03edcea6-e416-486e-bcba-3970f7ba74ad · Skuodo rajono apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1-3-995/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17953-2016-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.10.1.; 1.2.4.1.1; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.1.2; 2.3.6.4.2 (S) SKUODO RAJONO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. vasario 8 d.Skuodas Skuodo rajono apylinkės teismo teisėja Vaida Railienė, sekretoriaujant Šarūnui Dargiui, Loretai Liaučienei,dalyvaujant prokurorams Renatui Milašiui, A. S.,nukentėjusiajam G. S., jo atstovei advokatei Virginijai Pargaliauskienei,kaltinamajam J.

N., jo gynėjai advokatei J. P.,vieÅ¡ame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje J. N., gimęs 1993-06-05, Skuodo m., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, profesinio iÅ¡silavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalyje. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė:

Kaltinamasis J. N. sunkiai sužalojo žmogų.Kaltinamasis J. N. 2016-04-15, apie 01.00 val., aikÅ¡telėje prie (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto su nukentėjusiuoju G. S. metu, ne mažiau kaip penkis kartus koja spyrė nukentėjusiajam G. S. į pilvÄ ir kitas kÅ«no vietas, tokiais veiksmais padarydamas nukentėjusiajam G. S. - pilvo sumuÅ¡imÄ su poodine kraujosruva kairėje paÅ¡onėje, dviem blužnies plyÅ¡imais ir nukraujavimu į pilvo ertmę, dėl ko nukentėjusiajam G. S. buvo atlikta laparotopija bei paÅ¡alinta blužnis, – tai yra sunkų sveikatos sutrikdymÄ (Sveikatos sutrikdymo masto taisyklių 6.11 punktas).Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis J.

N. savo kaltę pripažino iÅ¡ dalies. Jis teigdamas, kad 2016-04-15, apie 01.00 val., aikÅ¡telėje prie (duomenys nesklebtini), namo, Skuodo m., asmeninio konflikto su nukentėjusiuoju metu gulinčiam G. S. spyrė tik į kojas, jam į pilvÄ nespyrė, todėl pastarojo patirtas sužalojimas negalėjo bÅ«ti jo spyrių į kojas pasekmė. Nurodė, kad 2016-04-15, apie 19.00 val., jis kartu su G. G., V. P., G. S., J. N. nuvažiavo iki kavinės „Pas Nerijų“, Skuodo m., ten pavalgė, žaidė biliardÄ .

Kavinėje pabuvo beveik iki 22.00 val. Jis kavinėje iÅ¡gėrė vienÄ 0,5 l bokalÄ alaus. Išėję visi iÅ¡ kavinės, važinėjosi po Skuodo m., parduotuvėje „IKI“ G. S., G. G. ir V. P. nusipirko dar alkoholinių gėrimų, o jis su nukentėjusiojo G. S. vaiku pasiliko automobilyje. Po to, jie visi nuvažiavo iki G. S. namų, ten paliko nukentėjusįjį su vaiku, o patys iÅ¡važiavo pasivažinėti po miestÄ . Po to, turgaus aikÅ¡telėje sutiko M. B., kurį kartu pakvietė pasilinksminti.

M. B. paliko automobilį prie savo namų, persėdo į G. G. vairuojamÄ automobilį, ir vėl važinėjosi po Skuodo miestÄ . Kai sustojo prie parduotuvės „Norfa“ Å¡alia esančios aikÅ¡telės, Dariaus ir Girėno g., Skuodo m., atėjo G. S.. IÅ¡ pradžių viskas buvo gerai, kol G. S. nepradėjo konfliktuoti. G. S. pradėjo blaÅ¡kytis, kelis kartus skambino sutuoktinei, lipo iÅ¡ automobilio. Jam bestovint lauke, už automobilio, o G. S., V. P., G. G. ir M. B. stovint automobilio priekyje, jis pamatė, kad kažkas G.

S. padavė dvi tuščias stiklines, o kadangi pastarasis jau buvo labai neblaivus, pradėjo gerti iš tų tuščių stiklinių, todėl visi pradėjo juoktis iš jo, po ko G. S. atsisuko į jį, parodydamas kumštį. Jam nubėgus į automobilio priekį, jį G. S. vydamasis, griebė už nugaros, po to pats nugriuvo. Tada jis kokius penkis kartus spyrė nukentėjusiajam per kojas. Jam bespardant nukentėjusįjį, G. S. gulėdamas ant žemės, mojavo rankomis, todėl jis jam liepė nusiraminti.

Po to, nukentėjusysis atsistojo, ir pradėjo koneveikti necenzūriniais žodžiais jo draugę. Nenorėdamas klausytis nukentėjusiojo, jis įlipo į automobilį, o paskui jį ir G. S.. G. S. automobilyje niekam nesakė, kad jam kas nors skaudėtų, jis toliau ramiai vartojo alkoholinius gėrimus. Teigia, kad šio konflikto metu                                    G. S. buvo agresyviai nusiteikęs, todėl jam ir spyrė per kojas, kad jis nusiramintų.

                                 G. S., pavartojęs alkoholinių gėrimų, nebesiorientuoja aplinkoje, darosi nevaldomas, todėl toks jo elgesys jam yra atsibodęs, todėl nusprendė jį pamokyti. Teigia, kad nukentėjusysis galėjo būti sužalotas, kai įvykio metu, būdamas labai neblaivus griuvinėjo, matė, kad jis eidamas krito ant geležinkelio bėgių, arba sužalotas galėjo būti vėliau, po to, kai jis su G. G., V. P. ir M.

B. parvežė jį, ir M. B. bei V. P. nukentėjusįjį paliko prie medžio (parodė nuotrauka Nr. 4), netoli nukentėjusiojo namų. Ligoninėje pas nukentėjusįjį nebuvo, skambino jam, tačiau jis jam iÅ¡kart pasakė, kad ketina kreiptis su pareiÅ¡kimu dėl jo sveikatos sužalojimo į policijÄ . Kodėl atsisakė duoti parodymus ikiteisminio tyrimo metu, nežino. Mano, kad nukentėjusiojo praÅ¡oma priteisti suma yra per didelė, jis nesugebėtų tiek sumokėti nukentėjusiajam, nes jis nedirba, registruojasi darbo biržoje, nei kilnojamojo, nei nekilnojamojo turto neturi, gyvena kartu su mama.Nukentėjusysis G.

S. parodė, kad kaltinamasis iki įvykio buvo jo draugas. 2016 m., įvykio datos tiksliai neprisimena, jis su draugais J. N., V. P., G. G. susitarė vykti į kavinę „Pas Nerijų“, Skuodo m., pažaisti biliardo, kavinėje vartojo alkoholinius gėrimus. Tik G. G. alkoholinių gėrimų nevartojo, nes vairavo automobilį. Po to pažaidę biliardÄ , nusprendė pratęsti linksmybes, ir apie 19.00 val. iÅ¡vyko iÅ¡ kavinės. Išėję iÅ¡ baro dar parduotuvėje nusipirkę gėrimų, nuvažiavo į aikÅ¡telę prie turgaus, esančiÄ Skuodo m.

Kadangi jis tÄ vakarÄ buvo su savo vaiku, palaukęs iÅ¡ darbo grįžtančios sutuoktinės, nuvežė savo nepilnametį sÅ«nų į namus, o pats išėjo su draugais. Automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, prie turgaus, sutiko                             M. B., kuris atvyko su savo automobiliu, o po to palikęs automobilį, prisijungė prie jų. Jam bebÅ«nat su draugais, apie 23-23.30 val., jam paskambino jo sutuoktinė S. S. ir paprašė grįžti namo.

Jis kurį laikÄ pabuvęs namuose, susiskambino su V. P. ir pakvietė vėl susitikti. Tada visi kartu G. G., V. P., M. B. ir J. N. važinėjosi po Skuodo m., o vėliau nuvyko į tÄ vietÄ , prie geležinkelio, kur ir buvo J. N. sumuÅ¡tas, tiksliai vietos nurodyti negali, nes neprisimena dėl savo neblaivumo. TÄ vakarÄ alkoholinius gėrimus vartojo tiek automobilyje, tiek aikÅ¡telėje, prie geležinkelio. Automobilio gale sėdėjo jis kartu su J. N.,                                      ir M.

B., G. G. sėdėjo vairuotojo vietoje, V. P. - keleivio pusėje. Kiek prisimena, jis kažkÄ pasakė J. N. apie jo draugę, iÅ¡vadino jÄ necenzÅ«riniais žodžiais. J. N. tai nepatiko, todėl tarp jų įvyko konfliktas. Po to, jis iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir apvirto. Tuo metu iÅ¡ automobilio iÅ¡lipo ir J. N., galbÅ«t jis dar kažkÄ jam pasakė. Kai jis apvirto, J. N., eidamas ratu, jam keletÄ kartų, gal apie keturis ar penkis, spyrė į kojas, kliuvo taip pat ir į pilvÄ . Mano, kad, esant tamsiam paros metui, J.

N. galėjo nepastebėti, kad spiria jam į pilvÄ . Pamena, kad                                  J. N. buvo piktas ir agresyviai nusiteikęs. Jis gulėdamas, bandė iÅ¡vengti kaltinamojo smÅ«gių, prisidengdamas rankomis. Kiek prisimena, J. N. jo klausė, ar jam patinka bÅ«ti spardomam.                         J. N. jam gulinčiam spardė nuo pilvo srities iki kojų apačios, sudavė gal keturis ar penkis smÅ«gius.

Tvirtina, kad J. N. jam spyrė ne vienÄ kartÄ , nes jis (kaltinamasis) atsitraukdavo, ir vėl sugrįždavo įspirti. Kai jį spardė J. N., jis gulėjo ant nugaros, iÅ¡ dalies ant deÅ¡inio Å¡ono, Å¡iek tiek susirietęs. Nuo suduodamų smÅ«gių skausmo nejautė, galbÅ«t dėl to, kad buvo neblaivus. Po konflikto su J. N. vėl įsėdo į automobilį, kÄ kalbėjo automobilyje neprisimena. Pamena, kad iÅ¡ automobilio buvo iÅ¡lipęs, norėdamas nueiti į tualetÄ , o nusprendęs parÅ«kyti, apvirto, bet mano, kad nuo apvirtimo, jis negalėjo susižaloti.

Po kurio laiko, apie 1.00 val., dėl savo neblaivumo tiksliai neprisimena, G. G. su kitais draugais jį patį pirmÄ parvežė namo, iÅ¡leido netoli jo gyvenamosios vietos, atstumas nuo jo iÅ¡lipimo iÅ¡ maÅ¡inos vietos iki namų buvo apie 20 metrų. Automobilyje nebesipyko, tiksliai grįžimo aplinkybių neprisimena. Prisimena, kad po įvykio, jam begulint ligoninėje, J. N. jam pasakojo, kad jį ir M. B. mušė, tačiau jis pats neprisimena, kad M. B. bÅ«tų jį mušęs ar sudavęs kur nors smÅ«gius.

Kadangi buvo neblaivus, jis nebesugebėjo pareiti iki savo namų, miegojo Å¡alia namų, gal ant žolyno, gal savo namo, kuriame gyvena, laiptinėje. Pamena, kad jis atsikėlė laiptinėje, trečiame aukÅ¡te, o gal ir prie savo namų durų, paryčiais, buvo be Å¡lepečių, neturėjo ir mobilaus ryÅ¡io telefono, tačiau kitÄ dienÄ telefonÄ surado ir jo žmonai atvežė G. G.. Jam einant namo, jį niekas sumuÅ¡ti ar pats susižeisti negalėjo, nes Å¡alia namų nėra tokios vietos, kur bÅ«tų galima taip nuvirsti, kad plyÅ¡tų blužnis.

Jam grįžus į namus, pasidarė labai bloga, tuomet iÅ¡sikvietė medicinos pagalbÄ , po ko buvo nuvežtas į Skuodo m. priimamÄ jį skyrių, po to - į ligoninę Klaipėdoje, kur jam buvo padaryta blužnies paÅ¡alinimo operacija. Teigia, kad ant jo kairės kojos buvo nedidelė kraujosruva, visÄ kÅ«nÄ skaudėjo, tačiau jis gydytojams jos neparodė, nes jam labai skaudėjo pilvÄ . Kaltinamasis pas jį atvažiavęs nebuvo, jo neatsiprašė. Kadangi dėl sužalojimo jis buvo iÅ¡tiktas Å¡oko, įvykio detalių smulkiai neprisiminė, todėl atvažiavusiems policijos pareigÅ«nams buvo nurodęs, kad jį sumušė M.

B.. Vėliau, Å¡iek tiek atsigavęs po operacijos, kaltinimus M. B. atsiėmė. Yra įsitikinęs, kad įvykio dienÄ jį spardė J. N.. Po įvykio bendravo su G. G., M. B. ir jie taip pat nurodė, kad jį spardė kaltinamasis. Civilinį ieÅ¡kinį palaiko visiÅ¡kai, praÅ¡o priteisti 10000,00 Eur neturtinės žalos, nes dėl Å¡io įvykio patyrė didelį stresÄ , skausmus, jis sužalojimo pasekmes jaučia iki Å¡iol. Dabar jaučiasi pakankamai gerai, kartais pradeda skaudėti pilvÄ , negali valgyti, tiek kiek norisi, jo imunitetas nebėra atsparus, todėl po sužalojimo jis turi sistemingai skiepytis.

Jis dėl Å¡io įvykio neteko 30 procentų darbingumo, todėl jis negalėtų dirbti darbo, kur reikėtų kelti didelius svorius. Neneigia, kad ir po įvykio nevengia vartoti alkoholinių gėrimų, nes gydytojai jam to nėra uždraudę. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas M. B. parodė, kad tiek kaltinamÄ jį, tiek ir nukentėjusįjį pažįsta, su abiem bendrauja vienodai. Pamena, kad įvykis buvo 2016 m., pavasarį, gal balandžio mėnesį, tiksliai datos neprisimena. Jis atvažiavo į turgaus aikÅ¡telę, esančiÄ Skuodo m., kur susitiko su G.

S., V. N., G. G., kurie jam pasiÅ«lė iÅ¡gerti alaus. Jis savo vairuojamÄ automobilį pasiliko, po ko, su minėtais asmenimis nuvažiavo į aikÅ¡telę, prie geležinkelio. Pamena, kad G. S. ir J. N., iÅ¡lipę iÅ¡ automobilio, pradėjo konfliktuoti, bet jis nekreipė į tai dėmesio. Ä®vykio metu G. S. buvo labai neblaivus. Po to, pamatė, kad G. S. jau guli ant žemės, o J. N. jam koja spyrė vienÄ kartÄ Ä¯ jo kojas. Pamena, kad nukentėjusysis, kai jam spyrė J. N., tuo metu buvo pusiau sėdimoje, pusiau gulamoje pozoje.

Taip pat matė, kad J. N. nuvertė neblaivų G. S., jį pastumdamas, po ko, pastarasis nugriuvo. Jo manymu, spyris nebuvo smarkus. Gal J. N. spyrė ir dar kur nors, bet buvo tamsu, ir jis visų įvykio aplinkybių nematė. Po įvykusio konflikto nukentėjusysis vėl toliau vartojo alkoholinius gėrimus. J. N. tÄ vakarÄ iÅ¡ jų visų jų buvo blaiviausias. Kitos dienos rytÄ G. G. jam parašė, kad G. S. guli Klaipėdos ligoninės reanimacijoje. Po to, sužinojo, kad G. S. buvo paÅ¡alinta blužnis.

Jis nemano, kad nuo dviejų smÅ«gių galėjo bÅ«ti tokios pasekmės. Kur tiksliai kliuvo J. N. suduoti smÅ«giai nukentėjusiajam, jis tiksliai negali pasakyti. Pabuvę aikÅ¡telėje prie geležinkelio, nuvežė G. S. namo, jį iÅ¡leido turgaus aikÅ¡telėje, kuri iki G. S. namų yra apie 500 metrų atstumu. TÄ vakarÄ , nukentėjusysis niekuo nesiskundė, ir nieko jiems nesakė. G. S., grįžęs iÅ¡ ligoninės jam sakė, kad jį sumušęs J. N.. Jis tuo negali patikėti, nes tÄ vakarÄ G.

S. J. N. spyrė du smÅ«gius, kurie, jo vertinimu, nebuvo stiprÅ«s. Jo manymu, G. S. galėjo nukristi pats nuo laiptų arba galėjo kas nors jį užpulti. Kadangi jis vienu momentu buvo išėjęs į tualetÄ , visų įvykio aplinkybių nematė ir negali detaliai iÅ¡dėstyti. Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus liudytojo M. B. parodymus                         (T. 1, b. l. 71-72), jis patvirtino juos, nurodydamas, kad jis matė, kad kaltinamasis J. N., priėjęs prie gulinčio G.

S., koja spyrė du arba tris kartus G. S. į pilvÄ ar tai į nugarÄ . Kadangi lauke buvo tamsu, aikÅ¡telė buvo neapÅ¡viesta, todėl tiksliai, kur J. N. įspyrė G. S., jis nematęs. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja G. G. patvirtino kaltinamojo, nukentėjusiojo bei liudytojo M. B. nurodytas aplinkybes apie visÄ aptariamo vakaro įvykių eigÄ , kaip ir liudytojas V. P., M. B., G. G., nukentėjusysis G. S. bei kaltinamasis J. N.. Papildomai nurodė, kad tÄ vakarÄ , jai kartu bÅ«nant su M. B., V. P., G.

S. ir J. N., aikštelėje, prie geležinkelio, J. N. ir G. S. susipyko, kaip ji supratusi, konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo įvyko dėl G. S. paduotų tuščių stiklinių. Ji matė, kad J. N. pradėjo spardyti G. S., pastarasis nugriuvo ant žemės, ir jam gulinčiam J. N. įspyrė gal keturis kartus, tačiau tiksliai pasakyti negali, nes buvo labai tamsu, be to, ji išsigando, ir nežiūrėjo kaip J. N. spardo nukentėjusįjį, todėl pasakyti tikslaus nukentėjusiajam suduotų smūgių skaičiaus ir jų lokalizacijos ji negalinti.

Tuo metu, kai J. N. spardė nukentėjusįjį, pastarasis buvo nugriuvęs, visÄ laikÄ gulėjo ant nugaros, gal truputį ant kojų ir rankų. Ji nematė, kad G. S. bÅ«tų nukritęs ant geležinkelio bėgių, jai apie tai, pasakė                                J. N., kai buvo nuėjęs parÅ«kyti. Girdėjo, kaip G. S., spardomas J. N., aimanavo, sakė, kad skauda. J. N. G. S. sudavė ne iÅ¡kart visus smÅ«gius, jį spardė per kelis kartus su pertraukomis.

Ji matė pirmÄ smÅ«gį, po ko nusisuko, kitus smÅ«gius tik girdėjo. Tuo metu, kai                                J. N. spardė nukentėjusįjį, ji parašė jo sutuoktinei S. S. SMS žinutę „tavo Giedrių spardo“, į kÄ S. S. jai atraÅ¡iusi „Mažai tegauna“. Po suduotų smÅ«gių G. S. vėl toliau vartojo alkoholinius gėrimus, rÅ«kė. Prisimena, kad G. S. tÄ vakarÄ , po įvykusio konflikto su J. N., vienÄ kartÄ užsiminė, kad jam kažkas skauda, sakė, kad kojÄ ar pilvÄ , bet greičiausiai sakė, kad skauda pilvo Å¡onai.

Pats G. S. buvo labai neblaivus, todėl kelis kartus buvo nukritęs. Tvirtina, kad tÄ vakarÄ G. S. spardė bÅ«tent J. N., o su M. B., ar su V. P., nukentėjusysis nesimušė. Kiek prisimena, gal apie 3.00 val. nakties, jie visi nuvažiavo prie turgaus, esančio Skuodo m., ir G. S. nuėjo namo. Praėjus kuriam laikui, ji nukentėjusiojo G. S. sutuoktinei S. S. parašė SMS žinutę, paklausdama, ar                   G. S. jau grįžo namo, tačiau ji nieko neatrašė.

Ryte S. S. parašė jai SMS žinutę apie tai, kad G. S. jaučiasi blogai. Kiek jai yra žinoma, tÄ rytÄ S. S. išėjo į darbÄ , o G. S. iÅ¡sikvietė medicinos pagalbÄ . Jai yra žinoma, kad G. S. savo žmonai sakė, kad namo jis grįžo ryte, kad laiptinėje jį pažadino kaimynas. Taip pat nurodė, kad                        G. S. įvykio dienÄ buvo pamatęs mobilaus ryÅ¡io telefonÄ prie Skuodo jÅ«ros, kurį ji po to, kitÄ dienÄ suradusi, atidavė G.

S. žmonai. Taip pat nurodė, kad J. N. tÄ vakarÄ alkoholinių gėrimų nei automobilyje, nei aikÅ¡telėje nevartojo.Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. P. nurodė, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis yra jo draugai. Liudytojas V. P. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus bei nurodė analogiÅ¡kas aplinkybes apie aptariamo vakaro įvykių eigÄ , kaip ir liudytojas  M. B., G. G., nukentėjusysis G. S. bei kaltinamasis J. N.. Dėl įvykio vakarÄ , kilusio tarp J. N. ir nukentėjusiojo G.

S. konflikto aplinkybių parodė, kad įvykio vakarÄ , jiems bÅ«nant automobilio aikÅ¡telėje, prie geležinkelio, tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo įvyko konfliktas. Konflikto priežastys jam nėra žinomos, tačiau kai lauke, iÅ¡lipę iÅ¡ automobilio rÅ«kė, jis pamatė, kad G. S. stumdosi su J. N., po to iÅ¡girdo G. S. dejuojant. Matė, kad J. N. spyrė nukentėjusiajam du kartus, tačiau kur buvo suduoti smÅ«giai G. S. tiksliai pasakyti negali, nes buvo po dvylikos nakties, ir lauke buvo tamsu, aikÅ¡telė nebuvo apÅ¡viesta.

Teigia, kad visas konfliktas truko apie dvi ar tris minutes. Kai J. N. spardė G. S., pastarasis gulėjo ant žemės, galimai ant Å¡ono, o J. N. stovėjo ir kojomis spardė gulintį nukentėjusįjį. G. S. buvo labai neblaivus, o J. N. buvo blaivus, ir su jais alkoholinių gėrimų nevartojo. Po konflikto, G. S. įsėdo į automobilį, ir turbÅ«t užmigo. Jis negirdėjo, kad nukentėjusysis bÅ«tų skundęsis automobilyje, kad jam kas nors skauda. Taip pat parodė, kad toje aikÅ¡telėje buvo apie tris valandas, ir visÄ tÄ laikÄ G.

S. atsidarydavo automobilio dureles, iÅ¡keldavo kojas iÅ¡ automobilio, teigia, kad tik konflikto metu buvo iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio. Jis nematė, kad G. S. bÅ«tų nepastovėjęs ant kojų, ar griuvinėtų. Po to, parvežė G. S. namo, paliko jį ne prie jo namų, o prie turgaus aikÅ¡telės. Apie nukentėjusiajam padarytÄ sužalojimÄ sužinojo kitÄ dienÄ , kai jam apie tai pasakė nukentėjusiojo žmona S. S.. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas liudytoja S. S. nurodė, kad ji yra nukentėjusiojo sutuoktinė, o kaltinamasis jų Å¡eimos bendras draugas. Parodė, kad 2016 m. pavasarį, tiksliai datos neprisimena, jos vyras laikÄ leido su draugais.

Ji tuo metu buvo darbe, o grįžus iÅ¡ darbo G. S. jai parvedė vaikÄ , jis buvo neblaivus, po to netrukus, apie 23.00 val. vėl išėjo. Ji žino, kad tÄ vakarÄ jos vyras buvo su V. P., G. G., J. N. ir M. B.. Ji ragino savo sutuoktinį grįžti namo, bet jis neklausė. TÄ vakarÄ , G. S. jai paskambinęs pasakė, kad jį spardė J. N.. Be to, naktį ji buvo gavusi ir G. G. SMS žinutę, kurioje buvo nurodyta, kad J. N. spardo jos sutuoktinį, bet į tai, ji nekreipė jokio dėmesio, nes jie tuo metu buvo draugai.

Kitos dienos rytÄ , ji apie 5.00 val. ar 6.00 val. perskaitė G. G., atsiųstÄ SMS žinutę, kurioje buvo klausiama, ar G. S. grįžo namo, po ko, atidariusi buto duris, išėjo į laiptinės aikÅ¡telę, pažiÅ«rėti, ar nėra laiptinėje jos vyro, ir trumpai žvilgterėjusi, nepamačiusi vyro, grįžo atgal į butÄ ir nuėjo miegoti. G. S. grįžo namo tik kitos dienos ryte, apie 7.00 val. ryto, jis neturėjo telefono, buvo basas, jokių sužalojimų nesimatė, tik vėliau, vyrui gulint ligoninėje pamatė, kad ant nukentėjusiojo rankos buvo apie keturių centimetrų skersmens kraujosruva, ant kojų kraujosruvų ji nematė.

Grįžus vyrui, ji nuvedusi vaikÄ Ä¯ darželį, grįžtant dairėsi, ar nepamatys, kur vyro pamesto mobilaus telefono. Rado G. S. Å¡lepetes tvarkingai padėtas prie takelio, toliau nuo jų gyvenamojo namo laiptinės. Savo vyro klausė, kur jis buvo visÄ naktį, į kÄ jai sutuoktinis atsakė, kad miegojo namo laiptinėje kol jį pažadino kaimynas, koks konkrečiai jis nežinojo. Grįžus vyrui, ji pastebėjo, kad jo striukė iÅ¡tepta dulkėmis ir įplėšta striukės rankovė. Kur G.

S. buvo tuo laiku, kai jį draugai parvežė iki ryto, jai nėra žinoma, ir jis pats jai nurodyti negalėjo, nes neprisiminė apie tai, kur buvo naktį ir nuo kada miegojo laiptinėje. TÄ pačiÄ diena, kai grįžo namo G. S., jam pasidarė blogai ir jis kreipėsi į medikus, po ko jam buvo atlikta blužnies paÅ¡alinimo operacija. Jai nukentėjusysis, po operacijos pasakojo, kad jį spardė J. N.. Papildomai nurodė, kad jos vyro sveikata po operacijos, kurios metu buvo paÅ¡alinta blužnis, blogesnė.

Jis negali kelti sunkių daiktų, skundžiasi pilvo skausmais, virškinimo sutrikimu. Jų šeimoje dirba tik ji, jos vyras G. S. registruotas darbo biržoje, ir intensyviai ieškosi darbo. 2016-04-16 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Skuodo rajono policijos komisariato kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad 2016-04-16 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Skuodo rajono policijos komisariate iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato elektroniniu paštu gautas G.

S. pareiÅ¡kimas apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ bei proceso veiksmų atlikimo protokolas, kuriame nurodyta kad 2016-04-15, apie 00.30 val., Skuodo mieste, automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, tikslaus laiko nurodyti negali, buvo sumuÅ¡tas pažįstamo J. N.. Dėl ko kilo konfliktas nurodyti negali. G. S. Å¡iuo metu yra gydomas Klaipėdos Respublikinėje ligoninėje (T. 1, b. l. 1).2016-04-16 pareiÅ¡kimo apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ proceso veiksmų atlikimo protokolu nustatyta, kad G. S. apklaustas policijos pareigÅ«nų, nurodė, kad jis 2016-04-14, apie                          00.30 val., Skuodo m., kaip vėliau iÅ¡siaiÅ¡kino, buvo sumuÅ¡tas.

Kaip vėliau iÅ¡siaiÅ¡kino, jį sumušė pažįstamas J. N., su kuriuo automobilio aikÅ¡telėje įvyko konfliktas, dėl ko įvyko konfliktas nurodyti negali (T. 1, b. l. 3-7, 16-18).2016-05-27 įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu bei fotolentelėmis nustatyta, kad, apžiÅ«rėjus įvykio vietÄ â€“ aikÅ¡telę, ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad aikÅ¡telė tęsiasi apie 500 metrų į abi puses, palei geležinkelio bėgius. AikÅ¡telės plotis apie 30 metrų.

Nuo Statybininkų g. pusės gyvenamųjų namų nėra, yra įmonių sandėliai ir administracinės patalpos.                       Už geležinkelio bėgių, ties aikštele, yra stoties skersgatvis, kuriame yra pavieniai gyvenamieji namai, Aikštelėje apšvietimas neįrengtas (T. 1, b. l. 27-31).2016-05-16 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada                       Nr. G 914/2016(03) konstatuota, kad remiantis tyrimui pateiktų nukentėjusiojo G.

S. medicininių dokumentų bei ekspertui nurodomų, teisėsaugos nustatytų bylos aplinkybių duomenimis, G. S. patyrė pilvo sumuÅ¡imÄ su poodine kraujosruva kairėje paÅ¡onėje, dviem blužnies plyÅ¡imais ir nukraujavimu į pilvo ertmę (1 litras kraujo). Sužalojimai atitinka užduotyje nurodytÄ Ä¯vykio laikÄ ir aplinkybes, gavosi nuo pilvo sumuÅ¡imo, galimai, spiriant į kairę paÅ¡onę, kur stebėta poodinė kraujosruva. G. S. padarytas blužnies plyÅ¡imas sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymÄ .

Kadangi plyÅ¡usi blužnis operacijos metu paÅ¡alinta, G. S. patirtas sužalojimas pagal Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.11 p., vertinamas, kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl blužnies netekimo nukentėjusysis prarado didelę dalį darbingumo (T. 1, b. l. 46-47).Teisiamajame posėdyje apklaustas specialistas D. V. patvirtino paminėtas iÅ¡vadas bei papildomai parodė, kad nukentėjusiojo blužnis plyÅ¡o nuo smÅ«gio, suduoto į blužnies sritį arba į kairės pusės Å¡onkaulio zonÄ .

Jeigu tiesiogiai į blužnies sritį suduodamas smÅ«gis, tai plyÅ¡ta virÅ¡utinis blužnies pavirÅ¡ius, o jeigu - į kairės pusės apatinius Å¡onkaulius, tai daugiausia įvyksta visceralinis blužnies plyÅ¡imas, kaip ir Å¡iuo nagrinėjamu atveju, nukentėjusiojo operacijos metu buvo rasti du blužnies plyÅ¡imai apatiniame pavirÅ¡iuje. Blužnis paprastai plyÅ¡ta nuo stipraus kÅ«no sukrėtimo, kaip antai kritimas iÅ¡ aukščio, eismo įvykis, sprogimo banga, kritimas nuo kopėčių, laiptų, tokių atvejų, kad blužnis plyÅ¡tų nuo griuvimo iÅ¡ savo Å«gio, pasitaiko labai retai, turi bÅ«ti ypatingos sÄ lygos, kaip pavyzdžiui, žmogaus užkritimas pilvu, kairiojo Å¡onkaulio lanku ant kokio nors iÅ¡sikiÅ¡usio, kieto buko daikto.

Å iuo atveju, tokių aplinkybių nenustatyta. Tam, kad plyÅ¡tų blužnis nereikalingas ypatingai stiprus smÅ«gis, nukentėjusiajam konstatuoti du blužnies plyÅ¡iai nerodo, kad nuo dviejų smÅ«gių plyÅ¡o blužnis, toksai sužalojimas nukentėjusiajam galėjo bÅ«ti ir nuo vieno trauminio poveikio. Nukentėjusiojo padėtis smÅ«gio sudavimo metu, labiausiai tikėtina, gulima, gulint aukÅ¡tielninku arba ant deÅ¡inio Å¡ono, gulint ant kairiojo Å¡ono sunku sužaloti. Atsižvelgiant į nukentėjusiojo paÅ¡onėje esančiÄ kraujosruvÄ , sužalojimas padarytas buku riboto pavirÅ¡iumi daiktu, todėl Å¡iuo atveju griuvimas ant geležinkelio bėgių negalimas.

Nukentėjusysis po sužalojimo galėjo jausti skausmÄ . Susikaupęs kraujas nukentėjusiojo pilvo ertmėje galėjo iÅ¡sivystyti per įvairų laikÄ , o Å¡iuo atveju - iÅ¡sivystė per keletÄ valandų, nes kaip matyti, nukentėjusysis įvykio metu buvo neblaivus, o tai skatina bei greitina vidinį kraujavimÄ . Atsižvelgiant į nukentėjusiajam suduoto smÅ«gio vietÄ , jo sumuÅ¡imo vietÄ - po kairiuoju Å¡onkauliu, nes kraujosruva (hipochondrija) užfiksuota kairės paÅ¡onės srityje, kuriÄ medicininiuose dokumentuose aprašė gydytojas chirurgas, į tai, kad kitų sumuÅ¡imų nebuvo užfiksuota, darytina iÅ¡vada, kad nukentėjusiajam buvo padarytas sužalojimas pavojingas jo gyvybei, o plyÅ¡usi blužnis, kuri buvo paÅ¡alinta operacijos bÅ«du, sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymÄ nukentėjusiajam.

Kartu jis nurodė priežastį, dėl kurios nei medicininiuose dokumentuose nei jo iÅ¡vadoje nėra nurodyti kiti, galimai tuo pačiu metu nukentėjusiajam padaryti kÅ«no sužalojimai                         (T. 2, b. l. 25-26). 2016-05-03 daiktų apžiÅ«ros protokolu bei fotolentelėmis nustatyta, kad buvo apžiÅ«rėtas liudytojos G. G. ikiteisminiam tyrimui pateiktas telefono aparatas Samsung SM-G531F, o peržiÅ«rėjus 2016-04-15 susiraÅ¡inėjimÄ , esantį aplankale „PraneÅ¡imai“ su abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini) (kontaktuose įraÅ¡ytas „Sandra S“), t. y. su nukentėjusiojo G.

S. sutuoktine liudytoja S. S., matyti, kad 2016-04-15, 01.23 iÅ¡einanti žinutė „Juls spard giedr“, 01.23 val. įeinanti žinutė „Priciom?“, 01.24 val. iÅ¡einančios žinutės „Giedrs prisisnekej“, „Aj pxj jau baig“, 01.27 val. įeinanti žinutė „Reikiej daugiau maža tegav“. Taip pat iÅ¡ jų susiraÅ¡inėjimo matyti, kad nukentėjusioji S. S. ir G. G. susiraÅ¡inėja apie nukentėjusiojo grįžimÄ namo bei jo sveikatos bÅ«klę kitos dienos po įvykio metu (T. 1, b. l. 62-67).     IÅ¡ AB „Omnitel“ 2016-11-10 teismui pateiktų duomenų apie G.

S. atliktus ir gautus skambučius, pokalbių trukmę, trumpÄ sias žinutes, atliktas į iÅ¡ankstinio mokėjimo kortelės „Ežys“          Nr. (duomenys neskelbtini) per laikotarpį nuo 2016-04-13 iki 2016-04-16, kad iÅ¡ G. S. mobilaus ryÅ¡io telefono atliktas skambutis 2016-04-15, 05.49.20 val., užfiksuota 2016-04-15, 0:5:52:09 užfiksuota SMS į judriojo ryÅ¡io abonento Nr. (duomenys nesklbtini) (T. 2, b. l. 92, 93). 2017-01-18 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos antrojo skyriaus virÅ¡ininko tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad duomenų apie judriojo ryÅ¡io abonento                  Nr. (duomenys neskelbtini) naudotojÄ iÅ¡ telekomunikacijos bendrovės AB „Omnitel“ kol kas negauta, tačiau anksčiau kitame ikiteisminiame tyrime yra gautas atsakymas, kad AB „Omnitel“ pateiktose iÅ¡klotinėse esantys įraÅ¡ai yra vienas iÅ¡ techninių numerių, reikalingų atlikti tam tikroms funkcijoms (T. 2, b. l. 152).

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 1 dalyje, kvalifikavimoTeismas, iÅ¡analizavęs ir įvertinęs Å¡iuos duomenis, pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis ne mažiau kaip penkis kartus koja spyrė nukentėjusiajam į pilvÄ ir kitas kÅ«no vietas, padarydamas nukentėjusiajam G. S. pilvo sumuÅ¡imÄ su poodine kraujosruva kairėje paÅ¡onėje, dviem blužnies plyÅ¡imais ir nukraujavimu į pilvo ertmę, dėl ko nukentėjusiajam G. S. buvo atlikta laparotopija bei paÅ¡alinta blužnis, – tai yra Å¡ie sužalojimai sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo G.

S. sveikatÄ (Sveikatos sutrikdymo masto taisyklių 6.11 punktas), ir dėl jų padarymo jis prarado didelę dalį darbingumo.Kaltinamasis J. N. ikiteisminio tyrimo metu atsisakė duoti parodymus, o teisiamojo posėdžio metu pasinaudojo savo teisę duoti parodymus po liudytojų apklausos. Apklaustas kaltinamasis neneigia, kad spyrė gulinčiam nukentėjusiajam į kojų blauzdas kokius keturis ar penkis kartus, nes gynėsi nuo neblaivaus, agresyviai nusiteikusio nukentėjusiojo, jam bespiriant, nukentėjusysis mosikavo rankomis, bet tvirtina, kad nukentėjusiajam į pilvo sritį nespyręs, todėl negalėjo padaryti jam tokių sužalojimų.

Teigia, kad nukentėjusysis buvo labai neblaivus, nesiorientavo aplinkoje, o iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio ir, eidamas į tualetÄ , apvirto ant geležinkelio bėgių, daug kartų griuvinėjo, todėl kaltinamojo manymu, nukentėjusysis susižalojo, griÅ«damas ant geležinkelio bėgių, arba tai sÄ lygojo jo visÄ naktį nebuvimas namuose, nes jį paleidus netoli namų, jam einant, ar jam miegant laiptinėje jį galėjo sumuÅ¡ti kiti asmenys. Kaltinamojo teiginius, kad jis dėl sunkaus G. S. sveikatos sutrikdymo nekaltas, paneigia kiti byloje surinkti ir teisme iÅ¡tirti įrodymai, t. y. iÅ¡ dalies nukentėjusiojo, įvykyje tiesiogiai dalyvavusių liudytojų G.

G., V. P., M. B., bei liudytojos S. S. parodymai, specialisto iÅ¡vada, teisiamojo posėdžio apklausto medicinos eksperto, paaiÅ¡kinimai, įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas su fotolentelėmis, liudytojų G. G. ir S. S. telefoninis susiraÅ¡inėjimas, be to, kaltinamojo kaltę padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ Ä¯rodo ir jo paties duoti parodymai apie tai, kad jis įvykio vakarÄ gulintį nukentėjusįjį spardė, keturis ar penkis kartus, koja smÅ«giuodamas nukentėjusiajam. Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis buvo labai neblaivus, todėl akivaizdu, jog jis dėl didelio girtumo ne visas aplinkybes atsimena tiksliai, todėl teismas vadovaujasi tik ta nukentėjusiojo parodymų dalimi, kuriÄ patvirtina kiti bylos duomenys.

Nukentėjusysis G. S. parodė, jog jis buvo labai neblaivus, tačiau prisimena, kad įvykio dienÄ , jam bÅ«nant kartu su G. G., V. P., M. B. ir J. N. automobilio aikÅ¡telėje, jis apvirto, o kaltinamasis J. N., eidamas ratu, jam keletÄ kartų spyrė į kojas, taip pat į pilvÄ . Jis gulėdamas, bandė iÅ¡vengti smÅ«gių, prisidengdamas rankomis. J. N. jam gulinčiam spardė nuo pilvo srities iki kojų apačios, sudavė gal keturis ar penkis smÅ«gius. Kai jį spardė                                 J.

N., jis gulėjo ant nugaros, iÅ¡ dalies ant deÅ¡inio Å¡ono, Å¡iek tiek susirietęs. Nuo suduodamų smÅ«gių skausmo nejautė, nes buvo neblaivus. Liudytoja G. G. taip pat nurodė, kad J. N. spardė gulintį G. S., ir jam gulinčiam kaltinamasis įspyrė gal keturis kartus. Ji taip pat nurodė, kad tuo metu, kai J. N. spardė nukentėjusįjį, ji parašė nukentėjusiojo sutuoktinei                             S. S. SMS žinutę „tavo Giedrių spardo“, į kÄ S. S. jai atraÅ¡iusi „Mažai tegauna“.

Liudytoja S. S. patvirtino liudytojos G. G. parodymus apie pastarosios siųstos SMS žinutės turinį, ir taip pat nurodė, kad jos sutuoktinis nukentėjusysis aptariamo įvykio metu, jai mobilaus ryšio telefonu pasakė, kad Julius jį suspardė. Tas pačias aplinkybes nurodė ir liudytojai M. B. ir V. P., kurie patvirtino, jog jie matė, kad J. N. spardė gulintį ant žemės nukentėjusįjį G. S.. Liudytojas V. P. nurodė, kad J. N. nukentėjusiajam spyrių metu, G. S. buvo sėdimoje, pusiau gulamoje pozoje.

Å ių aplinkybių, iÅ¡skyrus spyrimÄ Ä¯ nukentėjusiojo pilvÄ , neneigia ir pats kaltinamasis, tačiau tai, kad kaltinamasis J. N. ne mažiau kaip penkis kartus koja suduodamas smÅ«gius nukentėjusiajam, spyrė ir į nukentėjusiojo pilvÄ , patvirtina tiek liudytojo V. P., tiek M. B., tiek ir G. G. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo bei teismo posėdžio metu. Liudytojas V. P. parodė, kad nukentėjusysis G. S., tuo metu, kai jį spardė kaltinamasis, gulėjo ant žemės, galimai ant Å¡ono, o J. N. stovėjo ir kojomis spardė gulintį nukentėjusįjį.

Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus liudytojo M. B. parodymus (T. 1, b. l. 71-72) jis patvirtino juos, nurodydamas, kad jis matė, kad kaltinamasis J. N., priėjęs prie gulinčio G. S., koja spyrė du-tris kartus G. S. į pilvo sritį, nurodydamas, kad smÅ«giai buvo suduoti į pilvÄ ar tai į nugarÄ . Kadangi lauke buvo tamsu, aikÅ¡telė buvo neapÅ¡viesta, todėl tiksliai, kur J. N. įspyrė G. S., jis nematė. Tai, kad nukentėjusiajam buvo spirta ne tik į kojas, bet ir į pilvo sritį patvirtina ir liudytojos G.

G. duoti parodymai, kuri, pažymėtina, vienintelė iš visų įvykyje dalyvavusių asmenų, įvykio metu buvo blaivi, adekvačiai galėjusi įvertinti objektyvias aptariamo įvykio aplinkybes. Liudytoja G. G. parodė, kad po įvykusio konflikto su J. N., G. S. užsiminė, kad jam kažkas skauda, labiau tikėtina, kad sakė „pilvo šonai“. Iš dalies nukentėjusiojo parodymai, kuriuos patvirtina liudytojų G. G.,                                    M.

B., V. P. bei S. S. parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu, taip pat ir iÅ¡ dalies paties J. N. parodymai, duoti teisme, specialisto iÅ¡vada, bei jo paaiÅ¡kinimai teismo posėdžio metu, sudaro nuosekliÄ logiÅ¡kÄ Ä¯rodymų grandinę, todėl teismas laiko Å¡iuos duomenis patikimais ir jais vadovaujasi. Taigi, teismas nustatė, kad 2016-04-15, nakties metu, apie 01.00 val., aikÅ¡telėje, prie (duomenys nesklebtini), nukentėjusiajam buvo suduoti smÅ«giai koja ne mažiau kaip penkis kartus į pilvÄ ir kitas kÅ«no vietas.

Specialisto iÅ¡vada bei kitais raÅ¡ytiniais bylos duomenimis nustatyta, jog dėl patirtų sumuÅ¡imų plyÅ¡o nukentėjusiajam blužnis, kilo vidinis kraujavimas į pilvaplėvės ertmę. Dėl trauminio blužnies plyÅ¡imo, dėl ko buvo atlikta vidurinė laporotomija ir paÅ¡alinta blužnis, bei dėl vidinio kraujavimo į pilvaplėvės ertmę iÅ¡sivysčiusio hemoraginio Å¡oko, nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusiojo, liudytojų, iÅ¡ dalies ir kaltinamojo nurodytos įvykio aplinkybės iÅ¡ esmės atitinka specialisto iÅ¡vadoje nurodytiems objektyviems duomenimis bei specialisto teisme duotiems paaiÅ¡kinimams apie nukentėjusiojo sužalojimo mechanizmÄ .

Ši specialisto išvada bei jo paaiškinimai yra išsamūs ir teismui jokių abejonių nekelia. Nukentėjusiojo G. S. bei kitų liudytojų G. G., V. P., M. B., S. S. anksčiau aptartais įrodymais nustatyta, jog smūgius kojomis aptariamo įvykio metu ir laiku sudavė būtent J. N.. Po to nukentėjusysis jokių traumų nebuvo patyręs. Teismas, siekdamas pašalinti visus prieštaravimus byloje, išsireikalavo iš AB „Omnitel“ duomenis apie                      G.

S. atliktus ir gautus skambučius, pokalbių trukmę, trumpÄ sias žinutes, atliktas į iÅ¡ankstinio mokėjimo kortelės „Ežys“ Nr. (duomenys neskelbtini) per laikotarpį nuo 2016-04-13 iki 2016-04-16. IÅ¡analizavus G. S. telefoninių pokalbių bei SMS žinučių iÅ¡klotinių duomenis, teismo nenustatyta, kad po aptariamo įvykio iki ryto, kada nukentėjusysis pasijuto blogai, jis bÅ«tų susiraÅ¡inėjęs, ar bendravęs mobilaus ryÅ¡io telefonu su nenustatytais asmenimis (T. 2, b. l. 92, 93), ar, kad aptariamu laiku, dar kas nors bÅ«tų smurtavęs G.

S. atžvilgiu. Teismo posėdžio metu, kaltinamasis J. N., pateikdamas į bylÄ fotonuotraukas, nurodė, kad nukentėjusysis po įvykio buvo parvežtas namo ir paleistas ne prie turgaus, kaip teigia visi liudytojai, o (duomenys neskelbtini). Visų pirma, Å¡ie kaltinamojo teiginiai paneigti kartu su J. N. buvusių liudytojų G. G., V. P. ir M. B., parvežusių nukentėjusįjį parodymais. Be to, Å¡iuo nagrinėjamu atveju nukentėjusiojo parvežimo ir jo paleidimo vieta kaltinamojo veikos kvalifikavimui neturi teisinės reikÅ¡mės ir neatleidžia jo nuo baudžiamosios atsakomybės. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , bei į byloje esančių ir anksčiau aptartų įrodymų visumÄ , darytina iÅ¡vada, jog sužalojimai yra bÅ«tent J.

N. neteisėtos veikos pasekmė. Kaltinamojo keliamos versijos, kad nukentėjusysis galėjo patirti sunkų sužalojimÄ â€“ blužnies plyÅ¡imÄ , griÅ«damas ant geležinkelių bėgių, ar griuvinėdamas ant įvykio vietoje esančio žvyruoto kelio, ar pakeliui į namus, atmestina ir vertintina, kaip siekimas suÅ¡velninti savo teisinę padėtį. Teisme apklaustas specialistas D. V. patvirtino savo iÅ¡vadÄ , ir paaiÅ¡kino, kad remiantis specialiosios medicininės literatÅ«ros duomenimis, blužnies plyÅ¡imai dažniausiai įvyksta nuo tiesioginio smÅ«gio į pilvÄ , transporto traumų ir kritimo iÅ¡ aukÅ¡tumos metu, todėl griÅ«vant ant geležinkelio bėgių, ar neblaiviam asmeniui kirtinėjant ant žemės, blužnis plyÅ¡ti negali, nagrinėjamu atveju blužnies plyÅ¡imo, įspiriant koja į pilvÄ kairės paÅ¡onės srityje, kÄ patvirtina poodinė kraujosruva po nukentėjusiojo kairiu paÅ¡onkauliu, mechanizmas yra pagrįstas ir tikėtinas.

AnalogiÅ¡ki sužalojimo – blužnies plyÅ¡imo, mechanizmo paaiÅ¡kinimai iÅ¡dėstyti ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos teismui pateiktoje konsultacijoje dėl teismo medicinos ekspertizės skyrimo tikslingumo (T. 2, b. l. 62). Nors kaltinamasis ir visi liudytojai, iÅ¡skyrus liudytojÄ G. G., tvirtino, kad po įvykio nukentėjusysis nesiskundė pilvo skausmais, ir toliau vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau Å¡iuo aspektu pažymėtina, kad nukentėjusiajam konstatuotas sunkus sveikatos sutrikdymas – blužnies plyÅ¡imas - yra vidinis sužalojimas, kuris tik vidinės intervencijos (operacijos) metu buvo konstatuotas ir blužnis paÅ¡alinta.

Be to, toks vidinis sužalojimas galėjo bÅ«ti pastebėtas tik asmens, turinčio specialių medicininių žinių. Teismui nekyla abejonių, kad tokių žinių neturėjo ir neturi nei nukentėjusysis, nei kaltinamasis, nei visi kiti liudytojai, su kuriais po įvykio bendravo nukentėjusysis. Be to, teismo posėdyje apklausti kaltinamasis, nukentėjusysis, taip pat ir liudytojai patvirtino, kad nukentėjusysis įvykio metu buvo labai neblaivus, todėl teismo vertinimu, Å¡i aplinkybė taip pat turėjo įtakos nukentėjusiajam realiai įvertinti ne tik viso įvykio, jo grįžimo namo aplinkybes, bet ir jam padarytÄ sužalojimÄ bei pojūčius.Byloje nėra objektyvių duomenų, kad J.

N. turėjo tiesioginę tyčiÄ sunkiai sužaloti nukentėjusįjį, tačiau kaltinamojo veiksmai – keletas spyrių į nukentėjusiojo kÅ«no dalis ir į gyvybiÅ¡kai pavojingÄ sritį – pilvÄ , rodo, jog kaltinamasis J. N. suvokė savo veikos pavojingumÄ ir neiÅ¡vengiamÄ ar galimÄ pavojingų padarinių atsiradimÄ , ir nors jis konkrečiai nesiekė, kad nukentėjusiajam plyÅ¡tų blužnis, prasidėtų vidinis kraujavimas ir taip bÅ«tų sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, tačiau savo veiksmais leido tokioms pasekmėms kilti, tai yra veikė netiesiogine tyčia.

Kaltinamojo veika kvalifikuojama pagal faktiÅ¡kai atsiradusius padarinius – sunkų nukentėjusiojo G. S. sveikatos sutrikdymÄ .Tarp tyčinio smÅ«gio, suduoto gulinčiam nukentėjusiajam į pilvo sritį, ir jo sužalojimo yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. Kaltinamojo J. N. veika kvalifikuojama pagal BK 135 straipsnio                       1 dalį.J. N. buvo kaltinamas nusikalstamÄ veikÄ padaręs bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio.                   Ši aplinkybė ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio įrodymų tyrimo metu nebuvo objektyviai nustatyta.

Kaltinamasis paaiÅ¡kino, kad įvykio vakarÄ iÅ¡gėrė tik vienÄ 0,5 l taurę alaus, tai patvirtino įvykio metu dalyvavę liudytojai G. G., M. B., V. P.. Nesant objektyvių duomenų apie kaltinamojo neblaivumÄ nusikaltimo padarymo metu, Å¡i aplinkybė paÅ¡alinama iÅ¡ kaltinimo ir nepripažįstama atsakomybę sunkinančia aplinkybe.Dėl bausmės skyrimoKaltinamojo J. N. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į kaltinamojo J.

N. padaryto nusikaltimo pobÅ«dį, pavojingumo visuomenei laipsnį, į tai, kad kaltinamojo padarytas nusikaltimas, numatytas                                    BK 135 straipsnio 1 dalyje, priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 5 d.), kaltinamasis įvykdė baigtÄ tyčinį nusikaltimÄ , nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 135 straipsnio 1 dalyje, padarė veikdamas netiesiogine tyčia. Teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo padarytos veikos sunkius padarinius – nukentėjusysis buvo sunkiai sužalotas, jam paÅ¡alinta blužnis, dėl sužeidimo teko gydytis ligoninėje.

Kaltinamasis J. N. nesiėmė priemonių nusikaltimo pasekmėms suÅ¡velninti – po įvykdyto nusikaltimo nukentėjusiojo neatsiprašė ir neatlygino padarytos žalos nei jam, nei Valstybinei ligonių kasai. Teismas taip pat atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę – kaltinamasis nusikalto pirmÄ kartÄ , anksčiau teistas nebuvo, administracine tvarka nebaustas, psichikos sveikatos ir priklausomybės ligų centre neįraÅ¡ytas. Kaltinamasis J. N. yra jauno amžiaus, nusikalstamos veikos padarymo metu mokėsi profesinėje technikos mokykloje, Å¡iuo metu yra baigęs mokslus, niekur nedirba, registruojasi darbo biržoje.

Atsižvelgtina ir į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.Už BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytÄ sunkų nusikaltimÄ numatyta tik vienos rÅ«Å¡ies – laisvės atėmimo – bausmė, kurios trukmė yra iki deÅ¡imties metų. Atsižvelgiant į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių visumÄ , kaltinamajam                                        J. N. už sunkų nusikaltimÄ skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios trukmė nustatytina ženkliai mažesnė, nei bausmės už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 135 straipsnio 1 dalyje, sankcijos vidurkis.

Teismui įvertinus tai, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, nusikalto pirmÄ kartÄ , jo nusikalstama veika yra atsitiktinio pobÅ«džio, nepriskiriama prie labai sunkių nusikaltimų, taip pat į tai, kad realus laisvės atėmimo bausmės atlikimas paveiktų kaltinamojo teigiamus stiprius socialinius ryÅ¡ius, jis bÅ«tų izoliuotas nuo savo artimų Å¡eimos narių, prarastų galimybę įsidarbinti bei užsidirbti, kas neabejotinai apsunkintų žalos atlyginimo procesÄ , todėl įvertinus visus J.

N. asmenį charakterizuojančius duomenis, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad yra pagrindas manyti, jog                              J. N. gali pakeisti savo gyvenimo bÅ«dÄ ir daugiau nebenusikalsti, taip pat ir kiti bausmės tikslai jo atžvilgiu gali bÅ«ti pasiekti be realaus jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo, suteikiant jam galimybę koreguoti savo netinkamÄ elgesį ne įkalinimo įstaigoje, o laisvėje, todėl kaltinamajam taikytinas bausmės vykdymo atidėjimas, numatytas BK 75 straipsnio 1 dalyje. BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuteistajam, kuriam atidedamas bausmės vykdymas, teismas skiria vienÄ ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) Å¡ioje normoje iÅ¡vardytas pareigas.

Atsižvelgiant į tokį bausmės vykdymo atidėjimo teisinį reglamentavimÄ , įvertinus tai, jog J. N. teisiamas už tyčinį smurtinį, žalÄ asmens sveikatai padariusį nusikaltimÄ , skirtina BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyta pareiga - per visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo, bei IX skyriuje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , jÄ sumokant per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 67 str. 2 d. 6 p., 71 str. ).Ä®vertinus visas paminėtas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad laisvės atėmimo bausmė su jos vykdymo atidėjimu, paskiriant įpareigojimÄ bei baudžiamojo poveikio priemonę, padarys kaltinamajam J.

N. pakankamÄ poveikį, kad kaltinamajam padėtų suvokti padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir žalingumÄ visuomenei, taip pat, kad jis pajustų neigiamas pasekmes, kurias nusikalstamų veikų padarymas sukelia pačiam kaltininkui. Teismo vertinimu tokia bausmė atitinka teisingumo principÄ ir yra pakankama ne tik nubausti kaltinamÄ jį J. N. už nusikaltimÄ , bet ir sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.Bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuojamas nuo Å¡io teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.Dėl civilinių ieÅ¡kinių Civilinis ieÅ¡kovas Klaipėdos teritorinė ligonių kasa, Valstybinės ligonių kasos interesais, baudžiamojoje byloje pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį, reikalaudama atlyginti dėl kaltinamojo J.

N. nusikalstamų veiksmų patirtÄ 1917,88 Eur dydžio turtinę žalÄ (T. 1, b. l. 86-87). Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis G. S. dėl kaltinamojo J. N. nusikalstamos veikos buvo sunkiai sužalotas, ir dėl patirto sužalojimo jis buvo gydytas VÅ¡Ä® Respublikinės Klaipėdos ligoninės reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje, Skuodo filialo chirurgijos skyriaus reanimacijos padalinyje, pilvo ir endoskopinės chirurgijos skyriuje nemokamai. Jo sveikatos priežiÅ«ros iÅ¡laidos –1917,88 Eur buvo apmokėtos iÅ¡ Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų (Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnis).

IÅ¡laidų dydis patvirtintas gydymo paslaugų apskaitos iÅ¡raÅ¡u                          (T. 1, b. l. 88). IeÅ¡kinys pagrįstas ir tenkintinas visiÅ¡kai, nes kaltinamasis neteisėta veika, padaręs žalÄ sveikatai, privalo atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšas, iÅ¡leistas nukentėjusiojo gydymui. Kaltinamasis J. N., vadovaujantis Civilinio kodekso 6.263 straipsniu, privalo atlyginti Valstybinei ligonių kasai sužaloto asmens sveikatos priežiÅ«ros iÅ¡laidas, todėl iÅ¡Â kaltinamojo J.

N. priteisiamos 1917,88 Eur Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos sužaloto asmens sveikatos priežiÅ«ros iÅ¡laidos. Nukentėjusysis G. S. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį, praÅ¡ydamas iÅ¡ kaltinamojo J. N. priteisti 24,43 Eur turtinės ir 10000,00 Eur neturtinę žalÄ . Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis pateikė Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondo administratoriaus sprendimÄ , kuriuo jam nuspręsta kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytÄ 12,22 Eur turtinę žalÄ , ir 1900 Eur neturtinę žalÄ .

Nukentėjusiojo G. S. turtinis reikalavimas dėl 24,43 Eur turtinės žalos atlyginimo, grindžiamas tuo, kad jis patyrė iÅ¡laidų vaistams ir papildams (raumenų ir skeleto sistemÄ , nervų sistemÄ , veikiančius vaistus, taip pat prieÅ¡infekcinius bei sutrikusiai mikroorganizmų pusiausvyros atkÅ«rimui, skirtus vaistus). Nukentėjusysis pateikė vaistų už 24,43 Eur įsigijimÄ patvirtinančius dokumentus (penkis kasos aparato čekius). Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondo administratoriaus sprendimu G.

S. buvo išmokėta dalis patirtų išlaidų vaistams,                          t. y. 12,22 Eur kompensacija patirtai turtinei žalai atlyginti. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiojo išlaidos, susijusios su vaistų ir maisto papildų pirkimu yra tiesiogiai susijusios su kaltinamojo                               J. N. padaryta nusikalstama veika, bei į tai, kad Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondo administratoriaus sprendimu G.

S. buvo iÅ¡mokėta 12,22 Eur (T. 2, b. l. 50-52), civilinis ieÅ¡kinys 23,43 Eur turtinei žalai atlyginti tenkinamas iÅ¡ dalies, priteisiant iÅ¡ kaltinamojo J. N. nukentėjusiajam G. S. 12,21 Eur turtinei žalai atlyginti.Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos įvertinti pinigais neįmanoma, todėl teismas siekia kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtÄ dvasinę ir fizinę skriaudÄ .

Ä®statymas numato piniginę satisfakcijÄ , kuria turi bÅ«ti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius iÅ¡gyvenimus. Nustatydamas neturtinės žalos dydį baudžiamosiose bylose teismas turi atsižvelgti į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.Civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos priteisimo nukentėjusysis G.

S. grindžia tuo, kad jis dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos patyrė didelį fizinį skausmÄ , gydymosi laikotarpiu skaudėjo visÄ kÅ«nÄ . Dėl įvykio patyrė stiprų iÅ¡gÄ stį, emocinį sukrėtimÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, pažeminimÄ , nepatogumus, sumažėjo bendravimo su žmonėmis galimybės, iki Å¡iol jaučia pasekmes – skausmÄ virÅ¡utinėje pilvo dalyje, negali nieko sunkaus kelti, suprastėjo gyvenimo kokybė, nusilpusi imuninė sistema. Be to, nerimauja dėl pasekmių ateityje, dėl jo sužalojimo patirti dvasiniai iÅ¡gyvenimai iÅ¡liks ilgam.

PatirtÄ neturtinę žalÄ vertina 10000,00 Eur.Nustatyta, kad dėl kaltinamojo J. N. nusikalstamos veikos nukentėjusysis G. S. patyrė sunkų sveikatos sutrikdymÄ . Civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos priteisimo nukentėjusysis                    G. S. grindžia tuo, kad jis dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos patyrė didelį fizinį skausmÄ , gydymosi laikotarpiu skaudėjo visÄ kÅ«nÄ . Dėl įvykio patyrė stiprų iÅ¡gÄ stį, emocinį sukrėtimÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, pažeminimÄ , nepatogumus, sumažėjo bendravimo su žmonėmis galimybės, iki Å¡iol jaučia pasekmes – skausmÄ virÅ¡utinėje pilvo dalyje, negali nieko sunkaus kelti, suprastėjo gyvenimo kokybė, nusilpusi imuninė sistema.

Be to, nerimauja dėl pasekmių ateityje, dėl jo sužalojimo patirti dvasiniai iÅ¡gyvenimai iÅ¡liks ilgam. PatirtÄ neturtinę žalÄ vertina 10000,00 Eur.Teismas atsižvelgia į tai, kad dėl kaltinamojo tyčinių veiksmų nukentėjusiajam sunkiai sutrikdyta sveikata neabejotinai sukėlė tam tikras pasekmes – psichologinį stresÄ , fizinį skausmÄ . Teismas pripažįsta, kad atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nukentėjusysis G. S. turi teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ .

Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį nukentėjusiajam, teismas atsižvelgia į sveikatos sutrikdymo sunkumÄ , jo pobÅ«dį, trukmę, pasveikimo galimybę, liekamuosius reiÅ¡kinius, asmens turėtų galimybių praradimÄ . Å ioje byloje nustatyta, kad dėl J. N. padaryto nusikaltimo                                   G. S. buvo sunkiai sužalotas, jam paÅ¡alintas svarbus organas – blužnis, o tai reiÅ¡kia negrįžtamÄ sveikatos pakenkimÄ bei neigiamas pasekmes ateityje – galimus kraujodaros sutrikimus, imuniteto susilpnėjimÄ , dažnesnes infekcines ligas.

Asmuo, netekdamas blužnies dėl sužalojimo, praranda didelę dalį – daugiau kaip 30 procentų – bendrojo darbingumo (Sveikatos sutrikdymo masto taisyklių 6.11 punktas ir dėl sužalojimų prarasto bendrojo darbingumo procentų nustatymo lentelės VII skyrius). Nustatyta, kad nukentėjusysis po blužnies paÅ¡alinimo operacijos, nuo 2016-04-15 iki 2016-04-20 gydėsi ligoninėje. (T. 1, b. l. 46). Å ios aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusysis patyrė didelę žalÄ sveikatai su liekamojo pobÅ«džio reiÅ¡kiniais, kas, neabejotinai, padarė ir darys ateityje neigiamÄ Ä¯takÄ jo gyvenimo kokybei.IÅ¡ byloje esančių dokumentų taip pat nustatyta, kad nukentėjusysis gulėjo ligoninėje pakankamai trumpÄ laikÄ (penkias dienas), dėl patirto sužalojimo gydymas Å¡iuo metu nevyksta, nors nukentėjusiojo teigimu, pasekmes (pilvo skausmus bei virÅ¡kinimo sutrikimus) jis jaučia iki Å¡iol.

Teismas, atsižvelgia ir į tai, kad Å¡is sužalojimas esminės įtakos G. S. bendravimui su aplinkiniais ir Å¡eimos nariais nesukėlė, t. y. jis socialiai neatsiribojo nuo visuomenės ir Å¡eimos, Å¡iuo metu ne dėl nusikalstamos veikos padarymo, o savo sprendimu nedirba, registruojasi darbo biržoje, ir intensyviai ieÅ¡kosi darbo. Teismas įvertina ir tai, kad patirtų sužalojimų pobÅ«dį ir sunkumÄ lėmė ne tik kaltinamojo veiksmai, bet ir įvykio metu buvęs nukentėjusiojo elgesys bei jo didelis neblaivumas (tai, kad nukentėjusysis buvo neblaivus patvirtino jis pats, Å¡ias aplinkybes patvirtino ir kiti įvykio metu, dalyvavę liudytojai).

Be to, teismas, spręsdamas dėl nukentėjusiajam                                     G. S. priteistinos neturtinės žalos dydžio, įvertina ir tai, kad nukentėjusysis, kaip ir pats nurodė, Å¡iuo metu nesijaučia blogai, jam rekomenduojamos tik vakcinacijos, vaistų jokių nevartoja, be kita ko, pripažino, kad net po atliktos operacijos nevengia alkoholinių gėrimų vartojimo. Spręsdamas priteistinos neturtinės žalos dydžio klausimÄ , teismas atsižvelgia ir į žalÄ padariusio asmens tyčinę kaltės formÄ , Å¡eiminę ir turtinę padėtį.

Minėta, kad kaltinamasis nusikalstamÄ veikÄ padarė netiesiogine tyčia, yra jauno amžiaus, nusikalstamos veikos padarymo metu mokėsi, Å¡iuo metu mokslus yra baigęs, nedirba, registruojasi darbo biržoje, neturi legalaus pragyvenimo Å¡altinio, nevedęs, gyvena su mama, neturi iÅ¡laikomų asmenų, objektyvių duomenų apie kitas jo gaunamas pajamas ir turimÄ turtÄ byloje nėra. Be to, atsižvelgiama ir į tai, kad Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondo administratoriaus sprendimu nukentėjusiajam G.

S. buvo iÅ¡mokėta                  1900,00 Eur dydžio kompensacija patirtai neturtinei žalai atlyginti (T. 2, b. l. 50-52).Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiÅ¡kas žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalÄ patyrusiam asmeniui piniginę satisfakcijÄ , kuri apskaičiuojama labai detaliai iÅ¡analizavus visÄ nukentėjusiojo patirtÄ skriaudÄ â€“ dvasinius iÅ¡gyvenimus, darbingumo sumažėjimÄ ar netekimÄ , apribotas bendravimo galimybes, kitus faktorius.

Be to, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į suformuotÄ teismų praktikÄ analogiÅ¡kose bylose, kai faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panaÅ¡ios. Teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, vadovaudamasis BPK 109, 115 straipsniais,                        CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kartu visapusiÅ¡kai įvertindamas nukentėjusiojo didelį neblaivumÄ bei jo elgesį nusikaltimo metu, atlygintinÄ Å¾alÄ mažina ir mano, kad proporcingumo, sÄ Å¾iningumo bei teisingumo principai bus įgyvendinti priteisiant nukentėjusiajam G.

S. neturtinei žalai atlyginti 7500,00 Eur. Toks (ar panaÅ¡us) civilinio ieÅ¡kinio dydis neturtinei žalai atlyginti yra nustatomas ir suformuotoje teismų praktikoje analogiÅ¡kų baudžiamųjų bylų (kasacinės nutartys Nr. 2K-479/2011, Nr. 2K-54/2012, Nr. 2K-209/2010, Nr. 2K-146/2010, Nr. 2K-533/2010, Nr. 2K-459/2011). Taigi, įvertinus kompensuotÄ neturtinės žalos dydžio dalį (1900,00 Eur) nukentėjusiajam G. S. priteistina 5600,00 Eur neturtinei žalai atlyginti. Tokio dydžio žalos nustatymÄ taip pat sÄ lygoja ir Å¡alies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, bÅ«tinybė atsižvelgti į visuomenės interesÄ , kaltinamojo turtinę padėtį, nukentėjusiojo bei kaltinamojo ir nukentėjusiojo interesų pusiausvyrÄ (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2007).

Nors kaltinamasis Å¡iuo metu nedirba, tačiau yra jauno amžiaus, darbingas, yra įgijęs paklausiÄ suvirintojÄ specialybe, todėl manytina, kad jis turės realiÄ galimybę atlyginti priteistÄ Å¾alÄ , padarytÄ nukentėjusiajam dėl jo kaltės praradusiam nemaÅ¾Ä dalį (30 proc.) darbingumo. Kita civilinio ieÅ¡kinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestina.Dėl proceso iÅ¡laidųTeisme dalyvavo nukentėjusiojo G. S. atstovė advokatė Virginija Pargaliauskienė, teikianti nukentėjusiajam antrinę teisinę pagalbÄ .

IÅ¡ teismui pateiktos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2016-12-08 patikslintos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų Nr. NTP-7-13498 matyti, kad antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos teisme sudaro 320,57 Eur (T. 2, b. l. 127). Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, iÅ¡skyrus Å¡io kodekso 51 straipsnio                  1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti; teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.Nagrinėjamoje byloje nenustatyta sÄ lygų, leidžiančių kaltinamÄ jį J.

N. atleisti nuo proceso išlaidų atlyginimo. Nors J. N. šiuo metu ir nedirba, tačiau jis yra jauno amžiaus, yra darbingas, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, vadovaujantis BPK                                 106 straipsnio 2 dalimi, pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš kaltinamojo J. N..Dėl laikinojo nuosavybės teisės apribojimo ir kitų klausimųSiekiant užtikrinti Valstybės ligonių kasos ir nukentėjusiojo G.

S. civilinius ieÅ¡kinius, ikiteisminio tyrimo metu 2016-07-11 Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro J. P. nutarimu kaltinamajam J. N. buvo laikinai apribotos jo nuosavybės teisės į jam nuosavybės teisėmis priklausantį visų rÅ«Å¡ių turtÄ , uždraudžiant naudotis, valdyti ir disponuoti piniginėmis lėšomis, įskaitant ir bankų sÄ skaitose, kitu turtu (kilnojamuoju, nekilnojamuoju), taip pat uždraudžiant šį turtÄ valdyti ir juo disponuoti                                 (T. 1, b. l. 125-129).

Teismo nutartimi, kuria baudžiamoji byla perduota teisiamajam posėdžiui, Å¡is laikinas kaltinamojo nuosavybės teisių į jam nuosavybės teisėmis priklausantį visų rÅ«Å¡ių turtÄ apribojimas buvo paliktas galioti iki teismo sprendimo priėmimo Å¡ioje byloje (T. 2, b. l. 170-171). Kadangi civiliniai ieÅ¡kiniai tenkinti, iÅ¡ kaltinamojo priteistos nemažos pinigų sumos, 2016-07-11 prokuroro nutarimu paskirtÄ laikinÄ apribojimÄ kaltinamojo nuosavybės teisėms palikti galioti iki teismo nuosprendžio civilinių ieÅ¡kinių dalyje įvykdymo.

DaiktÄ , turintį reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - laikmenÄ (CD) su mobilaus ryÅ¡io telefono apžiÅ«ros ir 2016-05-27 įvykio vietos apžiÅ«ros nuotraukomis, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, saugoti baudžiamojoje byloje (T. 1, prie virÅ¡elio).Kaltinamajam J. N. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti ir įpareigojimas periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinamos (T. 1, b. l. 106-107, 109-110).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso                               303 straipsnio 2 dalimi, n u s p r e n d ž i a : J. N. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti laisvės atėmimÄ dvejiems metams ir Å¡eÅ¡iems mėnesiams.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, J. N. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti dvejų metų laikotarpiui, įpareigojant per visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 straipsniu, paskirti J. N. baudžiamojo poveikio priemonę –10 MGL (380,00 Eur) dydžio įmokÄ Ä¯ nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , jÄ sumokant per vienerius metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.Bausmės vykdymo atidėjimo terminÄ skaičiuoti nuo Å¡io teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.Kaltinamajam paskirtas kardomÄ sias priemones - raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.Nukentėjusiojo G.

S. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti iÅ¡ kaltinamojo J. N. G. S. 12,21 Eur turtinei žalai atlyginti, ir 5600,00 Eur neturtinei žalai atlyginti. KitÄ G. S. civilinio ieÅ¡kinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.Civilinio ieÅ¡kovo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį tenkinti. Priteisti iÅ¡ kaltinamojo J. N. 1917,88 Eur Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.IÅ¡ieÅ¡koti valstybės naudai iÅ¡ kaltinamojo J.

N. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirto advokato atstovavimo nukentėjusiajam G. S. iÅ¡laidas –320,57 Eur. DaiktÄ , turintį reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - laikmenÄ (CD) su mobilaus ryÅ¡io telefono apžiÅ«ros ir 2016-05-27 įvykio vietos apžiÅ«ros nuotraukomis, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, saugoti baudžiamojoje byloje.Civilinių ieÅ¡kinių užtikrinimui kaltinamajam J. N. 2016-07-11 Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro nutarimu taikytÄ laikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ Ä¯ kaltinamajam J.

N. nuosavybės teisėmis priklausantį visų rÅ«Å¡ių turtÄ , uždraudžiant naudotis, valdyti ir disponuoti piniginėmis lėšomis, įskaitant ir bankų sÄ skaitose, kitu turtu (kilnojamuoju, nekilnojamuoju), taip pat uždraudžiant šį turtÄ valdyti ir juo disponuoti, palikti galioti iki teismo nuosprendžio civilinių ieÅ¡kinių dalyje įvykdymo. Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundÄ paduodant Skuodo rajono apylinkės teismui.

Teisėja                                                                                                                          Vaida Railienė