03fcedb2-c244-4886-9a03-3bf7da7d2806 · Lietuvos apeliacinis teismas
Legislator summary
AI generatedpanaikinti Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2007 m. kovo 30 d. sprendimo Nr. 2.7-79-16046 âDÄl nuosavybÄs teisių į žemÄ atkÅ«rimo kaimo vietovÄje pilieÄiui T. S.â dalį dÄl nuosavybÄs teisių atkÅ«rimo natÅ«ra į 4,43 ha ploto, esanÄio (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini));
Legislator headnote
AI generated03fcedb2-c244-4886-9a03-3bf7da7d2806 · Lietuvos apeliacinis teismas: Kasacinis teismas nurodÄ, kad nagrinÄjant bylÄ pirmosios instancijos teisme iÅ¡ naujo bÅ«tina vertinti ar pradiniu ieÅ¡kiniu pasirinktas restitucijos bÅ«das (piniginiu ekvivalentu) visiÅ¡kai apgina vieÅ¡Ä jį (valstybÄs) interesÄ , ar nustatyta gražinto atsakovui nekilnojamojo turto vertÄ atitinka tikrÄ jÄ turto vertÄ, bÅ«tina svarstyti klausimÄ dÄl restitucijos taikymo natÅ«ra, sprÄsti dÄl žemÄ Ä¯gijusių asmenų sÄ Å¾iningumo. PatikslintÄ ieÅ¡kinį grindžia tuo, kad panaikintais Vilniaus apskrities virÅ¡ininko sprendimais atsakovui T.
Full text
?CivilinÄ byla Nr. 2A-274-516/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00412-2009-1 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.4.1; 2.6.7. LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. balandžio 13 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Rasos GudžiÅ«nienÄs (kolegijos pirmininkÄ ir praneÅ¡Äja), Dalios KaÄinskienÄs ir DanguolÄs MartinaviÄienÄs teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal atsakovų T.
S., B. G. J., V. C. ir N. R. C. bei treÄiojo asmens V. J. apeliacinius skundus dÄl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjÅ«Äio 14 d. sprendimo civilinÄje byloje Nr. 2-1175-232/2020 pagal ieÅ¡kovo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro, ginanÄio vieÅ¡Ä jį interesÄ , patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovams Nacionalinei žemÄs tarnybai prie Lietuvos Respublikos ŽemÄs Å«kio ministerijos, T. S., B. G. J., V. C., N. R. C. dÄl restitucijos taikymo, įsiteisÄjusiu teismo sprendimu panaikinus NacionalinÄs žemÄs tarnybos sprendimus dÄl nuosavybÄs teisių atkÅ«rimo, pripažinus sandorius ir turto perdavimoâpriÄmimo aktus negaliojanÄiais, dalyvajant treÄiajam asmeniui, nepareiÅ¡kianÄiam savarankiÅ¡kų reikalavimų V.
J.. TeisÄjų kolegija n u s t a t Ä : I. GinÄo esmÄ 1. IeÅ¡kovas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras, ginantis vieÅ¡Ä jį interesÄ , patikslinÄs ieÅ¡kinį, praÅ¡Ä taikyti restitucijÄ natÅ«ra ir priteisti valstybei iÅ¡ atsakovo B. G. J. 32,80 ha ploto žemÄs sklypÄ (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), priteisti iÅ¡ atsakovo V. C. ir N. R. C. solidariai 50 000 Lt atsakovui B. G. J., priteisti iÅ¡ atsakovo T. S. 50 000 Lt atsakovams V.
C. ir N. R. C..
2. NurodÄ, kad Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros vyriausiasis prokuroras, ginantis vieÅ¡Ä jį interesÄ , kreipÄsi į Vilniaus apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu dÄl Vilniaus apskrities virÅ¡ininko sprendimų ir sandorių panaikinimo, praÅ¡ydamas:
1) panaikinti Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2007 m. kovo 30 d. sprendimo Nr. 2.7-79-16046 âDÄl nuosavybÄs teisių į žemÄ atkÅ«rimo kaimo vietovÄje pilieÄiui T. S.â dalį dÄl nuosavybÄs teisių atkÅ«rimo natÅ«ra į 4,43 ha ploto, esanÄio (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini));
2) panaikinti Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2008 m. birželio 9 d. sprendimÄ Nr. 2.7-79-17368 âDÄl nuosavybÄs teisių į žemÄ atkÅ«rimo kaimo vietovÄje pilieÄiui T. S.â;
3) pripažinti negaliojanÄia 2009 m. balandžio 17 d. žemÄs sklypo pirkimoâpardavimo sutartį, kuria T. S. pardavÄ 32,80 ha ploto žemÄs sklypÄ , kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), V. C.; 4) pripažinti negaliojanÄiu 2009 m. balandžio 17 d. turto perdavimoâpriÄmimo aktÄ , kuriuo T. S. perdavÄ 32,80 ha ploto žemÄs sklypÄ , kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), V. C.;
5) pripažinti negaliojanÄia 2009 m. birželio 2 d. žemÄs sklypo pirkimoâpardavimo sutartį, kuria N. R. C. ir V. C. pardavÄ 32,80 ha ploto žemÄs sklypÄ , kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kadastrinÄje vietovÄje B. G. J.;
6) pripažinti negaliojanÄiu 2009 m. birželio 2 d. turto perdavimoâpriÄmimo aktÄ , kuriuo N. R. C. ir V. C. perdavÄ 32,80 ha ploto žemÄs sklypÄ , kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), B. G. J.;
7) taikyti restitucijÄ piniginiu ekvivalentu, priteisti valstybei iÅ¡ T. S. 50 000 Lt, kuriuos jis gavo pagal ginÄijamÄ 2009 m. balandžio 17 d. žemÄs sklypo pirkimoâpardavimo sutartį;
8) taikyti restitucijÄ natÅ«ra, įpareigoti T. S. grÄ Å¾inti valstybei 4,20 ha žemÄs sklypÄ , kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini));
9) taikyti restitucijÄ natÅ«ra, įpareigoti T. S. grÄ Å¾inti valstybei 5,75 ha ploto žemÄs sklypo dalį, esanÄiÄ 8,94 ha ploto žemÄs sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esanÄiame (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Vilniaus apygardos teismas 2011 m. lapkriÄio 28 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. birželio 18 d. sprendimu paliko Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkriÄio 28 d. sprendimÄ nepakeistÄ . Lietuvos AukÅ¡Äiausias Teismas 2014 m. balandžio 7 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 18 d. nutarties dalį ir Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkriÄio 28 d. sprendimo dalį dÄl restitucijos piniginiu ekvivalentu taikymo panaikino ir Å¡iÄ bylos dalį perdavÄ nagrinÄti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui.
Kasacinis teismas nurodÄ, kad nagrinÄjant bylÄ pirmosios instancijos teisme iÅ¡ naujo bÅ«tina vertinti ar pradiniu ieÅ¡kiniu pasirinktas restitucijos bÅ«das (piniginiu ekvivalentu) visiÅ¡kai apgina vieÅ¡Ä jį (valstybÄs) interesÄ , ar nustatyta gražinto atsakovui nekilnojamojo turto vertÄ atitinka tikrÄ jÄ turto vertÄ, bÅ«tina svarstyti klausimÄ dÄl restitucijos taikymo natÅ«ra, sprÄsti dÄl žemÄ Ä¯gijusių asmenų sÄ Å¾iningumo. PatikslintÄ ieÅ¡kinį grindžia tuo, kad panaikintais Vilniaus apskrities virÅ¡ininko sprendimais atsakovui T.
S. nuosavybÄs teisÄs atkurtos pažeidžiant imperatyvias įstatymo nuostatas į didesnį, nei įstatyme numatytÄ , žemÄs plotÄ . NeteisÄtai gražintos ir parduotos žemÄs vertÄ Nekilnojamojo turto registro duomenimis yra žymiai didesnÄ, nei kaina, už kuriÄ ji buvo parduota atsakovams N. R. ir V. C.. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmÄ 3. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugpjÅ«Äio 14 d. sprendimu praÅ¡ymÄ kreiptis į Konstitucinį teismÄ atmetÄ; ieÅ¡kinį tenkino ir taikÄ restitucijÄ natÅ«ra â priteisÄ valstybei iÅ¡ atsakovo B.
G. J. 32,80 ha ploto žemÄs sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini); priteisÄ iÅ¡ V. C. ir N. R. C. solidariai B. G. J. 14 481 Eur; priteisÄ iÅ¡ T. S. 14 481 Eur V. C. ir N. R. C..
4. Teismas nustatÄ, kad atsakovui T. S. nuginÄytais administraciniais aktais buvo atkurtos nuosavybÄs teisÄs į buvusio savininko, atsakovo senelio D. M. iki 1940 metų nacionalizacijos valdytÄ Å¾emÄ, pažeidžiant PilieÄių nuosavybÄs teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , 32,80 ha virÅ¡ijant minÄtoje įstatymo nuostatoje nustatytÄ leidžiamÄ atkurti 150 ha plotÄ . Teismo vertinimu, tai, kad dÄl nuosavybÄs teisių atkÅ«rimÄ vykdžiusių institucijų klaidų ir nesusižinojimo tarpusavyje neteisÄtai, pažeidžiant imperatyvias AtkÅ«rimo įstatymo nuostatas, atsakovui T.
S. nuosavybÄs teisių buvo atkurta daugiau, nei numatyta įstatyme, negali lemti restitucijos taikymo, įpareigojant grÄ Å¾inti tai, kas buvo perduota atsakovui T. S. neteisÄtai, pažeidžiant įstatymo imperatyvias nuostatas. Teismas nustatÄ, kad bylas nagrinÄjÄ teismai konstatavo, jog imperatyvioji įstatymo norma buvo pažeista ir dÄl T. S. atstovo nesÄ Å¾iningų veiksmų, nes atstovas, dalyvaudamas nuosavybÄs teisių atkÅ«rimo procese, žinojo į kokio dydžio žemÄs plotÄ nuosavybÄ gali bÅ«ti atkuriama, taÄiau sÄ moningai Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijai nepateikÄ informacijos apie kitoje apskrityje jau priimtus sprendimus dÄl nuosavybÄs teisių T.
S. atkÅ«rimo. T. S. įgaliotinis, tvarkydamas Å¡io asmens nuosavybÄs teisių atkÅ«rimo dokumentus jo vardu, turÄjo iÅ¡manyti ir iÅ¡manÄ nuosavybÄs teisių atkÅ«rimui taikomus įstatymų reikalavimus.
5. Teismas nurodÄ, kad kasacinis teismas, nagrinÄdamas Å¡iÄ bylÄ , pažymÄjo, jog V. J., kaip T. S. įgaliotinio, veiksmai, kuriais jis, nuslÄpdamas informacijÄ apie jau atkurtas nuosavybÄs teises kitoje Lietuvos apskrityje, inicijavo neteisÄtÄ nuosavybÄs teisių atkÅ«rimÄ Ä¯ didesnį, nei įstatymo leidžiama, žemÄs plotÄ , laikytini pažeidžiantys vieÅ¡Ä jį interesÄ ir tai sudaro pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad T. S. nuosavybÄs teisÄs į ginÄo žemÄs sklypÄ buvo atkurtos neteisÄtai, o vÄlesni T. S., tiksliau â jo įgaliotinio V. J.â veiksmai, kuriais jis perleido ginÄo žemÄs sklypÄ tretiesiems asmenims, laikytini prieÅ¡taraujanÄiais teisÄs normoms, nes T. S., neteisÄtai įgijÄs nuosavybÄs teises į ginÄo žemÄs sklypÄ , negalÄjo disponuoti Å¡iuo nekilnojamojo turto objektu.
6. Teismas pažymÄjo, kad atsakovo T. S. atstovo nurodytos aplinkybÄs, jog atsakovui teikiant praÅ¡ymÄ dÄl nuosavybÄs teisių atkÅ«rimo į ginÄo sklypÄ jam dar nebuvo atkurtos nuosavybÄs teisÄs VilkaviÅ¡kio rajone, nekeiÄia fakto, kad jis sÄ moningai pateikÄ praÅ¡ymus atkurti nuosavybÄ Ä¯ didesnį nei įstatyme numatytÄ Å¾emÄs plotÄ ir tuo paÄiu prarado įstatyme numatytÄ galimybÄ buvusioje žemÄs valdoje, kuri virÅ¡ijo 150 ha, pasirinkti pageidaujamÄ Å¾emÄs sklypo, miÅ¡ko, vandens telkinio, į kuriuos jam pagal šį įstatymÄ turi bÅ«ti atkurtos nuosavybÄs teisÄs, vietÄ .
7. Teismas sprendÄ, kad asmenų, sudariusių panaikintus sandorius dÄl ginÄo sklypo pirkimoâpardavimo veiksmai negali bÅ«ti pripažinti sÄ Å¾iningais. Teismas nustatÄ, kad ginÄo žemÄs sklypo pirkimoâpardavimo sutartį V. J., kaip pardavÄjo T. S. įgaliotas asmuo, su pirkÄju V. C. sudarÄ 2009 m. balandžio 17 d. NepraÄjus nei dviem mÄnesiams, 2009 m. birželio 2 d. V. J., veikdamas kaip savo mažameÄio sÅ«naus įstatyminis atstovas, pirkÄjo vardu pasiraÅ¡Ä pirkimoâpardavimo sutartį, pagal kuriÄ , mažameÄio sÅ«naus vardu pirko ginÄo sklypÄ už tÄ paÄiÄ 50 000 Lt kainÄ iÅ¡ V. ir R.
C.. Å ios aplinkybÄs, teismo vertinimu, leidžia teigti, kad labiau tikÄtina, jog V. ir R. C. neturÄjo intereso įsigyti ginÄo sklypo ir dvi paminÄtos pirkimoâpardavimo sutartys buvo inicijuotos V. J. dÄl to, kad bÅ«damas T. S. atstovu jis negalÄjo pats su savimi, kaip nepilnameÄio B. G. J. atstovu, sudaryti pirkimoâpardavimo sutartį tiesiogiai, todÄl buvo sudarytas tarpinis pirkimoâpardavimo sandoris. Tai, kad bylos nagrinÄjimo metu B. G. J. yra sulaukÄs pilnametystÄs, teismo vertinimu, nepaneigia, kad sandorio sudarymo metu jo įstatyminis atstovas, sudarydamas panaikintus ginÄo sandorius (pirkimo â pardavimo sutartis ir turto priÄmimo perdavimo aktÄ ), veikÄ nesÄ Å¾iningai ir kad minÄtais sandoriais perleistas turtas įgytas neteisÄtai, pažeidus imperatyvias įstatymo nuostatas.
Teismas rÄmÄsi bendruoju teisiniuose santykiuose taikomu principu, kad kai asmuo veikia per įgaliotÄ atstovÄ , laikoma, kad jis veikia pats, o jo veiksmų teisÄtumas ir sÄ Å¾iningumas vertinami pagal jo atstovo (Å¡iuo atveju atstovo pagal įstatymÄ ) veiksmų teisÄtumÄ ir sÄ Å¾iningumÄ .
8. Teismas atmetÄ atsakovų teiginius, kad restitucija netaikytina arba, jÄ pritaikius, atsakovui turÄtų bÅ«ti priteisiama 76 200 Eur kompensacija pagal dabartinÄ turto rinkos vertÄ, nes dÄl ilgai, net 11 metų trukusių ginÄų nagrinÄjimo teismuose, atsakovui nekliudant naudotis ginÄo sklypo dalimi, sklypo vertÄ yra žymiai iÅ¡augusi, kad atsakovas B. G. J. ir jo tÄvas bei įstatyminis atstovas V. J. visÄ laikÄ mokÄjo žemÄs mokesÄius. Teismas konstatavo, kad ginÄo nagrinÄjimas užtruko, nes bÅ«tent atsakovo įstatyminis atstovas ir tuo paÄiu atsakovo T. S. įgaliotinis V. J. po to, kai kasacinis teismas bylos dalį dÄl restitucijos taikymo gražinimo nagrinÄti iÅ¡ naujo Vilniaus apygardos teismui, inicijavo visÄ eilÄ teisminių procesų, dÄl kurių, jam paÄiam praÅ¡ant, nagrinÄjama byla buvo stabdoma.
9. Teismas nurodÄ, kad Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartimi buvo paskirta praÅ¡omo gražinti natÅ«ra nekilnojamojo turto objekto ekspertizÄ, siekiant nustatyti kokia buvo turto vidutinÄ rinkos vertÄ ginÄo sandorių sudarymo metu (2009 metais). Teismas nustatÄ, kad pagal teismo eksperto pateiktas Turto ekspertizÄs akto iÅ¡vadas ginÄo nekilnojamojo turto vertÄ 2009 metais buvo 42 600 Eur. Teismas konstatavo, kad atsakovų nurodyta aplinkybÄ, jog nekilnojamojo turto registro duomenimis ginÄo sklypo vertÄ 2015 metais buvo 52 800 Eur, o 2020 metais â 76 200 Eur, nesudaro pagrindo teigti, kad valstybÄ, dÄl valstybÄs institucijų kaltÄs panaikinus sandorius ir pritaikius restitucijÄ natÅ«ra, įgytų didelÄs vertÄs turtÄ , tuo tarpu atsakovas nepagrįstai jo netektų.
Teismo sprendimu, tai, kad žemÄs kainos nuo 2009 metų kilo nuolat, nepriklausomai nuo įdedamų investicijų, pripažintina neįrodinÄtina, visiems žinoma aplinkybe (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Teismas nurodÄ, kad atsakovai nepateikÄ jokių įrodymų, jog atliko kokius nors ginÄo sklypo priežiÅ«ros darbus, pagerinimus, dÄl kurių sklypo vertÄ galÄjo padidÄti, o mokÄdami žemÄs mokesÄius turÄjo visas galimybes naudotis ginÄo sklypu.
10. Atsižvelgdamas į tai, teismas ieÅ¡kinį tenkino, taikydamas restitucijÄ ir gražindamas sandorių Å¡alis į pradinÄ, iki panaikintų valstybÄs institucijų sprendimų ir sandorių buvusiÄ padÄtį, t. y. gražindamas valstybei ginÄo sklypÄ , o pirkimoâpardavimo sutarÄių Å¡alims â už sklypÄ sumokÄtas pinigų sumas, atitinkamai sudaranÄias 50 000 Lt (14 481 Eur). I. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai 11. Apeliaciniame skunde atsakovas T. S. praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjÅ«Äio 14 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â ieÅ¡kovo Vilniaus apygardos prokuroro ieÅ¡kinį dalyje dÄl restitucijos taikymo atmesti ir restitucijos netaikyti, priteisti bylinÄjimosi iÅ¡laidas.
Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 11.1. Pirmosios instancijos teismas nenustatÄ, o ieÅ¡kovas neįrodinÄjo aplinkybių, kad žemÄs sklype, kurio restitucijos klausimas buvo sprendžiamas, bÅ«tų valstybinÄs reikÅ¡mÄs vidaus vandenys, miÅ¡kai, parkai, keliai, istorijos arba archeologijos ar kultÅ«ros objektas, kaip tai apibrÄžta Konstitucijos 47 straipsnyje. Teismas nenustatÄ (ieÅ¡kovas to ir neįrodinÄjo), kad žemÄs sklypas yra bÅ«tinas kažkokiems kitiems konkretiems ir reikÅ¡mingiems visuomenÄs interesams tenkinti, todÄl administracinius aktus panaikinus dÄl valstybÄs institucijos kaltÄs turÄjo bÅ«ti svarstomos alternatyvos â restitucijos taikymas, sumokant ekvivalentÄ pinigais, arba restitucijos netaikymas.
Teismas restitucijÄ taikÄ nepagrįstai. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, teismas turÄjo pagrindÄ iÅ¡ viso netaikyti restitucijos dÄl to, kad administraciniai aktai buvo priimti dÄl valstybÄs įgaliotų pareigÅ«nų neteisÄtų veiksmų, be to, restitucijos taikymas (tiek natÅ«ra, tiek piniginiu ekvivalentu) ginÄo atveju nepagrįstai pablogina atsakovo T. S. padÄtį, o Lietuvos Respublikos valstybÄs padÄtis nesÄ Å¾iningai pagerÄja. 11.2. Administraciniai aktai buvo priimti iÅ¡imtinai dÄl valstybÄs institucijos, t. y.
Vilniaus apskrities virÅ¡ininko neteisÄtų, nesÄ Å¾iningų bei nekompetentingų veiksmų. Teismas sprendime nurodÄ, kad atsakovui T. S. inicijuojant nuosavybÄs teisių atkÅ«rimÄ ir atkuriant nuosavybÄs teises į senelio turÄtÄ Å¾emÄ Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijai neva sÄ moningai nebuvo pateikta informacija apie kitoje apskrityje jau priimtus sprendimus dÄl nuosavybÄs T. S. atkÅ«rimo. Tokios iÅ¡vados prieÅ¡tarauja byloje esantiems įrodymams. Atsakovui T. S. nuosavybÄs teisÄs panaikintais administraciniais aktais (duomenys neskelbtini) buvo atkurtos 2007-2008 metais, tuo tarpu nuosavybÄs teisÄs (duomenys neskelbtini) atsakovui T.
S. buvo atkurtos dar 2000 metais. ValstybÄs įgaliotai institucijai jau nuo 2001 metų buvo žinoma apie atsakovui anksÄiau atkurtas nuosavybÄs teises kitoje apskrityje. Å ios aplinkybÄs patvirtina, kad nuo institucijos niekada nebuvo nuslÄpta absoliuÄiai jokia informacija. Kaip matyti iÅ¡ T. S. nuosavybÄs teisių atkÅ«rimo bylose esanÄių Derinimo kortelių, T. S. nuosavybÄs teisų atkÅ«rimo dokumentacija nebuvo derinama ir vizuojama nustatyta tvarka. Atkuriant nuosavybÄs teises Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2007 m. kovo 30 d. sprendimu, dokumentacija nebuvo derinama su Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos ŽemÄs tvarkymo departamento ŽemÄs reformos skyriaus vyr. specialiste I.
K.. Trakų rajono žemÄtvarkos skyriaus, kuris vykdÄ nuosavybÄs teisių atkÅ«rimÄ , vedÄjui taip pat jau nuo 2001 metų buvo puikiai žinoma apie tai, jog T. S. yra atkurtos nuosavybÄs teisÄs (duomenys neskelbtini). 11.3. AplinkybÄ, kad Å¡ioje byloje nagrinÄjama situacija susiklostÄ bÅ«tent dÄl valstybÄs institucijos kaltÄs, patvirtina ir Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierÄs V. P. 2009 m. vasario 28 d. pažymoje nurodytos aplinkybÄs, jog pareigÅ«nai pažeidÄ Lietuvos Respublikos pilieÄių nuosavybÄs teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 4 straipsnio reikalavimus.
Seimo kontrolierÄ atkreipÄ dÄmesį, kad Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos pareigÅ«nai, atkÅ«rÄ nuosavybÄs teises į didesnį, negu numato įstatymas, žemÄs plotÄ , galimai padarÄ Å¾alÄ valstybei. Teismas Å¡ių aplinkybių nevertino ir dÄl jų nepasisakÄ. 11.4. Nei atsakovas T. S., nei jo įgaliotas atstovas objektyviai negalÄjo pažeisti įstatymo nuostatų. Atsakovo atstovas, 1999 metais teikdamas praÅ¡ymÄ atkurti nuosavybÄs teises, objektyviai negalÄjo žinoti aplinkybių, kad 2000 metais nuosavybÄs teisÄs bus atkurtos kitoje apskrityje.
Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad nuosavybÄs teisių atkÅ«rimo inicijavimo metu ir tuo metu, kada buvo priimti sprendimai dÄl nuosavybÄs teisių atkÅ«rimo į žemÄs sklypus (duomenys neskelbtini), absoliuÄiai nei vienas teisÄs aktas nenumatÄ asmens, kuris kreipiasi dÄl nuosavybÄs teisių atkÅ«rimo, pareigos nuosavybÄs teisių atkÅ«rimo procesÄ vykdanÄiai institucijai pateikti dokumentus/informacijÄ apie jau atkurtas nuosavybÄs teises. 11.5. Restitucijos taikymas bet kokia forma nesÄ Å¾iningai ir nepagrįstai pablogintų atsakovo T.
S. padÄtį. ValstybÄs institucijoms atlikus neteisÄtus veiksmus, buvo iÅ¡ esmÄs paneigta ir pažeista atsakovo T. S. teisÄ pasirinkti pageidaujamÄ Å¾emÄs sklypo vietÄ . PraktiÅ¡kai susiklostÄ atvirkÅ¡tinÄ situacija â atkuriama daugiau nei numato įstatymas, o vÄliau ginÄijami vÄliausi aktai, kuriais buvo atkurtos nuosavybÄs teises, tokiu bÅ«du valstybei, o ne pilieÄiui, suteikiant teisÄ pasirinkti, kurioje vietoje turi bÅ«ti atkurtos nuosavybÄs teisÄs. 11.6. ValstybÄ, atkurdama T.
S. nuosavybÄs teises ir perduodama neatlygintai nuosavybÄn lygiavertį žemÄs sklypÄ , nustatÄ jo vertÄ â 36 240,00 Lt arba 10 495,83 Eur. VertÄ buvo nustatyta vadovaujantis paÄios valstybÄs nustatytomis taisyklÄmis. Taikant restitucijÄ tokiu bÅ«du, kaip ginÄo atveju sprendÄ Vilniaus apygardos teismas, susiklosto situacija, kad iÅ¡ atsakovo T. S. yra priteisiama 14 481 Eur, t. y. daugiau nei pati valstybÄ neatlygintinai perduodama sklypÄ atsakovui jį pati įsivertino â 10 495,83 Eur. 11.7.
Pagal tarpukariu galiojusį teisinį reglamentavimÄ atsakovo seneliui, kaip NepriklausomybÄs akto signatarui, teisÄtai galÄjo priklausyti iki 230 ha. Pirmosios instancijos teismo buvo praÅ¡oma kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ su praÅ¡ymu sprÄsti, ar AtkÅ«rimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta 150 ha ploto riba atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnį ir 29 straipsnį. Teismas skundžiamu sprendimu atsakovo praÅ¡ymÄ kreiptis į Konstitucinį TeismÄ atmetÄ iÅ¡ esmÄs remdamasis vieninteliu argumentu, t. y. tuo, kad galiojantis teisinis reguliavimas nenumato visiÅ¡ko turÄtų nuosavybÄs teisių atkÅ«rimo.
Tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada buvo padaryta neatsižvelgiant į Konstitucinio Teismo doktrinÄ ir joje pateiktus iÅ¡aiÅ¡kinimus. Kyla klausimas, ar AtkÅ«rimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis ir 5 straipsnio 1 dalis, kuriose įtvirtinta tik 150 ha norma, neprieÅ¡tarauja Konstitucijoje įtvirtintam nuosavybÄs nelieÄiamumo principui, ypatingai turint omenyje tai, kad atkÅ«rus Lietuvos nepriklausomybÄ buvo tÄsiamas tarpukariu galiojusios Konstitucijos ir, atitinkamai, nuosavybÄs teisÄs tÄstinumas.
Teismas Å¡ių argumentų visiÅ¡kai neįvertino ir be jokio pagrindo atmetÄ atsakovo praÅ¡ymÄ kreiptis į Konstitucinį teismÄ .
12. Apeliaciniame skunde atsakovas B. G. J. praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjÅ«Äio 14 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â ieÅ¡kinį dÄl restitucijos taikymo natÅ«ra atmesti, tuo atveju, jei reikalavimas dÄl restitucijos bÅ«tų patenkintas â priteisti atsakovui iÅ¡ valstybÄs 76 200 Eur, priteisti bylinÄjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 12.1. Pirmosios instancijos teismas, konstatavÄs, kad V. ir R. C. neturÄjo intereso įsigyti ginÄo sklypo, o dvi pirkimoâpardavimo sutartys buvo inicijuotos V.
J. dÄl to, kad bÅ«damas T. S. atstovu, jis negalÄjo pats su savimi, kaip nepilnameÄio B. G. J. atstovu, sudaryti pirkimoâpardavimo sutarties tiesiogiai, todÄl buvo sudarytas tarpinis pirkimoâpardavimo sandoris, iÅ¡ esmÄs tarp T. S. bei V. ir R. C. sudarytÄ pirkimoâpardavimo sandorį pripažino apsimestiniu. Byloje toks reikalavimas nebuvo reikÅ¡tas. Teismas peržengÄ ieÅ¡kinio ribas. 12.2. Tiek V. ir N. R. C., tiek B. G. J. ir jo atstovas V. J., įsigyjant žemÄs sklypÄ , buvo sÄ Å¾iningi, dÄl to teismas negalÄjo taikyti restitucijos natÅ«ra.
Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybÄs nepakanka atsakovų nesÄ Å¾iningumui konstatuoti. T. S. atkÅ«rus nuosavybÄs teises į ginÄo žemÄs sklypÄ , jis davÄ pavedimÄ savo atstovui V. J. šį žemÄs sklypÄ parduoti. V. J., veikdamas savo įgaliotinio T. S. pavedimo ribose, žemÄs sklypÄ perleido V. ir N. R. C.. NuosavybÄs teisių atkÅ«rimas nÄra V. J. profesinÄ veikla, jis nÄra dalyvavÄs nuosavybÄs teisių atkÅ«rimo procedÅ«rose kitiems asmenims, todÄl nežinojo ir negalÄjo žinoti, kad valstybÄs institucijų priimti nutarimai dÄl T.
S. nuosavybÄs teisių į žemÄs sklypÄ atkÅ«rimo gali bÅ«ti ir bus panaikinti. V. ir N. R. C. įsigijus turtÄ ir pradÄjus domÄtis galimybÄmis pertvarkyti ir naudoti turtÄ norimu bÅ«du, paaiÅ¡kÄjo, kad įsigytas turtas jiems netinka. V. ir N. R. C. pradÄjo ieÅ¡koti galimybių šį turtÄ grÄ Å¾inti T. S.. Pastarasis sandorio nutraukti nepanoro. DÄl to V. ir N. R. C. kreipÄsi į V. J. su pasiÅ«lymu jam įsigyti iÅ¡ jų žemÄs sklypÄ . V. J. sutiko ir sklypas buvo perleistas jo sÅ«nui, atsakovui B.
G. J.. 12.3. GinÄo objekto pirkimoâpardavimo sutartis buvo sudaryta 2009 m. birželio 2 d., t. y. prieÅ¡ 11 metų. Per 11 metų ginÄo turtas buvo prižiÅ«rimas, iÅ¡laikomas mokant mokesÄius valstybei. Nors teismas sprendime nurodÄ, kad ginÄo nagrinÄjimas dÄl restitucijos taikymo Å¡ioje byloje užtruko neva dÄl atsakovo B. G. J. įstatyminio atstovo V. J. elgesio, t. y. kad jis inicijavo eilÄ bylų, dÄl ko Å¡i byla buvo eilÄ kartų stabdoma, taÄiau su tokia iÅ¡vada nesutinka. GinÄų inicijavimas teisme iÅ¡ esmÄs negali bÅ«ti vertinamas kaip teisÄtų lÅ«kesÄių principo ribojimas. 12.4.
Atsakovas reikalavo, kad tuo atveju, jeigu byloje atsakovo atžvilgiu bus taikytina restitucija natÅ«ra, jam iÅ¡ valstybÄs bÅ«tų priteista ne 14 481 Eur, o 76 200 Eur suma, t. y. kaina lygi ginÄo žemÄs sklypo vertei teismo sprendimo priÄmimo dienÄ . Atsakovas turtÄ Ä¯sigijo sÄ Å¾iningai ir pagal tuo metu galiojusius teisÄs aktus bei valdžios institucijų teisÄtai priimtus sprendimus. Atsakovui nebuvo ir negalÄjo bÅ«ti žinoma, kad ateityje Å¡ie administraciniai aktai dÄl paÄios valstybÄs institucijų klaidų bus panaikinti, todÄl atsakovui neturi bÅ«ti užkrauta valstybÄs padarytos klaidos atsakomybÄs naÅ¡ta.
Atsižvelgiant į tai, atsakovui už turto netekimÄ turi bÅ«ti atlyginta pagal teismo sprendimo priÄmimo metu galiojanÄiÄ vidutinÄ Å¾emÄs sklypo rinkos vertÄ â 76 200 Eur. 12.5. Teismas įtraukÄ buvusį įstatyminį atstovÄ V. J. treÄiuoju asmeniu byloje ir nesuteikÄ jam galimybÄs pateikti atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį bei turÄti atstovÄ . Tokiu bÅ«du teismas pažeidÄ pamatines V. J. teises ir dÄl to teismo sprendimas yra neteisÄtas bei naikintinas.
13. Apeliaciniame skunde atsakovai V. C. ir N. R. C. praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjÅ«Äio 14 d. sprendimÄ panaikinti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 13.1. ŽemÄs sklypÄ Ä¯sigijo už 50 000 Lt iÅ¡ T. S., ketindami investuoti ir iÅ¡ jo užsidirbti. SupratÄ, kad investicijos nepasiteisins, iniciavo derybas su T. S. dÄl sandorio nutraukimo ir pinigų grÄ Å¾inimo. T. S. pasiÅ«lÄ sklypÄ parduoti V. J.. V. J. su pasiÅ«lymu sutiko, nurodÄs, kad sklypÄ pirks nepilnameÄiui sÅ«nui, kaip investicijÄ Ä¯ ateitį.
ŽemÄs sklypas už tÄ paÄiÄ 50 000 Lt sumÄ buvo parduotas B. G. J.. 13.2. Perkant sklypÄ iÅ¡ T. S. nebuvo kilÄ abejonių, kad sklypas gautas neteisÄtu bÅ«tų ir ateityje gali bÅ«ti grÄ Å¾intas valstybei. Jokių nesÄ Å¾iningų ketinimu dÄl sklypo neturÄjo. 13.3. Teismas suprato, kad yra rizika, jog iÅ¡ T. S. priteistos sumos gali bÅ«ti neiÅ¡ieÅ¡kotos, dÄl to priteisti 50 000 Lt iÅ¡ T. S. valstybei teismas atsisakÄ, Å¡iÄ rizikÄ perkÄlÄ V. C. ir N. R. C..
14. Apeliaciniame skunde treÄiasis asmuo V. J. praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjÅ«Äio 14 d. sprendimÄ panaikinti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 14.1. Viso proceso metu jis byloje dalyvavo kaip įstatyminis B. G. J. atstovas. SÅ«nui tapus pilnameÄiu ir bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinÄjant iÅ¡ naujo, V. J. buvo įtrauktas į bylÄ treÄiuoju asmeniu, taÄiau jam nebuvo suteikta galimybÄ pateikti atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį. Teismui buvo pateikÄs praÅ¡ymÄ suteikti galimybÄ pateikti atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, taÄiau teismas nurodÄ, kad pakaks apklausos teisme. Taip pat praÅ¡Ä teismo suteikti laiko susirasti atstovÄ , bet teismas atsakÄ, kad laiko atstovui susirasti buvo pakankamai. Teismas pažeidÄ V. J. teises. 14.2. Atstovaudamas T. S. ir B. G. J. elgÄsi sÄ Å¾iningai. ŽemÄs sklypas buvo perleistas taip pat sÄ Å¾iningai.
15. IeÅ¡kovÄ Vilniaus apygardos prokuratÅ«ra pateikÄ atsiliepimÄ , praÅ¡ydama atsakovų T. S., B. G. J., V. C. ir N. R. C. bei treÄiojo asmens V. J. apeliacinius skundus atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjÅ«Äio 14 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas į apeliacinius skundus grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 15.1. Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas 2014 m. balandžio 7 d. nutartyje konstatavo atsakovų ir treÄiojo asmens nesÄ Å¾iningumÄ . Å ios nustatytos aplinkybÄs turi prejudicinÄ galiÄ ir nebeturi bÅ«ti ginÄijamos, sprendžiant restitucijos taikymo klausimÄ .
Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas vadovavosi Å¡iomis Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo konstatuotomis aplinkybÄmis. Be to, atsakovų ir treÄiojo asmens nesÄ Å¾iningumas buvo grindžiamas byloje esanÄiais įrodymais, kurie patvirtina asmenų susiformavusių sutartinių santykių prieÅ¡taringumÄ . Atsakovų nesÄ Å¾iningumÄ ir tendencingÄ elgesį, sudarant abejotinus žemÄs perleidimo sandorius, pagrindžia ir skundžiamame sprendime neįvertintas Kauno apygardos prokuratÅ«ros 2011 m. spalio 6 d. nutarimas atsisakyti taikyti vieÅ¡ojo intereso priemones.
Nutarime konstatuota, kad V. J., atgavÄs T. S. vardu žemÄ (duomenys neskelbtini), 2007 m. liepos 12 d. pirkimoâpardavimo sutartimi Å¡iÄ Å¾emÄ (141,66 ha) perpirko už 1 Lt, nors Å¡io turto nustatyta vidutinÄ rinkos vertÄ â 474 267 Lt. Å io įrodymo informatyvumÄ ir reikÅ¡mingumÄ pažymÄjo ir Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas. 15.2. Apeliantai teisminio proceso metu esmingai keitÄ savo pozicijÄ , prieÅ¡taravo patys sau. Tokie veiksmai turÄtų bÅ«ti vertinami kaip papildomai pagrindžiantys nesÄ Å¾iningumÄ . 15.3.
Apeliantai nÄra pateikÄ jokių įrodymų, kurie bent kiek pagrįstų, kad V. C. ir N. R. C. žemÄs sklypÄ Ä¯sigijo, ketindami investuoti ir parduoti, nepagrindÄ, kodÄl žemÄs sklypÄ V. C. ir N. R. C. pardavÄ V. J. už tÄ paÄiÄ 50 000 Lt kainÄ , už kuriÄ nusipirko, t. y. sudarÄ materialiai nenaudingÄ sandorį, kai tuo metu žemÄs sklypo vertÄ buvo tris kartus didesnÄ. 15.4. Skundų teiginiai, kad T. S. neturÄjo kitokios galimybÄs, kaip tik pateikti praÅ¡ymÄ atkurti nuosavybÄs teises į 65 ha ploto (duomenys neskelbtini), prieÅ¡tarauja teisiniam reglamentavimui.
Be to, aplinkybÄ, kad atsakovui teikiant praÅ¡ymÄ dÄl nuosavybÄs teisių atkÅ«rimo į ginÄo sklypÄ jam nebuvo atkurtos nuosavybÄs teisÄs, paneigia byloje žinomos ir nenuginÄytos aplinkybÄs, kad po MarijampolÄs apskrities virÅ¡ininko 2000 m. spalio 16 d. sprendimų, kuriais T. S. buvo atkurtos nuosavybÄs teisÄs į 119,47 ha žemÄs ir vandens telkinių plotÄ , atsakovas V. J. 2001 m. birželio 12 d. paraÅ¡Ä praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti iÅ¡vadÄ gauti neatlygintinai nuosavybÄn vandens telkinio sklypÄ (duomenys neskelbtini), o 2003 m. birželio 16 d. praÅ¡ymÄ perduoti neatlygintinai vandens telkinį (duomenys neskelbtini), t. y. vandens telkinį, kurio pagrindu vÄliau T.
S. neatlygintinai buvo perduoti lygiaverÄiai sklypai, įskaitant 32,80 ha ploto žemÄs sklypÄ . 15.5. Nepagrįstas atsakovo B. G. J. argumentas, kad jo teisÄtų lÅ«kesÄių susiformavimÄ lÄmÄ aplinkybÄs, jog ginÄo žemÄs sklypas buvo įsigytas prieÅ¡ 11 metų ir visu Å¡iuo laikotarpiu tinkamai prižiÅ«rÄtas. Pirmosios instancijos teismas visapusiÅ¡kai ir argumentuotai įvertino Å¡iuos atsakovo argumentus, nurodÄs, kad ginÄo nagrinÄjimas užtruko dÄl B. G. J. įstatyminio atstovo ir tuo paÄiu T.
S. įgaliotinio V. J. veiksmų, iniciavus visÄ eilÄ teisminių procesų, dÄl kurių byla buvo stabdoma. 15.6. Prokuroras, gindamas vieÅ¡Ä jį interesÄ , nepažeidÄ termino pateikti skundÄ nuginÄyti administracinį aktÄ , kuriuo buvo atkurtos nuosavybÄs teisÄs. Be to, Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas 2014 m. balandžio 7 d. nutartyje konstatavo, kad valstybÄs institucijos nuosavybÄs teisių atkÅ«rimo metu neturÄjo tokių techninių galimybių, kuriomis automatiÅ¡kai galÄtų patikrinti nuosavybÄs teisių atkÅ«rimo proceso eigÄ .
NÄra pagrindo teigti, kad valstybÄs institucijos toleravo susidariusiÄ situacijÄ ir dÄl to atsakovui B. G. J. galÄjo sukelti teisÄtus lÅ«kesÄius, kurie turÄtų bÅ«ti ginami atsisakant taikyti restitucijÄ . 15.7. Nepagrįsti apelianto T. S. argumentai, kad restitucijos taikymo atveju atsakovo padÄtis nesÄ Å¾iningai pablogÄtų, nes bÅ«tų panaikinta T. S. teisÄ pasirinkti žemÄs sklypo vietÄ . Apeliantas neįrodÄ, kaip jo padÄtis realiai pablogÄtų, tuo labiau, kad administracinis aktas, kuriuo buvo atkurtos nuosavybÄs teisÄs, prieÅ¡taravo imperatyvioms teisÄs normoms, o apeliantas, įsigydamas žemÄs sklypÄ , veikÄ nesÄ Å¾iningai. 15.8.
Atsakovas T. S. skunde nedetalizuoja, kaip valstybÄs institucijų klaida pasireiÅ¡kÄ ir kokia jos reikÅ¡mÄ Å¡ioje byloje kilusiam ginÄui. ValstybÄs institucijų klaidÄ , jÄ nustaÄius, neturi reikÅ¡mÄs sprendžiant dÄl restitucijos taikymo ar netaikymo, atsižvelgiant į paties atsakovų nesÄ Å¾iningumÄ . 15.9. Nesutinka su skundų argumentais, kad priteistos sumos yra nepagrįstos ir per didelÄ naÅ¡ta apeliantams. Apeliantai nepagrįstai teigia, kad taikant restitucijÄ natÅ«ra grÄ Å¾intinos sumos turi bÅ«ti apskaiÄiuojamos pagal turto rinkos vertÄ.
Skundžiamame sprendime teismas pakankamai iÅ¡samiai įvertino tokius apeliantų argumentus dÄl tikrosios buvusios ir esamos ginÄo žemÄs sklypo vertÄs, pagrįstai konstatavo, kad nebuvo atlikti sklypo priežiÅ«ros pagerinimo darbai, dÄl kurių žemÄs sklypo vertÄ padidÄjo. Be to, ginÄo žemÄs sklypo savininkas, mokÄdamas mokesÄius, turÄjo galimybÄ naudotis žemÄs sklypu. 15.10. Apeliantai, teigdami, kad buvo suvaržyta treÄiojo asmens V. J. teisÄ Ä¯ atstovavimÄ , nepaaiÅ¡kina, kodÄl atstovu nebuvo pasirÅ«pinta iki posÄdžio pradžios ir kokias procesines pasekmes sukÄlÄ atstovo nebuvimas posÄdžio metu.
Apeliantai neįrodinÄjo, kad V. J. nebuvo informuotas apie teismo posÄdžio datÄ ir laikÄ . Be to, V. J. teisinÄmis paslaugomis nesinaudojo teikdamas ir apeliacinį skundÄ . Apeliantas V. J. neįrodinÄjo, kad teisÄjas turÄjo pareigÄ aktyviai veikti, užtikrinant treÄiojo asmens atstovavimÄ . 15.11. Apeliantai nurodo, kad buvo suvaržyta V. J. teisÄ teikti atsiliepimÄ , taÄiau nepaaiÅ¡kina, kodÄl toks praÅ¡ymas dÄl atsiliepimo į ieÅ¡kinį pateikimÄ buvo pareikÅ¡tas tik teismo posÄdžio metu, kÄ papildomai bÅ«tų paaiÅ¡kinÄs atsiliepime, ko nenurodÄ posÄdžio metu.
V. J. yra atsakovo B. G. J. tÄvas ir sÅ«nų teisme atstovavo nuo 2014 metų iki 2019 metų. VÄliau treÄiuoju asmeniu įtrauktas V. J. žinojo apie vykstantį teisminį procesÄ ir jo eigÄ .
16. AtsakovÄ NacionalinÄ Å¾emÄs tarnyba pateikÄ atsiliepimÄ , praÅ¡ydama atsakovo B. G. J. apeliacinį skundÄ atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 16.1. Nesutinka, kad atsakovų ir treÄiojo asmens V. J. veiksmai, sudarant pirkimoâpardavimo sandorius, buvo sÄ Å¾iningi. Atsakovų ir treÄiojo asmens nesÄ Å¾iningumas buvo konstatuotas Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 7 d. nutartyje. 16.2. NelogiÅ¡ki apelianto skundo argumentai, kad V. C. ir N. R. C., įsigijÄ Å¾emÄs sklypÄ , suprato, kad turtas jiems netinka, dÄl ko ieÅ¡kojo galimybių grÄ Å¾inti T. S., taÄiau pastarasis pasiÅ«lÄ perleisti V. J.. Vadovaujantis tolia logika iÅ¡eitų, kad V. C. ir N. R. C. tik įsigijÄ Å¾emÄs sklypÄ už 50 000 Lt sumÄ pradÄjo domÄtis galimybÄmis jį pertvarkyti norimu bÅ«du.
17. AtsakovÄ NacionalinÄ Å¾emÄs tarnyba pateikÄ atsiliepimÄ , praÅ¡ydama atsakovų V. C. ir N. R. C. apeliacinį skundÄ atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 17.1. Nesutinka, kad atsakovų veiksmai, sudarant pirkimoâpardavimo sandorius, buvo sÄ Å¾iningi. Apsimestinis sandoris â tai toks sandoris, kuris sudarytas, siekiant pridengti kitÄ sandorį, kurio teisinių padarinių iÅ¡ tiesų siekÄ Å¡alys. 17.2. Apeliantų skundo argumentas, kad įsigijÄ Å¾emÄs sklypÄ už 50 000 Lt ketino investuoti ir iÅ¡ jo uždirbti, taÄiau vÄliau supratÄ, kad investicija neatsipirks, jį perleido, nelogiÅ¡kas.
Vadovaujantis tolia logika iÅ¡eitų, kad V. C. ir N. R. C. tik įsigijÄ Å¾emÄs sklypÄ už 50 000 Lt sumÄ ir neįvertinÄ rizikos pradÄjo domÄtis galimybÄmis jį pertvarkyti norimu bÅ«du. 17.3. Nesutinka su apeliantais, kad jie patirs nuostolių dÄl valstybÄs institucijų padarytų klaidų. Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 7 d. nutartyje buvo konstatuotas treÄiojo asmens V. J. nesÄ Å¾iningumas. DÄl V. J. nesÄ Å¾iningų veiksmų buvo pažeistas vieÅ¡asis interesas.
ValstybÄs institucijų klaida padaryta dÄl V. J. nesÄ Å¾iningų veiksmų.
18. TreÄiasis asmuo V. J. pateikÄ atsiliepimÄ , praÅ¡ydamas apeliacinius skundus tenkinti, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjÅ«Äio 14 d. sprendimÄ panaikinti. NurodÄ, kad su apeliantų skundais visiÅ¡kai sutinka ir juos palaiko.
19. Atsakovas T. S. pateikÄ atsiliepimÄ , praÅ¡ydamas apeliacinius skundus tenkinti. NurodÄ, kad su skunduose nurodytais argumentais sutinka.
20. Atsakovas B. G. J. pateikÄ atsiliepimÄ , praÅ¡ydamas atsakovų ir treÄiojo asmens apeliacinius skundus tenkinti, priteisti bylinÄjimosi iÅ¡laidas. NurodÄ, kad palaiko apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus. TeisÄjų kolegija k o n s t a t u o j a : I. ApeliacinÄs instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 21. Bylos nagrinÄjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliuÄių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).
ApeliacinÄs instancijos teismas, nagrinÄdamas Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatÄ absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dÄl kurių turÄtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos dÄl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundų ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenÄs ar valstybÄs teisÄs ir teisÄti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Bylai reikÅ¡mingos faktinÄs aplinkybÄs 22. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkriÄio 28 d. sprendimu, tenkinus Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro, ginanÄio vieÅ¡Ä jį interesÄ , ieÅ¡kinį, buvo panaikinta Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2007 m. kovo 30 d. sprendimo Nr. 2.7-79-16046 âDÄl nuosavybÄs teisių į žemÄ atkÅ«rimo kaimo vietovÄje pilieÄiui T.
S.â dalis dÄl nuosavybÄs teisių atkÅ«rimo natÅ«ra į 4,43 ha žemÄs sklypo plotÄ , esantį (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2008 m. birželio 9 d. sprendimas Nr. 2.7-79-17368 âDÄl nuosavybÄs teisių į žemÄ atkÅ«rimo kaimo vietovÄje pilieÄiui T. S.â, pripažinta negaliojanÄia 2009 m. balandžio 17 d. žemÄs sklypo pirkimoâpardavimo sutartis, kuria T. S. pardavÄ 32,80 ha ploto žemÄs sklypÄ V. C. ir tos paÄios dienos turto perdavimoâpriÄmimo aktas, taip pat 2009 m. birželio 2 d.
žemÄs sklypo pirkimoâpardavimo sutartis, kuria N. R. C. ir V. C. pardavÄ 32,80 ha ploto žemÄs sklypÄ B. G. J. ir tos paÄios dienos turto perdavimoâpriÄmimo aktas, taikyta restitucija. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. birželio 18 d. sprendimu paliko nepakeistÄ Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkriÄio 28 d. sprendimÄ .
23. Lietuvos AukÅ¡Äiausias Teismas 2014 m. balandžio 7 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 18 d. nutarties dalį ir Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkriÄio 28 d. sprendimo dalį dÄl restitucijos piniginiu ekvivalentu taikymo panaikino ir Å¡iÄ bylos dalį perdavÄ nagrinÄti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui. Kasacinis teismas nurodÄ, kad nagrinÄjant bylÄ pirmosios instancijos teisme iÅ¡ naujo bÅ«tina vertinti ar pradiniu ieÅ¡kiniu pasirinktas restitucijos bÅ«das (piniginiu ekvivalentu) visiÅ¡kai apgina vieÅ¡Ä jį (valstybÄs) interesÄ , ar nustatyta gražinto atsakovui nekilnojamojo turto vertÄ atitinka tikrÄ jÄ turto vertÄ, bÅ«tina svarstyti klausimÄ dÄl restitucijos taikymo natÅ«ra, sprÄsti dÄl žemÄ Ä¯gijusių asmenų sÄ Å¾iningumo.
24. Taigi nagrinÄjamoje byloje toliau sprendžiamas ginÄas tik dÄl restitucijos taikymo, esant panaikintiems administraciniams aktams CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu, teismams konstatavus, kad jais neteisÄtai, pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas (PilieÄių nuosavybÄs teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo (1997 m. liepos 1 d. Nr. VIII-359) 4 straipsnio 1 dalį) buvo atkurtos atsakovo T. S. nuosavybÄs teisÄs į žemÄ bei pripažinus negaliojanÄiomis žemÄs sklypo pirkimoâpardavimo sutartis.
25. Apeliantai, nesutikdami su skundžiamu sprendimu taikyti restitucijÄ natÅ«ra, teigia, kad administraciniai aktai buvo panaikinti iÅ¡imtinai dÄl valstybÄs institucijų nesÄ Å¾iningų ir nekompetentingų veiksmų, tuo tarpu tiek V. C. ir N. R. C., tiek B. G. J., tiek jo įstatyminis atstovas V. J., įgyjant žemÄs sklypÄ , buvo sÄ Å¾iningi, todÄl pirmosios instancijos teismas neturÄjo teisÄs taikyti restitucijos natÅ«ra, o svarstyti alternatyvas â restitucijos netaikyti arba taikyti, sumokant ekvivalentÄ pinigais.
Apelianto T. S. teigimu, restitucijos taikymas (tiek natÅ«ra, tiek piniginiu ekvivalentu) nepagrįstai pablogintų jo padÄtį, o valstybÄs padÄtis nesÄ Å¾iningai pagerÄtų. Tuo tarpu apelianto B. G. J. teigimu, tuo atveju, jei restitucija bÅ«tų taikoma natÅ«ra jam iÅ¡ valstybÄs turi bÅ«ti priteista ne 14 481 Eur (50 000 Lt), o 76 200 Eur suma â žemÄs sklypo rinkos vertÄ teismo sprendimo priÄmimo dienÄ . DÄl restitucijos taikymo 26. Imperatyvioms įstatymo normoms prieÅ¡taraujantį sandorį pripažinus niekiniu ir negaliojanÄiu, toliau turi bÅ«ti sprendžiama dÄl negaliojanÄio sandorio padarinių â restitucijos.
CK 1.80 straipsnio 2 dalis nustato, kad kai sandoris negalioja, viena jo Å¡alis privalo grÄ Å¾inti kitai sandorio Å¡aliai visa, kÄ yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grÄ Å¾inti to, kÄ yra gavusi, natÅ«ra, â atlyginti to vertÄ pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių. Turtas, buvÄs pripažinto negaliojanÄiu sandorio dalyku, negali bÅ«ti iÅ¡reikalautas iÅ¡ jį sÄ Å¾iningai įgijusio treÄiojo asmens, iÅ¡skyrus CK 4.96 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytus atvejus (CK 1.80 straipsnio 4 dalis).
27. Restitucijos taisykles nustato CK Å¡eÅ¡tosios knygos normos (CK 6.145â6.153 straipsniai). Remiantis CK 6.145 straipsnio 1 dalimi, restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grÄ Å¾inti kitam asmeniui turtÄ , kai sandoris, pagal kurį jis gavo turtÄ , pripažintas negaliojanÄiu ab initio. IÅ¡imtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos bÅ«dÄ arba apskritai jos netaikyti, jeigu dÄl jos taikymo vienos iÅ¡ Å¡alių padÄtis nepagrįstai ir nesÄ Å¾iningai pablogÄtų, o kitos atitinkamai pagerÄtų (CK 6.145 straipsnio 2 dalis). Restitucija atliekama natÅ«ra, iÅ¡skyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų Å¡alims. Tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentÄ pinigais (CK 6.146 straipsnis).
28. Taigi restitucija yra sandorio, pripažinto negaliojanÄiu, pasekmÄ (CK 1.80 straipsnio 2 dalis). Teismas dÄl restitucijos turi svarstyti:
1) ar jÄ apskritai taikyti, ar ne, 2) jei taikyti, tai nusprÄsti dÄl taikymo bÅ«do â natÅ«ra ar sumokant ekvivalentÄ pinigais. Nuo to priklauso, kokios aplinkybÄs turi bÅ«ti tiriamos. Taikant restitucijÄ asmuo grÄ Å¾inamas į ankstesnÄ padÄtį, buvusiÄ iki jo teisÄs pažeidimo. Tai reiÅ¡kia, kad, pritaikius restitucijÄ , asmuo negali gauti mažiau, negu iÅ¡ jo buvo paimta, taÄiau jis negali gauti ir daugiau, nei turÄjo. CK 6.145, 6.147 straipsniuose nustatytos įvairios restitucijos taikymo modifikacijos. Jų esmÄ ta, kad negalimas dÄl restitucijos taikymo vienos iÅ¡ Å¡alių padÄties nepagrįstas ir nesÄ Å¾iningas pablogÄjimas, o kitos â atitinkamas pagerÄjimas (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2006 m. gegužÄs 29 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-359/2006; 2019 m. lapkriÄio 4 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. e3K-3-323-695/2019, 54 punktas; 2020 m. lapkriÄio 26 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. e3K-3-315-684/2020).
29. NagrinÄjamu atveju teisÄjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, Å¡alių paaiÅ¡kinimus, neturi pagrindo sutikti su apeliantų skundų argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neturÄjo teisÄs taikyti restitucijos natÅ«ra ir kad Å¡ioje byloje turÄjo bÅ«ti svarstomos dvi alternatyvos â restitucijos netaikymas arba restitucijos taikymas, sumokant ekvivalentÄ pinigais.
30. Visų pirma akcentuotina tai, kad Å¡i byla dalyje dÄl restitucijos taikymo (piniginiu ekvivalentu) nagrinÄjama iÅ¡ naujo jau antrÄ kartÄ . Vilniaus apygardos teismas 2011 m. lapkriÄio 28 d. sprendimu, be kitų ieÅ¡kinio reikalavimų, buvo taikÄs restitucijÄ piniginiu ekvivalentu ir priteisÄs valstybei iÅ¡ atsakovo T. S. 50 000 Lt, kuriuos jis gavo pagal panaikintÄ 2009 m. balandžio 17 d. žemÄs sklypo pirkimoâpardavimo sutartį. Kasacinis teismas, grÄ Å¾inÄs bylÄ dalyje dÄl restitucijos taikymo piniginiu ekvivalentu pirmosios instancijos teismui nagrinÄti iÅ¡ naujo, nurodÄ, kad teismai, sprÄsdami dÄl negaliojanÄių sandorių padarinių, turÄjo svarstyti ir sprÄsti, ar nÄra juridinio pagrindo atkurti žemÄs teisinį statusÄ , buvusį iki neteisÄtų administracinių aktų priÄmimo, t. y. taikyti restitucijÄ natÅ«ra ir grÄ Å¾inti neteisÄtais sandoriais perleistÄ Å¾emÄ valstybei.
31. CPK 362 straipsnio 2 dalis nustato, kad kasacinio teismo nutartyje iÅ¡dÄstyti iÅ¡aiÅ¡kinimai yra privalomi teismui, iÅ¡ naujo nagrinÄjanÄiam bylÄ . Taigi pirmosios instancijos teismas, nagrinÄdamas bylÄ iÅ¡ naujo, pagrįstai vadovavosi kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais dÄl svarstytinos galimybÄs taikyti restitucijÄ natÅ«ra, o ne piniginiu ekvivalentu.
32. NagrinÄjamu atveju teisÄjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, Å¡alių paaiÅ¡kinimus, nesutinka su apeliantų skundų argumentais, kad administraciniai aktai buvo panaikinti iÅ¡imtinai tik dÄl valstybÄs institucijų nesÄ Å¾iningų ir nekompetentingų veiksmų, o atsakovÄ T. S. nuosavybÄs teisių atkÅ«rimo procese atstovavÄs V. J. bei asmenys, sudarÄ panaikintus žemÄs sklypo pirkimoâpardavimo sandorius, buvo sÄ Å¾iningi, todÄl pirmosios instancijos teismas apskritai neturÄjo taikyti restitucijos.
33. Bylos duomenys patvirtina, kad nuginÄytais administraciniais aktais atsakovui T. S. buvo atkurtos nuosavybÄs teisÄs į buvusio savininko, atsakovo senelio D. M., iki 1940 metų nacionalizacijos valdytÄ Å¾emÄ, pažeidžiant PilieÄių nuosavybÄs teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , 32,80 ha virÅ¡ijant minÄtoje įstatymo nuostatoje nustatytÄ leidžiamÄ atkurti 150 ha plotÄ . Nustatyta, kad atsakovas T. S. nuosavybÄs teisių atkÅ«rimo procese pats tiesiogiai nedalyvavo, visus nuosavybÄs teisių atkÅ«rimo dokumentus jo vardu tvarkÄ Ä¯galiotinis V.
J.. NagrinÄjant Å¡iÄ bylÄ pirmÄ kartÄ , teismai nustatÄ ir konstatavo, kad V. J., bÅ«damas atsakovo T. S. atstovas ir aktyviai dalyvaudamas nuosavybÄs teisių atkÅ«rimo procese, žinojo į kokio dydžio žemÄs sklypo plotÄ nuosavybÄ gali bÅ«ti atkuriama, taÄiau, teikdamas Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijai praÅ¡ymÄ dÄl nuosavybÄs teisių atkÅ«rimo, nepateikÄ informacijos apie kitoje apskrityje jau priimtus sprendimus dÄl nuosavybÄs T. S. atkÅ«rimo, kas ir nulÄmÄ, kad nuosavybÄs teisÄs atsakovui T.
S. buvo atkurtos 32,80 ha virÅ¡ijant įstatyme nustatytÄ leidžiamÄ atkurti maksimalų 150 ha plotÄ .
34. TeisÄjų kolegija sutinka su apeliantais, kad tokia situacija iÅ¡ dalies susidarÄ ir dÄl nepakankamai atsakingų valstybÄs institucijų veiksmų ir nesusižinojimo. TÄ iÅ¡ esmÄs konstatavo ir kasacinis teismas 2014 m. balandžio 7 d. nutartyje, nurodÄs, kad Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija, nors ir neturÄjo tuo metu tokių techninių galimybių, kuriomis automatiÅ¡kai galÄtų patikrinti nuosavybÄs teisių atkÅ«rimo proceso eigos, taÄiau galÄjo turÄti atitinkamas informacijos rinkimo formas, kurias užpildÄs pareiÅ¡kÄjas ar jo įgaliotinis patvirtintų visus reikalingus duomenis ne tik apie praÅ¡omas atkurti nuosavybÄs teises, bet ir jau atkurtas.
Kita vertus, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, tai, kad dÄl nuosavybÄs teisių atkÅ«rimÄ vykdžiusių institucijų klaidos ir nesusižinojimo tarpusavyje atsakovui T. S. buvo neteisÄtai, pažeidžiant imperatyviÄ PilieÄių nuosavybÄs teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatÄ atkurta nuosavybÄs teisių daugiau, nei numatÄ paminÄtas įstatymas, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantai, negali lemti restitucijos netaikymo.
YpaÄ atsižvelgiant į tai, kad ir atsakovÄ T. S. nuosavybÄs teisių atkÅ«rimo procese atstovavusio V. J. veiksmai taip pat nebuvo sÄ Å¾iningi. PrieÅ¡ tai aptarti V. J., kaip T. S. įgaliotinio, veiksmai, kuomet jis, kaip minÄta, iÅ¡manydamas nuosavybÄs teisių atkÅ«rimui taikomus įstatymų reikalavimus ir žinodamas, į kokio dydžio žemÄs sklypo plotÄ nuosavybÄs teisÄ gali bÅ«ti atkuriama, inicijavo neteisÄtÄ nuosavybÄs teisių atkÅ«rimÄ Ä¯ didesnį, nei įstatymo leidžiamÄ , žemÄs plotÄ , nuslÄpdamas informacijÄ apie jau atkurtas nuosavybÄs teises kitoje Lietuvos apskrityje, laikytini nesÄ Å¾iningais ir pažeidžianÄiais vieÅ¡Ä jį interesÄ .
PažymÄtina, kad tai, jog V. J. veiksmai, atstovaujant atsakovÄ T. S. nuosavybÄs teisių atkÅ«rimo procese, nebuvo sÄ Å¾iningi, iÅ¡ esmÄs konstatavo ir kasacinis teismas.
35. TeisÄjų kolegija sutinka su apeliantu (atsakovu) T. S., kad teisÄs aktai nenumatÄ, jog asmuo, kuris kreipiasi dÄl nuosavybÄs teisių atkÅ«rimo, turÄtų pareigÄ nuosavybÄs teisių atkÅ«rimo procesÄ vykdanÄiai institucijai pateikti dokumentus apie jau atkurtas nuosavybÄs teises. Kita vertus, tokios pareigos nenustatymas nepaneigia, kad atsakovÄ T. S. nuosavybÄs teisių atkÅ«rimo procese atstovavÄs V. J., turÄdamas iÅ¡manyti ir iÅ¡manÄs nuosavybÄs teisių atkÅ«rimui taikomus įstatymo reikalavimus dÄl to, į kokio dydžio žemÄs sklypo plotÄ nuosavybÄ gali bÅ«ti atkuriama, turÄjo elgtis sÄ Å¾iningai ir, teikdamas Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijai praÅ¡ymÄ dÄl nuosavybÄs teisių atkÅ«rimo, suteikti visÄ tuo metu turimÄ ir jam žinomÄ informacijÄ apie kitoje apskrityje jau priimtus sprendimus dÄl nuosavybÄs T. S. atkÅ«rimo.
36. Atsižvelgdama į tai, teisÄjų kolegija neturi pagrindo sutikti, kad atsakovÄ T. S. nuosavybÄs teisių atkÅ«rimo procese atstovavÄs V. J. veikÄ ir elgÄsi sÄ Å¾iningai.
37. Be to, teisÄjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, Å¡alių paaiÅ¡kinimus, neturi pagrindo sutikti su apeliantų skundo argumentais ir dÄl žemÄ Ä¯gijusių asmenų â atsakovų V. C. ir N. R. C. bei B. G. J., kurį atstovavo jo įstatyminis atstovas (treÄiasis asmuo) V. J. â sÄ Å¾iningumo.
38. Kaip patvirtina bylos duomenys, atsakovas T. S., atstovaujamas V. J., 2009 m. balandžio 17 d. pirkimoâpardavimo sutartimi ginÄo žemÄs sklypÄ (32,80 ha) už 50 000 Lt pardavÄ atsakovui V. C., o V. C. ir N. R. C. po mažiau nei dviejų mÄnesių, t. y. 2009 m. birželio 2 d. pirkimoâpardavimo sutartimi paminÄtÄ Å¾emÄs sklypÄ už tÄ paÄiÄ 50 000 Lt kainÄ pardavÄ nepilnameÄiui B. G. J., kurį, sudarant sandorį, atstovavo įstatyminis atstovas V. J. (tÄvas), kartu nuosavybÄs teisių atkÅ«rimo procese atstovavÄs ir atsakovÄ T.
S.. Ä®vertinusi paminÄtas aplinkybes, teisÄjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad labiau tikÄtina, jog V. C. ir N. R. C. net neturÄjo intereso įsigyti ginÄo žemÄs sklypÄ , o sandorių grandinÄ (dvi pirkimoâpardavimo sutartys) buvo inicijuotos V. J. dÄl to, kad bÅ«damas T. S. atstovu jis negalÄjo pats su savimi, kaip nepilnameÄio B. G. J. atstovu, sudaryti pirkimoâpardavimo sutarties tiesiogiai. DÄl to buvo sudarytas tarpinis pirkimoâpardavimo sandoris, t. y. žemÄs sklypas (duomenys neskelbtini), į kurį, 32,80 ha virÅ¡ijant įstatymo leidžiamas ribas, buvo atkurtos nuosavybÄs teisÄs T.
S. vardu, buvo parduotas V. C., kuris kartu su sutuoktine per labai trumpÄ laikÄ tÄ patį žemÄs sklypÄ už tÄ paÄiÄ kainÄ pardavÄ nepilnameÄiui B. G. J., sudarydami sutartį su jo atstovu pagal įstatymÄ â V. J., kuris, kaip minÄta, buvo ir T. S. atstovu nuosavybÄs teisių atkÅ«rimo procese. Sandorių grandinÄs sudarymas per labai trumpÄ laikÄ , mokant visiÅ¡kai tÄ paÄiÄ kainÄ (nors apeliantai tvirtina, kad jau tuo metu ginÄo žemÄs sklypo rinkos vertÄ buvo didesnÄ), turto perleidimas asmeniui, kurį antrajame sandoryje atstovavo tas pats asmuo (V.
J.), kuris buvo pardavÄjo atstovu ir pirmajame sandoryje, pagrįstai teismui leido sprÄsti, kad Å¡ia sandorių grandine buvo siekiama tiesiog sudaryti sandorių teisÄtumo įspÅ«dį. Atsižvelgdama į paminÄtas aplinkybes, teisÄjų kolegija konstatuoja, kad aptarti asmenų, sudariusių panaikintus žemÄs sklypo pirkimoâpardavimo sandorius, t. y. V. C. ir R. N. C. bei B. G. J., kuris buvo atstovaujamas įstatyminio atstovo V. J., veiksmai negali bÅ«ti pripažinti sÄ Å¾iningais. PažymÄtina, kad paminÄtų asmenų, sudariusių panaikintus žemÄs sklypo pirkimoâpardavimo sandorius, veiksmų nesÄ Å¾iningumÄ konstatavo ir Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas 2014 m. balandžio 7 d. nutartyje.
39. Nepagrįstas apelianto T. S. skundo argumentas, kad restitucijos taikymas nepagrįstai pablogintų jo padÄtį, tuo tarpu Lietuvos Respublikos valstybÄs padÄtis nesÄ Å¾iningai pagerÄtų. Apeliantas neįrodÄ, kaip jo padÄtis realiai pablogÄtų. MinÄta, kad taikant restitucijÄ asmuo turi bÅ«ti grÄ Å¾inamas į ankstesnÄ padÄtį, buvusiÄ iki teisÄs pažeidimo, kas reiÅ¡kia, kad, pritaikius restitucijÄ , asmuo negali gauti mažiau, negu iÅ¡ jo buvo paimta, taÄiau jis negali gauti ir daugiau, nei turÄjo.
NagrinÄjamu atveju, kaip minÄta, atsakovui T. S. buvo atkurtos nuosavybÄs teisÄs į žemÄ, 32,80 ha virÅ¡ijant įstatyme nustatytÄ leidžiamÄ atkurti 150 ha plotÄ . VÄliau paminÄtas 32,80 ha ploto žemÄs sklypas 2009 m. balandžio 17 d. pirkimoâpardavimo sutartimi buvo perleistas V. C., o 2009 m. birželio 2 d. pirkimoâpardavimo sutartimi â B. G. J., atstovaujamam įstatyminio atstovo (tÄvo) V. J.. Teismams panaikinus administracinius aktus dÄl nuosavybÄs teisių atkÅ«rimo T.
S. ir abu ginÄo žemÄs sklypo pirkimoâpardavimo sandorius, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendÄ klausimÄ dÄl restitucijos taikymo natÅ«ra, t. y. grÄ Å¾indamas valstybei 32,80 ha ploto žemÄs sklypÄ , kuris, kaip minÄta, neteisÄtai buvo perduotas atsakovui T. S. ir jam net nepriklausÄ, o pirkimoâpardavimo sandorio Å¡alims, nesÄ Å¾iningai įsigijusioms neteisÄtai perduotÄ Å¾emÄs sklypÄ , grÄ Å¾indamas už ginÄo žemÄs sklypÄ sumokÄtas lÄÅ¡as.
40. Apelianto T. S. teigimu, valstybÄ, atkurdama jam nuosavybÄs teises, nustatÄ, kad žemÄs sklypo vertÄ 36 240 Lt (10 495,83 Eur), todÄl taikant restitucijÄ tokiu bÅ«du, kaip ginÄo atveju sprendÄ pirmosios instancijos teismas, susiklosto situacija, kad iÅ¡ atsakovo T. S. yra priteisiama 14 481 Eur, t. y. daugiau nei pati valstybÄ neatlygintinai perduodama sklypÄ atsakovui jį pati įsivertino â 10 495,83 Eur.
41. Visų pirma pažymÄtina tai, kad apeliantas T. S. nepagrįstai iÅ¡ jo priteistÄ sumÄ sieja su tuo, kokiÄ ginÄo žemÄs sklypo vertÄ valstybÄ nustatÄ jÄ perduodama atsakovui. MinÄta, kad restitucijos tikslas yra Å¡alių grÄ Å¾inimas į pradinÄ, prieÅ¡ teisÄs pažeidimÄ buvusiÄ padÄtį. NustaÄius, kad ginÄo 32,80 ha ploto žemÄs sklypas atsakovui T. S. buvo perduotas neteisÄtai, pažeidžiant imperatyvias įstatymo nuostatas, kas reiÅ¡kia, kad paminÄtas žemÄs sklypas T.
S. iÅ¡ tiesų nepriklausÄ, taip pat nustaÄius, kad paminÄtÄ 32,80 ha ploto žemÄs sklypÄ atsakovas T. S. perleido V. C. ir N. R. C., pirmosios instancijos teismas, taikydamas restitucijÄ natÅ«ra ir grÄ Å¾indamas valstybei 32,80 ha ploto žemÄs sklypÄ , pagrįstai panaikinto 2009 m. balandžio 17 d. pirkimoâpardavimo sandorio Å¡alis grÄ Å¾ino į pradinÄ, prieÅ¡ pažeidimÄ buvusiÄ padÄtį, priteisdamas iÅ¡ atsakovo T. S. tokiÄ sumÄ , kokiÄ jis gavo iÅ¡ atsakovų V. C. ir N. R. C. pagal panaikintÄ Å¾emÄs sklypo, grÄ Å¾into valstybei, pirkimoâpardavimo sutartį â 14 481 Eur (50 000 Lt).
42. Be to, teisÄjų kolegija atkreipia dÄmesį ir į tai, kad, kaip patvirtina bylos duomenys, ginÄo žemÄs sklypo vidutinÄ rinkos vertÄ panaikintų pirkimoâpardavimo sandorių sudarymo metu, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, buvo žymiai didesnÄ, nei valstybÄs nustatyta 10 495,83 Eur vertÄ ar panaikintose pirkimoâpardavimo sutartyse nurodyta pardavimo kaina (14 481 Eur). Nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartimi, tenkinus atsakovų praÅ¡ymus, buvo paskirta praÅ¡omo grÄ Å¾inti natÅ«ra nekilnojamojo turto objekto (32,80 ha ploto žemÄs sklypo) ekspertizÄ.
Byloje esanti 2015 m. balandžio 28 d. turto ekspertizÄs akto iÅ¡vada patvirtina, kad ginÄo žemÄs sklypo vertÄ 2009 metais buvo 42 600 Eur (147 089 Lt). Atsižvelgdama į tai, teisÄjų kolegija konstatuoja, kad ginÄo žemÄs sklypas panaikintais pirkimoâpardavimo sandoriais buvo perleistas už žymiai mažesnÄ kainÄ , nei sandorių sudarymo metu buvusi jų vertÄ. Atsižvelgiant į tai, nÄra pagrindo sutikti, kad pirmosios instancijos teismas, taikÄs restitucijÄ , iÅ¡ atsakovo T.
S. priteisÄ daugiau, nei sklypas buvo vertas. Be to, kaip jau buvo minÄta, nagrinÄjamu atveju sprendžiant restitucijos natÅ«ra taikymo klausimÄ ir grÄ Å¾inant panaikintų pirkimoâpardavimo sandorių Å¡alis į prieÅ¡ pažeidimÄ buvusiÄ padÄtį, turi bÅ«ti vertinama ne tai, kokios vertÄs žemÄs sklypas buvo, o už kokiÄ kainÄ jis buvo perleistas kitai Å¡aliai.
43. Apibendrindama tai, kas iÅ¡dÄstyta, apeliacinÄs instancijos teismo teisÄjų kolegija konstatuoja, kad apeliantai neįrodÄ, jog pirmosios instancijos teismas neturÄjo teisÄs taikyti restitucijos natÅ«ra ir svarstyti alternatyvas dÄl restitucijos netaikymo arba jos taikymo piniginiu ekvivalentu. MinÄta, kad, remiantis CK 6.145 straipsnio 2 dalimi, pakeisti restitucijos bÅ«dÄ arba jos apskritai netaikyti teismas gali tik iÅ¡imtinais atvejais. NagrinÄjamu atveju apeliantai neįrodÄ, o apeliacinÄs instancijos teismo teisÄjų kolegija nenustatÄ jokių iÅ¡imtinių aplinkybių, sudaranÄių pagrindÄ netaikyti restitucijos natÅ«ra.
PrieÅ¡ingai, apeliacinÄs instancijos teismas, įvertinÄs prieÅ¡ tai aptartas byloje nustatytas aplinkybes bei atsižvelgdamas į Å¡ioje byloje Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo teismo 2014 m. balandžio 7 d. nutartyje pateiktus iÅ¡aiÅ¡kinimus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo taikytas restitucijos natÅ«ra bÅ«das, nagrinÄjamu atveju apgina vieÅ¡Ä jį (valstybÄs) interesÄ ir, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantai, nepažeidžia nei neteisÄtai ginÄo žemÄs sklypÄ Ä¯gijusio atsakovo T. S., nei iÅ¡ jo paminÄtÄ Å¾emÄs sklypÄ panaikintais pirkimoâpardavimo sandoriais įsigijusių asmenų teisių.
44. Apeliantas B. G. J., remdamasis CK 6.147 straipsniu ir CK 6.271 straipsniu, teigia, kad tuo atveju, jei bÅ«tų taikoma restitucija natÅ«ra, jo naudai iÅ¡ valstybÄs turi bÅ«ti priteista ne 14 481 Eur, o 76 200 Eur suma, t. y. kaina lygi ginÄo žemÄs sklypo vertei teismo sprendimo priÄmimo dienÄ , nes atsakovas turtÄ Ä¯sigijo sÄ Å¾iningai ir pagal tuo metu galiojusius teisÄs aktus bei valdžios institucijų teisÄtai priimtus sprendimus.
45. TeisÄjų kolegija nesutinka su tokiu apelianto skundo argumentu. Visų pirma pažymÄtina tai, kad asmenų, sudariusių panaikintus žemÄs sklypo pirkimoâpardavimo sandorius, įskaitant ir atsakovo (apelianto) B. G. J., kuris buvo atstovaujamas įstatyminio atstovo V. J., veiksmų nesÄ Å¾iningumas nagrinÄjamoje byloje buvo įrodytas. ŽemÄs sklypo pirkimoâpardavimo sandorius sudariusių asmenų nesÄ Å¾iningumÄ buvo konstatavÄs ir Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas 2014 m. balandžio 7 d. nutartyje, kuria byla dalyje dÄl restitucijos taikymo piniginiu ekvivalentu buvo panaikinta ir grÄ Å¾inta nagrinÄti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo.
Tai, kad atsakovas B. G. J. 2009 m. birželio 2 d. pirkimoâpardavimo sutarties sudarymo metu buvo nepilnametis ir atstovaujamas įstatyminio atstovo V. J., nesudaro pagrindo daryti prieÅ¡ingos iÅ¡vados, t. y. kad atsakovas B. G. J. buvo sÄ Å¾ininga sandorio Å¡alis. Kaip teisingai pastebÄjo pirmosios instancijos teismas, remiantis bendruoju teisiniuose santykiuose taikomu principu, kai asmuo veikia per įgaliotÄ atstovÄ laikoma, kad jis veikia pats, o jo veiksmų teisÄtumas ir sÄ Å¾iningumas vertinami pagal jo atstovo (Å¡iuo atveju atstovo pagal įstatymÄ ) veiksmų teisÄtumÄ ir sÄ Å¾iningumÄ .
Atsižvelgiant į tai, nÄra pagrindo sutikti su apeliantu B. G. J., kad jis turtÄ (žemÄs sklypÄ ) įsigijo sÄ Å¾iningai.
46. TeisÄjų kolegija taip pat nesutinka su apeliantu B. G. J., kad jam turi bÅ«ti priteista ne 14 481 Eur, o 76 200 Eur, Å¡iÄ sumÄ priteisiant iÅ¡ valstybÄs. Visų pirma pažymÄtina tai, kad nagrinÄjamoje byloje sprendžiamas restitucijos, o ne žalos atlyginimo klausimas, todÄl sprendžiant dÄl atsakovui B. G. J. priteistinos sumos vadovautis apelianto nurodomu CK 6.271 straipsniu, reglamentuojanÄiu atsakomybÄ už žalÄ , atsiradusiÄ dÄl valdžios institucijų neteisÄtų veiksmų, ir, juo labiau, atsakovui grÄ Å¾intinÄ sumÄ priteisti iÅ¡ valstybÄs, nÄra pagrindo.
Kaip jau ne kartÄ buvo minÄta, restitucijos tikslas yra Å¡alių grÄ Å¾inimas į pradinÄ, prieÅ¡ teisÄs pažeidimÄ buvusiÄ padÄtį. Å iuo atveju nustaÄius, kad atsakovas B. G. J. pagal panaikintÄ 2009 m. birželio 2 d. žemÄs sklypo, kuris, taikius restitucijÄ natÅ«ra, grÄ Å¾inamas valstybei, pirkimoâpardavimo sutartį sumokÄjo atsakovams V. C. ir N. R. C. 14 481 Eur (50 000 Lt), konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai priteisÄ atsakovui tokiÄ sumÄ , kokiÄ jis buvo sumokÄjÄs. Be to, kaip teisingai pastebÄjo pirmosios instancijos teismas, apeliantas nepateikÄ jokių įrodymų, kad per visÄ Å¾emÄs sklypo naudojimosi laikÄ buvo atlikti sklypo priežiÅ«ros darbai, dÄl kurių ginÄo žemÄs sklypo vertÄ padidÄjo, todÄl reikalavimas priteisti B.
G. J. valstybei grÄ Å¾intino ginÄo žemÄs sklypo rinkos vertÄ (76 200 Eur), o ne įsigijimo kainÄ (14 481 Eur) yra nepagrįstas.
47. Apibendrindama tai, kad iÅ¡dÄstyta, apeliacinÄs instancijos teismo teisÄjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikÄ ir aiÅ¡kino restitucijos taikymÄ natÅ«rÄ reglamentuojanÄias CK normas ir kasacinio teismo praktikÄ , todÄl tenkinÄs prokuroro, ginanÄio vieÅ¡Ä jį interesÄ , ieÅ¡kinį ir grÄ Å¾inÄs valstybei neteisÄtai atsakovui T. S. perduotÄ ir vÄliau panaikintais pirkimoâpardavimo sandoriais perleistÄ 32,80 ha ploto žemÄs sklypÄ , o pirkimoâpardavimo sandorių Å¡alims grÄ Å¾inÄs už ginÄo žemÄs sklypÄ sumokÄtas sumas â 14 481 Eur (50 000 Lt) â priÄmÄ teisÄtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurio naikinti ar keisti apeliacinių skundų argumentais nÄra pagrindo.
DÄl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ 48. Apelianto T. S. teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetÄ jo praÅ¡ymÄ kreiptis į Konstitucinį TeismÄ . NurodÄ, kad pagal tarpukariu galiojusį teisinį reglamentavimÄ atsakovo seneliui, kaip NepriklausomybÄs akto signatarui, teisÄtai galÄjo priklausyti iki 230 ha, todÄl pirmosios instancijos teismo buvo praÅ¡oma kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ su praÅ¡ymu sprÄsti, ar PilieÄių nuosavybÄs teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta 150 ha ploto riba atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnį ir 29 straipsnį, nes kyla klausimas, ar įstatyme įtvirtinta tik 150 ha norma neprieÅ¡tarauja Konstitucijoje įtvirtintam nuosavybÄs nelieÄiamumo principui.
49. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, atmetÄs atsakovo T. S. praÅ¡ymÄ kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ sprÄsti, ar PilieÄių nuosavybÄs teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis ir 5 straipsnio 1 dalis, kuriose įtvirtinta 150 ha norma, neprieÅ¡tarauja Konstitucijoje įtvirtintam nuosavybÄs nelieÄiamumo principui, iÅ¡ esmÄs rÄmÄsi Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 7 d. nutartyje, kuria Å¡i byla dalyje dÄl restitucijos taikymo piniginiu ekvivalentu buvo grÄ Å¾inta pirmosios instancijos teismui nagrinÄti iÅ¡ naujo, pateiktu iÅ¡aiÅ¡kinimu, kad įstatymų leidÄjas, konstatuodamas, jog reikia atkurti neteisÄtai nutrauktas nuosavybÄs teises ir siekdamas bent iÅ¡ dalies atkurti teisingumÄ , pasirinko ribotÄ restitucijÄ .
Vienas iÅ¡ tokių ribotos restitucijos pavyzdžių įtvirtintas PilieÄių nuosavybÄs teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad nuosavybÄs teisÄs atkuriamos į savininko turÄtÄ Å¾emÄ, bet ne didesnio kaip 150 ha ploto, įskaitant miÅ¡kus ir vandens telkinius; nuosavybÄs teisių atkÅ«rimo procese dalyvaujantys asmenys ir institucijos turi laikytis Å¡io imperatyvaus reikalavimo.
50. ApeliacinÄs instancijos teismo teisÄjų kolegija, sutikdama su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais, papildomai pažymi, kad nagrinÄjamoje byloje yra sprendžiamas tik restitucijos taikymo natÅ«ra klausimas. GinÄas dÄl to, ar atsakovui T. S. galÄjo (turÄjo) bÅ«ti atkurtos nuosavybÄs teisÄs į didesnį, nei PilieÄių nuosavybÄs teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ plotÄ , jau buvo sprÄstas, įsiteisÄjusiais teismų sprendimais konstatavus, kad T.
S. nuosavybÄs teisÄs buvo atkurtos pažeidus imperatyvias paminÄto įstatymo nuostatas, 32,80 ha virÅ¡ijant leidžiamÄ atkurti maksimalų 150 ha plotÄ . Taigi toks atsakovo praÅ¡ymas dÄl kreipimosi į Konstitucinį TeismÄ , siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar PilieÄių nuosavybÄs teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis ir 5 straipsnio 1 dalis, kuriose įtvirtinta 150 ha norma neprieÅ¡tarauja Konstitucijoje įtvirtintam nuosavybÄs nelieÄiamumo principui turÄjo bÅ«ti teikiamas pirmosios instancijos teismui ne sprendžiant restitucijos taikymo klausimÄ , o anksÄiau, kuomet buvo sprendžiamas ginÄas dÄl Vilniaus apskrities virÅ¡ininko sprendimų atkurti T.
S. nuosavybÄs teises į žemÄ panaikinimo. Atsižvelgdama į tai, teisÄjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino apelianto (atsakovo) T. S. praÅ¡ymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ . DÄl treÄiojo asmens procesinių teisių pažeidimo 51. Apelianto (treÄiojo asmens) V. J. teigimu, viso proceso metu jis dalyvavo kaip įstatyminis atsakovo B. G. J. atstovas, o sÅ«nui tapus pilnameÄiu, jis į bylÄ buvo įtrauktas treÄiuoju asmeniu, nesuteikiant teisÄs pateikti atsiliepimo į ieÅ¡kinį, taip pat nesuteikiant laiko susirasti atstovÄ (advokatÄ ).
52. Bylos duomenys patvirtina, kad Å¡i civilinÄ byla pagal Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros prokuroro, ginanÄio vieÅ¡Ä jį interesÄ , ieÅ¡kinį atsakovams yra nagrinÄjama nuo 2011 metų, o dalyje dÄl restitucijos taikymo pakartotinai nuo 2014 m. balandžio mÄnesio. Nors V. J. byloje dalyvavo kaip įstatyminis atsakovo B. G. J. atstovas, taÄiau turÄjo teisÄ nepilnameÄio sÅ«naus vardu teikti ir teikÄ atsiliepimus į ieÅ¡kinį, patikslintÄ ieÅ¡kinį. Tai, kad vÄliau, B. G. J. sulaukus pilnametystÄs, V. J. į bylÄ buvo įtrauktas treÄiuoju asmeniu, nesudaro pagrindo teigti, kad jo teisÄ teikti atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį buvo suvaržyta. Be to, apeliantas V. J. nepagrindÄ, kaip pirmosios instancijos teismas per visÄ ilgÄ Å¡ios bylos nagrinÄjimo laikotarpį, trunkantį nuo 2011 metų, o dalyje dÄl restitucijos taikymo pakartotinai nuo 2014 m. balandžio mÄnesio, užkirto keliÄ jam susirasti atstovÄ (advokatÄ ).
53. Atsižvelgdama į tai, teisÄjų kolegija nesutinka su apeliantu V. J., kad pirmosios instancijos teismas pažeidÄ jo procesines teises. DÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidų 54. Apeliantų atsakovų T. S., B. G. J., V. C. ir N. R. C. bei treÄiojo asmens V. J. apeliacinius skundus atmetus, jų apeliacinÄs instancijos teisme patirtos bylinÄjimosi iÅ¡laidos neatlygintinos.
55. IeÅ¡kovÄ Vilniaus apygardos prokuratÅ«ra ir atsakovÄ NacionalinÄ Å¾emÄs tarnyba, pateikusios atsiliepimus į apeliantų skundus, bylinÄjimosi iÅ¡laidų priteisti nepraÅ¡Ä, iki bylos iÅ¡nagrinÄjimo iÅ¡ esmÄs pabaigos nepateikÄ jų faktÄ ir dydį pagrindžianÄių įrodymų, todÄl Å¡ios iÅ¡laidos nepriteistinos. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjÅ«Äio 14 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . TeisÄjos Rasa GudžiÅ«nienÄ Dalia KaÄinskienÄ DanguolÄ MartinaviÄienÄ