2023-01-04 Nr. AB-381-3-62-3-01474-2022-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-418-968/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01474-2022-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 37.3; 37.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. sausio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ivetos Pelienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. J. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. lapkričio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų (teisių perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba), (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (teisių perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba)) dėl turtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas L. J. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 460 Eur turtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis nuo 2021 m. rugpjūčio 13 d. iki 2022 m. gegužės 30 d. mokėsi Alytaus profesinio rengimo centre suvirintojo profesijos. 2022 m. kovo 23 d. jis kreipėsi į Alytaus PN, prašydamas paaiškinti, kodėl jam nėra mokamos jokios išmokos. Alytaus PN 2022 m. balandžio 21 d. raštu išaiškino, kad bus mokamos išmokos, taip pat teisinosi, jog Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) neparengė ir nepatvirtino kriterijų, pagal kuriuos būtų mokamos išmokos, o teisės aktai turi įsigalioti kartu su įstatymo nuostatomis, kurias šie aktai įgyvendina. Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui 2021 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 1R-441 patvirtinus piniginių išmokų nuteistiesiems mokėjimo faktą turėjo būti patvirtinti ir išmokų skyrimo kriterijai. Teisingumo ministro 2021 m. gruodžio 27 d. įsakymas Nr. 1R-441 turėjo būti vykdomas nuo 2022 m. sausio 1 d., o išmokų dydis numatytas nuo 1 iki 2 bazinių socialinių išmokų (toliau – ir BSI), taip pat atsižvelgiant į tai, kad jo lankomumas ir pažangumas nepriekaištingi, pareiškėjo nuomone, jam priklausė 2 BSI dydžio išmoka per mėnesį. Kadangi 1 BSI yra 46 Eur, todėl jam priklausė 92 Eur mėnesinė išmoka. Pareiškėjas išmokos negavo 5 mėnesius, todėl jis patyrė 460 Eur dydžio žalą.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovo atstovas nurodė, kad Alytaus PN 2022 m. balandžio 21 d. raštu Nr. 363-1051 pareiškėjui buvo pateiktas pagrįstas atsakymas, kuriame nurodyti teisės aktai, reglamentuojantys socialinės paramos suimtiesiems ir nuleistiesiems fondų sudarymą ir jų naudojimo galimybes, paaiškinta, kad konkretus mėnesinis išmokos dydis nustatomas pagal Kalėjimų departamento direktoriaus patvirtintus kriterijus, kad išmokos bus pradėtos mokėti, kai bus patvirtinti pirmiau minėti kriterijai, nurodyta priimto sprendimo apskundimo tvarka. Alytaus PN administracija į pareiškėjo 2022 m. kovo 23 d. prašymą dėl piniginių išmokų buvo davusi atsakymą 2022 m. balandžio 21 d. (reg. Nr. 363-1051), kurį jis galėjo apskųsti Kalėjimų departamento direktoriui, tačiau apskundimo terminą pareiškėjas praleido, o tai reiškė, kad atsakymas pareiškėją tenkino.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas paaiškinimuose nurodė, kad 2020 m. birželio 4 d. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2264 36, 44, 70, 75 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 701 straipsniu ir 42 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo Nr. XIII-3024 5 straipsniu BVK buvo papildytas 701 straipsniu, kurio 3 dalis numatė papildyti 173 straipsnį nauja 9 dalimi, nustatančia, kad bendrojo ugdymo ar profesinio mokymo įstaigose besimokantys nepilnamečiai nuteistieji, atsižvelgiant į jų pasiektus gerus mokymosi rezultatus, teisingumo ministro nustatyta tvarka gali būti skatinami piniginėmis išmokomis. Šios išmokos skiriamos iš Socialinės paramos nuteistiesiems fondo lėšų. Šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi Įstatymo 75 straipsnis buvo papildytas 11 dalimi, nustatančia, kad šio įstatymo 36, 44 ir 701 straipsniai įsigalioja 2022 m. sausio 1 d.

5. Kalėjimų departamento direktoriaus 2022 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. V-244 „Dėl Laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, gerai besimokantiems bendrojo ugdymo ar profesinio mokymo įstaigose, skatinti skiriamų mėnesinių piniginių išmokų dydžio nustatymo kriterijų tvarkos aprašo patvirtinimo“ buvo patvirtintas Laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, gerai besimokantiems bendrojo ugdymo ar profesinio mokymo įstaigose, skatinti skiriamų mėnesinių piniginių išmokų dydžio nustatymo kriterijų tvarkos aprašas. Šio aprašo 3 punktas nustato, kad konkretų piniginės išmokos gerai besimokantiems nuteistiesiems skatinti dydį nustato laisvės atėmimo vietų vadovas ar jo įgaliotas asmuo.

6. Kalėjimų departamentas nurodė, jog galimybė Socialinės paramos nuteistiesiems fondo lėšas naudoti bendrojo ugdymo ar profesinio mokymo įstaigose gerai besimokančių nepilnamečių nuteistųjų skatinimui mėnesinėmis piniginėmis išmokomis atsirado tik nuo 2022 m. sausio 1 d. Priimti sprendimą dėl bendrojo ugdymo ar profesinio mokymo įstaigoje gerai besimokančio nuteistojo skatinimo mėnesinėmis piniginėmis išmokomis ir konkretaus jų dydžio, atsižvelgiant į nustatytus kriterijus, nustatymo yra laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus diskrecijos teisė. Laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gegužės 30 d., kuriuo pareiškėjas skunde nurodo negavęs mėnesinių piniginių išmokų, patvirtintas bazinės socialinės išmokos dydis buvo 42 Eur. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėjo skunde nurodytas jo patirtos žalos dydis yra nepagrįstas.

II. 7. Regionų apygardos administracinis teismas 2022 m. lapkričio 9 d. sprendimu pareiškėjo L. J. skundą atmetė.

8. Teismas nustatė, kad L. J. 2022 m. kovo 23 d. su prašymu kreipėsi į Alytaus PN prašydamas paaiškinti, kodėl gerai besimokydamas negauna stipendijos. Alytaus PN 2022 m. balandžio 21 d. raštu Nr. 363-1051 pareiškėjui buvo pateiktas atsakymas, kuriame nurodyti teisės aktai, reglamentuojantys socialinės paramos suimtiesiems ir nuteistiesiems fondų sudarymą ir jų naudojimo galimybes, paaiškinta, kad konkretus mėnesinis išmokos dydis nustatomas pagal Kalėjimų departamento direktoriaus patvirtintus kriterijus, kad išmokos bus pradėtos mokėti, kai bus patvirtinti kriterijai.

9. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu Alytaus PN Alytaus profesinio rengimo centre mokėsi suvirintojo specialybės ir teikė prašymą dėl stipendijos gavimo. Tačiau BVK nuostatos stipendijų skyrimo nuteistiesiems nereglamentuoja, pataisos namų administracijai nesuteikta teisė skirti stipendijas. Iš pareiškėjui adresuoto 2022 m. balandžio 21 d. atsakymo Nr. 363-1051 matyti, jog Alytaus PN administracija, vertindama pareiškėjo prašymą, pagrįstai jį traktavo kaip prašymą skirti piniginę išmoką gerai besimokančiųjų nuteistųjų skatinimui pagal BVK 173 straipsnio 9 dalies ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2021 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 1R-441 „Dėl Socialinės paramos suimtiesiems ir nuteistiesiems fondų sudarymo ir jų lėšų naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto aprašo (toliau – ir Aprašas) nuostatas.

10. Pareiškėjui adresuotame Alytaus PN 2022 m. balandžio 21 d. atsakyme Nr. 363-1051, nors ir pareiškėjo skundas buvo pripažintas pagrįstu, tačiau jame išdėstyta, dėl kokių priežasčių minėta piniginė išmoka prašymo pateikimo metu nebuvo skirta, t. y. dėl to, kad kitos institucijos nebuvo nustatyti išmokų skyrimo kriterijai. Alytaus PN kreipėsi į Kalėjimų departamento direktorių, prašydami informuoti, kada bus nustatyti kriterijai ir galės pradėti mokėti pinigines išmokas gerai besimokantiems nuteistiesiems skatinti. Taigi Alytaus PN administracija buvo aktyvi ir elgėsi rūpestingai, neteisėtų veiksmų atsisakydama skirti išmoką pagal esamą situaciją neatliko. Minėti kriterijai Kalėjimų departamento direktoriaus buvo nustatyti tik 2022 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. V-244, t. y. po pareiškėjo prašymo pateikimo dienos. Kadangi dėl išmokos skyrimo sprendimą priima išimtinai pataisos įstaigos direktorius, o pareiškėjo kreipimosi metu Alytaus PN direktorius nepriėmė dėl tuo metu nebuvusio reglamentavimo (kriterijų), pirmosios instancijos teismas sprendė, jog Alytaus PN jokių neteisėtų veiksmų neatliko, todėl pareiškėjo skundą atmetė.

III. 11. Pareiškėjas L. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 9 d. sprendimą ir jo skundą tenkinti.

12. Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Teismas nenagrinėjo pareiškėjo skundo argumentų, tokiu būdu pažeisdamas Konstituciją. Teismas turėjo pasisakyti dėl visų jo skunde išdėstytų argumentų.

12.2. Kalėjimų departamento direktoriaus 2022 m. liepos 11 d, įsakymu Nr. V-244 nustatyta, jog gerai besimokantiems gali būti mokamos išmokos iki 2 BSI dydžio. Šis Kalėjimų departamento įsakymas buvo parengtas vadovaujantis Teisingumo ministro 2021 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 1R-441, kuris įpareigojo Kalėjimų departamento direktorių nustatyti išmokų mokėjimo tvarką ir kriterijus, tačiau Kalėjimų departamentas tik po 7 mėnesių priėmė teisės aktą. Teisingumo ministerija turėjo nurodyti Kalėjimų departamentui iki kada turi būti parengta išmokų skyrimo tvarka, tačiau to nepadarė. Kalėjimų departamentas darė viską, kad pareiškėjas negautų išmokos.

12.3. Iki priimant Teisingumo ministro 2021 m. gruodžio 27 d. įsakymą Nr. 1R-441, nuteistieji gaudavo išmokas, kurios priklausė nuo mokymosi rezultatų. Nors jos buvo labai mažos, bet vis tiek buvo skiriamos.

12.4. Tam tikra kategorija nuteistųjų (siuvėjai, mūrininkai) išmokas gavo, bet pareiškėjas išmokos negavo. Taigi jis buvo diskriminuojamas kitų asmenų atžvilgiu.

13. Atsakovo atstovas Alytaus PN atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Alytaus PN atsiliepime nurodo:

13.1. Visa su skundu susijusi medžiaga buvo pateikta pirmosios instancijos teismui, kuris ją tinkamai išnagrinėjo ir įvertino. Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad jam buvo padaryta turtinė žala. Pareiškėjas rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindė bei konkrečiai neįvardino valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nebuvo pagrindo priteisti žalos atlyginimą.

13.2. Piniginės išmokos skyrimo sprendimą priima išskirtinai pataisos įstaigos direktorius, ir tokio sprendimo pareiškėjo kreipimosi metu Alytaus PN direktorius nepriėmė dėl tuo metu nebuvusio reglamentavimo (kriterijų), todėl nėra pataisos namų neteisėtų veiksmų ir valstybei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

14. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Kalėjimų departamentas nurodo teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, šiuos įrodymus įvertino laikydamasis įstatymo nuostatų. Teismas priėmė sprendimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pareiškėjas pateiktame apeliaciniame skunde nenurodo jokių konkrečių aplinkybių, kurios pagrįstų, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos šios kategorijos bylose, ar kaip konkrečiai pažeidė materialiosios teisės normas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo prašomo priteisti žalos, kilusios iš Alytaus PN veiksmų, neskiriant jam piniginių išmokų laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gegužės 30 d., atlyginimo.

16. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs atsakovo atstovo (Alytaus PN) neteisėtų veiksmų, pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame jis teigia, jog teismas netinkamai išnagrinėjo jo skundą.

17. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 d.). Teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai (ABTĮ 140 str. 2 d.). Teismas taip pat patikrina, ar nėra ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į aptartas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

18. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.

19. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė. Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 str. 1 d.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog neteisėtumas, kaip viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (žr., pvz., 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-2247/2012; 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-49-602/2022).

20. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas 2022 m. kovo 23 d. kreipėsi į Alytaus PN direktorių, prašydamas išaiškinti, kodėl jis, mokydamasis suvirintojo specialybės, negauna stipendijos. Alytaus PN 2022 m. balandžio 21 d. raštu Nr. 363-1051 išaiškino, jog Kalėjimų departamentas nėra patvirtinęs kriterijų, kuriais remiantis skiriama piniginė išmoka gerai besimokantiems nuteistiesiems, todėl išmokos kol kas nėra mokamos. Minėto rašto pareiškėjas neskundė.

21. Nuo 2022 m. sausio 1 d. įsigaliojusioje BVK 173 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad bendrojo ugdymo ar profesinio mokymo įstaigose besimokantys nepilnamečiai nuteistieji, atsižvelgiant į jų pasiektus gerus mokymosi rezultatus, teisingumo ministro nustatyta tvarka gali būti skatinami piniginėmis išmokomis. Šios išmokos skiriamos iš Socialinės paramos nuteistiesiems fondo lėšų.

22. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2021 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 1R-441 buvo priimtas Socialinės paramos suimtiesiems ir nuteistiesiems fondų sudarymo ir jų lėšų naudojimo tvarkos aprašas. Šis Aprašas įsigaliojo nuo 2022 m. sausio 1 d. Pagal Aprašo 5.2 punktą Laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius Socialinės paramos suimtiesiems ir nuteistiesiems fondo lėšas gali naudoti bendrojo ugdymo ar profesinio mokymo įstaigose gerai besimokantiems nuteistiesiems skatinti mėnesinėmis piniginėmis išmokomis, kurių dydis – nuo vienos iki dviejų bazinių socialinių išmokų. Pagal Aprašo 7 punktą konkretus Aprašo 5.2 papunktyje nurodytos mėnesinės piniginės išmokos dydis nustatomas pagal Kalėjimų departamento direktoriaus patvirtintus kriterijus ir atsižvelgiant į praėjusio mokymosi laikotarpio (trimestro, semestro) nuteistojo pasiekimų vertinimo vidurkį.

23. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius 2022 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. V-244 patvirtino Laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, gerai besimokantiems bendrojo ugdymo ar profesinio mokymo įstaigose, skatinti skiriamų mėnesinių piniginių išmokų dydžio nustatymo kriterijų tvarkos aprašą, kuriuo nustatė piniginių išmokų skyrimo kriterijus.

24. Įvertinus Nutarties 21–23 punktuose paminėtą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad pagal ginčui aktualiu laikotarpiu (nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gegužės 30 d.) galiojusį teisinį reguliavimą 1) nuo 2022 m. sausio 1 d. įsigaliojusiuose teisės aktuose (BVK ir Aprašas) buvo įtvirtinta laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus teisė, esant atitinkamoms sąlygoms, iš Socialinės paramos nuteistiesiems fondo lėšų skatinti bendrojo ugdymo ar profesinio mokymo įstaigose besimokančius nepilnamečius nuteistuosius, atsižvelgiant į jų pasiektus gerus mokymosi rezultatus; tačiau 2) laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius sprendimą dėl tokio skatinimo ir konkretaus mėnesinės piniginės išmokos dydžio galėjo priimti (i) tik teisingumo ministro nustatyta tvarka ir (ii) tik pagal Kalėjimų departamento direktoriaus patvirtintus kriterijus.

25. Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymas, kuriuo patvirtinti Aprašo 5.2 papunktyje numatyti kriterijai, buvo priimtas 2022 m. liepos 11 d., todėl Alytaus PN direktorius ginčui aktualiu laikotarpiu (nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gegužės 30 d.) neturėjo pakankamo teisinio pagrindo sprendimui dėl pareiškėjo prašytų skirti piniginių išmokų priimti. Vadinasi, Alytaus PN direktorius, netenkindamas pareiškėjo prašymo laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gegužės 30 d. skatinti pareiškėją iš Socialinės paramos nuteistiesiems fondo lėšų ir 2022 m. balandžio 21 d. raštu Nr. 363-1051 nurodydamas tokio sprendimo priežastis neteisėtų veiksmų neatliko. Atitinkamai nenustačius Alytaus PN neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš būtinų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti, nėra pagrindo priteisti pareiškėjui turtinę žalą.

26. Dėl kitų procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų pažymėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Teisėjų kolegijos vertinimu, kiti šalių procesiniuose dokumentuose pateikti argumentai ir tikrinamo pirmosios instancijos teismo motyvai neturi esminės teisinės reikšmės bylai teisingai išspręsti ir nekeičia šioje byloje susiklosčiusios situacijos teisinio vertinimo, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

27. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo L. J. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. lapkričio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Iveta Pelienė

Skirgailė Žalimienė