03ec4da5-138d-4012-9e75-c3f8df9900f5 · Klaipėdos apygardos teismas

Civilinė byla NrPranešėjas D. Jocys Teisėjas V. JurjonasBaudž. byla Nr. 1A-111-361/2016Teisminio proceso Nr. 1-94-1-01078-2014-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.8.; 1.2.9.8. (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLietuvos respublikos vardu 2016 m. balandžio 21 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Daliaus Jocio,teisėjų Savinijaus Katausko ir Aurelijos Sadauskaitės,sekretoriaujant Jolantai Kližentytei,dalyvaujant prokurorei Kristinai Prialgauskienei,nuteistajam R.

U.,gynėjui advokatui Egidijui Vilkiui,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R. U. apeliacinį skundÄ dėl Å ilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo R. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 163 straipsnį 20 MGL bauda, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant per 1 mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atsipraÅ¡yti nukentėjusiosios R.

U.. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., Å¡ios bausmės subendrintos iÅ¡ dalies jas sudedant, ir nustatyta subendrinta bausmė – 20 MGL bauda ir laisvės apribojimas 6 mėnesiams, įpareigojant per 1 mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atsipraÅ¡yti nukentėjusiosios R. U.. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2014-12-21 iki 2014-12-23.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: R. U. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2010 metų, tiksliau data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, iki 2014 m. gruodžio 21 d., (duomenys neskelbtini), savo namuose vadindamas sÅ«nų M.

U., gim. (duomenys neskelbtini), jo savivertę mažinančiais, įžeidžiančiais žodžiais „žioply“, „debile“, „snargly“ ir panaÅ¡iais žodžiais, grasindamas sutrikdyti jo ir motinos R. U. sveikatÄ , suduodamas smÅ«gius M. U. į veidÄ ir dėl to sukeldamas jam fizinį skausmÄ , muÅ¡damas M. U. akivaizdoje jo artimuosius giminaičius – seserį Ž. U., motinÄ R. U., bei žemindamas nukentėjusįjį kitų žmonių akivaizdoje, sukėlė M. U. reakcijas į stiprų stresÄ , pasireiÅ¡kiančias nerimu, baimingumu, psichotraumuojančių situacijų vengimu, suicidinėmis mintimis, pasitikėjimo sumažėjimu, tuo padarydamas nukentėjusiajam M.

U. nežymų sveikatos sutrikdymÄ .             Be to, R. U. nuteistas ir už tai, kad pasikėsino sukelti fizinį skausmÄ savo Å¡eimos nariui - sÅ«nui M. U. ir sukėlė fizinį skausmÄ savo žmonai R. U., tai yra, 2014 m. gruodžio 21 d., apie 20 val. (duomenys neskelbtini), savo namuose bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su nukentėjusiÄ ja R. U. metu, stumdė pastarÄ jÄ bei sugriebęs už rankų parvertė jÄ ant lovos ir laikė kol iÅ¡silaisvinusi, iÅ¡ namų pabėgo, taip sukeldamas nukentėjusiajai R.

U. fizinį skausmÄ . Toliau tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ , konflikto su nukentėjusiuoju M. U., gim. (duomenys neskelbtini), metu, pagrasino pastarajam, kad suduos smÅ«gį į galvÄ bei užsimojo nukentėjusiajam kumščiu suduoti smÅ«gį į galvÄ , tačiau smÅ«gio nesudavė, nes jį nuo M. U. patraukė M. V.. Po to pagrasino nukentėjusiajam M. U., kad neÅ¡iojamu kompiuteriu „Samsung“ suduos į galvÄ ir kai kompiuterį nuo stalo norėjo paimti, jam kompiuterio paimti ir smÅ«gių nukentėjusiajam suduoti neleido M.

V., taip nusikalstamos veikos M. U. atžvilgiu nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių.Nuteistasis R. U. apeliaciniu skundu prašo nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti. Nurodo, kad laikytasi principo, jog nukentėjusioji pusė yra teisi ir į jo pateiktus argumentus bei įrodymus nekreipta dėmesio. Nuo bylos pradžios savo kaltės nepripažino, nuosprendis, nors ir paskelbtas 2015-12-23 (rezoliucinę dalį), jam įteiktas 2015-12-28, todėl sutrumpėjo terminas pasiruošti skundo rašymui.

Teismas netenkino visų jo teisėtų praÅ¡ymų dėl liudytojų iÅ¡kvietimo, susipažinimo su bylos dokumentais, medicininių dokumentų prijungimo, pastaruosiuose užfiksuota, kad žmona jį 1992 m. sužalojo peiliu ir dėl to jis tapo neįgalus. Tai bÅ«tų patvirtinę ne jo, o žmonos smurtÄ . Nei žmonos, nei sÅ«naus nėra mušęs ar žeminęs. SÅ«nų norėjo iÅ¡auklėti dorai, lankydavosi tėvų susirinkimuose, vežiojo į muzikos mokyklÄ , materialiai rėmė Å¡eimÄ nuo 1984 m., nes žmona dirba tik paskutiniai penki metai, yra teigiamai charakterizuojamas.

Byla sufabrikuota jo žmonos iniciatyva, nes ji ruošėsi skyryboms ir siekia jį apjuodinti, kad užvaldytų Å¡eimos turtÄ , nuteikė vaikus. Jis buvo nuteistas už tai, jog stengėsi, kad sÅ«nus nenueitų klystkeliais.Apeliantas teigia, jog nuteistas remiantis melagingais R. U., sÅ«naus M. U., M. V., pareigÅ«no D. M. parodymais. Su žmona, su kuria nebendrauja jau 5 metus, įvykio dienÄ norėjo pasikalbėti apie nesumokėtÄ elektros energijÄ , jos nemušė, ji specialiai kėlė triukÅ¡mÄ , kad iÅ¡kviestų policija ir jį iÅ¡varytų iÅ¡ namų, kas ir atsitiko.

Aplinkybę, jog smurto nebuvo patvirtina ir tai, kad smurto žymių ant jos kūno nerasta, be to, nėra jokių medicininių dokumentų apie tariamai padarytus sužalojimus sūnui, žmonai ar dukrai. Sūnaus ir jo draugo parodymai neteisingi, traktuoti kaip pasikėsinimas suduoti, sumušti, nes būdamas fiziškai stipresnis, jei būtų norėjęs taip padaryti, būtų ir padaręs, tačiau su mylimu vaiku taip nesielgė. Nuteistasis R. U. teigia, jog policininkas užsiminė, kad jis, R. U., buvo neblaivus, tačiau įrodymų nepateikė.

Apeliantas nurodo, kad teismas, kaip kaltės įrodymÄ mini 2 ikiteisminio tyrimo nutarimus dėl tariamo smurto prieÅ¡ dukrÄ Å½., tačiau nutylėjo, kad 2013 metais Ž. mamos paskatinta kreipėsi į policijÄ dėl sumuÅ¡imo, o tyrėjai priėmė nutarimÄ nutraukti bylÄ ir nurodė, kad dukra puolė, o jis tik gynėsi. Tai tik parodo, kad raÅ¡ant nuosprendį teisinantys įrodymai nenaudoti. Vaiko teisių skyriaus pažyma apie sÅ«naus bÅ«klę suraÅ¡yta iÅ¡ mamos paaiÅ¡kinimų. Su ekspertizės akto iÅ¡vadomis nesutinka, su juo neleido susipažinti nei prokuroras, nei teismas, taip pažeista teisė susipažinti su bylos medžiaga.

Byloje nėra duomenų, jog vaikui bÅ«tų buvusi reikalinga psichologo ar psichiatro pagalba, medikamentinis gydymas, prieÅ¡ingai, sÅ«naus charakteristikoje iÅ¡ (duomenys neskelbtini) teigia, jog sÅ«nus drausmingas, neužguitas, dalyvauja visuomeninėje veikloje. Taigi teismo iÅ¡vados Å¡aliÅ¡kos, nuteistas nepagrįstai, nesant objektyvių įrodymų. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti.Apeliacinis skundas atmestinas.Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu R.

U. nuteistas pagal BK 163 straipsnį už tai, kad laikotarpiu nuo 2010 metų iki 2014 m. gruodžio 21 d., savo namuose vadindamas sÅ«nų M. U., gim. (duomenys neskelbtini), jo savivertę mažinančiais, įžeidžiančiais žodžiais „žioply“, „debile“, „snargly“ ir panaÅ¡iais, grasindamas sutrikdyti jo ir motinos R. U. sveikatÄ , suduodamas smÅ«gius M. U. į veidÄ ir dėl to sukeldamas jam fizinį skausmÄ , muÅ¡damas M. U. akivaizdoje jo artimuosius giminaičius – seserį Ž.

U., motinÄ R. U., bei žemindamas nukentėjusįjį kitų žmonių akivaizdoje, sukėlė M. U. reakcijas į stiprų stresÄ , pasireiÅ¡kiančias nerimu, baimingumu, psichotraumuojančių situacijų vengimu, suicidinėmis mintimis, pasitikėjimo sumažėjimu, tuo padarydamas nukentėjusiajam M. U. nežymų sveikatos sutrikdymÄ .Pagal BK 163 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas piktnaudžiavo tėvo, motinos, globėjo ar rÅ«pintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis ar pareigomis fiziÅ¡kai ar psichiÅ¡kai gniuždydamas vaikÄ , palikdamas jį ilgÄ laikÄ be priežiÅ«ros ar panaÅ¡iai žiauriai elgdamasis su vaiku.

Fizinis ar psichinis vaiko gniuždymas suprantamas kaip ilgalaikė fizinė ar psichinė prievarta, naudojama sistemingai, t. y. jai būdingas kartotinumas ir periodiškumas. Kitoks žiaurus elgesys su vaiku gali turėti įvairių formų, tokių kaip tyčiojimasis iš vaiko, įžeidinėjimai, žiaurios, žeminančios ar alinančios bausmės, vertimas dirbti sunkius darbus, nesirūpinimas vaiku ir pan. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad R. U. peržengė leistinas griežtumo, reiklumo ribas, todėl nuteisė jį pagal BK 163 straipsnį, kolegija su tokia išvada sutinka.Nors R.

U. savo kaltę neigia, tačiau baudžiamojoje byloje iÅ¡tirtų įrodymų visetas patvirtina, kad jis, bÅ«damas nukentėjusiojo M. U. tėvas, atsakingas už jo auklėjimÄ , vystymÄ si, privalėdamas rÅ«pintis jo sveikata, ugdymu, piktnaudžiavo savo, kaip tėvo, teisėmis, sistemingai naudodamas psichinę prievartÄ prieÅ¡ M. U.. IÅ¡ R. U., R. U., M. U. parodymų galima spręsti, kad Å¡eimoje santykiai jau keletÄ metų buvo įtempti, tėvo ir vaikų santykiai taip pat blogėjo. Byloje yra duomenų, kad R.

U. Å¡eimos nariai (žmona, dukra) dar 2009 metais (vėliau ir 2010 bei 2011 metais) kreipėsi į teisėsaugÄ dėl agresyvaus R. U. elgesio, tačiau baudžiamieji procesai nepradėti dėl tuo metu galiojusio teisinio reglamentavimo (siÅ«lyta kreiptis į teismÄ privataus kaltinimo tvarka). M. U. nuo pat tyrimo pradžios nuosekliai aiÅ¡kino, jog tėvas jį ne kartÄ vadino užgauliais įžeidžiančiais žodžiais („debile“, „žioply“, „snargly“), nors fizinių bausmių nebÅ«davo, iÅ¡skyrus maždaug 2013 metų rudenį, kai tėvas jam sudavė į veidÄ dėl įsigyto telefono, tačiau bausdavo žodžiu, Å¡aukdavo, kai bÅ«davo iÅ¡gėręs, užgaulių žodžių yra sakęs ir girdint draugams, be to, yra matęs muÅ¡ant ir seserį, girdėjo grasinimus mamai.

R. U. parodymai dėl apelianto elgesio su sÅ«numi, jo žeminimo, užgauliojimo iÅ¡ esmės sutampa su sÅ«naus parodymais. Be kita ko, M. U. tėvÄ apibÅ«dina ne tik blogai, prieÅ¡ingai, pasakoja ir apie gerus jų santykių etapus, o tai kolegijos vertinimu, tik sustiprina tikėjimÄ nukentėjusiojo parodymų tikrumu. M. U. tas pačias aplinkybes nurodė ne tik tyrėjai per apklausÄ , taip pat apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ dalyvaujant psichologei, tačiau ir ekspertėms, tyrusioms jo psichologinę bÅ«senÄ .

Ekspertizės metu netgi buvo nustatyta, kad tėvo atlikti veiksmai iki Å¡iol turi psichotraumuojantį poveikį, veikia M. U. emocinę bÅ«senÄ ir elgesį, netgi nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Nors BK 163 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis formali, pasekmių dėl nusikalstamų veikų padarymo įrodinėti nereikia, tačiau Å¡iuo atveju ekspertizės aktas leidžia įsitikinti, kad M. U. parodymai dėl netinkamo tėvo elgesio visiÅ¡kai įtikinantys, psichinis smurtas nepraėjo be pasekmių, tai netgi patvirtina, kad sÅ«naus žeminimas ir užgauliojimai nebuvo atsitiktiniai, vienkartiniai atvejai, o pasižymėjo sistemingumu ir periodiÅ¡kumu.

Be kita ko, R. U. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu pripažino, kad supykęs ant sÅ«naus, jei jis nepadėdavo jam dirbti darbų, yra pasakęs griežtesnį žodį, pavadinęs „žiopliu“, tačiau nesutinka, kad žodžiai „debilas“, „snarglys“ yra žeminantys. Taigi apeliantas pripažįsta vadinęs sÅ«nų tam tikrais epitetais, taip tarsi jį auklėjęs, tačiau juos traktuoja savaip ir pateisina. Vis dėlto nekyla abejonių, jog vertinant lingvistiÅ¡kai, tokio pobÅ«džio žodžiai turi neigiamÄ atspalvį, įžeistų bet kokį žmogų, o juolab sakomi tėvo vaikui ir tai visiÅ¡kai suprantama kiekvienam suaugusiam, protingam žmogui.

Kolegija pastebi, jog jei toks netinkamas R. U. elgesys bÅ«tų buvęs pavienis, atsitiktinis atvejis, galbÅ«t galima bÅ«tų svarstyti apie administracinės atsakomybės taikymÄ (pavyzdžiui ATPK 181 straipsnį, numatantį atsakomybę už tėvų valdžios panaudojimÄ prieÅ¡ingai vaiko interesams), tačiau Å¡iuo atveju iÅ¡tirti įrodymai (ne tik nukentėjusiųjų parodymai, bet ir ekspertizės iÅ¡vada, kiti bylos duomenys) patvirtina, kad R. U. užgaulus elgesys su sÅ«numi, negali bÅ«ti vertinamas kaip pasakytas Å¡eiminio konflikto įkarÅ¡tyje ar vaiko auklėjimas, vaikui buvo daromas ilgalaikis neigiamas psichinis poveikis, kuris vis kartojosi, taigi psichiÅ¡kai gniuždė vaikÄ , todėl vertinamas kaip pavojingas ir užtraukiantis baudžiamÄ jÄ atsakomybę.

Teismų praktikoje ir yra pripažįstama, jog BK 163 straipsnyje numatyta nusikalstama veika turi pasižymėti sistemingumu, kartotinumu (kasacinė nutartis Nr. 2K-553-942/2015). Juolab, jog byloje nėra jokių duomenų, kad M. U. elgesys bÅ«tų buvęs sudėtingas, problemiÅ¡kas, kas dar leistų manyti, jog auklėdami vaikÄ tėvai susidÅ«rė su sunkumais, iÅ¡Å¡Å«kiais. PrieÅ¡ingai, (duomenys neskelbtini), kurioje mokosi M. U., vaikinÄ apibÅ«dina kaip drausmingÄ , nekonfliktuojantį, noriai dalyvaujantį sportinėje ir visuomeninėje veikloje (b. l. 72, t. 1).

Teigiamai sÅ«nų apibÅ«dina ir R. U., pažymi, jog jis paklusnus, padeda buityje. PeržiÅ«rėjęs nukentėjusiojo apklausų vaizdo įraÅ¡us, teismas įsitikino, jog M. U. yra tvarkingos iÅ¡vaizdos, kalba ir elgiasi adekvačiai, neiÅ¡Å¡aukiančiai. Taigi nėra jokio pagrindo manyti, kad nukentėjusiajam galėjo bÅ«ti reikalingas griežtesnis auklėjimas ar drausminimas. VisiÅ¡kai akivaizdu ir suprantama, kad tėvams draudžiama vaikÄ kankinti, žaloti, žeminti jo garbę ir orumÄ , žiauriai su juo elgtis (tokie draudimai numatyti ne tik tarptautiniuose teisės aktuose, pvz.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje, tačiau ir nacionaliniuose, pvz. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 10 straipsnis ir t. t.). Å iuo konkrečiu atveju, iÅ¡tirti įrodymai patvirtina, jog R. U. piktnaudžiavo savo teise auklėti sÅ«nų, psichiÅ¡kai jį gniuždė (ne tik vadino menkinančiais, įžeidžiančiais žodžiais, tačiau jo akivaizdoje skriaudė kitus Å¡eimos narius), tai tęsėsi ilgÄ laikÄ , todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jis pagrįstai nuteistas pagal BK 163 straipsnio 1 dalį.Nuteistasis apeliaciniame skunde užsimena, jog byloje nėra duomenų, jog vaikui bÅ«tų buvusi reikalinga psichologo ar psichiatro pagalba, medikamentinis gydymas, be kita ko, byloje pateiktos ir teigiamos R.

U. charakteristikos, tačiau nei aplinkybė, kad vaikas nebuvo gydytas specialistų, nei geras R. U. elgesys visuomenėje nepaneigia byloje nustatytų faktų, susijusių su fizinio bei psichinio smurto naudojimu savo Å¡eimoje. R. U. apeliaciniame skunde neigia ir BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymÄ . Tačiau ir dėl Å¡ios nusikalstamos jis nuteistas pagrįstai. Byloje neginčijamai nustatyta, kad 2014 m. gruodžio 21 vakarÄ namuose tarp R. U. ir R. U. kilo konfliktas. Abu pripažino, jog konfliktas prasidėjo dėl sÄ skaitos už elektros energijÄ .

R. U. teisme nurodė, kad vyras grįžęs pasakė, jog reikia apmokėti už elektros energijÄ , ji atsakė, jog taip ir padarys, kiek vėliau jis ėmė sakyti, jog jai reikia atlikti žmonos pareigas, o jai paprieÅ¡taravus griebė už rankos, tempė, vertė į lovÄ . AnalogiÅ¡kas aplinkybes ji buvo nurodžiusi ir ikiteisminio tyrimo metu. R. U. pripažino, jog buvo atėjęs pasikalbėti su žmona ir suėmė jai už rankos, norėdamas, jog ji sėdėtų ir kalbėtųsi su juo. Taigi apeliantas sutinka su kai kuriomis R.

U. nurodomomis konflikto aplinkybėmis, tačiau teisinasi, jog tik norėjo pasikalbėti, todėl suimdamas už rankos siekė neleisti R. U. iÅ¡eiti. Tokius apelianto teiginius kolegija vertina kaip pasirinktÄ gynybinę taktikÄ ir tiki R. U. parodymais. Kaip matyti iÅ¡ M. U. ir M. V. parodymų, duotų netrukus po nusikalstamos veikos, R. U. išėjusi į laukÄ po konflikto su R. U. papasakojo apie agresyvų vyro elgesį, todėl M. U. nuėjo į namo vidų raminti tėvo. Apie agresyvų sulaikomojo elgesį apklausiamas teisme nurodė ir į įvykio vietÄ atvykęs pareigÅ«nas D.

M.. Nors apeliantas pažymi, jog nėra nustatyti sužalojimai, tačiau Å¡iame epizode jis buvo kaltinamas ir nuteistas dėl fizinio skausmo sukėlimo, kuriam nustatyti specialistų iÅ¡vadų ar medicininių dokumentų nereikia. Å iuo atveju visiÅ¡kai realu, jog sugriebdamas R. U. už rankos ir neleisdamas Å¡iai iÅ¡eiti iÅ¡ kambario sukėlė jai juntamÄ fizinį skausmÄ . Nuteistasis taip pat teigia, jog nėra įrodymų dėl jo neblaivumo. Nors neblaivumas R. U. po įvykio ir nebuvo nustatytas, tačiau taip atsitiko, kadangi jis atsisakė tikrintis neblaivumÄ .

Nepaisant to, byloje yra pakankamai įrodymų (Å¡eimos narių, M. V., pareigÅ«no D. M. parodymai), kad tÄ vakarÄ R. U. buvo vartojęs alkoholio. Be to, kolegija tiki ir M. U., M. V. parodymais dėl to, kad R. U. grasino ir ketino suduoti M. U., tačiau to nepadarė, kadangi M. V. sutrukdė. Apeliantas neigia grasinęs ar ketinęs suduoti vaikui, tačiau tai tik pasirinkta gynybinė pozicija. Tiek teisme apklausiamas pareigÅ«nas, tiek praneÅ¡ime apie iÅ¡kvietimÄ užfiksuota informacija patvirtina, jog pareigÅ«nai kviesti dėl agresyvaus R.

U. elgesio, grasinimų sÅ«nui nužudyti. Taigi byloje surinkti ir iÅ¡tirti įrodymai leidžia teigti, kad R. U. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį nuteistas pagrįstai.Nors nuteistasis teigia, jog jam neleido susipažinti su bylos medžiaga, ekspertizės aktu, Å¡ie argumentai atmestini. Baigus ikiteisminį tyrimÄ R. U., dalyvaujant gynėjui, buvo suteikta galimybė susipažinti su bylos medžiaga, praÅ¡ymų pateikta nebuvo (b. l. 33, t. 2).Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliantui priimtas apkaltinamasis nuosprendis yra objektyvus, teisingas ir teisėtas, jo naikinti apeliacinio skundo argumentais įstatyminio pagrindo nėra.Kolegija, vadovaudamasi Baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: nuteistojo R.

U. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                                                           Dalius Jocys Teisėjai                                                                                                        Savinijus Katauskas                                                                                                                                   Aurelija Sadauskaitė                                                            Â