Legislator Case Law & Legislation
03f30fb5-cdc5-4a73-bda6-9e0a7ef574bf AI generated

03f30fb5-cdc5-4a73-bda6-9e0a7ef574bf · Å iaulių apygardos teismas

Case Number 03f30fb5-cdc5-4a73-bda6-9e0a7ef574bf
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

                                                                      Civilinė byla Nr. 2A-384-440/2014                                         Teisminio proceso Nr. 2-47-3-02014-2013-9Procesinio sprendimo kategorija 35.5; 50.11 114.4; 114.11116.5;121.14; 121.21 (S)                                                                                        ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gegužės 5 d.Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „LITESKO“ filialo „TelÅ¡ių Å¡iluma“ apeliacinį skundÄ dėl TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 3 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-101-304/2014 pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „LITESKO“ filialo „TelÅ¡ių Å¡iluma“ ieÅ¡kinį atsakovei O.

Legislator headnote

AI generated

03f30fb5-cdc5-4a73-bda6-9e0a7ef574bf · Å iaulių apygardos teismas: Sprendimo už akių instituto tikslas – iÅ¡plėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas, taip pat užkirsti keliÄ galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis bei nustatyti Å¡alies pasyvaus elgesio civiliniame procese padarinius. Tuo siekiama skatinti Å¡alis rÅ«pintis proceso eiga, greitu ir ekonomiÅ¡ku bylos iÅ¡nagrinėjimu, laiku ir rÅ«pestingai pateikti savo pozicijÄ teismui, sÄ Å¾iningai naudotis procesinėmis teisėmis, nevilkinti proceso. Sprendimo už akių priėmimo sÄ lygos įtvirtintos LR CPK 285 straipsnyje.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                                                                      Civilinė byla Nr. 2A-384-440/2014                                         Teisminio proceso Nr. 2-47-3-02014-2013-9Procesinio sprendimo kategorija 35.5; 50.11 114.4; 114.11116.5;121.14; 121.21 (S)                                                                                        ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gegužės 5 d.Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „LITESKO“ filialo „TelÅ¡ių Å¡iluma“ apeliacinį skundÄ dėl TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 3 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-101-304/2014 pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „LITESKO“ filialo „TelÅ¡ių Å¡iluma“ ieÅ¡kinį atsakovei O.

K. dėl skolos ir delspinigių priteisimo, ir n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „LITESKO“ filialas „TelÅ¡ių Å¡iluma“ kreipėsi į teismÄ ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės O. K. 566,40 Lt skolÄ , 44,14 Lt delspinigių, 77,90 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų ir 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, priimti sprendimÄ už akių, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį arba parengiamasis procesinis dokumentas.

Nurodė, kad į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), tiekia Å¡ilumos energijÄ , karÅ¡tÄ vandenį bei atlieka daugiabučio namo Å¡ildymo sistemų priežiÅ«rÄ . Pažymėjo, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso TelÅ¡ių rajono savivaldybei ir yra iÅ¡nuomotas atsakovei O. K.. Atsakovė prievolės laiku ir tinkamai atsiskaityti už ieÅ¡kovo patiektÄ Å¡ilumÄ , karÅ¡tÄ vandenį bei Å¡ildymo sistemų priežiÅ«ros paslaugas laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. neįvykdė, todėl susidarė 566,40 Lt įsiskolinimas.

Atsakovė sÄ skaitas už patiektÄ Å¡ilumos energijÄ privalėjo apmokėti iki sÄ skaitos pateikimo mėnesio paskutinės dienos, tačiau Å¡ios pareigos nustatytu terminu neįvykdė, todėl ieÅ¡kovas atsakovei už laikotarpį nuo 2013 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. lapkričio 1 d. paskaičiavo 44,14 Lt delspinigių, skaičiuojant po 0,04 % nuo priklausančios mokėti sumos už kiekvienÄ pavėluotÄ dienÄ . IÅ¡ viso ieÅ¡kovės įsiskolinimas ieÅ¡kovui sudaro 610,54 Lt.                            II.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė TelÅ¡ių rajono apylinkės teismas 2014 m. sausio 3 d. sprendimu už akių ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmetė. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) 285 straipsniu bei atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė atsiliepimo per teismo nustatytÄ terminÄ nepateikė, teismas priėmė sprendimÄ už akių, atlikdamas tik formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimÄ . Teismas, remdamasis ieÅ¡kovės pateiktais duomenimis, padarė iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡ byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovė nuo 2009 m. sausio 15 d. iki 2012 m. sausio 15 d. nuomojosi butÄ adresu (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso TelÅ¡ių rajono savivaldybei, tačiau byloje nėra pateikta įrodymų, jog atsakovė gyveno minėtame bute nuo 2013 m. balandžio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. ir juo naudojosi.

Remdamasis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡u teismas sprendė, kad atsakovės sudaryta nuomos sutartis su TelÅ¡ių rajono savivaldybe galiojo nuo 2009-01-15 iki 2012-01-15. Ä®rodymų, jog nuomos sutartis buvo pratęsta byloje nebuvo pateikta, todėl teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti skolÄ už laikotarpį nuo 2013-04-01 iki 2013-09-30, kai atsakovė jau nebegyveno nuomojamame bute. Ä®vertinęs iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmetė.

III. Apeliacinio skundo argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas UAB „LITESKO“ filialas „TelÅ¡ių Å¡iluma“ praÅ¡o panaikinti TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 3 d. sprendimÄ už akių ir priimti naujÄ sprendimÄ - patenkinti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį pilnai, priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad buto nuomos sutartis tarp atsakovės ir TelÅ¡ių rajono savivaldybės yra pasibaigusi 2012 m. sausio 15 d., kaip nurodyta Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡e. Vertindamas įrodymus teismas turi vadovautis įstatymais ir logikos dėsniais, turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma.

Apelianto teigimu Gyventojų registro tarnybos iÅ¡raÅ¡as apie asmenį patvirtina, kad atsakovė deklaravusi gyvenamÄ jÄ vietÄ bute, adresu (duomenys neskelbtini), todėl pirmos instancijos teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad apeliantas praÅ¡o priteisti skolÄ už laikotarpį, kai atsakovė jau nebegyveno nuomojamame bute. Pirmosios instancijos teismas, atlikęs formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimÄ , nepagrįstai pripažino buto nuomos sutartį pasibaigusia, vadovaudamasis tik vienu įrodymu - Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡u, o ne įrodymų visuma.Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 6.481 straipsnyje numatyta, kad jei sutarties terminui pasibaigus nuomininkas daugiau kaip 10 dienų toliau naudojasi daiktu ir nuomotojas tam neprieÅ¡tarauja, tai laikoma, kad sutartis tapo neterminuota.

Apelianto nuomone, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad egzistuoja abi LR CK 6.481 straipsnyje nustatytos sÄ lygos - 1) po 2012 m. sausio 15 d. nuomos sutarties pasibaigimo atsakovė ir toliau gyveno bute ir Å¡is nuomojimasis nepertraukiamai tęsiasi iki Å¡iol (tai patvirtina tiek deklaruota atsakovės gyvenamoji vieta bute, tiek ankstesni, turintys prejudicinę galiÄ , TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo sprendimai civilinėse bylose Nr. 2-1349-344/2012, Nr. 2-2528-344/2012, Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-784-237/2013;

2) nuomotojas TelÅ¡ių rajono savivaldybė po 2012 m. sausio 15 d. nuomos sutarties pasibaigimo termino neprieÅ¡taravo dėl buto naudojimo, prieÅ¡ingai - savo veiksmais parodė, kad nuomos santykiai tęsiasi, kadangi tik buto savininkas turi teisę iÅ¡deklaruoti atsakovės gyvenamÄ jÄ vietÄ iÅ¡ buto, o TelÅ¡ių rajono savivaldybė sÄ moningai to nepadarė iki Å¡iol. Apelianto įsitikinimu, nurodytos teisės normos aiÅ¡kinimas bei byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma sudaro pakankamÄ pagrindÄ konstatuoti, jog po 2012-01-15 buto nuomos sutartis tapo neterminuota, nuomos santykiai tęsiasi iki Å¡iol, todėl atmesti apelianto ieÅ¡kinį nebuvo pagrindo.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis (toliau - LR CPK). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuojant apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Teismas, remdamasis iÅ¡tirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuoja, kad absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų Å¡ioje byloje nenustatyta (LR CPK 329 straipsnis).Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo už akių, kuriuo atmestas ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovės 610,54 Lt skolos už Å¡ilumÄ , karÅ¡tÄ vandenį ir su tuo susijusias paslaugas, teisėtumo ir pagrįstumo.Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, byloje pateiktus įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, formaliai įvertinęs įrodymus ir nustatęs teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės ir procesinės teisės normas, pagrįstai ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmetė, konstatuodamas, kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog atsakovė laikotarpiu, už kurį ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti skolÄ , gyveno nuomotame bute bei turėjo pareigÄ mokėti mokesčius už Å¡ilumÄ ir su tuo susijusias kitas paslaugas.Pažymėtina, kad sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo bÅ«das, kai vienai iÅ¡ proceso Å¡alių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos Å¡alies praÅ¡ymu teismas priima sprendimÄ už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu.

Sprendimo už akių instituto tikslas – iÅ¡plėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas, taip pat užkirsti keliÄ galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis bei nustatyti Å¡alies pasyvaus elgesio civiliniame procese padarinius. Tuo siekiama skatinti Å¡alis rÅ«pintis proceso eiga, greitu ir ekonomiÅ¡ku bylos iÅ¡nagrinėjimu, laiku ir rÅ«pestingai pateikti savo pozicijÄ teismui, sÄ Å¾iningai naudotis procesinėmis teisėmis, nevilkinti proceso. Sprendimo už akių priėmimo sÄ lygos įtvirtintos LR CPK 285 straipsnyje.

Vadovaujantis LR CPK 285 straipsnio 2 dalimi, teismas, priimdamas sprendimÄ už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimÄ , t. y. turi įsitikinti, kad, pasitvirtinus Å¡ių įrodymų turiniui bÅ«tų pagrindas priimti tokį sprendimÄ . Jeigu teismas įsitikina, kad pasitvirtinus pateiktų įrodymų turiniui bÅ«tų pagrindas priimti tokį sprendimÄ , jis priima sprendimÄ už akių; toks teismo įsitikinimas LR CPK yra vadinamas „formaliu pateiktų įrodymų vertinimu“ (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismas 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas, priimtas byloje Nr. 35/03-11/06).

Formalus įrodymų vertinimas iÅ¡ esmės netiriant įrodymų turinio reiÅ¡kia, kad teismas vertina tik teisinį, bet ne faktinį jų pagrįstumÄ , be to, teismas tokiu atveju privalo formaliai įvertinti visus byloje esančius įrodymus (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2008). Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad nors, esant atitinkamoms proceso sÄ lygoms, ir yra galimybė priimti sprendimÄ už akių atlikus tik formalų pateiktų įrodymų vertinimÄ , tačiau bÅ«tina patikrinti, ar tie įrodymai atitinka LR CPK 177 straipsnio ir kitų norminių aktų formalius reikalavimus, ar jie gauti įstatymų ir kitų norminių aktų nustatyta tvarka, ar turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar yra leistini (pvz.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2012). Teismas privalo visapusiškai ištirti byloje pateiktus įrodymus, negali jų tirti paviršutiniškai, neįsigilinęs bei neįvertinęs pagal įrodymų vertinimo taisykles. Sprendimo už akių priėmimo institutas nėra teisinė sankcija teismo posėdyje nedalyvaujančiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti.

Å i priemonė turi bÅ«ti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos iÅ¡nagrinėjimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad dėl argumentų, keliančių pagrįstÄ abejonę teismo sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, nors ir grindžiamų jau pirmiau byloje pateiktais įrodymais, nurodymas pareiÅ¡kime dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo yra pakankamas pagrindas teismui, nagrinėjančiam tokį pareiÅ¡kimÄ , konstatuoti, kad pareiÅ¡kime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (pvz.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2010). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarime, priimtame byloje Nr. 35/03-11/06, taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad LR CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatos „priimdamas sprendimÄ už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimÄ , t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus Å¡ių įrodymų turiniui bÅ«tų pagrindas priimti tokį sprendimÄ â€œ negalima aiÅ¡kinti kaip reiÅ¡kiančios, kad esÄ teismas neprivalo visapusiÅ¡kai iÅ¡tirti byloje pateiktų įrodymų, gali juos tirti pavirÅ¡utiniÅ¡kai, neįsigilinęs. Å ios nuostatos negalima aiÅ¡kinti ir kaip įpareigojančios teismÄ priimti sprendimÄ už akių net ir tuo atveju, kai, jo manymu, byloje pateiktų įrodymų nepakanka teisingam sprendimui byloje priimti.

Konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne tik formalų, nominalų teismo vykdomÄ teisingumÄ , bet ir – svarbiausia – tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi, taip pat kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismas 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas, priimtas byloje Nr. 35/03-11/06; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2012 ir kt.).Nagrinėjamos bylos duomenimis, pirmosios instancijos teismas sprendimÄ už akių priėmė vadovaudamasis tuo, kad atsakovei procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai – vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du (17-18 b.l.), tačiau atsiliepimo per teismo nustatytÄ dvideÅ¡imt dienų terminÄ atsakovė nepateikė, o ieÅ¡kovas, tuo atveju jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį, prašė priimti sprendimÄ už akių (2 b.l.).

Iš bylos duomenų – ieškovės pateiktos mokesčių paskaičiavimo pažymos matyti, kad skola už butui, adresu (duomenys neskelbtini), suteiktas paslaugas (įmokos geriamojo vandens tiekėjo naudai, karšto vandens pastovioji dedamoji, šiluma vandens pašildymui, šiluma karšto vandens temperatūrai palaikyti, šildymas, šildymo sistemų priežiūra, karšto vandens skaitiklių aptarnavimo mokestis) už laikotarpį nuo 2013 m. balandžio 1 d. iki 2013 m. spalio 1 d. sudarė 566,40 Lt, delspinigiai už laiku nepamokėtas paslaugas laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. lapkričio 1 d. sudarė 44,14 Lt (5-6 b.l.).

Iš valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Telšių rajono savivaldybei, nuo 2009 m. balandžio 8 d. galioja įrašas, kad dėl buto nuomos su atsakove O. K. sudaryta nuomos sutartis, sutarties terminas - nuo 2009 m. sausio 15 d. iki 2012 m. sausio 15 d. (7 b.l.). Iš Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos išrašo matyti, kad atsakovė O.

K. nuo 2005 m. gegužės 4 d. gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravusi (duomenys neskelbtini) (10 b.l.). Pirmosios instancijos teismas, formaliai įvertinęs byloje esančius įrodymus konstatavo, kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog atsakovė laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d., už kurį ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti įsiskolinimÄ , gyveno bute, adresu (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso TelÅ¡ių rajono savivaldybei. Teismas sprendė, kad nuomos sutartis tarp atsakovės ir TelÅ¡ių rajono savivaldybės baigėsi 2012 m. sausio 15 d. ir, kad byloje nebuvo pateikta įrodymų, jog minėta sutartis buvo pratęsta.

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti skolÄ už laikotarpį, kai atsakovė jau nebegyveno nuomojamame bute, todėl ieÅ¡kinį atmetė. IeÅ¡kovas su teismo sprendimu už akių nesutinka, mano, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir pažeisdamas materialinės teisės normas nepagrįstai pripažino, kad buto nuomos santykiai yra pasibaigę ir tuo pagrindu atmetė ieÅ¡kinį dėl skolos priteisimo.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir motyvuotai padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad už prievolės ieÅ¡kovui nevykdymÄ yra atsakinga atsakovė.

Visų pirma, ieÅ¡kovas nepagrįstai, nepateikdamas įrodymų teigia, kad teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, jų visumÄ . Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ netinkamai aiÅ¡kino bei taikė ir įrodinėjimÄ bei įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias procesines teisės normas ir tuo pagrindu priėmė neteisėtÄ bei nepagrįstÄ sprendimÄ .

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad civiliniame procese įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (LR CPK 176 straipsnio 1 dalis). FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas savo iÅ¡vadas privalo pagrįsti procesiniame įstatyme suformuluotų įrodymų vertinimo taisyklių tvarka.

Ä®rodymų vertinimo taisyklės yra suformuluotos LR CPK 185 straipsnyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktikÄ dėl LR CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, ne kartÄ yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal LR CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Ä®rodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamÄ ja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas.

Jis reiÅ¡kia, kad teismas suteikia didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2013). Pagal LR CPK 177 straipsnio 2 dalies nuostatas, raÅ¡ytiniai įrodymai yra viena LR CPK leidžiamų įrodinėjimo priemonių.

Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus LR CPK nustatytas išimtis (LR CPK 185 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad nuomos sutartis tarp buto savininkės Telšių rajono savivaldybės ir atsakovės buvo sudaryta terminuotai – nuo 2009 m. sausio 15 d. iki 2012 m. sausio 15 d. (7 b.l.), duomenų, kad minėta nuomos sutartis buvo pratęsta ieškovas nepateikė. Taip pat ieškovas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė faktiškai gyveno Telšių rajono savivaldybei priklausančiame bute laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d.

IeÅ¡kovo argumentÄ , jog aplinkybė, kad atsakovės gyvenamoji vieta, nors ir pasibaigus nuomos sutarčiai, vis dar yra deklaruota adresu (duomenys neskelbtini), patvirtina atsakovės prievolę ieÅ¡kovui, apeliacinės instancijos teismas laiko nepagrįstu ir neįrodytu. Atkreiptinas dėmesys, kad vien ta aplinkybė, jog atsakovė nuo 2005 m. gegužės 4 d. deklaravusi gyvenamÄ jÄ vietÄ adresu (duomenys neskelbtini), pati savaime nepatvirtina, kad atsakovė faktiÅ¡kai naudojosi gyvenamosiomis patalpomis minėtu adresu.

Pagal LR CK 2.16 straipsnio 1 dalį, fizinio asmens gyvenamÄ ja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiÅ¡kai dažniausiai gyvena. LR CK 2.16 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tuo atveju, jeigu asmuo faktiÅ¡kai gyvena keliose vietose, tai vieta, su kuria asmuo yra labiausiai susijęs (kur yra asmens turtas ar didžioji turto dalis, kur yra jo darbo vieta arba kur jis gyvena ilgiausiai), laikoma jo pagrindine gyvenamÄ ja vieta. Tokiu atveju, nustatant nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , atsižvelgiama į tai, kur yra asmens pagrindinė gyvenamoji vieta.

Gyvenamosios vietos nustatymo kriterijai įtvirtinti LR CK 2.17 straipsnyje, kuriame nurodoma, kad, nustatant fizinio asmens gyvenamÄ jÄ vietÄ , atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumÄ , duomenis apie asmens gyvenamÄ jÄ vietÄ vieÅ¡uosiuose registruose, taip pat į paties asmens vieÅ¡us pareiÅ¡kimus apie savo gyvenamÄ jÄ vietÄ . Taigi, gyvenamosios vietos deklaravimas vieÅ¡ajame registre yra tik vienas iÅ¡ fizinio asmens gyvenamÄ jÄ vietÄ apibÅ«dinančių kriterijų, o įstatymo leidėjas nesieja asmens deklaruotos gyvenamosios vietos su Å¡io asmens faktine gyvenamÄ ja vieta.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl nuomos santykių pratęsimo pagrįstai nesirėmė iÅ¡imtinai vien tik aplinkybe, susijusia su atsakovės vieÅ¡ai deklaruota gyvenamÄ ja vieta bei prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, vertino pateiktų įrodymų visumÄ , iÅ¡vadas dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo darė remdamasis objektyviu byloje pateiktų įrodymų iÅ¡nagrinėjimu.Dėl apelianto argumentų, susijusių su pirmosios instancijos teismo materialinių teisės normų pažeidimu, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas nepateikė jokių duomenų ir įrodymų, patvirtinančių, kad terminuota nuomos sutartis buvo pratęsta ir tapo neterminuota.

Apeliantas remiasi LR CK 6.481 straipsniu ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo Å¡ia materialinės teisės norma. Pažymėtina, kad LR CK 6.496 straipsnis numato, kad terminuota nuomos sutartis baigiasi, kai sueina jos terminas, jeigu Å¡alys sutarties neatnaujina sudarydamas naujÄ susitarimÄ arba LR CK 6.481 straipsnio nustatyta tvarka. LR CK 6.481 straipsnis numato, kad jeigu pasibaigus sutarties terminui nuomininkas daugiau kaip deÅ¡imt dienų toliau naudojasi turtu ir nuomotojas tam neprieÅ¡tarauja, tai laikoma, kad sutartis tapo neterminuota.

Atkreiptinas dėmesys, kad LR CK 6.579 straipsnio 1 dalis numato, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, kai nuomotojas yra valstybė, savivaldybė ar juridinis asmuo, turi bÅ«ti sudaroma raÅ¡tu, jÄ pasiraÅ¡o įgaliotas pareigÅ«nas ir nuomininkas. Gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali bÅ«ti panaudota prieÅ¡ trečiuosius asmenis tik įregistravus jÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka vieÅ¡ame registre (LR CK 6.579 straipsnio 4 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju apeliantas nepagrįstai teigia, kad nuomos sutartis buvo pratęsta neterminuotai, kadangi, kaip jau minėta, nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovė faktiÅ¡kai naudojosi (gyveno) butu laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 1 d. iki 2013 m. spalio 1 d. ir buto savininkas tam neprieÅ¡taravo ar, kad buvo sudaryta nauja raÅ¡ytinė nuomos sutartis.

Apelianto argumentas, kad buto savininkas savo veiksmais parodė, kad nuomos santykiai tęsiasi, yra nepagrįstas jokiomis civilinio proceso numatytomis įrodinėjimo priemonės. Atkreiptinas dėmesys, kad buto savininkas TelÅ¡ių rajono savivaldybė į bylos nagrinėjimÄ nebuvo įtraukta, jos pozicija nagrinėjamu klausimu nėra žinoma, o ieÅ¡kovas teigdamas, kad nuomos sutartis, kurios viena iÅ¡ Å¡alių yra byloje nedalyvaujantis asmuo, yra pratęsta, nepateikė Å¡ias aplinkybes patvirtinančių raÅ¡ytinių įrodymų (nuomos sutarties).

Pagal LR CPK 12 ir 178 straipsnius Å¡alys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (LR CPK 182 straipsnis). Ä®rodinėjimo pareiga pagal LR CPK 12, 178 ir 179 straipsniuose suformuotas taisykles tenka tam, kas teigia - ieÅ¡kovui reikia įrodyti ieÅ¡kinio, atsakovui - prieÅ¡ieÅ¡kinio, pareiÅ¡kėjui - pareiÅ¡kimo ar praÅ¡ymo faktinį pagrindÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 30 d.

Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias įrodinėjimÄ , apžvalga Nr.

51. Teismų praktika. 2004, 22). Apeliacinės instancijos teismas apelianto argumentus, kad TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo sprendimai civilinėse bylose Nr. 2-1349-344/2012, Nr. 2-2528-344/2012 ir Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-784-237/2013 nagrinėjamu atveju turi prejudicinę galiÄ , atmeta kaip nepagrįstus. Remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatyta kad ieÅ¡kovo minimose civilinėse byloje nebuvo nagrinėjamas ir vertinamas nuomos sutarties pratęsimo klausimas.

Nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas ieÅ¡kovo reikalavimų pagrįstumas, praÅ¡ant priteisti įsiskolinimÄ už nesumokėtus mokesčius už laikotarpį nuo 2013 m. balandžio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d., įrodinėjimo dalykas yra faktinis atsakovės naudojimasis butu minėtu laikotarpiu. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo remtis civilinėse bylose Nr. 2-1349-344/2012, Nr. 2-2528-344/2012 ir Nr. 2-784-237/2013 priimtais sprendimais ir nustatytomis aplinkybėmis, kadangi Å¡iose civilinėse bylose buvo sprendžiamas atsakovės įsiskolinimų priteisimas už ankstesnius laikotarpius nuo 2011 m. lapkričio 1 d. iki 2012 m. kovo 31 d. 2012 m. balandžio 1 d. iki 2012 rugsėjo 30 d., nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2013 m. kovo 31 d., t.y. buvo kitas nagrinėjimo ir įrodinėjimo dalykas.Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, įstatymo nuostatas, į tai, kad apeliantas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų jo tvirtinamas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip neįrodytÄ faktÄ , jog ieÅ¡kinyje nurodytu laikotarpiu atsakovė ginčo bute gyveno, tuo pačiu pripažindamas, kad ieÅ¡kovas neįrodė atsakovės pareigos mokėti mokesčius už Å¡ilumÄ , karÅ¡tÄ vandenį ir su tuo susijusias paslaugas už laikotarpį nuo 2013 m. balandžio 1 d. iki 2013 m. spalio 1 d.

Apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad bylÄ nagrinėjęs teismas nepažeidė įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių teisės normų (LR CPK 176–185 straipsniai), tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, kaip to reikalauja sprendimo už akių priėmimo instituto taikymui nustatytos taisyklės, teismo padarytos iÅ¡vados atitinka byloje nustatytus faktus, įstatymų nuostatas, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamÄ teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ naikinti ar keisti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais.

Dėl kitų apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme. Bylinėjimosi iÅ¡laidos atmetus ieÅ¡kovo skundÄ , ieÅ¡kovui neatlyginamos ir nepriteisiamos (LR CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas n u t a r i a : TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 3 d. sprendimÄ už akių palikti nepakeistÄ .Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims. Teisėja                                                                                                         Vilija Valantienė