2022-05-04 Nr. AB-11177-3-62-3-03336-2021-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2113-624/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03336-2021-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vilijos Mikuckienės ir Neringos Švedienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2021 m. spalio 28 d. sprendimą Nr. 21S35690 (toliau – ir Sprendimas), Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimą Nr. 6K-1990 (toliau – ir Komisijos sprendimas) ir įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti jo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jam nesaugu kilmės valstybėje – (duomenys neskelbtini), nes jis vertėsi alkoholio prekyba (išvežiojimu), dėl tokios veiklos sulaukė grasinimų nužudyti iš (duomenys neskelbtini) (karinė grupuotė). Pareiškėjas teigė, kad jis nurodė realias aplinkybes ir pagrindė savo prašymą, jo teiginius patvirtina kilmės valstybės informacija. Nors pareiškėjas nepateikė įrodymų apie gautus grasinimus, tačiau atsakovas nevertino, ar tokie įrodymai galėjo būti surinkti. Pareiškėjas buvo nurodęs, kad ant jo draugo durų buvo krauju užrašyti grasinimai, po to jo draugas pagrobtas ir apie jį iki šiol nieko nežinoma; vėliau grasinimai užrašyti ir ant pareiškėjo namų durų. Pareiškėjas, pamatęs grasinimus, patyrė šoką, todėl jis pirmiausiai galvojo apie savo apsaugą, o ne vaizdų užfiksavimą. Pareiškėjo įsitikinimu, jis, kaip asmuo, pažeidęs kilmės valstybės reikalavimus (tiek moralinius, tiek teisinius), gali būti priskiriamas konkrečiai socialinei grupei – asmenims, kurie suvokiami kaip pažeidžiantys moralės kodeksus, ir todėl patirti persekiojimą. Pareiškėjas taip pat nesutiko su sprendimais jį išsiųsti ir uždrausti atvykti, draudimo atvykti terminą laikė neproporcingu, pabrėžė, kad jis bendradarbiavo su institucijomis, nepažeidė taisyklių reikalavimų, pateikė tikrovę atitinkančią informaciją ir niekaip nepiktnaudžiavo procesu, siekė saugumo. Be to, pareiškėjas manė, kad skundo išnagrinėjimas Komisijoje rašytinio proceso tvarka pažeidė jo teisę būti išklausytam. Komisija nepasisakė dėl kai kurių jo argumentų, pavyzdžiui, dėl išsiuntimo ir draudimo atvykti.

3. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.

4. Atsakovas apžvelgė Sprendime nustatytas aplinkybes. Manė, kad skundo išnagrinėjimas Komisijoje rašytinio proceso tvarka atitiko teisės aktų reikalavimus, o pareiškėjas nenurodė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių žodinis nagrinėjimas buvo būtinas. Teigė, kad pareiškėjas neatitinka kriterijų pabėgėlio statusui ir papildomai apsaugai gauti. Pareiškėjo pasakojimas apie jam kilmės valstybėje kylančias grėsmes buvo abstraktus, nedetalus. Pats pareiškėjas tiesiogiai nesusitiko su grasintojais, jų nematė ir niekas jam asmeniškai negrasino.

Pareiškėjas nepateikė rašytinių ar kitų įrodymų apie jo persekiojimą, o, atlikus tyrimą apie ginkluotą grupuotę (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad pareiškėjo baimė dėl minėtos grupuotės grasinimų yra mažai tikėtina, kadangi šios grupuotės taikiniai yra (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) įkurti objektai (duomenys neskelbtini) teritorijoje. Informacija apie kilmės valstybę nesudaro pagrindo prielaidai, kad (duomenys neskelbtini) grupuotės taikiniais būtų pavieniai (duomenys neskelbtini) piliečiai. Atsakovas pažymėjo ir tai, jog pareiškėjas, prekiaudamas alkoholiu, pažeidė ne moralės normas, tačiau jo gyvenamojoje vietovėje galiojančias teisės normas, už ką jam gali kilti atsakomybė.

Neteisėta veikla pareiškėjas užsiėmė laisva valia, siekdamas daugiau užsidirbti. Pareiškėjas, norėdamas užtikrinti savo saugumą bei išvengti jam kylančios atsakomybės bei grėsmės, gali savo darbinę veiklą pakeisti ir dirbti tokį darbą, kuris jam pavojaus nekelia. Pareiškėjas yra jaunas, darbingo amžiaus vyras, visą gyvenimą praleidęs (duomenys neskelbtini) ir pažįstamas su vietiniais papročiais ir kultūra, todėl nepriskirtinas Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – ir EPPB; nuo 2022 m. sausio 19 d. – Europos Sąjungos prieglobsčio agentūra) išskiriamoms padidintos rizikos asmenų grupėms ir nėra pažeidžiamas asmuo.

Atsakovas tinkamai įvertino tiek pareiškėjo nurodytas aplinkybes, tiek kilmės valstybės informaciją. Atsakovas palaikė savo sprendimus išsiųsti pareiškėją ir uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką, tvirtino, kad pastarojo draudimo terminas atitinka teisės aktų reikalavimus. Akcentavo, kad pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, prieglobsčio paprašė tik kai buvo sulaikytas pareigūnų, neturėjo pateisinamos priežasties neteisėtai kirsti valstybės sieną,.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. kovo 17 d. sprendimu iš dalies tenkino pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundą, t. y. pakeitė Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. spalio 28 d. sprendimo Nr. 21S35690 3 ir 4 punktus bei juos išdėstė taip: uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; atitinkamai pakeitė Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimo Nr. 6K-1990 dalį.

6. Teismas nustatė, kad 2021 m. liepos 30 d. pasienio pareigūnai sulaikė grupę asmenų, nelegaliai kirtusių Lietuvos Respublikos sieną. Tarp sulaikytųjų buvo pareiškėjas.

7. Pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 23 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Pateikdamas prašymą nurodė, kad jam grėsmę kelia (duomenys neskelbtini) grupuotė, kadangi jis pardavinėjo alkoholį. Sulaukė grasinimų, jog bus nužudytas.

8. Pareiškėjas 2021 m. spalio 21 d. antrinėje apklausoje nurodė, kad gyveno (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) miestelyje (miestelis yra labai „uždaro mąstymo“ ir draudžia alkoholį), kartu su broliu dirbo išvežiodami alkoholį motociklu, nes alkoholis labai brangus ir buvo galima gerai užsidirbti. Jis žinojo, kad darbas su alkoholiu yra rizikingas, bet (duomenys neskelbtini) miestelyje nėra kito darbo, o jiems reikėjo pinigų. Jų motina sirgo, dėl gydymo išvyko į (duomenys neskelbtini), kur galiausiai dėl blogo gydymo mirė. Su broliu turėjo dirbti, kad galėtų atiduoti skolas už mamos kelionę ir gydymą. Juos prižiūrėjo ir alkoholį parūpindavo draugas (duomenys neskelbtini). 2021 m. gegužės 30 d. nuėję pas draugą į namus ant durų rado lapelį, kuriame krauju užrašyti grasinimai, kad (duomenys neskelbtini) jį ((duomenys neskelbtini)) nužudys. (duomenys neskelbtini) buvo pagrobtas ir pareiškėjas lig šiol nieko apie jį nežino. 2021 m. birželio 1 d. toks pats užrašas atsirado ir ant pareiškėjo namų durų. Greičiausiai įskundė kaimynas, kuris yra tos grupės narys. Tai buvo pirmas kartas, kai sulaukė grasinimų, anksčiau pavykdavo nuslėpti savo veiklą. Taip jie suprato, kad yra žinoma apie draudžiamą veiklą ir kad (duomenys neskelbtini) jiems pavojinga, todėl išvyko į (duomenys neskelbtini). Dvi savaites buvo apsistoję pas dėdę, iki kol iš turizmo kompanijos gavo lėktuvo bilietus skrydžiui į (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) atvyko į Lietuvą su dviem savo broliais, iš kurių vienas yra nepilnametis, o kitas turi problemų su (duomenys neskelbtini) ir jam reikalinga operacija. (duomenys neskelbtini) liko gyventi tėvas su žmona, sesuo su šeima. Jų namai (duomenys neskelbtini) neapskaityti valstybės, todėl negauna jokių paslaugų, jaučiasi nesaugūs, bijo grįžti į (duomenys neskelbtini), nes (duomenys neskelbtini) labai galingi ir bendrai (duomenys neskelbtini) yra nesaugus, jei grįžtų, gali būti nužudytas.

9. Departamentas ginčijamu 2021 m. spalio 28 d. sprendimu Nr. 21S35690 nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, taip pat išsiųsti pareiškėją į (duomenys neskelbtini), uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo dienos, įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo jam atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo išsiuntimo dienos. Komisija ginčijamu 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimu Nr. 6K-1990 atmetė pareiškėjo skundą dėl Sprendimo panaikinimo.

10. Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą. Pažymėjo, kad atsakovas tyrimo metu nenustatė nei tikėtino persekiotojo, nei jo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti pareiškėją, t. y. neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju jam kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Pareiškėjas nenurodė konkrečių aplinkybių dėl jam individualiai kilusio pavojaus neteisėtai pardavinėjant alkoholį kilmės valstybėje. Priešingai, apklausose ir teismo posėdyje paaiškino, kad asmeniškai nesusidūrė su persekiojimo veiksmais, tačiau neva rado ant durų galbūt grupuotės paliktą užrašą.

Pagal Departamento surinktą informaciją, (duomenys neskelbtini) grupuotės įtakingas vadas 2020 metais pareiškė, kad (duomenys neskelbtini) esantys (duomenys neskelbtini) kariniai daliniai yra jo vadovaujamos grupuotės taikiniai. Jis pagrasino, kad bus taikomasi į (duomenys neskelbtini) interesus (duomenys neskelbtini) ir už jo ribų, vos tik pasitaikys tokia galimybė. Todėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog šiuo atveju ir jis tapo šios grupuotės taikiniu, mažai tikėtinos, kadangi nepateikta duomenų, jog minėta grupuotė užsiima pavienių (duomenys neskelbtini) piliečių persekiojimu.

Be to, (duomenys neskelbtini) parlamentas 2016 m. spalio 22 d. priėmė įstatymą, kuriuo uždraudė alkoholinius gėrimus. (duomenys neskelbtini) provincijoje ir mieste yra draudžiama transportuoti, vartoti ir parduoti alkoholį nuo 2009 metų. (duomenys neskelbtini) provincijos Taryba 2021 m. spalio 4 d. iš naujo patvirtino šį draudimą. Numatė, kad tas, kas pažeis šį provincijos tarybos teisės aktą, atsakys prieš teismą. Kai kuriuose didžiausiuose (duomenys neskelbtini) miestuose yra alkoholinių gėrimų parduotuvės. Jas atidaryti turi teisę (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ar kitų religijų ((duomenys neskelbtini)) tikėjimo asmenys.

Jie turi gauti specialius, valstybės išduodamus leidimus prekiauti alkoholiu. Spręstina, jog pareiškėjas, prekiaudamas alkoholiu, pažeidė ne, kaip jis teigia, moralės kodeksą, o jo kilmės valstybės galiojančius teisės aktus ir tai vyko laisva pareiškėjo valia, siekiant didesnių pajamų. Teismas konstatavo, jog pareiškėjo baimė būti persekiojamam nepagrįsta konkrečių faktinių duomenų visuma, grindžiama bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Tariamas persekiojimas nėra individualaus pobūdžio. Atsakovas pagrįstai nusprendė, kad pareiškėjas neatitinka kriterijų, nurodytų Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje, kuriems esant suteikiamas pabėgėlio statusas.

11. Teismas akcentavo, kad duomenų visuma neįrodo, jog vien dėl galbūt vykdytos neteisėtos veiklos pareiškėjas bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui kilmės valstybėje egzistuoja grėsmė dėl egzekucijos ar mirties bausmės. Vadovaujantis EPPB išvadomis apie bendrą situaciją (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) egzistuoja beatodairiškas smurtas, tačiau jo lygis nėra aukštas ir nesiekia to lygio, kai „vien buvimo“ šioje teritorijoje pakanka, kad kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Be to, EPPB teigia, kad (duomenys neskelbtini) yra vienas iš trijų miestų (kiti yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), kuriame valstybė gali apsaugoti civilį nuo persekiojimo. Įvertinus surinktą informaciją konstatuotina, kad pareiškėjas nepriklauso nė vienai iš grupių, kurios, anot EPBB, gali susidurti su padidinta persekiojimo grėsme, jis taip pat nėra pažeidžiamas asmuo. Teismo vidiniu įsitikinimu, atsakovas išsamiai įvertino aktualią informaciją apie situaciją kilmės valstybėje, o pareiškėjas nepateikė priešingos informacijos. Atsakovas pagrįstai rėmėsi EPPB, kaip kompetentingos institucijos, naujausiomis (2021 m.) parengtomis gairėmis. Pripažinta, kad atsakovas pagrįstai nustatė, jog pareiškėjas neatitinka ne tik papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose.

12. Teismas nepritarė pareiškėjo pozicijai, jog jo skundas Komisijoje turėjo būti nagrinėjamas žodine tvarka. Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 222 punkte įtvirtinta bendra taisyklė, jog sprendimų dėl prieglobsčio apskundimas ikiteismine vyksta rašytinio proceso tvarka. Pareiškėjas skunde nenurodė ir atsakovas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios leistų vertinti, kad žodinis skundo nagrinėjimas buvo būtinas, juolab kad byla teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. pareiškėjui buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės.

13. Teismas sutiko su atsakovo sprendimu išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos. Pažymėjo, kad 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse 7 straipsnio 4 dalies taikymo būtinybė nustatyta įvertinus tai, kad pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį pagrįstai dėl anksčiau aptartų argumentų, atsižvelgiant į pareiškėjo atvykimo aplinkybes, deklaruojamą atvykimo tikslą, kitas asmenį apibūdinančias aplinkybes (į Lietuvą atvyko neteisėtai kirtęs valstybės sieną, prašymą pateikė sulaikytas pareigūnų). Be to, pareiškėjas nei iki Sprendimo priėmimo, nei iki bylos išnagrinėjimo nepateikė prašymo leisti jam savanoriškai grįžti į kilmės valstybę.

14. Teismas akcentavo, kad Departamentas, įvertinęs anksčiau aptartų aplinkybių visumą, ypač pareiškėjo keliamą nelegalios migracijos grėsmę, bei vadovaudamasis Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33, 5 punktu, Įstatymo 133 straipsnio 2 dalimi, paskyrė pareiškėjui maksimalų draudimo atvykti terminą – 5 metai. Teismo vertinimu, toks terminas nėra proporcinga priemonė padarytam pažeidimui. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas anksčiau pažeidė atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje tvarką, siekė nelegaliai įteisinti savo buvimą ar Lietuvoje padarė kokių nors teisės pažeidimų. Taip pat nenustatyta, kad pareiškėjas išsiunčiamas jau ne pirmą kartą, savo veiksmais ar neveikimu tikslingai vilkino ar klaidino tyrimą, pateikė melagingus duomenis apie savo asmens tapatybę, ar kitų aplinkybių, kurios sąlygotų maksimalaus draudimo atvykti termino taikymą. Taigi, Sprendimo dalis, kuria nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti 5 metus nuo jo išsiuntimo, keistina, nustatant, jog jam uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo jo išsiuntimo dienos. Atsižvelgiant į šį pakeitimą, atitinkamai keistina ir Sprendimo dalis dėl perspėjimo dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi įvedimo į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą, nurodant įvesti perspėjimą 2 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

III. 15. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo skundą, taip pat bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

16. Pareiškėjas teigia, kad atsakovas tik subjektyvių prielaidų pagrindu, pažeisdamas tiek teismų praktiką, tiek teisės aktų reikalavimus, nepagrįstai konstatavo, jog surinkta informacija nepatvirtina prieglobsčio pareiškėjui poreikio. Atsakovas tyrimą dėl baimės būti persekiojamam iš esmės atliko paviršutiniškai, apsiribodamas bendru abstrakčiu situacijos vertinimu, nevertindamas asmeninių pareiškėjo savybių ir kt. Teismas neišsamiai išnagrinėjo pareiškėjo nurodytas aplinkybes, rėmėsi išimtinai tik atsakovo argumentais ir jo surinkta informacija apie kilmės šalį, neatliko gilesnės analizės. Nei teismas, nei atsakovas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėją gali persekioti ir ekstremistinės grupuotės. Smurto ir akivaizdžių teisėtvarkos pažeidimų metai (duomenys neskelbtini) sukūrė aplinką, kuri tapo klestinčio religinio ekstremizmo ir genčių papročių laikymosi priežastimi. Į asmenis dėl jų „pasaulietinių polinkių“ ar neatitikimų (duomenys neskelbtini) ar socialinėms normoms buvo nusitaikę (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ginkluotos grupuotės. Ginkluoti vyrai gali nebaudžiami įsiveržti į parduotuves, kavines ir kitas vietas, jas nusiaubti, sužeisti žmones. Pareiškėjo profesija suprantama kaip „Vakarų pasaulio kopijavimas“, jis bet kuriuo metu gali tapti ekstremistų taikiniu, todėl jo gyvybei iš tiesų gresia pavojus. Pareiškėjas mano, kad atsakovo surinkta informacija neatitinka naujumo ir aktualumo reikalavimų, ji nėra iš įvairių šaltinių. Be to, pareiškėjas tvirtina, jog sprendimais išsiųsti ir uždrausti atvykti neproporcingai užkertamas kelias pareiškėjui gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje.

17. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą.

18. Atsakovas iš esmės pakartoja anksčiau išdėstytus savo argumentus, sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu. Pažymi, kad atsakovas atliko išsamų bei visapusišką pareiškėjo situacijos tyrimą, įvertintos visos individualios aplinkybės. Pareiškėjas, norėdamas užtikrinti savo saugumą bei išvengti atsakomybės bei grėsmės, gali savo darbinę veiklą pakeisti ir dirbti tokį darbą, kuris yra legalus ir nekelia jam pavojaus.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 19. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2021 m. spalio 28 d. sprendimo Nr. 21S35690 ir Migracijos departamento 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimo Nr. 6K-1990, kuriuo pareiškėjo skundas netenkintas, teisėtumo ir pagrįstumo bei pareiškėjo prašymo įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti jo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo pagrįstumo.

20. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad Departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui prieglobstį ir papildomą apsaugą, tačiau nustatė neproporcingai ilgus terminus, kuriais pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ir įvestas perspėjimas į C.SIS II dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, skundą tenkino iš dalies ir sutrumpino draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ir perspėjimo į C.SIS II įvedimo terminus iki 2 metų.

21. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame, grįsdamas reikalavimus, teigia teismo išvadas dėl jo neatitikimo Įstatymo reikalavimams, keliamiems pabėgėlio statusui įgyti ir papildomai apsaugai gauti, esant nepagrįstas dėl netinkamo jo nurodytų aplinkybių išnagrinėjimo ir informacijos apie saugumo padėtį (duomenys neskelbtini) vertinimo.

22. Teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 ir 2 d.), nenustatė pagrindų jį naikinti ar keisti: teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 bei 87 straipsniuose (2014 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XII-1396 redakcija), kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalis numato, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

23. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017; 2021 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2374-629/2021).

24. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 24573/94, pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

25. Vertinimo kriterijai, kuriais vadovaujantis nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje (2014 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XII-1396 redakcija). Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs. Pažymėtina, kad 2011 m. gruodžio 13 d.

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų, su kuria yra suderintos Įstatymo nuostatos (Įstatymo 1 str. 2 d. ir priedo 19 p.), 4 straipsnio 5 dalis nurodo, jog kai valstybės narės taiko principą, pagal kurį prašytojas privalo pagrįsti tarptautinės apsaugos prašymą, ir kai prašytojo pareiškimų faktai nepagrįsti dokumentais ar kitais įrodymais, tokių faktų nereikia patvirtinti, jei įvykdomos šios sąlygos:

a) prašytojas realiai stengėsi pagrįsti savo prašymą;

b) pateikta visa prašytojo informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija;

c) prašytojo pareiškimai yra nuoseklūs ir patikimi bei neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo, atveju;

d) prašytojas paprašė tarptautinės apsaugos kiek įmanoma anksčiau, nebent jis gali nurodyti tinkamą priežastį, kodėl taip nepadarė;

e) yra nustatyta, kad prašytojas bendrai patikimas. Pažymėtina, kad šios direktyvos 8 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nagrinėdamos, ar prašytojas patiria visiškai pagrįstą persekiojimo baimę ar realų didelės žalos pavojų arba turi galimybę naudotis apsauga nuo persekiojimo ar didelės žalos kilmės šalies dalyje, kaip nurodyta 1 dalyje, valstybės narės, priimdamos sprendimą dėl prašymo, atsižvelgia į bendrąsias toje šalies dalyje esančias aplinkybes ir į asmenines prašytojo aplinkybes, kaip nurodyta 4 straipsnyje. Tuo tikslu valstybės narės užtikrina, kad iš atitinkamų šaltinių, pavyzdžiui, Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų vyriausiojo komisaro ir Europos prieglobsčio paramos biuro, būtų gaunama tiksli naujausia informacija.

26. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su Sprendimo išvada, kuriai pritarė pirmosios instancijos teismas, kad pareiškėjo nurodyta prašymo suteikti prieglobstį priežastis – baimė būti persekiojam sukarintos grupuotės „(duomenys neskelbtini)“ dėl jo vykdytos prekybos alkoholiniais gėrimais – neatitinka visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlygos: įvertinus pareiškėjo paaiškinimus dėl persekiojimo priežasčių ir persekiotojo, kuriems patvirtinti jis nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų, įvertinti informacijos apie padėtį kilmės valstybėje kontekste, pagrįstai nenustatytas nei tikėtinas persekiotojas, nei pareiškėjo įvardyto persekiotojo tikslai ir motyvai persekioti pareiškėją, t. y. neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Pažymėtina, kad nors EPPB ir kitų Sprendime nurodytų šaltinių duomenimis (duomenys neskelbtini) iš tikro yra sukarinta grupuotė „(duomenys neskelbtini)“, tačiau duomenų, kad ji vykdytų persekiotų asmenis dėl pareiškėjo įvardytų priežasčių – prekybos alkoholiu, t. y. veiklos, kuri pagal vietos teisinį reguliavimą yra draudžiama, juo labiau – tęstinį persekiojimą, nėra. Taip pat pareiškėjas nepaaiškino, kodėl saugumui nuo, kaip teigiama, gresiančio persekiojimo užtikrinti nebuvo pakankamas persikėlimas į kitą šalies regioną, pavyzdžiui – (duomenys neskelbtini), ar kitą didesnį šalies miestą.

27. Pareiškėjas prašymą dėl papildomos apsaugos suteikimo grindžia tomis pačiomis aplinkybėmis kaip ir prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. Departamentas, atlikęs tyrimą, nenustatė pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose. Pagal 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 439/2010 dėl Europos prieglobsčio paramos biuro įsteigimo 4 straipsnio nuostatas, EPPB, kuris įsteigtas siekiant įgyvendinti bendros Europos prieglobsčio sistemos tikslus, skaidriu ir nešališku būdu renka svarbią, patikimą, tikslią ir naujausią informaciją apie prašymus suteikti tarptautinę apsaugą pateikusių asmenų kilmės valstybes, naudodamasi visais svarbiais informacijos šaltiniais, įskaitant vyriausybinių, nevyriausybinių ir tarptautinių organizacijų bei Sąjungos institucijų ir įstaigų pateiktą informaciją, ir remdamasi tokia informacija rengia ataskaitas dėl kilmės valstybių. EPPB 2021 m. sausio mėnesį paskelbtos bendros situacijos (duomenys neskelbtini) analizės ir rekomendacinių gairių ((duomenys neskelbtini)) duomenimis spręstina, kad, rengiant pastarąją ataskaitą, nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekė tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Vėliau skelbtuose EPPB pranešimuose ((duomenys neskelbtini)); (duomenys neskelbtini): (duomenys neskelbtini)), kuriuose dėl saugumo situacijos (duomenys neskelbtini) taip pat pasisakoma, nėra nurodoma, kad beatodairiškas smurtas (duomenys neskelbtini) yra tokio aukšto lygio, kaip iš esmės yra teigiama apeliaciniame skunde. Todėl pareiškėjas taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, numatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, kad tai, jog šalyje yra pažeidžiamos žmogaus teisės, dar nereiškia, jog savaime dėl to bus suteikiama papildoma apsauga, nes žmogaus teisių pažeidimų egzistavimo faktas savaime neįrodo prieglobsčio prašytojo baimės asmeniškai tapti tokio pobūdžio pažeidimų auka pagrįstumo (žr., pvz., 2009 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1380/2009 ir kt.).

28. Apeliaciniame skunde nėra nurodyti pagrįsti argumentai dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria nespręsta dėl ginčijamo Sprendimo dalies, susijusios su pareiškėjo išsiuntimu, uždraudimu atvykti į Lietuvos Respubliką ir perspėjimo įvedimu į C.SIS II, teisėtumo ir pagrįstumo, o pagrindai manyti šią teismo sprendimo dalį esant neteisėta bylos nenustatyti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Sprendimu pareiškėjui nėra sudarytos kliūtys vykti į ne Šengeno erdvei priklausančias valstybes.

29. Dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kuris buvo išspręstas 2022 m. balandžio 14 d. nutartimi dėl bylos skyrimo nagrinėti teismo posėdyje, pažymėtina, kad ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

30. Nagrinėjamoje byloje išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai, nėra. Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Be to, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra duomenų, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais. Vien tik pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jis pageidauja, jog byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, nes norėtų būti tiesiogiai išklausytas, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, pareiškėjo prašymas netenkintas.

31. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas ar keičiamas, nėra, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Vilija Mikuckienė

Neringa Švedienė