2022-11-09 Nr. AB-26917-3-62-3-02005-2022-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3950-968/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02005-2022-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Beatos Martišienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo B. D. N. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. rugsėjo 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo B. D. N. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas B. D. N. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2022 m. birželio 13 d. sprendimą Nr. 22S83005 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Kadangi pareiškėjas priklausė opozicinei (duomenys neskelbtini) partijai, jis privalėjo išvykti iš (duomenys neskelbtini), nes jo kilmės šalyje yra nesaugu ir jam gresia pavojus gyvybei. Minėtos partijos lyderis P. K. buvo jo globėjas, kuris per rinkimus buvo nunuodytas. Po globėjo mirties (duomenys neskelbtini)partijos atstovai buvo apkaltinti policijos komisariato sudeginimu.

2.2. Migracijos departamentas padarė nepagrįstą išvadą, jog pareiškėjas neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso suteikimo ir Įstatymo 1 dalies 1–3 punktų reikalavimų dėl papildomos apsaugos suteikimo. Atsakovas nepagrįstai konstatavo, jog jo prašymas suteikti prieglobstį buvo grindžiamas bendro pobūdžio teiginiais ir jam kilmės šalyje nekyla individualaus pobūdžio pavojaus. Kilmės šalyje vyksta ginkluotų grupuočių kovos, kurių metu žūsta tiek politikos atstovai, tiek taikūs civiliai asmenys. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės atitiko Migracijos departamento surinktą informaciją. Remiantis surinkta informacija, (duomenys neskelbtini) sistemingas, nepagrįstas ir ilgalaikis savavališkas sulaikymas yra vienas iš didžiausių egzistuojančių žmogaus teisių pažeidimų. Vienas iš sulaikytųjų prieš 2021 m. kovo mėn. vykusius prezidento rinkimus buvo žurnalistas R. M., kuris aktyviai pasisakė už žmogaus teises ir kritikavo (duomenys neskelbtini) valdžią, taip pat kelios savaitės iki rinkimų (duomenys neskelbtini) policija suėmė garsų žmogaus teisių aktyvistą A. I. D. Separatistinių grupuočių persekiojimo veiksmai ir bendra situacija šalyje kelia grėsmę pareiškėjo saugumui. Veikiančios politinės organizacijos vykdo persekiojimą ir smurtą prieš politinius oponentus, o vietos valdžią yra kalta dėl neveiklumo ir netiriamų žudynių šalies regionuose, etninės atskirties, netolygaus išteklių paskirstymo, politinių susidorojimų ir nesiima būtinų asmens teisių apsaugos priemonių.

2.3. Atsakovas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti jo prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes, surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovas nurodė, kad:

3.1. Įvertinęs pareiškėjo prieglobsčio prašymą, ginčijamu Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Įvertinus pareiškėjo pateiktą informaciją bei surinktą informaciją apie kilmės valstybę, buvo nustatyta, kad pareiškėjo pateikti paaiškinimai, jų visuma nepagrindžia išvados, jog pareiškėjui gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl Konvencijoje numatytų priežasčių, pareiškėjo pasakojimas yra abstraktus, pateikti įrodymai turi žemą įrodomąją vertę, pasakojimo nepatvirtino kilmės valstybės informacija. Atsižvelgus į tai, pareiškėjo deklaruojama baimė grįžti įvertinta kaip išskirtinai hipotetinio pobūdžio ir nelaikytina visiškai pagrįsta, todėl atsakovas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio nuostatų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas.

3.2. Be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, pareiškėjas nenurodė kitų jam tariamai kylančių grėsmių, tos pačios aplinkybės vertintinos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, kad pareiškėjui grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodyti veiksmai.

3.3. Remiantis prieglobsčio prašytojo pasakojimu apie jo veiklą partijoje ir jo pateiktais įrodymais, tikėtina, kad prieglobsčio prašytojas yra susijęs su (duomenys neskelbtini) partija, galėjo būti (duomenys neskelbtini) partijos nariu, tačiau jo pasakojimas pasižymėjo abstraktumu, pareiškėjas negebėjo detaliai nupasakoti savo pareigų ir veiklos, todėl, tikėtina, jis neužėmė svarbių pareigų organizacijoje. Remiantis surinkta informacija, (duomenys neskelbtini) sistemingas, nepagrįstas ir ilgalaikis savavališkas sulaikymas yra vienas iš didžiausių egzistuojančių žmogaus teisių pažeidimų. Remiantis 2021 m. JAV valstybės departamento sudaryta ataskaita, patikimos ir tikslios informacijos apie politinius kalinius ir sulaikytuosius nebuvo. Nors vyriausybė teigė, kad šalyje politinių kalinių nėra, žmogaus teisių grupės ir tarptautiniai stebėtojai teigė, kad vyriausybė sulaikė ar įkalino asmenis vien arba daugiausia dėl jų politinių įsitikinimų. Atsižvelgęs į tyrimo metu surinktą kilmės valstybės informaciją atsakovas darė išvadą, kad ji nepatvirtina pareiškėjo teiginių, o tuo pačiu ir baimės būti persekiojamam kilmės valstybėje dėl buvimo (duomenys neskelbtini) partijos nariu.

3.4. Pareiškėjas pateikė dokumentą – „paieškos pranešimo“ kopijos nuotrauką, bet dokumentas nėra originalus, pateikta tik jo kopijos nuotrauka, todėl yra sudėtinga nustatyti šio dokumento tikrumą. Išanalizavus dokumento turinį, buvo pastebėta, jog dokumente yra neatitikimų. Atsižvelgęs į tai, Migracijos departamentas pareiškėjo dokumento nelaikė patikimu įrodymu. Įvertinus pareiškėjo bylos medžiagą, konstatuota, kad pareiškėjas nepagrindė savo prašymo suteikti prieglobstį, atitinkamai nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje jam grėstų jo nurodyti veiksmai – persekiojimas, sulaikymas, įkalinimas, todėl jo deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta.

3.5. Tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės prieglobsčio prašytojui tikimybės. Pareiškėjo gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Remiantis tyrimo metu surinkta kilmės valstybės informacija, (duomenys neskelbtini) sostinėje (duomenys neskelbtini) ir jo provincijose šiuo metu nevyksta joks karinis ar vidaus konfliktas, galintis kelti grėsmę asmens gyvybei. Taikant visapusiško, išsamaus ir objektyvaus surinktų ir ištirtų aplinkybių viseto vertinimą nustatančias taisykles prieita prie išvados, kad pareiškėjas atitinka Įstatyme įtvirtintas sąlygas suteikti jam pabėgėlio statusą ar taikyti papildomą apsaugą, nėra teisinių pagrindų.

3.6. Draudimo atvykti laikotarpis pareiškėjui nustatytas atsižvelgiant į tai, kad jis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio. Nors pareiškėjas iš savo kilmės šalies atvyko į Baltarusiją, tačiau dėl prieglobsčio suteikimo joje nesikreipė, vietoj to nusprendė neteisėtai kirsti sieną, neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką ir Europos Sąjungą. Šie pareiškėjo veiksmai neapibūdina jo elgesio kaip sąžiningo, nerodo, kad jis būtų siekęs kuo greičiau gauti prieglobstį nuo tariamo persekiojimo savo kilmės valstybėje.

II. 4. Regionų apygardos administracinis teismas 2022 m. rugsėjo 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – pakeitė Sprendimo rezoliucinės dalies 3 bei 4 punktus ir juos išdėstė taip: „Uždrausti B. D. N. atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“, „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo B. D. N. atvykti ir apsigyventi 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“, o kitą skundo dalį atmetė.

5. Teismo vertinimu, Migracijos departamentas surinko išsamią kilmės valstybės informaciją, įvertino pareiškėjo paaiškinimus, taip pat kitas byloje nustatytas aplinkybes, todėl nėra pagrindo abejoti atsakovo pateiktų faktų tikrumu, kad pareiškėjui kilmės valstybėje nekils joks pavojus dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų, o pareiškėjo subjektyvios prielaidos, nepagrįstos objektyviais, byloje esančiais duomenimis, negali paneigti Migracijos departamento padarytos išvados. Teismas nenustatė aplinkybių, kad pareiškėjo atžvilgiu bus imtasi persekiojimų veiksmų, o baimė dėl gyvybės yra nulemta tik jo subjektyviu situacijos vertinimu bei prielaidomis. Tokiu būdu atsakovas nustatė, kad pareiškėjo baimė nėra visiškai pagrįsta, kilmės valstybėje jam negresia kankinimai ar mirtis, todėl jis neatitinka pabėgėlio statuso reikalavimų.

6. Nors pareiškėjas teigė, jog išvykimo iš (duomenys neskelbtini) priežastis yra kylantis pavojus jo gyvybei ir kalėjimo grėsmė, nes jis priklausė opozicinei partijai (duomenys neskelbtini), bei pareiškėjo globėjas partijos lyderis P. K. buvo nunuodytas per rinkimus, tačiau nesugebėjo papasakoti, nei kas tai galėjo padaryti, nei kaip tai buvo padaryta. Atsakovas pažymėjo, kad tyrimo metu buvo rasta informacija, jog 2021 m. kovo 23 d. atlikta autopsija atskleidė, kad K. mirė nuo Covid-19 viruso. Pareiškėjo teigimu, „tą dieną“ jis buvo kartu su globėju, bet vėliau apklausos metu pats nurodė, kad globėjas susirgo Covid-19 virusu. Migracijos departamentas padarė išvadą, kad pareiškėjo teiginiai apie tariamą P. K. nunuodijimą yra improvizacinio pobūdžio ir neatitinka tikrovės.

7. Vertindamas prieglobsčio prašytojo pateiktą informaciją bei surinktą informaciją apie kilmės valstybę, teismas nenustatė nei tikėtino persekiotojo (įvardintas tik opozicinės partijos (duomenys neskelbtini) narių vykdomas persekiojimas bendrai), nei jų tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti asmenį, t. y. neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju asmeniui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Prieglobsčio prašytojas apklausos metu nenurodė, kad kilmės valstybėje jis asmeniškai patyrė tiesioginių persekiojimų, taip pat nesusilaukė asmeninių grasinimų ir savo prašymą grindė bendra padėtimi (duomenys neskelbtini).

8. Įvertinęs tyrimo metu surinktą kilmės valstybės informaciją, teismas sprendė, jog ji nepatvirtina pareiškėjo teiginių, o tuo pačiu ir baimės būti persekiojamam kilmės valstybėje dėl buvimo (duomenys neskelbtini) partijos nariu, kadangi pagal JAV valstybės departamento ataskaitą nėra patikimos ir tikslios informacijos apie politinius kalinius ir sulaikytuosius. Taip pat tyrimo metu nebuvo rasta informacija, kad po 2021 m. kovo 21 d. įvykusių prezidento rinkimų, vien tik dėl priklausymo opozicinei partijai (duomenys neskelbtini), buvo siekiama susidoroti su jos nariais ir jų atžvilgiu būtų vykdomi grasinimai, sulaikymai ar kitokio smurtinio poveikio veiksmai, iš jų baudžiamasis persekiojimas. Jei, prieglobsčio prašytojo teigimu, po 2021 m. rinkimų be jokios priežasties būtų sulaikomi su partija susiję jauni asmenys, tikėtina, kad toks įvykis būtų pastebėtas ir apie jį būtų randama informacija viešai prieinamuose šaltiniuose.

9. Tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės valstybėje pareiškėjui kyla reali persekiojimo rizika, todėl jo deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta. Kadangi „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, pareiškėjas nepagrindė savo prašymo suteikti prieglobstį, atitinkamai nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje jam grėstų jo nurodyti veiksmai – persekiojimas, sulaikymas, įkalinimas, todėl jo deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta, jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam pagrįstai nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas nurodė, jog gyveno (duomenys neskelbtini). Remiantis tyrimo metu surinkta kilmės valstybės informacija, (duomenys neskelbtini) sostinėje (duomenys neskelbtini) ir jo provincijose šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), pasireiškiantys beatodairišku smurtu, dėl kurio vien dėl buvimo toje teritorijoje asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia pavojus.

10. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko nelegaliai, kirsdamas valstybės sieną ir buvo sulaikytas pareigūnų, prieglobsčio pasiprašė tik sulaikytas, sutiko su atsakovo pozicija, kad atsisakius suteikti pareiškėjui prieglobstį, vengdamas grąžinimo jis gali pasislėpti, todėl sprendė, jog Sprendimo dalis, kuria nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos, yra pagrįsta ir atitinkanti Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas.

11. Teismas nurodė, kad 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis nėra tinkamai argumentuotas ir neatitinka Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 „Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“ patvirtintoje tvarkoje nustatytų kriterijų. Nors padaryta išvada, kad pareiškėjas kelia neteisėtos migracijos grėsmę, tačiau, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju būtų proporcingas 2 metų draudimo atvykti laikotarpis.

12. Kadangi sumažino Sprendimu pareiškėjui nustatyto draudimo atvykti laikotarpį iki 2 metų, teismas sprendė, jog yra pagrindas keisti ir kitą sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį trejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, todėl sumažino šį laikotarpį iki 2 metų.

III. 13. Pareiškėjas B. D. N. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti visiškai. Taip pat pareiškėjas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų ir turėtų būti išklausytas tiesiogiai.

14. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

14.1. Teismas netinkamai vertino pareiškėjo pasakojimą iš šį pasakojimą patvirtinančią kilmės šalies informaciją, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus.

14.2. Pareiškėjui gresia individualaus pobūdžio persekiojimas. Šį faktą patvirtina jo baimė grįžti į kilmės valstybę, kadangi jis priklausė opozicinei partijai (duomenys neskelbtini). Po pareiškėjo globėjo mirties, jis buvo apkaltintas policijos komisariato sudeginimu, jis buvo persekiojamas ir kaltinamas nusikalstamas veikas, kurių nepadarė. Taigi, dėl savo politinio aktyvumo pareiškėjas buvo persekiojamas politinių oponentų, o teisėsaugos institucijos siekė su juo susidoroti. Siekdamas pagrįsti savo pasakojimą, pareiškėjas pateikė priklausymą opozicinei partijai patvirtinančių dokumentų nuotraukas.

14.3. Atsakovas, remdamasis nustatytais faktais ir pareiškėjo byloje surinkta informacija, turėjo įvertinti duomenų visumą ir pareiškėjo teiginių, nepatvirtintų rašytiniais įrodymais, patikimumą.

14.4. Pareiškėjo atžvilgiu pritaikytas maksimalus 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis yra neproporcinga ir neadekvati priemonė jo padarytam pažeidimui. Sprendime nėra argumentų, kodėl pasiekti nurodytą tikslą (užkirsti kelią nelegaliai migracijai) būtina uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką maksimalų terminą. Kadangi galutinis sprendimas pareiškėjo statuso byloje priimamas praėjus daugiau nei metams po jo atvykimo į Lietuvos Respubliką, būtų teisinga draudimo terminą skaičiuoti ne nuo pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o nuo pareiškėjo atvykimo į Lietuvos Respubliką dienos.

15. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodo:

15.1. Pareiškėjas akcentavo, jog kad jis nuo 2017 m. dalyvavo (duomenys neskelbtini) partijos veikloje, o po 2021 m. kovo mėn. įvykusių rinkimų prieglobsčio jis buvo apkaltintas policijos komisariato sudeginimu, todėl, anot jo, jam gresia kalėjimas. Tyrimo metu pareiškėjas pateikė partijos nario kortelę bei anketą ir save pristatė kaip aktyvų partijos palaikytoją, kuris užsiėmė informacijos apie prezidento rinkimus sklaida internete. Remiantis prieglobsčio prašytojo pasakojimu apie jo veiklą partijoje ir jo pateiktais įrodymais, tikėtina, kad prieglobsčio prašytojas yra susijęs su (duomenys neskelbtini) partija, tačiau vien ta aplinkybė nėra pakankama suteikti prieglobstį. Tyrimo metu nebuvo rasta informacija, kad po 2021 m. kovo 21 d. įvykusių prezidento rinkimų vien tik dėl priklausymo opozicinei partijai (duomenys neskelbtini), buvo siekiama susidoroti su jos nariais ir jų atžvilgiu būtų vykdomi grasinimai, sulaikymai ar kitokio smurtinio poveikio veiksmai, iš jų baudžiamasis persekiojimas. Jei, prieglobsčio prašytojo teigimu, po 2021 m. rinkimų be jokios priežasties būtų sulaikomi su partija susiję jauni asmenys, tikėtina, kad toks įvykis būtų pastebėtas ir apie jį būtų randama informacija viešai prieinamuose šaltiniuose. Atsižvelgiant į tyrimo metu surinktą kilmės valstybės informaciją, darytina išvada, kad ji nepatvirtina pareiškėjo teiginių, o tuo pačiu ir baimės būti persekiojamam kilmės valstybėje dėl buvimo (duomenys neskelbtini) partijos nariu. Taip pat tyrimo metu buvo rasta informacija, jog 2021 m. kovo 23 d. atlikta autopsija atskleidė, kad K. mirė nuo Covid-19 viruso, todėl pareiškėjo teiginiai apie tariamą P. K. nunuodijimą yra improvizacinio pobūdžio ir neatitinka tikrovės, o tuo pačiu nepatvirtina ir jam tariamai gresiančio persekiojimo. Vertinant prieglobsčio prašytojo pateiktą informaciją bei surinktą informaciją apie kilmės valstybę, nenustatyta nei tikėtino persekiotojo (įvardintas tik opozicinės partijos (duomenys neskelbtini) narių vykdomas persekiojimas bendrai), nei jų tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti asmenį, t. y. neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju asmeniui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika.

15.2. Pareiškėjo pateiktas dokumentas (paieškos pranešimo kopijos nuotrauka) nėra originalas, pateikta tik jo kopijos nuotrauka, todėl yra sudėtinga nustatyti šio dokumento tikrumą. Išanalizavus dokumentą, buvo rasta neatitikimų – dokumente teigiama, jog prieglobsčio prašytojas yra kaltinamas „2021 m. balandžio 10 d., prezidento rinkimų metu, įvykdęs vandalizmo aktą“, tačiau, remiantis kilmės valstybės informacija, prezidento rinkimai (duomenys neskelbtini) vyko 2021 m. kovo 21 d.; tyrimo metu nebuvo rasta informacija, kad (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno prieglobsčio prašytojas, yra (duomenys neskelbtini) policijos komisariatas, rasta informacija tik apie (duomenys neskelbtini) policijos komisariatą; paieškos dokumente nurodytas asmuo, kurio pavardė B., o prieglobsčio prašytojo vardas yra B. (net būtent taip jis yra užrašytas ant pateiktų partijos dokumentų); dokumente teigiama, kad paieškomam asmeniui yra 24 m., tačiau prieglobsčio prašytojo amžius dokumento išdavimo metu, t. y. 2021 m. balandžio mėn., buvo 23 m., o 24 m. jam turėjo sueiti tik (duomenys neskelbtini). Atsižvelgęs į tai, Migracijos departamentas pareiškėjo pateikto dokumento nelaikė patikimu įrodymu.

15.3. Migracijos departamentas surinko tiek aktualios kilmės valstybės informacijos, kuri yra pakankama tinkamai įvertinti pareiškėjo prieglobsčio prašymo atitikimą Įstatymo 86–87 nuostatoms, tačiau tyrimo metu tarptautinės apsaugos poreikis nenustatytas. Kadangi byloje nenustatyta, jog (duomenys neskelbtini) šiuo metu vyktų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia ginkluoto konflikto sąlygotas pavojus, dėl kurio prieglobsčio prašytojui turėtų būti suteikta papildoma apsauga, todėl jam nesuteiktina papildoma apsauga ir pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

15.4. Sprendime detaliai išdėstytos ir įvertintos aplinkybės, pagrindžiančios išsiuntimo ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką sprendimo teisėtumą (pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą). Šias aplinkybes paneigiančių argumentų pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė. Pareiškėjo atveju nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio. Be to, pirmosios instancijos teismas sutrumpino draudimo atvykti laikotarpį.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2022 m. birželio 13 d. sprendimo Nr. 22S83005, kuriuo pareiškėjui nesuteiktas prieglobstis bei papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje, pagrįstumo ir teisėtumo.

17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo jį nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų ir turėtų būti tiesiogiai išklausytas, kitų su tuo susijusių motyvų nenurodo.

18. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

19. Byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės, pareiškėją atstovavo advokatė. Be to, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra duomenų, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais. Vien tik pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jis pageidauja, jog byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, minėtas pareiškėjo prašymas netenkinamas.

20. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, konstatavęs, kad Migracijos departamentas, atlikęs išsamų pareiškėjo prieglobsčio prašymo tyrimą, teisėtai ir pagrįstai nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, nes jis neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų, motyvuotai nusprendė išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę, tačiau nustatė neproporcingus laikotarpius uždrausti pareiškėjui atvykti ir įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, todėl pirmosios instancijos teismas sumažino Migracijos departamento nustatytus laikotarpius iki 2 metų, o likusią pareiškėjo skundo dalį atmetė.

21. Pareiškėjas apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje pateiktus duomenis, neatsižvelgė į tai, jog atsakovas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios, būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes.

22. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

23. Įstatymo 86 bei 87 straipsniuose įtvirtintos nuostatos reglamentuoja teisinius santykius dėl prašomo prieglobsčio ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas Migracijos departamento Sprendimą nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, vadovavosi minėtomis Įstatymo nuostatomis. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo atlikto Įstatymo nuostatų taikymo ir aiškinimo.

24. Pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su aplinkybių, jog prieglobsčio prašytojas gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai teritorinei žmonių grupei, tautai, priklausymo atitinkamai visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, atitinkamo tikėjimo išpažinimo, konstatavimu. Persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš 1951 m. Konvencijos dėl pabėgėlių statuso 1 straipsnio A dalies 2 punkte išvardytų priežasčių, taip pat turi atitikti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2014 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-359/2014).

25. LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje bylose Nr. eA-3776-438/2018). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., LVAT 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

26. Atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad, įvykus tokio asmens deportacijai, kyla reali rizika, jog asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07)). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 24573/94) pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

27. Dėl prieglobsčio prašytojų prašymo vertinimo apimties bei tvarkos LVAT praktikoje konstatuojama, kad vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3633-1062/2020; 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1292-261/2022).

28. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Pirmosios instancijos teismas, išsamiai ir detaliai išnagrinėjo bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai taikė ginčo teisinius santykius dėl prieglobsčio ir papildomos apsaugos suteikimo reguliuojančias teisės normas, todėl teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo motyvų, pasisako tais aspektais, kuriais grindžiamas pareiškėjo apeliacinis skundas.

29. Byloje nustatyta, kad prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje pareiškėjas grindė tuo, jog jam kyla pavojus dėl priklausymo opozicinei partijai (duomenys neskelbtini), kurios nariai, anot jo, yra persekiojami. Be to, jis teigia, kad buvo apkaltintas sudeginus policijos komisariatą.

30. Apeliaciniame skunde pareiškėjas laikosi pozicijos, jog atsakovas tyrimą dėl baimės būti persekiojamam iš esmės atliko neišsamiai, o pirmosios instancijos teismas išsamiai neišnagrinėjo pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir išimtinai rėmėsi tik atsakovo argumentais bei surinkta bendra informacija apie pareiškėjo kilmės šalį, tačiau neatliko išsamesnės analizės, nesurinko naujų aktualių duomenų.

31. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį, pareiškėjo paaiškinimus, teiktus jį apklausiant, kitą bylos medžiagą, konstatuoja, kad Migracijos departamentas atliko išsamų ir visapusišką pareiškėjo padėties kilmės valstybėje tyrimą ir darė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas. Byloje esantys duomenys nepatvirtina faktinių aplinkybių, pagrindžiančių persekiojimo grėsmę, o tai yra būtina sąlyga norint gauti prieglobstį Lietuvoje. Pareiškėjas, turėdamas pareigą pagrįsti prašymą suteikti prieglobstį ir Migracijos departamento suteiktas galimybes tikslinti paaiškinimuose iškilusius neaiškumus bei prieštaravimus, nepateikė nei Migracijos departamentui, nei pirmosios instancijos teismui jokių pagrįstų duomenų, patvirtinančių jo prieglobsčio prašymo motyvų tikrumą. Priešingai nei apeliaciniame skunde teigia pareiškėjas, jo pateikti dokumentai nepagrindžia jo nurodytų aplinkybių dėl patiriamų grasinimų, kadangi, kaip jau tyrimo metu nustatė Migracijos departamentas, įvertinus paieškos pranešimo kopijos nuotrauką, buvo rasta neatitikimų – dokumente teigiama, jog prieglobsčio prašytojas yra kaltinamas „2021 m. balandžio 10 d., prezidento rinkimų metu, įvykdęs vandalizmo aktą“, tačiau, remiantis kilmės valstybės informacija, prezidento rinkimai (duomenys neskelbtini)vyko 2021 m. kovo 21 d.; tyrimo metu nebuvo rasta informacijos, kad (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno prieglobsčio prašytojas, yra (duomenys neskelbtini) policijos komisariatas, rastas (duomenys neskelbtini) policijos komisariatas; paieškos dokumente nurodytas asmuo, kurio pavardė B., o prieglobsčio prašytojo vardas yra B. (net būtent taip jis yra užrašytas ant pateiktų partijos dokumentų); dokumente teigiama, kad paieškomam asmeniui yra 24 m., tačiau prieglobsčio prašytojo amžius dokumento išdavimo metu, t. y. 2021 m. balandžio mėn., buvo 23 m., o 24 m. jam turėjo sueiti tik (duomenys neskelbtini). Taigi, apibendrinus tyrimo metu pateiktus taip vadinamus įrodymus, Migracijos departamentas pagrįstai konstatavo, kad jie yra žemos įrodomosios galios ir nepatvirtina pareiškėjo pasakojimo aplinkybių.

32. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo pasakojimas apie tariamą persekiojimą ir persekiojimo priežastis (priklausymas opozicinei partijai (duomenys neskelbtini)) yra bendro pobūdžio, neišsamus, turintis vidinių prieštaravimų. Jis apklausos Migracijos departamente metu teigė, jog jo globėjas (duomenys neskelbtini) partijos lyderis G.-B. P. K. buvo nunuodytas, tačiau Migracijos departamentas tyrime metu rado informaciją, jog 2021 m. kovo 23 d. atlikta autopsija atskleidė, kad K. mirė nuo Covid-19 viruso. Vėliau apklausos metu pareiškėjas pats nurodė, kad jo globėjas susirgo Covid-19 virusu. Nors prieglobsčio prašytojas teigė, kad dėl dalyvavimo (duomenys neskelbtini) partijos veikloje jam gresia kalėjimas, tačiau Migracijos departamentas tyrimo metu nerado informacijos, jog po 2021 m. kovo 21 d. įvykusių prezidento rinkimų, vien tik dėl priklausymo opozicinei partijai (duomenys neskelbtini), buvo siekiama susidoroti su jos nariais ir jų atžvilgiu būtų vykdomi grasinimai, sulaikymai ar kitokio smurtinio poveikio veiksmai, iš jų baudžiamasis persekiojimas. Jei, prieglobsčio prasytojo teigimu, po 2021 m. rinkimų be jokios, priežasties būtų sulaikomi su partija susiję jauni asmenys, tikėtina, kad toks įvykis būtų pastebėtas ir apie jį būtų randama informacija viešai prieinamuose šaltiniuose. Be to, prieglobsčio prašytojas, kalbėdamas apie jam gresiantį kalėjimą, negalėjo įvardinti kas norėtų ir galėtų jį uždaryti į kalėjimą, nenurodė, kad kilmės valstybėje jis asmeniškai patyrė tiesioginių persekiojimų, taip pat nesusilaukė asmeninių grasinimų ir savo prašymą iš esmės grindžia bendra padėtimi (duomenys neskelbtini).

33. Įvertinusi tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo baimė grįžti į kilmės valstybę nėra pagrįsta (Įstatymo 86 str. 1 d.). Tais pačiais pagrindais teisėjų kolegija pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjui ir papildomą apsaugą (Įstatymo 87 str. 1 d. 1–3 p.).

34. Nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo sutikti su pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiu, jog pirmosios instancijos teismas individualiai nevertino pareiškėjo prieglobsčio prašymo motyvų kilmės valstybės informacijos kontekste. Iš skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, jog teismas detaliai vertino pareiškėjo prieglobsčio prašymo, skundo motyvus, teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes, atsižvelgė į atsakovo atsiliepimo argumentus, vertino byloje esančius duomenis ir darė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis pagrįstas išvadas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nedetalizuoja, kurie jo skundo argumentai buvo pirmosios instancijos teismo neaptarti ar neįvertinti, nenurodo jokių motyvų ar įrodymų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes ir darytas išvadas dėl pareiškėjo paaiškinimų ir baimės grįžti į kilmės valstybę.

35. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys apie pareiškėjo kilmės valstybę nagrinėjamu atveju buvo pakankami išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį. Nors pareiškėjas teigia, kad Migracijos departamento surinkta informacija nėra aktuali, tačiau kartu su apeliaciniu skundu nepateikia jokios kitos informacijos, kuri iš esmės paneigtų Migracijos departamento surinktą informaciją. Ne Migracijos departamentas, o pareiškėjas turi pareigą pagrįsti savo prieglobsčio prašymą. Todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentas, kad Migracijos departamentas nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes, yra nepagrįstas. Dėl to, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, rėmėsi aktualia informacija, kuri buvo pakankama pareiškėjo prieglobsčio prašymui išnagrinėti, pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis Migracijos departamentas ir pirmosios instancijos teismas įvertino visapusiškai, objektyviai ir darė pagrįstas išvadas dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos pareiškėjui nesuteikimo.

36. Pirmosios instancijos teismas Sprendime nurodytus laikotarpius uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ir įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos sutrumpino iki 2 metų, o apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių pareiškėjui nustatytas 2 metų draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką bei įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos turėtų būti dar labiau sutrumpintas.

37. Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas, tinkamai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar pakeisti pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo B. D. N. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. rugsėjo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė