2013-03-18 Nr. AB-596-3-65-3-00148-2012-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A756-765/2013

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00148-2012-5

Procesinio sprendimo kategorija 16.4 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. kovo 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės, teismo posėdyje apeliacine tvarka rašytinio proceso būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. L. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. L. skundą atsakovui Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. pareiškėjas D. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 2-12), prašydamas panaikinti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Panevėžio apsk. VPK) viršininko 2012 m. gegužės 31 d. įsakymą Nr. 50-TE-281 „Dėl tarnybinės nuobaudos- atleidimo iš vidaus tarnybos - skyrimo D. L.“ (toliau – ir Įsakymas), kuriuo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Vidaus tarnybos statutas) 26 straipsnio 1 dalies 6 punktu (atleidimas iš tarnybos), 26 straipsnio 2 dalies 4 punktu (už buvimą darbo metu apsvaigusiam nuo alkoholio, narkotikų, psichotropinių ar kitų svaigiųjų medžiagų), 53 straipsnio 1 dalies 14 punktu ir atsižvelgiant į Panevėžio apskr. VPK 2012 m. gegužės 30 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr.50-IS-93 (toliau – ir Patikrinimo išvada), jis buvo atleistas iš vidaus tarnybos Panevėžio apskr. VPK Kupiškio rajono policijos komisariato (toliau – ir Kupiškio raj. PK) Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio patrulio pareigų.

Pareiškėjas nurodė, kad skundžiamas atsakovo Įsakymas - nepagrįstas ir neteisėtas. Teigė, jog 2012 m. balandžio 27 d. jis dirbo ne pagal grafiką, su kuriuo buvo supažindintas pasirašytinai, o pagal darbo grafiką, gautą elektroniniu paštu 2012 m. balandžio 27 d. apie 17 val. (tik tuomet sužinojo, kad turėjo atvykti į tarnybą nuo 21 val.). Apie 23 val. 40 min. į Kupiškio raj. PK atvyko Lietuvos kelių policijos tarnybos patrulių kuopos vadas A. B., kuriam įtarus, jog pareiškėjas yra neblaivus, liepė iškviesti Panevėžio apskrities VPK Kupiškio raj. PK laikinai einantį viršininko pareigas L. D.. Šiam atvykus pareiškėjas buvo pakviestas pasitikrinti neblaivumą alkoholio kiekio matuokliu. Kadangi pareiškėjas tą dieną alkoholinių gėrimų nevartojo, labai sutriko ir patyrė stresą po to, kai atlikus testavimą, buvo nustatytas 0,67 promilės alkoholio kiekis. Būtent dėl patirto streso nepaprašė pakartoti tyrimo. Jam buvo liepta pasirašyti ant alkoholio kiekio matuoklio išklotinės bei alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnale. L. D. liepė pareiškėjui palikti ginklą ir eiti į namus, nepasiūlė vykti pasitikrinti neblaivumo medicinos įstaigoje. Patikrinus pareiškėjo neblaivumą, A. B. iš komisariato patalpų išvyko, todėl nušalinimo nuo tarnybos aktas buvo surašytas vėliau, t. y. atgaline data. Pareiškėjas nurodė, kad buvo pažeista tarnybinio patikrinimo atlikimo tvarka, tarnybinis patikrinimas atliktas neišsamiai, nevisapusiškai ir neobjektyviai. Pareiškėjo veikime nebuvo tyčios ir kaltės, nes manė, kad yra blaivus, kadangi negalėjo žinoti, jog prieš parą vartoto alkoholio koncentracija yra per didelė, kad galėtų dirbti.

Atsakovas Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad D. L. 2012 m. balandžio 27 d. 21 val. atvyko į tarnybą, todėl jam apie pasikeitusį darbo grafiką buvo žinoma. 2012 m. balandžio 27 d. apie 23 val. A. B. bendraujant su D. L. ir įtarus, kad pareiškėjas gali būti neblaivus, buvo iškviestas L. D.. D. L. buvo testuojamas alkoholio kiekio matuokliu ir nustatytas 0,67 promilių neblaivumas. Kad pareiškėjas tarnybos metu buvo neblaivus, įrodė alkoholio matuoklio rodmenys, kuriuos savo parašu patvirtino pareiškėjas, liudytojų A. B., D. J., L. D. tarnybiniai pranešimai ir parodymai teismo posėdyje. Paaiškino, kad pareiškėjas buvo Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio patruliu, todėl jam turėjo būti gerai žinoma, kad nesutikdamas su alkotesterio parodymais, pats savo iniciatyva gali kreiptis į medicinos įstaigą. 2012 m. balandžio 28 d. nušalinimo nuo darbo aktą pasirašė A. B. ir L. D.. Tarnybinis patikrinimas atliktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr.1V-308 patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos reikalavimais. D. L., atvykdamas į tarnybą neblaivus, padarė šiurkštų tarnybos drausmės pažeidimą, todėl, remiantis Vidaus tarnybos statuto 26 str. 2 d. 4 p., buvo pagrįstai atleistas iš tarnybos.

II. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2012 m. lapkričio 5 d. sprendimu pareiškėjo D. L. skundą dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2012 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr. 50-TE-281 „Dėl tarnybinės nuobaudos - atleidimo iš vidaus tarnybos - skyrimo D. L.“ panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad Panevėžio apskr. VPK viršininko 2012 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 50-TE-281 „Dėl tarnybinės nuobaudos - atleidimo iš vidaus tarnybos - skyrimo D. L.“ pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda (atleidimas iš pareigų). Tarnybinė nuobauda buvo paskirta už buvimą darbo metu apsvaigus nuo alkoholio, tuo pažeidžiant Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-347 patvirtinto Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 4.24, 4.28 punktus, Panevėžio miesto VPK viršininko 2008 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 50-V-358 (Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2010 m. kovo 2 d. įsakymo Nr. 50-V-129 redakcija) patvirtintų Panevėžio apskr. VPK Vidaus tvarkos taisyklių 11 punktą.

Nagrinėtoje byloje ginčas kilo dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2012 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr. 50-TE-281 „Dėl tarnybinės nuobaudos- atleidimo iš vidaus tarnybos - skyrimo D. L.“ pagrįstumo ir teisėtumo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) laikosi pozicijos, kad darbo metu buvimas neblaiviam savaime laikytinas žala įstaigos reputacijai, nes toks pažeidimas žemina pareigūno vardą (žr. pvz., LVAT 2009 m. birželio 18 d. nutartį administracinėje byloje A822-573/2009, 2010 m. gruodžio mėn. 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1597/2010). Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad statutiniams valstybės tarnautojams keliami itin aukšti nepriekaištingos reputacijos, pavyzdinio elgesio ir tarnybinės drausmės standartai. Statutinio valstybės tarnautojo buvimas tarnyboje neblaiviam neabejotinai kenkia statutinės įstaigos įvaizdžiui, menkina jos autoritetą (žr. pvz., LVAT 2012 m. gegužės 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-347/2012).

Teismas nurodė, kad darbuotojo neblaivumo faktą turi įrodyti darbdavys. Remiantis LVAT praktika, darbuotojo neblaivumo darbe faktas gali būti nustatytas visomis įstatymu numatytomis įrodinėjimo priemonėmis. Byloje nustatyta, kad pareiškėjo neblaivumo faktą tarnybos laiku ir tarnybos vietoje 2012 m. balandžio 27 d. apie 23 val. užfiksavo Lietuvos kelių policijos tarnybos Patrulių kuopos vadas A. B., Lietuvos kelių policijos tarnybos Patrulių kuopos vyresnysis patrulis D. J. ir Panevėžio apskrities VPK Kupiškio raj. PK laikinai einantis viršininko pareigas L. D.. Jie tarnybiniuose pranešimuose nurodė bei liudytojais apklausti teismo posėdyje patvirtino, kad įtarė pareiškėją esant neblaivų pagal išorinius neblaivumo požymius (sklindantį alkoholio kvapą). Pareiškėjas 2012 m. balandžio 28 d. 00 val. buvo testuojamas alkoholio kiekio matuokliu Drager Alcotest 6810 Nr. ARYE-0403, turinčiu patikros sertifikatą (b. l. 47), bei pareiškėjui buvo nustatytas 0,67 prom. girtumas. Pareiškėjas su alkoholio matuoklio rodmenimis sutiko ir, juos užfiksavus, pasirašė patikrinimo rezultatų protokole Nr. 89 (tarnybinio patikrinimo medžiaga, b. l. 14).

Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kurie sukeltų pagrįstų abejonių atlikta jo neblaivumo patikrinimo procedūra ar rezultatu. Pareiškėjas abejones dėl matavimo priemonės rezultatų pareiškė tik po to, kai jam buvo paskirta tarnybinė nuobauda, t.y., nagrinėjant bylą teisme. Pareiškėjo girtumo faktas tarnyboje buvo nustatytas Nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų 2012 m. balandžio 28 d. akte (tarnybinio patikrinimo medžiagos, b. l. 23-24). D. L. nušalintas nuo pareigų atlikimo 2012 m. balandžio 28 d., 00 val. 01 min. D. L. atsisakė susipažinti su nušalinimo nuo darbo aktu. Darbo laiko apskaitos žiniaraštyje pažymėta, kad pareiškėjas 2012 m. balandžio 27 d. dirbo tris valandas, kadangi jis turėjo dirbti iki 2012 m. balandžio 28 d. 9 val., jis buvo nušalintas nuo pareigų likusiam tos dienos tarnybos laikui. 2012 m. balandžio 28 d. nušalinimo nuo darbo aktą pasirašė A. B. ir L. D.. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjo nušalinimo nuo darbo aktas buvo surašytas ne 2012 m. balandžio 28 d., kaip teigia pareiškėjas, o atgaline data.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjas D. L. 2012 m. balandžio 27 d. tarnybos metu buvo neblaivus. Pareiškėjo veiksmai pateko į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 7 punkte numatytą šiurkštaus tarnybinio nusižengimo apibrėžtį, už kurį jam teisėtai ir pagrįstai buvo skirta griežčiausia tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų. D. L. už tai, kad jis buvo neblaivus tarnybos metu 2003 m. gruodžio 15 d. buvo skirta nuobauda - griežtas papeikimas.

Byloje ištirtų įrodymų visuma suteikė pagrindą konstatuoti, kad Panevėžio apskr. VPK viršininko 2012 m. gegužės 31 d. įsakymas Nr. 50-TE-281 „Dėl tarnybinės nuobaudos - atleidimo iš vidaus tarnybos - skyrimo D. L.“ buvo pagrįstas ir teisėtas.

III. Pareiškėjas D. L. pateikė apeliacinį skundą (b. l. 92-106), kuriame prašo Panevėžio apygardos teismo sprendimą panaikinti kaip neteisėtą, pripažinti jam skirtą nuobaudą neteisėtą, o dėl grubių procesinių, procedūrinių pažeidimų nuobaudą laikyti netaikytina ir naikintina, pasisakyti dėl patraukimo atsakomybėn pareigūnus, dėl kurių aplaidaus požiūrio į tarnybą ir negebėjimo organizuoti darbo padalinyje, turėjo dirbti ne jam paskirtu darbo laiku, nustatytu oficialiame grafike, pasisakyti dėl patraukimo atsakomybėn pareigūnus, netinkamai pradėjusius tarnybinį patikrinimą, padariusius grubius pažeidimus tyrimą inicijuojant ir neatlikus savo tarnybinių pareigų, siekiant nustatyti apsvaigimą įstatymų apibrėžta ir griežtai nustatyta tvarka, pasisakyti dėl patraukimo Kupiškio raj. PK l.e. vadovo pareigas L. D. baudžiamojon atsakomybėn už galimą dokumentų klastojimą, o taip pat dėl nustatymo kitų su tokiu veikimu susijusių pareigūnų.

Teigia, kad su paskirta nuobauda kategoriškai nesutinka ir prašo ją panaikinti kaip skirtą neteisėtai. Tarnybinių nuobaudų skyrimo procese ypač svarbi yra procedūra, o jos pažeidimai nesuponuoja pagrindo teisėtos nuobaudos skyrimui teisėtais pagrindais. Būtent dėl netinkamai atliktų tarnybinių pareigų - nekokybiško darbo grafiko sudarymo, Kupiškio raj. PK nuolat kaitaliojami grafikai (nors pagal galiojančius teisės aktus, darbo grafikas sudaromas mėnesiui), pareiškėjas apie pasikeitusį grafiką sužinojo tik tarnybos dieną (elektroniniu paštu), elektroninio laiško neišreikalavo iš policijos el. pašto administratoriaus. Nurodo, kad gavus oficialų patvirtinimą, kad pareiškėjas buvo informuotas tik tarnybos dieną, iškiltų grėsmė kitų pareigūnų atsakomybei svarstyti. Panevėžio apskr. VPK tarnybinį patikrinimą pareiškėjo atžvilgiu pradėjo remdamiesi melagingais ir realybės neatitinkančiais duomenimis, kuriuos tarnybiniame pranešime pateikė L. D.. Jo tarnybiniuose pranešimuose pateikiami skirtingi duomenų variantai, kurie neatitinka jo realiai atliktų veiksmų įvykio metu, todėl yra melagingi.

Akcentuoja teismo šališkumą vertinant įrodymus, pvz., teismas nurodė, jog nėra duomenų, kad aktas buvo pasirašytas atbuline data, tačiau nėra minimas faktas, kad teismas nesurinko jokių įrodymų, kad pasirašytas aktas buvo nustatyta tvarka ir įstatymų reglamentuotu laiku - įvykio metu.

Tarnybiniame pranešime L. D. nurodo nušalinęs pareiškėją nuo tarnybos, kaip tai numatė galiojantys teisės aktai, tačiau, pareiškėjo teigimu, jis oficialiai nebuvo nušalintas nuo tarnybos, nes sekmadienį – 2012 m. balandžio 29 d. atvyko į darbą ir budėjo pagal grafiką nuo 8 val. iki 20 val., apie nušalinimą nuo pareigų niekas neminėjo ir L. D. net neužsiminė apie tai, kad pareiškėjas neturėtų būti darbe.

Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atsakomybę nustato Statutas, o tarnybinių patikrinimų bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtinta Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarka. Patikrinimų tvarkos 3 punkte nustatyta, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas, kurio sudėtį sudaro neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes - ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir pasekmių. Iš to darytina išvada, kad tarnybinis nusižengimas gali būti padarytas tik priešingais teisei, kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu. Nurodo, jog pažeistos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos (tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarka) 6, 7, 13, 14 punktų nuostatos. Taip pat kartoja daugumą skunde išdėstytų argumentų, remiasi LVAT praktika. Kelia klausimą, ar 2012 m. balandžio 27 d. laikytina darbo diena, atsižvelgiant į oficialų darbo grafiką.

Teigia, kad nuobauda skirta grubiai pažeidus tarnybinių patikrinimų pradžios ir atlikimo tvarką, procedūrą ir procesą, todėl nuobaudos skyrimas neteisėtas ir naikintinas.

Atsakovas Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu (b l. 113-115) į pareiškėjo D. L. apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

Paaiškina, kad 2012 m. balandžio 27 d. apie 23 val. Lietuvos kelių policijos tarnybos pareigūnai A. B. ir D. J. į Kupiškio raj. PK pristatė sulaikytą asmenį ir bendraudami su pareiškėju įtarė, kad šis yra neblaivus. Buvo iškviestas laikinai einantis Panevėžio apskr. VPK Kupiškio rajono policijos komisariato viršininko pareigas L. D.. Alkoholio matuokliu „Drager Alcotest 6810” Nr. ARYE0-403 D. L. buvo nustatytas 0,67 promilės girtumas ir pareiškėjas likusį pamainos laiką buvo nušalintas nuo tarnybos.

Dėl įvykio buvo atliktas tarnybinis patikrinimas, 2012 m. gegužės 30 d. surašyta ir patvirtinta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 50-IS-93, kurios pagrindu buvo paskirta tarnybinė nuobauda. Pareiškėjas buvo Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio patrulis, kurio pareigybės aprašymo 7.2 punktu nustatyta: „kontroliuoja keliuose ir gatvėse transporto ir pėsčiųjų eismą, Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) pažeidėjams taiko administracinio poveikio priemones”, 7.5 punkte - pagal kompetenciją skiria administracines nuobaudas KET pažeidėjams. Todėl pareiškėjui buvo privalu žinoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 (Žin., 2006, Nr. 56-2000) patvirtintas Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisykles. Žinojo, kad nesutikdamas su policijos tikrinimo rezultatais, pats gali kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą, tačiau nesikreipė, nes nebuvo tikras, kad rezultatai bus jam palankūs. Tai matyti ir iš L. D. tarnybinio pranešimo, tą patį liudytojas patvirtino ir teismo posėdžio metu.

Tarnybinis patikrinimas atliktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 metų rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos reikalavimais. 2012 m. balandžio 28 d. nušalinimo aktą pasirašė A. B. ir L. D.. Balandžio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštyje buvo pažymėta, kad D. L. 27 d. dirbo 3 valandas, iš kurių 2 valandas naktį. Kadangi jis turėjo dirbti iki balandžio 28 d. 9 val., buvo nušalintas nuo pareigų likusiam tos dienos tarnybos laikui.Pareiškėjas teigia, kad apie privalomą išėjimą į tarnybą sužinojo vos 3 valandos iki tarnybos pradžios. Panevėžio apskrities VPK Kupiškio r. PK Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio vadas I. G. tarnybiniame pranešime nurodė, kad balandžio 17 d. dėl operatyvaus valdymo grupės vyr. postinio V. J. tėvystės atostogų buvo koreguojamas darbo grafikas todėl patruliui D. L. 2012 m. balandžio 17 d. buvo pranešta, kad reikės dirbti operatyvinės grupės budėtoju nuo 2012 m. balandžio 27 d. 21 val. iki 2012 m. balandžio 28 d. 9 val.

D. L. savo kaltais veiksmais pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 7 punktą, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-347 patvirtinto Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 3, 4.24, 4.28 punktų reikalavimus, Panevėžio miesto vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2008 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 50-V-358 patvirtintų Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vidaus tvarkos taisyklių 11 punkto reikalavimus ir padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą todėl tarnybinė nuobauda - atleidimas iš vidaus tarnybos, jam paskirta esant teisėtam pagrindui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamas ginčas kilo dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2012 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr. 50-TE-281 „Dėl tarnybinės nuobaudos - atleidimo iš vidaus tarnybos - skyrimo D. L.“, kuriuo, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 1 dalies 6 punktu (atleidimas iš tarnybos), 26 straipsnio 2 dalies 4 punktu (už buvimą darbo metu apsvaigusiam nuo alkoholio, narkotikų, psichotropinių ar kitų svaigiųjų medžiagų), 53 straipsnio 1 dalies 14 punktu ir atsižvelgiant į Panevėžio apskr. VPK 2012 m. gegužės 30 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 50-IS-93, pareiškėjas D. L. buvo atleistas iš vidaus tarnybos Panevėžio apskr. VPK Kupiškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio patrulio pareigų, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėjas yra statutinis valstybės tarnautojas, todėl sprendžiant jo patraukimo tarnybinėn atsakomybėn klausimą taikytinas Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas, patvirtintas Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538. Vidaus tarnybos statutas įtvirtina pagrindinius vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atsakomybės principus, nustato skiriamų tarnybinių nuobaudų sąrašą, kriterijus, būtinus nuobaudai skirti, nuobaudų skyrimo terminus ir tvarką, kuri detaliau reglamentuota Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. IV-308 patvirtintoje Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkoje (toliau – ir Tvarka).

Pareiškėjas apeliaciniame skunde tvirtina, kad tarnybinis patikrinimas buvo atliktas grubiai pažeidus nustatytą tvarką, todėl jam skirta nuobauda negali būti laikoma teisėta, tačiau pirmosios instancijos teismas į tai neatsižvelgė.

Teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, kurioje ginčijamas įsakymas dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo, privalo įvertinti, ar įstaiga, paskyrusi pareigūnui tarnybinę nuobaudą, laikėsi tarnybinio pažeidimo tyrimo ir nuobaudos skyrimo procedūros reikalavimų, ar buvo padaryti pažeidimai, jeigu buvo – įvertinti jų pobūdį ir įtaką priimto administracinio akto (įsakymo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo) pagrįstumui ir teisėtumui. Nagrinėjamo ginčo atveju tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra buvo pradėta Panevėžio apskr. VPK viršininkui R. B. gavus Panevėžio apskr. VPK Kupiškio raj. PK laikinai einančio viršininko pareigas L. D. 2012 m. balandžio 30 d. tarnybinį pranešimą, jog pareiškėjas D. L. nušalintas nuo tarnybos nustačius jam 0,67 promilių girtumą, ir tą pačią dieną užrašius rezoliuciją „organizuoti tarnybinio patikrinimo atlikimą“. Taigi Tvarkos 6 punkto nuostatos šiuo atveju pažeistos nebuvo. Pagal Tvarkos 7 punktą tarnybinis patikrinimas atliekamas supaprastinta tvarka, jei iš gautos informacijos apie tarnybinį nusižengimą matyti akivaizdus tarnybinis nusižengimas. Tačiau jeigu tikrinamas pareigūnas savo paaiškinime ginčija tarnybinio nusižengimo padarymo faktą ar kitas reikšmingas tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybes, tarnybinis patikrinimas atliekamas laikantis bendros tvarkos. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas įvykio dieną (t. y. naktį iš 2012 m. balandžio 27 d. į 2012 m. balandžio 28 d.) jokio paaiškinimo nei l. e. Kupiškio rajono policijos komisariato viršininko pareigas, nei kitam aukštesniam pareigūnui nepateikė. Pareiškėjo 2012 m. gegužės 3 d. paaiškinime išdėstyti teiginiai leidžia manyti, kad jis iš esmės ginčija tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybes, todėl visiškai pagrįstai buvo atliktas tarnybinis patikrinimas laikantis bendros tvarkos.

Pareiškėjas taip pat nurodo, kad buvo pažeistos ir Tvarkos 13 punkto nuostatos. Tvarkos 13 punkte nustatyta, kad tikrinamas pareigūnas vadovo, turinčio teisę skirti tarnybinę nuobaudą, įsakymu, esant svarbioms priežastims (veikoje įžvelgiama nusikaltimo ar pareigūno vardo pažeminimo požymių, tikrinamas pareigūnas aktyviais veiksmais trukdo atlikti patikrinimą ar kt.), tarnybinio patikrinimo metu gali būti nušalinamas nuo pareigų <...>. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju Tvarkos 13 punktas nebuvo ir neturėjo būti taikomas. Pareiškėjui D. L. buvo taikytas ne Tvarkos 13 punktas, o Vidaus tarnybos statuto 28 straipsnio 1 ir 5 dalys bei Tvarkos 14 punktas, pagal kuriuos esant pagrindui manyti, kad pareigūnas tarnybos metu yra apsvaigęs nuo alkoholio <...>, tiesioginis jo vadovas nedelsdamas pareigūną nušalina nuo pareigų likusiam tos dienos tarnybos laikui; nušalintas nuo pareigų pareigūnas nuo nušalinimo momento grąžina pareigūno pažymėjimą, specialų ženklą, tarnybinį šaunamąjį ginklą, specialiąsias priemones ir sprogmenis vadovui, turinčiam teisę skirti į pareigas, arba jo įgaliotam pareigūnui <...>. Tad pareiškėjas visiškai pagrįstai buvo nušalintas nuo tarnybos 2012 m. balandžio 27 d. 24 val., likusiam 2012 m. balandžio 27 - 28 d. darbo laikui, iš jo buvo paimtas ginklas, o atvykti į tarnybą kitą jam darbo grafiku nustatytą budėjimo dieną, t. y. 2012 m. balandžio 29 d. pareiškėjas privalėjo. Pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo, nurodant turimus duomenis apie tarnybinį nusižengimą, pareiškėjo teises, jam buvo įteiktas 2012 m. gegužės 2 d., pareiškėjas paprašytas iki 2012 m. gegužės 7 d. pateikti paaiškinimą, taigi atsakovas tinkamai laikėsi ir Tvarkos 17 punkto reikalavimų. Tvarkos 19, 20, 21, 25, 29 punktų nuostatos nagrinėjamoje byloje taip pat nebuvo pažeistos.

ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punktu inter alia nustatyta, kad skundžiamas aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Tvarkos 14 punkte įtvirtintą teisinį reglamentavimą, įvertino Panevėžio apskr. VPK Kupiškio raj. komisariato 2012 m. balandžio 28 d. (tarnybinio patikrinimo išvada, l. 23-24) Nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų aktą (toliau – ir nušalinimo nuo darbo aktas), ir pripažįsta, jog faktas, kad minėtą aktą pasirašė ne trys, bet du pareigūnai, vertintinas kaip tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūros pažeidimas. Tačiau nuobaudų skyrimo procedūros pažeidimas laikomas esminiu ir yra pagrindas nuobaudai panaikinti tik tais atvejais, kai dėl to galėjo būti padarytos nepagrįstos ir neteisingos išvados, vertinant pareigūno veiksmus. Šiuo atveju nėra jokio pagrindo abejoti, kad pareiškėjas buvo nušalintas nuo tarnybos 2012 m. balandžio 28 d. 00 val. 01 min. likusiam budėjimo laikui. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada, jog įvertinus bylos medžiagą ir liudytojų I. G., M. Morkvėno, A. B., L. D., D. J. parodymus, nėra jokio pagrindo teigti, kad nušalinimo nuo darbo aktas buvo surašytas ir pasirašytas atbuline data pažeidžiant galiojančius teisės aktus, kaip teigia pareiškėjas. Todėl minėta aplinkybė nedaro įtakos pareiškėjui atsakovo įsakymu skirtos nuobaudos pagrįstumui ir teisėtumui.

Teismas, įvertinęs Išvadą dėl tarnybinio nusižengimo ir jos pagrindu priimtą skundžiamą Įsakymą, konstatuoja, kad jokių esminių tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinės nuobaudos (atleidimo iš valstybės tarnybos) skyrimo procedūros reikalavimų pažeidimų nebuvo padaryta. Nagrinėjamoje byloje įvertinus Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytas nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad atliekant patikrinimą buvo objektyviai nustatytos ir įvertintos visos aplinkybės, kurioms esant buvo faktinis ir teisinis pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, už kurį jam skirta anksčiau minėta tarnybinė nuobauda.

Byloje objektyviai nustatyta, kad pareiškėjas 2012 m. balandžio 27 d. tarnyboje buvo neblaivus: alkoholio kiekio matuokliu Drager Alcotest 6810 Nr. ARYE-0403 jam nustatytas 0,67 prom. girtumas.

Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 4.24 punktas nustato, kad policijos pareigūnai tarnybinėje veikloje turi nepiktnaudžiauti psichiką veikiančiomis medžiagomis, o 4.28 punktas įtvirtina nuostatą, jog policijos pareigūnai tarnybinėje veikloje turi vadovautis visuotinai priimtomis moralės normomis, savo elgesiu stengtis būti pavyzdžiu kitiems asmenims. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato vidaus tvarkos taisyklių (Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2010 m. kovo 2 d. įsakymo Nr. 50-V-129 redakcija) 11 punktas draudžia darbuotojams darbo metu, darbo vietoje vartoti alkoholinius gėrimus, būti neblaiviems ar apsvaigusiems nuo narkotinių ar toksinių medžiagų.

Pagal Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 1 dalį, už tarnybinius nusižengimus, atsižvelgiant į jų pobūdį, padarymo priežastis, nusižengusiojo kaltės laipsnį, asmenybę, sukeltus padarinius ir kitas aplinkybes, pareigūnui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) laipsnio pažeminimas viena pakopa; 5) perkėlimas į viena pakopa žemesnes pareigas; 6) atleidimas iš vidaus tarnybos. Iš šios 26 straipsnio dalies matyti, kad jos nuostatos yra adresuotos visų tarnybinių nuobaudų (tarp jų ir atleidimui iš vidaus tarnybos) skyrimo atvejams. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pagal Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 2 dalies 4 punktą, tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos gali būti skiriama už buvimą darbo metu apsvaigusiam nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų svaigiųjų medžiagų. To paties statuto 53 straipsnio 1 dalies 14 punkte nustatyta, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, jei paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas D. L. pasirašytinai buvo supažindintas ir su Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. gegužės 17 d. įsakymu „Dėl tarnybinių nusižengimų ir teisės pažeidimų prevencijos“ Nr. 5-V-437 (tarnybinio patikrinimo išvada, l. 25-28), kurio 1.2 punkte nurodyta, jog darbuotojo neblaivumą (girtumą) ar apsvaigimą tarnybos metu vertinti kaip šiurkštų tarnybos drausmės pažeidimą, už kurį Vidaus tarnybos statute ir Valstybės tarnybos įstatyme numatyta galimybė skirti griežčiausią nuobaudą – atleidimą iš pareigų.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamuose valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A525-1457/2010; 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008, 2008 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-845/2008, 2012 m. gegužės 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-347/2012 ir kt.).

Pareiškėjas teigia, kad 2012 m. balandžio 27 d. jis dirbo ne pagal grafiką, su kuriuo buvo supažindintas pasirašytinai, o pagal darbo grafiką, gautą elektroniniu paštu 2012 m. balandžio 27 d. apie 17 val., kuomet sužinojo, kad į tarnybą turi atvykti nuo 21 val. Patrulių būrio vadas I. G. tarnybiniame pranešime nurodė (tarnybinio patikrinimo išvada, l. 33), jog 2012 m. balandžio 17 d. dėl operatyvaus valdymo grupės vyr. postinio V. J. tėvystės atostogų buvo koreguojamas darbo grafikas, todėl patruliui D. L. 2012 m. balandžio 17 d. buvo pranešta, kad reikės dirbti operatyvinės grupės budėtoju nuo 2012 m. balandžio 27 d. 21 val. iki 2012 m. balandžio 28 d. 9 val. Pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytojas I. G. taip pat parodė, kad klausimas dėl D. L. budėjimo pakeistu darbo grafike laiku su juo buvo derintas telefonu. Pažymėtina, kad įrodymus bei duomenis, kuriais pareiškėjas grindžia savo reikalavimus, turi pateikti pats pareiškėjas. Argumento, jog pareiškėjas apie atvykimą į tarnybą sužinojo tą pačią dieną (t. y. 2012 m. balandžio 27 d.) apie 17 val., D. L. įrodymais nepagrindė (teismui nepateikė el. paštu gauto laiško). Pareiškėjas nurodė, jog šią aplinkybę patvirtinančio dokumento negali pateikti, nes nebeturi galimybės naudotis tarnybine el. pašto dėžute. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas prašė atsakovo pateikti minėtą el. laišką ir jam buvo atsisakyta jį išduoti. Kita vertus, ši aplinkybė esminės reikšmės byloje neturi, kadangi pareiškėjas į tarnybą minėtą dieną atvyko ir nepasinaudojo Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato vidaus tvarkos taisyklių 6 punkte numatyta galimybe informuoti savo tiesioginį vadovą apie negalėjimą būti tarnyboje 2012 m. balandžio 27 d.

Darbuotojo neblaivumo faktą turi įrodyti darbdavys. Šis faktas atsakovo nustatytas (įrodytas) tarnybinio patikrinimo medžiaga, kurioje surinktų duomenų teisminę patikrą atliko pirmosios instancijos teismas. Patikrinusi bylą teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą vertinti į bylą pateiktų įrodymų visumą kitaip nei juos įvertino pirmosios instancijos teismas. Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kurie sukeltų pagrįstų abejonių atlikta pirmine jo neblaivumo patikrinimo procedūra ir suteiktų pagrindą suabejoti jos rezultatu. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjo neblaivumas buvo patikrintas matavimo priemone, turinčia galiojantį patikros sertifikatą, todėl abejoti matavimo rezultatais nėra jokio pagrindo.

Pareiškėjas nurodo, jog jam nebuvo pasiūlyta vykti pasitikrinti neblaivumo medicinos įstaigoje. Atsakydama į šį argumentą, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas pakankamai ilgą laiką buvo Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio patrulis, kurio pareigybės aprašyme nustatyta, jog jis kontroliuoja keliuose ir gatvėse transporto ir pėsčiųjų eismą, KET pažeidėjams taiko administracinio poveikio priemones, pagal kompetenciją skiria administracines nuobaudas KET pažeidėjams. Todėl, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjui buvo privalu žinoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintas Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisykles, o kartu ir tai, kad nesutikdamas su policijoje atlikto tikrinimo rezultatais, pats gali kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą. Nušalinimo nuo darbo akte nurodyta, kad pareiškėjas atsisakė medicininės apžiūros atlikimo. Minėtą aplinkybę patvirtino liudytojai A. B. ir L. D.. Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, šį pareiškėjo D. L. apeliacinio skundo teiginį teisėjų kolegija vertina kaip gynybinę poziciją.

Konstatavus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus, t. y. kad D. L. 2012 m. balandžio 27 d. tarnybos metu buvo neblaivus, jis yra kaltas dėl tokių savo veiksmų, taip pat tai, kad tarp pareiškėjo veiksmų ir jo buvimo tarnyboje neblaiviam yra priežastinis ryšys, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad tarnybinė nuobauda pareiškėjui buvo paskirta teisėtai ir pagrįstai.

Pareiškėjo argumentą, esą pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus vertino netinkamai ir neobjektyviai, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą. Šie pareiškėjo teiginiai pagrįsti tik jo subjektyvia nuomone. ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Patikrinusi bylą (ABTĮ 136 str.) teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai atskleidė bylos esmę, visapusiškai ir išsamiai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, motyvuotai išsprendė pareiškėjo reikalavimus, priimtą sprendimą pagrindė pagal įrodymų vertinimo taisykles ištirtais įrodymais. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo.

Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl liudytojais apklaustų pareigūnų parodymų prieštaringumo atmetami kaip nepagrįsti, nes pareiškėjas nenurodė kokių liudytojų parodymai ir kaip konkrečiai prieštarauja vieni kitiems.

Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Dėl to pareiškėjo apeliacinis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo D. L. apeliacinį skundą atmesti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė