03ed2d84-400c-4e55-8f14-eef3d7a47bf9 · Kėdainių rajono apylinkės teismas

Civ                                                                                     Civilinė byla Nr.2-7-188/2015Teisminio proceso Nr. 2-2-3-02246-2013-9 Procesinio sprendimo kategorija 99.7.; 116.1.; (S)KĖDAINIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. balandžio 17 d.Kėdainiai Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Ramyna Šidlauskienė,sekretoriaujant Gintarei Adomaitienei, dalyvaujant pareiškėjui V.

B.,suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atstovėms R. M., L. K., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. B. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, ir n u s t a t ė :pareiÅ¡kėjas V. B. kreipėsi į teismÄ pareiÅ¡kimu, praÅ¡ydamas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jis – pareiÅ¡kėjas V.

B. (a.k. (duomenys neskelbtini)) liga (epilepsija), kuri buvo priežastis Kauno psichiatrinės medicininės darbingumo ekspertizės komisijai 1977 m. vasario 17 d. nustatyti jam invalidumÄ ir pripažinti jį nedarbingu, susirgo vaikystėje. Nurodė, kad 2012 m. lapkričio 13 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius priėmė sprendimÄ atsisakyti skirti jam valstybinę socialinio draudimo naÅ¡laičių pensijÄ , nes neatitinka Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 38 str., pagal kurio 1 d. teisę gauti naÅ¡laičių pensijÄ turi mirusiojo vaikai iki 18 metų, taip pat vyresni, jeigu jie pripažinti neįgaliaisiais (iki 2005 m. liepos 1 d.

– invalidais) iki 18 metų ir jeigu jie nuo 18 metų nuolat nedarbingi ar iÅ¡ dalies darbingi (invalidai), taip pat mirusiojo vaikai, kurie iki 2005 m. liepos 1 d. buvo pripažinti invalidais nuo vaikystės po 18 metų sukakties dienos, tačiau ne vėliau kaip iki dienos, kuriÄ jiems sukako 24 metai, ir jeigu jie nuo pripažinimo invalidais dienos nuolat yra nedarbingi ar iÅ¡ dalies darbingi (invalidai). Jo tėvai yra mirę: tėvas B. B. mirė (duomenys neskelbtini), mama G. B. – (duomenys neskelbtini). 2008-01-18 Neįgalumo ir nedarbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos jam iÅ¡davė Darbingumo lygio pažymÄ DL-1 Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad jam nuo 1990-03-29 neterminuotai nustatytas 65 procentų netektas darbingumas dėl bendrosios ligos.

Diagnozės kodas pagal TLK-10-F02.8 (Demencija, sergant kitomis ligomis, klasifikuojamomis kitur). Dėl invalidumo jam skirta invalidumo (netekto darbingumo) pensija. Prie praÅ¡ymo skirti jam valstybinio socialinio draudimo naÅ¡laičių pensijÄ už mirusius tėvus jis pateikė atitinkamus dokumentus, tačiau 2013-02-14 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus Kėdainių skyrius pateikė informacijÄ , kad jo pateikti dokumentai įrodė, jog iki 2005-07-01 jis buvo pripažintas invalidu po 18 metų sukakties dienos ir nuo pripažinimo invalidu dienos nuolat yra nedarbingas, taip pat įrodo, kad invalidumo priežastis yra bendras susirgimas, tačiau neįrodo, kad invalidumas yra atsiradęs iÅ¡ vaikystės. Vadovaujantis jo pateiktais dokumentais bei Pensijų įstatymo 38 str. 1 d. nuostatomis ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994-11-18 nutarimu Nr. 1156 patvirtintais Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 51 p. jam valstybinio socialinio draudimo naÅ¡laičių pensijos už mirusį tėvÄ ir motinÄ negali bÅ«ti skiriamos.

PirmÄ kartÄ invalidumas jam buvo nustatytas 1977-02-17, kai jam buvo 21 metai. Priežastis nustatyti invalidumÄ - epilepsija su retais didžiaisiais priepuoliais, charakterio priepuoliais, silpnaprotystės reiÅ¡kiniais. Nors invalidumas dėl epilepsijos jam buvo nustatytas tik sulaukus 21 metų amžiaus, t.y. 1977 m., tačiau Å¡ia liga jis serga nuo pat vaikystės. TÄ aplinkybę patvirtina iÅ¡raÅ¡ai iÅ¡ jo ligos istorijos. Joje yra 1972-02-14 įraÅ¡as, kad jis, dar besimokydamas (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos 10 klasėje, karinio komisariato siuntimu buvo siunčiamas iÅ¡tyrimui dėl tinkamumo karinei tarnybai.

Įraše konstatuojama, kad jis serga nuo 12 metų. Nustatyta diagnozė – Epilepsija petit. Mal. karinei tarnybai netinkamas. 1973-04-27 Kėdainių poliklinikos darytame išraše iš jo ligos istorijos konstatuojama, kad jam nustatyta diagnozė - epilepsija. Taip pat konstatuojama, kad jam „nuo 10 metų amžiaus būna priepuoliai. Psichoneurologiniame kabinete dispanserizuotas 1969 m. Nuo to laiko lankosi pastoviai.... 1972-02-14-02-21 gulėjo Kėdainių nervų skyriuje... Diagnozė patvirtinta, atleistas nuo karinės tarnybos“.

IÅ¡raÅ¡e rekomenduojama atleisti jį nuo egzaminų. Vėlesni įraÅ¡ai irgi patvirtina tÄ aplinkybę, kad jo susirgimo pradžia buvo vaikystėje:

1. Epikrizė Nr. 394/75 – „priepuoliai atsirado jam esant 2 metų, ilgai nenustatė ligos, buvo gydomas nuo kirminų, ir tik jam būnant 13 metų, kai atsirado didieji priepuoliai su traukuliais, tapo aišku, kad serga epilepsija. Priepuoliai kartodavosi po 2-3 kartus per mėnesį pamokų metu arba nakties metu“. Diagnozė – Epilepsija (grand mal reti priepuoliai su ryškiais charakterio pakitimais ir prasidedančia demencija).

2. Epikrizė Nr. 425/81 – „IÅ¡ anamnezės žinoma, kad priepuoliai atsirado jam bÅ«nant 13 metų, kartodavosi 2-3 kartus per mėnesį“. Diagnozė – Epilepsija su dažnais didžiaisiais priepuoliais, charakterio pakitimais ir silpnaprotystės reiÅ¡kiniais. 3. Epikrizė 1993 m. – „IÅ¡ anamnezės žinoma, ... nuo 2 m amžiaus serga epilepsija“/ Visi Å¡ie įraÅ¡ai jo ligos istorijoje duoda pagrindÄ teigti, kad jis epilepsija, kuri buvo invalidumo priežastis, susirgo bÅ«damas 2 metų amžiaus, tačiau tik prasidėjus priepuoliams su traukuliais (nuo 10-13 metų amžiaus) tapo aiÅ¡ku, kad jis serga epilepsija.

Epilepsijos diagnozė patvirtinta 1972 m. vasario mėnesį, t.y. iki jam sulaukiant 18 metų amžiaus. Juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo tikslas – gauti valstybinę socialinio draudimo naÅ¡laičių pensijÄ , nes kitais bÅ«dais jis negali įrodyti fakto, kad invalidumÄ (neįgalumÄ ) nulėmusia liga jis susirgo iÅ¡ vaikystės. PareiÅ¡kėjas teismo posėdyje palaikė pareiÅ¡kime nurodytÄ praÅ¡ymÄ . Reikalavimus grindžia byloje esančiais dokumentais ir pareiÅ¡kime iÅ¡dėstytais motyvais.

             Suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atstovė L. K. su pareiÅ¡kėjo reikalavimu nesutinka atsiliepime iÅ¡dėstytais motyvais. PareiÅ¡kimas atmestinas.Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ir neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia arba nutrÅ«ksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo, laikydamasis įstatymuose nustatytos tvarkos ir sÄ lygų, gali pasinaudoti įstatymuose įtvirtinta galimybe kreiptis į teismÄ , praÅ¡ydamas nustatyti tam tikrÄ faktÄ .

Pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ juridinę reikÅ¡mę turintys faktai nustatinėjami tik esant visoms iÅ¡vardytoms aplinkybėms:

1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę;

2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t.y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ . Kai nėra bent vienos iÅ¡ nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme.PareiÅ¡kėjas praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ tikslu gauti naÅ¡laičio pensijÄ pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 38 straipsnį. Teisę gauti naÅ¡laičių pensijÄ reglamentuoja Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas (toliau – Pensijų įstatymas) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 patvirtinti Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai (toliau – Nuostatai).

Pensijų įstatymo 38 straipsnio 1 dalis, kuri iÅ¡dėstyta taip: ,,1. Teisę gauti naÅ¡laičių pensijÄ turi mirusiojo vaikai ir įvaikiai iki 18 metų, taip pat vyresni, jeigu jie pripažinti neįgaliaisiais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) iki 18 metų ir jeigu jie nuo 18 metų nuolat yra nedarbingi ar iÅ¡ dalies darbingi (invalidai), taip pat mirusiojo vaikai ir įvaikiai, kurie iki 2005 m. liepos 1 d. buvo pripažinti invalidais nuo vaikystės po 18 metų sukakties dienos, tačiau ne vėliau kaip iki dienos, kuriÄ jiems sukako 24 metai, ir jeigu jie nuo pripažinimo invalidais dienos nuolat yra nedarbingi ar iÅ¡ dalies darbingi (invalidai)“.

Taigi pagal papildytÄ Pensijų įstatymo 38 straipsnio 1 dalies nuostatÄ nuo 2011 m. sausio 1 d. teisė gauti naÅ¡laičių pensijÄ vyresniems nei 18 metų mirusiojo vaikams siejama su dviem sÄ lygomis:

1) pripažinimo invalidais (iki 2005 m. liepos 1 d.) momentu nuo vaikystės po 18 metų sukakties dienos, tačiau ne vėliau kaip iki dienos, kuriÄ jiems sukako 24 metai;

2) buvimu nedarbingu ar iÅ¡ dalies darbingu (invalidu) nuo pripažinimo invalidais dienos.IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjas V. B. gimė (duomenys neskelbtini) (b.l.7). V. B. tėvas B. B. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l.8), mama G. B. – (duomenys neskelbtini) (b.l.9). Nustatyta, kad 2012 m. lapkričio 13 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius priėmė sprendimÄ atsisakyti skirti valstybinę socialinio draudimo naÅ¡laičių pensijÄ V. B. (b.l.11), nes neatitinka Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 38 str., pagal kurio 1 d. teisę gauti naÅ¡laičių pensijÄ turi mirusiojo vaikai iki 18 metų, taip pat vyresni, jeigu jie pripažinti neįgaliaisiais (iki 2005 m. liepos 1 d.

– invalidais) iki 18 metų ir jeigu jie nuo 18 metų nuolat nedarbingi ar iÅ¡ dalies darbingi (invalidai), taip pat mirusiojo vaikai, kurie iki 2005 m. liepos 1 d. buvo pripažinti invalidais nuo vaikystės po 18 metų sukakties dienos, tačiau ne vėliau kaip iki dienos, kuriÄ jiems sukako 24 metai. V. B. pateiktuose invalidumo pažymėjimuose nėra nurodyta, kad jo invalidumas atsiradęs iÅ¡ vaikystės. 2008-01-18 Neįgalumo ir nedarbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos V.

B. iÅ¡davė Darbingumo lygio pažymÄ DL-1 Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.10), kurioje nurodyta, kad jam nuo 1990-03-29 neterminuotai nustatytas 65 procentų netektas darbingumas dėl bendrosios ligos. Diagnozės kodas pagal TLK-10-F02.8 (Demencija, sergant kitomis ligomis, klasifikuojamomis kitur). Dėl invalidumo jam skirta invalidumo (netekto darbingumo) pensija. Byloje pateikti prie V. B. praÅ¡ymo skirti jam valstybinio socialinio draudimo naÅ¡laičių pensijÄ už mirusius tėvus dokumentai:1. Kauno psichiatrinės medicininės darbingumo ekspertizės komisijos 1977-02-17 iÅ¡duotas pirminis pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.13), kuriame nurodyta invalidumo priežastis – bendras susirgimas, pagrindinė diagnozė – epilepsija su retais didžiaisiais priepuoliais, charakterio priepuoliais, silpnaprotystės reiÅ¡kiniais.

Pripažintas nedarbingu.2. Kauno psichiatrinės medicininės darbingumo ekspertizės komisijos 1978-02-23 išduotas pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.14), kuriame nurodyta invalidumo priežastis - bendras susirgimas, pagrindinė diagnozė – epilepsija su charakterio pakitimais ir silpnaprotystės reiškiniais, retais didžiaisiais priepuoliais. Pripažintas nedarbingu.3. Kauno psichiatrinės medicininės darbingumo ekspertizės komisijos 1979-02-22 išduotas pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.15), kuriame nurodyta invalidumo priežastis - bendras susirgimas, pagrindinė diagnozė – epilepsija su vidutinio dažnumo didžiaisiais priepuoliais ir silpnaprotystė.

Pripažintas nedarbingu.4. Å iaulių tarprajoninės psichiatrinės medicininės darbingumo ekspertizės komisijos 1980-02-25 pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.16), kuriame nurodyta invalidumo priežastis - bendras susirgimas, pagrindinė diagnozė – epilepsija su dažnais didžiaisiais priepuoliais ir demencija. Pripažintas nedarbingu.5. Å iaulių tarprajoninės psichiatrinės medicininės darbingumo ekspertizės komisijos 1981-02-26 pažymėjimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.17), kuriame nurodyta invalidumo priežastis - bendras susirgimas, pagrindinė diagnozė – epilepsija su didžiaisiais priepuoliais ir demencija.

Pripažintas nedarbingu.6. Šiaulių tarprajoninės psichiatrinės medicininės darbingumo ekspertizės komisijos 1982-02-25 pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.18), kuriame nurodyta invalidumo priežastis - bendras susirgimas, pagrindinė diagnozė – epilepsija su dažnais epilepsiniais priepuoliais ir silpnaprotystė. Pripažintas nedarbingu.7. Šiaulių tarprajoninės psichiatrinės medicininės darbingumo ekspertizės komisijos 1983-03-01 pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.19), kuriame nurodyta invalidumo priežastis - bendras susirgimas, pagrindinė diagnozė – epilepsija su dažnais didžiaisiais traukulių priepuoliais bei silpnaprotyste.

Pripažintas nedarbingu.8. Šiaulių tarprajoninės psichiatrinės medicininės darbingumo ekspertizės komisijos 1984-03-01 pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.20), kuriame nurodyta invalidumo priežastis - bendras susirgimas, pagrindinė diagnozė – epilepsija su dažnais epilepsiniais priepuoliais ir silpnaprotystė. Pripažintas nedarbingu.9. Šiaulių tarprajoninės psichiatrinės medicininės darbingumo ekspertizės komisijos 1985-03-05 pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.21), kuriame nurodyta invalidumo priežastis - bendras susirgimas, pagrindinė diagnozė – epilepsija su dažnais epilepsiniais priepuoliais ir silpnaprotystė.

Pripažintas nedarbingu.10. Šiaulių tarprajoninės psichiatrinės medicininės darbingumo ekspertizės komisijos 1986-03-18 pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.22), kuriame nurodyta invalidumo priežastis - bendras susirgimas, pagrindinė diagnozė – epilepsija su dažnais epilepsiniais priepuoliais ir silpnaprotyste. Pripažintas nedarbingu.11. Šiaulių tarprajoninės psichiatrinės medicininės darbingumo ekspertizės komisijos 1987-03-24 pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.23), kuriame nurodyta invalidumo priežastis - bendras susirgimas, pagrindinė diagnozė – epilepsija su dažnais epilepsiniais priepuoliais ir silpnaprotystė.

Pripažintas nedarbingu.12. Šiaulių tarprajoninės psichiatrinės medicininės darbingumo ekspertizės komisijos 1988-03-29 pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.24), kuriame nurodyta invalidumo priežastis - bendras susirgimas, pagrindinė diagnozė – epilepsija su dažnais epilepsiniais priepuoliais ir silpnaprotystė. Pripažintas nedarbingu.13. Šiaulių tarprajoninės psichiatrinės medicininės darbingumo ekspertizės komisijos 1989-03-28 pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.25), kuriame nurodyta invalidumo priežastis - bendras susirgimas, pagrindinė diagnozė – epilepsija su dažnais priepuoliais ir demencija.

Pripažintas nedarbingu.14. Šiaulių tarprajoninės psichiatrinės medicininės darbingumo ekspertizės komisijos 1990-03-29 pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.26), kuriame nurodyta invalidumo priežastis - bendras susirgimas, pagrindinė diagnozė – epilepsija su dažnais priepuoliais ir demencija. Pripažintas nedarbingu. Invalidumas nustatytas neterminuotai.Byloje esančioje 2013-02-14 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus Kėdainių skyriaus informacijoje (b.l.27-28) nurodyta, kad V.

B. pateikti dokumentai įrodė, jog iki 2005-07-01 jis buvo pripažintas invalidu po 18 metų sukakties dienos ir nuo pripažinimo invalidu dienos nuolat yra nedarbingas, taip pat įrodo, kad invalidumo priežastis yra bendras susirgimas, tačiau neįrodo, kad invalidumas yra atsiradęs nuo vaikystės, todėl vadovaujantis jo pateiktais dokumentais bei Pensijų įstatymo 38 str. 1 d. nuostatomis ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994-11-18 nutarimu Nr. 1156 patvirtintais Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 51 p. jam valstybinio socialinio draudimo naÅ¡laičių pensijos už mirusį tėvÄ ir motinÄ negali bÅ«ti skiriamos.Remiantis Kauno psichiatrinės medicininės darbingumo ekspertizės komisijos 1977-02-17 iÅ¡duotu pažymėjimu Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.13), pareiÅ¡kėjui pirmÄ kartÄ invalidumas buvo nustatytas 1997 metais, t.y. jam sulaukus 21 metų amžiaus, nurodant priežastį „bendras susirgimas“.

Kaip matyti iÅ¡ aukščiau aptarto teisinio reguliavimo, nagrinėjamu atveju teisės gauti naÅ¡laičio pensijÄ pripažinimui yra svarbus ne asmens susirgimo, o jo pripažinimo invalidu (neįgaliu) momentas. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus: iÅ¡raÅ¡us iÅ¡ medicininių dokumentų - ligos istorijų (b.l.29-30), epikrizių (b.l.31-35), MDEK pažymėjimų ir darbingumo lygio pažymos duomenis (b.l.6, 10, 13-26), daro iÅ¡vadÄ , kad jose paminėti iÅ¡raÅ¡ai, patvirtina, jog pareiÅ¡kėjas epilepsija sirgo bÅ«damas vaikas (anamnezės duomenimis), tačiau nelaikytini tinkamais įrodymais, patvirtinančiais, kad invalidumas yra atsiradęs nuo vaikystės. Darbingumo lygio nustatymo tvarka reglamentuota Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d.

įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtintame Darbingumo lygio nustatymo tvarkos apraše (toliau - Tvarkos aprašas), jo 1 priedas ir Darbingumo lygio kriterijų aprašas bei jo 1 ir 2 priedai (Žin.,2005, Nr. 38-1253; 2013, Nr. 4-141). Tvarkos aprašo 27.15. papunktyje įtvirtinta, kad asmeniui darbingumo lygio priežastis „ligos arba būklės, atsiradusios nuo vaikystės" nustatoma tuo atveju, kai asmenims buvusi Valstybinė medicininės socialinės ekspertizės komisija pagal teisės aktus, galiojusius iki 2005 m. liepos 1 d., buvo nustačiusi invalidumo priežastį „nuo vaikystės".

Kompetentingos institucijos, turėjusios teisę pripažinti asmenį neįgaliu (invalidu), sprendimo byloje nėra, ir pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių duomenų, kad toks sprendimas buvo. NeįgalumÄ nustatančios komisijos sprendimas dėl invalidumo nuo vaikystės turėjo bÅ«ti priimtas iki asmeniui sukako 18 metų (Lietuvos Respublikos pensijų įstatymo 38 str. 1 d.), tačiau iÅ¡ byloje teiktų medicininių duomenų ir faktinių aplinkybių akivaizdu, kad nei pareiÅ¡kėjas, nei jo įstatyminiai atstovai dėl invalidumo nuo vaikystės nustatymo pareiÅ¡kėjui iki 18 metų nesikreipė, be to ir bÅ«damas pilnamečiu pagal medicininius duomenis pareiÅ¡kėjas nebuvo pripažintas invalidu nuo vaikystės, jo turimÄ negaliÄ sÄ lygojo nustatyti bendri susirgimai, tokių medikų diagnozių bei neįgalumÄ nustačiusių institucijų iÅ¡vadų pareiÅ¡kėjas nustatyta tvarka nenuginčijo.

Dėl nurodytų aplinkybių V. B. pareiÅ¡kimas atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi jo praÅ¡omas faktas neįeina į CPK 444 str. 9 punkte nustatytinų kitokių juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų, jeigu įstatymai nenumato jiems nustatyti kitokios tvarkos, sÄ raÅ¡Ä .Esant tokioms aplinkybėms, pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jis – pareiÅ¡kėjas V. B. (a.k.(duomenys neskelbtini)) liga (epilepsija), kuri buvo priežastis Kauno psichiatrinės medicininės darbingumo ekspertizės komisijai 1977 m. vasario 17 d. nustatyti jam invalidumÄ ir pripažinti jį nedarbingu, susirgo vaikystėje, atmestinas.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 442 str. 1 d. 1 p., 443 str. 6 d., 444 str. 2 d. 9 p., teismas n u s p r e n d ž i a: atmesti pareiÅ¡kėjo V.

B. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto, kad jis – pareiÅ¡kėjas V. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) liga (epilepsija), kuri buvo priežastis Kauno psichiatrinės medicininės darbingumo ekspertizės komisijai 1977 m. vasario 17 d. nustatyti jam invalidumÄ ir pripažinti jį nedarbingu, susirgo vaikystėje, nustatymo.Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundÄ per Kėdainių rajono apylinkės teismÄ .             Teisėja                                                                                                       Ramyna Å idlauskienė