2021-09-15 Nr. AB-21440-3-61-3-02295-2021-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-557-261/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02295-2021-6

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. rugsėjo 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija (toliau – ir Bendrija) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2021 m. birželio 11 d. įsakymą Nr. ZSFP-78492 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas).

Pareiškėjas nurodė, jog name, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau – ir Namas) yra įsteigta Bendrija, veikianti gyventojų vardu bei teisėtais interesais. Namo sklypas ribojasi su žemės sklypu, kurio nuosavybės teisės priklauso Lietuvos Respublikai (toliau – ir Žemės sklypas). Pareiškėjo teigimu, Įsakymas pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus, nes, Žemės sklypą sujungus su besiribojančiu žemės sklypu, namo gyventojams bus eliminuotos galimybės naudotis aikštele (Žemės sklypu).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. liepos 16 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 2 straipsnio 7 dalimi, 3 straipsnio 2 dalimi, atkreipė dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-566/2007, 2015 m. kovo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-114-378/2015 ir darė išvadą, kad pagal Įstatymo nuostatas Bendrija turi teisę kreiptis į teismą su skundais, susijusiais su Namo bendrojo naudojimo objektų ir Namui priskirto žemės sklypo administravimu, kiek tai susiję su šio Namo ir žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu, bet jai nėra suteikta teisė kreiptis į teismą su skundais, kuriuos turėtų teisę reikšti daugiabučio namo butų ir bendrųjų patalpų savininkai, kuriems nekilnojamas turtas priklauso nuosavybės teise.

Teismas pažymėjo, kad individualiam administraciniam aktui būdingas konkretus subjektas, kuriam šis aktas adresuojamas, tačiau pareiškėjas nėra Įsakymo pagrindu kilusių teisinių santykių dalyvis. Teismas pažymėjo, kad Įsakyme nurodoma, jog sklypo naudotojai turi kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, ir atkreipė dėmesį, kad Bendrija nėra sklypo naudotojas.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 55 straipsnio 1 dalimi ir pažymėjo, kad Bendrija nepatenka į subjektų, galinčių ginti viešąjį interesą, ratą.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjas neturi subjektinės teisės kreiptis į teismą, todėl pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

III. Pareiškėjas Bendrija atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir grąžinti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, tvirtina, kad turi materialinį teisinį suinteresuotumą dėl Įsakymo sukeliamų pasekmių bei turi teisę kreiptis į teismą dėl jo panaikinimo. Pareiškėjas nurodo, kad Įsakymas tiesiogiai pažeidžia pareiškėjo, veikiančio Namo gyventojų interesais, teises ir teisėtus interesus, nes Žemės sklypą sujungus su kitu besiribojančiu žemės sklypu, Namo gyventojams buvo eliminuotos galimybės naudotis aikštele (Žemės sklypu). Nesant aikštelės, Namo gyventojai – Bendrijos nariai, neturėtų kur statyti savo automobilius, su jais apsisukti, greitosios medicinos pagalbos automobilis negalėtų privažiuoti, priešgaisrinės saugos bei privažiavimo neįgaliesiems asmenims reikalavimai nebūtų įvykdomi, kadangi Namas faktiškai neturi jokios kitos aikštelės, esančios šalia jo.

Pareiškėjas vadovaujasi Įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi, 2 straipsnio 7 dalimi, pažymi, kad Namo eksploatavimui reikalingas žemės sklypas pareiškėjo yra naudojamas, valdomas, prižiūrimas taip, kad Namo gyventojų, gaisrinės bei greitosios medicinos pagalbos darbuotojų patekimas į jį ir Namą iš Žemės sklypo būtų nesuvaržytas ir kuo patogesnis. Namo gyventojų teisės naudotis minėta daline nuosavybe patenkant į ją įgyvendinimas priklauso nuo to, ar į ją galima patekti iš Žemės sklypo, ar ne. Todėl pareiškėjo įgyvendinama teisė ir vykdoma pareiga atlikti Namo gyventojų bendrojo turto valdymą, naudojimą ir priežiūrą yra tiesiogiai įtakojama Namo gyventojų teisės naudotis Žemės sklypu kaip automobilių aikštele.

Pareiškėjas vadovaujasi Bendrijos įstatų 8 punktu ir pažymi, kad Bendrija, siekdama įgyvendinti Namo gyventojų bendrąjį interesą bei teisę, susijusią su jiems priklausančių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų naudojimu, yra suinteresuota, nes nuo minėtos teisės įgyvendinimo priklauso Bendrijos atliekamas Namo bendrų patalpų valdymas bei priežiūra, siekiant užtikrinti Namo gyventojų teises, susijusias su automobilių pastatymu, gaisrinės bei medicinos pagalbos privažiavimu. Kadangi Įsakymas pažeidžia pareiškėjo interesus, pareiškėjo teigimu, teismas nepagrįstai konstatavo, kad Įsakymas akivaizdžiai nesukelia jokių teisinių pasekmių pareiškėjui.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-614- 624/2017, 2018 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-361- 822/2018 ir daro išvadą, kad teismas nesilaikė teismo precedento privalomumo bei pažeidė teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 16 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo Bendrijos skundą, konstatavęs, kad pareiškėjas neturi subjektinės teisės kreiptis į teismą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-268/2012). Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos ir terminų, kuriuos įtvirtina ABTĮ nuostatos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-466/2012). Tokia įtvirtinta tvarka suponuoja išvadą, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatymo nustatytų tinkamų teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ATBĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1370-624/2015).

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pagal bendrą principą, administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje negali vertinti, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos, ir negali atsisakyti priimti skundą, konstatavęs, kad asmens teisės nėra pažeistos. Išimtys iš šio bendro principo gali būti siejamos su tam tikrais akivaizdumo kriterijais, kai skundo priėmimo stadijoje nekyla jokia pagrįsta abejonė, jog skundo dalykas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Tačiau tokie išimtiniai atvejai turi būti ypač argumentuotai nurodomi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-410-438/2016, 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-738-143/2016, 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-186-822/2017).

Pažymėtina, kad skundo (prašymo) priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo (prašymo) atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo. Skundo priėmimo stadijoje nėra sprendžiama dėl materialiosios teisės ar įstatymų saugomų interesų turėjimo, t. y. negalima atsisakyti priimti skundo dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų. Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011; 2020 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-303-556/2020).

Pažymėtina, kad ginčijamas Įsakymas priimtas vadovaujantis, be kita ko, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pagal kurį savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendrųjų planų sprendiniai įgyvendinami detalizuojant sprendinius žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentuose, detaliuosiuose planuose ar žemėtvarkos planavimo dokumentuose – žemės valdos projektuose, kurių rengimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymas. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 6 dalies 1 punktą savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintais žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektais įgyvendinami šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 19 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytais atvejais kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius. Žemės įstatymo 40 straipsnio 7 dalies 4 punkte nustatyta, kad suderintus ir Nacionalinės žemės tarnybos patikrintus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse nustatyta tvarka. Ginčai dėl valstybės ir savivaldybių institucijų priimtų sprendimų žemės tvarkymo klausimais nagrinėjami ABTĮ nustatyta tvarka (Žemės įstatymo 44 str. 1 d.). Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas rengiamas žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių nustatyta tvarka. Pagal Taisyklių 69 punktą, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą tvirtinančios institucijos sprendimai dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo arba atsisakymo jį tvirtinti nuo šių dokumentų paskelbimo Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje dienos gali būti skundžiami administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui teisės aktų nustatyta tvarka.

Įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje apibrėžta daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos sąvoka, nurodant, kad tai yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo, įsteigtas naudoti, valdyti, prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus arba juos sukurti bendrijos narių poreikiams, arba tenkinti kitus bendruosius poreikius. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektai – pastato bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės pastato konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė techninė ir kita įranga, taip pat kitas turtas, priklausantis daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise (Įstatymo 2 str. 4 d.). Įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje išvardinti pastato bendrojo naudojimo objektai, be kita ko, nurodant, kad tai yra bendrojo naudojimo žemės sklypas – bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų naudojamas ir (ar) valdomas žemės sklypas (5 p.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde teismui, be kita ko, nurodė argumentus, susijusius su tuo, kad Įsakymu pažeidžiamos jo teisės ir teisėti interesai, nes Žemės sklypą sujungus su kitu besiribojančiu žemės sklypu, Namo gyventojams atimama galimybė naudotis aikštele (Žemės sklypu) automobilių statymui, neįgaliųjų, gaisrinės bei medicinos pagalbos privažiavimui prie Namo. Taigi, iš pareiškėjo skunde, taip pat ir atskirajame skunde išdėstytų argumentų matyti, kad pareiškėjas laikosi pozicijos, jog Įsakymas pažeidžia jo (veikiančio Namo gyventojų interesais) teises ir teisėtus interesus.

Teisėjų kolegija, įvertinusi, kad pareiškėjas nurodė savo ginamas teises, atkreipia dėmesį, kad ginčas yra kilęs viešojo administravimo srityje, nes ginčijamas administracinis sprendimas, kuriuo patvirtintas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas – suformuoti įsiterpusį valstybinės žemės plotą ir sujungti jį su besiribojančiu žemės sklypu, nes laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypų. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į Įsakymo ir pareiškėjo skundo turinį, šioje skundo priėmimo stadijoje nėra akivaizdu, kad skundžiamas Įsakymas pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių, t. y. nėra akivaizdu, kad nedaro įtakos jo teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Šiuo atveju aplinkybė, ar pareiškėjo skundžiamas Įsakymas sukelia pareiškėjo nurodomas teisines pasekmes, gali būti nustatyta tik išnagrinėjus bylą iš esmės ir įvertinus pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kuriomis yra grindžiamas jo teisių pažeidimas. Įvertinus tai, kad Įsakymu patvirtintas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, suformuojant įsiterpusį valstybinės žemės plotą ir sujungiant jį su besiribojančiu Žemės sklypu, kuriuo buvo faktiškai naudojamasi kaip aikštele, užtikrinančia Namo ir gretimo daugiabučio namo gyventojų interesus, nagrinėjamu atveju skundo priėmimo stadijoje negalima daryti išvados, kad pareiškėjas nėra suinteresuotas asmuo ginčijamo administracinio akto požiūriu ir neturi subjektinės teisės kreiptis į teismą. Tai, kad Įsakyme nurodoma, jog sklypo naudotojai turi kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, nepaneigia galimybės ginčyti Įsakymą teisės aktų nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nėra aktuali sprendžiant dėl pareiškėjo teisės ginčyti Įsakymą šioje administracinėje byloje, kadangi nurodytose bendrosios kompetencijos teismo nagrinėtose civilinėse bylose buvo sprendžiami kitokio pobūdžio teisiniai klausimai.

Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, nes skundo priėmimo stadijoje nėra faktinio ir teisinio pagrindo daryti išvadą, jog šis skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama, o pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu,

n u t a r i a:

Pareiškėjo Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 16 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos skundo priėmimo klausimą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė