2021-06-09 Nr. AB-12415-3-61-3-04159-2019-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2318-629/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04159-2019-4

Procesinio sprendimo kategorija 29.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Mildos Vainienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „MovingCare“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „MovingCare“ skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „MovingCare“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, Agentūra) 2019 m. spalio 3 d. sprendimą Nr. BRK-6248 „Dėl paramos paraiškos neteikimo vertinti dėl tinkamumo skirti paramą, kai priemonei trūksta lėšų“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti atsakovą iš naujo įvertinti pareiškėjo 2018 m. lapkričio 29 d. paramos paraišką Nr. 19VP-KU-18-1-05273-PR001 ir spręsti dėl paramos pagal pateiktą paraišką skyrimo.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad paramai gauti 2018 m. lapkričio 29 d. pateikė atsakovui paraišką Nr. 19VP-KU-18-1-05273-PR001 pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ (toliau – ir Priemonė) veiklos sritį „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ (toliau – ir Paraiška). Agentūra 2019 m. spalio 3 d. priėmė Sprendimą dėl paramos paraiškos neteikimo vertinti dėl tinkamumo skirti paramą, kai priemonei trūksta lėšų. Skundžiamu Sprendimu pareiškėjui nebus skiriama parama dėl to, kad atlikus surinktų pagal Priemonę paraiškų atrankos vertinimą, Paraiškos atitiktis atrankos kriterijams buvo įvertinta 45 balais. Tai, pareiškėjo teigimu, yra nepagrįsta. Pareiškėjas nesutiko su Sprendime padaryta išvada, jog įmonės registracijos vieta pasirinkta tikslingai, kad būtų galima gauti atrankos balų. Įmonės veikla registruota adresu: (duomenys neskelbtini) kadangi siekiama vykdyti ūkinę komercinę veiklą būtent šioje vietoje. Tai, kad šioje savivaldybės teritorijoje yra didesnis nedarbo lygis, nesudaro pagrindo spręsti, jog sąlygos sukurtos dirbtinai. Pareiškėjo manymu, tai, kad įmonės teritorijoje nedarbo lygis yra didesnis 4 ir daugiau procentinių punktų už bendrą Lietuvos vidurkį, suponuoja, jog turėjo būti skirti 15 balų. Tai, kad šioje vietovėje nėra deklaruota įmonės vadovo gyvenamoji vieta, nereiškia, jog šioje savivaldybės teritorijoje ((duomenys neskelbtini)) nebus vykdoma veikla. Pareiškėjas atitinka paraiškos keliamus kriterijus paramai gauti, t. y.: 1) fizinis asmuo, nevykdęs jokios ne žemės ūkio ekonominės veiklos nuo 2017 m. gegužės 2 d. iki 2018 m. gegužės 2 d. arba per nurodytą laikotarpį vykdęs ją mažiau kaip 30 kalendorinių dienų, neatsižvelgiant į tai, ar buvo gauta pajamų, ar ne; 2) naujai įsteigtas (įregistruotas ne anksčiau kaip prieš 6 mėn. iki paraiškos pateikimo dienos) privatus juridinis asmuo.

3. Pareiškėjo nuomone, atsakovas nepagrįstai neįvertino aplinkybės, kad pareiškėjas pagal panaudos sutartį perėmė naudoti patalpas, esančias adresu: (duomenys neskelbtini) Sprendime nepagrįstai ir nemotyvuotai nurodyta, kad pareiškėjas fiktyviai registravo įmonės veiklos vietą ir neva taip dirbtinai sukūrė sąlygas paramai gauti. Pareiškėjas patalpas valdė / valdo teisėtai, panaudos sutarties pagrindu, šis faktas įregistruotas valstybės įmonėje (toliau – ir VĮ) Registrų centre, todėl adresas pasirinktas nefiktyviai.

4. Pareiškėjas nurodė, kad Agentūra, sumažindama Paraiškos balus, nurodė, jog vadovavosi Reglamento Nr. 1306/2013 60 straipsniu „Nuostata dėl apgavystės“, kad lengvatos negali būti taikomos fiziniams arba juridiniams asmenims, jei nustatoma, kad jie, prieštaraudami šio reglamento tikslams, dirbtinai sukūrė tokių lengvatų gavimo sąlygas. Šis Reglamentas įgyvendinamas per Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. 3D-889 „Dėl galimai neteisėtų sąlygų gauti paramą nustatymo metodikos patvirtinimo“ patvirtintą Galimai neteisėtų sąlygų gauti paramą nustatyto metodiką (toliau – ir Metodika), pagal kurią Agentūra, konstatuodama galbūt neteisėtas sąlygas paramai gauti, turi įvertinti pagrindinių rizikos kriterijų ir juos papildančių aplinkybių visumą, įvertindama objektyvius ir subjektyvius elementus. Sprendime šių kriterijų – projekto (projektų) įgyvendinimo vieta (geografinis ryšys); projekte (projektuose) numatyta vykdyti arba vykdoma veikla (ekonominis ryšys); susiję asmenys, susiję projektai, partnerinės įmonės (teisinis ir (arba) asmeninis ryšys); projekto funkcinis nesavarankiškumas (funkcinis ryšys); objektyviųjų, subjektyviųjų elementų) atsakovas neanalizavo, nenurodė juridinių asmenų tarpusavyje ir (arba) su trečiaisiais asmenimis sąmoningai derintų sąlygų, tačiau konstatavo, kad pareiškėjas dirbtinai (formaliai) sukūrė sąlygas. Sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 2 punkte įtvirtintam objektyvumo principui, reiškiančiam, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs bei pažeidžia VAĮ 8 straipsnio 1 dalį, kadangi Sprendimas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.

5. Atsakovas Agentūra atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovas teigė, kad pareiškėjas dirbtinai kūrė sąlygas tinkamiems projektų atrankos kriterijams gauti dėl įmonės registracijos vietos rajone ((duomenys neskelbtini)). Reglamento Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 352/78, (EB) Nr. 165/94, (EB) Nr. 2799/98, (EB) Nr. 814/2000, (EB) Nr. 1290/2005 ir (EB) Nr. 485/2008 (toliau – ir Reglamentas) 60 straipsnyje „Nuostata dėl apgavystės“ pažymėta, jog lengvatos negali būti taikomos fiziniams arba juridiniams asmenims, jei nustatoma, kad jie, prieštaraudami šio reglamento tikslams, dirbtinai sukūrė tokių lengvatų gavimo sąlygas.

Minėto Reglamento nuostata kalba apie dirbtinai sukurtas lengvatų gavimo sąlygas. Lengvatos suprantamos kaip papildomi 15 atrankos balų, kuriuos pareiškėjas gavo dėl to, kad įmonės buveinę įregistravo adresu: (duomenys neskelbtini) Lengvata paramai gauti suteikiant atrankos balus už aukštesnio nedarbo lygio teritorijos situacijos gerinimą yra vienas iš Reglamento tikslų. Atrankos balai suteikiami tam, kad būtų mažinamas nedarbas regionuose, kur to labiausiai reikia, o pareiškėjas, registruodamas įmonę (duomenys neskelbtini) r., nors daugiau nieko bendra su ta vieta neturi, tik siekė gauti 15 atrankos balų, kas būtų turėję lemiamos įtakos vertinant projektą ir skiriant paramą. 2019 m. rugpjūčio 9 d. atlikus pareiškėjų, kurių įmonės registruotos tuo pačiu jau minėtu adresu, patikrą vietoje, nustatyta, kad pastatas / įmonės buveinė yra gyvenamasis namas, kuris seniai apleistas, nenaudojamas daug metų, be to, biurui yra netinkamas, neturi nieko bendro su numatyta vykdyti veikla.

Kita aplinkybė, rodanti, kad pareiškėjas tik formaliai įregistravo įmonės buveinę (duomenys neskelbtini) adresu, yra tai, kad atsakovas ne kartą siuntė registruotu paštu įvairius paklausimus, kurie kaskart grįždavo neįteikti. Paraiškoje pareiškėjas nurodė, kad Projekto įgyvendinimo vieta – (duomenys neskelbtini) Paramos lėšomis įsigyto turto buvimo ir saugojimo vietą nurodė tą patį adresą. Vadinasi, pagal pareiškėjo pateiktą informaciją ekonominės veiklos nevykdymo laikotarpiu iš paramos lėšų įsigytas turtas būtų saugomas įmonės buveinės registracijos adresu.

Tai yra svarbu dėl to, kad atsakovas galėtų tinkamai vykdyti jam teisės aktais pavestą kontrolės funkciją – atlikti patikrą vietoje ir įsitikinti, ar pareiškėjas tinkami vykdo Projektą bei prisiimtus įsipareigojimus. Pareiškėjo buveinės registracijos adresas ir iš paramos lėšų įsigyto turto buvimo ir saugojimo vietos adresas yra svarbūs įgyvendinant projektą, net jeigu pareiškėjas teiks mobiliąją ekonominę paslaugų veiklą. Pareiškėjas, teikdamas Paraišką, turėjo elgtis atidžiai, sąžiningai, atsakingai ir laikytis teisės aktuose įtvirtintų nuostatų bei užtikrinti, kad jo anksčiau atlikti veiksmai nekeltų abejonių dėl sąžiningumo.

Pareiškėjas tuo pačiu yra juridinis asmuo ir verslininkas, todėl akivaizdu, jog privalėjo rūpintis ir pasidomėti viešuosiuose registruose esančia informacija dėl patalpų ir įmonės registracijos adreso. Sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra priimtas remiantis objektyviais duomenimis, pagrįstas teisės normomis, motyvuotas ir teisėtas.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. spalio 29 d. sprendimu pareiškėjo UAB „MovingCare“ skundą atmetė.

8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2018 m. lapkričio 29 d. Agentūrai pateikė paramos paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ Nr. 19VP-KU-18-1-05273-PR001. Agentūra, vadovaudamasi Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2018 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 3D-721 (toliau – ir Taisyklės) 40–44 punktais ir Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 3D-507 (toliau – ir Administravimo taisyklės) 48–57 punktais, atliko surinktų paraiškų pagal Priemonę atrankos vertinimą ir sudarė paraiškų atrankos pirmumo eilę. Pareiškėjo Paraiškos atitiktis atrankos kriterijams buvo įvertinta 45 balais. Pareiškėjo paraiška preliminariai buvo surinkusi 60 balų, tačiau padaryta išvada, kad pareiškėjas, nurodydamas veiklos adresą (duomenys neskelbtini) kuriame nedarbo lygis viršija vidutinį nedarbo lygį 4 ir daugiau procentinių punktų, dirbtinai sukūrė sąlygas ir atitinkamai gavo 15 atrankos kriterijų balų daugiau. Parama pagal Paraišką pareiškėjui nebuvo skirta. Pareiškėjas apskundė Agentūros 2019 m. spalio 3 d. sprendimą Nr. BRK-6248 „Dėl paramos paraiškos neteikimo vertinti dėl tinkamumo skirti paramą, kai priemonei trūksta lėšų“.

9. Teismas nurodė, kad bendros Europos Sąjungos žemės ūkio politikos išlaidų, įskaitant kaimo plėtros išlaidas, finansavimo taisykles nustato Reglamentas Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 352/78, (EB) Nr. 165/94, (EB) Nr. 2799/98, (EB) Nr. 814/2000, (EB) Nr. 1290/2005 ir (EB) Nr. 485/2008. Reglamento 60 straipsnyje nustatyta, kad nedarant poveikio jokioms specialiosioms nuostatoms, žemės ūkio sektorių teisės aktais numatytos lengvatos negali būti taikomos fiziniams arba juridiniams asmenims, jei nustatoma, kad jie, prieštaraudami šio reglamento tikslams, dirbtinai sukūrė tokių lengvatų gavimo sąlygas.

10. 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1305/2013 (toliau – ir Reglamentas 1305/2013) dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis nustato tikslus, prie kurių įgyvendinimo turi prisidėti kaimo plėtros politika, ir atitinkami Sąjungos kaimo plėtros prioritetai. Šio reglamento 4 straipsnyje įtvirtinti kaimo plėtros strateginiai tikslai, c) punkte nurodyta, kad siekiama užtikrinti subalansuotą teritorinę kaimo ekonomikos ir bendruomenių plėtrą, be kita ko, kurti darbo vietas ir jas išlaikyti. Teismas taip pat aptarė aktualias Taisyklių ir Administravimo taisyklių nuostatas.

11. Teismas pažymėjo, kad bylai spręsti yra reikšmingas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. sprendimas byloje Nr. C-434/12, kuriame pažymėta, jog siekiant įrodyti potencialaus pagalbos gavėjo piktnaudžiavimą, būtina objektyvių aplinkybių, iš kurių matyti, kad, nors taikytinuose teisės aktuose numatytos sąlygos formaliai įvykdytos, juose numatytas tikslas nepasiektas, visuma ir subjektyvus elementas, kurį sudaro siekis gauti naudos pagal Sąjungos teisės aktus, dirbtinai sukuriant jame numatytas sąlygas šiai naudai gauti.

12. Teismas dėl ryšio su projekto tikslais nurodė, kad pareiškėjas remiasi tuo, jog Agentūra nenurodė, kaip pareiškėjo buveinės adresas galėjo daryti įtaką įgyvendinamam projektui, nes jo veikla yra mobili ekonominė veikla; nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas būtų pažeidęs pareigą laikyti iš projekto lėšų įsigytą turtą nurodytu veiklos vykdymo adresu. Atsakovas nurodė, kad veiklos vykdymo vieta svarbi ir tuo atveju, kai vykdoma mobili ekonominė veikla, kuri gali būti vykdoma visoje Lietuvoje. Atlikus patikrą vietoje padaryta išvada, kad apleistas sklypas su pastatu nėra realiai pritaikomas deklaruojamai veiklai (apleistas sklypas ir namas, neturintis tinkamo privažiavimo), nurodytu adresu, registruotos 6 įmonės. Agentūra įsitikino, kad pareiškėjo projektas nepasieks tų tikslų, kurie buvo nurodyti Paraiškoje ir verslo plane.

13. Teismas pažymėjo, kad Priemonės tikslas yra nurodytas Taisyklių 6 punkte – skatinti socialinę įtrauktį, skurdo mažinimą ir ekonominę plėtrą kaimo vietovėse. Pareiškėjo Paraiškoje nurodyta, kad projekto metu bus įdarbinti nauji darbuotojai, kurie gyvena kaime. Verslo plane nurodyta, kad bus investuojama į transporto priemonių su įranga įsigijimą, planuojama sukurti pramogų ir poilsio organizavimo paslaugas teikiančią įmonę bei aprūpinti ją reikiamu transportu. Verslo plane pareiškėjas nenurodė, kur ir kokiu tikslu bus naudojamas ilgalaikis turtas. Pareiškėjas paraiškoje ir verslo plane tik labai abstrakčiai nurodė veiklos pobūdį (pramogų ir poilsio organizavimo paslaugos), neatskleidė jos ryšio su poreikiu įsigyti turtą (automobilius) projekto lėšomis, nėra aiškaus ryšio tarp automobilių įsigijimo ir darbo vietų sukūrimo kaime. Teismo posėdžio metu pareiškėjo vadovas paaiškino, kad įmonės veikla yra aptarnauti renginius (montuoti ir derinti įvairią įrangą, pan.), kad įmonės veikla iš esmės mobili (visoje Lietuvoje), įmonė veiklą vykdo (organizuoja) Kaune, dirba keli žmonės, įsigijus automobilius, nereikėtų jų nuomotis tuo atveju, kai reikia pervežti įrangą.

14. Teismas iš minėtų aplinkybių darė išvadą, kad pareiškėjas nenurodo ir neįrodo, kaip konkrečiai jo veikla ir investicijos į transportą būtų pasiekę priemonės ir projekto tikslus – darbo vietų kaimo vietovėje sukūrimą. Atvirkščiai – matyti, kad realiai veikla vykdoma Kaune, ten įdarbinti ir darbuotojai. Iš pateiktų į bylą patikros vietoje ataskaitos matyti, kad „pastatas yra giliau nuo kelio apaugęs medžiais ir krūmais vizualiai įvertinus matosi, kad seniai apleistas ir nenaudojamas daugybę metų”. Tai patvirtina ir prie patikros ataskaitos pridedamos nuotraukos. Pareiškėjas pripažino, kad sklypas su pastatu nuo kelio atskirti borteliu, kas apsunkina privažiavimą. Teritorija nėra saugoma ar aptverta tvora, namas negyvenamas. Tuo tarpu būtent šioje vietoje pagal Taisyklių 20.16.2 punktą turėtų būti saugomas už paramos lėšas įsigytas turtas. Šių aplinkybių nepaneigia ir pareiškėjo į bylą 2020 m. spalio 8 d. pateiktos nuotraukos su nešiojamomis tvorelėmis, kuriose, kaip pripažino teismo posėdžio metu, yra užfiksuotas gretimame sklype stovintis namas. Teismas sprendė, kad Agentūra padarė teisingą išvadą, jog realiai pareiškėjas siūlomomis priemonėmis nepasieks deklaruojamų projekto tikslų. Pateiktuose papildomuose paaiškinimuose pareiškėjas nurodė, kad galėjo įregistruoti buveinę ir (duomenys neskelbtini) Tai parodo, kad registracijos (veiklos vieta) pareiškėjui nėra svarbi, nes realiai veikla nebūtų susijusi su konkrečia teritorija ir veiklos pobūdis nebūtų toks, kad atsirastų poreikis įdarbinti vietos darbuotojus, taigi priemonės tikslai – darbo vietų sukūrimas kaime nebūtų pasiekti.

15. Teismas dėl dirbtinai sudarytų sąlygų nurodė, kad pareiškėjas teigia, jog Agentūra nenustatė, kad pareiškėjas būtų su kitais asmenimis sąmoningai derinęs sąlygas taip, kad įgytų paramos tikslams priešingą pranašumą (nenustatė Galimai neteisėtų sąlygų gauti paramą nustatymo metodikos, patvirtintos žemės ūkio ministro 2014 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. 3D-889 (toliau – ir Metodika) 5.2 punkte nurodytos sąlygos); Agentūra nevertino geografinio ir ekonominio ryšių kriterijų, kaip nurodyta Metodikoje. Atsakovas pateikė į bylą patikros ataskaitą, kurioje matyti, kad buveinės vietoje realiai ekonominė veikla negali būti vykdoma. Be to, šioje vietoje registruotos ir kitos kelios įmonės. Taip pat teismo posėdžio metu pareiškėjo vadovas paaiškino, kad veiklą vykdo (organizuoja) Kaune, pagal veiklos pobūdį patalpos nėra būtinos. Kaip nurodė pareiškėjas, buveinės adresu galėjo pasirinkti ir (duomenys neskelbtini) Pateiktoje į bylą panaudos sutartyje nėra numatytas statinio ar sklypo sutvarkymas taip, kad tiktų naudoti veiklai. Pareiškėjas panaudos sutartį sudarė prieš pat paraiškos pateikimą (2018 m. lapkričio 23 d., paraiška pateikta 2018 m. lapkričio 29 d.). Visos šios aplinkybės rodo dirbtinai kuriamą sąlygą apie veiklos vietą (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje. Todėl Agentūra pagrįstai konstatavo kad pareiškėjas dirbtinai kūrė sąlygas paramai gauti.

16. Teismas pažymėjo, kad Metodika skirta rizikai vertinti (pačios Agentūros veiklai organizuoti). Nors skundžiamame sprendime tiesiogiai neįvardinta, matyti, kad vertintas geografinis ryšys (nustatyta, kad tuo pačiu adresu registruotos šešios įmonės). Metodika negali būti aiškinama kaip apribojanti Agentūros galimybes kontroliuoti sąlygų dirbtinumą, nes tokia jos pareiga išplaukia iš Reglamento 60 straipsnio.

17. Teismas nurodė, kad aplinkybė, jog atsakovas po paramos suteikimo galėjo kontroliuoti projekto eigą, nepanaikina Agentūros teisės ir pareigos vertinti paraiškas ir dar iki projekto patvirtinimo imtis priemonių, kad parama nebūtų išmokėta. Pirma, esant požymių, kad deklaruojama veiklos vieta yra nurodoma dirbtinai, būtų apsunkinta efektyvi kontrolė. Antra, akivaizdu, kad vėlesnis paramos susigrąžinimas (jeigu to prireiktų) iš naujai įregistruotos ir turto neturinčios įmonės būtų apsunkintas. Taigi susidariusioje padėtyje svertai nepagrįstai pasikeistų Agentūros ir tuo pačiu viešojo intereso nenaudai.

18. Teismas vertino, kad priimdama skundžiamą sprendimą, Agentūra paaiškino, kodėl mažino paraiškos vertinimą 15 balų, nurodė patikros metu nustatytas aplinkybes, rėmėsi teisės normomis, adresatui iš jo turinio nebuvo kliūčių suprasti jo turinį, t. y. Sprendimo turinys atitinka motyvų išdėstymo adekvatumo, aiškumo ir pakankamumo reikalavimus. Todėl Sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Teismas nenustatė pagrindų panaikinti Sprendimą, taip pat netenkino ir prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

III. 19. Pareiškėjas UAB „MovingCare“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkinti.

20. Pareiškėjo nuomone, Agentūros Sprendimas prieštarauja VAĮ 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintam įstatymo viršenybės principui, 2 punkte įtvirtintam objektyvumo principui, 8 straipsnio 1 daliai, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad Agentūra turėjo pagrindą sumažinti Paraiškos atrankos balus. Įmonės veikla registruota adresu (duomenys neskelbtini) kadangi siekiama vykdyti ūkinę komercinę veiklą būtent šioje savivaldybės teritorijoje. Tai, kad šioje savivaldybės teritorijoje yra didesnis nedarbo lygis, niekaip nesudaro pagrindo spręsti, jog sąlygos sukurtos dirbtinai. Priešingai, aplinkybės, kad įmonės teritorijoje nedarbo lygis yra didesnis 4 ir daugiau procentinių punktų už bendrą Lietuvos vidurkį, suponuoja tai, jog pareiškėjui turėjo būti skirti 15 balų pagal Taisyklių 42.2.1 papunktį.

21. Pareiškėjas teigia, kad teismui nebuvo jokio pagrindo padaryti išvados, jog pareiškėjui nebuvo svarbi registracijos (veiklos) vieta ir, kad ateityje nebus įdarbinti darbuotojai (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje. Pareiškėjo atstovas (akcininkas ir direktorius) 2020 m. spalio 8 d. vykusio teismo posėdžio metu paaiškino kodėl buvo svarbi įmonės deklaruota vieta adresu (duomenys neskelbtini), o ne jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresas ((duomenys neskelbtini) t. y. pareiškėjo atstovas paaiškino, kad įmonės veiklos adresas buvo svarbus būtent veiklos vykdymui. Pareiškėjas teigia pateikęs įrodymų, kad ir kitose savivaldybėse nedarbo lygis buvo didesnis už vidutinį bedarbių procentą (7,9) daugiau nei 4 procentiniais punktais. Nedarbo lygis ir Kelmės rajono savivaldybėje atitiko atrankos kriterijus – 2017 m. buvo daugiau nei 5 procentiniais punktais didesnis už vidutinį bedarbių procentą. Todėl turint tikslą gauti dirbtinai papildomų atrankos balų, įmonė galėjo būti registruojama vadovo, kuris yra ir įmonės akcininkas, deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Įmonės buveinė buvo pasirinkta (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje, kadangi būtent šiame regione buvo ketinama vykdyti veiklą bei ši vieta dėl planuojamos vykdyti veiklos buvo strategiškai patogi, minėtu adresu buvo ketinama laikyti iš suteiktos paramos įsigytas transporto priemones. Šių aplinkybių teismas tinkamai neįvertino ir neturėjo pagrindo daryti išvados, jog įmonės registracijos vieta pareiškėjui nėra svarbi, nes realiai veikla nebūtų susijusi su konkrečia teritorija.

22. Pareiškėjas pažymi, kad pagal Taisyklių 23 punktą, tik gavus paramą ir pradėjus vykdyti verslo planą (ne vėliau kaip per 9 mėn.), turės būti sukurtos darbo vietos. Pareiškėjas Paraiškoje nurodė ir patvirtino, jog kontrolės laikotarpiu įsipareigoja sukurti dvi darbo vietas. Todėl teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad ateityje (po paramos skyrimo) pareiškėjas neįgyvendins projekto ir nepagrįstai sprendė, kad nebūtų pasiekti projekto tikslai – darbo vietų kaimo vietovėje sukūrimas. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas būtų fiktyviai kreipęsis dėl paramos suteikimo, t. y. būtų siekęs gauti tik finansinės naudos, neketindamas vykdyti ūkinės komercinės veiklos ir įgyvendinti projekto tikslų.

23. Pareiškėjas teigia, kad atsižvelgiant į Taisyklių 20.12.2 punkto nuostatas, pareiškėjas mobiliąsias paslaugas gali teikti visoje Lietuvoje. Teismo posėdžio metu buvo išsakyti argumentai, jog įmonės registracijos vieta aktuali ir todėl, kad ekonominės veiklos nevykdymo laikotarpiu įmonės buveinės teritorijoje bus saugomi iš paramos lėšų įgyti automobiliai. Tačiau teismas šių aplinkybių tinkamai neįvertino.

24. Pareiškėjas nurodo, kad aplinkybė, jog pareiškėjo registracijos adresas sutampa su kitų subjektų, kurių pareiškėjas nepažįsta ir neturi jokių sąsajų, negalėjo būti pagrindu daryti išvadą, kad pareiškėjas dirbtinai sukūrė lengvatų gavimo sąlygas. Pareiškėjas negali būti laikomas atsakingu už tai, kad patalpų savininkas leido jam priklausančiame turte registruoti kitų įmonių buveinių adresus. Nėra teisės aktų, ribojančių juridinių asmenų teisę įregistruoti savo buveinę tuo pačiu adresu. Nėra argumentų, kaip pareiškėjo buveinės registracijos adresas galėjo daryti įtaką pareiškėjo įgyvendinamam projektui, kai pareiškėjas teiks mobiliąją ekonominę paslaugų veiklą. Taisyklės reikalauja, kad pareiškėjai turi teisėtai disponuoti patalpomis ir patalpų valdymo faktą išviešinti – įregistruoti VĮ Registrų centre. Tai buvo padaryta ir pareiškėjas Taisyklėse numatytas sąlygas atitiko (ir atitinka) – patalpas valdė / valdo teisėtai, panaudos sutarties pagrindu. Taip pat pareiškėjas nesutinka su išvadomis dėl įmonės patalpų ir teritorijos netinkamumo ar nepritaikymo veiklai pagal projektą.

25. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad jis nekūrė, nederino ir neatliko jokių dirbtinų sąlygų Paraiškai tenkinti. Metodikos 5.2 papunktyje yra pateiktas galimai neteisėtų sąlygų paramai gauti apibrėžimas – fizinių arba juridinių asmenų tarpusavyje ir (arba) su trečiaisiais asmenimis sąmoningai derinimas sąlygų, kuriomis gali būti siekiama įgyti paramos tikslams prieštaraujantį pranašumą. Agentūra, konstatuodama galimai neteisėtas sąlygas paramai gauti, turi įvertinti pagrindinių rizikos kriterijų ir juos papildančių aplinkybių visumą (Metodikos 1 priedo 1 ir 2 lentelės), įvertindama objektyvius ir subjektyvius elementus, nurodytus Metodikos 6 punkte (Metodikos 8 p.). Agentūra Sprendime šių kriterijų – projekto (projektų) įgyvendinimo vieta (geografinis ryšys); projekte (projektuose) numatyta vykdyti arba vykdoma veikla (ekonominis ryšys); susiję asmenys, susiję projektai, partnerinės įmonės (teisinis ir (arba) asmeninis ryšys); projekto funkcinis nesavarankiškumas (funkcinis ryšys); objektyviųjų, subjektyviųjų elementų), neanalizavo, nenurodė juridinių asmenų tarpusavyje ir (arba) su trečiaisiais asmenimis sąmoningai derintų sąlygų, tačiau vis tiek konstatavo, kad pareiškėjas dirbtinai (formaliai) sukūrė sąlygas. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką būtent Agentūra privalo surinkti įrodymus, kurie aiškiai, neprieštaringai įrodytų pareiškėjų padarytus pažeidimus, nes priešingu atveju tie pažeidimai laikytini menamais (pvz., 2013 m. spalio 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-1229/2013). Teismas laikydamas, kad Agentūros Sprendimas yra pagrįstas, nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos, nes sprendimą grindė menamais pareiškėjo pažeidimais. Sprendimas grindžiamas prielaidomis ir interpretacijomis, kurios nėra teisingos ir pagrįstos, todėl neteisėtas.

26. Atsakovas Agentūra atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

27. Agentūra sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis. Agentūros nuomone, įmonės registracijos vieta buvo pasirinkta sąmoningai, nors pareiškėjas ir teigia priešingai, Pareiškėjas kūrė ir derino sąlygas, planuodamas gauti paramą, kadangi dėl įmonės buveinės registracijos adreso (duomenys neskelbtini), kuriame nedarbo lygis 2017 m. viršija vidutinį nedarbo lygį 4 ir daugiau procentinių punktų, tikėtina, būtų gavęs 15 atrankos kriterijų balų daugiau, kurie ir būtų lėmę, kad būtų skirta parama. Todėl Agentūra pagrįstai priėmė sprendimą nesuteikti papildomų 15 atrankos balų pareiškėjui. Agentūra pažymi, kad neteigė, jog pareiškėjas apskritai neketino vykdyti veiklos, tačiau konstatavo, kad įmonės buveinės registracijos adresas yra tik formalus, nes registracijos adresu nebuvo jokių tinkamų sąlygų planuojamai veiklai vykdyti. Pareiškėjo atstovo patvirtinimas teismo posėdžio metu, jog šiuo metu įmonė veiklą vykdo Kaune, kaip tik parodo, kad pareiškėjo buveinės adresas (duomenys neskelbtini) parinktas tik deklaratyviai ir formaliai, siekiant gauti papildomus 15 atrankos balų. Reglamento 60 straipsnyje yra pasisakoma apie dirbtinai sukurtas lengvatų gavimo sąlygas. Lengvatos suprantamos kaip papildomi 15 atrankos balų, kuriuos pareiškėjas gavo dėl to, kad įmonės buveinę įregistravo adresu (duomenys neskelbtini) Paraiškos VII skyriaus „Pareiškėjo įsipareigojimai“ 29 klausime „Ar įsipareigojate užtikrinti, kad iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos nebus sukurtos neteisėtos gauti paramą sąlygos, kaip nurodyta Taisyklių 23.21 papunktyje“ pareiškėjas atsakė „Taip“. Todėl pareiškėjas jokių sąmoningų sąlygų kurti negalėjo nei prieš Paraiškos pateikimą, nei įgyvendindamas projektą, nei iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos. Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities prioritetas – skatinti socialinę įtrauktį, skurdo mažinimą ir ekonominę plėtrą kaimo vietovėse (Taisyklių 6 p.). Šių tikslų projektu siekta nebuvo ir nebūtų pasiekta, o Agentūra turi pareigą užtikrinti, kad Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos biudžetų lėšos būtų panaudotos sąžiningai bei užkirsti kelią neteisėtoms veikoms.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 28. Byloje kilo ginčas dėl Agentūros Sprendimo ir atsakovo įpareigojimo iš naujo įvertinti pareiškėjo Paraišką bei spręsti dėl paramos pagal pateiktą paraišką skyrimo teisėtumo ir pagrįstumo.

29. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teisės taikymu bei aiškinimu, teigia, jog dėl nurodytų pažeidimų skundžiamas teismo sprendimas negali būti pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu.

30. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

31. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas pareiškėjo skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo byloje reikšmingas faktines aplinkybes, pritaikė ginčui aktualias teisės normas, todėl teisėjų kolegija iš naujo pirmosios instancijos teismo motyvų nebekartoja, pasisako tik tais aspektais, kuriais atsakant į apeliacinio skundo argumentus papildomos sprendime padarytos išvados.

32. Bendros Europos Sąjungos žemės ūkio politikos išlaidų, įskaitant kaimo plėtros išlaidas, finansavimo taisykles nustato Reglamentas Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 352/78, (EB) Nr. 165/94, (EB) Nr. 2799/98, (EB) Nr. 814/2000, (EB) Nr. 1290/2005 ir (EB) Nr. 485/2008 (Reglamentas). Reglamento 60 straipsnyje nustatyta, kad nedarant poveikio jokioms specialiosioms nuostatoms, žemės ūkio sektorių teisės aktais numatytos lengvatos negali būti taikomos fiziniams arba juridiniams asmenims, jei nustatoma, kad jie, prieštaraudami šio reglamento tikslams, dirbtinai sukūrė tokių lengvatų gavimo sąlygas.

33. Reglamentas 1305/2013 dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis nustato tikslus, prie kurių įgyvendinimo turi prisidėti kaimo plėtros politika, ir atitinkami Sąjungos kaimo plėtros prioritetai. Šio reglamento 4 straipsnyje įtvirtinti kaimo plėtros strateginiai tikslai, c) punkte nurodyta, kad siekiama užtikrinti subalansuotą teritorinę kaimo ekonomikos ir bendruomenių plėtrą, be kita ko, kurti darbo vietas ir jas išlaikyti.

34. Taisyklių 6 punkte nurodyta, kad Programos priemonės veiklos srities prioritetas – skatinti socialinę įtrauktį, skurdo mažinimą ir ekonominę plėtrą kaimo vietovėse. Pagal 7 punktą, priemonės veiklos srities tikslinė sritis – veiklos įvairinimo, mažųjų įmonių kūrimo ir plėtojimo, taip pat darbo vietų kūrimo lengvinimas. Atranka atliekama Administravimo taisyklių nustatyta tvarka, 42 punkte nustatyti atrankos kriterijai (Taisyklių 40 p.). Vienas iš jų (Eil. Nr. 2.1) nustato, kad tuo atveju, kai projektas įgyvendinamas savivaldybėje, kurioje 2017 m. vidutinis metinis bedarbių procentas nuo darbingo amžiaus gyventojų yra 4 ir daugiau procentinių punktų didesnis už bendrą Lietuvos vidurkį, skiriama 15 balų.

35. Pagal Administravimo taisyklių 49 punktą Agentūra atlieka paramos paraiškų atrankos vertinimą ir sugrupuoja paramos paraiškas pagal paramos paraiškų atrankos balų skaičių. Paramos paraiškos atrankos vertinimui naudojama 100 atrankos balų sistema. Pirmumas teikiamas paramos paraiškai, kuriai skirtas didesnis balų skaičius. Vadovaujantis šių taisyklių 53 punktu, paraiškos, kurioms pagal suteiktus atrankos kriterijų balus nepakanka žemės ūkio ministro įsakymu skirtos paramos sumos, mokėjimo agentūros sprendimu atmetamos – nevertinamas jų tinkamumas, jos neteikiamos svarstyti projektų atrankos komitetui. Apie priimtą sprendimą atmesti paramos paraišką Agentūra informuoja pareiškėją, nurodydama atmetimo priežastį. Paramos paraiškų pirmumo eilė sudaroma įvertinus visų to paties kvietimo metu gautų paramos paraiškų atitiktį atrankos kriterijams pagal paramos paraiškoje, prie jos pridedamuose dokumentuose ir registruose esančią informaciją (Administravimo taisyklių 50 p.).

36. Pareiškėjo pateiktoje Paraiškoje nurodyta, kad projekto metu bus įdarbinti nauji darbuotojai, kurie gyvena kaime. Verslo plane nurodyta, kad bus investuojama į transporto priemonių su įranga įsigijimą, planuojama sukurti pramogų ir poilsio organizavimo paslaugas teikiančią įmonę bei aprūpinti ją reikiamu transportu, tačiau nedetalizuota kur ir kokiu tikslu bus naudojamas ilgalaikis turtas. Pareiškėjo Paraiškoje ir verslo plane, kaip nustatyta, tik labai abstrakčiai nurodytas veiklos pobūdis (pramogų ir poilsio organizavimo paslaugos), neatskleista jos ryšio su poreikiu įsigyti turtą (automobilius) projekto lėšomis, nėra aiškaus ryšio tarp automobilių įsigijimo ir darbo vietų sukūrimo kaime.

37. Byloje taip pat nustatytos faktinės aplinkybės, kad realiai pareiškėjas vykdo veiklą Kaune, ten įdarbinti ir darbuotojai; ekonominei veiklai vykdyti pastatas „<...> yra giliau nuo kelio apaugęs medžiais ir krūmais vizualiai įvertinus matosi, kad seniai apleistas ir nenaudojamas daugybę metų“; sklypas su pastatu nuo kelio atskirti borteliu, kas apsunkina privažiavimą; teritorija nėra saugoma ar aptverta tvora, namas negyvenamas; panaudos sutartyje nėra numatytas statinio ar sklypo sutvarkymas taip, kad tiktų naudoti veiklai; panaudos sutartį pareiškėjas sudarė prieš pat Paraiškos pateikimą (2018 m. lapkričio 23 d., paraiška pateikta 2018 m. lapkričio 29 d.); pirmosios instancijos teisme posėdžio metu pareiškėjo vadovas patvirtino, kad veiklą vykdo (organizuoja) Kaune ir pagal veiklos pobūdį patalpos nėra būtinos, o teikiant Paraišką buveinės adresu galėjo pasirinkti ir (duomenys neskelbtini); tuo pačiu adresu registruotos ir kitos kelios įmonės.

38. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos faktinės aplinkybės (nutarties 36–37 p.) patvirtina ginčo aplinkybę, kad pareiškėjas dirbtinai kūrė sąlygas tinkamiems projektų atrankos kriterijams gauti dėl įmonės registracijos vietos rajone ((duomenys neskelbtini)). Įmonės buveinės registracijos adresas (duomenys neskelbtini) pareiškėjui buvo reikalingas tik tam, kad būtų gauti papildomi atrankos balai, turintys įtakos paramos gavimui. Dėl įmonės buveinės registracijos adreso (duomenys neskelbtini), kuriame nedarbo lygis 2017 m. viršija vidutinį nedarbo lygį 4 ir daugiau procentinių punktų, pareiškėjas siekė gauti 15 atrankos kriterijų balų daugiau, kurie ir galėjo lemti paramos skyrimą. Aptartų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija pritaria tiek pirmosios instancijos teismo, tiek Agentūros padarytai išvadai, kad įmonės buveinės registracijos adresas, nesant jokių tinkamų sąlygų juo vykdyti planuojamą veiklą, yra tik formalus. Tokiu būdu Priemonės tikslai – darbo vietų sukūrimas kaime – nebūtų pasiekti, nes realiai pareiškėjo veikla nebūtų susijusi su konkrečia teritorija ir veiklos pobūdis nebūtų toks, kad atsirastų poreikis įdarbinti vietos darbuotojus.

39. Duomuo apie juridinio asmens buveinę (jo adresas) yra vienas esminių Juridinių asmenų registro duomenų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.66 str. 1 d. 4 p.). Juridinio asmens buveine laikoma ta vieta, kurioje yra nuolatinis jo valdymo organas. Juridinio asmens buveinė apibūdinama nurodant patalpų, kurioje yra buveinė, adresą (Civilinio kodekso 2.49 str. 1 d.). Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija kritiškai vertina apeliacinio skundo argumentus, kad pareiškėjui pagal projektą teikiant mobiliąsias paslaugas visos Lietuvos teritorijoje, įmonės registracijos buveinės adresas yra ne itin svarbus, kadangi minėtas adresas yra reikalingas tik ekonominės veiklos nevykdymo laikotarpiu.

40. Bylos duomenys (2019 m. gegužės 10 d. rašto Nr. 190510/1 5 p., 2019 m. rugpjūčio 28 d. atsakymas) taip pat patvirtina, kad pareiškėjas sąmoningai Agentūrai teikė klaidingą informaciją apie įmonės buveinę, nurodydamas informaciją, neatitinkančią tikrovės – „Teritorija aptverta, saugoma, gyvenamajame name pastoviai būna žmonės“, „<...> priėmėme sprendimą laikinai demontuoti infrastruktūrą, iki kol gausime atsakymą dėl pretenduojamos paramos <...>“, kuri buvo paneigta Agentūros 2019 m. rugpjūčio 9 d. atliktos patikros rezultatais (namas negyvenamas, apaugęs medžiais ir žolėmis, teritorija netvarkyta, neaptverta, nesimatė net tvoros buvimo požymių, nenaudojamas daug metų, be to, biurui yra netinkamas, neturi nieko bendro su numatyta vykdyti veikla). Taigi aptariamos aplinkybės paneigia apeliacinio skundo argumentus, kad įmonės registracijos vieta nebuvo pasirinkta sąmoningai ir patvirtina pareiškėjo nesąžiningą elgesį, kuriuo buvo siekiama tik įgyti pranašumą kitų pareiškėjų atžvilgiu.

41. Teisėjų kolegijos vertinimu, Agentūra laikėsi teisės aktuose nustatytų procedūrų bei priimdama sprendimą užtikrino individualaus administracinio sprendimo reikalavimus, nustatytus VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje (2014 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. XII-1317 redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 1 d.) – Sprendimas buvo pagristas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis.

42. Kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str. 7 d.) turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 81 straipsnis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).

43. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi pareiškėjo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą minėtais procesiniais aspektais, konstatuoja, kad teismas šių taisyklių laikėsi. Vien tai, kad pareiškėjas įrodymus galbūt vertina kitaip ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, laikydamas jas formaliomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas.

44. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas pareiškėjo skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes, bei padarė pagrįstas išvadas, kad pareiškėjo projektas nepasieks tų tikslų, kurie buvo nurodyti Paraiškoje ir verslo plane, o atlikti veiksmai prieš Paraiškos pateikimą tik įrodo, kad pareiškėjas elgėsi nesąžiningai ir siekė įgyti pranašumą kitų pareiškėjų atžvilgiu, todėl pareiškėjo skundžiamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti nėra teisinio pagrindo.

45. Apibendrindama nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmetęs pareiškėjo skundą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Pirmosios instancijos teismas nustatė visas ginčui išspręsti reikšmingas aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialiosios bei proceso teisės normas. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti ar keisti. Todėl teisėjų kolegija, iš esmės pritardama teismo padarytoms išvadoms, sprendime išdėstytų motyvų nekartoja iš naujo, bei neaptarinėja kitų apeliacinio skundo argumentų, kurie neturi reikšmės bylos išsprendimui, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą, o apeliacinį skundą atmeta (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.). Atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, nėra pagrindo tenkinti ir jo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „MovingCare“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė

Skirgailė Žalimienė