03fedade-dc82-410c-b76d-ec993ca17bc8 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2A-1360/2013Procesinio sprendimo kategorija: 50.9 LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. gruodžio 5 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vyto Miliaus, Marytės Mitkuvienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Ratio ir ko“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3050-585/2012 pagal bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Ratio ir ko“ ieÅ¡kinį atsakovui akcinei bendrovei „SEB lizingas“ dėl sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo.Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė 2007 m. rugpjūčio 23 d. UAB „Ratio ir ko“ ir AB „SEB lizingas“ sudarė iÅ¡perkamosios nuomos sutartį dėl miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimo ir naudojimo.Kauno apygardos teismo 2009 m. vasario 18 d. nutartimi UAB „Ratio ir ko“ iÅ¡kelta bankroto byla.IeÅ¡kovas BUAB „Ratio ir ko“ kreipėsi į teismÄ ir ieÅ¡kiniu prašė pripažinti niekine ir negaliojančia 2007 m. rugpjūčio 23 d. iÅ¡perkamosios nuomos sutartį bei taikyti dviÅ¡alę restitucijÄ , grÄ Å¾inant atsakovui ginčo žemės sklypÄ , o ieÅ¡kovui – 39 740,65 Lt dydžio įmokas ir su tuo susijusius mokėjimus.

Nurodė, kad žemė negali bÅ«ti lizingo sutarties dalyku (CK 1.80 str. 1 d., 6.568 str. 1 d.). II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2012 m. spalio 10 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas jau iki nuomos sutarties sudarymo turėjo nuosavybės teises į ginčo žemės sklypÄ , o iÅ¡perkamosios nuomos sutarties sudarymas ir vėlesnis 2007 m. rugpjūčio 30 d. pirkimo - pardavimo sutarties su atsakovu sudarymas užtikrino ieÅ¡kovo kreditavimÄ atsakovo lėšomis, o atsakovui nuosavybėn perduotas žemės sklypas atliko kredito grÄ Å¾inimo užtikrinimo funkcijÄ , kas savaime neprieÅ¡tarauja įstatymui ir nėra draudžiama.

Pažymėjo, kad žemės lizingo draudimas susijęs su lizingo kaip finansinės nuomos specifika, kai sutarties objektas tarnauja tiesioginiu verslo tikslu, į lizingo objektÄ nukreipiant lizingo gavėjo (verslo subjekto) veiklÄ ir taip lizingo objektÄ paverčiant betarpiÅ¡ku verslo objektu, t. y. verslo priemone (CK 6.567 str.), o konkrečiu atveju ieÅ¡kovui iki ginčo sutarties sudarymo valdžius ginčo žemės sklypÄ , Å¡io sklypo naudojimo pobÅ«dis ieÅ¡kovo veikloje nepakito. Be to, iÅ¡perkamoji nuoma numato besÄ lyginį nuomininko nuosavybės teisių įgijimÄ (CK 6.503 str.), o lizingo kaip finansinės nuomos sutartis ne tik nesusijusi su privalomu lizinguojamo daikto nuosavybės teisių perleidimu sumokėjus lizingo įmokas, bet verslo praktikoje paprastai taikoma lizingo gavėjui apskritai neturint tikslo įsigyti nuosavybės teisių į lizingo objektÄ , o turint tikslÄ už užmokestį gauti valdyti ir naudoti lizingo objektÄ kaip priemonę savo verslui vykdyti.

Tokiu bÅ«du pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Å¡alys nesudarė draudžiamos įstatymu lizingo sutarties, kitoks sutarties, sudarytos ieÅ¡kovo valia ir akivaizdžia jo iniciatyva, aiÅ¡kinimas bÅ«tų labai nesÄ Å¾iningas atsakovo, patyrusio dėl sudarytų sandorių ir neginčijamo žemės sklypo vertės kritimo nuostolius, atžvilgiu, juo labiau, kad ieÅ¡kovas yra bankrutuojanti įmonė ir restitucijos taikymo atveju realus bÅ«tų tik vienaÅ¡alės, nenaudingos atsakovui restitucijos įvykdymas, dėl ko restitucija nustatytomis aplinkybėmis apskritai neturėtų ir negalėtų bÅ«ti taikoma (CK 6.145 str. 2 d.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas BUAB „Ratio ir ko“ praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 10 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti. Nurodo Å¡iuos argumentus:Skundžiamas sprendimas visiÅ¡kai nemotyvuotas ir neargumentuotas, teismas neatliko jokios įrodymų analizės, nepateikė jokių argumentų dėl įrodymų vertinimo (CPK 329 str. 2 d. 4 p.).Ginčijamoje sutartyje, prieÅ¡ingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, nėra numatyta jokio atsakovo įsipareigojimo iÅ¡nuomoti su teise iÅ¡sipirkti žemės sklypÄ po to, kai ieÅ¡kovas jį pirkimo – pardavimo sutartimi parduos atsakovui.Ginčo sutartis visiÅ¡kai atitinka CK 6.567 straipsnyje įtvirtintÄ lizingo (finansinės nuomos) sutarties sampratÄ , nes bÅ«tent pagal lizingo sutartį lizingo davėjas įsipareigoja ateityje įsigyti ir perduoti lizingo gavėjui bÅ«tent lizingo gavėjo nurodytÄ daiktÄ , o iÅ¡perkamosios nuomos sutarties atveju nuomotojas iÅ¡nuomoja jam nuosavybės teise jau priklausantį daiktÄ .

Be to, iÅ¡perkamosios nuomos atveju turto nuomos mokesčio dalis, atėmus stabiliÄ turto iÅ¡pirkimo įmokos dalį, turėtų bÅ«ti vienodas ir stabilus dydis, nelogiÅ¡ka bÅ«tų sumokėti su finansavimo paslaugų teikimu susijusius papildomus mokesčius (sutarties 6.2.6 p.), suteikti atsakovui priimtinÄ papildomÄ prievolių užtikrinimÄ (8.1.22 p.).Teismas neatsižvelgė ir nepasisakė dėl ieÅ¡kovo argumentų, kad netgi pats atsakovas daugelyje savo pasiraÅ¡ytų dokumentų (2009 m. birželio 10 d. priėmimo – perdavimo akte, 2012 m. sausio 24 d. pažymoje Nr. 02-03-01-625, 2010 m. liepos 14 d. raÅ¡te Nr. 02-4290 „Dėl kreditorinio reikalavimo patikslinimo“, 2008 m. birželio 3 d. raÅ¡te Nr. 02-1518 „Dėl sutarčių nutraukimo“) pats pripažino, jog buvo sudaryta bÅ«tent lizingo, o ne iÅ¡perkamosios nuomos sutartis.Atsakovas atsiėmė sutarties dalykÄ ir pats savo 2010 m. liepos 14 d. raÅ¡te Nr. 02-4290 „Dėl kreditorinio reikalavimo patikslinimo“ reikalauja bÅ«tent tokio dydžio nuostolių, kurie atsakovÄ grÄ Å¾intų į padėtį, kokia bÅ«tų buvusi, jeigu lizingo gavėjas bÅ«tų tinkamai įvykdęs sutartį (CK 6.574 str.), ko ieÅ¡kovas neprivalėtų kompensuoti iÅ¡perkamosios nuomos atveju.Jeigu Å¡alys nebÅ«tų planavę žemės sklypo naudojimo pobÅ«džio pakeitimų, tai akivaizdu, kad jokių sÄ lygų dėl naudojimo pobÅ«džio pakeitimo (sutarties 8.1.13, 8.1.21 p.) sutartyje nebÅ«tų.Lizingo gavėjui sudaroma galimybė naudotis už užmokestį ne pačiu daiktu, bet lizingo davėjo finansiniais resursais (CK 6.567 str.), o iÅ¡perkamosios nuomos atveju nuomininkas naudojasi ne nuomotojo finansiniais resursais, bet nuomotojo daiktu.Teismas nenurodė jokio iÅ¡imtinio atvejo, dėl ko netaikytina dviÅ¡alė restitucija.

Apelianto nuomone, konkrečiu atveju ieÅ¡kovo padėtis dėl restitucijos taikymo nepagrįstai ir nesÄ Å¾iningai (CK 6.145 str. 2 d.) nepagerėtų, kadangi atsakovas gautų 530 000 Lt vertės žemės sklypÄ , o ieÅ¡kovas gautų tik 39 740,65 Lt įmokų ir kitų susijusių mokėjimų.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas AB „SEB lizingas“ praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 10 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad esant aiÅ¡kiems įrodymams, jog ieÅ¡kovas siekė atgauti nuosavybės teisę į ginčo miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypÄ (sutarties 3.9.4 p.), ir ieÅ¡kovui neįrodžius, jog minėtas sklypas buvo naudojamas verslo tikslais įmonės veikloje, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieÅ¡kovas ir atsakovas nesudarė lizingo sutarties.

Tuo tarpu taikant visiÅ¡kÄ restitucijÄ , ieÅ¡kovas, bÅ«damas bankrutuojančia įmone, neturėtų galimybės grÄ Å¾inti 530 000 Lt, kuriuos jam paskolino AB „SEB lizingas“. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkinamas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju, ieÅ¡kovas nurodo, kad egzistuoja CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, tačiau glaustų motyvų, kodėl ginčijama sutartis negali bÅ«ti laikoma lizingo sutartimi, nurodymas (iÅ¡ esmės tai siejant su lizingo objekto kaip verslo priemonės specifika) nesudaro pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra be motyvų.Vadovaujantis CK 6.568 straipsnio 1 dalimi, lizingo sutarties dalyku gali bÅ«ti bet kokie nesunaudojami kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, iÅ¡skyrus žemę ir gamtos iÅ¡teklius.

Tačiau, visų pirma, pažymėtina, kad konkrečiu atveju ginčijama ne lizingo, o iÅ¡perkamosios nuomos sutartis (4 – 14 b. l.), o Å¡ios sutarties pripažinti lizingo sutartimi ir taikyti CK 1.80 straipsnyje numatytas teisines pasekmes nėra pagrindo. Žemė pagal įstatymÄ yra eliminuota iÅ¡ lizingo sutarties dalyku galinčių bÅ«ti daiktų sÄ raÅ¡o atsižvelgiant į lizingo tikslus (CK 6.567 str. 1 d.) ir jo dalyko ypatumus, vienas iÅ¡ kurių – amortizacija, tačiau įstatyme neįtvirtinta absoliutaus draudimo sudaryti komercinius sandorius dėl žemės, t. y. privačios žemės nuomos ar pirkimo – pardavimo sutartis, taip pat susitarti dėl Å¡ių sutarčių elementų derinio vienoje sutartyje, o pirmenybė turi bÅ«ti teikiama Å¡alių valiai sukurti jų siekiamus civilinius teisinius santykius ir sutartis gali bÅ«ti kvalifikuojama vadovaujantis giminingų sutarčių teisės institutų normomis, pvz. kaip iÅ¡perkamosios nuomos, pirkimo pardavimo iÅ¡simokėtinai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2013).

CK 6.503 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuomos sutartis gali numatyti, jog iÅ¡nuomotas daiktas pereina nuomininkui nuosavybės teise pasibaigus nuomos sutarties terminui arba iki Å¡io pabaigos, jeigu nuomininkas sumoka visÄ sutartyje numatytÄ kainÄ (iÅ¡perkamoji nuoma), o iÅ¡ ginčijamos 2007 m. rugpjūčio 23 d. sutarties 12.2, 13, 14 punktų aiÅ¡ku, kad konkrečiu atveju nuosavybės teisės į ginčo sutarties dalyku esančiÄ miÅ¡kų Å«kio paskirties žemę buvo siejamas bÅ«tent su atsiskaitymu pagal Å¡alių numatytÄ grafikÄ (4a – 7 b. l.).

Tuo tarpu turto perdavimo ir naudojimo (nors ir neįvardinto nuoma) tvarka numatyta sutarties 5 ir 6 punktuose (klientas įgijo teisę naudotis turtu nuo pirkimo – pardavimo sutarties pasiraÅ¡ymo momento), todėl nėra pagrindo teigti, kad ginčo sutartyje nenumatytas atsakovo įsipareigojimas iÅ¡nuomoti turtÄ su teise jį iÅ¡sipirkti (CK 6.193 str.). Apelianto teigimu, iÅ¡perkamosios nuomos dalyku gali bÅ«ti tik atsakovui nuosavybės teise jau priklausantis daiktas, tačiau pažymėtina, kad pagal 2007 m. rugpjūčio 30 d. sudarytos pirkimo – pardavimo sutarties 3.6 punktÄ (32 b. l.) nuosavybės teisė į žemės sklypÄ atiteko atsakovui.

Tuo tarpu tai, kad ginčijama 2007 m. rugpjūčio 23 d. sutartimi iÅ¡ esmės buvo sutarta dėl bÅ«simo atsakovo daikto iÅ¡pirkimo (ypač įvertinant tai, kad abi sutartis, aiÅ¡kiai suprasdamos jų tarpusavio ryšį, sudarė tos pačios Å¡alys) negali lemti iÅ¡perkamosios nuomos sutarties pripažinimo lizingo sutartimi. Atitinkamai tai, kad pagal Å¡alių numatytÄ mokėjimų grafikÄ (4 – 7 b. l.) pastoviai didėjo sumos turto vertei dengti dalis ir mažėjo palÅ«kanų dalis, nekintant bendrai mokėtinai sumai, o taip pat tai, kad pagal iÅ¡perkamosios nuomos sutartį buvo numatyta detaliojo plano pakeitimų ir statybų darbų atlikimo galimybės, gavus iÅ¡ankstinį turto savininko sutikimÄ (sutarties 8.1.13, 8.1.21 p.) priklausė tik nuo ginčo sutarties Å¡alių valios (CK 6.156 str. 4 d.).Kaip jau minėta, lizingo dalykui bÅ«dinga amortizacija, susijusi su jo naudojimu verslo tikslais, kas visiÅ¡kai nebÅ«dinga žemei, o tai, kad pats atsakovas atskiruose neprocesiniuose dokumentuose ginčijamÄ iÅ¡perkamosios nuomos sutartį įvardija kaip lizingo sutartį (41 – 44, 57 b. l.), neturi reikÅ¡mės teisingam ginčo iÅ¡sprendimui.

Tuo tarpu atsakovo finansinio reikalavimo tvirtinimas BUAB „Ratio ir ko“ bankroto byloje nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas, o kreditorių ir jų reikalavimų sÄ raÅ¡o patikslinimai bankroto byloje galimi iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylÄ arba sprendimÄ dėl įmonės pabaigos (Ä®monių bankroto įstatymo 26 str. 1 d.). Atitinkamai konstatavus, kad ginčijama žemės sklypo iÅ¡perkamosios nuomos sutartis negali bÅ«ti pripažinta lizingo sutartimi, apelianto argumentai, susiję su restitucijos taikymu (CK 1.80 str. 2 d., 6.145 str.), konkrečiu atveju yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi, todėl dėl jų nepasisakytina.

Atsižvelgiant į visas aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ dėl apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytų argumentų nėra pagrindo.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 10 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                 Konstantinas Gurinas                                                                  Vytas Milius                                                                  Marytė Mitkuvienė