03f1ef74-9bf8-43ef-a0ff-8b1bfe0395da · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-400-912/2022 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00761-2021-4 Procesinio sprendimo kategorija 2.6.29.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. liepos 4 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Dalios Kačinskienės, Gintaro Pečiulio ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „KeberiokÅ¡t“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo A.

D. ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „KeberiokÅ¡t“ dėl negrÄ Å¾intos paskolos ir palÅ«kanų priteisimo. Teisėjų kolegija nustatė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas A. D. ieÅ¡kiniu prašė teismo priteisti iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „KeberiokÅ¡t“: 1) 39 000 Eur negrÄ Å¾intos paskolos, 4 532,24 Eur palÅ«kanų už naudojimÄ si paskola ir 32 679,18 Eur kompensacinių palÅ«kanų pagal raÅ¡ytines paskolos sutartis; 2) 1 360 Eur negrÄ Å¾intos paskolos, suteiktos nesudarius raÅ¡ytinės sutarties; 3) 6 proc. metines procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovas nurodė, kad jis su atsakove sudarė Å¡eÅ¡ias raÅ¡ytines paskolos sutartis, pagal kurias ieÅ¡kovas suteikė atsakovei iÅ¡ viso 39 000 Eur paskolÄ , t. y.: 2015 m. birželio 23 d. sudarė paskolos sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas suteikė 10 000 Eur paskolÄ (lėšas pervedė 2015 m. liepos 9 d.); tÄ pačiÄ dienÄ sudarė dar vienÄ paskolos sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas suteikė 16 000 Eur paskolÄ (lėšas pervedė 2015 m. rugpjūčio 3 d.); 2016 m. sausio 11 d. sudarė paskolos sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas suteikė 500 Eur paskolÄ (lėšas pervedė 2016 m. sausio 11 d.); 2016 m. sausio 12 d. sudarė paskolos sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas suteikė 2 000 Eur paskolÄ (lėšas pervedė 2016 m. sausio 12 d.); 2016 m. vasario 8 d. sudarė paskolos sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas suteikė 10 000 Eur paskolÄ (lėšas pervedė 2016 m. vasario 9 d.); 2016 m. kovo 21 d. sudarė paskolos sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas suteikė 500 Eur paskolÄ (lėšas pervedė 2016 m. kovo 22 d.).

3. Pagal visų pirmiau nurodytų paskolos sutarčių 1.2 papunkčius atsakovė įsipareigojo mokėti ieÅ¡kovui 2 proc. metines palÅ«kanas už naudojimÄ si paskola. Pagal paskolų sutarčių 3.1 papunkčius atsakovė įsipareigojo visÄ paskolos sumÄ â€“ 39 000 Eur grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui iki 2016 m. gruodžio 21 d. Paskolos sutarčių 3.5 papunkčiuose Å¡alys susitarė, kad praleidus paskolos ar palÅ«kanų mokėjimo terminÄ , atsakovė mokės 18 proc. metines palÅ«kanas nuo visos negrÄ Å¾intos paskolos sumos ir nesumokėtų palÅ«kanų sumos.

Atsakovė negrÄ Å¾ino ieÅ¡kovui paskolos, nesumokėjo palÅ«kanų ir liko skolinga 39 000 Eur negrÄ Å¾intos paskolos, 4 532,24 Eur palÅ«kanų už naudojimÄ si paskola, paskaičiuotų nuo paskolų suteikimo dienos iki 2021 m. liepos 7 d., ir 32 679,18 Eur palÅ«kanų už termino įvykdyti prievolę praleidimÄ , paskaičiuotų nuo 2016 m. gruodžio 22 d. iki 2021 m. liepos 7 d., iÅ¡ viso – 76 211,42 Eur.

4. Å alims susitarus žodžiu, ieÅ¡kovas papildomai suteikė atsakovei 23 360 Eur paskolÄ mokėjimo pavedimais: 2016 m. balandžio 7 d. suteikė 1 000 Eur; 2016 m. balandžio 20 d. – 1 000 Eur; 2016 m. gegužės 9 d. – 1 800 Eur; 2016 m. gegužės 23 – 10 000 Eur; 2016 m. gegužės 25 d. – 4 000 Eur; 2016 m. gegužės 29 d. – 3 200 Eur; 2016 m. birželio 9 d. – 560 Eur; 2016 m. liepos 5 d. – 1 800 Eur. Atsakovė grÄ Å¾ino dalį paskolos, lėšas pervesdama į ieÅ¡kovo banko sÄ skaitÄ : 2016 m. birželio 23 d. grÄ Å¾ino 12 000 Eur; 2017 m. kovo 1 d.

– 5 000 Eur; 2020 m. liepos 15 d. – 5 000 Eur ir liko skolinga ieÅ¡kovui 1 360 Eur negrÄ Å¾intos paskolos, suteiktos nesudarius raÅ¡ytinės paskolos sutarties. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės 39 000 Eur negrÄ Å¾intos paskolos, 4 532,24 Eur palÅ«kanų už naudojimÄ si paskola ir 16 339,59 Eur palÅ«kanų už termino grÄ Å¾inti paskolÄ ir palÅ«kanas praleidimÄ pagal raÅ¡ytines paskolos sutartis, taip pat 1 360 Eur negrÄ Å¾intos paskolos, suteiktos nesudarius raÅ¡ytinės sutarties, 5 proc. metines procesines palÅ«kanas ir 1 172 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

KitÄ ieÅ¡kinio dalį teismas atmetė.

6. Teismas nurodė, kad byloje kilo ginčas dėl atsakovės pareigos grÄ Å¾inti ieÅ¡kovo paskolintas lėšas, kai ieÅ¡kovo Å¡eimos nariai dalyvavo vystant bendrovės verslÄ , sutarčių kvalifikavimo ir palÅ«kanų už termino vykdyti prievolę pažeidimÄ dydžio.

7. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas su atsakove sudarė Å¡eÅ¡ias raÅ¡ytines paskolos sutartis, pagal kurias ieÅ¡kovas suteikė atsakovei iÅ¡ viso 39 000 Eur paskolų, bet atsakovė per sutartyse nustatytÄ terminÄ negrÄ Å¾ino ieÅ¡kovui Å¡ios paskolų sumos. Be raÅ¡ytinio susitarimo ieÅ¡kovas suteikė atsakovei 23 360 Eur paskolÄ , kurios dalį atsakovė grÄ Å¾ino ir liko skolinga 1 360 Eur. Atsakovė pinigų perdavimo fakto neginčijo. Dėl to teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovė turi pareigÄ grÄ Å¾inti 40 360 Eur (39 000 Eur + 1 360 Eur) paskolÄ ir sumokėti ieÅ¡kovui 2 proc., kurių suma yra 4 532,24 Eur, palÅ«kanų už naudojimÄ si 39 000 Eur paskola (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.873 straipsnio 1, 2 dalys, 6.872 straipsnio 1 dalis).

8. Atsakovė įrodinėjo, kad paskolos sutartys yra apsimestiniai sandoriai, nes iÅ¡ tikrųjų Å¡alys sudarė susitarimÄ dėl investavimo į savo bendrovę, taip pat susitarė, kad suteiktos paskolos negalės bÅ«ti grÄ Å¾intos, kol bendrovė nepradės veikti pelningai (CK 1.87 straipsnio 1 dalis). Vėlesniuose paaiÅ¡kinimuose atsakovė teigė, kad sudarant paskolos sutartis buvo siekiama įstatinio kapitalo padidinimo. Atsakovė prašė teismo nustatyti faktÄ , kad ieÅ¡kovas kartu su dabartiniu jos vadovu A. B. buvo bendrovės steigėjai ir faktiniai bendrovės akcininkai, be to, ieÅ¡kovas buvo faktinis atsakovės vadovas. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti paskolos sutartis apsimestinėmis.

9. Atsakovės akcininkės – B. D. ir L. R., turinčios po 50 vnt. akcijų. Teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad akcininkės buvo paskirtos tik formaliai, pridengiant kitus akcininkus, nes abi akcininkės domėjosi atsakovės veikla, joje dalyvavo ir žinojo apie turimas akcijas. Atsakovės akcijos buvo įsigytos dviems Å¡eimoms pradėjus bendrÄ verslÄ . Liudytoja B. D. patvirtino, kad akcininke tapo Å¡eimos sprendimu, domėjosi bendrovės veikla, skolino bendrovei pinigus. Liudytoja L. R. nurodė, kad ji, nors ir nemokėjo pinigų už akcijas, bet Å¡eimų susitarimu dvejus metus dirbo bendrovės vadove. Byloje nepateikta duomenų, kad akcininkės bÅ«tų nevykdžiusios kokių nors akcininkų pareigų ar aplaidžiai nesinaudojusios akcininkų teisėmis.

10. Teismas nurodė, kad Juridinių asmenų registro (toliau – JAR) duomenimis, nuo 2014 m. balandžio 14 d. atsakovės vadove buvo L. B., o nuo 2017 m. kovo 16 d. – A. B. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo nustatyti fakto, kad ieÅ¡kovas buvo faktinis atsakovės vadovas. Teismo vertinimu, nors byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovas atliko tam tikrus vadovavimo veiksmus, dalyvavo atsakovės veikloje, susiraÅ¡inėjo su bendrovės buhaltere ir turėjo prisijungimo prie elektroninio bendrovės banko duomenis, vis dėlto atsakovės pateikti duomenys nėra pakankami nustatyti faktÄ , kad ieÅ¡kovo vadovavimas buvo nuolatinio pobÅ«džio.

Teismas pažymėjo, kad ieškovas bendrovės veikla domėjosi kaip bendra šeimos įmone, finansine veikla domėjosi motinos B. D., kaip akcininkės, prašymu ir šeimos interesais, nes ieškovas ir kiti jo šeimos nariai atsakovei buvo paskolinę reikšmingas pinigų sumas. Teismas konstatavo, kad atsakovės vadovais paskirti L. R. bei A. B. nebuvo praradę bendrovės kontrolės, jie dalyvavo bendrovės veikloje, atliko vadovų veiksmus – sprendė personalo klausimus, rūpinosi veiklos organizavimu, pasirašinėjo sutartis.

11. Teismo vertinimu, atsakovė neįrodė, kad tikrieji ieÅ¡kovo ketinimai buvo ne suteikti paskolÄ , bet investuoti į savo bendrovę. Atsakovės teigimu, Å¡alys susitarė, kad investuotos lėšos bus iÅ¡mokamos kaip paskolos grÄ Å¾inimas pagal pasiraÅ¡ytas paskolos sutartis, kai bendrovė vykdys pelningÄ veiklÄ , bet atsakovė nenurodė susitarimo dėl investicijų suteikimo ir lėšų grÄ Å¾inimo aplinkybių – kada, kas ir kokiomis sÄ lygomis susitarė dėl lėšų bendrovei suteikimo, taip pat nepaaiÅ¡kino esminės jos įrodinėjamos susitarimo sÄ lygos dėl investicijų grÄ Å¾inimo pradžios, nenurodė, kaip apibrėžtas pelningos veiklos pradžios momentas.

Teismas nustatė, kad atsakovė įsteigta turint tikslÄ Ä¯rengti vandenlenčių parkÄ Klaipėdoje ir teikti vandenlenčių pramogas. Klaipėdos miesto savivaldybė su atsakove 2015 m. birželio 11 d. sudarė vandens pramogų, atrakcionų (vandenslydžio) ir kitų poilsio paslaugų teikimo Klaipėdos miesto Trinyčių tvenkinio teritorijoje sutartį, pagal kuriÄ atsakovė įsipareigojo investuoti ne mažiau kaip 372 303 Eur. Teismo vertinimu, lėšų įmonės veiklai įgijimas galimas įvairiais bÅ«dais, todėl tik lėšų poreikio nustatymas nereiÅ¡kia, kad nustatytos ir susitarimų dėl lėšų įmonės veiklai įgijimo sÄ lygos.

12. Atsakovė neįrodė, kad sudarydama paskolos sutartis siekė padidinti įstatinį kapitalÄ . Nuo atsakovės įsteigimo dienos įstatinis kapitalas nepadidėjo, neparengti jokie dokumentai dėl įstatinio kapitalo padidinimo, visuotiniame akcininkų susirinkime nepriimtas sprendimas didinti įstatinį kapitalÄ ir jis nepateiktas JAR tvarkytojui.

13. Pirmosios instancijos teismo nuomone, atsakovė nepagrįstai praÅ¡o vertinti, kad skola ieÅ¡kovui grÄ Å¾inta. Teismas neatsižvelgė į atsakovės nurodytas aplinkybes dėl žalos, kuriÄ , anot atsakovės, ji patyrė dėl to, kad 2017–2020 metais ieÅ¡kovas savavaliÅ¡kai į su juo susijusias įmones ir sau už buto nuomÄ pagal sutartį pervedė 40 430 Eur atlyginimo. Atsakovės argumentai negali sukurti ieÅ¡kovui vykdytinos pareigos, kuriÄ bÅ«tų pagrindas įskaityti, kaip prieÅ¡prieÅ¡inį reikalavimÄ pagal CK 6.131 straipsnį. Atsakovė nesikreipė į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl žalos atlyginimo, neįrodė, kad prievolė pasibaigė įskaitymu. Be to, atsakovė vykdė pavedimus UAB „Lentų broliai“, kai abejoms įmonėms vadovavo A. B.

14. Teismo vertinimu, atsakovė neįrodė, kad: ieÅ¡kovas rengė paskolos sutarties tekstÄ ; paskolos sutartis sudarė abi sutarčių Å¡alis atstovavęs vienas ir tas pats asmuo. Vis dėlto teismas, įvertinęs, kad ieÅ¡kovo praÅ¡omos priteisti kompensacinės palÅ«kanos beveik lygios skolos sumai, atsakovės finansinė bÅ«klė bloga, palÅ«kanos paskaičiuotos už ilgÄ laikotarpį, jos beveik keturis kartus didesnės už CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ sias, nusprendė, kad 18 proc. metinės palÅ«kanos neatitinka sÄ Å¾iningumo ir protingumo principų, todėl jas sumažino 50 proc. – 16 339,59 Eur (32 679,18 Eur : 2).

15. Teismas, vadovaudamasis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, atsižvelgdamas į tai, kad ieÅ¡kovas nėra verslininkas, priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės 5, bet ne 6 proc. metines procesines palÅ«kanas. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 16. Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „KeberiokÅ¡t“ praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ atmesti ieÅ¡kinį ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas, apeliacinės instancijos teismui netenkinus pirmojo skundo reikalavimo – panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimÄ ir grÄ Å¾inti bylÄ Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 16.1. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo nustatyti fakto, jog ieÅ¡kovas buvo faktinis atsakovės vadovas, netinkamai įvertino Å¡alių pateiktus įrodymus ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. 16.2. IeÅ¡kovas nuo bendrovės įsteigimo sistemingai vykdė bendrovės vadovui priskirtinas funkcijas ir jo vadovavimas buvo nuolatinio pobÅ«džio, bet teismas nepagrįstai tokius ieÅ¡kovo veiksmus įvertino kaip pagrįstÄ domėjimÄ si įmone ir jos finansine bÅ«kle, kaip bendra Å¡eimos bendrove.

Vienintelis ieÅ¡kovas organizavo ir kontroliavo visÄ bendrovės veiklÄ , tvarkė bendrovės finansinę atskaitomybę, iÅ¡raÅ¡inėjo ir priiminėjo PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, tvirtino bendrovės mokėjimus, teikė informacijÄ JAR, vykdė kitas vadovo funkcijas. 16.3. Pagal kasacinio teismo praktikÄ esminis pripažinimo faktiniu vadovu kriterijus – kas įmonėje priima strateginius verslo sprendimus, bet ne tai, ar oficialus įmonės vadovas yra praradęs kontrolę ar ne. Dėl to teismas nepagrįstai bendrovės kontrolės praradimÄ vertino kaip vienÄ iÅ¡ kriterijų faktinio vadovo nustatymui.

Nors oficialiai paskirti bendrovės vadovai L. R. ir A. B. atlikdavo tam tikras funkcijas, nėra pagrindas daryti iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovas nebuvo faktinis vadovas. 16.4. Teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad apeliantė neįrodė paskolos sutarčių apsimestinumo. Paskolų esmė buvo susitarimas dėl investavimo, bet ne dėl paskolos suteikimo. IeÅ¡kovas su A. B. 2015 metais žodžiu susitarė, kad jie asmeniÅ¡kai lygiomis dalimis „paskolins“ pinigus apeliantei, kad ji galėtų įgyvendinti 2015 m. birželio 11 d. sutartyje su Klaipėdos miesto savivaldybe prisiimtus įsipareigojimus dėl investicijų.

IeÅ¡kovas su A. B. susitarė, kad jų asmeniÅ¡kai suteiktos paskolos bendrovei negalės bÅ«ti grÄ Å¾inamos, kol apeliantė nepradės veikti pelningai. Apeliantės veikla Å¡eÅ¡erius metus buvo nepelninga, todėl faktiniai jos akcininkai A. D. ir A. B. negalėjo iÅ¡simokėti sau pelno. 16.5. Pirmiau nurodyto susitarimo dėl investavimo faktÄ ir tikruosius Å¡alių ketinimus patvirtina aplinkybė, kad ieÅ¡kovas, suėjus paskolų sutartyse numatytam terminui, beveik penkerius metus nereiÅ¡kė apeliantei jokių pretenzijų ar raginimų grÄ Å¾inti paskolÄ . 16.6.

Paskolų fiktyvumÄ taip pat pavirtina 2020 m. vasario 7 d. preliminarioji apeliantės akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, kurioje nenurodyta apie bendrovės prievolę grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui paskolÄ , taip pat ieÅ¡kovo ir apeliantės buhalterės D. K. 2020 m. sausio 22 d. ir 23 d. susiraÅ¡inėjimai elektroniniais laiÅ¡kais, kuriuose ieÅ¡kovas informuoja buhalterę, kad 2020 m. vasario 5 d. planuojamas apeliantės pardavimas kitai bendrovei, todėl jis asmeniÅ¡kai apmokės visus einamuosius kreditorius, o asmeninės jo paskolos bus uždengtos „popieriniu įneÅ¡imu“.

Dėl to ieÅ¡kovas nebuvo suinteresuotas atgauti paskolos, bet tik norėjo sutvarkyti apeliantės apskaitos dokumentus, kad paskolos jam grÄ Å¾intos. 16.7. Teismas nepagrįstai atsisakė pripažinti, kad apeliantė grÄ Å¾ino ieÅ¡kovui skolÄ . IeÅ¡kovas turėjo prisijungimo prie apeliantės elektroninės bankininkystės duomenis, disponavo jos lėšomis ir iÅ¡simokėjo sau bei su juo susijusiems asmenims 40 430 Eur sumÄ . IeÅ¡kovas pervedė UAB „Lentų broliai“: 2017 m. lapkričio 20 d.

– 2 000 Eur; 2017 m. lapkričio 22 d. – 11 000 Eur; 2017 m. gruodžio 19 d. – 1 000 Eur; 2018 m. sausio 11 d. – 200 Eur; 2018 m. balandžio 16 d. – 500 Eur; 2019 m. balandžio 11 d. – 9 000 Eur; 2019 m. balandžio 11 d. – 100 Eur; 2019 m. balandžio 15 d. – 5 000 Eur; 2019 m. balandžio 18 d. – 3 000 Eur; 2019 m. rugsėjo 26 d. – 4 000 Eur; 2019 m. spalio 11 d. – 1 400 Eur; 2020 m. sausio 13 d. – 1 700 Eur ir 250 Eur; taip pat 2020 m. gegužės 28 d. pervedė sau į sÄ skaitÄ 280 Eur ir 2020 m. sausio 16 d. pervedė UAB „Vandens tyrimų centras“ 1 000 Eur. 16.8.

Teismas priteisė iÅ¡ apeliantės per dideles palÅ«kanas. Nors teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad 18 proc. metinės palÅ«kanos neatitinka sÄ Å¾iningumo ir protingumo principų, bet nenagrinėjo ieÅ¡kovo patirtų nuostolių dėl laiku negrÄ Å¾intų paskolų. IeÅ¡kovas nepatyrė nuostolių dėl skolos negrÄ Å¾inimo, ilgÄ laikÄ nesikreipė į apeliantę dėl skolos grÄ Å¾inimo, taip pat nesikreipė į teismÄ dėl skolos priteisimo. IeÅ¡kovas apeliantės pinigais naudojosi kaip savo, todėl jis ne tik nepatyrė jokių nuostolių, bet taip pat ir gavo naudos iÅ¡ apeliantės. Dėl to palÅ«kanos turėtų bÅ«ti sumažintos iki CK 6.37 straipsnyje, 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio – 5 proc. metinių palÅ«kanų.

17. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas praÅ¡o netenkinti skundo ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepime nurodyti tokie argumentai: 17.1. Byloje nagrinėjamas klausimas tik dėl paskolos ir palÅ«kanų priteisimo. Tam, kad teismas galėtų ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) pripažinti sandorį niekiniu, niekinio sandorio aplinkybės turi bÅ«ti akivaizdžios. Tuo atveju, kai byloje nenustatyta aplinkybių, kad tam tikras sandoris yra akivaizdžiai niekinis, teismas gali imtis nagrinėti tokį ginÄÄ ir tirti su juo susijusius įrodymus tik esant Å¡alies reikalavimui pripažinti tokį sandorį negaliojančiu, pareikÅ¡tam ieÅ¡kinio ar prieÅ¡ieÅ¡kinio forma.

Nagrinėjamojoje byloje nėra aplinkybių, dėl kurių bÅ«tų galima konstatuoti paskolos sutartis akivaizdžiai niekinėmis. Apeliantė prieÅ¡ieÅ¡kinio forma nereiÅ¡kė reikalavimo pripažinti paskolos sutartis niekinėmis. Apeliantė neginčija, kad gavo pinigus. Jos iÅ¡galvota versija apie ieÅ¡kovo vadovavimÄ bendrovei neturi nieko bendro su bylos dalyku, todėl nėra pagrindo nagrinėti su tuo susijusių apeliacinio skundo motyvų. Be to, faktinio vadovavimo juridiniam asmeniui klausimas aktualus tik tuo atveju, kai bylos nagrinėjimo dalykÄ sudaro juridinio asmens vadovo civilinės atsakomybės klausimas už bendrovei padarytÄ Å¾alÄ .

Nagrinėjamoje byloje nei ieÅ¡kovas, nei apeliantė nereiÅ¡kė bendrovei jokių reikalavimų dėl žalos atlyginimo. 17.2. Apeliantė teigdama, kad neva ieÅ¡kovas organizavo visÄ bendrovės veiklÄ , o L. R. ir A. B. oficialiais vadovais buvo paskirti tik formaliai, nepaaiÅ¡kino, kokios aplinkybės trukdė bendrovės vadovu paskirti ieÅ¡kovÄ , kodėl vietoje L. R. vadovu buvo paskirtas ne ieÅ¡kovas, bet A. B., kuris Å¡ias pareigas eina iki Å¡iol. Apeliantė taip pat nepaaiÅ¡kino, kodėl iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo nagrinėjamoje byloje nei L. R. (kuri iki Å¡iol turi 50 proc. bendrovės akcijų), nei jos brolis A. B. nekėlė jokių klausimų ar pretenzijų dėl vadovavimo bendrovei ir kodėl ėjo Å¡ias pareigas, jeigu save laikė nominaliais vadovais.

Be kelių pavienių iÅ¡ konteksto iÅ¡imtų ir klaidingai interpretuojamų elektroninių laiÅ¡kų apeliantė nepateikė įrodymų, kad ieÅ¡kovas atliko vadovavimo funkcijas ir tai darė nuolat (sistemingai) nuo pat 2015 metų. Be to, L. R. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad bÅ«dama vadove, dirbo su darbuotojais, prekių tiekėjais, sprendė personalo klausimus, rÅ«pinosi veiklos organizavimu, pasiraÅ¡inėjo sutartis. Tai patvirtina jos vadovavimo bendrovei faktÄ . Anot L. R., jos brolis A. B. bendrovėje priimdavo strateginius sprendimus.

Å ios liudytojos, taip pat liudytojos B. D. parodymai paneigia apeliantės teiginius apie faktinį ieÅ¡kovo vadovavimÄ bendrovei. 17.3. IeÅ¡kovas neginčija fakto, kad jis domėjosi bendrovės veikla, kartais padėdavo bendrovės vadovams atlikti tam tikras jų pačių ieÅ¡kovui pavestas pavienes užduotis (padėti suderinti kai kuriuos klausimus su atskirais (pavieniais) tiekėjais, atlikti bendrovės vadovų nurodytus konkrečius pinigų pervedimus, padėti bendrauti su bendrovės vadovo nusamdytais finansininkais, pastariesiems rengiant finansinių ataskaitų rinkinių projektus ir teikiant juos bendrovės vadovui).

Pavienių užduočių atlikimas nepatvirtina tariamo vadovavimo bendrovei, nes visuomet galutinius sprendimus dėl veiksmų atlikimo ar neatlikimo priimdavo bendrovės vadovai – L. R., o vėliau A. B. L. R. ir vėliau jÄ pakeitęs A. B. turėjo visÄ informacijÄ apie bendrovę, vienasmeniÅ¡kai atstovavo ir valdė bendrovę, pasiraÅ¡ydavo dokumentus, tvarkė personalo reikalus, bendravo su tiekėjais ir nebuvo praradę bendrovės kontrolės. IeÅ¡kovas apeliantės vadovų pavedimu epizodiÅ¡kai padėdavo bendrovei, nes jis ir jo Å¡eimos nariai buvo paskolinę apeliantei dideles pinigų sumas.

Be to, apeliantės akcininke buvo ieÅ¡kovo motina, apeliantė veikė turėdama tÄ patį „Wake-inn“ prekės ženklÄ , kurį naudojo UAB „Lentų broliai“. IeÅ¡kovas yra vienas iÅ¡ UAB „Lentų broliai“ akcininkų. Dėl to ieÅ¡kovas buvo suinteresuotas domėtis apeliantės veikla ir, esant poreikiui, jai padėti. 17.4. Apeliantė vilkina atsiskaitymÄ su ieÅ¡kovu, todėl nepagrįstai teigia, kad paskolos sutartys yra apsimestinės. Ji nepateikė įrodymų, kad iÅ¡ tikrųjų Å¡alys sudarė ne paskolos sutartis, bet susitarimÄ dėl investavimo, taip pat nenurodė galimų Å¡io susitarimo sÄ lygų, nepaaiÅ¡kino, kaip apibrėžtas pelningos veiklos pradžios momentas.

Aplinkybė, kad apeliantė pagal 2015 m. birželio 11 d. sutartį, sudaryta su Klaipėdos miesto savivaldybe, įsipareigojo investuoti tam tikras lėšas į vandenlenčių parkÄ , nepaneigia ieÅ¡kovo apeliantei suteiktų paskolų fakto. Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai – paskolos sutartys ir mokėjimo pavedimai patvirtina, kad ieÅ¡kovas paskolino apeliantei lėšas, todėl pastaroji privalo jas grÄ Å¾inti kartu su paskolos sutartyse nustatytomis palÅ«kanomis. 17.5. IeÅ¡kovas anksčiau nesikreipė į teismÄ dėl suteiktų paskolų ir palÅ«kanų priteisimo, nes pasitikėjo apeliantės vadovais, kurie tikino, kad skola su palÅ«kanomis bus grÄ Å¾inta.

IeÅ¡kovas pagrįstai pasitikėjo apeliante, nes ji periodiÅ¡kai grÄ Å¾indavo ieÅ¡kovui paskolintas lėšas, pavyzdžiui: 2016 m. birželio 23 d. apeliantė dviem atskirais pavedimais grÄ Å¾ino ieÅ¡kovui 12 000 Eur; 2017 m. kovo 1 d. – 5 000 Eur; 2020 m. liepos 15 d. – 5 000 Eur. Dėl to apeliantė nepagrįstai teigia, kad Å¡alys susitarė, jog skolos bus grÄ Å¾intos tik iÅ¡ apeliantės pelno. 17.6. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad vykstant deryboms dėl jos akcijų pardavimo ieÅ¡kovas nebuvo suinteresuotas atgauti paskolÄ , bet tik norėjo sutvarkyti apeliantės apskaitos dokumentus.

Derybų dėl apeliantės akcijų pardavimo metu su pirkėja buvo susitarta, kad ji už akcijas sumokės tik 3 000 Eur nominaliÄ vertę ir sudarys atskirÄ susitarimÄ , pagal kurį grÄ Å¾ins apeliantės skolas ieÅ¡kovui ir jo Å¡eimos nariams. IeÅ¡kovas komunikavo su apeliantės buhaltere, siekė padėti parengti planÄ , kad bendrovėje nebeliktų buhalterinių skolų, nes ieÅ¡kovas ir jo Å¡eimos nariai bÅ«tų atgavę skolas iÅ¡ bÅ«simos pirkėjos. Vis dėlto pirkėja atsisakė pirkti akcijas, todėl pirmiau nurodytas planas neparengtas.

IeÅ¡kovas talkino apeliantės vadovui ir akcininkėms dėl bÅ«simo bendrovės akcijų perleidimo, nes buvo suinteresuotas atgauti skolÄ . 17.7. Apeliantė teigdama, kad neturi grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui paskolos, nes tai buvo jo investicija, kuri turėtų bÅ«ti mokama tik iÅ¡ bendrovės pelno, vėliau skunde nurodė, kad neva paskola jau yra grÄ Å¾inta ieÅ¡kovui iÅ¡simokėjus sau ir su juo susijusiems asmenims 40 430 Eur. Dėl to apeliantės argumentai prieÅ¡tarauja teisės principui, draudžiančiam tÄ patį dalykÄ teigti ir tuo pat metu neigti (lot. allegans contraria non est audiendus).

Apeliantės nurodyti lėšų pervedimai nesusiję su ieškovo suteiktomis paskolomis. Bendrovė vykdė pavedimus UAB „Lentų broliai“, kai abejoms įmonėms vadovavo A. B. Mokėjimo nurodymuose nenurodyta, kad lėšos skirtos ieškovui. 17.8. Apeliantės prašymas sumažinti sutartyje nustatytas palūkanas nepagrįstas, nes teismas ginčijamame sprendime jas jau sumažino per pusę, t. y. iki 9 proc. Dėl palūkanų dydžio šalys susitarė laisva valia. Ieškovas negalėjo naudotis lėšomis daugiau kaip penkerius metus.

Apeliantė yra juridinis asmuo ir ji naudojo paskolintas lėšas iÅ¡imtinai savo komercinei veiklai vykdyti. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, vartotojų kainų pokytis, lyginant 2016 m. gruodžio mėn. ir 2021 m. liepos mėn., yra 14 proc. Dėl infliacijos mažiausiai 14 proc. yra kritusi paskolintų pinigų vertė. Dėl to 9 proc. palÅ«kanos nepadengia net minimalių ieÅ¡kovo nuostolių dėl laiku jam negrÄ Å¾intų lėšų. Be to, kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad 11 proc. ar 14,75 proc. metinių palÅ«kanų dydžiai neprieÅ¡tarauja įstatymams, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2006; 2006 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-179/2006).

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl apeliacinės instancijos teismui pateiktų naujų įrodymų 18. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – ieÅ¡kovo, L. R. ir A. B., taip pat ieÅ¡kovo ir buhalterinę apskaitÄ tvarkančios bendrovės atstovės susiraÅ¡inėjimų ekrano nuotraukas. Apeliantės teigimu, Å¡ie įrodymai patvirtina, kad ieÅ¡kovas buvo faktiniu apeliantės vadovu, organizavo bendrovės veiklÄ , tvarkė bendrovės finansinę atskaitomybę, vykdė kasdienę bendrovės kontrolę.

Apeliantė nurodė, kad įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau, nes bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu apeliantės dabartinis vadovas jais nedisponavo. A. B. neiÅ¡saugojo daugiau kaip penkerių metų senumo susiraÅ¡inėjimų su ieÅ¡kovu, jie buvo iÅ¡sitrynę. L. R. 2021 m. spalio 21 d., t. y. po ginčijamo teismo sprendimo priėmimo, rado senus susiraÅ¡inėjimus, kurie, anot apeliantės, įrodo ieÅ¡kinio nepagrįstumÄ .

19. IeÅ¡kovas prašė nepriimti apeliantės pateiktų naujų įrodymų, nes jie nesusiję su byla. IeÅ¡kovo teigimu, susiraÅ¡inėjimas nepatvirtina faktinio ieÅ¡kovo vadovavimo bendrovei. PrieÅ¡ingai, susiraÅ¡inėjimo ekrano nuotraukos patvirtina, kad ieÅ¡kovas kartais padėdavo apeliantės vadovams bendrovės veikloje, atlikdamas jų pačių pavestas pavienes užduotis ir apie tai juos informuodavo. L. R. yra apeliantės vadovo A. B. sesuo. Ji teisme apklausta kaip liudytoja. Dėl to apeliantė turėjo visas galimybes papraÅ¡yti jos peržiÅ«rėti ir pateikti elektroninį susiraÅ¡inėjimÄ anksčiau, bet to nepadarė.

Daugumoje laiÅ¡kų vienu iÅ¡ adresatų yra apeliantės vadovas A. B., todėl apeliantė žinojo apie vykusį susiraÅ¡inėjimÄ , bet neprašė iÅ¡reikalauti susiraÅ¡inėjimo iÅ¡ L. R. Be to, dalis susiraÅ¡inėjimo yra ne su L. R., bet su ieÅ¡kovu ir buhalterinę apskaitÄ tvarkančios bendrovės atstove. Dėl to apeliantė klaidina apeliacinės instancijos teismÄ teigdama, kad susiraÅ¡inėjimÄ gavo iÅ¡ L. R.

20. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagrindinis įrodinėjimo procesas, t. y. įrodymų rinkimas, jų teikimas į bylÄ ir jų vertinimas, vyksta pirmosios instancijos teisme. Ä®statymų leidėjo valia naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme itin ribojamas. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau.

CPK 314 straipsnio normos tikslas – panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitÄ ir iÅ¡samų bylos iÅ¡tyrimÄ , bylinėtis sÄ Å¾iningai, atskleidžiant bylai reikÅ¡mingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Dėl to asmuo, siekdamas pasinaudoti CPK 314 straipsnyje nustatyta iÅ¡imtimi, apeliacinės instancijos teismui turi pateikti praÅ¡ymÄ ir pagrįsti jį svariais argumentais dėl jam taikytinos iÅ¡imties iÅ¡ bendrosios taisyklės.

21. AiÅ¡kindamas pirmiau nurodytÄ proceso teisės normÄ kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – patikrinti, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Pirmiau nurodyto apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas bÅ«tų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotÄ procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis.

Ribojimo teikti naujus įrodymus išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, egzistavimu, t. y. draudimas pateikti ir kartu priimti naujus įrodymus netaikomas tais atvejais, jeigu, pirma, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti atitinkamus įrodymus, antra, jeigu įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019 19–20 punktai).

Be to, teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taigi, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiÅ¡kintis: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai praÅ¡omi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant Å¡alių ginÄÄ ; ar Å¡alis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise.

22. Nagrinėjamojoje byloje apeliantės pateikti nauji įrodymai neturi esminės įtakos sprendžiant Å¡alių ginÄÄ pagal apeliaciniame skunde nustatytas ribas, nepatvirtina ir nepaneigia turinčių esminės reikÅ¡mės ginčo klausimui aplinkybių. Be to, teisėjų kolegija nenustatė jokių objektyviai egzistavusių kliūčių prie apeliacinio skundo pridėtus raÅ¡ytinius įrodymus teikti į bylÄ tada, kai ji buvo nagrinėjama pirmosios instancijos teisme.

23. Sutiktina su ieÅ¡kovu, kad daugumoje laiÅ¡kų vienu iÅ¡ adresatų yra apeliantės vadovas A. B., todėl apeliantė žinojo apie vykusį susiraÅ¡inėjimÄ , bet neprašė apeliantės vadovo sesers L. R. peržiÅ«rėti ir pateikti elektroninį susiraÅ¡inėjimÄ anksčiau, taip pat neprašė teismo iÅ¡reikalauti susiraÅ¡inėjimo iÅ¡ L. R.. Be to, ieÅ¡kovas teisingai pastebėjo, kad dalis susiraÅ¡inėjimo yra ne su L. R., bet su ieÅ¡kovu ir buhalterinę apskaitÄ tvarkančios bendrovės atstove.

Apeliantė nenurodė, iÅ¡ kur ir kada gavo šį susiraÅ¡inėjimÄ , kodėl negalėjo jo pateikti bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Dėl to apeliacinės instancijos teismas nepriima apeliantės pateiktų naujų įrodymų (CPK 314 straipsnis). Dėl paskolos sutarčių nepripažinimo negaliojančiomis 24. Nagrinėjamojoje byloje ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ apeliantės negrÄ Å¾intÄ paskolÄ ir palÅ«kanas pagal su apeliante sudarytas raÅ¡ytines ir žodines paskolos sutartis.

Byloje esantys mokėjimo dokumentai patvirtina, kad apeliantė gavo visas tiek pagal rašytines, tiek pagal žodinę paskolos sutartis paskolintas lėšas. Apeliantė pinigų perdavimo fakto neginčija, sutinka, kad gavo visus pinigus pagal paskolos sutartis.

25. CK 1.87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį Å¡alys iÅ¡ tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – Å¡alių valios ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje iÅ¡reikÅ¡toji valia neatitinka tikrųjų Å¡alių ketinimų. Sandoris neturi valios trÅ«kumų ir Å¡iuo aspektu yra teisėtas, kai jį sudariusių asmenų valia, iÅ¡reikÅ¡ta iÅ¡orine iÅ¡raiÅ¡kos forma, atitinka jų vidinę valiÄ . Å iuo atveju esminė aplinkybė yra Å¡alių valia, buvusi sandorio sudarymo momentu.

26. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė turėjo teisę priešieškinio forma reikalauti ginčo sutartis pripažinti negaliojančiomis ir taikyti sandorio, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taisykles (CK 1.87 straipsnio 1 dalis). Apeliantė tokių reikalavimų byloje nepareiškė. Kita vertus, teismui, sprendžiančiam dėl reikalavimo vykdyti prievoles, išplaukiančias iš sandorio, net ir nesant atitinkamų šalies reikalavimų, kyla pareiga ex officio patikrinti, ar nėra pagrindo pripažinti sandorį niekiniu (CK 1.78 straipsnio 5 dalis).

Vis dėlto kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad ex officio, nesant ginčo Å¡alies reikalavimo, teismas pripažįsta sandorį niekiniu ir taiko niekinio sandorio pasekmes tik tuomet, kai nagrinėjant bylÄ pagrindas pripažinti sandorį ar aktÄ niekiniu tampa akivaizdus. Kai sandoris ar aktas nėra akivaizdžiai niekinis, teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso Å¡alių ginÄÄ dėl aplinkybių, suponuojančių kokio nors sandorio ar akto negaliojimÄ , tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant Å¡alies reikalavimui pripažinti tokį sandorį ar aktÄ negaliojančiu, pareikÅ¡tam ieÅ¡kinio ar prieÅ¡ieÅ¡kinio forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-248/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

Jeigu teismas, nesant Å¡alies ieÅ¡kinio reikalavimo pripažinti sandorį ar aktÄ negaliojančiu, imtųsi savo iniciatyva nagrinėti ir spręsti sandorio ar akto, kuris nėra akivaizdžiai niekinis, negaliojimo klausimÄ , tirti su tuo susijusius įrodymus, bÅ«tų pažeidžiami civilinio proceso dispozityvumo ir rungimosi principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009; 2019 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-400-916/2019).

Taigi, teismas ex officio gali pripažinti sandorį negaliojančiu tik tokiu atveju, kai nėra jokių abejonių dėl jo apsimestinumo, ir tam, kad būtų padaryta tokia išvada, nereikia papildomai aiškintis bylos aplinkybių, rinkti, tirti papildomų įrodymų.

27. Paprastai simuliaciniai sandoriai, prieÅ¡ingai negu, pavyzdžiui, prieÅ¡taraujantys imperatyviosioms teisės normoms sandoriai, nėra akivaizdžiai niekiniai, nes simuliacinių sandorių Å¡alys, sudarydamos tokį sandorį tik dėl akių (neketindamos sukurti teisinių padarinių) arba sudarydamos sandorį kitam sandoriui pridengti, slepia tikrÄ jÄ savo valiÄ .

28. Nagrinėjamojoje byloje nėra pagrindo spręsti, kad ginčo paskolos sutartys yra akivaizdžiai apsimestinės. Apeliantės teiginiai, kad ginčo sutartis abiejų šalių vardu sudarė tas pats asmuo – ieškovas, nes jis buvo faktinis apeliantės vadovas ir rengė ginčo sutarčių projektus, nepagrįsti. JAR duomenimis, nuo 2014 m. balandžio 14 d. apeliantės vadove buvo L. B., o nuo 2017 m. kovo 16 d. – A. B. Naujausioje kasacinio teismo praktikoje expressis verbis (tiesiogiai) įtvirtinta, kad faktiniu įmonės vadovu pripažįstamas tas asmuo, kuris atlieka juridinio asmens vadovui priskirtas funkcijas ir nuolatos priima strateginius verslo sprendimus, būdingus šiai pozicijai. Asmens, oficialiai nepaskirto bendrovės vadovu, pripažinimo faktiniu bendrovės vadovu kriterijai yra:

1) vadovavimo funkcijos vykdymas;

2) vadovavimas yra nuolatinio pobūdžio – asmuo sistemingai atlieka veiksmus, kurie pagal įstatymus ir steigimo dokumentus būdingi juridinio asmens vadovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-4-313/2018 31, 34–35 punktai). Pirmosios instancijos teismas nustatė ir apeliantė neginčija, kad jos vadovais paskirti L. R. ir vėliau A. B. nebuvo praradę bendrovės kontrolės, jie dalyvavo bendrovės veikloje, dirbo su darbuotojais, prekių tiekėjais, atliko vadovų veiksmus – sprendė personalo klausimus, rūpinosi veiklos organizavimu, pasirašinėjo sutartis.

Ieškovas neginčija, kad jis domėjosi apeliantės veikla kaip bendra šeimos įmone, kartais dalyvaudavo bendrovės veikloje ir turėdavo bendrovės elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis, taip pat susirašinėdavo su bendrovės buhaltere motinos B. D., kaip bendrovės akcininkės, prašymu ir šeimos interesais, nes ieškovas ir kiti jo šeimos nariai apeliantei buvo paskolinę reikšmingas pinigų sumas. Vis dėlto tik pirmiau nurodytos aplinkybės nėra pakankamos konstatuoti, kad būtent ieškovas buvo faktiniu apeliantės vadovu, sistemingai atliko bendrovės vadovui būdingus veiksmus, faktiškai nuolatos priimdavo verslo sprendimus.

Be to, pirmiau šioje nutartyje nurodyta, kad teismas sandorius pripažinti niekiniais ir negaliojančiais nesant šalies reikalavimo gali tik tuomet, kai tam nereikia papildomai aiškintis bylos aplinkybių ir rinkti bei tirti papildomų įrodymų. Apeliantės nurodytos aplinkybės dėl ieškovo faktinio vadovavimo bendrovei per se (savaime) nepatvirtina akivaizdaus ginčo sutarčių apsimestinumo ir nėra pagrindas teismui ex officio konstatuoti sutarčių niekinį pobūdį. Iš ginčo sutarčių nustatyta, kad jas pasirašė L. R., kuri ginčo sutarčių pasirašymo metu buvo apeliantės vadovė.

Byloje nėra jokių duomenų, kad ginčo sutartis rengė ieškovas.

29. Sutiktina su apeliante, kad kai kyla ginčas dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, teismas, vadovaudamasis sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklėmis (CK 6.193 straipsnis), turi aiÅ¡kintis tikruosius sandorio Å¡alių ketinimus, tikslus, atsižvelgti į sandorio sudarymo aplinkybes, Å¡alių tarpusavio santykius, kitas svarbias aplinkybes, kurios padėtų nustatyti, ar sandorį sudariusių Å¡alių valia iÅ¡ tikrųjų atitiko jų valios iÅ¡orinę iÅ¡raiÅ¡kÄ , ar buvo siekiama kitų tikslų, kurių sandoryje užfiksuota Å¡alių valia neatitinka, o prieÅ¡ingai – juos pridengia.

30. Paskolos sutartimi viena Å¡alis (paskolos davėjas) perduoda kitos Å¡alies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rÅ«Å¡ies požymiais apibÅ«dintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grÄ Å¾inti paskolos davėjui tokiÄ pat pinigų sumÄ (paskolos sumÄ ) arba tokį pat kiekį tokios pat rÅ«Å¡ies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palÅ«kanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnio 1–2 dalys). Taigi, tam, kad tarp Å¡alių atsirastų teisiniai paskolos santykiai, turi bÅ«ti du juridinę reikÅ¡mę turintys faktai:

1) paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn;

2) paskolos gavėjo įsipareigojimas tokiÄ pat pinigų sumÄ grÄ Å¾inti paskolos davėjui. Å ios sÄ lygos laikomos esminėmis paskolos sutarties sÄ lygomis. Nors vienos iÅ¡ jų nesant paskolos sutartis negali bÅ«ti laikoma sudaryta.

31. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas su apeliante sudarė Å¡eÅ¡ias raÅ¡ytines paskolos sutartis, pagal kurias ieÅ¡kovas suteikė apeliantei iÅ¡ viso 39 000 Eur paskolÄ , t. y.: 2015 m. birželio 23 d. sudarė dvi paskolos sutartis, pagal kurias suteikė 26 000 Eur paskolÄ (10 000 Eur + 16 000 Eur); 2016 m. sausio 11 d. sudarė paskolos sutartį, pagal kuriÄ suteikė 500 Eur paskolÄ ; 2016 m. sausio 12 d. sudarė paskolos sutartį, pagal kuriÄ suteikė 2 000 Eur paskolÄ ; 2016 m. vasario 8 d. sudarė paskolos sutartį, pagal kuriÄ suteikė 10 000 Eur paskolÄ ir 2016 m. kovo 21 d. sudarė paskolos sutartį, pagal kuriÄ suteikė 500 Eur paskolÄ .

Å alims susitarus žodžiu, ieÅ¡kovas papildomai suteikė apeliantei dar 23 360 Eur paskolÄ mokėjimo pavedimais: 2016 m. balandžio 7 d. suteikė 1 000 Eur; 2016 m. balandžio 20 d. – 1 000 Eur; 2016 m. gegužės 9 d. – 1 800 Eur; 2016 m. gegužės 23 – 10 000 Eur; 2016 m. gegužės 25 d. – 4 000 Eur; 2016 m. gegužės 29 d. – 3 200 Eur; 2016 m. birželio 9 d. – 560 Eur; 2016 m. liepos 5 d. – 1 800 Eur. IeÅ¡kovas pagal visas paskolos sutartis perdavė apeliantės nuosavybėn pinigus ir apeliantė juos gavo.

Å alys taip pat neginčija, kad apeliantė grÄ Å¾ino dalį paskolos – 22 000 Eur, suteiktos nesudarius raÅ¡ytinės paskolos sutarties.

32. Nors paskolos sutartis yra jos Å¡alių suderintos valios iÅ¡raiÅ¡ka, kiekviena sutarties Å¡alis turi atskirÄ tikslÄ : paskolos gavėjas siekia gauti paskolÄ , kad jÄ panaudojęs patenkintų savo interesus, o paskolos davėjas siekia suteikti paskolÄ ir (paprastai) gauti atlyginimÄ už paskolos suteikimÄ . Apeliantė teigdama, kad ginčo sutartys buvo sudarytos siekiant kitokių, nei užfiksuota sutarčių teksto turinyje, teisinių santykių sukÅ«rimo ar patvirtinimo, tokį teiginį privalėjo pagrįsti įrodymais (CPK 178 straipsnis).

Apeliantės nurodytus teiginius dėl investavimo teisinių santykių susiklostymo paneigia ginčo sutarčių sÄ lygos – visose pirmiau nurodytose raÅ¡ytinėse paskolos sutartyse aiÅ¡kiai nurodomas terminas, iki kada ir kokia pinigų suma turi bÅ«ti grÄ Å¾inama ieÅ¡kovui, taip pat aptartas palÅ«kanų dydis už naudojimÄ si paskola, įsipareigojimų neįvykdymo nustatytu terminu pasekmės (kompensacinės palÅ«kanos). Pagal visų pirmiau nurodytų raÅ¡ytinių paskolos sutarčių 3.1 papunkčius apeliantė įsipareigojo visÄ paskolos sumÄ â€“ 39 000 Eur grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui iki 2016 m. gruodžio 21 d.

Sutartyse nesulygta, kad pinigai gali bÅ«ti negrÄ Å¾inami ar jų grÄ Å¾inimas priklausys nuo tam tikrų aplinkybių (pelno gavimo). Paskolos teisiniams santykiams bÅ«dingas susitarimas grÄ Å¾inti gautÄ paskolos sumÄ nustatytu laiku (CK 6.873 straipsnio 1 dalis). Pagal paskolų sutarčių 1.2 papunkčius apeliantė įsipareigojo mokėti ieÅ¡kovui 2 proc. metines palÅ«kanas už naudojimÄ si paskola. Paskolos sutarčių 3.5 papunkčiais Å¡alys susitarė, kad praleidus paskolos ar palÅ«kanų mokėjimo terminÄ , apeliantė mokės 18 proc. metines palÅ«kanas nuo visos negrÄ Å¾intos paskolos sumos ir nesumokėtų palÅ«kanų sumos.

Tai, kad Å¡alių teisiniai santykiai neatitinka investavimo esmės, patvirtina ir aplinkybė, kad apeliantė dalį paskolos sumos grÄ Å¾ino (2016 m. birželio 23 d. grÄ Å¾ino 12 000 Eur; 2017 m. kovo 1 d. – 5 000 Eur; 2020 m. liepos 15 d. – 5 000 Eur). Pastaroji aplinkybė paneigia apeliantės teiginius, kad Å¡alys susitarė negrÄ Å¾inti paskolintų pinigų, kol apeliantė nepradės veikti pelningai. Taigi, iÅ¡ pirmiau nurodytų faktinių aplinkybių ir ginčo sutarčių turinio akivaizdu, kad tarp Å¡alių susiklostė realÅ«s paskolos teisiniai santykiai, Å¡alys susitarė dėl esminių paskolos sutarčių sÄ lygų – ieÅ¡kovas perdavė apeliantei paskolos sutartyse nustatyto dydžio pinigų sumas, o apeliantė įsipareigojo grÄ Å¾inti paskolintus pinigus per sutartyse nustatytÄ terminÄ ir sumokėti palÅ«kanas už naudojimÄ si paskola, taip pat sumokėti kompensacines palÅ«kanas, jeigu praleis sutartyse nustatytÄ paskolos ir mokėjimo palÅ«kanų mokėjimo terminÄ .

33. Nagrinėjamojoje byloje nėra jokių akivaizdų paskolos sutarčių apsimestinumÄ pagrindžiančių duomenų. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad lėšų bendrovės veiklai įgyti galima įvairiais bÅ«dais. Tik tokia aplinkybė, kad Klaipėdos miesto savivaldybė su atsakove 2015 m. birželio 11 d. sudarė vandens pramogų, atrakcionų (vandenslydžio) ir kitų poilsio paslaugų teikimo Klaipėdos miesto Trinyčių tvenkinio teritorijoje sutartį, pagal kuriÄ atsakovė įsipareigojo investuoti ne mažiau kaip 372 303 Eur, per se nėra pagrindas teigti, kad ginčo paskolų esmė buvo susitarimas dėl investavimo, bet ne dėl paskolų suteikimo.

Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad apeliantė nenurodė susitarimo dėl investicijų suteikimo ir lėšų grÄ Å¾inimo aplinkybių – kada, kas ir kokiomis sÄ lygomis susitarė dėl lėšų bendrovei suteikimo, taip pat nepaaiÅ¡kino esminės jos įrodinėjamos susitarimo sÄ lygos dėl investicijų grÄ Å¾inimo pradžios, nenurodė, kaip apibrėžtas pelningos veiklos pradžios momentas. Byloje taip pat nėra duomenų, kad sudarant paskolos sutartis buvo siekiama padidinti įstatinį kapitalÄ .

Pirmosios instancijos teismas nustatė ir apeliantė neginčijo, kad nuo jos įsteigimo dienos įstatinis kapitalas nepadidėjo, neparengti jokie dokumentai dėl įstatinio kapitalo padidinimo, visuotiniame akcininkų susirinkime nepriimtas sprendimas didinti įstatinį kapitalÄ ir jis nepateiktas JAR tvarkytojui. PrieÅ¡ingai negu teigia apeliantė, tik aplinkybė, kad ieÅ¡kovas, suėjus paskolų sutartyse numatytam terminui, beveik penkerius metus nereiÅ¡kė apeliantei jokių pretenzijų ar raginimų grÄ Å¾inti paskolÄ , niekaip nepatvirtina ginčo sutarčių apsimestinumo.

Be to, ieÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad pasitikėjo apeliante, nes ji periodiÅ¡kai grÄ Å¾indavo ieÅ¡kovui paskolintas lėšas (2016 m. birželio 23 d. apeliantė grÄ Å¾ino ieÅ¡kovui 12 000 Eur; 2017 m. kovo 1 d. – 5 000 Eur; 2020 m. liepos 15 d. – 5 000 Eur).

34. Apibendrindama tai, kas nurodyta, vadovaudamasi pirmiau nurodyta kasacinio teismo praktika, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamojoje byloje nėra pagrindo ex officio pripažinti paskolos sutartis negaliojančiomis. Dėl apeliantės nurodytos aplinkybės, kad ji grÄ Å¾ino ieÅ¡kovui paskolos sumÄ , vertinimo 35. Apeliantės teigimu, ji grÄ Å¾ino ieÅ¡kovui paskolintas lėšas. Anot apeliantės, ieÅ¡kovas turėjo prisijungimo prie apeliantės elektroninės bankininkystės duomenis ir iÅ¡simokėjo sau ir su juo susijusiems asmenims 40 430 Eur. Apeliantės iÅ¡vardinti ieÅ¡kovo atlikti mokėjimai, teisėjų kolegijos vertinimu, nepatvirtina paskolos sumų grÄ Å¾inimo. Teisėjų kolegija nesutinka su nurodytais apeliacinio skundo argumentais dėl tokių toliau nurodytų priežasčių.

36. Pažymėtina, kad bÅ«tent apeliantė, kaip paskolos gavėja, turi pareigÄ Ä¯rodyti paskolos grÄ Å¾inimo faktÄ . Nagrinėjamojoje byloje nėra apeliantės teiginius apie tariamÄ paskolos grÄ Å¾inimÄ pagrindžiančių įrodymų. Pirmosios instancijos teismas nustatė ir apeliantė neginčijo, kad apeliantė vykdė pirmiau nurodytus pavedimus UAB „Lentų broliai“, kai tiek apeliantei, tiek UAB „Lentų broliai“ vadovavo A. B. Byloje nėra jokių įrodymų, kad bÅ«tent ieÅ¡kovas atliko aptariamus pavedimus.

Nė viename iÅ¡ pirmiau nurodytų mokėjimo nurodymų nenurodyta, kad lėšos skirtos ieÅ¡kovui pagal ginčo paskolos sutartis. Apeliantė iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo nereiÅ¡kė ieÅ¡kovui pretenzijų dėl 40 430 Eur sumokėjimo. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, darytina iÅ¡vada, kad apeliantės nurodyti lėšų pervedimai nesusiję su ieÅ¡kovo suteiktomis paskolomis. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apeliantės praÅ¡ymÄ pripažinti, kad paskola ieÅ¡kovui grÄ Å¾inta.

Dėl kompensacinių palÅ«kanų dydžio 37. Teisėjų kolegija nesutinka ir su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai iÅ¡sprendė priteistinų palÅ«kanų dydžio klausimÄ ir jos turėtų bÅ«ti dar labiau sumažintos.

38. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad palÅ«kanos, kurios mokamos tik esant sutarties pažeidimui, savo esme yra ne palÅ«kanos, bet sutartinės netesybos (CK 6.71 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012). Kita vertus, kasacinis teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad CK 6.210 straipsnyje įtvirtintos palÅ«kanos, kurios mokamos už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas, ir praleistÄ prievolės vykdymo terminÄ , savo prigimtimi yra kompensacinės palÅ«kanos.

Kompensacinės palÅ«kanos neatlieka mokėjimo už naudojimÄ si pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016 12 punktas). Taigi, tiek netesybų, tiek palÅ«kanų, mokamų už prievolės vykdymo termino pažeidimÄ , prigimtis yra ta pati kompensacinė. PrieÅ¡ingai negu teigia apeliantė, kompensacinės palÅ«kanos teismų praktikoje pripažįstamos kreditoriaus minimaliais nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti.

Sutartimi sulygtos netesybos arba kompensacinės palÅ«kanos laikomos iÅ¡ anksto nustatytais bÅ«simais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais. Sutartinės netesybos apibrėžia Å¡alių atsakomybės ribas už prievolės neįvykdymÄ sutarties sudarymo momentu ir suteikia teisę į jas, konstatavus prievolės neįvykdymo faktÄ . Sutartyje nustatydamos netesybų dydį, Å¡alys gali susitarti dėl nuostolių ir netesybų (iÅ¡skyrus įstatymo nustatytas netesybas) santykio ir taip konkretizuoti sutartinės civilinės atsakomybės ir prievolės įvykdymo užtikrinimo ypatumus.

Šie sutartinių netesybų ypatumai neleidžia jų mažinti iki kreditoriaus įrodytų nuostolių dydžio, nes būtų paneigtas sutarčių laisvės principas.

39. Kita vertus, bylÄ nagrinėjantis teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebÅ«tų sudaryta pagrindo Å¡aliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti. Teismas turi teisę sumažinti pagal sutartį atsiradusias netesybas tik nustatęs, kad netesybos aiÅ¡kiai per didelės arba prievolė iÅ¡ dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad įstatyme sÄ vokos „aiÅ¡kiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ (CK 6.258 straipsnio 3 dalis) nėra sukonkretintos.

Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos netesybas vertina teismai, nagrinėdami konkrečias bylas, taip pat atsižvelgtina į Å¡alių sutartinių santykių pobÅ«dį, prievolės vertę ir jos pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt., teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principus ir siektina nepažeisti sutarties Å¡alių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018 35 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

40. Nagrinėjamojoje byloje paskolos sutartys sudarytos laisva Å¡alių valia, apeliantė – juridinis asmuo, todėl jai taikomi didesni atidumo ir rÅ«pestingumo reikalavimai. Apeliantė, sudarydama ginčo paskolos sutartis, turėjo (galėjo) įvertinti sutarčių nuostatas, savo finansines bei teisines galimybes vykdyti įsipareigojimus pagal sutartis, o jų pažeidimo atveju – galimas sutarčių nevykdymo teisines pasekmes. Apeliantė nepateikė įrodymų, kad: sudarydama paskolos sutartis, neturėjo galimybės derėtis dėl sutarčių sÄ lygų; sutarčių sudarymo metu kompensacinės palÅ«kanos bÅ«tų buvusios neprotingos, neatitinkančios rinkoje taikytų netesybų (kompensacinių palÅ«kanų) normų.

Be to, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieÅ¡kovo reikalavimo priteisti kompensacines palÅ«kanas, atsižvelgė į ieÅ¡kovo veiksmus, uždelsiant kreiptis į teismÄ teisminės gynybos, į tai, kad praÅ¡omos priteisti kompensacinės palÅ«kanos beveik lygios skolos sumai, apeliantės finansinė bÅ«klė bloga, todėl tinkamai pritaikęs teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, pagrįstai ir teisėtai kompensacines palÅ«kanas sumažino per pusę, t. y. iki 9 proc. metinių palÅ«kanų arba iki 0,0247 proc. už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ (9 proc. : 365 d.).

41. Apeliaciniame skunde praÅ¡ymas dar labiau sumažinti kompensacinių palÅ«kanų sumÄ iÅ¡ esmės grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismo priteistos palÅ«kanos per didelės. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo priteista kompensacinių palÅ«kanų (sutartinių netesybų) norma – 9 proc. metinės palÅ«kanos (0,0247 proc. už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ ) teismų praktikoje savaime nepripažįstama per didele (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272-378/2015; 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018).

Nagrinėjamojoje byloje, atsižvelgus į Å¡alių sutartinių santykių pobÅ«dį ir mastÄ , nėra jokio pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo priteistos palÅ«kanos aiÅ¡kiai per didelės ir neproporcingos, prieÅ¡tarauja protingumo, sÄ Å¾iningumo principams, sÄ Å¾iningai verslo praktikai ar suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai Å¡aliai. PrieÅ¡ingai, pirmosios instancijos teismo priteistos palÅ«kanos yra protingo dydžio, užtikrina kompensacinių palÅ«kanų paskirtį ir Å¡alių interesų pusiausvyrÄ .

Apibendrindama tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kompensacinių palÅ«kanų normÄ sumažinti iki 5 proc. metinių palÅ«kanų (arba 0,01 proc. už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ ) nėra jokio pagrindo. Dėl bylos procesinės baigties 42. Teisėjų kolegija, apibendrindama iÅ¡dėstytus motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, iÅ¡ dalies tenkindamas ieÅ¡kinį, teisingai iÅ¡sprendė ginÄÄ , tinkamai nustatė ir įvertino nagrinėjamam klausimui reikÅ¡mingas aplinkybes, tinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas.

43. Apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti argumentai nėra pagrindas naikinti ar keisti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl apeliantės apeliacinis skundas atmetamas ir apskųstas sprendimas paliekamas nepakeistas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 44. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies. Å i nuostata taikytina ir bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

45. Atmetus apeliacinį skundÄ , apeliantei nepriteisiamos bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ ieÅ¡kovo. IeÅ¡kovas nepateikė duomenų apie jo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme, todėl jo patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme klausimas nesprendžiamas. Apeliacinės instancijos teismui palikus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nepakeistÄ , jame atliktas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas nekeičiamas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

46. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. spalio 29 d. nutartimi atidėjo apeliantei 993 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ sumokėjimÄ iki galutinio teismo procesinio sprendimo priėmimo. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantės apeliacinis skundas atmestas, atidėtas žyminis mokestis už apeliacinį skundÄ valstybei priteistinas iÅ¡ apeliantės (CPK 96 straipsnis). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti valstybei iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „KeberiokÅ¡t“ (juridinio asmens kodas 303270363) 993 Eur (devynis Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt tris eurus) žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ . Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas – 5660. Teisėjai Dalia Kačinskienė Gintaras Pečiulis Tomas Venckus