03ea6fe1-b6ea-459d-9bd4-882e05af8ac5 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

                                       Administracinė byla Nr. I-2068-426/2011                                                   (Proceso Nr. 3-61-3-00327-2011-9)                                                                                Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 38; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. liepos 11 d.

Vilnius                          Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų RÅ«tos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rositos Patackienės ir Halinos Zaikauskaitės, sekretoriaujant Anetai Seržantovič, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui K. N., jo atstovei advokatei Onai Klinavičienei, atsakovo atstovei Renatai Romančikienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo K.

N. skundÄ atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl įsakymo panaikinimo.              Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas K. N. praÅ¡o panaikinti Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. spalio 11 d. įsakymÄ Nr. 3K-62, taip pat praÅ¡o priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Skunde (b. l. 1-4) paaiÅ¡kino, kad gimė (duomenys neskelbtini) d. Kybartuose, VilkaviÅ¡kio rajone lietuvių J. ir I.

N. šeimoje. Mokėsi ir iki 1986 m. vasaros gyveno Lietuvoje. 1986 m. liepos 19 d. susituokė su Ukrainos piliete I. G. ir po santuokos sudarymo apsigyveno Charkovo mieste, Ukrainoje. Jam tebegyvenant Ukrainoje, 1992 m. rugsėjo 10 d. buvo pripažintas įgijęs Lietuvos Respublikos pilietybę ir 1992 m. rugsėjo 21 d. jam išduotas Lietuvos Respublikos piliečio pasas vietoj turėto TSRS piliečio paso. Pilietybė įgyta pagal 1991 m. gruodžio 5 d. priimto Pilietybės įstatymo Nr. I-2072 (galiojusio iki 2002 m. gruodžio 31 d.) 1 str. 1 d. 1 p., t. y., Lietuvos Respublikos piliečiai yra asmenys, iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos Respublikos pilietybę, jų vaikai ir vaikaičiai, jeigu jie neįgijo kitos valstybės pilietybės. Šio įstatymo 4 str. buvo numatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečio ar pilietės santuokos sudarymas su asmeniu, kuris yra kitos valstybės pilietis arba asmuo be pilietybės, taip pat tokios santuokos nutraukimas savaime nekeičia sutuoktinių pilietybės. Įstatymo 5 str. buvo numatyta, kad Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis kitoje valstybėje, savaime nepraranda Lietuvos Respublikos pilietybės ir kad Lietuvos piliečius už Lietuvos Respublikos ribų gina ir globoja Lietuvos valstybė.Tvirtina, kad 1997 metais jam buvo išduotas Ukrainos piliečio pasas, nors jokio prašymo dėl pilietybės suteikimo nerašė, Ukrainos valstybei neprisiekė.

Pasas buvo iÅ¡duotas vietoj laikino pažymėjimo, suteikiančio teisę gyventi Ukrainoje, nurodyta registracijos vieta.2001 m. sugrįžo gyventi į LietuvÄ , apsigyveno pas tėvus Alytaus mieste, (duomenys neskelbtini), deklaravo gyvenamÄ jÄ vietÄ . Nuo to laiko nuolat gyvena Lietuvoje, dirbo, mokėjo mokesčius, pastaruoju metu yra registruotas darbo biržoje. 2004 m. kovo 27 d. jam buvo iÅ¡duota asmens tapatybės kortelė, naujas Lietuvos Respublikos piliečio pasas vietoj pasibaigusio galioti ankstesniojo.2010 m. rugpjūčio mėn. kreipėsi į Migracijos departamentÄ dėl Lietuvos Respublikos pilietybės savo sÅ«nui A.

N., anketoje nurodė savo Lietuvos Respublikos piliečio paso duomenis. AnketÄ priėmė Pilietybės reikalų skyriaus vedėja D. V., kuri pareikalavo pateikti Ukrainos piliečio pasÄ ir jį kopijavo. Sulaukė Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriaus raÅ¡to, kad pats neteko Lietuvos Respublikos pilietybės. Tvirtina, kad dėl to patyrė stresÄ , pablogėjo jo sveikata (sergu cukriniu diabetu). Kreipėsi į Migracijos departamento Pilietybės reikalų skyrių dėl jo problemos iÅ¡sprendimo, skyriuje lankėsi keletÄ kartų.

Patyrė tarnautojų arogancijÄ , nekompetencijÄ , nederamÄ su klientais elgesį. Å iuo metu jo padėtis itin komplikuota. Pripažintas netekęs Lietuvos Respublikos pilietybės. Turi tik Ukrainos vidaus pasÄ , kuris nesuteikia teisės kirsti valstybės sienÄ . Leidimas gyventi Lietuvoje jam neiÅ¡duodamas. Atsisakyti Ukrainos pilietybės negali nenuvykęs į UkrainÄ , nes Å¡ios valstybės ambasada atsisakė iÅ¡ jo priimti praÅ¡ymÄ dėl pilietybės atsisakymo. Yra lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis ir niekada neketino ir neketina atsisakyti savo pilietybės.Atsakovas Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsiliepime į skundÄ (b. l. 38-40) paaiÅ¡kino, kad K. N. Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo pagal 1991 m. gruodžio 5 d. priimto Pilietybės įstatymo 1 str. 1 d. 1 p., t. y. kaip asmens, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusio Lietuvos pilietybę, vaikas. K. N. 1992 m. rugsėjo 10 d. pasirašė pasižadėjimÄ Lietuvos Respublikai. 1992 m. rugsėjo 21 d. Migracijos departamente jam buvo iÅ¡duotas Lietuvos Respublikos piliečio pasas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris 2004 m. kovo 25 d. Alytaus miesto ir rajono policijos komisariato vieÅ¡osios policijos Migracijos  skyriuje buvo pakeistas į Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), o 2004 m. kovo 27 d. buvo iÅ¡duotas Lietuvos Respublikos pasas Nr. (duomenys neskelbtini) (asmens tapatybės kortelė ir pasas negrÄ Å¾inti). 2004 m. iÅ¡duodant K.

N. minėtus asmens dokumentus, duomenų apie jo turimÄ kitos valstybės pilietybę nebuvo. Tai, kad K. N. dar 1997 m. yra įgijęs Ukrainos pilietybę, paaiÅ¡kėjo tik 2010 m. rugsėjo 1 d., kai K. N. kreipėsi į Migracijos departamentÄ dėl savo sÅ«naus Lietuvos Respublikos pilietybės. FaktÄ , kad K. N. yra Ukrainos pilietis, patvirtina Ukrainos piliečio pasas Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡duotas 1997 m. rugsėjo 18 d. Ukrainos vidaus reikalų ministerijos Charkovo srities vyriausiosios valdybos Oktiabrskij rajono skyriuje.Pažymi, kad vadovaujantis Pilietybės įstatymo 18 str. 1 d. 2 p., Lietuvos Respublikos pilietybės netenkama įgijus kitos valstybės pilietybę.

Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs kitos valstybės pilietybę, netenka Lietuvos Respublikos pilietybės nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos (Pilietybės įstatymo 21 str. 3 d.). Pilietybės įstatymas nenumato reikalavimo sprendžiant asmens Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo dėl kitos valstybės pilietybės įgijimo klausimÄ vertinti kitos valstybės pilietybės įgijimo aplinkybes. Pagal Pilietybės įstatymo 18 str. 1 d. 2 p. svarbu yra pats faktas, kad asmuo yra įgijęs kitos valstybės pilietybę.

Nagrinėjamu atveju yra neginčijamas kitos valstybės pilietybės įgijimo įrodymas - Ukrainos piliečio pasas.Ä®statymas nustato tik vienÄ iÅ¡imtį, kada Lietuvos Respublikos pilietybės netekimas netaikomas įgijus kitos valstybės pilietybę - tai atvejai, kai asmuo įgyja valstybės, su kuria Lietuvos Respublika yra sudariusi sutartį dėl dvigubos pilietybės, pilietybę (Pilietybės įstatymo 18 str. 2 d.). Lietuvos Respublika su Ukraina nėra sudariusi sutarties dėl dvigubos pilietybės, todėl Å¡i iÅ¡imtis nagrinėjamu atveju negali bÅ«ti taikoma.Teigia, kad ir 1991 m.

Pilietybės įstatymo redakcijoje, galiojusioje tuo metu, kai K. N. įgijo Ukrainos pilietybę, t. y. 1997 m., buvo įtvirtinta nuostata, kad Lietuvos Respublikos pilietybės netenkama įgijus kitos valstybės pilietybę (19 str. 2 p.). Å is įstatymas jokių iÅ¡imčių minėtai nuostatai nenustatė.Iki Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimo „Dėl teisės aktų, reguliuojančių Lietuvos Respublikos pilietybės santykius, nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ įsigaliojimo galiojusiame Pilietybės įstatymo 18 str. 2 d. 1 p. buvo įtvirtinta nuostata, kad Lietuvos Respublikos pilietis, įgijÄ s kitos valstybės pilietybę po 2003 m. sausio 1 d., jos nepraranda, jeigu jis yra asmuo, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjęs Lietuvos pilietybę, jo vaikas, vaikaitis ir provaikaitis (jeigu Å¡is asmuo, jo vaikas, vaikaitis ar provaikaitis nerepatrijavo).

Ši nuostata K. N. atžvilgiu taip pat negali būti taikoma, nes jis Ukrainos pilietybę įgijo 1997 m., t. y. iki 2003 m. sausio 1 d.Akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas Lietuvos Respublikos netekimo klausimas, o ne Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo. Pilietybės įstatymo nuostatos dėl teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę išsaugojimo yra taikomos asmenims, kurie dar nėra įgyvendinę teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę ir nėra Lietuvos Respublikos piliečiai.

Tuo tarpu K. N. buvo Lietuvos Respublikos pilietis, tačiau pilietybės neteko. Atsižvelgiant į tai, Å¡iuo metu galėtų bÅ«ti sprendžiamas tik Lietuvos Respublikos pilietybės grÄ Å¾inimo K. N. klausimas pagal Pilietybės įstatymo 20 str. 2 d. (asmeniui, netekusiam Lietuvos Respublikos pilietybės Pilietybės įstatymo 18 str. 1 d. numatytais pagrindais ir atitinkančiam Pilietybės įstatymo 1 str. 1 d. 1, 2 ar 3 p. sÄ lygas, Lietuvos Respublikos pilietybė gali bÅ«ti grÄ Å¾inta pagal tokio asmens praÅ¡ymÄ netaikant jam Pilietybės įstatymo 12 str. nustatytų sÄ lygų, jei Å¡is asmuo nėra kitos valstybės pilietis).Anot atsakovo, K.

N. galėtų bÅ«ti iÅ¡duotas Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimas gyventi Europos Bendrijoje (leidimas nuolat gyventi) pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 53 str. 1 d. 4 p. (leidimas nuolat gyventi gali bÅ«ti iÅ¡duodamas užsieniečiui, jeigu jis neteko Lietuvos Respublikos pilietybės, tačiau gyvena Lietuvos Respublikoje). Dėl Å¡io leidimo iÅ¡davimo K. N. nei į Migracijos departamentÄ , nei į Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyrių iki Å¡iol nesikreipė.Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas ir jo atstovė skundÄ palaikė remdamasis jame nurodytais motyvais.

Atsakovo atstovė teisminio nagrinėjimo metu prašė pareiškėjo skundo netenkinti.             Skundas atmestinas.              Byloje ginčas kilęs dėl administracinio akto, kuriuo nuspręsta, kad pareiškėjas neteko Lietuvos Respublikos pilietybės, teisėtumo ir pagrįstumo. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Migracijos departamento direktorius, vadovaudamasis Pilietybės įstatymo 18 str. 1 d. 2 p., 21 str. 3 d., 24 str. 2 d. ir Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos nuostatų, patvirtintų vidaus reikalų ministro 2000 m. spalio 6 d.

įsakymu Nr. 388 „Dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nuostatų patvirtinimo“, 9.23 p., 2011 m. spalio 11 d. įsakymu Nr. 3K-62 (b. l.

63) nusprendė, kad K. N., gim. (duomenys neskelbtini) d., Vilkaviškio r., neteko Lietuvos Respublikos pilietybės. Administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje (Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 str. 1 d.). Teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 str. 2 d.).

Atsižvelgusi į Å¡ias nuostatas, kolegija nevertina ginčijamo sprendimo politinio ar ekonominio tikslingumo požiÅ«riu, o tik sprendžia, ar atsakovas, priimdamas Å¡ioje byloje skundžiamÄ aktÄ , nepažeidė galiojančių teisės aktų reikalavimų. Pilietybės įstatymo 1 str. nurodyta, kad Lietuvos Respublikos piliečiai yra:

1) asmenys, iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos pilietybę, jų vaikai, vaikaičiai ir provaikaičiai, jeigu šie asmenys nėra kitos valstybės piliečiai;

2) asmenys, 1919 m. sausio 9 d. – 1940 m. birželio 15 d. nuolat gyvenę dabartinėje Lietuvos Respublikos teritorijoje, taip pat jų vaikai, vaikaičiai ir provaikaičiai, jeigu jie 1989 m. lapkričio 3 d. priimto Pilietybės įstatymo įsigaliojimo dienÄ nuolat gyveno ir Å¡iuo metu gyvena Lietuvos Respublikos teritorijoje, ir nėra kitos valstybės piliečiai;

3) lietuvių kilmės asmenys, jeigu jie nėra kitos valstybės piliečiai. Lietuvių kilmės asmeniu laikomas asmuo, kurio tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai ir pats asmuo pripažįsta save lietuviu;

4) asmenys, kurie Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo pagal iki šio įstatymo naujos redakcijos įsigaliojimo galiojusius Lietuvos Respublikos įstatymus. Pagal Pilietybės įstatymo 1 str. 2 d. Lietuvos Respublikos pilietis negali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, išskyrus asmenis, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusius Lietuvos pilietybę ir ištremtus ar pasitraukusius iš Lietuvos 1940 m. birželio 15 d. – 1990 m. kovo 11 d. okupacijų metu, taip pat šio įstatymo 8 str. 1 d., 9 str., 12 str. 4 d., 16 str. 1 d., 17 str. 3 ir 4 d., 18 str. 2 d. numatytus atskirus atvejus.Taigi, Pilietybės įstatyme yra aiškiai įtvirtintas principas, kad Lietuvos Respublikos pilietis negali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, išskyrus įstatymo nustatytas išimtis.

             Pilietybės įstatymo 18 str. 1 d. įtvirtinti Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo pagrindai. Å ių pagrindų sÄ raÅ¡as yra baigtinis. Pagal įstatymÄ Lietuvos Respublikos pilietybės netenkama:

1) atsisakius Lietuvos Respublikos pilietybės; 2) įgijus kitos valstybės pilietybę;

3) Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių numatytais pagrindais;

4) jeigu Lietuvos Respublikos pilietis tarnauja kitos valstybės karo tarnyboje arba dirba ne Europos SÄ jungos valstybės narės valstybės tarnyboje neturėdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės leidimo;

5) teismui pripažinus asmenį netekus Lietuvos Respublikos pilietybės, kai asmuo, turėdamas Å¡ios dalies 4 punkte nurodytÄ leidimÄ , tarnauja kitos valstybės karo tarnyboje arba dirba kitos valstybės tarnyboje taip, kad tuo padaroma žala Lietuvos Respublikos interesams. Pagal Pilietybės įstatymo 18 str. 2 d. Å¡io straipsnio 1 d. 2 p. netaikomas asmenims, įgijusiems kitos valstybės, su kuria Lietuvos Respublika yra sudariusi sutartį dėl dvigubos pilietybės, pilietybę.              Nustatyta, kad K.

N. 1997 m. įgijo Ukrainos pilietybę (tai patvirtina byloje esantis Ukrainos piliečio pasas (duomenys neskelbtini), iÅ¡duotas pareiÅ¡kėjui 1997 m. rugsėjo 18 d.; b. l. 41-44), vadinasi, pagal Pilietybės įstatymo 18 str. 1 d. 2 p. jis laikytinas kaip netekęs Lietuvos Respublikos pilietybės. Kadangi Lietuvos Respublika su Ukraina nėra sudariusi sutarties dėl dvigubos pilietybės, Pilietybės įstatymo 18 str. 2 d. numatyta iÅ¡imtis nagrinėjamu atveju negali bÅ«ti taikoma.Kaip pagrįstai nurodė atsakovas atsiliepime į skundÄ , iki Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimo „Dėl teisės aktų, reguliuojančių Lietuvos Respublikos pilietybės santykius, nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ įsigaliojimo galiojusiame Pilietybės įstatymo 18 str. 2 d. 1 p. buvo įtvirtinta nuostata, kad Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs kitos valstybės pilietybę po 2003 m. sausio 1 d., jos nepraranda, jeigu jis yra asmuo, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjęs Lietuvos pilietybę, jo vaikas, vaikaitis ir provaikaitis (jeigu Å¡is asmuo, jo vaikas, vaikaitis ar provaikaitis nerepatrijavo).

Kadangi K. N. Ukrainos pilietybę įgijo iki 2003 m. (Ukrainos piliečio pasas iÅ¡duotas 1997 m. rugsėjo 18 d.), minėta nuostata jo atžvilgiu netaikytina. Ta aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjas Å¡iuo metu faktiÅ¡kai gyvena Lietuvos Respublikoje, esminės juridinės reikÅ¡mės sprendžiant Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo klausimÄ neturi, nes pareiÅ¡kėjas nėra atsisakęs kitos valstybės pilietybės (Pilietybės įstatymo 18 str. 1 d. 2 p.). Kitų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindÄ panaikinti Å¡ioje byloje skundžiamÄ Ä¯sakymÄ , nenustatyta.

Teisėjų kolegijos vertinimu, Migracijos departamento direktoriaus 2010 m. spalio 11 d. įsakymas Nr. 3K-62 iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas. Nėra pagrindo jį naikinti, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 1 p.). Kadangi pripažintina, jog K. N. skunde iškeltas reikalavimas yra nepagrįstas, netenkintinas ir jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 88 str. 1 d. 1 p., 127 str. 1 d., teisėjų kolegija n u s p r e n d ė :                                 pareiškėjo K.

N. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai                                                                                                        RÅ«ta Miliuvienė                                                                                                         Rosita Patackienė                                                                                                         Halina Zaikauskaitė