vardu. Teismo posėdžio metu D. Å . paaiÅ¡kino, kad „automobiliui įsigyti ji sÅ«nui iÅ¡ viso davė 11 800 Eur, pinigų turėjo, kadangi 5 000 Eur skolÄ jai buvo grÄ Å¾inęs M.

N., 3 000 Eur turėjo savo ir vėliau dar davė likusiÄ sumÄ , 5 000 Eur sumÄ ji perdavė sÅ«nui prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ aikÅ¡telėje, <...> grynais ji pinigų turėjo, nes taupė įnaÅ¡ui butui pirkti, turi 30 metų staÅ¾Ä , uždirbdavo apie 500 Eur, dirbo taksi dispečere, vėliau paÅ¡te, taip pat aukle.“ Trečiasis asmuo V. Å . teismo posėdžio metu nurodė, kad „automobilis kainavo 11 800 Eur, D. Å . sÅ«nui davė Å¡iuos pinigus dalimis, <...> bendrų pinigų jo sÅ«nus su ieÅ¡kove neturėjo, atskirai pinigus valdė, negalėjo bÅ«ti sutaupę tokios sumos“.

Liudytojas K. L. nurodė, kad „yra įsitikinęs, kad pinigus mokėjo D. Å .“. Aplinkybę, kad 2016 m. D. Å . atgavo skolÄ , patvirtino liudytojas M. N., nurodęs, kad „iÅ¡ D. Å . skolinosi pinigų, buvo suraÅ¡yti vekseliai pas notarÄ , po to skolÄ grÄ Å¾ino 2016 m., jam tuomet ji paskambino ir sakė, kad reikia pinigų, tai grÄ Å¾ino 5 000 Eur, pinigų reikėjo, nes norėjo atiduoti sÅ«nui automobiliui įsigyti“. Atsakovė D. Å . nurodė, kad su sÅ«numi buvo sutarusi, kad leis jam naudotis automobiliu, o vėliau sÅ«nus, kai turės pinigų, iÅ¡ jos automobilį atpirks.

IÅ¡ esmės bylos nagrinėjimo metu nekilo ginčo dėl aplinkybės, kad automobiliu faktiÅ¡kai naudojosi S. Å ., tÄ patvirtino tiek dauguma liudytojų, tiek ieÅ¡kovė, to neneigė ir atsakovė D. Å ., nurodžiusi, kad automobilį perdavė sÅ«nui naudotis panaudos pagrindais. Pažymėtina, kad įstatymas nedraudžia leisti neatlygintinai perduoti savo daiktÄ naudoti, vadyti kitam asmeniui. Todėl nesutiktina su ieÅ¡kovės argumentu, kad automobilio tikrieji pirkėjai buvo ji ir S. Å ., automobilį faktiÅ¡kai naudoję savo Å¡eimos poreikiams tenkinti.

Tai, kad už remontus bei automobilio draudimÄ mokėjo S. Å ., taipogi nėra pagrindas iÅ¡vadai, kad tikrieji pirkėjai buvo ieÅ¡kovė ir S. Å ., nes yra logiÅ¡ka, kad automobilio eksploatavimo iÅ¡laidas padengia faktiniai jo naudotojai. Be kita ko, pastebėtina, kad vis tik aplinkybės, kad už kasko draudimÄ mokėjo S. Å . byloje nepatvirtintos jokiais objektyviais įrodymais ar duomenimis, iÅ¡skyrus pačios ieÅ¡kovės žodiniais paaiÅ¡kinimais.

57. Ieškovė tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu tvirtino, kad ginčo automobilis buvo užregistruotas D. Š. vardu, kadangi S. Š. vertėsi automobilių prekyba ir dažnai automobilius registruodavo kitų artimųjų vardu, siekdamas sumažinti galimus mokėtinus mokesčius, taip pat dėl to, kad S. Š. turėjo skolų. Nors apie S. Š. turimus skolinius įsipareigojimus minėjo ir kai kurie liudytojai (G. G.-J. nurodė, kad „automobilius užrašydavo ant kitų asmenų, nes turėjo skolų“, L.

G. nurodė, kad „S. Å . turėjo skolų, todėl automobilius užraÅ¡inėdavo ant kitų asmenų“, S. A. nurodė, kad „brolis turėjo keletÄ skolų, viena ar dvi buvo vykdomos antstolių“), tačiau vertinant Å¡iuos paaiÅ¡kinimus byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų kontekste, negalima daryti vienareikÅ¡miÅ¡kos iÅ¡vados, kad S. Å . iÅ¡ tikrųjų turėjo daug skolų, nes iÅ¡ Antstolių rÅ«mų raÅ¡to matyti, kad jo atžvilgiu buvo vykdomas tik vienas priverstinis iÅ¡ieÅ¡kojimas dėl 904,02 Eur sumos priteisimo pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ civilinėje byloje Nr. 2-23302-430/2013, vykdymo pradžia 2013 m. rugsėjo 20 d., vykdomoji byla nutraukta mirus skolininkui.

Kitų duomenų apie vykdytus išieškojimus S. Š. atžvilgiu nėra, duomenys antstolių registre kaupimai nuo 2003 m. sausio 1 d. Kita vertus, byloje pateikti duomenys apie S. Š., J. L., E. Š., D. Š., V. Š., S. A. vardu registruotas transporto priemones. Šiais duomenimis ieškovė įrodinėjo aplinkybę, kad jos sutuoktinis S. Š. vertėsi automobilių prekyba ir automobilius registruodavo ne tik savo, bet ir kitų artimųjų vardu, siekdamas sumažinti galimus mokėtinus mokesčius. Tačiau vėlgi tai savaime nepagrindžia aplinkybės, kad būtent ginčo automobilis buvo registruotas D.

Š., kaip statytinės vardu, o tikrieji jo savininkai buvo S. Š. ir ieškovė.

58. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad aplinkybę, kad ginčo automobilis de facto priklausė ir buvo įgytas S. Š., konstatavo Vilniaus miesto apylinkės teismas, priimdamas 2020 m. kovo 10 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad teismas nuosprendžio 4 punkte aiškiai pasisakė, kad „tarp kaltinamosios E. Š. ir D. Š. kilo išskirtinai civilinis teisinis ginčas, nes galimai tarp D. Š. ir jos sūnaus S. Š. buvo susiklostę paskoliniai ar dovanojimo teisiniai santykiai;

S. Å . mirus, pastarojo galima prievolė dėl skolos kreditorei D. Å . nebuvo įvykdyta; tokių civilinių santykių nagrinėjimas negali bÅ«ti sprendžiamas baudžiamojoje byloje; <...> ginčas turi bÅ«ti sprendžiamas civilinio proceso tvarka; <...> taigi tik esant pareikÅ¡tam ieÅ¡kiniui civiliniame procese, bÅ«tų tiksliai nustatyta ginčo esmė, o iÅ¡sprendus bylÄ , ir tai, kam iÅ¡ tiesų priklauso Å¡is kilnojamasis turtas.“ Taipogi, nuosprendžio 18 punkte teismas nurodė, kad „ginčas dėl Å¡io automobilio nuosavybės ir/ar galimos prievolės pagal buvusius paskolinius teisinius santykius neįvykdymÄ , gali bÅ«ti iÅ¡spręstas tik ginčo Å¡alių abipusių nuolaidų bÅ«du arba pareiÅ¡kiant civilinį ieÅ¡kinį teismui civilinio proceso tvarka“.

Å ie teismo nuosprendyje nurodyti motyvai rodo, kad teismas baudžiamojoje byloje automobilio nuosavybės klausimo nesprendė, o teismo nurodytos aplinkybės dėl automobilio faktinio naudojimo nesudaro pagrindo teismui Å¡ioje civilinėje byloje remtis nuosprendyje konstatuotomis aplinkybėmis kaip prejudicinę galiÄ turinčiais faktais, kadangi teismas sprendė, ar ieÅ¡kovės veikoje yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 1 dalyje, objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių. Atkreiptinas dėmesys, kad įrodinėjimas baudžiamajame ir civiliniame procese skiriasi.

Teismo vertinimu, ieÅ¡kovė Å¡iuo atveju byloje, ginčydama sandorio (pirkimo-pardavimo sutarties) galiojimÄ , ir teigdama, kad sandoris apsimestinis, siekdama perkelti pirkėjo teises ir pareigas jai ir S. Å ., turėjo prievolę leistinais patikimais įrodymais įrodyti, kad Å¡alys iÅ¡ tikrųjų siekė kito nei ginčijamame sandoryje nurodyto tikslo, kad sandorio subjektas (pirkėjas) buvo kitas asmuo, t. y. įrodyti sandorio apsimestinumo faktÄ . Tačiau, kaip jau teismas nurodė aukščiau iÅ¡dėstytose pastraipose, ieÅ¡kovė nepateikė teismui pakankamų įrodymų, kurie leistų teismui daryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad automobilis įsigytas už ieÅ¡kovės ir S. Å . bendras lėšas, kad sandoris yra apsimestinis dėl subjekto (pirkėjo).

59. Apibendrinant, kas iÅ¡dėstyta, įvertinus byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų visumÄ , iÅ¡klausius Å¡alių pasisakymus bei liudytojų parodymus teismo posėdžio metu, teismas sprendžia, jog ieÅ¡kovės pateikti įrodymai yra nepakankami ieÅ¡kinio reikalavimui dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu patenkinti (CPK 178 straipsnis). IeÅ¡kovės reikalavimas perkelti visas pirkėjo teises ir pareigas pagal ginčo sutartį laikytinas iÅ¡vestiniu reikalavimu iÅ¡ pagrindinio reikalavimo dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, todėl netenkinus pagrindinio reikalavimo, nėra pagrindo tenkinti ir iÅ¡vestinio reikalavimo.

Dėl asmens garbės ir orumo gynimo bei neturtinės žalos atlyginimo 60. IeÅ¡kovė patikslintu ieÅ¡kiniu reiÅ¡kia reikalavimÄ priteisti jai iÅ¡ atsakovės D. Å . 12 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, motyvuodama tuo, kad dėl atsakovės D. Å . nesÄ Å¾iningo kreipimosi į teisėsaugos pareigÅ«nus ieÅ¡kovei buvo iÅ¡kelta baudžiamoji byla, atsakovė tiek pareiÅ¡kime, tiek viso proceso metu nurodė tikrovės neatitinkančiÄ , Å¡meižikiÅ¡kÄ informacijÄ , kaltinant ieÅ¡kovę padarius nusikalstamÄ veikÄ , tariamai pasisavinus atsakovės D.

Å . turtÄ . Anot ieÅ¡kovės, tokie kaltinimai bei tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimas pažemino ieÅ¡kovės garbę ir orumÄ , ieÅ¡kovė nurodo patyrusi neturtinę žalÄ , nes ji tapo pajuokos objektu, buvo vadinama vagile, turėjo teisintis, apie 2,5 metų vaikščioti į teismus, jÄ kamavo nerimo priepuoliai, ėmė drebėti rankos, gėrė raminamuosius vaistus, vaikščiojo pas psichologÄ .

61. Taigi, ieÅ¡kovė garbės ir orumo pažeidimÄ bei neturtinės žalos atsiradimÄ kildina iÅ¡ atsakovės D. Å . kreipimosi į policijos įstaigÄ ir dėl to atsiradusių pasekmių – baudžiamosios bylos ieÅ¡kovei iÅ¡kėlimo. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad 2018 m. liepos 11 d. atsakovės D. Å . kreipėsi į policijos komisariatÄ su pareiÅ¡kimu, praÅ¡ydama padėti nustatyti automobilio buvimo vietÄ bei įpareigoti ieÅ¡kovę grÄ Å¾inti jai priklausantį automobilį. Å io pareiÅ¡kimo pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, įtarimai pareikÅ¡ti ieÅ¡kovei, vėliau baudžiamoji byla perduota teismui, kuris, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , ieÅ¡kovę iÅ¡teisino, konstatavęs, kad nėra nusikaltimo požymių turinčios veikos, nuosprendis apskųstas nebuvo, įsiteisėjo.

62. Asmens garbė ir orumas yra asmeninės neturtinės vertybės, kurias gina teisė. Teisė į garbės ir orumo gynimÄ garantuojama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnyje bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje. Teisė į garbę ir orumÄ â€“ tai asmens teisė reikalauti, kad vieÅ¡oji nuomonė apie jį bÅ«tų formuojama žinių, atitinkančių tikruosius jo poelgius, pagrindu ir moralinis vertinimas atitiktų tai, kaip jis tikrovėje vykdo įstatymų, bendražmogiÅ¡kos moralės normų reikalavimus.

Garbė ir orumas pažeidžiami apie asmenį paskleidus tikrovės neatitinkančius ir jo garbę bei orumÄ Å¾eminančius duomenis. Dėl įstatyme nustatytų reikalavimų nesilaikymo, kito asmens teisės į garbę ir orumÄ pažeidimo taikytina civilinė atsakomybė, reglamentuojama CK 2.24 straipsnyje. Paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, jeigu faktai tikrovėje neegzistavo, įvykiai klostėsi ne taip, kaip nurodoma, asmens poelgiai vertinami neadekvačiai vykusiems faktams. Ar paskleisti tikrovės neatitinkantys duomenys žemina asmens garbę ir orumÄ , yra fakto klausimas.

Kad buvo pažeista garbė ir orumas turi įrodyti ieÅ¡kovas, o kad duomenys atitiko tikrovę – atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2007, 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2009). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visumÄ :

1) žinių (faktų ir duomenų) paskleidimÄ , 2) faktÄ , kad žinios yra apie ieÅ¡kovÄ , 3) paskleistų žinių neatitiktį tikrovei ir 4) faktÄ , kad žinios žemina asmens garbę ir orumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2008; 2011-12-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011; kt.).

63. Teismas, nustatydamas faktÄ , jog paskleisti duomenys žemina asmens garbę ir orumÄ , turi vadovautis Å¡iomis sampratomis. Garbė – tai teigiamas asmens socialinis vertinimas, gera vieÅ¡oji nuomonė apie jį, o orumas yra asmens savęs vertinimas, kaip jis atrodo visuomenės akyse, tačiau orumas nėra subjektyvus asmens savęs vertinimas, jį lemia visuomeninis vertinimas – visuomenė nustato, kokie elgesio standartai yra teigiami, o kokie neigiami, todėl asmens savęs vertinimo kriterijus turi bÅ«ti vieÅ¡oji nuomonė.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ bÅ«tina nustatyti, kÄ asmuo paskleidė – žiniÄ ar nuomonę. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar iÅ¡sakyta nuomonė, turi bÅ«ti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis, kuriÄ galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas.

Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiÅ¡kinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija. Tuo tarpu nuomonė – tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Faktų buvimas gali bÅ«ti įrodomas, o vertinamųjų teiginių teisingumo negalima įrodyti. Taigi žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali bÅ«ti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamÄ faktinį pagrindÄ , tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. sausio 27 d. nutartis Nr. 3K-3-1-219/2015).

64. Tiriant ir vertinant informacijÄ , bÅ«tina atsižvelgti į bylos aplinkybių visetÄ , paskleistų teiginių kontekstÄ , jų formuluotes. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, sprendžiant dėl paskleistų duomenų kaip žeminančių garbę ir orumÄ pobÅ«džio, turi bÅ«ti analizuojamas visas straipsnio ar kalbos kontekstas, o ne atskiros (ginčijamos) pastraipos, sakiniai ar jų dalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-667/2006; 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2009).

Paskleisti duomenys vertintini ne tik kaip žodis (žodžių junginys) bendrine prasme; taip pat privalu nustatyti, kokia žinia paskleista pavartotų kalbinės raiÅ¡kos priemonių visuma, todėl tekstinė konstrukcija, duomenų sisteminimo ir dėstymo bÅ«dai, loginiai duomenų sÄ sajumo aspektai yra reikÅ¡mingi teisiniam duomenų (tiek jų atitikties tikrovei, tiek jų kaip žeminančių garbę ir orumÄ pobÅ«džio aspektu) kvalifikavimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2007; 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2011).

65. IÅ¡ 2018 m. liepos 11 d. pareiÅ¡kimo turinio matyti, kad D. Å . jame nurodė esmines aplinkybes, kad ginčo automobilis yra registruotas kaip jos nuosavybė ir kad ji nežino, kur Å¡iuo metu yra automobilis, nurodė, kad po sÅ«naus mirties automobiliu disponavo E. Å ., o papraÅ¡ius automobilį grÄ Å¾inti Å¡i nesutiko to padaryti, teigdama, kad automobilio negrÄ Å¾ins, priduos į sÄ vartynÄ ar parduos, reikalavo D. Å . pasiraÅ¡yti automobilio perleidimo sutartį, kuriÄ perdavė pasiraÅ¡yti per V. Å ..

Å iuo pareiÅ¡kimu D. Å . siekė, kad policijos pagalba ginčo automobilis bÅ«tų grÄ Å¾intas jai, kaip teisėtai savininkei. Teismo nuosprendyje nenurodyta, jog D. Å . pareiÅ¡kime nurodytos aplinkybės akivaizdžiai melagingos. To nenustatė ir teismas Å¡ios bylos nagrinėjimo metu. Akivaizdu, kad po S. Å . mirties tarp Å¡alių buvo iÅ¡kilęs ginčas dėl automobilio nuosavybės, o tai, kaip kiekviena Å¡alis ginčo metu interpretuoja ir supranta tam tikras aplinkybes, susijusias tiek su valdymu, tiek su disponavimu, negali bÅ«ti laikoma akivaizdžiu melu, nes turi subjektyvaus supratimo elementų.

Svarbi aplinkybė yra ta, kad faktiÅ¡kai atsakovė D. Å . pareiÅ¡kimo pateikimo metu buvo oficialiai įregistruota kaip automobilio savininkė, kÄ pareiÅ¡kime teisingai ir nurodė. Å ioje byloje ieÅ¡kovė turėjo įrodyti, kad atsakovės D. Å . pareiÅ¡kime nurodytos aplinkybės buvo akivaizdžiai neteisingos ir ji melagingÄ pareiÅ¡kimÄ ikiteisminio tyrimo institucijai pateikė tiesiogine tyčia, aiÅ¡kiai suprasdama savo veiksmų neteisėtumÄ , siekdama neteisėtų tikslų. Pažymėtina, kad iÅ¡teisinamojo nuosprendžio turinys tokios iÅ¡vados nesuponuoja.

Atkreiptinas dėmesys, kad net jeigu pareiÅ¡kime ikiteisminio tyrimo institucijai nurodomos kažkokios aplinkybės, jos negali bÅ«ti vertinamos kaip duomenys, žeminantys asmens garbę ir orumÄ , nes yra tik prielaida tas aplinkybes patikrinti ir įvertinti, ar nėra nusikaltimo požymių. Paminėtina, kad pagal kasacinio teismo formuojamÄ teismų praktikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-687/2003; 2009 m. vasario 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2009; kt.) Å¡iuo atveju nereikalaujama absoliutaus tikslumo, svarbu, kad elgiamasi sÄ Å¾iningai, t. y. informacija nebuvo sÄ moningai iÅ¡kreipiama, siekiant įžeisti ar pažeminti ieÅ¡kovę.

66. Pažymėtina, kad kreipimosi į teisėsaugos institucijas faktas pats savaime negali bÅ«ti laikomas vieÅ¡u duomenų paskleidimu, kadangi pareiÅ¡kimas adresuotas konkrečiai institucijai. SÄ Å¾iningas asmens kreipimÄ sis į valstybės institucijas dėl pažeistų teisių ar interesų gynimo bei praneÅ¡imas apie padarytus ir daromus pažeidimus nėra asmens garbę ir orumÄ Å¾eminančių žinių paskleidimas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnyje numatyta, kad įgyvendindamas savo teises ir vadovaudamasis savo laisvėmis žmogus privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų asmenų teisių ir laisvių.

Valstybė jos institucijos, pareigÅ«nai garantuoja ir gina asmens teises. Baudžiamasis procesas, įstatymai dėl administracinės teisės pažeidimų, turi tikslÄ užkirsti keliÄ nusikaltimams, teisės pažeidimams, saugoti asmenų teises ir teisėtus interesus. BPK 166 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas pradedamas gavus skundÄ , pareiÅ¡kimÄ ar praneÅ¡imÄ apie nusikalstamÄ veikÄ , arba prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. Prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas, gavęs skundÄ , pareiÅ¡kimÄ ar praneÅ¡imÄ , o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimÄ , atsisako pradėti ikiteisminį tyrimÄ tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamÄ veikÄ yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiÅ¡kios Å¡io Kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės (BPK 168 straipsnio 1 dalis).

BK 164 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ikiteisminį tyrimÄ atlieka ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai; ikiteisminį tyrimÄ organizuoja ir jam vadovauja prokuroras. Apibendrinant aptartas normas, pažymėtina, kad dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo sprendžia ikiteisminį tyrimÄ atliekantis pareigÅ«nas ar prokuroras. Taigi, sutiktina su atsakovės D. Å . pozicija, kad Å¡iuo atveju ikiteisminio tyrimo institucija priėmė nutarimÄ pradėti ikiteisminį tyrimÄ , iÅ¡ pareiÅ¡kimo turinio negalima daryti iÅ¡vados, kad pati atsakovė D.

Å . bÅ«tų sÄ moningai siekusi, kad ieÅ¡kovės atžvilgiu bÅ«tų pradėtas ikiteisminis tyrimas, iÅ¡ esmės vienintelis tikslas, kurio ji siekė – padėti nustatyti automobilio buvimo vietÄ ir įpareigoti ieÅ¡kovę grÄ Å¾inti automobilį. Nagrinėjamu atveju atsakovės pareiÅ¡kimas buvo pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimÄ (BPK 167 straipsnio 1 dalis), kurį pradėjo ir vykdė ikiteisminio tyrimo įstaiga. Taigi, nagrinėjamu atveju ne atsakovė D. Å . sprendė dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir procesinių veiksmų taikymo atliekant tyrimÄ , Å¡iuos veiksmus atliko ikiteisminį tyrimÄ atlikę pareigÅ«nai, kuriems tenka diskrecijos teisė nuspręsti, ar duomenų ikiteisminiam tyrimui pradėti pagal nukentėjusiojo asmens pareiÅ¡kimÄ pakanka, ar jo nepradėti, ar pradėtÄ nutraukti, ar perduoti bylÄ Ä¯ teismÄ . Tai, kas numatyta įstatymo, t. y. naudojimasis įstatyme suteiktomis procesinėmis teisėmis, negali bÅ«ti laikoma prieÅ¡ingu teisei (neteisėtu) elgesiu, jeigu nenustatytas piktnaudžiavimas Å¡ia teise.

67. Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, teismas konstatuoja, kad atsakovės D. Å . pareiÅ¡kime policijai buvo iÅ¡sakyta ne nuomonė, o paskleista žinia, duomenys CK 2.24 straipsnio prasme, kurie iÅ¡ esmės atitiko tikrovę, dėl ko jie negali bÅ«ti pripažinti kaip žeminantys ieÅ¡kovės garbę ir orumÄ . Pažymėtina, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tik tokių faktų visumÄ : žinių (faktų ir duomenų) paskleidimÄ ; faktÄ , kad žinios yra apie ieÅ¡kovÄ ; paskleistų žinių neatitiktį tikrovei; faktÄ , kad žinios žemina asmens garbę ir orumÄ , o nenustačius bent vieno kriterijaus, atsakomybė pagal CK 2.24 straipsnį neatsiranda. Teismui nenustačius, kad paskleisti duomenys neatitiko tikrovės, nėra pagrindo konstatuoti, kad paskleisti duomenys žemina ieÅ¡kovės garbę ir orumÄ .

68. IeÅ¡kovė jos patirtÄ neturtinę žalÄ dėl tikrovės neatitinkančių, asmens garbę ir orumÄ Å¾eminančių duomenų paskleidimo vertina 12 000 Eur, teigė, kad ji tapo pajuokos objektu, buvo vadinama vagile, turėjo teisintis, apie 2,5 metų vaikščioti į teismus, jÄ kamavo nerimo priepuoliai, ėmė drebėti rankos, gėrė raminamuosius vaistus, vaikščiojo pas psichologÄ .

69. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Be to, neturtinei žalai įrodyti reikia keturių elementų visumos – neteisėtų veiksmų, kaltės, priežastinio ryšio, žalos (CK 6.246 straipsnis, 6.247 straipsnis, 6.248 straipsnis, 6.249 straipsnis).

70. Teismui nusprendus, kad nėra ieÅ¡kovės asmeninių neturtinių teisių pažeidimo, konstatuotina, kad nėra pirmosios iÅ¡ civilinės atsakomybės sÄ lygų – neteisėtų atsakovės D. Å . veiksmų dėl jos pareiÅ¡kime pateiktos informacijos apie ieÅ¡kovę, tai lemia iÅ¡vadÄ , kad tenkinti ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo pagrindo nėra. Å iame kontekste papildomai pasisakytina, kad ieÅ¡kovei savo reikalavimus atsakovei dėl jos patirtos neturtinės žalos atlyginimo kildinant iÅ¡ atsakovės veiksmų paduodant pareiÅ¡kimÄ ikiteisminio tyrimo įstaigai, tai pagal kasacinio teismo praktikÄ vertinant, ar naudojimasis įstatymų suteikta teise kreiptis teisminės gynybos, gali bÅ«ti pripažįstamas neteisėta veika CK 6.246 straipsnio aspektu, pažymėtina, kad esminės reikÅ¡mės turi ne baudžiamojon atsakomybėn patrauktų asmenų iÅ¡teisinimo faktas, o nukentėjusiojo kreipimosi teisminės gynybos aplinkybės, kurios vertintinos tuo aspektu ir tik tiek, kiek tai reikÅ¡minga konstatuojant, ar nėra aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡to piktnaudžiavimo teise, atidumo ir rÅ«pestingumo imperatyvų sÄ moningo nepaisymo, kas teismui bÅ«tų pagrindas spręsti dėl civilinės atsakomybės už žalÄ , padarytÄ piktnaudžiaujant teise, taikymo (CK 1.137 straipsnio 3 dalis).

Å iuos imperatyvus pažeidžiančiais veiksmais bÅ«tų pagrindas pripažinti tokį kreipimÄ si dėl baudžiamojo persekiojimo, kai atsakovo teisinis statusas ir kitos aplinkybės liudytų, kad normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrÄ jÄ reikalų padėtį, tokioje situacijoje teisminės gynybos nesikreiptų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011). Teismo vertinimu, byloje nepateikta objektyvių įrodymų, leidžiančių daryti iÅ¡vadÄ , kad tikrasis atsakovės D.

Å . kreipimosi tikslas buvo tik sÄ moningai siekti pakenkti ieÅ¡kovei jÄ apkaltinus be jokio pagrindo nusikalstamos veikos padarymu. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovės praÅ¡ymas priteisti neturtinę žalÄ nėra pagrįstas teisės aktais bei neįrodytas, o Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, todėl ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti 12 000 Eur neturtinę žalÄ atmestinas (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Netenkinus pagrindinio reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinio pobūdžio reikalavimo dėl procesinių palūkanų priteisimo.

71. Taigi, apibendrinant, spręstina, kad ieškovės pateikti įrodymai yra nepakankami ieškinio reikalavimams patenkinti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad patikslintas ieškinys dėl asmens garbės ir orumo gynimo, neturtinės žalos atlyginimo, pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo apsimestiniu sandoriu ir teisių bei pareigų perkėlimo neįrodytas ir nepagrįstas, todėl atmestinas pilna apimtimi (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

72. Kiti procesiniuose dokumentuose Å¡alių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikÅ¡mės bylos iÅ¡sprendimui ir byloje teisinio rezultato neįtakoja, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Kasacinio teismo yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbÄ yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra bÅ«tinas, norint parodyti, kad bylos Å¡alys buvo iÅ¡klausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtÄ sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 43 punktas).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo 73. CPK 150 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismui atmetus ieÅ¡kinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimÄ turi iÅ¡spręsti sprendimu.

74. Å ioje byloje konstatavus, kad ieÅ¡kinys atmestinas, naikintinos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 25 d. nutartimi (ankstesnis bylos Nr. e2-9119-1064/2021) taikytos laikinosios pasaugos priemonės, kuriomis buvo nutarta padaryti įraÅ¡Ä Kelių transporto priemonių registravimo sistemoje (eKETRIS; valstybės įmonė Regitra) dėl transporto priemonės BMW 5er Reihe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), perleidimo draudimo (CPK 144, 150 straipsniai). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 75. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

76. Ieškinį atmetus, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos (555,50 Eur žyminis mokestis ir 1 815 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti) neatlyginamos.

77. Atsakovė D. Å . pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad byloje patyrė 500 Eur iÅ¡laidas už advokato padėjėjo teisinę pagalbÄ . IeÅ¡kinį atmetus, Å¡ios iÅ¡laidos priteisiamos atsakovei D. Å . iÅ¡ ieÅ¡kovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

78. Atsakovė G. G., nors teikdama atsiliepimÄ naudojosi advokato paslaugomis, atsiliepime prašė priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, tačiau patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė, todėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas. Dėl paÅ¡to iÅ¡laidų 79. Byloje teismas patyrė 112,38 Eur dydžio paÅ¡to iÅ¡laidas. Å ios iÅ¡laidos priteisiamos iÅ¡ ieÅ¡kovės valstybės naudai (CPK 93 straipsnis, 96 straipsnis). Å i suma turi bÅ«ti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5662.

Mokėjimo kvitÄ bÅ«tina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150 straipsniu, 268-270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti atsakovei D. Å . iÅ¡ ieÅ¡kovės E. Å . 500 Eur (penkis Å¡imtus eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisti valstybės naudai iÅ¡ ieÅ¡kovės E. Å . 112,38 Eur (vienÄ Å¡imtÄ dvylika eurų 38 centus) paÅ¡to iÅ¡laidų. Ä®siteisėjus teismo sprendimui, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 25 d. nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones, kuriomis nutarta padaryti įraÅ¡Ä Kelių transporto priemonių registravimo sistemoje (eKETRIS; valstybės įmonė „Regitra“) dėl transporto priemonės BMW 5er Reihe, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), perleidimo draudimo. Sprendimui įsiteisėjus, apie tai praneÅ¡ti valstybės įmonei „Regitra“. Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų nuo priėmimo dienos gali bÅ«ti apeliaciniu skundu skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Justa RaciÅ«tė