03e92fa3-e2eb-4102-a07e-f72193d727d3 · Klaipėdos apygardos teismas

Prane??jas Stasys Valu?is Baud?Pranešėjas Arvydas Daugėla                          Baudž. byla Nr. 1A-265-458/2015Teisėja Laimutė Venckuvienė                                 Teisminio proceso Nr. 1-31-1-01542-2014-5                                                                              Procesinio sprendimo kategorija              1.2.4.8.; 1.1.6.2. (S)                                                                                            KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS  N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                            2015 m. liepos 17 d.               Klaipėda              Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Daugėlos,teisėjų Daliaus Jocio, Reginos Bertašienės,sekretoriaujant Audriui Kvajauskui,dalyvaujant prokurorei Rasai Morenienei, nukentėjusiojo A.

M. atstovei pagal įstatymÄ A. M.,gynėjui advokatui Alvydui Kvaščevičiui,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V. J. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 9 d. nuosprendžio, kuriuo V. J., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalį Å¡eÅ¡ių (6) mėnesių laisvės atėmimo bausme.             Taikant BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 8 punktÄ , bausmės vykdymas atidėtas vieneriems (1) metams, įpareigojant per visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.             Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :

             V. J. nuteistas už tai, kad 2014-09-29, apie 19 val., prie (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini), rankomis sugriebė už kaklo mažamečiam A. M., gim. (duomenys neskelbtini), tempė jį į sodÄ , po to supurtęs, ranka trenkė vienÄ kartÄ Ä¯ galvÄ . Taip V. J. sukėlė fizinį skausmÄ mažamečiui.              Apeliaciniame skunde nuteistasis V. J. tvirtina, kad jis neturėjo jokio tikslo smurtauti prieÅ¡ savo mažametį kaimynÄ , su juo visada gerai sutarė.

Mažamečiam kaimynui norėjo tik pareikÅ¡ti pastabÄ dėl to, kad jis negadintų medžių, kaldamas į juos vinis, todėl paėmęs už rÅ«bų, kelis metrus vedė jį prie medžio. A. M. ėjo nesiprieÅ¡indamas, todėl jis negalėjo net pagalvoti, kad tokiu bÅ«du jam sukelia skausmÄ . Taip elgdamasis, jis nesiekė sukelti nukentėjusiajam fizinio skausmo, todėl mano, kad baudžiamosios teisės prasme jo kaltė neįrodyta. Apeliantas nesutinka su apylinkės teismo iÅ¡vada, kad byloje nustatyta, jog jis sugriebė nukentėjusįjį už kaklo, sode tempė jį iki obels, po to supurtė, vienÄ kartÄ sudavė į galvÄ ir tokiais veiksmais sukėlė mažamečiui fizinį skausmÄ .

Toks teiginys grindžiamas tik nukentėjusiojo A. M. ir jo mamos parodymais, nors jie yra prieÅ¡taringi. Teisiamajame posėdyje nukentėjusiojo A. M. mama A. M. teigė, kad jis sugriebęs nukentėjusįjį iÅ¡ priekio dviem rankomis už kaklo, smaugė. Nukentėjusysis A. M. teigė, kad jį iÅ¡gelbėjo atėjusi mama, nors mama teigė, kad ji priėjusi nebuvo. Tokie parodymai yra prieÅ¡taringi ir nepatikimi, tačiau teismas tų prieÅ¡taravimų nepaÅ¡alino. Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis parodė, kad galvos jam neskaudėjo, skaudėjo tik kaklÄ .

KompleksiÅ¡kai vertinant visus parodymus, nuteistojo V. J. nuomone, teismas padarė klaidingÄ iÅ¡vadÄ , kad jis smogė A. M. per galvÄ , nes toks teiginys yra visiÅ¡kai neįrodytas. To nepatvirtino ir įvykį matę liudytojai R. K. S. ir R. K.. Apelianto nuomone, liudytojos R. K. S. parodymai yra nuoseklÅ«s, jos parodymus patvirtino ir liudytojo R. K. parodymai. Todėl nėra pagrindo atmesti liudytojos R. K. S. parodymus tik tuo pagrindu, kad jis kartu su R. K. S. gyvena. Apeliantas nurodo, kad viso proceso metu A. M. demonstravo jam prieÅ¡iÅ¡kumÄ , kalbėjo, kad bÅ«tina griežtai nubausti, kai jis atsiprašė, ji pasakė, kad jokiu bÅ«du neatleis.

Atsižvelgiant į A. M. demonstruojamÄ prieÅ¡iÅ¡kumÄ , į tai, kad dalis jos parodymų nepasitvirtino, apelianto nuomone, visi A. M. parodymai vertintini kritiÅ¡kai. Liudytojas R. K. aiÅ¡kiai teigė, kad jis gerai matė jį (V. J.) ir nukentėjusįjį, ir jei nuteistojo teigimu, jis bÅ«tų nukentėjusiajam smogęs į galvÄ , liudytojas bÅ«tų matęs, tačiau to nebuvo. Liudytojas taip pat aiÅ¡kiai patvirtino, kad vaikas ėjo nesiprieÅ¡indamas.             Nuteistojo V.

J. tvirtinimu, jis negali prisiimti kaltės dėl to, ko nepadarė, tačiau suprato, kad jo elgesys buvo netinkamas, pats baudžiamasis procesas buvo pakankama poveikio priemonė, dėl savo elgesio gailisi, todėl teisiamajame posėdyje nukentėjusiojo atsiprašė, žala padaryta tik minimali, todėl mano, kad yra pagrindas jo veikÄ pripažinti mažareikÅ¡me ir, vadovaujantis BK 37 straipsniu, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės.              Nuteistasis V. J. praÅ¡o skundžiamÄ nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį – vadovaujantis BK 37 straipsniu, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės.             Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ patenkinti, nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymÄ , prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti.             Apeliacinis skundas atmestinas.             Apeliaciniame skunde nuteistasis V.

J. neneigė, jog paėmęs A. M. už rÅ«bų, kelis metrus vedė jį prie medžio, nepripažino aplinkybės, kad jis sugriebė nukentėjusįjį už kaklo, sode tempė jį iki obels, po to supurtė, vienÄ kartÄ sudavė į galvÄ ir tokiais veiksmais sukėlė mažamečiui fizinį skausmÄ .              Nukentėjusysis A. M. iÅ¡ pat pradžių parodė, kad kaimynas V. J. ranka paėmė už kaklo ir tempė į savo sodÄ , nutempęs papurtė, o paleidęs, vienÄ kartÄ trenkė per galvÄ .

Dėl to nukentėjusiajam skaudėjo kaklÄ , jis Å¡aukėsi mamos (b. l. 7–8). Tokius savo parodymus A. M. patvirtino ir teisiamajame posėdyje. Jis analogiÅ¡kai parodė, jog kaimynas, paėmęs už sprando, nutempė jį iki sodo. Jam skaudėjo, jis bandė iÅ¡trÅ«kti, buvo iÅ¡sigandęs, Å¡aukėsi pagalbos. Paleidęs jį, kaimynas trenkė jam ranka per galvÄ . Mama atėjo gelbėti, sakė, kad buvo raudonas sprandas (b. l. 70).             Nors V. J. neigė nukentėjusįjį purtęs bei sudavęs jam smÅ«gį per galvÄ , netikėti nukentėjusiojo A.

M. nuosekliais parodymais, kurie vieni kitiems neprieÅ¡tarauja, nėra jokio pagrindo. Tokie nukentėjusiojo parodymai visiÅ¡kai neprieÅ¡tarauja ir jo atstovės pagal įstatymÄ A. M. parodymams.             Nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymÄ A. M. patvirtino, kad ji, iÅ¡girdusi vaiko klyksmÄ , pamatė, kad prie medžio V. J. laiko jos vaikÄ už kaklo, purto jį. Vaikas buvo iÅ¡sigandęs. Pasakius – „kÄ tu darai“, V. J. vaikÄ paleido. SÅ«nus skundėsi, kad skauda sprandÄ , truputį buvo paraudęs žandas (b. l. 70–71).

             IÅ¡ nukentėjusiojo atstovės pagal įstatymÄ A. M. parodymų matyti, kad ji parodė tik tas aplinkybes, kurias pati matė. A. M. to momento, kai vaikas buvo tempiamas prie obels, nematė ir to netvirtino.             Kad tempė A. M. už „čiuprynos“ galbÅ«t 6 metrus, vaikas jautėsi nesmagiai, pradėjo verkti, norėjo iÅ¡trÅ«kti, tada iÅ¡lėkė motina ir jis vaikÄ paleido, patvirtino ir pats nuteistasis V. J. (b. l. 68–69, 71).

Kartu tokie nuteistojo parodymai prieÅ¡tarauja jo paties apeliacinio skundo argumentui, kad vaikas prie obels ėjo nesiprieÅ¡indamas, bei matyti, kad jis vaikÄ paleido tik tada, kai įvykį pamatė A. M.. Ir tai parodo, kad nuteistasis, siekdamas iÅ¡vengti atsakomybės, stengiasi savo padėtį kiek įmanoma suÅ¡velninti.             Apylinkės teismas pagrįstai liudytojų R. K. ir R. S. parodymus vertino kritiÅ¡kai, kadangi nuteistasis V. J. pats parodė, jog liudytojas R. K. atvyko pas jį tik tada, kai jis vaikÄ jau buvo paleidęs (b. l. 68), todėl akivaizdu, kad liudytojas įvykio matyti negalėjo ir nematė.

Be to, tiek liudytojo R. K., tiek ir liudytojos R. S. teiginius, kad V. J. vaiko netempė, privedė vaikÄ prie medžio, vaikas stovėjo ramiai (b. l. 71, 77), paneigia paties nuteistojo parodymai, kur jis neneigė vaikÄ tempęs, parodė, kad vaikas verkė, norėjo iÅ¡trÅ«kti, bet jis jį paleido tik tada, kai įvykį pamatė vaiko motina.              Esant aptartiems duomenims, apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad V. J. smurtavo prieÅ¡ mažametį nukentėjusįjį A.

M. – rankomis sugriebė už kaklo, tempė jį į sodÄ , po to supurtęs, ranka trenkė vienÄ kartÄ Ä¯ galvÄ , dėl to jam sukėlė fizinį skausmÄ , todėl teisingai nuteistojo V. J. veiksmus kvalifikavo pagal BK 140 straipsnio 3 dalį.             Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ nusikaltimÄ padaręs asmuo gali bÅ«ti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikÅ¡me (BK 37 straipsnis).

Taigi pagal šį BK straipsnį kaltininkas gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jei jo padarytoje veikoje yra visi konkretaus nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau Å¡ie požymiai (ar kai kurie iÅ¡ jų) egzistuoja tik formaliai. Formuojama teismų praktika patvirtina, kad nusikaltimÄ galima pripažinti mažareikÅ¡miu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iÅ¡ jų ypatumo teismas padaro iÅ¡vadÄ , kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio bÅ«tų tikslinga kaltininkÄ už padarytÄ nusikaltimÄ traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-154/2013).

Sprendžiant klausimÄ dėl nusikaltimo mažareikÅ¡miÅ¡kumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnis, veikos padarymo ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai, nusikaltimo padarymo bÅ«das, laikas, vieta), tiek subjektyviuosius požymius (apibrėžta ar neapibrėžta tyčia, tyčios kryptingumas, tikslai, motyvai). Ar nusikaltimas laikytinas mažareikÅ¡miu, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-364/2013).

             Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pagal kasacinės instancijos teismo formuojamÄ praktikÄ paprastai neturėtų bÅ«ti pripažintos mažareikÅ¡mėmis veikos, kuriomis buvo padaryta ar siekiama padaryti fizinę žalÄ kito asmens sveikatai.             Nagrinėjamu atveju V. J. veika yra ne tik draudžiama įstatymo, atitinka BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius, bet ja, be kita ko, kėsintasi ir į vienÄ svarbiausių baudžiamojo įstatymo saugomÄ teisinių gėrių – asmens sveikatÄ , pati veika padaryta prieÅ¡ mažametį.

Tokie smurtiniai veiksmai negali bÅ«ti laikomi nepavojingais, mažareikÅ¡miais, nepadarę žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems teisiniams gėriams. Atsižvelgiant į fizinį, protinį ir socialinį mažamečio vaiko nesubrendimÄ , jo nesugebėjimÄ pasinaudoti savo teisėmis bei apginti savo interesų, baudžiamasis įstatymas nustato jam ypatingÄ teisinę apsaugÄ . Toks elgesys su vaiku yra nusikalstamas ir netoleruotinas. Esminę reikÅ¡mę Å¡iuo atveju turi ne nukentėjusiojo veiksmų (net ir neteisėtų) pobÅ«dis, jų sukelti padariniai, bet kaltininko veika, Å¡ios veikos padarymo bÅ«das (vaiko paėmimas už kaklo ir tempimas, smÅ«gio sudavimas į galvÄ ) bei sukelti padariniai (vaikas iÅ¡sigando, patyrė neigiamus emocinius iÅ¡gyvenimus, fizinį skausmÄ ).

Todėl atleisti V. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 37 straipsnio nuostatas nėra teisinio pagrindo.             Skirdamas bausmę V. J., apylinkės teismas bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis) vadovavosi. Atsižvelgdamas į tai, jog nuteistasis anksčiau neteistas, dirba, padarė nesunkų nusikaltimÄ (BK 11 straipsnio 3 dalis), nukentėjusiojo neatsiprašė, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, paskyrė teisingÄ tuo metu galiojusios BK 140 straipsnio 3 dalies (2013-07-02 įstatymo Nr. XII-501 redakcija) sankcijoje numatytÄ tik laisvės atėmimo bausmę, kuri yra artima Å¡ios bausmės rÅ«Å¡ies minimumui, bausmės vykdymÄ atidėjo, todėl paskirta bausmė nėra per griežta ir neÅ¡velnintina.             Byloje gautas Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymas dėl valstybės patirtų antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų, teikiant valstybės garantuojamÄ antrinę teisinę pagalbÄ V.

J. apeliacinės instancijos teisme, kuriuo praÅ¡oma valstybės naudai priteisti 17 Eur 37 ct (b. l. 98, 99).             BPK 322 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Tai reiÅ¡kia bÅ«tinÄ gynėjo dalyvavimÄ apeliaciniame procese. BPK 106 straipsnio 1 dalies nuostatos nustato, kad, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka.

Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.             Kadangi, įgyvendinant nuteistojo teisę į gynybÄ , gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teisme yra bÅ«tinas ir nepriklauso nuo nuteistojo valios, Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymas priteisti antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas netenkinamas.             Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-04-09 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nenaikintinas ir nekeistinas.             Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija n u t a r i a :

             nuteistojo V. J. apeliacinį skundÄ atmesti.          Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymÄ dėl 17, 37 Eur priteisimo valstybei atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                                    Arvydas Daugėla Teisėjai                                                                                    Dalius Jocys                                                                                     Regina BertaÅ¡ienė