Legislator Case Law & Legislation
03fcedb2-c244-4886-9a03-3bf7da7d2806 AI generated

03fcedb2-c244-4886-9a03-3bf7da7d2806 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 03fcedb2-c244-4886-9a03-3bf7da7d2806
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. kovo 30 d. sprendimo Nr. 2.7-79-16046 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui T. S.“ dalį dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra į 4,43 ha ploto, esančio (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini));

Legislator headnote

AI generated

03fcedb2-c244-4886-9a03-3bf7da7d2806 · Lietuvos apeliacinis teismas: Kasacinis teismas nurodė, kad nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme iÅ¡ naujo bÅ«tina vertinti ar pradiniu ieÅ¡kiniu pasirinktas restitucijos bÅ«das (piniginiu ekvivalentu) visiÅ¡kai apgina vieÅ¡Ä jį (valstybės) interesÄ , ar nustatyta gražinto atsakovui nekilnojamojo turto vertė atitinka tikrÄ jÄ turto vertę, bÅ«tina svarstyti klausimÄ dėl restitucijos taikymo natÅ«ra, spręsti dėl žemę įgijusių asmenų sÄ Å¾iningumo. PatikslintÄ ieÅ¡kinį grindžia tuo, kad panaikintais Vilniaus apskrities virÅ¡ininko sprendimais atsakovui T.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. 2A-274-516/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00412-2009-1 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.4.1; 2.6.7. LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. balandžio 13 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Rasos GudžiÅ«nienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kačinskienės ir Danguolės Martinavičienės teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovų T.

S., B. G. J., V. C. ir N. R. C. bei trečiojo asmens V. J. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1175-232/2020 pagal ieÅ¡kovo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio vieÅ¡Ä jį interesÄ , patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Žemės Å«kio ministerijos, T. S., B. G. J., V. C., N. R. C. dėl restitucijos taikymo, įsiteisėjusiu teismo sprendimu panaikinus Nacionalinės žemės tarnybos sprendimus dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo, pripažinus sandorius ir turto perdavimo–priėmimo aktus negaliojančiais, dalyvajant trečiajam asmeniui, nepareiÅ¡kiančiam savarankiÅ¡kų reikalavimų V.

J.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras, ginantis vieÅ¡Ä jį interesÄ , patikslinęs ieÅ¡kinį, prašė taikyti restitucijÄ natÅ«ra ir priteisti valstybei iÅ¡ atsakovo B. G. J. 32,80 ha ploto žemės sklypÄ (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), priteisti iÅ¡ atsakovo V. C. ir N. R. C. solidariai 50 000 Lt atsakovui B. G. J., priteisti iÅ¡ atsakovo T. S. 50 000 Lt atsakovams V.

C. ir N. R. C..

2. Nurodė, kad Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros vyriausiasis prokuroras, ginantis vieÅ¡Ä jį interesÄ , kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl Vilniaus apskrities virÅ¡ininko sprendimų ir sandorių panaikinimo, praÅ¡ydamas:

1) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. kovo 30 d. sprendimo Nr. 2.7-79-16046 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui T. S.“ dalį dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra į 4,43 ha ploto, esančio (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini));

2) panaikinti Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2008 m. birželio 9 d. sprendimÄ Nr. 2.7-79-17368 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimo kaimo vietovėje piliečiui T. S.“;

3) pripažinti negaliojančia 2009 m. balandžio 17 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, kuria T. S. pardavė 32,80 ha ploto žemės sklypÄ , kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), V. C.; 4) pripažinti negaliojančiu 2009 m. balandžio 17 d. turto perdavimo–priėmimo aktÄ , kuriuo T. S. perdavė 32,80 ha ploto žemės sklypÄ , kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), V. C.;

5) pripažinti negaliojančia 2009 m. birželio 2 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, kuria N. R. C. ir V. C. pardavė 32,80 ha ploto žemės sklypÄ , kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje B. G. J.;

6) pripažinti negaliojančiu 2009 m. birželio 2 d. turto perdavimo–priėmimo aktÄ , kuriuo N. R. C. ir V. C. perdavė 32,80 ha ploto žemės sklypÄ , kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), B. G. J.;

7) taikyti restitucijÄ piniginiu ekvivalentu, priteisti valstybei iÅ¡ T. S. 50 000 Lt, kuriuos jis gavo pagal ginčijamÄ 2009 m. balandžio 17 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį;

8) taikyti restitucijÄ natÅ«ra, įpareigoti T. S. grÄ Å¾inti valstybei 4,20 ha žemės sklypÄ , kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini));

9) taikyti restitucijÄ natÅ«ra, įpareigoti T. S. grÄ Å¾inti valstybei 5,75 ha ploto žemės sklypo dalį, esančiÄ 8,94 ha ploto žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Vilniaus apygardos teismas 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. birželio 18 d. sprendimu paliko Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimÄ nepakeistÄ . Lietuvos Aukščiausias Teismas 2014 m. balandžio 7 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 18 d. nutarties dalį ir Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimo dalį dėl restitucijos piniginiu ekvivalentu taikymo panaikino ir Å¡iÄ bylos dalį perdavė nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui.

Kasacinis teismas nurodė, kad nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme iÅ¡ naujo bÅ«tina vertinti ar pradiniu ieÅ¡kiniu pasirinktas restitucijos bÅ«das (piniginiu ekvivalentu) visiÅ¡kai apgina vieÅ¡Ä jį (valstybės) interesÄ , ar nustatyta gražinto atsakovui nekilnojamojo turto vertė atitinka tikrÄ jÄ turto vertę, bÅ«tina svarstyti klausimÄ dėl restitucijos taikymo natÅ«ra, spręsti dėl žemę įgijusių asmenų sÄ Å¾iningumo. PatikslintÄ ieÅ¡kinį grindžia tuo, kad panaikintais Vilniaus apskrities virÅ¡ininko sprendimais atsakovui T.

S. nuosavybės teisės atkurtos pažeidžiant imperatyvias įstatymo nuostatas į didesnį, nei įstatyme numatytÄ , žemės plotÄ . Neteisėtai gražintos ir parduotos žemės vertė Nekilnojamojo turto registro duomenimis yra žymiai didesnė, nei kaina, už kuriÄ ji buvo parduota atsakovams N. R. ir V. C.. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė 3. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu praÅ¡ymÄ kreiptis į Konstitucinį teismÄ atmetė; ieÅ¡kinį tenkino ir taikė restitucijÄ natÅ«ra – priteisė valstybei iÅ¡ atsakovo B.

G. J. 32,80 ha ploto žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini); priteisė iÅ¡ V. C. ir N. R. C. solidariai B. G. J. 14 481 Eur; priteisė iÅ¡ T. S. 14 481 Eur V. C. ir N. R. C..

4. Teismas nustatė, kad atsakovui T. S. nuginčytais administraciniais aktais buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko, atsakovo senelio D. M. iki 1940 metų nacionalizacijos valdytÄ Å¾emę, pažeidžiant Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , 32,80 ha virÅ¡ijant minėtoje įstatymo nuostatoje nustatytÄ leidžiamÄ atkurti 150 ha plotÄ . Teismo vertinimu, tai, kad dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ vykdžiusių institucijų klaidų ir nesusižinojimo tarpusavyje neteisėtai, pažeidžiant imperatyvias AtkÅ«rimo įstatymo nuostatas, atsakovui T.

S. nuosavybės teisių buvo atkurta daugiau, nei numatyta įstatyme, negali lemti restitucijos taikymo, įpareigojant grÄ Å¾inti tai, kas buvo perduota atsakovui T. S. neteisėtai, pažeidžiant įstatymo imperatyvias nuostatas. Teismas nustatė, kad bylas nagrinėję teismai konstatavo, jog imperatyvioji įstatymo norma buvo pažeista ir dėl T. S. atstovo nesÄ Å¾iningų veiksmų, nes atstovas, dalyvaudamas nuosavybės teisių atkÅ«rimo procese, žinojo į kokio dydžio žemės plotÄ nuosavybė gali bÅ«ti atkuriama, tačiau sÄ moningai Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijai nepateikė informacijos apie kitoje apskrityje jau priimtus sprendimus dėl nuosavybės teisių T.

S. atkūrimo. T. S. įgaliotinis, tvarkydamas šio asmens nuosavybės teisių atkūrimo dokumentus jo vardu, turėjo išmanyti ir išmanė nuosavybės teisių atkūrimui taikomus įstatymų reikalavimus.

5. Teismas nurodė, kad kasacinis teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ , pažymėjo, jog V. J., kaip T. S. įgaliotinio, veiksmai, kuriais jis, nuslėpdamas informacijÄ apie jau atkurtas nuosavybės teises kitoje Lietuvos apskrityje, inicijavo neteisėtÄ nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ Ä¯ didesnį, nei įstatymo leidžiama, žemės plotÄ , laikytini pažeidžiantys vieÅ¡Ä jį interesÄ ir tai sudaro pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad T. S. nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypÄ buvo atkurtos neteisėtai, o vėlesni T. S., tiksliau – jo įgaliotinio V. J.– veiksmai, kuriais jis perleido ginčo žemės sklypÄ tretiesiems asmenims, laikytini prieÅ¡taraujančiais teisės normoms, nes T. S., neteisėtai įgijęs nuosavybės teises į ginčo žemės sklypÄ , negalėjo disponuoti Å¡iuo nekilnojamojo turto objektu.

6. Teismas pažymėjo, kad atsakovo T. S. atstovo nurodytos aplinkybės, jog atsakovui teikiant praÅ¡ymÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į ginčo sklypÄ jam dar nebuvo atkurtos nuosavybės teisės VilkaviÅ¡kio rajone, nekeičia fakto, kad jis sÄ moningai pateikė praÅ¡ymus atkurti nuosavybę į didesnį nei įstatyme numatytÄ Å¾emės plotÄ ir tuo pačiu prarado įstatyme numatytÄ galimybę buvusioje žemės valdoje, kuri virÅ¡ijo 150 ha, pasirinkti pageidaujamÄ Å¾emės sklypo, miÅ¡ko, vandens telkinio, į kuriuos jam pagal šį įstatymÄ turi bÅ«ti atkurtos nuosavybės teisės, vietÄ .

7. Teismas sprendė, kad asmenų, sudariusių panaikintus sandorius dėl ginčo sklypo pirkimo–pardavimo veiksmai negali bÅ«ti pripažinti sÄ Å¾iningais. Teismas nustatė, kad ginčo žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį V. J., kaip pardavėjo T. S. įgaliotas asmuo, su pirkėju V. C. sudarė 2009 m. balandžio 17 d. Nepraėjus nei dviem mėnesiams, 2009 m. birželio 2 d. V. J., veikdamas kaip savo mažamečio sÅ«naus įstatyminis atstovas, pirkėjo vardu pasirašė pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kuriÄ , mažamečio sÅ«naus vardu pirko ginčo sklypÄ už tÄ pačiÄ 50 000 Lt kainÄ iÅ¡ V. ir R.

C.. Å ios aplinkybės, teismo vertinimu, leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog V. ir R. C. neturėjo intereso įsigyti ginčo sklypo ir dvi paminėtos pirkimo–pardavimo sutartys buvo inicijuotos V. J. dėl to, kad bÅ«damas T. S. atstovu jis negalėjo pats su savimi, kaip nepilnamečio B. G. J. atstovu, sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį tiesiogiai, todėl buvo sudarytas tarpinis pirkimo–pardavimo sandoris. Tai, kad bylos nagrinėjimo metu B. G. J. yra sulaukęs pilnametystės, teismo vertinimu, nepaneigia, kad sandorio sudarymo metu jo įstatyminis atstovas, sudarydamas panaikintus ginčo sandorius (pirkimo – pardavimo sutartis ir turto priėmimo perdavimo aktÄ ), veikė nesÄ Å¾iningai ir kad minėtais sandoriais perleistas turtas įgytas neteisėtai, pažeidus imperatyvias įstatymo nuostatas.

Teismas rėmėsi bendruoju teisiniuose santykiuose taikomu principu, kad kai asmuo veikia per įgaliotÄ atstovÄ , laikoma, kad jis veikia pats, o jo veiksmų teisėtumas ir sÄ Å¾iningumas vertinami pagal jo atstovo (Å¡iuo atveju atstovo pagal įstatymÄ ) veiksmų teisėtumÄ ir sÄ Å¾iningumÄ .

8. Teismas atmetė atsakovų teiginius, kad restitucija netaikytina arba, jÄ pritaikius, atsakovui turėtų bÅ«ti priteisiama 76 200 Eur kompensacija pagal dabartinę turto rinkos vertę, nes dėl ilgai, net 11 metų trukusių ginčų nagrinėjimo teismuose, atsakovui nekliudant naudotis ginčo sklypo dalimi, sklypo vertė yra žymiai iÅ¡augusi, kad atsakovas B. G. J. ir jo tėvas bei įstatyminis atstovas V. J. visÄ laikÄ mokėjo žemės mokesčius. Teismas konstatavo, kad ginčo nagrinėjimas užtruko, nes bÅ«tent atsakovo įstatyminis atstovas ir tuo pačiu atsakovo T. S. įgaliotinis V. J. po to, kai kasacinis teismas bylos dalį dėl restitucijos taikymo gražinimo nagrinėti iÅ¡ naujo Vilniaus apygardos teismui, inicijavo visÄ eilę teisminių procesų, dėl kurių, jam pačiam praÅ¡ant, nagrinėjama byla buvo stabdoma.

9. Teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartimi buvo paskirta praÅ¡omo gražinti natÅ«ra nekilnojamojo turto objekto ekspertizė, siekiant nustatyti kokia buvo turto vidutinė rinkos vertė ginčo sandorių sudarymo metu (2009 metais). Teismas nustatė, kad pagal teismo eksperto pateiktas Turto ekspertizės akto iÅ¡vadas ginčo nekilnojamojo turto vertė 2009 metais buvo 42 600 Eur. Teismas konstatavo, kad atsakovų nurodyta aplinkybė, jog nekilnojamojo turto registro duomenimis ginčo sklypo vertė 2015 metais buvo 52 800 Eur, o 2020 metais – 76 200 Eur, nesudaro pagrindo teigti, kad valstybė, dėl valstybės institucijų kaltės panaikinus sandorius ir pritaikius restitucijÄ natÅ«ra, įgytų didelės vertės turtÄ , tuo tarpu atsakovas nepagrįstai jo netektų.

Teismo sprendimu, tai, kad žemės kainos nuo 2009 metų kilo nuolat, nepriklausomai nuo įdedamų investicijų, pripažintina neįrodinėtina, visiems žinoma aplinkybe (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Teismas nurodė, kad atsakovai nepateikė jokių įrodymų, jog atliko kokius nors ginčo sklypo priežiūros darbus, pagerinimus, dėl kurių sklypo vertė galėjo padidėti, o mokėdami žemės mokesčius turėjo visas galimybes naudotis ginčo sklypu.

10. Atsižvelgdamas į tai, teismas ieÅ¡kinį tenkino, taikydamas restitucijÄ ir gražindamas sandorių Å¡alis į pradinę, iki panaikintų valstybės institucijų sprendimų ir sandorių buvusiÄ padėtį, t. y. gražindamas valstybei ginčo sklypÄ , o pirkimo–pardavimo sutarčių Å¡alims – už sklypÄ sumokėtas pinigų sumas, atitinkamai sudarančias 50 000 Lt (14 481 Eur). I. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai 11. Apeliaciniame skunde atsakovas T. S. praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 14 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo Vilniaus apygardos prokuroro ieÅ¡kinį dalyje dėl restitucijos taikymo atmesti ir restitucijos netaikyti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 11.1. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, o ieÅ¡kovas neįrodinėjo aplinkybių, kad žemės sklype, kurio restitucijos klausimas buvo sprendžiamas, bÅ«tų valstybinės reikÅ¡mės vidaus vandenys, miÅ¡kai, parkai, keliai, istorijos arba archeologijos ar kultÅ«ros objektas, kaip tai apibrėžta Konstitucijos 47 straipsnyje. Teismas nenustatė (ieÅ¡kovas to ir neįrodinėjo), kad žemės sklypas yra bÅ«tinas kažkokiems kitiems konkretiems ir reikÅ¡mingiems visuomenės interesams tenkinti, todėl administracinius aktus panaikinus dėl valstybės institucijos kaltės turėjo bÅ«ti svarstomos alternatyvos – restitucijos taikymas, sumokant ekvivalentÄ pinigais, arba restitucijos netaikymas.

Teismas restitucijÄ taikė nepagrįstai. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, teismas turėjo pagrindÄ iÅ¡ viso netaikyti restitucijos dėl to, kad administraciniai aktai buvo priimti dėl valstybės įgaliotų pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų, be to, restitucijos taikymas (tiek natÅ«ra, tiek piniginiu ekvivalentu) ginčo atveju nepagrįstai pablogina atsakovo T. S. padėtį, o Lietuvos Respublikos valstybės padėtis nesÄ Å¾iningai pagerėja. 11.2. Administraciniai aktai buvo priimti iÅ¡imtinai dėl valstybės institucijos, t. y.

Vilniaus apskrities virÅ¡ininko neteisėtų, nesÄ Å¾iningų bei nekompetentingų veiksmų. Teismas sprendime nurodė, kad atsakovui T. S. inicijuojant nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ ir atkuriant nuosavybės teises į senelio turėtÄ Å¾emę Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijai neva sÄ moningai nebuvo pateikta informacija apie kitoje apskrityje jau priimtus sprendimus dėl nuosavybės T. S. atkÅ«rimo. Tokios iÅ¡vados prieÅ¡tarauja byloje esantiems įrodymams. Atsakovui T. S. nuosavybės teisės panaikintais administraciniais aktais (duomenys neskelbtini) buvo atkurtos 2007-2008 metais, tuo tarpu nuosavybės teisės (duomenys neskelbtini) atsakovui T.

S. buvo atkurtos dar 2000 metais. Valstybės įgaliotai institucijai jau nuo 2001 metų buvo žinoma apie atsakovui anksčiau atkurtas nuosavybės teises kitoje apskrityje. Šios aplinkybės patvirtina, kad nuo institucijos niekada nebuvo nuslėpta absoliučiai jokia informacija. Kaip matyti iš T. S. nuosavybės teisių atkūrimo bylose esančių Derinimo kortelių, T. S. nuosavybės teisų atkūrimo dokumentacija nebuvo derinama ir vizuojama nustatyta tvarka. Atkuriant nuosavybės teises Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. kovo 30 d. sprendimu, dokumentacija nebuvo derinama su Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Žemės reformos skyriaus vyr. specialiste I.

K.. Trakų rajono žemėtvarkos skyriaus, kuris vykdė nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ , vedėjui taip pat jau nuo 2001 metų buvo puikiai žinoma apie tai, jog T. S. yra atkurtos nuosavybės teisės (duomenys neskelbtini). 11.3. Aplinkybę, kad Å¡ioje byloje nagrinėjama situacija susiklostė bÅ«tent dėl valstybės institucijos kaltės, patvirtina ir Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierės V. P. 2009 m. vasario 28 d. pažymoje nurodytos aplinkybės, jog pareigÅ«nai pažeidė Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 4 straipsnio reikalavimus.

Seimo kontrolierė atkreipė dėmesį, kad Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos pareigÅ«nai, atkÅ«rę nuosavybės teises į didesnį, negu numato įstatymas, žemės plotÄ , galimai padarė žalÄ valstybei. Teismas Å¡ių aplinkybių nevertino ir dėl jų nepasisakė. 11.4. Nei atsakovas T. S., nei jo įgaliotas atstovas objektyviai negalėjo pažeisti įstatymo nuostatų. Atsakovo atstovas, 1999 metais teikdamas praÅ¡ymÄ atkurti nuosavybės teises, objektyviai negalėjo žinoti aplinkybių, kad 2000 metais nuosavybės teisės bus atkurtos kitoje apskrityje.

Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad nuosavybės teisių atkÅ«rimo inicijavimo metu ir tuo metu, kada buvo priimti sprendimai dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į žemės sklypus (duomenys neskelbtini), absoliučiai nei vienas teisės aktas nenumatė asmens, kuris kreipiasi dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo, pareigos nuosavybės teisių atkÅ«rimo procesÄ vykdančiai institucijai pateikti dokumentus/informacijÄ apie jau atkurtas nuosavybės teises. 11.5. Restitucijos taikymas bet kokia forma nesÄ Å¾iningai ir nepagrįstai pablogintų atsakovo T.

S. padėtį. Valstybės institucijoms atlikus neteisėtus veiksmus, buvo iÅ¡ esmės paneigta ir pažeista atsakovo T. S. teisė pasirinkti pageidaujamÄ Å¾emės sklypo vietÄ . PraktiÅ¡kai susiklostė atvirkÅ¡tinė situacija – atkuriama daugiau nei numato įstatymas, o vėliau ginčijami vėliausi aktai, kuriais buvo atkurtos nuosavybės teises, tokiu bÅ«du valstybei, o ne piliečiui, suteikiant teisę pasirinkti, kurioje vietoje turi bÅ«ti atkurtos nuosavybės teisės. 11.6. Valstybė, atkurdama T.

S. nuosavybės teises ir perduodama neatlygintai nuosavybėn lygiavertį žemės sklypÄ , nustatė jo vertę – 36 240,00 Lt arba 10 495,83 Eur. Vertė buvo nustatyta vadovaujantis pačios valstybės nustatytomis taisyklėmis. Taikant restitucijÄ tokiu bÅ«du, kaip ginčo atveju sprendė Vilniaus apygardos teismas, susiklosto situacija, kad iÅ¡ atsakovo T. S. yra priteisiama 14 481 Eur, t. y. daugiau nei pati valstybė neatlygintinai perduodama sklypÄ atsakovui jį pati įsivertino – 10 495,83 Eur. 11.7.

Pagal tarpukariu galiojusį teisinį reglamentavimÄ atsakovo seneliui, kaip Nepriklausomybės akto signatarui, teisėtai galėjo priklausyti iki 230 ha. Pirmosios instancijos teismo buvo praÅ¡oma kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ su praÅ¡ymu spręsti, ar AtkÅ«rimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta 150 ha ploto riba atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnį ir 29 straipsnį. Teismas skundžiamu sprendimu atsakovo praÅ¡ymÄ kreiptis į Konstitucinį TeismÄ atmetė iÅ¡ esmės remdamasis vieninteliu argumentu, t. y. tuo, kad galiojantis teisinis reguliavimas nenumato visiÅ¡ko turėtų nuosavybės teisių atkÅ«rimo.

Tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada buvo padaryta neatsižvelgiant į Konstitucinio Teismo doktrinÄ ir joje pateiktus iÅ¡aiÅ¡kinimus. Kyla klausimas, ar AtkÅ«rimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis ir 5 straipsnio 1 dalis, kuriose įtvirtinta tik 150 ha norma, neprieÅ¡tarauja Konstitucijoje įtvirtintam nuosavybės neliečiamumo principui, ypatingai turint omenyje tai, kad atkÅ«rus Lietuvos nepriklausomybę buvo tęsiamas tarpukariu galiojusios Konstitucijos ir, atitinkamai, nuosavybės teisės tęstinumas.

Teismas Å¡ių argumentų visiÅ¡kai neįvertino ir be jokio pagrindo atmetė atsakovo praÅ¡ymÄ kreiptis į Konstitucinį teismÄ .

12. Apeliaciniame skunde atsakovas B. G. J. praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 14 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį dėl restitucijos taikymo natÅ«ra atmesti, tuo atveju, jei reikalavimas dėl restitucijos bÅ«tų patenkintas – priteisti atsakovui iÅ¡ valstybės 76 200 Eur, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 12.1. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad V. ir R. C. neturėjo intereso įsigyti ginčo sklypo, o dvi pirkimo–pardavimo sutartys buvo inicijuotos V.

J. dėl to, kad bÅ«damas T. S. atstovu, jis negalėjo pats su savimi, kaip nepilnamečio B. G. J. atstovu, sudaryti pirkimo–pardavimo sutarties tiesiogiai, todėl buvo sudarytas tarpinis pirkimo–pardavimo sandoris, iÅ¡ esmės tarp T. S. bei V. ir R. C. sudarytÄ pirkimo–pardavimo sandorį pripažino apsimestiniu. Byloje toks reikalavimas nebuvo reikÅ¡tas. Teismas peržengė ieÅ¡kinio ribas. 12.2. Tiek V. ir N. R. C., tiek B. G. J. ir jo atstovas V. J., įsigyjant žemės sklypÄ , buvo sÄ Å¾iningi, dėl to teismas negalėjo taikyti restitucijos natÅ«ra.

Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės nepakanka atsakovų nesÄ Å¾iningumui konstatuoti. T. S. atkÅ«rus nuosavybės teises į ginčo žemės sklypÄ , jis davė pavedimÄ savo atstovui V. J. šį žemės sklypÄ parduoti. V. J., veikdamas savo įgaliotinio T. S. pavedimo ribose, žemės sklypÄ perleido V. ir N. R. C.. Nuosavybės teisių atkÅ«rimas nėra V. J. profesinė veikla, jis nėra dalyvavęs nuosavybės teisių atkÅ«rimo procedÅ«rose kitiems asmenims, todėl nežinojo ir negalėjo žinoti, kad valstybės institucijų priimti nutarimai dėl T.

S. nuosavybės teisių į žemės sklypÄ atkÅ«rimo gali bÅ«ti ir bus panaikinti. V. ir N. R. C. įsigijus turtÄ ir pradėjus domėtis galimybėmis pertvarkyti ir naudoti turtÄ norimu bÅ«du, paaiÅ¡kėjo, kad įsigytas turtas jiems netinka. V. ir N. R. C. pradėjo ieÅ¡koti galimybių šį turtÄ grÄ Å¾inti T. S.. Pastarasis sandorio nutraukti nepanoro. Dėl to V. ir N. R. C. kreipėsi į V. J. su pasiÅ«lymu jam įsigyti iÅ¡ jų žemės sklypÄ . V. J. sutiko ir sklypas buvo perleistas jo sÅ«nui, atsakovui B.

G. J.. 12.3. Ginčo objekto pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta 2009 m. birželio 2 d., t. y. prieš 11 metų. Per 11 metų ginčo turtas buvo prižiūrimas, išlaikomas mokant mokesčius valstybei. Nors teismas sprendime nurodė, kad ginčo nagrinėjimas dėl restitucijos taikymo šioje byloje užtruko neva dėl atsakovo B. G. J. įstatyminio atstovo V. J. elgesio, t. y. kad jis inicijavo eilę bylų, dėl ko ši byla buvo eilę kartų stabdoma, tačiau su tokia išvada nesutinka. Ginčų inicijavimas teisme iš esmės negali būti vertinamas kaip teisėtų lūkesčių principo ribojimas. 12.4.

Atsakovas reikalavo, kad tuo atveju, jeigu byloje atsakovo atžvilgiu bus taikytina restitucija natÅ«ra, jam iÅ¡ valstybės bÅ«tų priteista ne 14 481 Eur, o 76 200 Eur suma, t. y. kaina lygi ginčo žemės sklypo vertei teismo sprendimo priėmimo dienÄ . Atsakovas turtÄ Ä¯sigijo sÄ Å¾iningai ir pagal tuo metu galiojusius teisės aktus bei valdžios institucijų teisėtai priimtus sprendimus. Atsakovui nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinoma, kad ateityje Å¡ie administraciniai aktai dėl pačios valstybės institucijų klaidų bus panaikinti, todėl atsakovui neturi bÅ«ti užkrauta valstybės padarytos klaidos atsakomybės naÅ¡ta.

Atsižvelgiant į tai, atsakovui už turto netekimÄ turi bÅ«ti atlyginta pagal teismo sprendimo priėmimo metu galiojančiÄ vidutinę žemės sklypo rinkos vertę – 76 200 Eur. 12.5. Teismas įtraukė buvusį įstatyminį atstovÄ V. J. trečiuoju asmeniu byloje ir nesuteikė jam galimybės pateikti atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį bei turėti atstovÄ . Tokiu bÅ«du teismas pažeidė pamatines V. J. teises ir dėl to teismo sprendimas yra neteisėtas bei naikintinas.

13. Apeliaciniame skunde atsakovai V. C. ir N. R. C. praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 14 d. sprendimÄ panaikinti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 13.1. Žemės sklypÄ Ä¯sigijo už 50 000 Lt iÅ¡ T. S., ketindami investuoti ir iÅ¡ jo užsidirbti. Supratę, kad investicijos nepasiteisins, iniciavo derybas su T. S. dėl sandorio nutraukimo ir pinigų grÄ Å¾inimo. T. S. pasiÅ«lė sklypÄ parduoti V. J.. V. J. su pasiÅ«lymu sutiko, nurodęs, kad sklypÄ pirks nepilnamečiui sÅ«nui, kaip investicijÄ Ä¯ ateitį.

Žemės sklypas už tÄ pačiÄ 50 000 Lt sumÄ buvo parduotas B. G. J.. 13.2. Perkant sklypÄ iÅ¡ T. S. nebuvo kilę abejonių, kad sklypas gautas neteisėtu bÅ«tų ir ateityje gali bÅ«ti grÄ Å¾intas valstybei. Jokių nesÄ Å¾iningų ketinimu dėl sklypo neturėjo. 13.3. Teismas suprato, kad yra rizika, jog iÅ¡ T. S. priteistos sumos gali bÅ«ti neiÅ¡ieÅ¡kotos, dėl to priteisti 50 000 Lt iÅ¡ T. S. valstybei teismas atsisakė, Å¡iÄ rizikÄ perkėlė V. C. ir N. R. C..

14. Apeliaciniame skunde trečiasis asmuo V. J. praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 14 d. sprendimÄ panaikinti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 14.1. Viso proceso metu jis byloje dalyvavo kaip įstatyminis B. G. J. atstovas. SÅ«nui tapus pilnamečiu ir bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėjant iÅ¡ naujo, V. J. buvo įtrauktas į bylÄ trečiuoju asmeniu, tačiau jam nebuvo suteikta galimybė pateikti atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį. Teismui buvo pateikęs praÅ¡ymÄ suteikti galimybę pateikti atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, tačiau teismas nurodė, kad pakaks apklausos teisme. Taip pat prašė teismo suteikti laiko susirasti atstovÄ , bet teismas atsakė, kad laiko atstovui susirasti buvo pakankamai. Teismas pažeidė V. J. teises. 14.2. Atstovaudamas T. S. ir B. G. J. elgėsi sÄ Å¾iningai. Žemės sklypas buvo perleistas taip pat sÄ Å¾iningai.

15. IeÅ¡kovė Vilniaus apygardos prokuratÅ«ra pateikė atsiliepimÄ , praÅ¡ydama atsakovų T. S., B. G. J., V. C. ir N. R. C. bei trečiojo asmens V. J. apeliacinius skundus atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 14 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas į apeliacinius skundus grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 15.1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. balandžio 7 d. nutartyje konstatavo atsakovų ir trečiojo asmens nesÄ Å¾iningumÄ . Å ios nustatytos aplinkybės turi prejudicinę galiÄ ir nebeturi bÅ«ti ginčijamos, sprendžiant restitucijos taikymo klausimÄ .

Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas vadovavosi Å¡iomis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konstatuotomis aplinkybėmis. Be to, atsakovų ir trečiojo asmens nesÄ Å¾iningumas buvo grindžiamas byloje esančiais įrodymais, kurie patvirtina asmenų susiformavusių sutartinių santykių prieÅ¡taringumÄ . Atsakovų nesÄ Å¾iningumÄ ir tendencingÄ elgesį, sudarant abejotinus žemės perleidimo sandorius, pagrindžia ir skundžiamame sprendime neįvertintas Kauno apygardos prokuratÅ«ros 2011 m. spalio 6 d. nutarimas atsisakyti taikyti vieÅ¡ojo intereso priemones.

Nutarime konstatuota, kad V. J., atgavęs T. S. vardu žemę (duomenys neskelbtini), 2007 m. liepos 12 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Å¡iÄ Å¾emę (141,66 ha) perpirko už 1 Lt, nors Å¡io turto nustatyta vidutinė rinkos vertė – 474 267 Lt. Å io įrodymo informatyvumÄ ir reikÅ¡mingumÄ pažymėjo ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. 15.2. Apeliantai teisminio proceso metu esmingai keitė savo pozicijÄ , prieÅ¡taravo patys sau. Tokie veiksmai turėtų bÅ«ti vertinami kaip papildomai pagrindžiantys nesÄ Å¾iningumÄ . 15.3.

Apeliantai nėra pateikę jokių įrodymų, kurie bent kiek pagrįstų, kad V. C. ir N. R. C. žemės sklypÄ Ä¯sigijo, ketindami investuoti ir parduoti, nepagrindė, kodėl žemės sklypÄ V. C. ir N. R. C. pardavė V. J. už tÄ pačiÄ 50 000 Lt kainÄ , už kuriÄ nusipirko, t. y. sudarė materialiai nenaudingÄ sandorį, kai tuo metu žemės sklypo vertė buvo tris kartus didesnė. 15.4. Skundų teiginiai, kad T. S. neturėjo kitokios galimybės, kaip tik pateikti praÅ¡ymÄ atkurti nuosavybės teises į 65 ha ploto (duomenys neskelbtini), prieÅ¡tarauja teisiniam reglamentavimui.

Be to, aplinkybę, kad atsakovui teikiant praÅ¡ymÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į ginčo sklypÄ jam nebuvo atkurtos nuosavybės teisės, paneigia byloje žinomos ir nenuginčytos aplinkybės, kad po Marijampolės apskrities virÅ¡ininko 2000 m. spalio 16 d. sprendimų, kuriais T. S. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 119,47 ha žemės ir vandens telkinių plotÄ , atsakovas V. J. 2001 m. birželio 12 d. parašė praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti iÅ¡vadÄ gauti neatlygintinai nuosavybėn vandens telkinio sklypÄ (duomenys neskelbtini), o 2003 m. birželio 16 d. praÅ¡ymÄ perduoti neatlygintinai vandens telkinį (duomenys neskelbtini), t. y. vandens telkinį, kurio pagrindu vėliau T.

S. neatlygintinai buvo perduoti lygiaverčiai sklypai, įskaitant 32,80 ha ploto žemės sklypÄ . 15.5. Nepagrįstas atsakovo B. G. J. argumentas, kad jo teisėtų lÅ«kesčių susiformavimÄ lėmė aplinkybės, jog ginčo žemės sklypas buvo įsigytas prieÅ¡ 11 metų ir visu Å¡iuo laikotarpiu tinkamai prižiÅ«rėtas. Pirmosios instancijos teismas visapusiÅ¡kai ir argumentuotai įvertino Å¡iuos atsakovo argumentus, nurodęs, kad ginčo nagrinėjimas užtruko dėl B. G. J. įstatyminio atstovo ir tuo pačiu T.

S. įgaliotinio V. J. veiksmų, iniciavus visÄ eilę teisminių procesų, dėl kurių byla buvo stabdoma. 15.6. Prokuroras, gindamas vieÅ¡Ä jį interesÄ , nepažeidė termino pateikti skundÄ nuginčyti administracinį aktÄ , kuriuo buvo atkurtos nuosavybės teisės. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. balandžio 7 d. nutartyje konstatavo, kad valstybės institucijos nuosavybės teisių atkÅ«rimo metu neturėjo tokių techninių galimybių, kuriomis automatiÅ¡kai galėtų patikrinti nuosavybės teisių atkÅ«rimo proceso eigÄ .

Nėra pagrindo teigti, kad valstybės institucijos toleravo susidariusiÄ situacijÄ ir dėl to atsakovui B. G. J. galėjo sukelti teisėtus lÅ«kesčius, kurie turėtų bÅ«ti ginami atsisakant taikyti restitucijÄ . 15.7. Nepagrįsti apelianto T. S. argumentai, kad restitucijos taikymo atveju atsakovo padėtis nesÄ Å¾iningai pablogėtų, nes bÅ«tų panaikinta T. S. teisė pasirinkti žemės sklypo vietÄ . Apeliantas neįrodė, kaip jo padėtis realiai pablogėtų, tuo labiau, kad administracinis aktas, kuriuo buvo atkurtos nuosavybės teisės, prieÅ¡taravo imperatyvioms teisės normoms, o apeliantas, įsigydamas žemės sklypÄ , veikė nesÄ Å¾iningai. 15.8.

Atsakovas T. S. skunde nedetalizuoja, kaip valstybės institucijų klaida pasireiÅ¡kė ir kokia jos reikÅ¡mė Å¡ioje byloje kilusiam ginčui. Valstybės institucijų klaidÄ , jÄ nustačius, neturi reikÅ¡mės sprendžiant dėl restitucijos taikymo ar netaikymo, atsižvelgiant į paties atsakovų nesÄ Å¾iningumÄ . 15.9. Nesutinka su skundų argumentais, kad priteistos sumos yra nepagrįstos ir per didelė naÅ¡ta apeliantams. Apeliantai nepagrįstai teigia, kad taikant restitucijÄ natÅ«ra grÄ Å¾intinos sumos turi bÅ«ti apskaičiuojamos pagal turto rinkos vertę.

Skundžiamame sprendime teismas pakankamai iÅ¡samiai įvertino tokius apeliantų argumentus dėl tikrosios buvusios ir esamos ginčo žemės sklypo vertės, pagrįstai konstatavo, kad nebuvo atlikti sklypo priežiÅ«ros pagerinimo darbai, dėl kurių žemės sklypo vertė padidėjo. Be to, ginčo žemės sklypo savininkas, mokėdamas mokesčius, turėjo galimybę naudotis žemės sklypu. 15.10. Apeliantai, teigdami, kad buvo suvaržyta trečiojo asmens V. J. teisė į atstovavimÄ , nepaaiÅ¡kina, kodėl atstovu nebuvo pasirÅ«pinta iki posėdžio pradžios ir kokias procesines pasekmes sukėlė atstovo nebuvimas posėdžio metu.

Apeliantai neįrodinėjo, kad V. J. nebuvo informuotas apie teismo posėdžio datÄ ir laikÄ . Be to, V. J. teisinėmis paslaugomis nesinaudojo teikdamas ir apeliacinį skundÄ . Apeliantas V. J. neįrodinėjo, kad teisėjas turėjo pareigÄ aktyviai veikti, užtikrinant trečiojo asmens atstovavimÄ . 15.11. Apeliantai nurodo, kad buvo suvaržyta V. J. teisė teikti atsiliepimÄ , tačiau nepaaiÅ¡kina, kodėl toks praÅ¡ymas dėl atsiliepimo į ieÅ¡kinį pateikimÄ buvo pareikÅ¡tas tik teismo posėdžio metu, kÄ papildomai bÅ«tų paaiÅ¡kinęs atsiliepime, ko nenurodė posėdžio metu.

V. J. yra atsakovo B. G. J. tėvas ir sÅ«nų teisme atstovavo nuo 2014 metų iki 2019 metų. Vėliau trečiuoju asmeniu įtrauktas V. J. žinojo apie vykstantį teisminį procesÄ ir jo eigÄ .

16. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba pateikė atsiliepimÄ , praÅ¡ydama atsakovo B. G. J. apeliacinį skundÄ atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 16.1. Nesutinka, kad atsakovų ir trečiojo asmens V. J. veiksmai, sudarant pirkimo–pardavimo sandorius, buvo sÄ Å¾iningi. Atsakovų ir trečiojo asmens nesÄ Å¾iningumas buvo konstatuotas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 7 d. nutartyje. 16.2. NelogiÅ¡ki apelianto skundo argumentai, kad V. C. ir N. R. C., įsigiję žemės sklypÄ , suprato, kad turtas jiems netinka, dėl ko ieÅ¡kojo galimybių grÄ Å¾inti T. S., tačiau pastarasis pasiÅ«lė perleisti V. J.. Vadovaujantis tolia logika iÅ¡eitų, kad V. C. ir N. R. C. tik įsigiję žemės sklypÄ už 50 000 Lt sumÄ pradėjo domėtis galimybėmis jį pertvarkyti norimu bÅ«du.

17. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba pateikė atsiliepimÄ , praÅ¡ydama atsakovų V. C. ir N. R. C. apeliacinį skundÄ atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 17.1. Nesutinka, kad atsakovų veiksmai, sudarant pirkimo–pardavimo sandorius, buvo sÄ Å¾iningi. Apsimestinis sandoris – tai toks sandoris, kuris sudarytas, siekiant pridengti kitÄ sandorį, kurio teisinių padarinių iÅ¡ tiesų siekė Å¡alys. 17.2. Apeliantų skundo argumentas, kad įsigiję žemės sklypÄ už 50 000 Lt ketino investuoti ir iÅ¡ jo uždirbti, tačiau vėliau supratę, kad investicija neatsipirks, jį perleido, nelogiÅ¡kas.

Vadovaujantis tolia logika iÅ¡eitų, kad V. C. ir N. R. C. tik įsigiję žemės sklypÄ už 50 000 Lt sumÄ ir neįvertinę rizikos pradėjo domėtis galimybėmis jį pertvarkyti norimu bÅ«du. 17.3. Nesutinka su apeliantais, kad jie patirs nuostolių dėl valstybės institucijų padarytų klaidų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 7 d. nutartyje buvo konstatuotas trečiojo asmens V. J. nesÄ Å¾iningumas. Dėl V. J. nesÄ Å¾iningų veiksmų buvo pažeistas vieÅ¡asis interesas.

Valstybės institucijų klaida padaryta dėl V. J. nesÄ Å¾iningų veiksmų.

18. Trečiasis asmuo V. J. pateikė atsiliepimÄ , praÅ¡ydamas apeliacinius skundus tenkinti, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 14 d. sprendimÄ panaikinti. Nurodė, kad su apeliantų skundais visiÅ¡kai sutinka ir juos palaiko.

19. Atsakovas T. S. pateikė atsiliepimÄ , praÅ¡ydamas apeliacinius skundus tenkinti. Nurodė, kad su skunduose nurodytais argumentais sutinka.

20. Atsakovas B. G. J. pateikė atsiliepimÄ , praÅ¡ydamas atsakovų ir trečiojo asmens apeliacinius skundus tenkinti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad palaiko apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : I. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundų ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Bylai reikÅ¡mingos faktinės aplinkybės 22. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimu, tenkinus Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio vieÅ¡Ä jį interesÄ , ieÅ¡kinį, buvo panaikinta Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2007 m. kovo 30 d. sprendimo Nr. 2.7-79-16046 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimo kaimo vietovėje piliečiui T.

S.“ dalis dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo natÅ«ra į 4,43 ha žemės sklypo plotÄ , esantį (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2008 m. birželio 9 d. sprendimas Nr. 2.7-79-17368 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimo kaimo vietovėje piliečiui T. S.“, pripažinta negaliojančia 2009 m. balandžio 17 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis, kuria T. S. pardavė 32,80 ha ploto žemės sklypÄ V. C. ir tos pačios dienos turto perdavimo–priėmimo aktas, taip pat 2009 m. birželio 2 d.

žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis, kuria N. R. C. ir V. C. pardavė 32,80 ha ploto žemės sklypÄ B. G. J. ir tos pačios dienos turto perdavimo–priėmimo aktas, taikyta restitucija. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. birželio 18 d. sprendimu paliko nepakeistÄ Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimÄ .

23. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2014 m. balandžio 7 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 18 d. nutarties dalį ir Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimo dalį dėl restitucijos piniginiu ekvivalentu taikymo panaikino ir Å¡iÄ bylos dalį perdavė nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui. Kasacinis teismas nurodė, kad nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme iÅ¡ naujo bÅ«tina vertinti ar pradiniu ieÅ¡kiniu pasirinktas restitucijos bÅ«das (piniginiu ekvivalentu) visiÅ¡kai apgina vieÅ¡Ä jį (valstybės) interesÄ , ar nustatyta gražinto atsakovui nekilnojamojo turto vertė atitinka tikrÄ jÄ turto vertę, bÅ«tina svarstyti klausimÄ dėl restitucijos taikymo natÅ«ra, spręsti dėl žemę įgijusių asmenų sÄ Å¾iningumo.

24. Taigi nagrinėjamoje byloje toliau sprendžiamas ginčas tik dėl restitucijos taikymo, esant panaikintiems administraciniams aktams CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu, teismams konstatavus, kad jais neteisėtai, pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas (Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo (1997 m. liepos 1 d. Nr. VIII-359) 4 straipsnio 1 dalį) buvo atkurtos atsakovo T. S. nuosavybės teisės į žemę bei pripažinus negaliojančiomis žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis.

25. Apeliantai, nesutikdami su skundžiamu sprendimu taikyti restitucijÄ natÅ«ra, teigia, kad administraciniai aktai buvo panaikinti iÅ¡imtinai dėl valstybės institucijų nesÄ Å¾iningų ir nekompetentingų veiksmų, tuo tarpu tiek V. C. ir N. R. C., tiek B. G. J., tiek jo įstatyminis atstovas V. J., įgyjant žemės sklypÄ , buvo sÄ Å¾iningi, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės taikyti restitucijos natÅ«ra, o svarstyti alternatyvas – restitucijos netaikyti arba taikyti, sumokant ekvivalentÄ pinigais.

Apelianto T. S. teigimu, restitucijos taikymas (tiek natÅ«ra, tiek piniginiu ekvivalentu) nepagrįstai pablogintų jo padėtį, o valstybės padėtis nesÄ Å¾iningai pagerėtų. Tuo tarpu apelianto B. G. J. teigimu, tuo atveju, jei restitucija bÅ«tų taikoma natÅ«ra jam iÅ¡ valstybės turi bÅ«ti priteista ne 14 481 Eur (50 000 Lt), o 76 200 Eur suma – žemės sklypo rinkos vertė teismo sprendimo priėmimo dienÄ . Dėl restitucijos taikymo 26. Imperatyvioms įstatymo normoms prieÅ¡taraujantį sandorį pripažinus niekiniu ir negaliojančiu, toliau turi bÅ«ti sprendžiama dėl negaliojančio sandorio padarinių – restitucijos.

CK 1.80 straipsnio 2 dalis nustato, kad kai sandoris negalioja, viena jo Å¡alis privalo grÄ Å¾inti kitai sandorio Å¡aliai visa, kÄ yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grÄ Å¾inti to, kÄ yra gavusi, natÅ«ra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių. Turtas, buvęs pripažinto negaliojančiu sandorio dalyku, negali bÅ«ti iÅ¡reikalautas iÅ¡ jį sÄ Å¾iningai įgijusio trečiojo asmens, iÅ¡skyrus CK 4.96 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytus atvejus (CK 1.80 straipsnio 4 dalis).

27. Restitucijos taisykles nustato CK Å¡eÅ¡tosios knygos normos (CK 6.145–6.153 straipsniai). Remiantis CK 6.145 straipsnio 1 dalimi, restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grÄ Å¾inti kitam asmeniui turtÄ , kai sandoris, pagal kurį jis gavo turtÄ , pripažintas negaliojančiu ab initio. IÅ¡imtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos bÅ«dÄ arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iÅ¡ Å¡alių padėtis nepagrįstai ir nesÄ Å¾iningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų (CK 6.145 straipsnio 2 dalis). Restitucija atliekama natÅ«ra, iÅ¡skyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų Å¡alims. Tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentÄ pinigais (CK 6.146 straipsnis).

28. Taigi restitucija yra sandorio, pripažinto negaliojančiu, pasekmė (CK 1.80 straipsnio 2 dalis). Teismas dėl restitucijos turi svarstyti:

1) ar jÄ apskritai taikyti, ar ne, 2) jei taikyti, tai nuspręsti dėl taikymo bÅ«do – natÅ«ra ar sumokant ekvivalentÄ pinigais. Nuo to priklauso, kokios aplinkybės turi bÅ«ti tiriamos. Taikant restitucijÄ asmuo grÄ Å¾inamas į ankstesnę padėtį, buvusiÄ iki jo teisės pažeidimo. Tai reiÅ¡kia, kad, pritaikius restitucijÄ , asmuo negali gauti mažiau, negu iÅ¡ jo buvo paimta, tačiau jis negali gauti ir daugiau, nei turėjo. CK 6.145, 6.147 straipsniuose nustatytos įvairios restitucijos taikymo modifikacijos. Jų esmė ta, kad negalimas dėl restitucijos taikymo vienos iÅ¡ Å¡alių padėties nepagrįstas ir nesÄ Å¾iningas pablogėjimas, o kitos – atitinkamas pagerėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2006; 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-323-695/2019, 54 punktas; 2020 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-315-684/2020).

29. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, Å¡alių paaiÅ¡kinimus, neturi pagrindo sutikti su apeliantų skundų argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės taikyti restitucijos natÅ«ra ir kad Å¡ioje byloje turėjo bÅ«ti svarstomos dvi alternatyvos – restitucijos netaikymas arba restitucijos taikymas, sumokant ekvivalentÄ pinigais.

30. Visų pirma akcentuotina tai, kad Å¡i byla dalyje dėl restitucijos taikymo (piniginiu ekvivalentu) nagrinėjama iÅ¡ naujo jau antrÄ kartÄ . Vilniaus apygardos teismas 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimu, be kitų ieÅ¡kinio reikalavimų, buvo taikęs restitucijÄ piniginiu ekvivalentu ir priteisęs valstybei iÅ¡ atsakovo T. S. 50 000 Lt, kuriuos jis gavo pagal panaikintÄ 2009 m. balandžio 17 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį. Kasacinis teismas, grÄ Å¾inęs bylÄ dalyje dėl restitucijos taikymo piniginiu ekvivalentu pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, nurodė, kad teismai, spręsdami dėl negaliojančių sandorių padarinių, turėjo svarstyti ir spręsti, ar nėra juridinio pagrindo atkurti žemės teisinį statusÄ , buvusį iki neteisėtų administracinių aktų priėmimo, t. y. taikyti restitucijÄ natÅ«ra ir grÄ Å¾inti neteisėtais sandoriais perleistÄ Å¾emę valstybei.

31. CPK 362 straipsnio 2 dalis nustato, kad kasacinio teismo nutartyje iÅ¡dėstyti iÅ¡aiÅ¡kinimai yra privalomi teismui, iÅ¡ naujo nagrinėjančiam bylÄ . Taigi pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ iÅ¡ naujo, pagrįstai vadovavosi kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais dėl svarstytinos galimybės taikyti restitucijÄ natÅ«ra, o ne piniginiu ekvivalentu.

32. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, Å¡alių paaiÅ¡kinimus, nesutinka su apeliantų skundų argumentais, kad administraciniai aktai buvo panaikinti iÅ¡imtinai tik dėl valstybės institucijų nesÄ Å¾iningų ir nekompetentingų veiksmų, o atsakovÄ T. S. nuosavybės teisių atkÅ«rimo procese atstovavęs V. J. bei asmenys, sudarę panaikintus žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandorius, buvo sÄ Å¾iningi, todėl pirmosios instancijos teismas apskritai neturėjo taikyti restitucijos.

33. Bylos duomenys patvirtina, kad nuginčytais administraciniais aktais atsakovui T. S. buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko, atsakovo senelio D. M., iki 1940 metų nacionalizacijos valdytÄ Å¾emę, pažeidžiant Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , 32,80 ha virÅ¡ijant minėtoje įstatymo nuostatoje nustatytÄ leidžiamÄ atkurti 150 ha plotÄ . Nustatyta, kad atsakovas T. S. nuosavybės teisių atkÅ«rimo procese pats tiesiogiai nedalyvavo, visus nuosavybės teisių atkÅ«rimo dokumentus jo vardu tvarkė įgaliotinis V.

J.. Nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ pirmÄ kartÄ , teismai nustatė ir konstatavo, kad V. J., bÅ«damas atsakovo T. S. atstovas ir aktyviai dalyvaudamas nuosavybės teisių atkÅ«rimo procese, žinojo į kokio dydžio žemės sklypo plotÄ nuosavybė gali bÅ«ti atkuriama, tačiau, teikdamas Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijai praÅ¡ymÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo, nepateikė informacijos apie kitoje apskrityje jau priimtus sprendimus dėl nuosavybės T. S. atkÅ«rimo, kas ir nulėmė, kad nuosavybės teisės atsakovui T.

S. buvo atkurtos 32,80 ha virÅ¡ijant įstatyme nustatytÄ leidžiamÄ atkurti maksimalų 150 ha plotÄ .

34. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantais, kad tokia situacija iÅ¡ dalies susidarė ir dėl nepakankamai atsakingų valstybės institucijų veiksmų ir nesusižinojimo. TÄ iÅ¡ esmės konstatavo ir kasacinis teismas 2014 m. balandžio 7 d. nutartyje, nurodęs, kad Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija, nors ir neturėjo tuo metu tokių techninių galimybių, kuriomis automatiÅ¡kai galėtų patikrinti nuosavybės teisių atkÅ«rimo proceso eigos, tačiau galėjo turėti atitinkamas informacijos rinkimo formas, kurias užpildęs pareiÅ¡kėjas ar jo įgaliotinis patvirtintų visus reikalingus duomenis ne tik apie praÅ¡omas atkurti nuosavybės teises, bet ir jau atkurtas.

Kita vertus, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, tai, kad dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ vykdžiusių institucijų klaidos ir nesusižinojimo tarpusavyje atsakovui T. S. buvo neteisėtai, pažeidžiant imperatyviÄ Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatÄ atkurta nuosavybės teisių daugiau, nei numatė paminėtas įstatymas, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantai, negali lemti restitucijos netaikymo.

Ypač atsižvelgiant į tai, kad ir atsakovÄ T. S. nuosavybės teisių atkÅ«rimo procese atstovavusio V. J. veiksmai taip pat nebuvo sÄ Å¾iningi. PrieÅ¡ tai aptarti V. J., kaip T. S. įgaliotinio, veiksmai, kuomet jis, kaip minėta, iÅ¡manydamas nuosavybės teisių atkÅ«rimui taikomus įstatymų reikalavimus ir žinodamas, į kokio dydžio žemės sklypo plotÄ nuosavybės teisė gali bÅ«ti atkuriama, inicijavo neteisėtÄ nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ Ä¯ didesnį, nei įstatymo leidžiamÄ , žemės plotÄ , nuslėpdamas informacijÄ apie jau atkurtas nuosavybės teises kitoje Lietuvos apskrityje, laikytini nesÄ Å¾iningais ir pažeidžiančiais vieÅ¡Ä jį interesÄ .

Pažymėtina, kad tai, jog V. J. veiksmai, atstovaujant atsakovÄ T. S. nuosavybės teisių atkÅ«rimo procese, nebuvo sÄ Å¾iningi, iÅ¡ esmės konstatavo ir kasacinis teismas.

35. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu (atsakovu) T. S., kad teisės aktai nenumatė, jog asmuo, kuris kreipiasi dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo, turėtų pareigÄ nuosavybės teisių atkÅ«rimo procesÄ vykdančiai institucijai pateikti dokumentus apie jau atkurtas nuosavybės teises. Kita vertus, tokios pareigos nenustatymas nepaneigia, kad atsakovÄ T. S. nuosavybės teisių atkÅ«rimo procese atstovavęs V. J., turėdamas iÅ¡manyti ir iÅ¡manęs nuosavybės teisių atkÅ«rimui taikomus įstatymo reikalavimus dėl to, į kokio dydžio žemės sklypo plotÄ nuosavybė gali bÅ«ti atkuriama, turėjo elgtis sÄ Å¾iningai ir, teikdamas Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijai praÅ¡ymÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo, suteikti visÄ tuo metu turimÄ ir jam žinomÄ informacijÄ apie kitoje apskrityje jau priimtus sprendimus dėl nuosavybės T. S. atkÅ«rimo.

36. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti, kad atsakovÄ T. S. nuosavybės teisių atkÅ«rimo procese atstovavęs V. J. veikė ir elgėsi sÄ Å¾iningai.

37. Be to, teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, Å¡alių paaiÅ¡kinimus, neturi pagrindo sutikti su apeliantų skundo argumentais ir dėl žemę įgijusių asmenų – atsakovų V. C. ir N. R. C. bei B. G. J., kurį atstovavo jo įstatyminis atstovas (trečiasis asmuo) V. J. – sÄ Å¾iningumo.

38. Kaip patvirtina bylos duomenys, atsakovas T. S., atstovaujamas V. J., 2009 m. balandžio 17 d. pirkimo–pardavimo sutartimi ginčo žemės sklypÄ (32,80 ha) už 50 000 Lt pardavė atsakovui V. C., o V. C. ir N. R. C. po mažiau nei dviejų mėnesių, t. y. 2009 m. birželio 2 d. pirkimo–pardavimo sutartimi paminėtÄ Å¾emės sklypÄ už tÄ pačiÄ 50 000 Lt kainÄ pardavė nepilnamečiui B. G. J., kurį, sudarant sandorį, atstovavo įstatyminis atstovas V. J. (tėvas), kartu nuosavybės teisių atkÅ«rimo procese atstovavęs ir atsakovÄ T.

S.. Ä®vertinusi paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad labiau tikėtina, jog V. C. ir N. R. C. net neturėjo intereso įsigyti ginčo žemės sklypÄ , o sandorių grandinė (dvi pirkimo–pardavimo sutartys) buvo inicijuotos V. J. dėl to, kad bÅ«damas T. S. atstovu jis negalėjo pats su savimi, kaip nepilnamečio B. G. J. atstovu, sudaryti pirkimo–pardavimo sutarties tiesiogiai. Dėl to buvo sudarytas tarpinis pirkimo–pardavimo sandoris, t. y. žemės sklypas (duomenys neskelbtini), į kurį, 32,80 ha virÅ¡ijant įstatymo leidžiamas ribas, buvo atkurtos nuosavybės teisės T.

S. vardu, buvo parduotas V. C., kuris kartu su sutuoktine per labai trumpÄ laikÄ tÄ patį žemės sklypÄ už tÄ pačiÄ kainÄ pardavė nepilnamečiui B. G. J., sudarydami sutartį su jo atstovu pagal įstatymÄ â€“ V. J., kuris, kaip minėta, buvo ir T. S. atstovu nuosavybės teisių atkÅ«rimo procese. Sandorių grandinės sudarymas per labai trumpÄ laikÄ , mokant visiÅ¡kai tÄ pačiÄ kainÄ (nors apeliantai tvirtina, kad jau tuo metu ginčo žemės sklypo rinkos vertė buvo didesnė), turto perleidimas asmeniui, kurį antrajame sandoryje atstovavo tas pats asmuo (V.

J.), kuris buvo pardavėjo atstovu ir pirmajame sandoryje, pagrįstai teismui leido spręsti, kad Å¡ia sandorių grandine buvo siekiama tiesiog sudaryti sandorių teisėtumo įspÅ«dį. Atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad aptarti asmenų, sudariusių panaikintus žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandorius, t. y. V. C. ir R. N. C. bei B. G. J., kuris buvo atstovaujamas įstatyminio atstovo V. J., veiksmai negali bÅ«ti pripažinti sÄ Å¾iningais. Pažymėtina, kad paminėtų asmenų, sudariusių panaikintus žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandorius, veiksmų nesÄ Å¾iningumÄ konstatavo ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. balandžio 7 d. nutartyje.

39. Nepagrįstas apelianto T. S. skundo argumentas, kad restitucijos taikymas nepagrįstai pablogintų jo padėtį, tuo tarpu Lietuvos Respublikos valstybės padėtis nesÄ Å¾iningai pagerėtų. Apeliantas neįrodė, kaip jo padėtis realiai pablogėtų. Minėta, kad taikant restitucijÄ asmuo turi bÅ«ti grÄ Å¾inamas į ankstesnę padėtį, buvusiÄ iki teisės pažeidimo, kas reiÅ¡kia, kad, pritaikius restitucijÄ , asmuo negali gauti mažiau, negu iÅ¡ jo buvo paimta, tačiau jis negali gauti ir daugiau, nei turėjo.

Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, atsakovui T. S. buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę, 32,80 ha virÅ¡ijant įstatyme nustatytÄ leidžiamÄ atkurti 150 ha plotÄ . Vėliau paminėtas 32,80 ha ploto žemės sklypas 2009 m. balandžio 17 d. pirkimo–pardavimo sutartimi buvo perleistas V. C., o 2009 m. birželio 2 d. pirkimo–pardavimo sutartimi – B. G. J., atstovaujamam įstatyminio atstovo (tėvo) V. J.. Teismams panaikinus administracinius aktus dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo T.

S. ir abu ginčo žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandorius, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė klausimÄ dėl restitucijos taikymo natÅ«ra, t. y. grÄ Å¾indamas valstybei 32,80 ha ploto žemės sklypÄ , kuris, kaip minėta, neteisėtai buvo perduotas atsakovui T. S. ir jam net nepriklausė, o pirkimo–pardavimo sandorio Å¡alims, nesÄ Å¾iningai įsigijusioms neteisėtai perduotÄ Å¾emės sklypÄ , grÄ Å¾indamas už ginčo žemės sklypÄ sumokėtas lėšas.

40. Apelianto T. S. teigimu, valstybė, atkurdama jam nuosavybės teises, nustatė, kad žemės sklypo vertė 36 240 Lt (10 495,83 Eur), todėl taikant restitucijÄ tokiu bÅ«du, kaip ginčo atveju sprendė pirmosios instancijos teismas, susiklosto situacija, kad iÅ¡ atsakovo T. S. yra priteisiama 14 481 Eur, t. y. daugiau nei pati valstybė neatlygintinai perduodama sklypÄ atsakovui jį pati įsivertino – 10 495,83 Eur.

41. Visų pirma pažymėtina tai, kad apeliantas T. S. nepagrįstai iÅ¡ jo priteistÄ sumÄ sieja su tuo, kokiÄ ginčo žemės sklypo vertę valstybė nustatė jÄ perduodama atsakovui. Minėta, kad restitucijos tikslas yra Å¡alių grÄ Å¾inimas į pradinę, prieÅ¡ teisės pažeidimÄ buvusiÄ padėtį. Nustačius, kad ginčo 32,80 ha ploto žemės sklypas atsakovui T. S. buvo perduotas neteisėtai, pažeidžiant imperatyvias įstatymo nuostatas, kas reiÅ¡kia, kad paminėtas žemės sklypas T.

S. iÅ¡ tiesų nepriklausė, taip pat nustačius, kad paminėtÄ 32,80 ha ploto žemės sklypÄ atsakovas T. S. perleido V. C. ir N. R. C., pirmosios instancijos teismas, taikydamas restitucijÄ natÅ«ra ir grÄ Å¾indamas valstybei 32,80 ha ploto žemės sklypÄ , pagrįstai panaikinto 2009 m. balandžio 17 d. pirkimo–pardavimo sandorio Å¡alis grÄ Å¾ino į pradinę, prieÅ¡ pažeidimÄ buvusiÄ padėtį, priteisdamas iÅ¡ atsakovo T. S. tokiÄ sumÄ , kokiÄ jis gavo iÅ¡ atsakovų V. C. ir N. R. C. pagal panaikintÄ Å¾emės sklypo, grÄ Å¾into valstybei, pirkimo–pardavimo sutartį – 14 481 Eur (50 000 Lt).

42. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad, kaip patvirtina bylos duomenys, ginčo žemės sklypo vidutinė rinkos vertė panaikintų pirkimo–pardavimo sandorių sudarymo metu, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, buvo žymiai didesnė, nei valstybės nustatyta 10 495,83 Eur vertė ar panaikintose pirkimo–pardavimo sutartyse nurodyta pardavimo kaina (14 481 Eur). Nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartimi, tenkinus atsakovų praÅ¡ymus, buvo paskirta praÅ¡omo grÄ Å¾inti natÅ«ra nekilnojamojo turto objekto (32,80 ha ploto žemės sklypo) ekspertizė.

Byloje esanti 2015 m. balandžio 28 d. turto ekspertizės akto iÅ¡vada patvirtina, kad ginčo žemės sklypo vertė 2009 metais buvo 42 600 Eur (147 089 Lt). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčo žemės sklypas panaikintais pirkimo–pardavimo sandoriais buvo perleistas už žymiai mažesnę kainÄ , nei sandorių sudarymo metu buvusi jų vertė. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti, kad pirmosios instancijos teismas, taikęs restitucijÄ , iÅ¡ atsakovo T.

S. priteisė daugiau, nei sklypas buvo vertas. Be to, kaip jau buvo minėta, nagrinėjamu atveju sprendžiant restitucijos natÅ«ra taikymo klausimÄ ir grÄ Å¾inant panaikintų pirkimo–pardavimo sandorių Å¡alis į prieÅ¡ pažeidimÄ buvusiÄ padėtį, turi bÅ«ti vertinama ne tai, kokios vertės žemės sklypas buvo, o už kokiÄ kainÄ jis buvo perleistas kitai Å¡aliai.

43. Apibendrindama tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantai neįrodė, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės taikyti restitucijos natÅ«ra ir svarstyti alternatyvas dėl restitucijos netaikymo arba jos taikymo piniginiu ekvivalentu. Minėta, kad, remiantis CK 6.145 straipsnio 2 dalimi, pakeisti restitucijos bÅ«dÄ arba jos apskritai netaikyti teismas gali tik iÅ¡imtinais atvejais. Nagrinėjamu atveju apeliantai neįrodė, o apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė jokių iÅ¡imtinių aplinkybių, sudarančių pagrindÄ netaikyti restitucijos natÅ«ra.

PrieÅ¡ingai, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs prieÅ¡ tai aptartas byloje nustatytas aplinkybes bei atsižvelgdamas į Å¡ioje byloje Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014 m. balandžio 7 d. nutartyje pateiktus iÅ¡aiÅ¡kinimus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo taikytas restitucijos natÅ«ra bÅ«das, nagrinėjamu atveju apgina vieÅ¡Ä jį (valstybės) interesÄ ir, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantai, nepažeidžia nei neteisėtai ginčo žemės sklypÄ Ä¯gijusio atsakovo T. S., nei iÅ¡ jo paminėtÄ Å¾emės sklypÄ panaikintais pirkimo–pardavimo sandoriais įsigijusių asmenų teisių.

44. Apeliantas B. G. J., remdamasis CK 6.147 straipsniu ir CK 6.271 straipsniu, teigia, kad tuo atveju, jei bÅ«tų taikoma restitucija natÅ«ra, jo naudai iÅ¡ valstybės turi bÅ«ti priteista ne 14 481 Eur, o 76 200 Eur suma, t. y. kaina lygi ginčo žemės sklypo vertei teismo sprendimo priėmimo dienÄ , nes atsakovas turtÄ Ä¯sigijo sÄ Å¾iningai ir pagal tuo metu galiojusius teisės aktus bei valdžios institucijų teisėtai priimtus sprendimus.

45. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu apelianto skundo argumentu. Visų pirma pažymėtina tai, kad asmenų, sudariusių panaikintus žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandorius, įskaitant ir atsakovo (apelianto) B. G. J., kuris buvo atstovaujamas įstatyminio atstovo V. J., veiksmų nesÄ Å¾iningumas nagrinėjamoje byloje buvo įrodytas. Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandorius sudariusių asmenų nesÄ Å¾iningumÄ buvo konstatavęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. balandžio 7 d. nutartyje, kuria byla dalyje dėl restitucijos taikymo piniginiu ekvivalentu buvo panaikinta ir grÄ Å¾inta nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo.

Tai, kad atsakovas B. G. J. 2009 m. birželio 2 d. pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu buvo nepilnametis ir atstovaujamas įstatyminio atstovo V. J., nesudaro pagrindo daryti prieÅ¡ingos iÅ¡vados, t. y. kad atsakovas B. G. J. buvo sÄ Å¾ininga sandorio Å¡alis. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, remiantis bendruoju teisiniuose santykiuose taikomu principu, kai asmuo veikia per įgaliotÄ atstovÄ laikoma, kad jis veikia pats, o jo veiksmų teisėtumas ir sÄ Å¾iningumas vertinami pagal jo atstovo (Å¡iuo atveju atstovo pagal įstatymÄ ) veiksmų teisėtumÄ ir sÄ Å¾iningumÄ .

Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti su apeliantu B. G. J., kad jis turtÄ (žemės sklypÄ ) įsigijo sÄ Å¾iningai.

46. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliantu B. G. J., kad jam turi bÅ«ti priteista ne 14 481 Eur, o 76 200 Eur, Å¡iÄ sumÄ priteisiant iÅ¡ valstybės. Visų pirma pažymėtina tai, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiamas restitucijos, o ne žalos atlyginimo klausimas, todėl sprendžiant dėl atsakovui B. G. J. priteistinos sumos vadovautis apelianto nurodomu CK 6.271 straipsniu, reglamentuojančiu atsakomybę už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, ir, juo labiau, atsakovui grÄ Å¾intinÄ sumÄ priteisti iÅ¡ valstybės, nėra pagrindo.

Kaip jau ne kartÄ buvo minėta, restitucijos tikslas yra Å¡alių grÄ Å¾inimas į pradinę, prieÅ¡ teisės pažeidimÄ buvusiÄ padėtį. Å iuo atveju nustačius, kad atsakovas B. G. J. pagal panaikintÄ 2009 m. birželio 2 d. žemės sklypo, kuris, taikius restitucijÄ natÅ«ra, grÄ Å¾inamas valstybei, pirkimo–pardavimo sutartį sumokėjo atsakovams V. C. ir N. R. C. 14 481 Eur (50 000 Lt), konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai priteisė atsakovui tokiÄ sumÄ , kokiÄ jis buvo sumokėjęs. Be to, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad per visÄ Å¾emės sklypo naudojimosi laikÄ buvo atlikti sklypo priežiÅ«ros darbai, dėl kurių ginčo žemės sklypo vertė padidėjo, todėl reikalavimas priteisti B.

G. J. valstybei grÄ Å¾intino ginčo žemės sklypo rinkos vertę (76 200 Eur), o ne įsigijimo kainÄ (14 481 Eur) yra nepagrįstas.

47. Apibendrindama tai, kad iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiÅ¡kino restitucijos taikymÄ natÅ«rÄ reglamentuojančias CK normas ir kasacinio teismo praktikÄ , todėl tenkinęs prokuroro, ginančio vieÅ¡Ä jį interesÄ , ieÅ¡kinį ir grÄ Å¾inęs valstybei neteisėtai atsakovui T. S. perduotÄ ir vėliau panaikintais pirkimo–pardavimo sandoriais perleistÄ 32,80 ha ploto žemės sklypÄ , o pirkimo–pardavimo sandorių Å¡alims grÄ Å¾inęs už ginčo žemės sklypÄ sumokėtas sumas – 14 481 Eur (50 000 Lt) – priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurio naikinti ar keisti apeliacinių skundų argumentais nėra pagrindo.

Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ 48. Apelianto T. S. teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jo praÅ¡ymÄ kreiptis į Konstitucinį TeismÄ . Nurodė, kad pagal tarpukariu galiojusį teisinį reglamentavimÄ atsakovo seneliui, kaip Nepriklausomybės akto signatarui, teisėtai galėjo priklausyti iki 230 ha, todėl pirmosios instancijos teismo buvo praÅ¡oma kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ su praÅ¡ymu spręsti, ar Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta 150 ha ploto riba atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnį ir 29 straipsnį, nes kyla klausimas, ar įstatyme įtvirtinta tik 150 ha norma neprieÅ¡tarauja Konstitucijoje įtvirtintam nuosavybės neliečiamumo principui.

49. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, atmetęs atsakovo T. S. praÅ¡ymÄ kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ spręsti, ar Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis ir 5 straipsnio 1 dalis, kuriose įtvirtinta 150 ha norma, neprieÅ¡tarauja Konstitucijoje įtvirtintam nuosavybės neliečiamumo principui, iÅ¡ esmės rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 7 d. nutartyje, kuria Å¡i byla dalyje dėl restitucijos taikymo piniginiu ekvivalentu buvo grÄ Å¾inta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, pateiktu iÅ¡aiÅ¡kinimu, kad įstatymų leidėjas, konstatuodamas, jog reikia atkurti neteisėtai nutrauktas nuosavybės teises ir siekdamas bent iÅ¡ dalies atkurti teisingumÄ , pasirinko ribotÄ restitucijÄ .

Vienas iÅ¡ tokių ribotos restitucijos pavyzdžių įtvirtintas Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad nuosavybės teisės atkuriamos į savininko turėtÄ Å¾emę, bet ne didesnio kaip 150 ha ploto, įskaitant miÅ¡kus ir vandens telkinius; nuosavybės teisių atkÅ«rimo procese dalyvaujantys asmenys ir institucijos turi laikytis Å¡io imperatyvaus reikalavimo.

50. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, sutikdama su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais, papildomai pažymi, kad nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas tik restitucijos taikymo natÅ«ra klausimas. Ginčas dėl to, ar atsakovui T. S. galėjo (turėjo) bÅ«ti atkurtos nuosavybės teisės į didesnį, nei Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ plotÄ , jau buvo spręstas, įsiteisėjusiais teismų sprendimais konstatavus, kad T.

S. nuosavybės teisės buvo atkurtos pažeidus imperatyvias paminėto įstatymo nuostatas, 32,80 ha virÅ¡ijant leidžiamÄ atkurti maksimalų 150 ha plotÄ . Taigi toks atsakovo praÅ¡ymas dėl kreipimosi į Konstitucinį TeismÄ , siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis ir 5 straipsnio 1 dalis, kuriose įtvirtinta 150 ha norma neprieÅ¡tarauja Konstitucijoje įtvirtintam nuosavybės neliečiamumo principui turėjo bÅ«ti teikiamas pirmosios instancijos teismui ne sprendžiant restitucijos taikymo klausimÄ , o anksčiau, kuomet buvo sprendžiamas ginčas dėl Vilniaus apskrities virÅ¡ininko sprendimų atkurti T.

S. nuosavybės teises į žemę panaikinimo. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino apelianto (atsakovo) T. S. praÅ¡ymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ . Dėl trečiojo asmens procesinių teisių pažeidimo 51. Apelianto (trečiojo asmens) V. J. teigimu, viso proceso metu jis dalyvavo kaip įstatyminis atsakovo B. G. J. atstovas, o sÅ«nui tapus pilnamečiu, jis į bylÄ buvo įtrauktas trečiuoju asmeniu, nesuteikiant teisės pateikti atsiliepimo į ieÅ¡kinį, taip pat nesuteikiant laiko susirasti atstovÄ (advokatÄ ).

52. Bylos duomenys patvirtina, kad Å¡i civilinė byla pagal Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros prokuroro, ginančio vieÅ¡Ä jį interesÄ , ieÅ¡kinį atsakovams yra nagrinėjama nuo 2011 metų, o dalyje dėl restitucijos taikymo pakartotinai nuo 2014 m. balandžio mėnesio. Nors V. J. byloje dalyvavo kaip įstatyminis atsakovo B. G. J. atstovas, tačiau turėjo teisę nepilnamečio sÅ«naus vardu teikti ir teikė atsiliepimus į ieÅ¡kinį, patikslintÄ ieÅ¡kinį. Tai, kad vėliau, B. G. J. sulaukus pilnametystės, V. J. į bylÄ buvo įtrauktas trečiuoju asmeniu, nesudaro pagrindo teigti, kad jo teisė teikti atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį buvo suvaržyta. Be to, apeliantas V. J. nepagrindė, kaip pirmosios instancijos teismas per visÄ ilgÄ Å¡ios bylos nagrinėjimo laikotarpį, trunkantį nuo 2011 metų, o dalyje dėl restitucijos taikymo pakartotinai nuo 2014 m. balandžio mėnesio, užkirto keliÄ jam susirasti atstovÄ (advokatÄ ).

53. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nesutinka su apeliantu V. J., kad pirmosios instancijos teismas pažeidė jo procesines teises. Dėl bylinėjimosi išlaidų 54. Apeliantų atsakovų T. S., B. G. J., V. C. ir N. R. C. bei trečiojo asmens V. J. apeliacinius skundus atmetus, jų apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

55. IeÅ¡kovė Vilniaus apygardos prokuratÅ«ra ir atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba, pateikusios atsiliepimus į apeliantų skundus, bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisti neprašė, iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos nepateikė jų faktÄ ir dydį pagrindžiančių įrodymų, todėl Å¡ios iÅ¡laidos nepriteistinos. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 14 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjos Rasa GudžiÅ«nienė Dalia Kačinskienė Danguolė Martinavičienė