03e9cfc8-8969-4eb6-bc34-e2b29035eea6 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I-2943-473/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01151-2019-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 37.3; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. balandžio 18 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Balčytienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. L. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (iki reorganizacijos LukiÅ¡kių tardymo izoliatorius-kalėjimas), dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ su skundu, kuriame praÅ¡o iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – LukiÅ¡kių TI-K), priteisti 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1–2). Skunde nurodo, kad laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 18 d. iki 2018 m. rugsėjo 28 d. dėl netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo (atitvėrimo) bei dėl duryse esančio langelio nebuvo užtikrintas pareiÅ¡kėjo privatumas tenkinant lytinę aistrÄ tiek kameroje kartu buvusių asmenų, tiek pareigÅ«nų atžvilgiu.

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama LukiÅ¡kių TI-K, atsiliepimu į skundÄ su pareiÅ¡kėjo reikalavimais nesutinka ir praÅ¡o juos atmesti kaip nepagrįstus (b. l. 6–11). Nurodo, kad įstaigos tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio. Ä®staigos gyvenamosiose kamerose Nr. 252 - Nr. 257, Nr. 386 - Nr. 395, Nr. 406 - Nr. 417 ir Nr. 418 - Nr. 426. Kitose įstaigos gyvenamosiose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nėra techninių galimybių, todėl nuo likusio kameros ploto Å¡i patalpa atitverta 1,5 m. aukščio pertvara, o asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumÄ iÅ¡ kameros vidaus ir nuo apžiÅ«ros langelio duryse.

Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362, 6 p. nurodoma, jog „laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų priežiÅ«ra – visuma organizacinių, inžinerinių ir techninių priemonių bei pareigÅ«nų veiksmų, kuriais siekiama užtikrinti laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų nuolatinę elgesio kontrolę“. Vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nų pareigų atlikimÄ , priežiÅ«ros posto pareigÅ«nas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimÄ Ä¯staigoje.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės) 14.2. punkte nurodoma, kad kamerose turi būti išorinės ir vidinės metalinės durys. Duryse gali būti įrengiama stebėjimo akutė ar langelis ir užsklendžiamas langelis maistui, knygoms ir kitiems daiktams perduoti. Minėtose taisyklėse nėra numatyta, kad kamerose būtų esančių sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių.

Kita vertus, tokie atitvėrimai negali bÅ«ti numatyti, kitaip priežiÅ«ros posto pareigÅ«nai negalėtų užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimÄ Ä¯staigoje. Atsakovės atstovas atkreipia dėmesį, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme iÅ¡ nagrinėta administracinė byla Nr. I-5010-1063/2018 pagal A.

L. skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų (privatumo neužtikrinimo ir kt.) už laikotarpį nuo 2017 m. liepos 18 iki 2018 m. rugsėjo 28 d., kurioje teismas pareiÅ¡kėjo skundÄ atmetė. PareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia ne įrodymais, bet samprotavimu, pareiÅ¡kėjo nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, nėra konkretumo dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos. PareiÅ¡kėjo nurodytas žalos dydis nėra grindžiamas jokiais įrodymais, nepateikia jokių faktinių aplinkybių, kitaip neįrodo skunde nurodytos sumos dydžio.

Teismas k o n s t a t u o j a: PareiÅ¡kėjas Å¡ioje byloje kelia ginÄÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriÄ kildina iÅ¡ to, kad LukiÅ¡kių TI-K dėl netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo nebuvo užtikrintas pareiÅ¡kėjo privatumas tenkinant lytinę aistrÄ . Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalimi, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ , žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Valstybė turi užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr.

Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimÄ byloje Mironovas ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 40828/12 ir kt.), 2006 m. liepos 13 d. sprendimÄ byloje Popov prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 26853/04). Taisyklių 14.5 punkte nustatyta, kad kameroje, be kita ko, turi bÅ«ti įrengta sanitarinio mazgo patalpa. Å i patalpa turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga; esant galimybių, sanitarinis mazgas turi bÅ«ti visiÅ¡kai izoliuotas nuo likusio kameros ploto.

Pagal Europos Ministrų Komiteto rekomendacijos Å¡alims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių” 19.3. punktÄ , kaliniai turi turėti galimybę naudotis sanitariniais įrenginiais, kurie bÅ«tų higieniÅ¡ki ir užtikrintų privatumÄ . Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ pateikiamuose standartuose (iÅ¡trauka iÅ¡ Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (92) 3], 49 punktas) kaip tinkama taip pat nurodoma praktika, kad kamerose bÅ«tų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais.

EŽTT ne vienoje byloje pažymėjo ir tai, kad kamerų įrengimas taip, jog tualetas neturi jokio atskyrimo nuo gyvenamosios erdvės arba yra atskirtas maždaug 1–1,5 m aukščio pertvara, yra ne tik smerktinas higienos požiÅ«riu, bet ir atima iÅ¡ sulaikytojo bet kokį privatumÄ naudojantis tualetu, kadangi jis lieka visÄ laikÄ matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiÅ«rėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angÄ / akutę (2009 m. kovo 12 d. sprendimas byloje A. M. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 15217/07) 97 p., 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimas byloje Grishin prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 30983/02) 94 p., 2002 m. liepos 15 d. sprendimas byloje Kalashnikov prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 47095/99) 99 p., 2012 m. sausio 10 d. sprendimas byloje Ananyev ir kt. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 42525/07, 60800/08), 157 p.; 2012 m. gegužės 10 d. sprendimas byloje Glotov prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 41558/05) 28 p.), net jei kalinimo įstaigos taisyklės draudžia visiÅ¡kai uždengti tualetÄ durimis ar užuolaida (2012 m. sausio 10 d. sprendimas byloje Ananyev ir kt. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 42525/07; 60800/08), 165 p.).

Teismas taip pat yra konstatavęs, jog gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. kovo 10 d. sprendimas byloje Varga ir kt. prieÅ¡ VengrijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 14097/12 ir kt.) 81, 82, 90 p.). LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi turėti galimybę naudotis privatumÄ užtikrinančiais ir higieniÅ¡kais sanitariniais įrenginiais (žr., pvz., LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013, 2013 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1840/2013 ir kt.), o sanitarinio mazgo atskyrimas nuo gyvenamosios patalpos 1,5 m pertvara nelaikytinas pakankamu asmenų privatumui užtikrinti, kadangi kiti asmenys (kiti kameroje laikomi suimtieji (nuteistieji), pareigÅ«nai) iÅ¡ įėjimo į sanitarinį mazgÄ pusės gali asmenį matyti.

Tam, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) bÅ«tų tinkamai garantuotas jų privatumas, įėjimas į sanitarinį mazgÄ turi bÅ«ti uždengtas, įrengiant duris arba kitu bÅ«du (žr., pvz., LVAT 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-257-442/2016, 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-482-756/2016). IÅ¡ Lietuvos informacinės teismų sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ Nr. I-930-1063/2019 pagal pareiÅ¡kėjo A.

L. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių TI-K, dėl neturtinės žalos atlyginimo ir 2019 m. kovo 8 d. priėmė sprendimÄ , kuriuo pareiÅ¡kėjo skundÄ atmetė. Minėtoje administracinėje byloje pareiÅ¡kėjas kėlė ginÄÄ dėl privatumo neužtikrinimo naudojantis sanitariniu mazgu atliekant gamtinius reikalus laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 18 d. iki 2018 m. rugsėjo 28 d. Kadangi Å¡ioje administracinėje byloje atsakovės atstovas nepateikė duomenų apie kameras, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, Å¡ių kamerų plotÄ ir kartu su pareiÅ¡kėju laikytų asmenų skaičių laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 18 d. iki 2018 m. rugsėjo 28 d., teismas remsis administracinėje byloje Nr. I-930-1063/2019 atsakovės atstovo pateiktais duomenimis apie kameras, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, Å¡ių kamerų plotÄ ir kartu su pareiÅ¡kėju laikytų asmenų skaičių.

Taigi, iÅ¡ Å¡ių atsakovės atstovo atsiliepime, pateiktame administracinėje byloje Nr. I-930-1063/2019, nurodytų duomenų nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas 2018 m. liepos 19 d. atvyko į LukiÅ¡kių TI-K ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 122, kurioje buvo kalinamas vienas; 2018 m. liepos 20 d. pareiÅ¡kėjas perkeltas į kamerÄ Nr. 282, kurioje pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas vienas; laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 21 d. iki 2018 m. rugpjūčio 5 d. kameroje Nr. 282 buvo kalinami du asmenys; 2018 m. rugpjūčio 6 d. pareiÅ¡kėjas perkeltas į kamerÄ Nr. 266, kurioje pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas vienas; laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 7 d. iki 2018 m. rugpjūčio 9 d. kameroje Nr. 122 buvo kalinami du asmenys; 2018 m. rugpjūčio 10 d. pareiÅ¡kėjas perkeltas į kamerÄ Nr. 290, kurioje pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas vienas; laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 11 d. iki 2018 m. rugpjūčio 21 d. kameroje Nr. 290 buvo kalinami du asmenys; 2018 m. rugpjūčio 22 d. pareiÅ¡kėjas perkeltas į kamerÄ Nr. 319, kurioje buvo kalinamas vienas; 2018 m. rugpjūčio 23 d. pareiÅ¡kėjas perkeltas į kamerÄ Nr. 283, kurioje buvo kalinami du asmenys; laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 24 d. iki 2018 m. rugpjūčio 27 d. kameroje Nr. 283 buvo kalinami du asmenys; 2018 m. rugpjūčio 28 d. ir 2018 m. rugpjūčio 29 d. kameroje Nr. 283 pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas vienas; 2018 m. rugpjūčio 30 d. pareiÅ¡kėjas iÅ¡vyko į Alytaus apskrities VPK areÅ¡tinę; 2018 m. rugsėjo 3 d. pareiÅ¡kėjas atvyko iÅ¡ Alytaus apskrities VPK areÅ¡tinės ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 111, kurioje buvo kalinamas vienas; 2018 m. rugsėjo 4 d. pareiÅ¡kėjas perkeltas į kamerÄ Nr. 322, kurioje buvo kalinamas vienas; laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 5 d. iki 2018 m. rugsėjo 10 d. kameroje Nr. 322 buvo kalinami du asmenys; 2018 m. rugsėjo 11 d. pareiÅ¡kėjas perkeltas į kamerÄ Nr. 274, kurioje pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas vienas; laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 12 d. iki 2018 m. rugsėjo 23 d. kameroje Nr. 274 buvo kalinami du asmenys; 2018 m. rugsėjo 24 d. pareiÅ¡kėjas iÅ¡vyko i Å iaulių tardymo izoliatorių.

Byloje pateiktame Vilniaus pataisos namų Turto valdymo skyriaus 2019 m. balandžio 5 d. praneÅ¡ime Nr. 64-54 nurodyta, LukiÅ¡kių TI-K gyvenamosiose kamerose sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis: gyvenamosiose kamerose Nr. 252 - Nr. 257; gyvenamosiose kamerose Nr. 386 - Nr. 395; gyvenamosiose kamerose Nr. 406 - Nr. 417; gyvenamosiose kamerose Nr. 418 - Nr. 426; kitose LukiÅ¡kių TI-K gyvenamosiose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nėra techninių galimybių, todėl nuo likusio kameros ploto Å¡i patalpa atitverta 1,5 m. aukščio pertvara; gerinant suimtųjų (nuteistųjų) laikymo sÄ lygas asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumÄ iÅ¡ kameros vidaus ir nuo apžiÅ«ros langelio duryse (b. l. 12-13).

IÅ¡ PraneÅ¡imo matyti, kad kamerose, kuriose ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, sanitarinio mazgo patalpa nebuvo įrengta kaip atskira kabina su durimis. Teismo vertinimu, toks sanitarinio mazgo įrengimas LukiÅ¡kių TI-K kamerose neužtikrino visiÅ¡ko asmens privatumo, todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl privatumo nebuvimo tenkinant lytinę aistrÄ yra pagrįsti. Å i aplinkybė pripažintina pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimu, kuris papildomai blogino jo sulaikymo sÄ lygas ir sukėlė jam papildomų nepatogumų.

Teismas pabrėžia, kad ir suimtieji ir nuteistieji turi teisę į tam tikrÄ privatumÄ . Apibendrinant nustatytas aplinkybes, pažymėtina, kad visÄ ginčo laikotarpį 2018 m. liepos 19 d. iki 2018 m. rugsėjo 23 d. (2018 m. rugsėjo 24 d. pareiÅ¡kėjas iÅ¡vyko iÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K) dėl netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrinta teisė į privatumÄ tenkinant lytinę aistrÄ . Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad dėl nustatytų pažeidimų pareiÅ¡kėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų, fizinių nepatogumų, diskomfortÄ , kurių pareiÅ¡kėjas nebÅ«tų patyręs, jei jo laikymo LukiÅ¡kių TI-K sÄ lygos atitiktų teisės aktų reikalavimus, todėl atsakovei kilo pareiga kompensuoti pareiÅ¡kėjo patirtus neigiamus iÅ¡gyvenimus, sumokant jam piniginį ekvivalentÄ .

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje reglamentuota kad nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kitaip tariant, teisės aktai neįtvirtina baigtinio kriterijų, į kuriuos turi bÅ«ti atsižvelgiama sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžio, sÄ raÅ¡o. Neturtinę žalÄ patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikÅ¡mingų kriterijų (LVAT 2013 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-107/2013).

Nagrinėjamu atveju teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pažeidimų pobÅ«dį bei jų trukmę, tačiau teismas taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad pareiÅ¡kėjas teismui nepateikė duomenų, kad tokie pažeidimai sÄ lygojo ilgalaikių, nepataisomų padarinių atsiradimÄ . Be to, teismas neturi pagrindo laikyti, kad pareiÅ¡kėjo teisės buvo pažeistos dėl sÄ moningo LukiÅ¡kių TI-K elgesio jo atžvilgiu, siekio iÅ¡skirti jį iÅ¡ kitų įstaigoje laikomų asmenų.

Taigi, darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo nurodoma 2 000 Eur suma akivaizdžiai virÅ¡ija pareiÅ¡kėjo patirtus neturtinius praradimus ir nėra adekvati nustatytų pažeidimų mastui. Teismas, atsižvelgęs į teismų praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose (pvz., LVAT 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1320-552/2018, 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1153-624/20182019 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1830-415/2019), į tai, kad pareiÅ¡kėjui dėl netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo teisė į privatumÄ tenkinant lytinę aistrÄ nebuvo užtikrinta nuo 2018 m. liepos 19 d. iki 2018 m. rugsėjo 23 d., teismas konstatuoja, kad teisinga satisfakcija pareiÅ¡kėjui už jo patirtÄ neturtinę žalÄ nagrinėjamu atveju laikytina 180 Eur suma.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo A. L. skundÄ tenkinti dalyje. Priteisti pareiÅ¡kėjui A. L. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (iki reorganizavimo LukiÅ¡kių tardymo izoliatorius-kalėjimas), 180 Eur neturtinės žalos. Likusioje dalyje pareiÅ¡kėjo A. L. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja Violeta Balčytienė