03e7dcaa-ddc4-4c1e-a986-effeab4f4166 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1A-90-626/2022 Teismo proceso Nr. 1-01-1-57185-2017-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.10.1; 1.1.8.11; 1.2.6.2.1; 1.2.7.2.1.; 1.2.9.2.1; 1.2.30.1.2.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.2; 2.2.2.2.4; 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.2; 2.4.6.4.3 (N) LIETUVOS Apeliacinis teismas N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. balandžio 20 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Evaldo Gražio ir Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei, dalyvaujant prokurorei Eglei Matuizienei, nuteistajam R.

B., jo gynėjui advokatui Gintui Gustaičiui, iÅ¡teisintajam L. B., jo gynėjui Gintautui DaniÅ¡auskui, nukentėjusiosios E. D. (E. D.) atstovei advokatei Marinai GuÅ¡auskienei, nevieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R. B. ir jo gynėjo advokato Ginto Gustaičio bei Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Aurelijaus Navicko (toliau – Prokuroras) apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2021 m. liepos 2 d. nuosprendžio, kuriuo R.

B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 147 straipsnio 1 dalį, 157 straipsnio 1 dalį, 307 straipsnio 2 dalį ir nuteistas: -pagal BK 147 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 7 metams; -pagal BK 157 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 8 metams; -pagal BK 307 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos jas apimant bei iš dalies sudedant ir R.

B. paskirta subendrinta bausmė– laisvės atėmimas 9 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, Å¡iuo nuosprendžiu R. B. paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2020 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 17 d. nuosprendžiu, paskirta bausme jas iÅ¡ dalies sudedant ir R. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 12 metų ir 59 MGL (2221,94 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laikÄ R.

B. įskaitytas suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2018 m. rugpjūčio 8 d. iki 2018 m. spalio 31 d. bei pagal Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2020 m. gruodžio 21 d. nuosprendį atliktas laisvės atėmimo bausmės laikas, bausmės atlikimo pradžiÄ pradedant skaičiuoti nuo 2021 m. liepos 2 d. L. B. dėl kaltinimo pagal BK 150 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisintas, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

IÅ¡ R. B. priteista E. D. naudai neturtinei žalai atlyginti 10 000 Eur bei penkių procentų dydžio metinės palÅ«kanos, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiÅ¡ko žalos atlyginimo. IÅ¡ R. B. priteista 686,27 Eur suma valstybei už teisinės pagalbos teikimÄ nukentėjusiajai K. K.. IÅ¡ R. B. paimti 55 Eur, saugomi Panevėžio apskrities VPK Finansų skyriuje, perduoti civilinio ieÅ¡kinio padengimui. E. D. pareikÅ¡tas 400 Eur civilinis ieÅ¡kinys L. B. paliktas nenagrinėtas.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė 1. R. B. nuteistas pagal BK 157 straipsnio 1 dalį už tai, kad nuo 2014 m. sausio 2 d. atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslÄ pelnytis iÅ¡ kitų asmenų prostitucijos, tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau, kaip iki 2017 m. spalio 21 d., per mobiliajame telefone esančiÄ programÄ â€žMessenger“ turėdamas internetinio tinklapio www.facebook.lt ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ paskyrÄ , patalpino ir iÅ¡siuntė skelbimÄ , siÅ«lant nepilnamečiams užsidirbti, nenurodydamas darbo pobÅ«džio.

Nukentėjusioji K. K., atsakydama į pasiÅ«lymÄ per mobiliajame telefone esančiÄ programÄ â€žMessenger“, turėdama internetinio tinklapio www.facebook.lt paskyrÄ â€žK. K.“, iÅ¡siuntė žinutę, jog ji yra 17 metų amžiaus bei domisi pasiÅ«lymu, praÅ¡ydama iÅ¡samesnės informacijos. Tuomet R. B., iÅ¡ anksto žinodamas apie tikrÄ jį darbo pobÅ«dį, pasinaudodamas jos pažeidžiamumu dėl amžiaus, melagingai nukentėjusiajai nurodė, kad darbas yra siuntinių paėmimas ir perdavimas žmonėms, kurio atlygis į dienÄ yra nuo 15 iki 20 Eur.

Dėl panaudotos apgaulės ir pažeidžiamumo nukentėjusiajai K. K. su tokio darbo pobÅ«džio pasiÅ«lymu sutikus ir patikėjus R. B. melagingais pažadais, tokiu bÅ«du jÄ užverbavus, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau, kaip 2017 m. spalio 21 d., R. B. telefonu susisiekė su K. K., kuriai melagingai nurodė, jog ji turi nueiti į susitikimÄ su R. B. surastu asmeniu į nesaugomÄ automobilių stovėjimo aikÅ¡telę, esančiÄ Å¡alia prekybos centro „IKI“, adresu – (duomenys neskelbtini), o Å¡is asmuo suteiks jai visÄ reikiamÄ informacijÄ apie bÅ«simÄ jos darbÄ .

K. K., patikėjusi jo melagingais pažadais, į susitikimÄ nuėjo, kur R. B. surastas, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, už piniginį atlygį nukentėjusiajai pasiÅ«lė teikti jam seksualines paslaugas, tačiau K. K., supratusi, kad R. B. pasiÅ«lytas darbas yra ne siuntinių paėmimas ir perdavimas žmonėms, o prostitucija, teikti seksualines paslaugas atsisakė. Po to R. B., sužinojęs, kad nukentėjusioji jo surastam asmeniui teikti seksualines paslaugas atsisakė, per mobiliajame telefone esančiÄ programÄ â€žMessenger“, turėdamas internetinio tinklapio www.facebook.lt paskyrÄ â€žRB R.“, susisiekęs su nukentėjusiÄ ja per keletÄ kartų ir toliau pastarÄ jÄ atvirai įkalbinėjo dirbti prostitute, tačiau K.

K. dirbti prostitute atsisakė. Tokiu bÅ«du R. B., pasinaudodamas K. K. pažeidžiamumu, verbavo vaikÄ (gim. (duomenys neskelbtini)) prostitucijai.

2. R. B. taip pat nuteistas pagal BK 147 straipsnio 1 dalį ir BK 307 straipsnio 2 dalį už tai, kad nuo 2014 m. sausio 2 d. atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), adresu – (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslÄ pelnytis iÅ¡ kitų asmenų prostitucijos, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau, kaip iki 2017 m. spalio 26 d., per mobiliajame telefone esančiÄ programÄ â€žMessenger“, turėdamas internetinio tinklapio www.facebook.lt paskyras „M. M.“ bei „RB R.“, bendraujant žinutėmis, vaizdo bei garso skambučiais, susipažino su nukentėjusiÄ ja E. D..

Užmezgęs su ja bendravimÄ ir įgijęs jos pasitikėjimÄ , per kelis kartus, siekdamas, kad E. D. bÅ«tų įtraukta į prostitucijÄ , pasinaudodamas jos pažeidžiamumu – sunkia materialine padėtimi bei jaunyste, panaudodamas apgaulę, melagingai pažadėjo gerai apmokamÄ turtingų vyrų palydovės darbÄ , žadėdamas 3 000 Eur atlygį, taip paskatindamas bei nulemdamas nukentėjusiosios apsisprendimÄ dirbti šį darbÄ . Dėl panaudotos apgaulės ir pažeidžiamumo nukentėjusiajai E. D. sutikus ir patikėjus R.

B. melagingais pažadais, tokiu bÅ«du jÄ užverbavus, 2017 m. spalio 26 d. R. B. surastas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo automobiliu „Opel Astra“, kurio valstybinis numeris ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, iÅ¡ (duomenys neskelbtini), nukentėjusiÄ jÄ atgabeno į (duomenys neskelbtini), kur Å¡i buvo apgyvendinta R. B. prostitucijos tikslams iÅ¡nuomotame bute, adresu – (duomenys neskelbtini). Tuomet, nuo nukentėjusiosios atvykimo momento, pasinaudodamas jos pažeidžiamumu bei materialiniu priklausomumu įkalbėjo nukentėjusiÄ jÄ dirbti ne jo pažadėtÄ gerai apmokamÄ turtingų vyrų palydovės darbÄ , o dirbti prostitute, t. y. kad ji teiktų įvairias seksualines paslaugas jo surastiems klientams jo nuomojamame bute, adresu – (duomenys neskelbtini), nurodydamas, jog klientų bus tiek, kiek jis jų suras, iÅ¡ kiekvieno jo surasto kliento už suteiktas seksualines paslaugas ji turės paimti po 50 Eur, iÅ¡ kurių dalį turės atiduoti jam.

E. D. dėl pažeidžiamumo bei materialinio priklausomumo sutikus, laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 26 d. iki 2017 m. lapkričio 2 d. organizavo jos prostitucijÄ . Nukentėjusiajai surasdavo klientus, kurių ji į dienÄ vidutiniÅ¡kai turėdavo ne mažiau 6, nurodydavo, kokio pobÅ«džio seksualines paslaugas ji turės suteikti, kokiÄ pinigų sumÄ turi paimti iÅ¡ kliento ir kokiÄ dalį turi atiduoti jam, telefonu kontroliavo jos darbÄ . Tokiu bÅ«du R. B., pasinaudodamas E. D. pažeidžiamumu, panaudodamas apgaulę, verbavo, gabeno nukentėjusiÄ jÄ prostitucijai bei pasinaudodamas jos pažeidžiamumu bei materialiniu priklausomumu organizavo jos prostitucijÄ , turėdamas iÅ¡ jos prostitucijos ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio pajamas.

3. L. B. buvo kaltinamas pagal BK 150 straipsnio 1 dalį tuo, kad jis 2017 m. lapkričio 2 d., apie 19.30 val., (duomenys neskelbtini), prie tvenkinio „D.“, esančio Å¡alia (duomenys neskelbtini), automobilyje „AUDI A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajai E. D. už piniginį atlygį teikiant seksualines paslaugas, t. y. tenkinant L. B. oraliniu bÅ«du, pastarajai žodžiais iÅ¡reiÅ¡kus nenorÄ toliau jį tenkinti, t. y. pasakius, jog pavargo ir jam seksualinių paslaugų nebeteiks, jis, nepaisydamas iÅ¡reikÅ¡to nukentėjusiosios nesutikimo, panaudodamas fizinį smurtÄ â€“ toliau laikydamas nukentėjusiÄ jÄ už plaukų bei žodžiais grasindamas, jei Å¡i jo netenkins oraliniu bÅ«du, jÄ palikti vienÄ nežinomoje vietoje, tokiu bÅ«du kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiajai prieÅ¡intis, toliau tenkino savo lytinę aistrÄ oraliniu bÅ«du prieÅ¡ jos valiÄ ir taip seksualiai prievartavo E. D..

II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai 4. Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2021 m. liepos 2 d. nuosprendžio iÅ¡teisinamÄ jÄ dalį L. B. atžvilgiu ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ nuosprendį – L. B. pripažinti kaltu pagal BK 150 straipsnio 1 dalį ir nuteisti jį laisvės atėmimu 3 metams. Prokuroro teigimu, skundžiamo nuosprendžio dalis dėl L.

B. iÅ¡teisinimo naikintina dėl teismo iÅ¡vadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms. 4.1. Apeliaciniame skunde prokuroras nurodo, kad skundžiamame nuosprendyje teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog kaltinimas L. B. paremtas tik nukentėjusiosios E. D. parodymais, kurie teismo vertinimu nebuvo pakankamai nuoseklÅ«s, dėl ko laikytini nepatikimais. 4.2. Cituodamas BK 150 straipsnio 1 dalį bei teismų praktikos iÅ¡aiÅ¡kinimus dėl Å¡io straipsnio taikymo, prokuroras pabrėžia, kad Å¡iame straipsnyje numatyta nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia, tai yra lytine aistrÄ su žmogumi asmuo tenkina prieÅ¡ jo valiÄ panaudodamas fizinį smurtÄ ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę prieÅ¡intis, ar pasinaudodamas bejėgiÅ¡ka nukentėjusio asmens bÅ«kle.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad grasinimas nukentėjusiÄ jÄ palikti nežinomoje vietoje vertintinas kaip galimybės prieÅ¡intis atėmimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315/2014). 4.3. Prokuroras teigia, kad analizuojamoje situacijoje reikÅ¡minga yra tai, kad E. D. vertėsi prostitucija, dėl to 2017 m. lapkričio 2 d. vakarÄ ji su L. B. susitiko dėl seksualinio pobÅ«džio paslaugų suteikimo. Tiek L. B., tiek E. D. parodymai rodo, kad L.

B. pasiÅ«lė E. D. nuvažiuoti į atokiÄ , gerokai nuo (duomenys neskelbtini) miesto nutolusiÄ vietÄ prie tvenkinio „D.“, esančio prie (duomenys neskelbtini), kuri E. D. buvo visiÅ¡kai nežinoma, nes ji nuo atvykimo į LietuvÄ gyveno kartu su motina (duomenys neskelbtini), o į (duomenys neskelbtini) atvyko maždaug prieÅ¡ savaitę laiko iki įvykio. Kelionės metu L. B. jai pasakojo baugias istorijas apie nuo tilto mafijos žudomus žmones bei kad pats turi pažįstamų mafijoje. 4.4. Skunde nurodoma, kad tai, jog E. D. patyrė skaudžius iÅ¡gyvenimus, patvirtina ne tik jos parodymai apie tai, kad kai ji L.

B. pasakė, jog pavargo, nes jai sukilo rÅ«gÅ¡tis, o R. B. susinervinęs jai stipriai suėmė už plaukų, spaudė galvÄ ir liepė toliau jį tenkinti, tolimesni prievartiniai santykiai tęsėsi apie pusvalandį, ir nors nepamena, kÄ jai tuo metu sakė L. B., tačiau jai buvo grasinama palikimu toje vietoje, o prievartinių santykių metu dantimis užkliudžius L. B. lytinį organÄ , ji dar labiau iÅ¡sigando ir maldavo, kad jÄ parvežtų namo. Å ias aplinkybes patvirtina ir tai, kad ji, grįžus namo, po lytinių santykių su L.

B., iÅ¡ karto kreipėsi į policijÄ , o po apklausos mėgino nusižudyti. Be to, nukentėjusioji, duodama parodymus apie Å¡io įvykio aplinkybes, verkė, negalėjo laisvai kalbėti. 4.5. Prokuroras skunde atkreipia dėmesį, kad kaltinimas L. B. ir nebuvo grindžiamas aplinkybe, jog jis nukentėjusiÄ jÄ E. D. laikė ar smaugė už kaklo, buvo suėmęs už gerklės, beje, to netvirtino ir pati E. D. (nurodė, kad pirmesnių apklausų metu parodymai buvo tikslesni). Nors, apygardos teismo vertinimu, bÅ«tent E. D. parodymų nepastovumas buvo lemiamas veiksnys juos vertinti kritiÅ¡kai, tačiau sulyginus nukentėjusiosios E. D. parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo metu, esminių prieÅ¡taravimų, kurie leistų abejoti jos parodymų patikimumu, nėra nustatyta.

Prokuroras mano, jog svarbu įvertinti tai, kad tokios psichinės bÅ«klės veiksniai negali paveikti asmens ir tai atsiliepti jo parodymų riÅ¡lumui bei nuoseklumui. Be to, L. B. parodymai negali bÅ«ti teisiÅ¡kai reikÅ¡mingesni ir svarbesni, nei nukentėjusiosios E. D. parodymai. 4.6. Å ios veikos kontekste reikÅ¡mingi ir paties L. B. parodymai, kad po to, kai jis paleido nukentėjusiÄ jÄ E. D., jam buvo skambinama iÅ¡ kelių telefono numerių ir skambinę asmenys, žinoma po pokalbio su E. D., sakė jam, jog jis iÅ¡prievartavo merginÄ , nurodė grÄ Å¾inti pas ji maÅ¡inoje likusius daiktus.

Å ios aplinkybės rodo, kad nukentėjusioji E. D. iÅ¡ karto po įvykio suvokė, kad ji buvo seksualiai prievartaujama ir tai nebuvo nukentėjusiosios spontaniÅ¡kai iÅ¡galvota bei pateikta versija duodant parodymus. Nors R. B. nepatvirtino, kad E. D., paskambinusi jam penktadienio vakarÄ ir pasakojusi apie susitikimÄ su L. B., bÅ«tų minėjusi apie iÅ¡prievartavimÄ , tačiau netikėti paties L. B. parodymais, kad skambinę jam asmenys kalbėjo apie E. D. iÅ¡prievartavimÄ , nėra pagrindo. Apie tokį pokalbio turinį jis parodė kelis kartus ir parodymai nesikeitė.

Taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad su L. B. kalbėjo keli asmenys (skyrėsi jų balsai), todėl apie E. D. iÅ¡prievartavimÄ tikėtina, galėjo pasakyti ne R. B., o kažkuris kitas, su juo telefonu bendravęs asmuo. 4.7. Nukentėjusiosios E. D. parodymų patikimumÄ patvirtina ir tai, kad nors R. B. jai nurodė kreiptis į policijÄ dėl neva iÅ¡ jos pavogtų 4000 Eur, tačiau ji sÄ Å¾iningai nurodė, kad ji su savimi įvykio metu turėjo piniginėje tik 400 Eur. 4.8. Apibendrindamas nurodytas aplinkybes, prokuroras skunde pažymi, kad nėra pagrindo abejoti nukentėjusiosios E. D. parodymais.

Apygardos teismas juos vertino tik fragmentiÅ¡kai, o ne kaip visetÄ , todėl skundžiamame nuosprendyje nurodomas nukentėjusiosios parodymų prieÅ¡taringumas yra paneigtas.

5. Nuteistojo R. B. gynėjas advokatas G. Gustaitis apeliaciniame skunde praÅ¡o Panevėžio apygardos teismo 2021 m. liepos 2 d. nuosprendį dalyje pakeisti, jo ginamojo R. B. nusikalstamus veiksmus, kvalifikuotus kaip atskirus nusikaltimus, numatytus BK 157 straipsnio 1 dalyje, 147 straipsnio 1 dalyje ir 307 straipsnio 2 dalyje perkvalifikuoti į vienÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 307 straipsnio 1 dalyje (pelnymasis iÅ¡ kito asmens prostitucijos), E. D. civilinį ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtÄ .

6. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas, aptardamas BK 147 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius, nurodo, kad apygardos teismas, remdamasis tik prielaidomis, sprendė, kad R. B., bÅ«damas įkalinimo vietoje, vykdė prekybÄ Å¾monėmis. Pabrėžia, kad visų pirma, vertinat skundžiamojo nuosprendžio motyvus, neva E. D. buvo suklaidinta dėl darbo pobÅ«džio ir atlygio, reikia atsižvelgti į tai, kad iÅ¡skyrus E. D. parodymus, nėra jokių objektyvių duomenų, kad R. B. jai pažadėjo gerai apmokamÄ turtingų vyrų palydovės darbÄ su 3 000 Eur atlygiu ir tokiu bÅ«du jÄ apgavo.

Jo ginamasis neginčija, kad R. B. siÅ«lė verstis prostitucija, tačiau daryti iÅ¡vadÄ kaip konkrečiai tas pasiÅ«lymas buvo pateiktas, byloje nėra pakankamai duomenų. Net ir darant prielaidÄ , kad R. B. įvardino „palydovės“ paslaugų teikimÄ , reikia įvertinti tai, kad lietuvių kalboje „palydovė“ yra naudojamas kaip prostitutės sinonimas, todėl gavus pasiÅ«lymÄ verstis „palydovės“ paslaugomis negalėjo kilti jokių abejonių dėl siÅ«lomų teikti paslaugų pobÅ«džio. 6.1.

Skunde gynėjas akcentuoja, kad R. B. neneigia aplinkybės, jog E. D. siÅ«lė vertis prostitucija ir iÅ¡ tiesų nurodė, kad yra galimybė iÅ¡ Å¡ios veiklos užsidirbti gana dideles pajamas. Tai nebuvo melas, nes prostitucija yra gana gerai apmokama veikla. TÄ pagrindžia ir byloje esantys duomenys, kad E. D. per dienÄ aptarnaudavo 5–6 klientus, kurie už paslaugas sumokėdavo iki 100 Eur. Taigi galimos pajamos per dienÄ yra nuo 300 iki 600 Eur, todėl pačios E. D. nurodytos 3 000 Eur mėnesinės pajamos yra visiÅ¡kai realios. 6.2.

Paminėtų aplinkybių kontekste, gynėjo manymu, yra svarbÅ«s pačios E. D. parodymai teisme, kad „RB R.“ pasiÅ«lė jai užsidirbti pinigų, t. y. bÅ«ti prostitute; paprašė atsiųsti jai savo nuogos nuotraukas, kÄ ji ir padarė, sutiko dirbti prostitute. „RB R.“ jai paaiÅ¡kino, kad už suteiktas sekso paslaugas ji gaus atlygį, o nuo kiekvieno kliento jam turės atiduoti po 20 Eur, pinigus sutartoje vietoje atvyks pasiimti moteris. Po susitarimo ji atvyko į (duomenys neskelbtini), gaudavo pinigus iÅ¡ klientų.

Analogiškus parodymus ji davė ir ikiteisminio tyrimo metu (2017 m. lapkričio 3 d., t. 1, b. l. 41–42). Tokie E. D. parodymai patvirtina, kad R. B. jokios apgaulės nenaudojo, jai pasiūlė verstis prostitucija, o ne kažkokia kita veikla, prieš atvykdama į (duomenys neskelbtini), ji žinojo, kad reikės teikti sekso paslaugas už atlygį, nes prostitucija yra geriau apmokama nei legalus nekvalifikuotas ar mažai kvalifikuotas darbas. 6.3. Nesutinka gynėjas ir su apygardos teismo išvada, jog E. D. buvo užverbuota, pasinaudojant jos pažeidžiamumu, kuris pasireiškė jos sunkia materialine padėtimi.

Pabrėžia, kad sunki E. D. materialinė padėtis yra užfiksuota iÅ¡imtinai remiantis jos pačios parodymais. Tačiau jokių kitų duomenų, kurie atskleistų jos tariamai sunkiÄ materialinę padėtį byloje nėra. PrieÅ¡ingai, byloje esantys duomenys patvirtina, kad E. D. buvo fiziÅ¡kai sveika, turėjo darbÄ kebabinėje, gyveno didmiestyje, kas rodo didesnes galimybes, neturėjo priklausomybių, kurioms tenkinti bÅ«tų reikalingos didelės pinigų sumos, duomenų, kad E. D. trÅ«ko lėšų patenkinti minimalius poreikius – pavalgyti, apsirengti, patenkinti bÅ«sto poreikį ir tuo pačiu patvirtinančių jos bÅ«tinybę verstis prostitucija, byloje nėra. 6.4.

Gynėjas pastebi, kad derėtų daryti skirtumÄ , kai asmuo priima sprendimÄ verstis prostitucija, kad greitai/lengvai gauti ženkliai didesnes sumas pinigų ir tokiu bÅ«du patenkinti ne tik pragyvenimo, tačiau ir prabangos poreikį ir atveju, kai asmuo priima sprendimÄ verstis prostitucija dėl realaus skurdo ir alternatyvų nebuvimo. Atsižvelgiant į tai, teismas visiÅ¡kai nepagrįstai nustatė, kad R. B. užverbavo E. D., pasinaudodamas jos sunkia materialine padėtimi. Be to, E. D. motina taip pat patvirtino, kad jos dukra dirba, jos dažnai bendrauja, susitinka, kas rodo, jog E. D. yra savarankiÅ¡ka ir pajėgi save iÅ¡laikyti, jai užsiimti prostitucija nebuvo bÅ«tinybės. 6.5.

Nuteistojo gynėjas atkreipia dėmesį, kad BK 147 straipsnyje numatytas nusikaltimas yra padaromas tik tiesiogine tyčia, vadinasi tam, kad R. B. galėtų pasinaudoti E. D. pažeidžiamumu, jis visų pirma turi apie Å¡iÄ aplinkybę žinoti. Byloje nėra duomenų, kad R. B. žinojo apie tariamai labai sunkiÄ E. D. materialinę padėtį ir turėjo intencijÄ ja pasinaudoti. Tai rodo, kad teismas iÅ¡ esmės preziumavo, kad tariamai sunki E. D. materialinė padėtis savaime reiÅ¡kia, kad R. B. žinojo apie tai ir tuo pasinaudojo. 6.6.

Nėra įrodyta ir aplinkybė, jog R. B. kaip nors bÅ«tų suvaržęs E. D. laisvę ar valiÄ , ar kad buvo jÄ Ä¯gijęs ar perleidęs kitiems asmenims. Ji pati priėmė sprendimÄ verstis prostitucija ir ja vertėsi, pati su klientais tardavosi dėl paslaugų suteikimo ir jų apmokėjimo, pati paimdavo iÅ¡ jų pinigus ir jais disponuodavo, pati spręsdavo kiek jų siųsti R. B.. Be to, E. D. apklausiama niekad nebuvo nurodžiusi, kad jos laisvė buvo suvaržyta, prieÅ¡ingai – pati nurodė priėmusi sprendimÄ užsiimti prostitucija ir tÄ dariusi.

Å ių aplinkybių iÅ¡siaiÅ¡kinimui yra reikÅ¡mingi ir liudytojo N. L. parodymai, kuris pirko sekso paslaugas iÅ¡ E. D. ir jam E. D. nurodė, kad sekso paslaugas teikia savo noru. Tuo tarpu R. B. tik padėjo kelionės, buto, paslaugoms teikti, suradimu, pirminiame etape bendravo su klientais ir už Å¡iÄ pagalbÄ tikėjosi dalies E. D. atlygio. Gynėjas akcentuoja, kad prekybos žmonėmis atveju svarbu, kad su asmeniu yra elgiamasi lyg su daiktu, juo disponuojama kaip preke, varžoma jo laisvė ir valia. Prekyba žmonėmis yra priskiriama nusikaltimams asmens laisvei, todėl asmens valios palaužimo momentas prekybos žmonėmis atvejais atlieka pagrindinį vaidmenį.

Veika gali bÅ«ti kvalifikuojama kaip BK 147 straipsnyje nustatytas nusikaltimas tik nustačius, kad žmogaus laisvė buvo pažeista. Tuo tarpu E. D. turėjo visiÅ¡kÄ situacijos kontrolę, ji nebuvo priklausoma nuo R. B. ir jos laisvė ne tik niekaip nebuvo, bet ir negalėjo bÅ«ti suvaržyta, todėl R. B. veiksmuose nėra BK 147 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties. 6.7. Nepatvirtina R. B. siekio pasinaudoti nukentėjusiosios pažeidžiamumu ir materialiniu priklausomumu bei piktavaliÅ¡ko poveikio jai ir tai, kad E. D. prieÅ¡ save ėmėsi suicidinių veiksmų.

PrieÅ¡ingai, nukentėjusioji teisme pati nurodė, kad jautėsi blogai dėl to, kad užsiėmė prostitucija. Tad, nors pati E. D. nurodė, kad prostitutės darbas buvo jos pasirinkimas ir jis nebuvo jai primestas, apygardos teismas daro tik niekuo nepagrįstas ir prieÅ¡taringas prielaidas, kad R. B. vertė E. D. verstis prostitucija. Å iuo atveju E. D. elgesys lygiai taip pat gali bÅ«ti pilnai paaiÅ¡kinamas tuo, kad ji pati save vertė užsiimti prostitucija (kas mÅ«sų kultÅ«roje yra laikoma gėdinga, nepagarbiu užsiėmimu), nors tas jai buvo nepriimtina, dėl ko E. D. jautė vidinį konfliktÄ , tai jai kėlė nuolatinį stresÄ ir neigiamÄ emocinę bÅ«klę.

Akivaizdu, kad tokie iÅ¡gyvenimai priklausomai nuo jų intensyvumo ir asmenybės, galėjo įtakoti spontaniÅ¡kus E. D. suicidinių veiksmus. Tačiau tai buvo sÄ lygotÄ pačios E. D. prievartos prieÅ¡ save, siekiant greitai užsidirbti didesnes pajamas, o ne todėl, kad ji buvo R. B. verčiama tuo užsiimti.

7. Ginčydamas R. B. kaltę dėl BK 157 straipsnio 1 dalyje padaryto nusikaltimo, nuteistojo gynėjas nurodo, kad nuteistasis niekada neneigė, jog bendravo su K. K., tačiau bendravimas apsiribojo darbo dėl siuntinių paėmimo aptarimu, K. K. jo pavedimu yra kelis kartus paėmusi siuntas. Skelbimas dėl darbo buvo įdėtas (duomenys neskelbtini) grupėje ir jame nebuvo nurodyta, kad darbui ieškomas nepilnametis. Objektyvių neginčijamų duomenų, kokio konkrečiai turinio buvo skelbimas, byloje nėra, kaip ir duomenų, kad K.

K. bÅ«tų atskleidusi R. B. savo amžių. Å ias aplinkybes apygardos teismas nustatė remiantis iÅ¡imtinai K. K. parodymais. Gynėjas pažymi, kad nuteistasis K. K. anksčiau nepažinojo, bendravo tik nedidelį laiko tarpÄ , ryÅ¡io priemonėmis. Atkreipia dėmesį, kad K. K. buvo linkusi nuslėpti savo amžių. Duodama parodymus apie bendravimÄ su V. D., patvirtino, jog nenurodė jam savo amžiaus, o liudytojas V. D. Å¡iÄ aplinkybę patvirtino teisme, paliudijęs, kad K. K. jam sakė esanti 20 metų amžiaus.

Asmens, esančio 16–22 metų amžiaus, vizualiai ne visada galima atskirti, ar jis yra pilnametis, ar ne. Atsižvelgiant į tai, net ir darant prielaidÄ , kad R. B. verbavo K. K. užsiimti prostitucija, nėra pakankamų duomenų spręsti, kad jis žinojo, jog ji yra nepilnametė. 7.1. Be to, byloje esantys duomenys leidžia manyti, kad K. K. pati internetu ieÅ¡kojo partnerių (neaiÅ¡ku už atlygį ar ne). Tai patvirtina liudytojo V. D. parodymai, kad interneto tinklapyje „Pažintys“ rado K. K. skelbimÄ , susijusį su seksu.

TÄ pačiÄ ar kitÄ dienÄ susitarė su ja susitikti miesto centre, prie darbo biržos. Pati K. K. nurodo su juo susitikusi kelis kartus ir turėjusi lytinių santykių abipusiu sutikimu, nesant susitarimo dėl atlygio, nors teigia vienÄ kartÄ gavusi 50 Eur. Aptartos aplinkybės kelia abejones, kad K. K. nurodomi skambučiai iÅ¡ nepažįstamų asmenų dėl seksualinių paslaugų teikimo buvo R. B. veiksmų pasekmė, o ne jos pačios, savo iniciatyva atliktų veiksmų rezultatas. 7.2. Gynėjo teigimu, aptartos aplinkybės, bei tai, kad K.

K. nurodyta susitikimo su V. D. vieta, iÅ¡ esmės sutapo su vieta, kuriÄ ji minėjo, kaip vietÄ , kur buvo susitikusi su tariamai R. B. surastu sekso paslaugų pirkėju, kelia abejonių, kad pati K. K. savo iniciatyva, be R. B. įsikiÅ¡imo, ieÅ¡kojo sekso partnerių / užsiėmė prostitucija, o gėdydamasi savo veiksmų, iÅ¡kraipo praeities įvykius, juos susiedama su tariamais R. B. veiksmais. 7.3. Atkreipiamas skunde dėmesys ir į tai, kad K. K. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , kurioje R.

B. dalyvavo vaizdo konferencijos bÅ«du, metu nebuvo užtikrintos jo teisės, nes R. B. nebuvo leista pasisamdyti advokato, teismo posėdis vyko dalyvaujant teismo paskirtam advokatui, kuris nuteistajam buvo nepriimtinas, taip buvo pažeista jo teisė į gynybÄ .

8. Gynėjas teigia, kad susitarimas tarp R. B. ir E. D. buvo dėl to, kad R. B. veiks kaip tarpininkas – t. y. įkels skelbimÄ dėl sekso paslaugų, pirminiame etape bendraus su klientais ir suves su jais E. D.. Atitinkamai, buvo susitarta, kad R. B. veiks kaip sÄ vadautojas. SÄ vadavimas prostitucijai – tai tarpininkavimas tarp prostitucija užsiimančiojo ir kito asmens, suvedant juos lytiniam santykiavimui arba kitokiam lytinės aistros tenkinimui. SÄ vadavimas gali bÅ«ti prostitucija užsiimančio asmens teikiamų paslaugų reklamavimas, jo pristatymas klientui, klientų paieÅ¡ka ir pan.

Nuteistojo veiksmai – padedant E. D. nuvykti į (duomenys neskelbtini) ir iÅ¡sinuomoti butÄ , buvo atlikti pačios E. D. praÅ¡ymu, jai suteikiant pagalbÄ , atitinkamai ir sumokėti nuompinigiai buvo traktuojami kaip skola, kuriuos E. D. grÄ Å¾ino, R. B. nekontroliavo kaip, kur ir kada E. D. teiks paslaugas, nekontroliavo jos buities ar darbo laiko, nekontroliavo gaunamų pinigų ir jų paskirstymo, rodo, kad tai, kÄ darė R. B., yra bendravimas su potencialiais klientais ir jų suvedimas su E. D., todėl jo veiksmuose yra tik sÄ vadavimo požymių, todėl jie turėtų bÅ«ti kvalifikuojami pagal BK 307 straipsnio 1 dalį.

9. Gynėjas nurodo, kad R. B. neslėpė ir nurodė visas jam žinomas faktines aplinkybes ir savo vaidmenį E. D. sekso paslaugų teikime, todėl tai, kad jis nesutiko su jam inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikacija, neturėtų būti suprantama kaip neprisipažinimas dėl padarytos nusikalstamos veikos ir teismas turėtų į tai atsižvelgti ir pripažinti tai jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Taip pat peržiūrint R. B. bausmę, turėtų būti atsižvelgta į tai, kad (duomenys neskelbtini) administracija R. B. charakterizuoja teigiamai, nurodo, kad nuo 2019 m. gruodžio 3 d. R. B. nėra pažeidęs vidaus tvarkos taisyklių ir šiuo metu neturi galiojančių nuobaudų.

10. Atsižvelgus į skunde nurodomas aplinkybes bei tai, kad E. D. nepateikė žalos dydžiui pagrįsti jokių įrodymų, gynėjas teigia, kad nukentėjusiosios E. D. ieÅ¡kinys neturtinei žalai atlyginti turi bÅ«ti paliktas nenagrinėtas. Be to, svarstant civilinio ieÅ¡kinio klausimÄ , Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos nebuvo įtrauktas civiliniu atsakovu, nors pagal BPK 109 straipsnį, 111 straipsnio 1 dalį baudžiamojoje byloje už padarytÄ Å¾alÄ atsakyti gali ne tik kaltinamasis, bet ir už jo veikas materialiai atsakingi asmenys, jeigu Å¡ie asmenys pagal Ä®statymÄ privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusiÄ Å¾alÄ .

11. Nuteistasis R. B. apeliaciniame skunde prašo:

1) Panevėžio apygardos teismo 2021 m. liepos 2 d. nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti, kaip nepadariusį nusikalstamų veikų, numatytų BK 157 straipsnio 1 dalyje, 147 straipsnio 1 dalyje ir 307 straipsnio 2 dalyje;

2) prieÅ¡ingu atveju praÅ¡o teismo Å¡velninti jam paskirtÄ bausmę;

3) E. D. civilinį ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtÄ .

12. Nuteistasis mano, kad skundžiamas teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, procesinių teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, teismo išdėstytų išvadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms. Pažymi, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama (nekaltumo prezumpcijos principas), o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Nenustačius bent vieno nusikalstamos veikos sudėties požymio, asmuo negali būti pripažįstamas kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos.

Kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų, todėl apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis o teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ bei kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014).

13. Apeliantas, neigdamas savo kaltę bei veikos kvalifikavimÄ pagal BK 157 straipsnio 1 dalį, nurodo, kad jokių seksualinio pobÅ«džio susitikimų neorganizavo ir neliepė niekur K. K. eiti, yra parašęs jai vienÄ SMS praneÅ¡imÄ dėl siuntų paėmimo iÅ¡ paÅ¡tomato. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nebuvo aiÅ¡kinamasi, ar ji iÅ¡ tikrųjų buvo (duomenys neskelbtini) (nepateiktos mobiliojo ryÅ¡io telefono buvimo vietos iÅ¡klotinės). Taip pat nėra iÅ¡siaiÅ¡kinta, kokius mobiliojo ryÅ¡io telefonus ir SIM korteles jis naudojo, kad bÅ«tų galima sulyginti su K.

K. mobiliojo ryÅ¡io telefono duomenimis. Be to, nėra aiÅ¡ku ar iÅ¡ tiesų byloje yra sudarytas asmens, su kuriuo K. K. susitiko neva jo nurodymu, ,,foto robotas“, nes jo asmenybė liko nenustatyta. 13.1. Atkreipia dėmesį, kad iÅ¡ jo kratos metu paimtoje užrašų knygutėje buvo tik trijų asmenų telefono numeriai: K. K., E. K. ir J. B.. Visi jie buvo nurodyti tik dėl siuntų paėmimo, kÄ ir patvirtino pastarieji du apklausti kaip liudytojai (t. 8, b. l. 165–169). Apelianto teigimu, neatkreiptas dėmesys į bendrovės ,,Facebook“ pateiktus įrodymus, kad K.

K. paskyra yra sukurta tik 2017 m. spalio 30 d. (t. 5, b. l. 66-104), kas neatitinka skundžiamame nuosprendyje nurodytų iÅ¡vadų, kad jis K. K. verbavo per ,,Facebook“ paskyrÄ 2017 m. spalio 21 d., bei patvirtina K. K. parodymų melagingumÄ . 13.2. Atkartodamas savo gynėjo skundo argumentus bei cituodamas teismų praktikÄ analogiÅ¡kose bylose, nuteistasis nurodo, kad sprendžiant dėl BK 157 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties buvimo ar nebuvimo, reikia nustatyti kaltininko žinojimÄ ir suvokimÄ , kad veiksmai atliekami bÅ«tent su vaiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-6-507/2017, 2K-358-1073/2017, 2K-232-942/2018).

Pažymi, kad apygardos teismas, konstatuodamas, kad jam buvo žinoma apie K. K. nepilnametystę, vadovavosi iÅ¡skirtinai nukentėjusiosios parodymais, neva ji buvo sakiusi jam apie savo amžių, tačiau teismas turėjo ir vizualiai įsitikinti jos atitiktimi vaiko kategorijai. K. K. buvo apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , nagrinėjant bylÄ pirmos instancijos teisme, ji niekada nedalyvavo ir pats teisėjas jos nėra realiai matęs. Be to, kai ji buvo apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , nuteistasis posėdyje dalyvavo vaizdo konferencijos bÅ«du iÅ¡ (duomenys neskelbtini), o vaizdo kamera buvo atsukta į prokuroro, nukentėjusiosios K.

K. ir kitų teismo dalyvių nugaras. Todėl jam net nebuvo sudarytos galimybės tinkamai apsiginti, pateikti klausimus ar kitaip paneigti K. K. teiginius. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad K. K. savo amžių slėpė ir nuo V. D., jam nurodė esanti 20–22 metų, kÄ pastarasis patvirtino apklausiamas tiek pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , tiek apygardos teisme, be to, tai nebuvo pirmas vyras jos gyvenime. 13.3. Mano, kad nepagrįsta skundžiamame nuosprendyje padaryta iÅ¡vada, kad vien tik nukentėjusiosios amžius (jaunesnė nei 18 metų), patvirtina jos pažeidžiamumÄ ir tuo pačiu kaltininko siekį tuo pasinaudoti, kas atitinka verbavimo požymius.

Pagrindinis prekybos žmonėmis požymis yra objektas – žmogaus laisvė. Tuo tarpu iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad K. K. su V. D. buvo susitikusi keletÄ kartų, turėjo lytinių santykių abipusiu sutarimu, galbÅ«t pati buvo aktyvi lytinių santykių su juo iniciatore, tokiam jos elgesiui kiti asmenys (bÅ«tent nuteistasis) neturėjo jokios įtakos. Be to, nukentėjusiajai jis negalėjo realiai daryti jokios įtakos dar ir dėl to, kad tuo metu atliko laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini). 13.4.

Be to, apklausiant K. K. pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , jam nebuvo užtikrinta tinkama teisė į gynybÄ , apklausoje nedalyvavo jį ginantis advokatas, o prieÅ¡ apklausÄ jį ginančios advokatės paslaugų jis atsisakė. Mano, kad yra padarytas ir BPK 186 straipsnio pažeidimas, nes K. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta net 4 kartus, nors proceso įstatymas numato, kad jaunesnis kaip 18 metų liudytojas ar nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas ne daugiau kaip vienÄ kartÄ .

14. Nesutikdamas su skundžiamame nuosprendyje padaryta teismo iÅ¡vada dėl jo kaltės pagal BK 147 straipsnio 1 dalį, nuteistasis akcentuoja, kad ji padaryta remiantis iÅ¡skirtinai prieÅ¡taringais nukentėjusiosios E. D. parodymais. Mano, kad E. D. parodymai nėra patikimi, be to ji ir pati yra nurodžiusi apygardos teisme, jog nėra tikra dėl savo parodymų tikslingumo ir prašė vadovautis parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, iki jÄ apklausiant pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ . 14.1. Pastebi, kad nukentėjusioji E. D. buvo apklausta (ikiteisminio tyrimo metu ir apygardos teisme) net septynis kartus.

Savo pirmos apklausos metu (2017 m. lapkričio 3 d. pas ikiteisminio tyrimo tyrėjÄ ) ji nurodė, kad ,,RB R.“ jai pasiÅ«lė užsidirbti pinigų, t. y. bÅ«ti prostitute, ir ji sutiko. Tai patvirtino, atsakydama ir į nuteistojo gynėjo advokato G. Gustaičio klausimÄ apygardos teisme, nurodydama, kad jos parodymai (t. 1, b. l. 41–42) yra teisingi ir kad ,,R.B. R.“ jai pasiÅ«lė dirbti prostitute, ji sutiko, jis paprašė jos atsiųsti savo nuogos nuotraukas, ji persiuntė, R. jai paaiÅ¡kino, kad už suteiktas sekso paslaugas ji gaus atlygį, o jam turės atiduoti po 20 Eur nuo kiekvieno sumokėjimo, pinigus atvyks pasiimti moteris.

Po Å¡io susitarimo R. jai pasiÅ«lė atvažiuoti į (duomenys neskelbtini). Patvirtino, kad pinigus iÅ¡ klientų gaudavo pati, į rankas. O į nuteistojo kausimÄ , atsakė, kad ,,taip ir buvo, jog atidirbusi kažkuriÄ dienÄ kebabinėje, grįžusi namo, kitÄ rytÄ atsiuntė jam nuotraukas su lagaminais ir pasakė, kad nori važiuoti į (duomenys neskelbtini) ir kad jis ieÅ¡kotų vairuotojo“. Be to, kai jis nurodė E. D., kad vairuotojas, su kuriuo tarėsi dėl jos pervežimo, negali tai padaryti, E. D. sutiko, jog jos telefono numeris bÅ«tų įdėtas į skelbimų portalÄ .

Tai ji patvirtino apygardos teisme. Tačiau apklausiama ikiteisminio tyrimo metu E. D. davė melagingus parodymus: 2017 m. lapkričio 10 d. apklausta pas tyrėjÄ parodė, kad ji gavo SMS iÅ¡ R. B., jog darbas bÅ«tų palydėti vyrus į restoranÄ , pristatymo vakarėlį, jokio sekso, tačiau tuo pačiu nurodė, kad neva jis jai minėjo apie kitas merginas, kurios keliauja po užsienį su turtingais vyrais ir, jeigu jos pačios nori, gali su jais turėti ir lytinių santykių; 2017 m. lapkričio 29 d. nukentėjusioji parodė, kad neva R.

B. jai liepė įjungti telefonÄ su kamera, jog galėtų filmuoti vyrus, tačiau ji to nedarė, nors pati jam rašė, kad reikia normalios kameros, nes jai nukrito telefonas ir sudužo stiklas. 14.2. Nuteistasis pažymi, kad prekyba žmonėmis yra priskiriama nusikaltimams asmens laisvei, todėl apygardos teismas turėjo nustatyti, jog nukentėjusiosios E. D. laisvė buvo pažeista. Cituodamas teismų praktikÄ prekyba žmonėmis bylose, apeliantas akcentuoja, kad apgaulė tiek kitose nusikalstamose veikose, tiek ir prekyboje žmonėmis turi pasireikÅ¡ti ne Å¡iaip suklaidinimu, apgavyste, o esmine nukentėjusiojo apgaule, dėl kurios jis priima jam nenaudingÄ , finansiÅ¡kai ar kitais aspektais žalingÄ sprendimÄ .

Kaltininko panaudota apgaulė turi bÅ«ti esminė, t. y. turėti lemiamÄ Ä¯takÄ asmens apsisprendimui atlikti minėtus veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-312/2013, 2K-453-648/2016, 2K108-788/2018, 2K-188-719/2018 ir kt.). Apelianto manymu, byloje nėra duomenų, patvirtinančių jo aktyvius veiksmus: naudotÄ fizinį ar psichologinį smurtÄ , pasinaudojimÄ nukentėjusiųjų bejėgiÅ¡ka padėtimi, apgaulės naudojimÄ . 14.3. Tai, kad E. D. nebuvo verčiama užsiimti prostitucija, nuteistojo manymu, patvirtina ir jų susiraÅ¡inėjimo SMS žinutėmis turinys.

Apeliantas pastebi, kad jis ne tik nevertė nukentėjusiosios E. D. prievarta daryti kÄ nors prieÅ¡ jos valiÄ , bet ir siÅ«lė jai susirasti legalų darbÄ . Tai patvirtina ir liudytojos E. K. parodymai. 2019 m. birželio 7 d. liudytoja parodė, kad R. paprašė nukentėjusiajai surasti darbÄ , bet E. D. to atsisakė. Skunde nuteistasis teigia, kad visos E. D. melagystės prasidėjo po jos pirmos apklausos pas tyrėjÄ E. Ki.. Todėl apeliantas mano, kad pastaroji darė nukentėjusiajai poveikį. Be to, E. D. po savo apklausos 2017 m. lapkričio 19 d. protokole padarė prieraÅ¡Ä , kad 2017 m. lapkričio 28 d., apie 19.10 val., jai skambino vyriÅ¡kis, kuris prisistatė kaip asmuo, kuris vežė jÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini) miestÄ .

Apeliantui nesuprantama, kodėl ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai nesiėmė Å¡io asmens paieÅ¡kos, kad jis bÅ«tų apklaustas ir patvirtintų ar paneigtų Å¡ias aplinkybes dėl nukentėjusiosios vežimo į (duomenys neskelbtini). Å io asmens nuteistasis niekada nematė, nėra su juo bendravęs ar kitaip kontaktavęs. 14.4. Nuteistasis skunde nurodo, kad nėra įrodytas ir nukentėjusiosios E. D. pažeidžiamumas. Atkartodamas savo gynėjo skunde nurodomus argumentus, R. B. pažymi, kad E. D. tuo metu, kai susipažino su juo, dirbo legalų darbÄ (duomenys neskelbtini), turėjo kur gyventi – su mama, pati prašė nuteistojo surasti vairuotojÄ , kuris nuvežtų į (duomenys neskelbtini) miestÄ .

Todėl, nors siÅ«lymas E. D. vykti dirbti į prostitute atitinka verbavimo požymius, tačiau nepaneigta, jog nukentėjusiosios sutikimas gautas savanoriÅ¡kai, jam nežinant jos socialinės padėties, todėl tokia padėtimi jis ir negalėjo pasinaudoti. E. D. turėjo pasirinkimo galimybę važiuoti ar nevažiuoti į (duomenys neskelbtini), pati savarankiÅ¡kai priėmė sprendimÄ ir tokiame procese jis nedalyvavo bei nedarė įtakos Å¡iam E. D. sprendimui. Jei tokį nukentėjusiosios sprendimÄ ir nulėmė jos materialinė padėtis, apie tai jis nieko nežinojo.

Be to, byloje esančios E. D. savo motinai siųstos SMS žinutės, kuriose ji giriasi dėl gaunamų pinigų, patvirtina, kad nukentėjusiosios apisprendimas buvo savanoriÅ¡kas. Pabrėžia, kad ne tik kaltininkas turi suvokti tam tikrÄ nukentėjusiosios pažeidžiamumÄ ir juo pasinaudoti, tačiau tas požymis turi bÅ«ti objektyviai bylos duomenimis nustatytas ir individualizuotas. Nukentėjusiojo psichinis ir psichologinis pažeidžiamumas, priklausomybės nuo alkoholio, narkotikų, materialinė padėtis – visi Å¡ie požymiai turi lemti suvaržytÄ nukentėjusiojo galimybę rinktis ir sudaryti kaltininkui akivaizdžiÄ galimybę manipuliuoti nukentėjusiuoju.

Tokių motyvų ir argumentų teismas skundžiamame nuosprendyje neiÅ¡dėstė. 14.5. Aptartos aplinkybės dėl E. D. savanoriÅ¡ko apsisprendimo teikti seksualines paslaugas, nuteistojo teigimu, patvirtina, kad jo veiksmuose nėra BK 147 straipsnio 1 dalyje numatytos nuskalstamos veikos, o E. D. verbavimas atitinka BK 307 straipsnio dispozicijos turinį. Apeliantas neneigia paties bendravimo su E. D. apie seksÄ fakto, kad kartu sugalvojo tokį planÄ , jog jis atsakinės į SMS žinutes, o E. D. teiks seksualines paslaugas vyrams, tačiau tai nelaikytina prekyba žmogumi.

Byloje nenustatytas nė vienas atvejis, kad E. D. kam nors būtų pasiskundusi dėl savo darbo prostitute, priešingai – ji dirbo savo noru ir norėjo užsidirbti kuo daugiau pinigų. Byloje yra užfiksuota, kad nukentėjusioji E. D. bendrauja su pažįstamais internetu, telefonu, rašo jiems „SMS“ žinutes, laisvai sprendžia dėl savo dienos laiko, skambina draugams, todėl nukentėjusiosios bendravimo galimybės nebuvo varžomos – iš jos nebuvo atimti dokumentai, nebuvo apribota jos laisvė judėti, bendrauti su aplinkiniais, todėl jos negalima laikyti pažeidžiamu asmeniu.

15. Nesutikdamas su jam paskirta bausme, nuteistasis skunde nurodo, kad ji yra per griežta, praÅ¡o jÄ Å¡velninti atsižvelgus į per ilgai užsitęsusi bylos procesÄ . Ä®tarimai jam pareikÅ¡ti buvo 2018 m. sausio 2 d., ikiteisminis tyrimas truko nuo 2017 m. lapkričio 3 d. iki kaltinamojo akto suraÅ¡ymo – 2019 m. sausio 16 d., tačiau bylos nagrinėjimas teisme prasidėjo tik 2019 m. kovo 18 d., o nuosprendis priimtas 2021 m. liepos 2 d. (pastaba – skunde nurodoma 2021 m. kovo 15 d.). Akcentuoja, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė, priklausomai nuo baudžiamojoje byloje nustatytų bausmės skyrimui reikÅ¡mingų aplinkybių ir teisės į bylos nagrinėjimÄ per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ pažeidimo aplinkybių gali bÅ«ti pagrindas Å¡velninti bausmę atitinkamo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijos ribose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-256/2009, 2K-503/2010) arba tuo atveju, kai, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumÄ , kaltininko asmenybę ir įmanomai trumpiausio laiko reikalavimo pažeidimo aplinkybes, nustatomas pagrindas konstatuoti, kad pernelyg ilga proceso trukmė yra iÅ¡imtinė aplinkybė, dėl kurios straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, gali bÅ«ti skiriama Å¡velnesnė bausmė BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-45/2007).

Be to, Europos Žmogaus Teisų Teismas (toliau – EŽTT) savo sprendimuose yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad kriterijai, kuriais remiantis galima vertinti, ar proceso trukmė atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) reikalavimus yra: bylos sudėtingumas, baudžiamajame procese persekiojamo asmens elgesys, institucijų veiksmai organizuojant bylos procesÄ , proceso reikÅ¡mė persekiojamam asmeniui (pvz., taikytų procesinių prievartos priemonių griežtumas ir jų taikymo trukmė) (sprendimai bylose Sorvisto prieÅ¡ SuomijÄ Nr. 19348/04;

Meilus prieÅ¡ LietuvÄ Nr. 53161/99 ir kt.). 15.1. Taip pat apeliaciniame skunde R. B. nurodo, kad suėmimas Å¡ioje byloje jam buvo skirtas 2018 m. rugpjūčio 2 d., todėl nuo Å¡ios dienos jis buvo laikomas (duomenys neskelbtini), o 2018 m. rugpjūčio 6 d. patalpintas į (duomenys neskelbtini). Jo pirmosios bausmės pabaiga buvo 2018 m. rugpjūčio 9 d., todėl akivaizdu, kad suėmimas buvo skirtas likus 7 dienoms iki bausmės atlikimo pabaigos. Todėl teismas, skundžiamu nuosprendžiu paskirtÄ bausmę jam BK 64 straipsnio tvarka turėjo bendrinti su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi.

16. Atsiliepime į prokuroro apeliacinį skundÄ iÅ¡teisintojo L. B. gynėjas advokatas Gintautas DaniÅ¡auskas nesutinka su Å¡iuo apeliaciniu skundu, praÅ¡o jo netenkinti. 16.1. Gynėjas pažymi, jog byloje dėl L. B. prieÅ¡ E. D. neva naudoto fizinio smurto, nėra įrodyta jokių faktinių ir toks teiginys yra tik paties prokuroro iÅ¡keliama prielaida. Taip pat neatitinka realių bylos aplinkybių ir prokuroro teiginys, kad E. D. buvo atimta galimybė prieÅ¡intis seksualiniam su L. B. santykiui, kurio ji, iÅ¡ jos pačios žodžių, nepageidavo, kadangi E. D. buvo grasinama palikti jÄ prie ežero. 16.2.

Vadovaujantis kasacinės instancijos teismo praktika konstatuotina, kad galimybės prieÅ¡intis atėmimas, įskaitant ir psichinę prievartÄ paÅ¡alinančiÄ galimybę prieÅ¡intis, visose bylose yra siejama su aukai nepaliekamu variantu kitaip elgtis negu to nori nusikalstamÄ veikÄ darantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-599/2005, 2K-29/2006, 2K-153/2006, 2K- 249/2007, 2K-586/2007, 2K-581/2011, 2K-326/2011, 2K-293/2012, 2K-80/2013, Nr. 2K-143/2014, ir kt.). Å ioje byloje, net ir darant prielaidÄ , kad jei L.

B. įvykdytų savo tariamÄ grasinimÄ ir paliktų E. D. prie minėto ežero, suaugusiam žmogui, kad ir nežinant Å¡ios vietovės, tai nesukeltų tokių pasekmių, kurios, lyginant su sunkaus nusikaltimo tapimo auka, yra tik simboliÅ¡kai nepatogios. Dėl to atsiliepime teigiama, kad E. D. negali bÅ«ti pripažinta kaip seksualinės prievartos auka, kadangi turėjo galimybę ne tik prieÅ¡intis tiesiog iÅ¡lipdama iÅ¡ L. B. automobilio, bet ir nenorėdama tęsti seksualinių santykių su L. B., sutikti bÅ«ti palikta prie ežero. 16.3.

Be to, advokatas nurodo, kad prokuroras, nesutikdamas su pirmos instancijos teismo įrodymų vertinimu ir su tuo, kad teismas laiko nepakankamai patikimais E. D. parodymus, niekuo daugiau, iÅ¡skyrus iÅ¡sakomÄ nesutikimÄ , objektyviai nepagrindžia. Minėdamas apeliaciniame skunde L. B. pasakojimÄ prokuroras neva teigia, kad E. D., patikėjusi mistika, bijojo iÅ¡lipti iÅ¡ L. B. automobilio ir likti prie ežero. Tačiau, jei prokuroras bando susieti E. D. bandymÄ nusižudyti su tariamo seksualinio jos prievartavimo psichologiniais pergyvenimais, tai nelogiÅ¡ka bÅ«tų teigti, kad ji nenorėdama tolesnių santykių su L.

B., likdama prie ežero, labiau bijotų mistinės mafijos ir pragaro, nei savo mirties, kurios priežastimi bÅ«tų tik buvęs nenoras toliau santykiauti su L. B.. Dėl to pritartina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad E. D. žudymosi priežastis buvo ne L. B. veiksmai, o tik R. B. prievarta, verčiant jÄ atlikti lytinius santykius su vyrais bei bijant pastarojo kerÅ¡to, žinant, kad ji gali bÅ«ti sumuÅ¡ta. 16.4. Prokuroras remiasi pačios E. D. parodymais, kad neva jos prievartinių santykių metu ji dantimis užkliudė L.

B. lytinį organÄ , todėl dar labiau iÅ¡sigando ir maldavo jo, kad parvežtų jÄ namo. Tačiau nėra aiÅ¡ku, ko iÅ¡sigando E. D.: ar iÅ¡sigando to, kad bus palikta prie ežero, ar L. B. nepasitenkinimo ir kaip, Å¡i jos tariama iÅ¡gÄ stis, paveikė tolesnius jų santykius bei kaip tai siejasi su L. B. kaltinimu. Pastebi, kad neaiÅ¡ku tuomet, kodėl E. D. bijojo L. B. supykimo ir todėl nors ir nenorėdama su juo tolimesnių santykių, toliau lytiÅ¡kai jį tenkino. 16.5. Gynėjas pritaria pirmosios instancijos teismo argumentui, kad E. D. tiesiog iÅ¡gyveno dėl savo pasirinktos „profesijos“.

Jokių faktų, kad ji tai darė bÅ«tent dėl L. B. elgesio, byloje nėra. Be to, nėra nustatyta ir tai, kokį psichologinį poveikį E. D. galėjo daryti jÄ â€žbesirÅ«pinančiųjų“ vaikinų grupelė ir pirmiausiai R. B., nukreipdamas jÄ Ä¯ policijÄ bei galimai sakydamas, kÄ ir kaip policijoje turi kalbėti E. D.. Tai taip pat iÅ¡Å¡aukė jos didelę nervinę įtampÄ . E. D. apsisprendimas policijoje viskÄ apie savo veiklÄ papasakoti liudija ir apie tai, kad E. D. nusprendė nutraukti prostitutės veiklÄ bei santykius su jos veiklÄ kuravusiu R.

B.. E. D. jau niekaip negalėjo teigti, kad jai patiko arba buvo neutralu santykiauti su L. B.. Dėl to prokuroro teiginys, kad E. D. bÅ«tent nuo L. B. neva patirtos prievartos patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, kurie tapo jos noro nusižudyti priežastimi, nėra logiÅ¡kas bei teisiÅ¡kai nepagrįstas. 16.6. Atsiliepime nurodoma, kad prokuroras neatkreipė dėmesio į skambinusių L. B. vaikinų socialinę grupę ir galimai siekiamus jų tikslus. Nėra iÅ¡siaiÅ¡kinta, ar tie vaikinai skambino, nes pagailėjo E. D. dėl neva seksualinio jos prievartavimo, ar tai tie vaikinai, kurie bauginant kitÄ asmenį, norėjo priversti jiems sumokėti už jų, savo naudai, traktuojamus tariamus faktus, kurių iÅ¡ tikrųjų nebuvo.

Tai rodo ir faktas, kad jie sugalvojo patys, kad E. D. paliko L. B. automobilyje ne 400, o 4000 Eur, kaip neva L. B. pavogtus iÅ¡ E. D.. E. D. vėliau prisipažino, kad jai taip nurodė Å¡ie vaikinai, tačiau liko neiÅ¡aiÅ¡kinta ir kÄ daugiau E. D. nurodinėjo Å¡ie vaikinai, liepdami jai kreiptis į policijÄ 16.7. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad E. D. nesutikimas meluoti policijos pareigÅ«nams dėl neva pavogtos sumos, yra nenoras toliau užsiimti prostitutės veikla bei noras nutraukti su R. B. bet kokius santykius ir suvokimas to, kad meluodama dėl Å¡ios sumos, kaltinant L.

B. pavogus R. B. nurodytÄ pinigų sumÄ , jai pačiai užtrauktų baudžiamÄ jÄ atsakomybę, siekiant pasisavinti svetimus pinigus ir taip padarius nusikalstamÄ veikÄ grupėje su R. B. ir su kitais L. B. skambinusiais asmenimis.

17. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis R. B. ir jo gynėjas advokatas G. Gustaitis prašė jų apeliacinius skundus patenkinti, iÅ¡teisintasis L. B. ir jo gynėjas advokatas G. DaniÅ¡auskas prašė prokuroro apeliacinį skundÄ atmesti, prokurorė ir nukentėjusiosios E. D. atstovė advokatė M. GuÅ¡auskienė prašė prokuroro apeliacinį skundÄ patenkinti, o nuteistojo R. B. ir jo gynėjo apeliacinius skundus atmesti kaip nepagrįstus. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Nuteistojo R. B. ir jo gynėjo advokato Ginto Gustaičio apeliaciniai skundai tenkinami iÅ¡ dalies, Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro apeliacinis skundas atmetamas. Dėl bylos įrodymų vertinimo ir R. B. veikos kvalifikavimo pagal BK 157 straipsnio 1 dalį.

18. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagÄ , nuteistojo R. B. ir jo gynėjo apeliacinių skundų argumentus, konstatuoja, kad Panevėžio apygardos teismas, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai R. B. pripažino kaltu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 157 straipsnio 1 dalyje. Skundžiamas nuosprendis savo forma bei turiniu iÅ¡ esmės atitinka BPK jam keliamus reikalavimus, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados yra motyvuotos, pagrįstos iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku įrodymų įvertinimu, su kuriuo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti, taip pat nagrinėjamoje byloje nenustatyta esminių BPK pažeidimų.

19. Skundžiamu nuosprendžiu R. B. nuteistas už tai, kad verbavo vaikÄ â€“ K. K. prostitucijai. Nuteistasis R. B. ir jo gynėjas apeliaciniuose skunduose praÅ¡o priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, kadangi Å¡ioje byloje nebuvo surinkta pakankamai neginčijamų įrodymų, jog nuteistasis padarė jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ . Apeliantų nuomone, byloje nėra pakankamų duomenų, kad R. B. verbavo K. K. užsiimti prostitucija ir kad jis žinojo, jog nukentėjusioji yra nepilnametė. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji R. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos požymiai nustatyti tinkamai, naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliaciniuose skunduose iÅ¡dėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

20. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamame nuosprendyje atlikta išsami byloje surinktų įrodymų analizė, įvertinta jų visuma, teismo nuosprendis pagrįstas nekeliančiais abejonių duomenimis. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados dėl nuteistojo R. B. padarytos nusikalstamos veikos, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė nuteistojo bei jo gynėjo versijas. Tai, kad bylos įrodymus teismas įvertino ne taip, kaip to norėtų apeliantai, savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas.

Nuteistajam R. B. inkriminuotÄ vaiko verbavimÄ prostitucijai patvirtina byloje esančių įrodymų visuma: nukentėjusiosios K. K., liudytojų V. D., A. Å ., E. K. parodymai, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolai, Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus raÅ¡tas su priedais, 2017 m. lapkričio 3 d. tarnybinis praneÅ¡imas, 2018 m. kovo 6 d. apžiÅ«ros protokolas, 2018 m. gruodžio 3 d. tarnybinis praneÅ¡imas dėl įeinančių ir iÅ¡einančių skambučių, SMS praneÅ¡imų, iÅ¡klotinių apie praėjusius įvykius analizės, 2018 m. spalio 15 d. elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolas bei kiti byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai.

Ä®vertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus dėl įrodymų vertinimo, argumentus dėl įrodymų patikimumo, jų įrodomosios reikÅ¡mės bei atsižvelgus į visÄ baudžiamosios bylos medžiagÄ , nėra pagrindo daryti iÅ¡vados, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus bei priėmė neteisėtÄ nuosprendį.

21. Pagal BK 157 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas siÅ«lė pirkti, kitaip įgyti, pardavė, pirko, kitaip perleido, įgijo, verbavo, gabeno arba laikė nelaisvėje vaikÄ Å¾inodamas ar siekdamas, kad, neatsižvelgiant į vaiko sutikimÄ , jis bÅ«tų neteisėtai įvaikintas, iÅ¡naudojamas vergijos ar panaÅ¡iomis į vergijÄ sÄ lygomis, prostitucijai, pornografijai, kitoms seksualinio iÅ¡naudojimo formoms, priverstinei, fiktyviai santuokai, priverstiniam darbui ar paslaugoms, įskaitant elgetavimÄ , nusikalstamai veikai daryti arba kitiems iÅ¡naudojimo tikslams.

Inkriminuojant BK 157 straipsnyje nurodytÄ nusikalstamÄ veikÄ yra bÅ«tina nustatyti bent vienÄ iÅ¡ alternatyvių pavojingų veikų – siÅ«lymÄ pirkti ar kitaip įgyti vaikÄ , vaiko pardavimÄ , vaiko pirkimÄ , kitokį neteisėtÄ perleidimÄ , kitokį neteisėtÄ Ä¯gijimÄ , vaiko verbavimÄ , gabenimÄ , laikymÄ nelaisvėje; taip pat vienÄ iÅ¡ alternatyvių nusikalstamų tikslų – žinojimÄ ar siekimÄ , kad vaikas bÅ«tų neteisėtai įvaikintas, iÅ¡naudojamas vergijos ar panaÅ¡iomis į vergijÄ sÄ lygomis, prostitucijai, pornografijai, kitoms seksualinio iÅ¡naudojimo formoms, priverstinei, fiktyviai santuokai, priverstiniam darbui ar paslaugoms, įskaitant elgetavimÄ , nusikalstamai veikai daryti arba kitiems iÅ¡naudojimo tikslams.

Kadangi Å¡ie požymiai BK 157 straipsnio dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvÅ«s, baudžiamajai atsakomybei už vaiko pirkimÄ arba pardavimÄ kilti bÅ«tina nustatyti bent vienÄ iÅ¡ nurodytų veikų ir bent vienÄ iÅ¡ straipsnio dispozicijoje įtvirtintų tikslų. Å is nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia: kaltininkas suvokia, kad siÅ«lo pirkti ar kitaip įgyti vaikÄ arba parduoda, perka ar kitaip perleidžia arba įgyja vaikÄ , verbuoja, gabena ar laiko nelaisvėje vaikÄ , ir žino arba siekia, jog vaikas bÅ«tų neteisėtai įvaikintas, iÅ¡naudojamas vergijos ar panaÅ¡iomis į vergijÄ sÄ lygomis, prostitucijai, pornografijai, kitoms seksualinio iÅ¡naudojimo formoms, priverstinei, fiktyviai santuokai, priverstiniam darbui ar paslaugoms, įskaitant elgetavimÄ , nusikalstamai veikai daryti arba kitiems iÅ¡naudojimo tikslams bei nori taip veikti.

Be to, reikia nustatyti kaltininko žinojimÄ ir suvokimÄ , kad straipsnyje kriminalizuoti veiksmai atliekami bÅ«tent su vaiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-6-507/2017, 2K-358-1073/2017).

22. Å iuo atveju R. B. nusikalstami veiksmai, numatyti BK 157 straipsnio 1 dalyje, pasireiÅ¡kė tuo, kad jis, žinodamas, jog nukentėjusioji K. K. yra nepilnametė, t. y. vaikas, pasinaudodamas jos pažeidžiamumu dėl amžiaus, panaudodamas apgaulę, verbavo jÄ prostitucijai. Nuteistasis R. B. viso proceso metu savo kaltės nepripažino ir neigė verbavęs K. K. prostitucijai bei žinojęs jos amžių. Nuteistasis R. B., apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad K. K. atsiliepė į socialiniame tinkle „Facebook“ (duomenys neskelbtini) grupėje jo įdėtÄ darbo skelbimÄ , kuriame nebuvo nurodyta, kokio amžiaus darbuotojo yra ieÅ¡koma.

Su nukentėjusiÄ ja jis bendravo tik apie darbÄ , susijusį su siuntinių paėmimu, kadangi E. K. ne visada galėdavo paimti siuntinius, nes mokėsi kolegijoje, turėjo vaikÄ . Siuntiniai jam atkeliaudavo kelis kartus per savaitę, tarp jų skubių siuntinių nebuvo. Kadangi darbe su siuntiniais buvo nesvarbus amžius, tai jo nedomino K. K. amžius, žinutės su jos amžiumi jis negavo. Socialiniame tinkle „Facebook“ jis matė kelias K. K. nuotraukas, tačiau jos nesukėlė abejonių, jog ji gali bÅ«ti nepilnametė.

Nuteistasis taip pat parodė, kad jis su K. K. buvo sutaręs 5-10 Eur užmokestį už siuntinį ir ji 2-3 kartus buvo paėmusi iš paštomatų jo siuntinius bei padavusi juos E. K.. Jis nėra siūlęs K. K. teikti seksualines paslaugas, o tai, kad ji įlipo į kažkokį automobilį ir jai kažkas pasiūlė pasimylėti, jam nėra žinoma. Iš telefoninių pokalbių išklotinių matyti, kad, kai jis su K. K. jau nebebendravo, tada ji susitikinėjo su kažkokiu vyru. Dėl aplinkybės, kad nukentėjusioji K.

K. galėjo žinoti apie (duomenys neskelbtini) gatvėje esantį butÄ ir kažkokiÄ merginÄ , kuri ten užsiėmė prostitucija, nuteistasis paaiÅ¡kino, jog pataisos namuose kambaryje telefonu jis naudojosi ne vienas, todėl bet kas galėjo jai paraÅ¡yti žinutes. Nuteistasis taipogi parodė, kad K. K. apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ jis dalyvavo vaizdo konferencijos bÅ«du. Å ioje apklausoje nebuvo užtikrintos jo teisės, nes jam neleido pasisamdyti savo advokato, o apklausoje dalyvavo valstybės paskirtas advokatas, kuris jam nebuvo priimtinas.

Dėl Å¡ios priežasties K. K. apklausa pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ vyko neteisėtai, nes jis negalėjo turėti gynėjo (t. 12, b. l. 133–136, 158).

23. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistojo R. B. parodymus, kad jis neverbavo nukentėjusiosios K. K. prostitucijai ir nežinojo jos amžiaus, įvertino kaip gynybinę versijÄ , kadangi jie prieÅ¡tarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams. Pirmosios instancijos teisme iÅ¡naudojus visas galimybes iÅ¡kviesti nukentėjusiÄ jÄ K. K. į teismo posėdį apklausai, vadovaujantis BPK 276 straipsniu buvo perskaityti nukentėjusiosios K. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu.

BylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nuteistasis R. B. ir jo gynėjas vėl pateikė praÅ¡ymÄ apklausti nukentėjusiÄ jÄ K. K.. Apeliacinės instancijos teismas susisiekė su nukentėjusiosios seserimi, kuri paaiÅ¡kino, kad K. K. yra iÅ¡vykusi į (duomenys neskelbtini), kur dabar nuolat gyvena, davė jos elektroninio paÅ¡to adresÄ . Teismas nukentėjusiajai siuntė praneÅ¡imus, prašė prisijungti prie teismo posėdžio, bandė su ja susisiekti, tačiau iÅ¡ K. K. jokio atsakymo negavo.

Taigi, buvo iÅ¡naudotos visos galimybės iÅ¡kviesti nukentėjusiÄ jÄ K. K. į teismo posėdį apklausai, tačiau to padaryti nepavyko. 23.1. Nukentėjusioji K. K., 2018 m. gegužės 7 d. apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo, patvirtino 2017 m. lapkričio 21 d., 2017 m. lapkričio 22 d., 2018 m. kovo 12 d. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuomet parodė, kad 2017 m. spalio mėnesį, tiksliai datos nepamena, bet buvo penktadienis, ji, narÅ¡ydama socialinio tinklo „Facebook“ grupėje esančius (duomenys neskelbtini) skelbimus, pamatė skelbimÄ , kuriame buvo raÅ¡oma, jog ieÅ¡koma nepilnamečių, kurie nori užsidirbti.

Ji naudojosi telefono abonentiniu Nr. (duomenys neskelbtini) ir buvo susikÅ«rusi „Facebook“ paskyrÄ â€žK. K.“. Ji pakomentavo minėtÄ skelbimÄ , paraÅ¡ydama, ar bÅ«tų galima gauti daugiau informacijos apie darbÄ , nes tikėjosi, jog darbas yra susijęs su lankstinukų iÅ¡neÅ¡iojimu. Taip pat parašė, kad ji yra K., jai 17 metų, mokosi. Tada jai į telefono programÄ â€žMessenger“ atsiuntė asmeninę žinutę, kurioje buvo raÅ¡oma apie siuntinių paėmimus ir jų perdavimus žmonėms.

Užmokestis į dienÄ 15-20 Eur. KitÄ dienÄ jai buvo pasiÅ«lyta susitikti su žmogumi, kuris suteiks visÄ reikalingÄ informacijÄ apie darbÄ . Bendraudama „Facebook“, kurio profilyje buvo įdėta tamsios merginos nuotrauka, nurodė savo abonentinį numerį, kad žmogus galėtų su ja susisiekti. Žmogui susisiekus, sutarė tÄ pačiÄ dienÄ apie pietus susitikti prie parduotuvės „IKI“, esančios Å¡alia autobusų stoties. Eidama į susitikimÄ buvo įsitikinusi, jog eina dėl darbo, susijusio su siuntiniais, jų iÅ¡neÅ¡iojimu.

Atėjus į sutartÄ vietÄ , atvažiavo vyriÅ¡kis „Subaru“ markės automobiliu. Pradarė duris ir vyriÅ¡kio paklausė, ar čia pataikė dėl darbo. VyriÅ¡kis atsakė, jog taip ir pasiÅ«lė prisėsti bei pasakė, kad jis nuo žmogaus. Suprato, kad vyriÅ¡kis kalba apie žmogų, su kuriuo ji susiraÅ¡inėjo per „Facebook“, kurio profilyje buvo įdėta tamsios merginos nuotrauka. Tada vyriÅ¡kis tiesiai jai pasakė, kad jis nori oralinio ir normalaus sekso. Tai iÅ¡girdusi pasimetė, nesuprato, kas vyksta, tačiau su tokiu pasiÅ«lymu nesutiko ir iÅ¡ automobilio iÅ¡lipo.

Grįžus į namus, iÅ¡ to paties „Facebook“, kurio profilyje buvo įdėta tamsios merginos nuotrauka, jai buvo raÅ¡oma bei klausiama, ar susitiko su vyriÅ¡kiu, ar jai viskas gerai. Tačiau ji nieko neatrašė, buvo pasimetusi. TÄ pačiÄ dienÄ per „Facebook“ gavo naujÄ Å¾inutę, kuri buvo siųsta iÅ¡ kito „Facebook“ profilio su raide „R“ ir kuriame nebuvo jokių nuotraukų. Pamena, jog žinutėje buvo raÅ¡oma „čia aš“. IÅ¡ pradžių nesuprato, kas jai raÅ¡o, bet pradėjus raÅ¡yti apie prieÅ¡ tai buvusį „Facebook“ profilį suprato, kad raÅ¡o žmogus, kuris susijęs su abiem „Facebook“ profiliais.

Žmogus rašė, ar ji norėtų dirbti su vyrais, rašė, jog bus pinigai, butas. Taip pat buvo rašoma, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje yra butas ir ten dirba panelė. Suprato, kad mergina tame bute dirba už pinigus. Tokie pasiūlymai dirbti prostitute iš minėto „Facebook“ profilio tęsėsi apie savaitę. Tai daryti ji atsisakė. Minėto asmens iniciatyva ji buvo susitikusi moterimi, kuri susitikimo pasakė, kad yra nuo asmens, kuris turėjo „Facebook“ profilį su raide „R“, ir kad turėtų surinkinėti pinigus.

Å i moteris bandė jÄ Ä¯tikinti dirbti prostitute, sakė, kad taip galima užsidirbti pinigų. Ji moteriai pasakė, kad tokio darbo dirbti nenori. Vėliau ji „Facebook“ profilį su „R“ raide užblokavo. Tada viskas aprimo, tačiau po kiek laiko į savo asmeninį telefonÄ pradėjo gauti žinutes ir skambučius iÅ¡ įvairių telefonų. Žinutėse buvo raÅ¡oma, jog su ja norima susitikti, atsipalaiduoti. Pasidomėjusi, iÅ¡ kur žmonėms yra žinomas jos telefono numeris, kai kurie nieko neatraÅ¡ydavo, o iÅ¡ vienos žinutės suprato, kad čia viskas yra nuo „Facebook“.

Taip pat keletÄ kartų buvo susitikusi su vienu vyriÅ¡kiu (tyrimo metu nustatytas V. D., kurį nukentėjusioji K. K. atpažino asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ metu (t. 2, b. l. 172–175)), su kuriuo pastarojo namuose abipusiu sutarimu porÄ kartų turėjo lytinių santykių. Susitikimų metu vyriÅ¡kiui pasakojo, kad gyvena (duomenys neskelbtini), mokosi 11 klasėje, tačiau, kiek jai yra metų, nesakė. PirmÄ kartÄ seksas vyko ne už atlygį, o antrÄ kartÄ Å¡is tiesiog 50 Eur jai įkiÅ¡o.

V. D. jautė simpatijÄ , su juo susitikinėjo, nes jai patiko su juo bendrauti. Praėjus kuriam laikui nuo pažinties su Å¡iuo vyru, į savo mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ iÅ¡ nežinomo numerio gavo neutralaus pobÅ«džio žinutę. Ji pradėjo susiraÅ¡inėti su Å¡iuo asmeniu, pastarasis sakė, kad yra daktaras, kad jo darbas susijęs su budėjimu. Ji Å¡iam vyrui rašė, kad yra nepilnametė, jog mokosi mokykloje. Po kurio laiko Å¡is vyras pasiÅ«lė susitikti. Susitikimo metu ji pamatė, kad Å¡is vyras yra senyvo amžiaus (nukentėjusioji K.

K. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ metu atpažino A. Å . (t. 2, b. l. 179–182)), todėl truputį iÅ¡sigando ir pasimetė, norėjo kuo greičiau baigti pokalbį ir eiti į namus. Pokalbio metu Å¡is vyriÅ¡kis iÅ¡reiÅ¡kė norÄ su ja lytiÅ¡kai santykiauti. Ji pasakė, kad to daryti nenori ir iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio. Po susitikimo vyriÅ¡kis dar jai rašė žinutes, bet ji parašė, kad jai daugiau neberaÅ¡inėtų (t. 2, b. l. 130–133, 138–141, 146–148). Nukentėjusioji K.

K. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ metu papildomai parodė, kad tuo metu, kai užblokavo „Facebook“ profilį su „R“ raide, ji taip pat pasikeitė savo „Facebook“ profilį. Nukentėjusioji taip pat patikslino savo ankstesnius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodė, kad asmens, kuris turėjo „Facebook“ profilį su raide „R“, iniciatyva ji buvo vienÄ kartÄ susitikusi moterimi (įvardijo E. K.), kuriai padavė dalį pinigų, kuriuos gavo iÅ¡ V.

D.. Paduodama pinigus ji nesakė, kas čia per pinigai. Susitikimo metu E. K. jos neįkalbinėjo teikti seksualines paslaugas (t. 2, b. l. 160–161). 23.2. Teisėjų kolegija pažymi, kad nukentėjusiosios K. K. parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių nesikeitė apklausų ikiteisminio tyrimo metu, todėl abejoti jais, kaip patikimu įrodymu šaltiniu, nėra jokio pagrindo. Nuteistasis R. B. ir jo gynėjas apeliaciniuose skunduose akcentuoja, kad nukentėjusiosios K. K. parodymai yra nenuoseklūs ir turėjo būti vertinami kritiškai.

Apeliantai mano, kad K. K. parodymai negali bÅ«ti pripažįstami patikimais dėl jos asmenybės ir gyvenimo bÅ«do. Å ie apeliacinių skundų argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad nukentėjusiosios K. K. parodymuose yra tam tikrų nesutapimų, t. y. 2017 m. lapkričio 22 d. apklausos pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nÄ metu ji parodė, jog susitikimo metu E. K. bandė jÄ Ä¯tikinti dirbti prostitute, o 2018 m. gegužės 7 d. apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ nukentėjusioji parodė, kad E. K. jos neįkalbinėjo teikti seksualines paslaugas.

Tačiau Å¡iuos netikslumus teisėjų kolegija vertina kaip neesminius, įtakotus užduodamų klausimų, siekiant detalizuoti nukentėjusiosios parodymus, tikslumo ir pobÅ«džio, nuo įvykio praėjusio laiko tarpo, nukentėjusiosios psichologinės bÅ«senos. Teisėjų kolegijos nuomone, nukentėjusiosios K. K. parodymai yra detalÅ«s ir nuoseklÅ«s, esminėmis aplinkybėmis vienodi, o paminėti nesutapimai yra neesminiai. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, pagrindų, dėl kurių K. K. galėtų bÅ«ti Å¡aliÅ¡ka, suinteresuota nepagrįstai apkaltinti nuteistÄ jį R.

B. tariamos nusikalstamos veikos padarymu, duoti apie jį melagingus paaiškinimus. Nukentėjusioji K. K. šioje byloje R. B. nėra pareiškusi civilinio ieškinio dėl galimos nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, todėl ji nėra suinteresuota bylos baigtimi. Taigi, teisėjų kolegija neturi pagrindo laikyti šių nukentėjusiosios parodymų nepatikimais ir juos atmesti, parodymai atitinka kitus byloje surinktus ir įvertintus įrodymus, o juos paneigiančių objektyvių duomenų byloje nėra. 23.3.

Nuteistasis R. B. ir jo gynėjas apeliaciniuose skunduose nurodo, kad K. K. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , kurioje R. B. dalyvavo vaizdo konferencijos bÅ«du iÅ¡ (duomenys neskelbtini), metu nebuvo užtikrintos jo teisės, nes nuteistajam nebuvo leista pasisamdyti advokato, prieÅ¡ apklausÄ jį ginančios advokatės paslaugų R. B. atsisakė, teismo posėdis vyko dalyvaujant teismo paskirtam advokatui, kuris nuteistajam buvo nepriimtinas, taip buvo pažeista jo teisė į gynybÄ . Be to, apeliantai pažymi, kad Å¡ios apklausos metu vaizdo kamera buvo atsukta į prokuroro, nukentėjusiosios K.

K. ir kitų teismo dalyvių nugaras, todėl nuteistajam nebuvo sudarytos galimybės tinkamai apsiginti, pateikti klausimus ar kitaip paneigti K. K. teiginius. Apeliantai mano, kad yra padarytas ir BPK 186 straipsnio pažeidimas, nes K. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta net 4 kartus, nors proceso įstatymas numato, jog jaunesnis kaip 18 metų liudytojas ar nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas ne daugiau kaip vienÄ kartÄ . 23.4. Å ie apeliacinių skundų argumentai yra nepagrįsti. BPK 185 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nukentėjusysis Å¡aukiamas ir apklausiamas kaip liudytojas.

BPK 186 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nepilnametį liudytojÄ ar nepilnametį nukentėjusįjį apklausia ikiteisminio tyrimo teisėjas Å¡io Kodekso 184 straipsnio 3, 4, 5 dalyse nustatyta tvarka, kai vaiko interesais to praÅ¡o jo atstovas, prokuroras ar gynėjas arba Å¡io Kodekso 184 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais. BPK 184 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad apie ikiteisminio tyrimo teisėjo atliekamos apklausos vietÄ ir laikÄ , kai ji atliekama Å¡io straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais, prokuroras privalo praneÅ¡ti įtariamajam ir jo gynėjui.

Suimtas įtariamasis pristatomas į apklausos vietÄ . Ä®tariamasis ir jo gynėjas turi teisę dalyvauti tokioje apklausoje, užduoti apklausiamam asmeniui klausimus, kai apklausa baigta, – susipažinti su apklausos protokolu ir teikti dėl jo pastabas. 23.5. Å iuo atveju, iÅ¡ 2018 m. sausio 3 d. teisių dėl gynėjo iÅ¡aiÅ¡kinimo protokolo matyti, jog R. B., vadovaujantis BPK 44, 50 ir 52 straipsniais, buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo gali gintis pats arba per pasirinktÄ gynėjÄ ir kad atsisakymas gynėjo neatima iÅ¡ jo teisės vėliau bet kuriuo proceso metu vėl turėti gynėjÄ (t. 8, b. l. 179).

IÅ¡ 2018 m. vasario 12 d. advokato orderio Nr. 611723 matyti, kad nuteistasis R. B. buvo sudaręs teisinių paslaugų sutartį su advokate Valda Grigonyte dėl jo gynybos ikiteisminio tyrimo metu (t. 8, b. l. 189). 2018 m. balandžio 24 d. advokatei V. Grigonytei buvo iÅ¡siųstas praneÅ¡imas apie 2018 m. gegužės 7 d. vyksiančiÄ nukentėjusios K. K. apklausÄ pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ (t. 1, b. l. 73). 2018 m. gegužės 2 d. analogiÅ¡ko pobÅ«džio praneÅ¡imas buvo iÅ¡siųstas ir nuteistajam R.

B. į (duomenys neskelbtini), kur tuo metu jis atliko laisvės atėmimo bausmę (t. 1, b. l. 82). 2018 m. gegužės 7 d. nuteistasis R. B. parašė praneÅ¡imÄ advokatei V. Grigonytei, informuodamas jÄ , kad sutartis dėl gynybos ikiteisminio tyrimo metu yra nutraukiama, nes jį gins kitas advokatas (t. 1, b. l. 75). IÅ¡ 2018 m. gegužės 7 d. nukentėjusiosios K. K. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ protokolo matyti, kad Å¡ioje apklausoje dalyvavo ir nuteistasis R. B. (be gynėjo), kuris taipogi uždavė klausimus nukentėjusiajai.

Pastabų dėl Å¡io apklausos protokolo nuteistasis neturėjo (t. 2, b. l. 160–161, 167–168). 23.6. IÅ¡ Å¡ių duomenų matyti, kad R. B. ir jo gynėjai buvo tinkamai praneÅ¡ta apie nukentėjusiosios K. K. apklausos vietÄ ir laikÄ . Nors nuteistasis prieÅ¡ pat Å¡iÄ apklausÄ nutraukė teisinių paslaugų sutartį su advokate V. Grigonyte, todėl nukentėjusiosios apklausoje nedalyvavo R. B. gynėjas, tai nesudaro pagrindo padaryti iÅ¡vadÄ , kad tokiu bÅ«du buvo pažeista jo teisė į gynybÄ .

Bylos medžiagoje nėra objektyvių duomenų, kad nuteistasis R. B. bÅ«tų nesutikęs, jog 2018 m. gegužės 7 d. apklausa vyktų be jo gynėjo, ir Å¡iuo pagrindu prašęs perkelti apklausos laikÄ . Nuteistasis R. B. apeliaciniame skunde nurodo, kad minėtos apklausos metu vaizdo kamera buvo atsukta į prokuroro, nukentėjusiosios K. K. ir kitų teismo dalyvių nugaras, tačiau iÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog jam buvo suteikta teisė užduoti nukentėjusiajai klausimus, o nuteistasis Å¡ia teise pasinaudojo.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija mano, kad BPK reikalavimai apklausiant nukentėjusiÄ jÄ K. K. pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ pažeisti nebuvo. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde akcentuoja, kad nukentėjusioji K. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta net 4 kartus, tačiau tai taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti BPK pažeidimo. BPK 186 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nepilnametis liudytojas ar nepilnametis nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu apklausiami vaikų apklausoms pritaikytose patalpose ir paprastai ne daugiau kaip vienÄ kartÄ .

Tais atvejais, kai ikiteisminio tyrimo metu bÅ«tina pakartotinė nepilnamečio liudytojo ar nepilnamečio nukentėjusiojo apklausa, juos paprastai apklausia tas pats asmuo. Taigi, BPK nedraudžia, esant poreikiui, nepilnametį nukentėjusįjį apklausti ir daugiau nei vienÄ kartÄ .

24. Aptarti nukentėjusiosios K. K. parodymai paneigia nuteistojo R. B. parodytas aplinkybes, kad jis ne verbavo nukentėjusiÄ jÄ prostitucijai, o tik bendravo su ja dėl siuntinių paėmimo darbo. Teisėjų kolegijos nuomone, pastaroji nuteistojo iÅ¡kelta versija yra nelogiÅ¡ka ir neįtikinama. Nors R. B., apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad ieÅ¡kojo dar vieno žmogaus siuntinių paėmimui, kadangi E. K. ne visada galėdavo paimti siuntinius, nes mokėsi kolegijoje, turėjo vaikÄ , tačiau tuo pačiu paaiÅ¡kino, jog siuntiniai jam atkeliaudavo kelis kartus per savaitę, o tarp jų skubių siuntinių nebuvo.

Taigi, atsižvelgiant į tai, kad nuteistajam nebuvo skubu paimti siuntinius iÅ¡ paÅ¡tomatų, jam buvo finansiÅ¡kai nenaudinga samdyti dar vienÄ Å¾mogų tokioms paslaugoms suteikti, tokiu bÅ«du patiriant papildomas iÅ¡laidas. Nors R. B. teisminio nagrinėjimo metu taip pat parodė, kad jis su K. K. buvo sutaręs 5-10 Eur užmokestį už siuntinį ir ji 2-3 kartus buvo paėmusi iÅ¡ paÅ¡tomatų jo siuntinius bei padavusi juos E. K., tačiau Å¡ių nuteistojo parodymų nepatvirtino liudytoja E. K., kuri apklausta pirmosios instancijos teisme parodė, jog R.

B. už finansinį atlygį teikė paslaugas, susijusias su paÅ¡tomatais, t. y. paimti, nusiųsti ir apžiÅ«rėti siuntinius, sugedusius telefonus nuvežti pataisyti. R. B. jai paraÅ¡ydavo, iÅ¡ kokio paÅ¡tomato paimti siuntinį, durelių kodus, o ji nuvykdavo, paimdavo, iÅ¡pakuodavo, patikrindavo ir praneÅ¡davo jam siuntinio turinį. Jie susitarė, kad ji iÅ¡ kiekvieno siuntinio pasiims po 5 Eur. PorÄ kartų iÅ¡ K. K., kurios duomenis nurodė R., ji yra paėmusi pinigus – vienÄ kartÄ buvo 100 Eur suma, o kitos neprisimena (t. 12, b. l. 72–74).

Taigi, liudytojos E. K. parodymai paneigia nuteistojo R. B. parodytas aplinkybes, kad nukentėjusioji K. K. pagal susitarimÄ su nuteistuoju 2-3 kartus buvo paėmusi iÅ¡ paÅ¡tomatų jo siuntinius bei padavusi juos E. K.. Be to, kaip pagrįstai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, nukentėjusioji K. K. nurodė reikÅ¡mingÄ aplinkybę, kad nuteistasis, įkalbinėdamas dirbti prostitute, jai buvo nurodęs (duomenys neskelbtini) gatvėje esantį butÄ , kur mergina jau dirba prostitute. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, aptariamu laikotarpiu minėtame bute prostitutės paslaugas teikė nukentėjusioji E. D..

Taigi, K. K., duodama parodymus, Å¡ių nurodytų aplinkybių, be nuteistojo R. B., jam kalbant apie prostitucijÄ , pati savaime žinoti negalėjo. Teisėjų kolegija mano, kad nurodytos aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis R. B. nukentėjusiÄ jÄ K. K. verbavo bÅ«tent prostitucijai, o ne siuntinių paėmimo darbui.

25. Nuteistasis R. B. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neatkreipė dėmesio į bendrovės ,,Facebook“ pateiktus įrodymus, jog K. K. paskyra yra sukurta tik 2017 m. spalio 30 d. (t. 5, b. l. 66–104). Apelianto nuomone, tai neatitinka skundžiamame nuosprendyje nurodytų iÅ¡vadų, kad jis K. K. verbavo per ,,Facebook“ paskyrÄ 2017 m. spalio 21 d., bei patvirtina K. K. parodymų melagingumÄ . Å ie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. IÅ¡ bendrovės ,,Facebook“ pateiktų duomenų matyti, kad socialiniame tinklapyje „Facebook“ K.

K. vardu paskyra pavadinimu „k..k..7“ buvo sukurta 2017 m. spalio 30 d., 12:48:04, registracijos metu nurodyti duomenys – telefono Nr. (duomenys neskelbtini), el. pašto adresas (duomenys neskelbtini), IP adresas (duomenys neskelbtini) (t. 5, b. l. 64–65, 68–73). Tačiau iš vyriausiojo tyrėjo R. A. 2017 m. lapkričio 3 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2017 m. spalio 27 d. analizuojant internete esančius viešai prieinamus duomenis, gauta duomenų, jog telefono numeris (duomenys neskelbtini) yra naudotas registruojantis socialiniame tinkle „Facebook“ paskyrai „K.

K.“ (t. 2, b. l. 105–106). Pažymėtina, kad nuteistasis R. B. teisminio nagrinėjimo metu pats pripažino, kad K. K. atsiliepė į socialiniame tinkle „Facebook“ (duomenys neskelbtini) grupėje jo įdėtÄ darbo skelbimÄ ir kad Å¡iame socialiniame tinkle jis matė kelias K. K. nuotraukas. Be to, nukentėjusioji K. K., apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ parodė, kad tuo metu, kai užblokavo „Facebook“ profilį su „R“ raide, ji taip pat pasikeitė savo „Facebook“ profilį.

IÅ¡ Å¡ių duomenų galima spręsti, kad nukentėjusioji K. K. socialiniu tinklu „Facebook“ naudojosi bei jame paskyrÄ galimai kitu pavadinimu turėjo dar iki 2017 m. spalio 30 d. IÅ¡ 2018 m. gruodžio 3 d. tarnybinio praneÅ¡imo dėl įeinančių ir iÅ¡einančių skambučių, SMS praneÅ¡imų, iÅ¡klotinių apie praėjusius įvykius analizės matyti, kad analizuojant R. B. naudojamo abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡klotines buvo nustatyta, jog su K. K., kuri naudojosi abonentiniu Nr. (duomenys neskelbtini), jis pradėjo bendrauti 2017 m. spalio 21 d., 13:11:31 val., jai buvo iÅ¡siųstas SMS praneÅ¡imas.

Tuo metu K. K. naudojamas abonentinis numeris jungėsi prie bazinės stoties, esančios (duomenys neskelbtini). Po pirmo kontakto su R. B., K. K. 2017 m. spalio 21 d., 13:13:19 val., siuntė jam MMS žinutę. R. B. su K. K. bandė susisiekti ir bendravo iÅ¡ viso 25 kartus. Bendraujant su Å¡ia nukentėjusiÄ ja, R. B. naudojamas abonentinis numeris jungėsi prie bazinės stoties, esančios (duomenys neskelbtini) (t. 6, b. l. 174–180). IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad aptariamo nusikaltimo padarymo metu nuteistasis R.

B. atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę bÅ«tent (duomenys neskelbtini). Taigi, 2018 m. gruodžio 3 d. tarnybiniame praneÅ¡ime užfiksuoti objektyvÅ«s duomenys patvirtina, kad nuteistasis R. B. su nukentėjusiÄ ja K. K. nuotolinio ryÅ¡io priemonėmis pradėjo bendrauti ne vėliau kaip 2017 m. spalio 21 d.

26. Nuteistojo ir jo gynėjo apeliaciniuose skunduose keliamas abejones, kad nukentėjusioji K. K. kontaktavo bÅ«tent su R. B., paneigia 2018 m. sausio 3 d. kratos ir 2018 m. kovo 6 d. apžiÅ«ros protokoluose užfiksuoti duomenys. IÅ¡ Å¡io kratos protokolo matyti, kad, atlikus kratÄ (duomenys neskelbtini) gyvenamosiose bei buitinės paskirties vietose, prie R. B. lovos stovinčioje spintelėje rasta ir paimta užrašų knygutė su ranka raÅ¡ytais užraÅ¡ais (t. 8, b. l. 161–164). Tuo tarpu apžiÅ«ros protokole nurodyta, kad iÅ¡ R.

B. kratos metu paimtos užrašų knygelės pirmame ir antrame lape yra padaryti įrašai - vardas ir telefono numeris. Kiti užrašų knygelės lapai tušti. Užrašų knygelėje yra nurodyti užrašai - 1) (duomenys neskelbtini) – J. (šio telefono numerio naudotojas J. B.), 2) (duomenys neskelbtini) – E. (šio telefono numerio naudotoja E. K.), 3) (duomenys neskelbtini) – K. (šio telefono numerio naudotoja K. K.) (t. 8, b. l. 165–169). Teisėjų kolegijos nuomone, tai, kad nuteistasis turėjo nukentėjusiosios telefono numerį, neabejotinai patvirtina, jog K.

K. kontaktavo bÅ«tent su R. B.. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad iÅ¡ jo kratos metu paimtoje užrašų knygutėje buvo tik trijų asmenų telefono numeriai: K. K., E. K. ir J. B., kurie buvo nurodyti tik dėl siuntų paėmimo, kÄ ir patvirtino pastarieji du apklausti kaip liudytojai (t. 8, b. l. 165–169). Å ie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti. IÅ¡ 2018 m. kovo 6 d. apžiÅ«ros protokolo priedų matyti, kad minėtoje pas R. B. kratos metu rastoje užrašų knygelėje buvo įraÅ¡yti iÅ¡ viso 19 telefono numerių.

Taigi, Å¡ioje užrašų knygelėje buvo nurodyti ne tik K. K., E. K. ir J. B., bet ir kitų asmenų, nesusijusių su Å¡ia baudžiamÄ ja byla, telefono numeriai. Tai paneigia apelianto teiginius, kad minėtoje užrašų knygelėje buvo nurodyti tik asmenų, susijusių su siuntinių paėmimu, telefono numeriai.

27. Nuteistasis R. B. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog vien tik nukentėjusiosios K. K. amžius (jaunesnė nei 18 metų), patvirtina jos pažeidžiamumÄ ir tuo pačiu kaltininko siekį tuo pasinaudoti, kas atitinka verbavimo požymius. Teisėjų kolegija pažymi, kad BK 157 straipsnyje yra numatyta speciali prekybos žmonėmis norma, nes Å¡io nusikaltimo nukentėjusiuoju gali bÅ«ti tik vaikas, t. y. asmuo, neturintis 18 metų.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad specifinis nukentėjusysis lemia, jog, skirtingai nei prekybos žmonėmis atveju, baudžiamasis įstatymas nereikalauja nustatyti nukentėjusiojo valiÄ palenkiančių bÅ«dų panaudojimo, nes vaikas jau savaime dėl savo amžiaus yra pažeidžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-417-697/2016). Atsižvelgiant į tai, žmogaus pardavimo ar pirkimo veiksmai, jei tai susiję su vaikais (nepilnamečiais), yra laikomi nusikalstamais net ir tais atvejais, kai nepanaudotas nė vienas iÅ¡ BK 147 straipsnyje nurodytų veikos padarymo bÅ«dų.

Todėl Å¡iuo atveju nuteistojo R. B. veikos kvalifikavimui pagal BK 157 straipsnio 1 dalį neturi reikÅ¡mės tai, ar nepilnametės nukentėjusiosios K. K. valia buvo palenkta kokiu nors valiÄ palenkiančiu bÅ«du.

28. Kaip minėta, Å¡iuo atveju R. B. nusikalstami veiksmai, numatyti BK 157 straipsnio 1 dalyje, pasireiÅ¡kė tuo, kad jis, žinodamas, jog nukentėjusioji K. K. yra nepilnametė, t. y. vaikas, pasinaudodamas jos pažeidžiamumu dėl amžiaus, panaudodamas apgaulę, verbavo jÄ prostitucijai. Nagrinėjamu atveju objektyviai nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo metu K. K. (gim. (duomenys neskelbtini)) buvo 17 metų, t. y. ji buvo vaikas. Taigi vien amžiaus prasme nukentėjusioji buvo pažeidžiama. Nors nuteistasis R.

B., apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad jis nesuprato ir nežinojo, jog nukentėjusioji įvykio metu buvo nepilnametė, tačiau tikėti tokiais jo parodymais nėra pagrindo. K. K. apklausų ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai parodė, kad R. B. buvo žinomas jos amžius, nes ji, socialiniame tinkle „Facebook“ radusi skelbimÄ , kuriame buvo raÅ¡oma, jog ieÅ¡koma nepilnamečių, kurie nori užsidirbti, nuteistajam parašė, kad yra moksleivė ir kad jai yra 17 metų. Nors nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde pagrįstai nurodo, kad byloje nėra raÅ¡ytinių duomenų, kokio konkrečiai turinio buvo nukentėjusiosios bei nuteistojo ryÅ¡io priemonėmis vienas kitam raÅ¡ytos žinutės ir socialiniame tinkle „Facebook“ R.

B. įkeltas darbo skelbimas, tačiau teisėjų kolegija Å¡iame apeliacinės instancijos teismo procesiniame sprendime jau aptarė, jog nukentėjusiosios K. K. parodymai yra detalÅ«s, nuoseklÅ«s ir patikimi bei atitinka kitus byloje surinktus ir įvertintus įrodymus, o juos paneigiančių objektyvių duomenų byloje nėra. Pažymėtina, kad nuteistasis teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, kad socialiniame tinkle „Facebook“ jis matė kelias K. K. nuotraukas. IÅ¡ liudytojos E. K. parodymų matyti, kad pirmÄ kartÄ pamačius K.

K., jai kilo abejonių dėl nukentėjusiosios amžiaus. Liudytoja E. K., apklausta pirmosios instancijos teisme parodė, kad K. K. buvo jauna, simpatiÅ¡ka, apie 18 m. amžiaus (t. 12, b. l. 73). Tuo tarpu apklausta ikiteisminio tyrimo metu E. K. parodė, kad K. K. jai pasirodė labai jauna, vaikiÅ¡ko veido, buvo nepilnametė arba tik sulaukusi 18 metų (t. 3, b. l. 101–106, 146–149). 28.1. Nuteistojo R. B. parodymus, jog jis nežinojo, kad K. K. yra nepilnametė, paneigia ir Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus raÅ¡tas su priedais, iÅ¡ kurio matyti, jog 2017 m. spalio 25 d. iÅ¡ telefono Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atsiųsta trumpoji žinutė, kad nepilnametė mergina (16 ar 17 m. amžiaus, moksleivė), kurios vardas K. (telefono Nr. (duomenys neskelbtini)), verčiasi prostitucija, į pažinčių portalÄ Lenta.lt buvo įdėtas skelbimas, kuris Å¡iuo metu iÅ¡trintas.

Žinutėje taip pat buvo nurodyta, kad tame pačiame pažinčių portale yra įkeltas skelbimas, jog 19 m. mergina ieÅ¡ko turtingų vyrų, nurodytas sutenerio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 114–115). Tyrimo metu nustatyta, kad telefono Nr. (duomenys neskelbtini) naudojosi A. Å ., telefono Nr. (duomenys neskelbtini) – K. K., telefono Nr. (duomenys neskelbtini) – R. B. (t. 7, b. l. 45). Liudytoju pirmosios instancijos teisme apklaustas A. Å . pripažino, kad tai jis parašė nurodytÄ Å¾inutę.

Liudytojas parodė, kad jis Vaikų teisių apsaugos skyriui parašė Å¡iÄ Å¾inutę, nes jam tuo metu atrodė, jog reikia apie visa tai pasidomėti. Merginų amžiaus jis niekada nežinojo, o žinutėje tai nurodė, tik norėdamas atkreipti institucijos dėmesį (t. 12, b. l. 55–56). Liudytojas A. Å . taip pat patvirtino savo ikiteisminio tyrimo duotus parodymus, kuomet parodė, kad 2017 metais, tikslaus laiko pasakyti negali, internetinėje svetainėje „E.Lenta“ pamatė skelbimÄ , kurio turinys buvo susijęs su parama už paslaugÄ .

Kad skelbimas gali bÅ«ti susijęs su sekso paslaugomis, iÅ¡ pradžių nepagalvojo, tik norėjo sužinoti, už kÄ asmuo nori gauti 200 Eur. Prie skelbimo buvo nurodytas telefono numeris. Tada iÅ¡ savo asmeninio telefono parašė žinutę, kuria domėjosi apie paslaugÄ už nurodytÄ sumÄ . Kiek pamena, jam atrašė, jog paslauga yra susijusi su seksu. Manė, jog susiraÅ¡inėja su moterimi, kuri rodė iniciatyvÄ ir su juo bandė derinti susitikimo datÄ ir laikÄ . Tačiau į susitikimÄ jis nevažiavo, toliau susiraÅ¡inėjo žinutėmis, po kurio laiko sužinojo, jog susiraÅ¡inėja su vyru, o ne su moterimi.

Vaikinas jo prašė iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) atvežti merginÄ galimai vardu E., tačiau tai daryti jis atsisakė. Po kelių dienų su tuo vaikinu susiraÅ¡inėjimÄ nutraukė ir įtardamas kažkÄ negero parašė praneÅ¡imÄ Panevėžio vaikų apsaugos skyriui, nurodydamas jam žinomus du telefono numerius. Liudytojas taip pat parodė, kad K. K. nepažįsta, su ja susitikęs nebuvo (t. 4, b. l. 48–50). 28.2. Teisėjų kolegija pažymi, jog liudytojo A. Å . parodymus, kad jis K.

K. nepažįsta, jos amžiaus nežinojo, su ja susitikęs nebuvo, paneigia nuoseklÅ«s nukentėjusiosios K. K. parodymai ir 2018 m. gruodžio 3 d. tarnybiniame praneÅ¡ime dėl įeinančių ir iÅ¡einančių skambučių, SMS praneÅ¡imų, iÅ¡klotinių apie praėjusius įvykius analizės užfiksuoti duomenys. Kaip jau buvo nurodyta, nukentėjusioji K. K. parodė, kad, praėjus kuriam laikui po įkalbinėjimo dirbti prostitute, ji į savo asmeninį telefonÄ pradėjo gauti žinutes ir skambučius iÅ¡ įvairių telefonų.

Žinutėse buvo raÅ¡oma, jog su ja norima susitikti, atsipalaiduoti. Su vienu iÅ¡ tokių asmenų ji pradėjo susiraÅ¡inėti, rašė jam, kad yra nepilnametė, mokosi mokykloje. Po kurio laiko Å¡is vyras pasiÅ«lė susitikti. Susitikimo metu ji pamatė, kad Å¡is vyras yra senyvo amžiaus, pokalbio metu Å¡is vyriÅ¡kis iÅ¡reiÅ¡kė norÄ su ja lytiÅ¡kai santykiauti. Ji pasakė, kad to daryti nenori ir iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio. Nukentėjusioji K. K. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ metu atpažino A.

Š., kaip asmenį, su kuriuo buvo susitikusi. Iš 2018 m. gruodžio 3 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad analizuojant K. K. naudojamo abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) įeinančių ir išeinančių skambučių, SMS pranešimų išklotinę apie praėjusius įvykius nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. lapkričio 8 d., su abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi A. Š., laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 23 d., 15:48:38 val., iki 2017 m. lapkričio 3 d., 19:24:39 val., buvo užfiksuoti 68 kontaktai.

Tuo tarpu analizuojant R. B. naudojamo abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) įeinančių ir išeinančių skambučių, SMS pranešimų išklotinę apie praėjusius įvykius nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. lapkričio 8 d., su abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi A. Š., laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 23 d., 17:12:27 val., iki 2017 m. spalio 26 d., 19:25:47 val., buvo užfiksuoti taip pat 68 kontaktai (t. 6, b. l. 174–180). Teisėjų kolegijos nuomone, šie duomenys patvirtina, kad liudytojas A.

Å . dėl internete rastų skelbimų telefonu bendravo ne tik su R. B., bet ir su K. K., su kuria buvo nuvykęs ir į susitikimÄ . Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad A. Å . buvo žinomas K. K. amžius, todėl jis tai ir nurodė žinutėje Vaikų teisių apsaugos skyriui. 28.3. Nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad, prieÅ¡ingai nei akcentuojama nuteistojo ir jo gynėjo apeliaciniuose skunduose, nukentėjusioji K. K. nebuvo linkusi nuslėpti savo amžiaus, kas tik patvirtina jos parodymus, jog ji R.

B. buvo paraÅ¡iusi, kad yra 17 metų, t. y. nepilnametė. Å ios iÅ¡vados nepaneigia ir apeliantų nurodomi liudytojo V. D. parodymai. Liudytojas V. D., apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad nieko apie aptarius įvykius neatsimena, todėl paprašė remtis jo ankstesniais parodymais (t. 12, b. l. 72). Liudytojas V. D. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuomet parodė, kad 2017 m. rudenį, tikslaus laiko nepamena, internetiniame tinklapyje „Pažintys“ pamatė skelbimÄ , kuris buvo susijęs su seksu.

Nutarė paraÅ¡yti skelbime nurodytu numeriu. TÄ pačiÄ ar kitÄ dienÄ susitarė susitikti. Su mergina (liudytojas V. D. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ metu atpažino K. K. (t. 4, b. l. 42–44)) susitiko (duomenys neskelbtini) miesto centre. Su K. K. jis buvo susitikęs kokius 3 kartus dėl lytinių santykių. Lytiniai santykiai vykdavo jo nuosavame name. K. K. minėjo, jog jai yra 20 ar 22 metai. Už lytinius santykius jai pinigų nemokėjo, tačiau kaip draugei buvo nupirkęs ir padovanojęs kvepalų.

Lytiniai santykiai tarp jų vykdavo abipusiu susitarimu. Tai, jog ji nepilnametė – nežinojo (t. 4, b. l. 40–41). Teisėjų kolegija pažymi, jog liudytojo V. D. parodymus, kad jam K. K., jog jai yra 20 ar 22 metai, paneigia pačios nukentėjusiosios nuoseklūs parodymai. Kaip jau buvo nurodyta, nukentėjusioji K. K. parodė, kad susitikimų metu V. D. pasakojo, kad mokosi 11 klasėje, tačiau, kiek jai yra metų, nesakė. Taigi, liudytojo V. D. parodymai nepatvirtina, kad K. K. siekė nuslėpti savo amžių. 28.4.

Tai, kad nuteistasis R. B. verstis prostitucija ieÅ¡kojo itin jaunų merginų, netiesiogiai patvirtina ir 2018 m. spalio 15 d. elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuoti duomenys. Å iame protokole nurodyta, kad pagal 2017 m. lapkričio 4 d. prokuroro nutarimÄ , patvirtintÄ Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nutartimi, vykdant telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi R. B., elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, įraÅ¡e Nr. 143 buvo užfiksuota, jog 2017 m. lapkričio 6 d., 21:24:02 val., R.

B. skambino tyrimo metu nenustatytai merginai, abonento Nr. (duomenys neskelbtini). Pokalbio metu R. B. tyrimo metu nenustatytÄ merginÄ verbavo verstis prostitucija. Pastarajai pasiÅ«lymo atsisakius, R. B. siÅ«lė padėti surasti mergaičių, kurios verstųsi prostitucija. Tačiau mergina ir Å¡io pasiÅ«lymo atsisakė (t. 6, b. l. 14–18). 28.5. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, kad nukentėjusioji K. K. nuteistajam parašė apie savo amžių, kad nuteistasis socialiniame tinkle „Facebook“ matė nukentėjusiosios nuotraukas, kad liudytojai E. K. nukentėjusioji atrodė labai jauna, vaikiÅ¡ko veido, kad nukentėjusioji K.

K. nebuvo linkusi nuslėpti savo amžiaus, kad liudytojas A. Å . Vaikų teisių apsaugos skyriui buvo parašęs žinutę, kuriame nurodė K. K. amžių, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog R. B. suvokė ir žinojo K. K. amžių, t. y. kad ji yra nepilnametė. Nuteistasis R. B. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas turėjo vizualiai įsitikinti nukentėjusiosios atitiktimi vaiko kategorijai. Apeliantas pažymi, kad K. K. buvo apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , tačiau nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, ji niekada nedalyvavo ir pats teisėjas jos nėra realiai matęs. Å ie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.

Nors nukentėjusioji K. K. iÅ¡ tiesų nedalyvavo bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau aptartų įrodymų visuma pirmosios instancijos teismui leido padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis R. B. žinojo apie K. K. nepilnametystę. Be to, baudžiamojoje byloje yra nukentėjusiosios nuotraukos, darytos praėjus nedideliam laikui po aptariamų įvykių. Tad teismas galėjo įvertinti ir nukentėjusiosios iÅ¡vaizdÄ .

29. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad R. B. kaip vienÄ iÅ¡ nukentėjusiosios K. K. verbavimo instrumentų panaudojo ir apgaulę. Nukentėjusioji K. K. nuosekliai parodė, kad, atsiliepus į socialiniame tinkle „Facebook“ surastÄ darbo skelbimÄ , jai buvo paraÅ¡yta, jog darbas bus susijęs su siuntinių paėmimu ir jų perdavimu žmonėms. Jai buvo pasiÅ«lyta susitikti su žmogumi, kuris suteiks visÄ reikalingÄ informacijÄ apie darbÄ . Susitikus su nurodytu vyru, pastarasis pasakė, kad nori su ja turėti lytinių santykių, tačiau ji su tokiu pasiÅ«lymu nesutiko ir iÅ¡ automobilio iÅ¡lipo.

Grįžus į namus, iÅ¡ to paties „Facebook“ profilio jai buvo raÅ¡oma bei klausiama, ar susitiko su vyriÅ¡kiu. Tačiau ji nieko neatrašė. TÄ pačiÄ dienÄ per „Facebook“ gavo naujÄ Å¾inutę, kuri buvo siųsta iÅ¡ kito „Facebook“ profilio, suprato, kad raÅ¡o žmogus, kuris susijęs su abiem „Facebook“ profiliais. Asmuo jÄ Ä¯kalbinėjo dirbti prostitute, tačiau ji to atsisakė. Taigi, nukentėjusiajai buvo melagingai nurodytas siÅ«lomo darbo pobÅ«dis, t. y. jai buvo nurodyta, kad darbas yra siuntinių paėmimas ir perdavimas žmonėms.

Tačiau K. K., supratusi, kad R. B. pasiūlytas darbas yra ne siuntinių paėmimas ir perdavimas žmonėms, o prostitucija, teikti seksualines paslaugas atsisakė. Nuteistasis R. B. apeliaciniame skunde nurodo, kad proceso metu nebuvo aiškinamasi, ar nukentėjusioji iš tikrųjų buvo (duomenys neskelbtini) (nepateiktos mobiliojo ryšio telefono buvimo vietos išklotinės). Be to, anot apelianto, nėra aišku, ar iš tiesų byloje yra sudarytas asmens, su kuriuo K. K. susitiko neva jo nurodymu, ,,foto robotas“, nes jo asmenybė liko nenustatyta.

Å ie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. IÅ¡ 2018 m. gruodžio 3 d. tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad, atliekant K. K. naudojamo abonentinio numerio iÅ¡klotinės analizę, nepavyko nustatyti, kokiu metu ji galėjo bendrauti su minėtu asmeniu bei tartis susitikti prie IKI parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini) (t. 6, b. l. 175). Taigi, prieÅ¡ingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, buvo imamasi priemonių nustatyti galimÄ nukentėjusiosios K. K. susitikimo su R. B. nurodytu asmeniu laikÄ , tačiau to padaryti nepavyko.

Be to, nors proceso metu ir nepavyko nustatyti asmens, su kuriuo buvo susitikusi K. K. ir kuris siÅ«lė jai teikti seksualines paslaugas, asmenybė, tačiau nuoseklÅ«s nukentėjusiosios parodymai patvirtina, kad ji su minėtu asmeniu susitiko bÅ«tent R. B. nurodymu. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis R. B. verbavo nukentėjusiÄ jÄ K. K. prostitucijai, panaudodamas apgaulę.

30. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai konstatavo, kad nuteistasis R. B. įkalbinėjo nukentėjusiÄ jÄ K. K. dirbti prostitute pasinaudodamas jos pažeidžiamumu, pasireiÅ¡kusiu nepilnametyste, bei panaudodamas apgaulę – iÅ¡ pradžių melagingai nurodydamas siÅ«lomo darbo pobÅ«dį, t. y., kad darbas yra siuntinių paėmimas ir perdavimas žmonėms. Nukentėjusiajai sužinojus tikrÄ jį darbo pobÅ«dį ir atsisakius teikti tokias paslaugas, nuteistasis toliau nukentėjusiÄ jÄ Ä¯kalbinėjo dirbti prostitute, tačiau ji to atsisakė.

Å iuos nuteistojo veiksmus pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino kaip vaiko verbavimÄ . Teisėjų kolegija pažymi, kad verbavimas suprantamas kaip kito žmogaus skatinimas (įtikinėjimas, pažadai, siÅ«lymai) iÅ¡naudojimo tikslais atlikti veiksmus (duoti sutikimÄ , vykti į užsienį ir pan.), kurie leistų vėliau tÄ Å¾mogų iÅ¡naudoti laisvę varžančios kontrolės sÄ lygomis. Tai iÅ¡ esmės aktyvÅ«s kaltininko veiksmai, kuriais siekiama palenkti nukentėjusiojo valiÄ ir jį perimti savo ar kito asmens kontrolėn. Asmens verbavimas gali vykti tiek slepiant, tiek neslepiant fakto, jog jis bus iÅ¡naudojamas. Nagrinėjamu atveju iÅ¡ nukentėjusios K.

K. parodymų matyti, kad nuteistojo R. B. pasiÅ«lymas verstis prostitucija buvo ne vienkartinio pobÅ«džio, nuteistojo pasiÅ«lymai dirbti prostitute tęsėsi apie savaitę, kol nukentėjusioji užblokavo nuteistojo „Facebook“ profilį. Tačiau po kiek laiko į savo asmeninį telefonÄ nukentėjusioji pradėjo gauti žinutes ir skambučius iÅ¡ įvairių telefonų, žinutėse buvo raÅ¡oma, jog su ja norima susitikti, atsipalaiduoti. Teisėjų kolegija pažymi, kad Å¡iame apeliacinės instancijos teismo procesiniame sprendime aptarti įrodymai (nukentėjusios K.

K., liudytojų A. Å ., V. D. parodymai, Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus raÅ¡tas su priedais) patvirtina, jog nukentėjusiajai atsisakius verstis prostitucija, R. B., be jos žinios, internete patalpino skelbimus apie K. K. neva teikiamas seksualines paslaugas. Kaip pagrįstai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, Å¡ie įrodymai patvirtina, kad pats nuteistasis buvo ėmęsis konkrečių žingsnių dėl nukentėjusiosios įtraukimo į prostitucijÄ , surandant jai potencialių klientų.

Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju aptarti R. B. veiksmai vertinti kaip asmens verbavimas ir atitinka BK 157 straipsnio dispozicijoje įtvirtinto objektyviojo požymio turinį. Be to, baudžiamojoje byloje taip pat nustatyta, jog nuteistasis R. B. verbuodamas K. K. siekė, kad ji bÅ«tų įtraukta į prostitucijÄ , t. y. veikė tiesiogine tyčia. PastarÄ jį tikslÄ patvirtina nuteistojo R. B. nukentėjusiajai K. K. pateikto pasiÅ«lymo turinys, t. y., kad jis nukentėjusiajai pasiÅ«lė dirbti prostitute.

Be to, šį tikslÄ patvirtina ir nuteistojo veiksmai, įkeliant skelbimus ir ieÅ¡kant potencialių prostitucijos klientų. Nuteistasis R. B. apeliaciniame skunde nurodo, kad K. K. su V. D. buvo susitikusi keletÄ kartų ir turėjo lytinių santykių abipusiu sutarimu, o tokiam jos elgesiui nuteistasis neturėjo jokios įtakos, nes tuo metu atliko laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegija pažymi, kad nukentėjusiosios K. K. bendravimo su liudytoju V. D. aplinkybės Å¡iuo atveju neturi reikÅ¡mės kaltinime nurodytoms aplinkybėms, kadangi R.

B. inkriminuota nusikalstama veika su tuo nėra susijusi.

31. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamame nuosprendyje atlikta išsami byloje surinktų įrodymų analizė, įvertinta jų visuma, teismo nuosprendis nėra grįstas keliančiais abejonių ar prieštaringais duomenimis. Iš baudžiamosios bylos taip pat matyti, kad pirmosios instancijos teismas nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes, nuosprendį pagrindė teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Teismas apkaltinamajame nuosprendyje analizavo ne tik įrodymus, kuriais grindė teismo išvadas, bet nurodė motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė nuteistojo duotus parodymus.

Nuteistojo R. B. ir jo gynėjo apeliaciniuose skunduose nesutinkama su teismo iÅ¡vadomis, padarytomis vertinant įrodymus, pateikiant kitokį tų pačių įrodymų vertinimÄ . Tačiau tai neleidžia spręsti apie neiÅ¡samų, neobjektyvų ar Å¡aliÅ¡kÄ nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos aplinkybių iÅ¡tyrimÄ , o tuo pačiu ir iÅ¡tirtų įrodymų įvertinimÄ . Nepagrįsti apeliacinių skundų argumentai, kad nuteistojo kaltė neįrodyta ar pagrįsta tik prielaidomis. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo R.

B. nusikalstama veika įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal BK 157 straipsnio 1 dalį. Dėl bylos įrodymų vertinimo ir R. B. veikų kvalifikavimo pagal BK 147 straipsnio 1 dalį ir BK 307 straipsnio 2 dalį.

32. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagÄ , nuteistojo R. B. ir jo gynėjo apeliacinių skundų argumentus, konstatuoja, kad Panevėžio apygardos teismas, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai R. B. pripažino kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 147 straipsnio 1 dalyje ir BK 307 straipsnio 2 dalyje. Tačiau skundžiamas Panevėžio apygardos teismo 2021 m. liepos 2 d. nuosprendis keičiamas dėl nuosprendyje iÅ¡dėstytų teismo iÅ¡vadų neatitikimo bylos aplinkybėms, kadangi buvo netinkamai nustatytas R. B. prekybos žmonėmis mastas (BPK 328 straipsnio 3 punktas).

33. Skundžiamu nuosprendžiu R. B. nuteistas už tai, kad verbavo, gabeno nukentėjusiÄ jÄ E. D. prostitucijai ir organizavo jos prostitucijÄ . Nuteistasis R. B. ir jo gynėjas apeliaciniuose skunduose praÅ¡o priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, kadangi Å¡ioje byloje nebuvo surinkta pakankamai neginčijamų įrodymų, jog nuteistasis padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, t. y. verbavo E. D. užsiimti prostitucija, pasinaudodamas jos pažeidžiamumu ir panaudodamas apgaulę bei organizavo jos prostitucijÄ . Apeliantų nuomone, R. B. bendravimas su potencialiais prostitucijos klientais ir jų suvedimas su E. D. galėtų bÅ«ti vertinamas nebent kaip sÄ vadavimas pagal BK 307 straipsnio 1 dalį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji R. B. inkriminuotų nusikalstamų veikų požymiai nustatyti tinkamai, naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliaciniuose skunduose iÅ¡dėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

34. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje iÅ¡dėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados dėl nuteistojo R. B. padarytų nusikalstamų veikų, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė nuteistojo bei jo gynėjo versijas. Tai, kad bylos įrodymus teismas įvertino ne taip, kaip to norėtų apeliantai, savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas. Nuteistajam R. B. inkriminuotus prekybÄ Å¾monėmis ir prostitucijos organizavimÄ patvirtina byloje esančių įrodymų visuma: nukentėjusiosios E. D., liudytojų E. K., I.

S., R. D., N. L., R. Ba., L. V. parodymai, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolai, 2017 m. lapkričio 3 d. tarnybinis praneÅ¡imas, 2017 m. lapkričio 8 d., 2017 m. gruodžio 4 d., 2018 m. lapkričio 23 d. apžiÅ«ros protokolai, 2018 m. gruodžio 3 d. tarnybinis praneÅ¡imas dėl įeinančių ir iÅ¡einančių skambučių, SMS praneÅ¡imų, iÅ¡klotinių apie praėjusius įvykius analizės, 2018 m. spalio 15 d. elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolas bei kiti byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai.

35. Pagal BK 147 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pardavė, pirko, kitaip perleido ar įgijo, verbavo, gabeno ar laikė nelaisvėje žmogų panaudodamas fizinį smurtÄ ar grasinimus arba kitaip atimdamas galimybę prieÅ¡intis, arba pasinaudodamas nukentėjusio asmens priklausomumu ar pažeidžiamumu, arba panaudodamas apgaulę, arba priimdamas ar sumokėdamas pinigus, arba gaudamas ar suteikdamas kitokiÄ naudÄ asmeniui, kuris faktiÅ¡kai kontroliuoja nukentėjusį asmenį, jeigu kaltininkas žinojo arba siekė, kad nukentėjęs asmuo, nesvarbu, ar jis sutiko, bÅ«tų iÅ¡naudojamas vergijos ar panaÅ¡iomis į vergijÄ sÄ lygomis, prostitucijai, pornografijai ar kitoms seksualinio iÅ¡naudojimo formoms, priverstinei, fiktyviai santuokai, priverstiniam darbui ar paslaugoms, įskaitant elgetavimÄ , nusikalstamai veikai daryti arba kitais iÅ¡naudojimo tikslais.

Minėti objektyvieji prekybos žmonėmis požymiai BK 147 straipsnio dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvÅ«s, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad bÅ«tų padaryta bent viena nurodytų veikų. Pažymėtina, kad savo esme prekyba žmonėmis – tai įvairÅ«s sandoriai, kurių objektas yra žmogus (pardavimas, pirkimas, verbavimas, gabenimas ir kt.) ir kurie sudaromi siekiant iÅ¡naudoti tÄ Å¾mogų. BÅ«tinas Å¡io nusikaltimo požymis yra ir jo prieÅ¡ingumas žmogaus laisvei, siejamas su tam tikru piktavaliÅ¡ku poveikiu nukentėjusiajam (prievarta, apgaulė, pasinaudojimas pažeidžiamumu ir kt.), kuris leidžia palenkti Å¡io asmens valiÄ , kontroliuoti ir įtraukti jį į iÅ¡naudojimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-173-693/2018).

36. Å iuo atveju R. B. pagal BK 147 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis, pasinaudodamas E. D. pažeidžiamumu – sunkia materialine padėtimi bei jaunyste, panaudodamas apgaulę, t. y. melagingai pažadėdamas gerai apmokamÄ turtingų vyrų palydovės darbÄ , žadėdamas 3 000 Eur atlygį, verbavo, gabeno nukentėjusiÄ jÄ prostitucijai. Nuteistasis R. B. viso proceso metu savo kaltės nepripažino ir neigė pasinaudodamas pažeidžiamu bei panaudodamas apgaulę verbavęs E. D. prostitucijai.

Nuteistasis R. B., apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad su E. D. susipažino per socialinį tinklÄ â€žFacebook“, ji pasipasakojo, kad dirba kebabinėje, gyvena su mama, tačiau nori uždirbti daugiau pinigų. Tuo metu jis nesiÅ«lė jai dirbti nei vyrų palydove, nei prostitute, taip pat nekalbėjo apie vertimosi prostitucija pajamas, tik bendrai kalbant apie seksÄ prasidėjo kalba apie prostitucijÄ ir jie kartu pradėjo kalbėti apie tai. Kadangi ji nenorėjo dirbti prostitute (duomenys neskelbtini), kad nepamatytų jos draugai ar giminaičiai, kalbėdami jie Å¡iai veiklai iÅ¡sirinko (duomenys neskelbtini).

Vėliau jie susitarė, kad jis tik įkels skelbimus į internetÄ dėl sekso paslaugų ir susiraÅ¡inės su potencialiais klientais, o ji jau susiskambins su jais ir susitiks. Jie taip pat sutarė, kad E. D. jam mokės pinigus už tai, t. y. po 15-20 Eur nuo kiekvieno kliento. Ji pati pasakė jam, kokias sekso paslaugas gali teikti ir jų kainas. Trečios jų bendravimo dienos ryte per programėlę „Messenger“ ji atsiuntė nuotraukas, kad ji jau susikrovusi daiktus ir nori iÅ¡važiuoti iÅ¡ (duomenys neskelbtini), tačiau jai reikia automobilio nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini).

Tuomet jis surado A. Å . per internetÄ , kuris už pinigus jÄ paėmė iÅ¡ (duomenys neskelbtini), tačiau jam prie (duomenys neskelbtini) sugedo automobilis. Kadangi jis jokių draugų, kurie galėtų padėti, (duomenys neskelbtini) neturėjo, įkėlė jos numerį į kažkokiÄ vyrų grupę, kad kažkas jÄ pavežtų. Ji pati susiskambino ir susitarė su kažkokiu vyru, kuris ir atvežė jÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini) jau vakare. Jis pats jai surado butÄ (duomenys neskelbtini) portale „skelbiu.lt“, o buto Å¡eimininkei per E. K. perdavė iÅ¡ savų lėšų 100 ar 115 eurų avanso, kadangi E. D. neturėjo pinigų, tai yra jis jai tokiu bÅ«du paskolino.

KitÄ dienÄ po E. D. atvykimo, gavęs iÅ¡ jos apsinuoginusios nuotraukas, per pietus įkėlė skelbimus portale „e.Lenta“ apie teikiamas sekso paslaugas (t. 12, b. l. 133–136, 158).

37. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistojo R. B. parodymus, kad jis neverbavo nukentėjusiosios E. D. prostitucijai, įvertino kaip gynybinę versijÄ , kadangi jie prieÅ¡tarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams. Nukentėjusioji E. D., apklausta pirmosios instancijos teisme parodė, kad įvykio aplinkybių neprisimena. Nukentėjusioji E. D. patvirtino ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus parodymus, kuomet parodė, kad prieÅ¡ susipažįstant su R. jos materialinė padėtis buvo labai sunki, nors ir dirbo, bet uždirbdavo labai mažai, reikėjo padėti mamai, pinigų Å¡eimoje labai trÅ«kdavo.

Tinklapyje „Facebook“ ji užsiregistravo svetimu vardu „V.“, kadangi norėjo bendrauti ir susirasti bendraminčių. 2017 m. spalio mėnesį kažkokia mergina, pasivadinusi „M. m.“ pasiÅ«lė darbÄ , jos ėmė susiraÅ¡inėti. Po kiek laiko minėta mergina parašė, kad jai paskambins vyras. Tuomet vyras, pasivadinęs „RB R.“ vaizdo skambučiu paskambino jai per „Messenger“ programėlę (nukentėjusioji E. D. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ metu atpažino R.

B. (t. 1, b. l. 128–131)). R. sakė, kad yra darbas ir reikės bendrauti su vyrais, o lytiniai santykiai bus tik jei pati norės, uždarbis sieks apie 30000 Eur. Pagalvojo, kad ji galės padėti mamai. Ä®kalbinėjimas truko apie savaitę laiko, R. pasiÅ«lė važiuoti į (duomenys neskelbtini), žadėjo iÅ¡nuomoti butÄ . Ji sutiko. Ji buvo R. nusiuntusi kelias savo nuotraukas, tarp jų ir tokias, kur ji buvo apsinuoginusi. Jai sakė, kad nuotraukų reikia užsakyti drabužiams. VienÄ dienÄ R. pasakė, kad jos paimti atvažiuoja automobilis, o ji pasiėmė drabužius, asmens dokumentÄ ir paskutinius 15 Eur.

Taip kažkoks vyriÅ¡kis automobiliu „Opel Astra“ jÄ nuvežė į (duomenys neskelbtini). Nuvykusi į (duomenys neskelbtini) nuėjo pas buto Å¡eimininkus, o vairuotojas, užnešęs jos daiktus, iÅ¡važiavo. Su savininke sudarė nuomos sutartį pusei metų. Kadangi savininkei kilo įtarimas dėl jos asmens dokumento, paprašė 115 Eur depozito, kurį turėjo perduoti kitÄ dienÄ . R. tÄ patį vakarÄ apie tai praneÅ¡us, jis nurodė, kad jau tÄ vakarÄ reikės teikti sekso paslaugas ir ji turėjo 2 klientus, kuriuos rado R..

Už pirmÄ vakarÄ R. pinigų neprašė, o jau nuo sekančios dienos ryto R. pradėjo siųsti klientus, kurių ji turėjo vidutiniÅ¡kai apie 5-6 per dienÄ (t. 1, b. l. 88–91). Teisminio nagrinėjimo metu atsakinėdama į proceso dalyvių klausimus nukentėjusioji E. D. parodė, kad, kai per programÄ â€žMessenger“ pirmÄ kartÄ susikontaktavo su R. B., apie seksÄ jokios kalbos nebuvo. Pastarasis sakė, kad reikės bendrauti su vyrais, eiti kur nors, palydėti, prižiÅ«rėti save, bÅ«ti kaip palydove.

Kalbos, kad ji turės lytinius santykius su asmenimis už pinigus, iÅ¡ pradžių nebuvo. Kai ji atvažiavo į (duomenys neskelbtini) ir pasakė, kad reikia sumokėti užstatÄ , jai buvo pasakyta, jog ji privalės teikti sekso paslaugas. Tada pirmÄ kartÄ ir suteikė seksualines paslaugas. Ji pati klientų nesusirasdavo, jai juos surasdavo R.. Apie nuvažiavimo į (duomenys neskelbtini) aplinkybes nukentėjusioji parodė, kad jai paskambino žmogus ir pasakė, jog pamatė jos skelbimÄ ir atvažiuoja jos nuvežti į (duomenys neskelbtini).

Kokio turinio buvo skelbimas, ji nežino, nes ji pati to skelbimo nedėjo ir nesuformulavo, tai kažkas padarė už jÄ (t. 12, b. l. 110–112). 37.1. Teisėjų kolegija pažymi, kad nukentėjusiosios E. D. parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių nesikeitė viso proceso metu, todėl abejoti jais, kaip patikimu įrodymu Å¡altiniu, nėra jokio pagrindo. Nuteistasis R. B. ir jo gynėjas apeliaciniuose skunduose akcentuoja, kad nukentėjusiosios E. D. parodymai yra nenuoseklÅ«s, prieÅ¡taringi ir turėjo bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai.

Å ie apeliacinių skundų argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad nukentėjusiosios E. D. parodymuose yra tam tikrų nesutapimų. 2017 m. lapkričio 3 d. apklausos pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nÄ metu ji parodė, jog socialiniame tinkle „Facebook“ pradėjo bendrauti su asmeniu, pasivadinusiu ,,RB R.“, kuris jai pasiÅ«lė užsidirbti pinigų, t. y. bÅ«ti prostitute, ir ji sutiko (t. 1, b. l. 41–42). Tuo tarpu vėlesnės 2017 m. lapkričio 10 d. apklausos pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nÄ metu E. D. parodė, kad jai iÅ¡ pradžių per programÄ â€žMessenger“ parašė asmuo pasivadinęs „M. m.“ ir pasiÅ«lė darbÄ su vyrais, t. y. palydėti vyrus į restoranÄ , pasimatymÄ ar vakarėlį, jokio sekso, atlyginimas 3000 eurų per mėnesį.

TÄ darbÄ ji įsivaizdavo kaip laiko praleidimÄ (bendravimÄ , pokalbius) su pasiturinčiais vyrais. JÄ suviliojo pasiÅ«lytas užmokestis, todėl atrašė, kad darbas domina. Jos paprašė atsiųsti kelias nuotraukas, tarp jų ir apsinuoginus, o vėliau įspėjo, kad su ja susisieks vyras. Tuomet per „Messenger“ programėlę jai vaizdo skambučiu paskambino vyras, pasivadinęs „RB R.“, kuris pasakė, kad tai jis ir rašė iÅ¡ paskyros „M. m.“. R. siÅ«lė važiuoti jai į (duomenys neskelbtini), kur jai iÅ¡nuomos butÄ , ja rÅ«pinsis, suras turtingų vyrų, su kuriais turės eiti į pasimatymus ir kurie už tÄ palydÄ mokės pinigus.

R. pasakojo apie kitas merginas, kurios užsiima tuo darbu ir kurios, jei pačios nori, gali su klientais turėti lytinių santykių, už tai sumokami dar didesni pinigai. Ji pasakė, kad su vyrais sutinka tik bendrauti. Nuvežus jÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini), buto savininkė nurodė sumokėti 115 Eur depozitÄ , kurį turėjo perduoti kitÄ dienÄ . R. tÄ patį vakarÄ apie tai praneÅ¡us, jis nurodė, kad jį Å¡iuos pinigus turės užsidirbti, t. y. dirbti prostitute (t. 1, b. l. 44–50). IÅ¡ esmės tokias pačias aplinkybes kaip 2017 m. lapkričio 10 d. apklausos metu nukentėjusioji E. D. parodė apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ ir pirmosios instancijos teisme. 37.2.

Taigi, pirmosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji parodė, kad R. B. pasiÅ«lė jai dirbti prostitute, o vėlesnių apklausų metu E. D. parodė, kad jai iÅ¡ pradžių buvo siÅ«lomas palydovės (eskorto) darbas, o tik nuvežus į (duomenys neskelbtini) iÅ¡nuomotÄ butÄ jai buvo pasakyta, jog ji teiks seksualines paslaugas už pinigus. Å iuos netikslumus teisėjų kolegija vertina kaip neesminius, įtakotus užduodamų klausimų, siekiant detalizuoti nukentėjusiosios parodymus, tikslumo ir pobÅ«džio, nukentėjusiosios psichologinės bÅ«senos.

Apeliantai skunduose akcentuoja, kad nuteistojo R. B. gynėjui advokatui G. Gustaičiui teisminio nagrinėjimo metu pacitavus 2017 m. lapkričio 3 d. apklausos protokolÄ , nukentėjusioji E. D. patvirtino, jog Å¡ie jos parodymai yra teisingai, bei parodė, kad asmuo, pasivadinęs ,,RB R.“ jai pasiÅ«lė užsidirbti pinigų, t. y. bÅ«ti prostitute, ji sutiko (t. 12, b. l. 111). Apeliantai mano, kad tai patvirtina nukentėjusiosios E. D. parodymų melagingumÄ . Nuteistasis R. B. apeliaciniame skunde taipogi nurodo, kad tyrėja E. Ki. apklausų metu darė nukentėjusiajai poveikį.

Å ie apeliacinių skundų argumentai yra nepagrįsti. Nors E. D., atsakydama į advokato G. Gustaičio klausimus, pirmosios instancijos teisme parodė, kad R. B. jai pasiÅ«lė užsidirbti pinigų, t. y. bÅ«ti prostitute, tačiau atsakydama į prokuroro klausimus nukentėjusioji kelis kartus detalizavo, jog iÅ¡ pradžių su R. B. apie seksÄ už pinigus jokios kalbos nebuvo, pastarasis sakė, kad reikės bendrauti su vyrais, eiti kur nors, palydėti, prižiÅ«rėti save, bÅ«ti kaip palydove, o tik atvažiavus į (duomenys neskelbtini) jai buvo pasakyta, kad ji privalės teikti sekso paslaugas.

Taigi, nukentėjusioji E. D. aiÅ¡kiai parodė, kad jai iÅ¡ pradžių buvo siÅ«lomas palydovės darbas. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra objektyvių duomenų, jog nukentėjusiajai bÅ«tų daromas koks nors neleistinas poveikis iÅ¡ bylÄ tiriančių ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų. Visos nukentėjusiosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu vyko laikantis BPK nustatytų reikalavimų, jokių procesinių pažeidimų nustatyta nebuvo. Teisėjų kolegijos nuomone, nukentėjusiosios E. D. parodymai yra detalÅ«s ir nuoseklÅ«s, esminėmis aplinkybėmis vienodi, o paminėti nesutapimai yra neesminiai.

Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, pagrindų, dėl kurių E. D. galėtų bÅ«ti Å¡aliÅ¡ka, suinteresuota nepagrįstai apkaltinti nuteistÄ jį R. B. tariamų nusikalstamų veikų padarymu, duoti apie jį melagingus paaiÅ¡kinimus. Taigi, teisėjų kolegija neturi pagrindo laikyti Å¡ių nukentėjusiosios parodymų nepatikimais ir juos atmesti, parodymai atitinka kitus byloje surinktus ir įvertintus įrodymus, o juos paneigiančių objektyvių duomenų byloje nėra.

38. Aptarti nukentėjusiosios E. D. parodymai paneigia nuteistojo R. B. parodytas aplinkybes, kad jis neverbavo nukentėjusiosios prostitucijai, o pastaroji pati iÅ¡kart savo noru sutiko dirbti prostitute. Nuteistasis R. B. apeliaciniame skunde nurodo, kad byloje nebuvo nustatyti BK 147 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtyje įtvirtinti nukentėjusio asmens valios palenkimo bÅ«dai, t. y. nėra duomenų, kad jis prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ E. D. bÅ«tų panaudojęs fizinį ar psichologinį smurtÄ . Be to, apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ buvo panaudota apgaulė ir kad buvo pasinaudota jos pažeidžiamumu.

Su Å¡iais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija sutinka tik iÅ¡ dalies. 38.1. Kaip minėta, Å¡iuo atveju R. B. nusikalstami veiksmai, numatyti BK 147 straipsnio 1 dalyje, pasireiÅ¡kė tuo, kad jis verbavo, gabeno nukentėjusiÄ jÄ E. D. prostitucijai, panaudodamas apgaulę. Kaip pagrįstai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, apgaulė – tai tyčinis žmogaus suklaidinimas, siekiant, kad Å¡is savo noru elgtųsi pagal kaltininko pageidavimÄ . Apgaulė kaip prekybos žmonėmis požymis gali pasireikÅ¡ti netikrų žinių praneÅ¡imu ar tiesos nutylėjimu, prekybos žmonėmis auka gali bÅ«ti suklaidinama dėl visko, kas su ja daroma arba tik dėl tam tikrų aplinkybių (pvz., ji žino, kad gabenama dirbti prostitute, tačiau jai pameluojama dėl darbo sÄ lygų – klientų skaičiaus, jų pasirinkimo galimybės, atlyginimo dydžio, poilsio trukmės, galimybės bet kada nustoti verstis prostitucija ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-344-942/2016).

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad R. B. kaip nukentėjusiosios E. D. verbavimo instrumentÄ panaudojo apgaulę. Anot nuteistojo R. B., nukentėjusioji, kviečiama vykti į (duomenys neskelbtini), žinojo, kad dirbs prostitute, savo noru nieko neverčiama sutiko su tokiu pasiÅ«lymu, kadangi norėjo uždirbti daugiau pinigų. Tačiau Å¡iuos nuteistojo teiginius paneigia nuoseklÅ«s nukentėjusios parodymai. Kaip minėta, nukentėjusioji E. D. nuosekliai parodė, kad, kai per programÄ â€žMessenger“ pirmÄ kartÄ sukontaktavo su R.

B., apie seksÄ jokios kalbos nebuvo. Pastarasis sakė, kad reikės bendrauti su vyrais, eiti kur nors, palydėti, prižiÅ«rėti save, bÅ«ti kaip palydove. Kalbos, kad ji turės lytinius santykius su asmenimis už pinigus, iÅ¡ pradžių nebuvo. Nukentėjusiajai dėl seksualinių paslaugų buvo pasakyta tik tiek, kad jeigu pati norės, galės lytiÅ¡kai santykiauti su klientais. Kai ji atvažiavo į (duomenys neskelbtini) ir pasakė, kad reikia sumokėti užstatÄ , jai buvo pasakyta, jog ji privalės teikti sekso paslaugas.

Nuteistojo R. B. gynėjas apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad lietuvių kalboje „palydovė“ yra naudojamas kaip prostitutės sinonimas, todėl gavus pasiÅ«lymÄ verstis „palydovės“ paslaugomis negalėjo kilti jokių abejonių dėl siÅ«lomų teikti paslaugų pobÅ«džio. Pažymėtina, kad Å¡iuo atveju nukentėjusiajai buvo melagingai nurodytas siÅ«lomo darbo pobÅ«dis, t. y. jai buvo nurodyta, kad ji turės teikti tik eskorto - gerai apmokamas turtingų vyrų palydovės, o ne seksualines paslaugas.

Teisėjų kolegijos nuomone, R. B. nutylėta aplinkybė apie seksualinių paslaugų teikimÄ vertintina kaip esminė ir dėl to nukentėjusioji E. D. buvo apgauta dėl kelionės tikslo, o iÅ¡vykusį į kitÄ miestÄ , neturėdama pinigų grÄ Å¾inti R. B. įsiskolinimo už sumokėtÄ buto nuomos avansÄ , buvo įtraukta į prostitucijÄ . Nors E. D. pati sutiko teikti seksualines paslaugas, tai nepaÅ¡alina R. B. kaltės dėl jos verbavimo panaudojus apgaulę. Pati BK 147 straipsnio sudėtis aiÅ¡kiai įtvirtina, jog nukentėjusiojo sutikimas nėra lemiamas veikos kvalifikavimui, net jeigu jis yra, nustačius kitus įtvirtintus požymius, kaltininkas atsako pagal šį straipsnį.

Teismų praktikoje aiÅ¡kiai nurodoma, kad baudžiamajame įstatyme yra įtvirtinta labai svarbi taisyklė, jog nukentėjusio asmens sutikimas neturi juridinės reikÅ¡mės patraukiant baudžiamojon atsakomybėn asmenis už prekybÄ Å¾monėmis. Sutikimas bÅ«ti iÅ¡naudojamam, duotas panaudojant apgaulę, piktnaudžiaujant asmens pažeidžiamumu ar priklausomumu, jau nekalbant apie prievartÄ ir grasinimus, negali bÅ«ti laikomas savanoriÅ¡ku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-344-942/2016). 38.2.

Kita vertus, teisėjų kolegija sutinka su apeliacinių skundų argumentais, kad Å¡iuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog R. B. verbavo nukentėjusiÄ jÄ E. D. prostitucijai, pasinaudodamas jos pažeidžiamumu – sunkia materialine padėtimi bei jaunyste. Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pasinaudojimas nukentėjusiųjų pažeidžiamumu – tai piktavaliÅ¡kas pasiÅ«lymas žmogui, kuris dėl sunkios padėties priverstas jį priimti. Tai situacija, kai nukentėjusysis neturi realaus ar jam priimtino pasirinkimo, kaip tik priimti tokį pasiÅ«lymÄ .

Pagal šį požymį prekyba žmonėmis galima pripažinti žmogaus įtraukimo iÅ¡naudojimui faktÄ kaip bÅ«dÄ iÅ¡trÅ«kti iÅ¡ skurdo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-290/2014, 2K-432/2014, 2K-43-942/2016). Å iuo atveju iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiajai E. D. aptariamų įvykių metu buvo 19 metų amžiaus (gim. (duomenys neskelbtini)). Nukentėjusioji E. D. patvirtino ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus parodymus, kuomet parodė, kad prieÅ¡ susipažįstant su R.

B. jos materialinė padėtis buvo labai sunki, nors ir dirbo, bet uždirbdavo labai mažai, reikėjo padėti mamai, pinigų Å¡eimoje labai trÅ«kdavo. Minėtos apklausos metu ji patvirtino ir ankstesnius ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui duotus parodymus, kuomet parodė, kad 2013 m. kartu su mama iÅ¡ (duomenys neskelbtini) atvyko gyventi į LietuvÄ , (duomenys neskelbtini) miestÄ , kur gyveno jos močiutė. 2016 m. jie pardavė močiutės butÄ ir nusipirko namÄ (duomenys neskelbtini) rajone, kur gyveno kartu su mama ir močiute.

Nuo atvykimo į LietuvÄ ji pradėjo lankyti (duomenys neskelbtini) mokyklÄ , kuriÄ baigė 2015 m. Gyvendama Lietuvoje ji iÅ¡moko lietuvių kalbÄ , dirbo „K“ (duomenys pakeisti) pagalbine darbuotoja. 2017 m. spalio mėnesį ji susipyko su mama ir nusprendė persikraustyti, susirado butÄ (duomenys neskelbtini), buvo sutarusi su darbdave, kad jai paskolins pinigų sumokėti depozitÄ (t. 1, b. l. 44–50). Liudytoja R. D. (nukentėjusiosios E. D. motina), apklausta pirmosios instancijos teisme parodė, kad ji su 14 metų dukra E. D.

į LietuvÄ atvažiavo 2013 m. gyventi bei prižiÅ«rėti labai blogos sveikatos mamos. Gavusi leidimÄ gyventi Lietuvoje, ji susirado darbÄ , paėmė paskolÄ , nusipirko automobilį. Gyveno su mama, kuri gavo pensijÄ . Iki 2017 m., kuomet dukra iÅ¡vyko į (duomenys neskelbtini), pinigų pragyvenimui (pavalgymui, drabužiams) pakako, dukra turėjo ir darbÄ , tačiau kažkokių pramogų sau leisti negalėjo, nes reikėjo mokėti paskolÄ , pirkti vaistus mamai. Tačiau dukra jai nesiskųsdavo, kad neužtenka pinigų (t. 12, b. l. 112).

Liudytoja R. D. taip pat patvirtino ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui duotus parodymus, kuomet parodė, kad turi paėmusi vartojimo kreditÄ , kurį moka, dirba. Dukra 2017 m. gegužės mėnesį įsidarbino kebabinėje. Jų trijų asmenų Å¡eimos pajamos buvo 700 eurų. Pinigų užtekdavo mokesčiams, maistui, tačiau pramogas reikėdavo riboti. Kai dukra pradėjo dirbti, pastaroji turėjo Å¡iokių tokių pajamų, kurias leido savo reikmėms (t. 3, b. l. 9–11). IÅ¡ Teismų informacinės sistemos Liteko iÅ¡raÅ¡o apie asmens darbovietę ir mokamas iÅ¡mokas matyti, kad E. D. atlyginimas laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. buvo 190 eurų per mėnesį.

Teisėjų kolegijos nuomone, iÅ¡ Å¡ių duomenų negalima spręsti, kad E. D. buvo pažeidžiama dėl sunkios materialinės padėties ir jaunystės. Nukentėjusioji aptariamų įvykių metu buvo pilnametė, darbinga ir fiziÅ¡kai sveika, nors ir gaudavo nedidelį atlyginimÄ , tačiau turėjo darbÄ , gyvenamÄ jÄ vietÄ , kur gyveno kartu su mama, kuri taip pat dirbo, ir močiute, kuri gaudavo senatvės pensijÄ . Byloje nėra duomenų, kad E. D. trÅ«ko piniginių lėšų patenkinti minimalius poreikius – pavalgyti, apsirengti, patenkinti bÅ«sto poreikį ir kad ji neturėjo socialinio saugumo bei stabilumo.

Nukentėjusiosios motina patvirtino, kad jų Å¡eimai pinigų pragyvenimui (pavalgymui, drabužiams) pakako. Be to, byloje nėra duomenų, kad nukentėjusiajai dėl jauno amžiaus trÅ«ko socialinės brandos ar socialinių įgÅ«džių. Kaip minėta, E. D., nors ir buvo atvykusi į LietuvÄ gyventi iÅ¡ kitos Å¡alies, tačiau mokėjo lietuvių kalbÄ , baigė mokyklÄ , turėjo darbÄ , netgi ketino atskirai nuo Å¡eimos persikraustyti į kitÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ . Taigi, nukentėjusioji buvo savarankiÅ¡ka.

Å ios aplinkybės teisėjų kolegijai neleidžia daryti iÅ¡vados, kad nukentėjusiajai buvo apsunkinta galimybė atsisakyti nuteistojo pasiÅ«lymo, kaip vienintelio pasirinkimo pagerinti savo turtinę padėtį. Taigi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog R. B. verbavo nukentėjusiÄ jÄ E. D. prostitucijai, pasinaudodamas jos pažeidžiamumu – sunkia materialine padėtimi bei jaunyste, todėl Å¡i aplinkybė turi bÅ«ti paÅ¡alinta iÅ¡ kaltinimo dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 147 straipsnio 1 dalyje.

Tačiau tai neturi įtakos R. B. nusikalstamos veikos kvalifikavimui, kadangi inkriminuojant BK 147 straipsnio 1 dalyje nurodytÄ nusikalstamÄ veikÄ užtenka nustatyti bent vienÄ iÅ¡ alternatyvių nukentėjusiojo valios palenkimo bÅ«dų.

39. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai konstatavo, kad nuteistasis R. B. įkalbinėjo nukentėjusiÄ jÄ E. D. dirbti prostitute panaudodamas apgaulę, t. y. melagingai pažadėdamas gerai apmokamÄ turtingų vyrų palydovės darbÄ , žadėdamas 3 000 Eur atlygį. Nagrinėjamu atveju iÅ¡ nukentėjusios E. D. parodymų matyti, kad nuteistojo R. B. pasiÅ«lymas buvo ne vienkartinio pobÅ«džio, nuteistojo įkalbinėjimai tęsėsi apie savaitę laiko.

Å iuos nuteistojo veiksmus pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino kaip verbavimÄ . Dėl panaudotos apgaulės nukentėjusiajai sutikus ir patikėjus R. B. melagingais pažadais, tokiu bÅ«du jÄ užverbavus, tyrimo metu nenustatytas asmuo atvežė E. D. į (duomenys neskelbtini). Tiek iÅ¡ nukentėjusiosios E. D., tiek iÅ¡ nuteistojo parodymų matyti, kad nukentėjusiosios kelionę iÅ¡ (duomenys neskelbtini) rajono į (duomenys neskelbtini) organizavo bÅ«tent R. B., surasdamas konkretų žmogų, kuris galėtų jÄ pavežti, o vėliau įkeldamas nukentėjusiosios kontaktus į vyrų grupę dėl jos pavežimo.

Å iuos R. B. veiksmus pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino kaip nukentėjusiosios gabenimÄ . Be to, baudžiamojoje byloje taip pat nustatyta, jog nuteistasis R. B. verbuodamas ir gabendamas E. D. siekė, kad ji bÅ«tų įtraukta į prostitucijÄ ir iÅ¡ nukentėjusiosios prostitucijos bÅ«tų pelnomasi, t. y. veikė tiesiogine tyčia. PastarÄ jį tikslÄ patvirtina nuteistojo R. B. vėlesni veiksmai, organizuojant nukentėjusiosios prostitucijos veiklÄ ir gaunant iÅ¡ to pajamas.

40. Nuteistasis ir jo gynėjas apeliaciniuose skunduose nurodo, kad byloje nėra įrodyta aplinkybė, jog R. B. kaip nors bÅ«tų suvaržęs E. D. laisvę ar valiÄ . Apeliantai pažymi, kad E. D. apklausiama niekad nebuvo nurodžiusi, jog jos laisvė buvo suvaržyta, prieÅ¡ingai – pati nurodė priėmusi sprendimÄ užsiimti prostitucija ir tÄ dariusi. Apeliantų nuomone, tai, kad E. D. nebuvo verčiama užsiimti prostitucija, patvirtina ir jų su nuteistuoju susiraÅ¡inėjimo SMS žinutėmis turinys.

Apeliantai pastebi, kad nuteistasis ne tik nevertė nukentėjusiosios E. D. prievarta daryti kÄ nors prieÅ¡ jos valiÄ , bet ir siÅ«lė jai susirasti legalų darbÄ , tačiau E. D. to atsisakė. Apeliantų vertinimu, E. D. turėjo visiÅ¡kÄ situacijos kontrolę, ji nebuvo priklausoma nuo R. B. ir jos laisvė niekaip nebuvo suvaržyta, todėl R. B. veiksmuose nėra BK 147 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties. Å ie apeliacinių skundų argumentai yra nepagrįsti. 40.1. Teisėjų kolegija pažymi, kad asmens laisvės varžymas apima ir poveikį asmens valios laisvei.

Teismų praktikoje nurodoma, kad asmens laisvės suvaržymas (pažeidimas) gali bÅ«ti susijęs ne tik su visiÅ¡ka, bet ir daline galimybe judėti ar galimybe pasirinkti savo elgesio variantÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-43-942/2016). Nagrinėjamu atveju nuteistojo vykdytos kontrolės faktÄ patvirtina aplinkybės, nustatytos nukentėjusiosios E. D. parodymais. Kaip minėta, nukentėjusioji E. D. teisminio nagrinėjimo metu patvirtino ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus parodymus, kuomet parodė, kad nuvykus į (duomenys neskelbtini), buto savininkė paprašė 115 Eur depozito, kurį turėjo perduoti kitÄ dienÄ .

R. tÄ patį vakarÄ apie tai praneÅ¡us, jis nurodė, kad jau tÄ vakarÄ reikės teikti sekso paslaugas ir ji turėjo 2 klientus, kuriuos rado R.. Už pirmÄ vakarÄ R. pinigų neprašė, o jau nuo sekančios dienos ryto R. pradėjo siųsti klientus, kurių ji turėjo vidutiniÅ¡kai apie 5-6 per dienÄ . R. nurodymu po 20 ar 30 Eur nuo kiekvieno kliento ji turėjo atidėti jam. Po kokių 3 dienų 180 Eur sumÄ turėjo perduoti R. per moterį prie parduotuvės. R. visÄ laikÄ jÄ kontroliavo telefonu. KartÄ ji užmigo ir R. pradėjo grasinti, kad jai galas, viskÄ papasakos draugams, mamai.

Ji niekur neiÅ¡eidavo, nebent trumpam iki parduotuvės. Tačiau ir tokiu atveju ji turėjo apie tai praneÅ¡ti R., kuris jÄ ragindavo kuo greičiau sugrįžti, nes laukia klientai. Jai R. pasiskundus nuovargiu ar grubiais klientais, Å¡is liepdavo kentėti. Ji paklausė, ar savaitgalį galės pas mamÄ nuvažiuoti, tačiau jis neleido. Ji buvo pervargusi, du kartus jÄ klientai mušė ir nesumokėjo pinigų. Apie tai ji irgi pasakė R., tačiau jis nieko nedarė. Ji bijojo dėl mamos saugumo. R. žinojo, kokias paslaugas ji suteikė ir kiek pinigų jam turi atiduoti.

Jai gavus už paslaugas 100 Eur, jam reikėjo atidėti 40 Eur. Sau iÅ¡ uždirbtų pinigų pirko maistÄ , reikmenis. Per tÄ laikÄ R. ji dar padarė banko pavedimÄ 90 Eur sumai bei perdavė jam savo sÄ skaitos kodų generatorių. Po incidento su vienu iÅ¡ klientų L., ji nusprendė policijoje viskÄ papasakoti nieko nenutylint, nes toliau dirbti prostitute nebenorėjo. Grįžusi iÅ¡ policijos jautėsi blogai dėl savo, kaip prostitutės, darbo ir nutarė nusižudyti. ParaÅ¡iusi laiÅ¡kÄ mamai iÅ¡gėrė vaistų bei pradėjo pjaustytis rankos venas.

BÅ«nant lovoje iÅ¡girdo skambutį į duris. Atidariusi jas pamatė moterį su vaiku, kuri ir iÅ¡kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ (nukentėjusioji E. D. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ metu atpažino E. K. (t. 1, b. l. 132–135)). Å i moteris vėliau jai į ligoninę atnešė mobilaus ryÅ¡io telefonÄ , kad galėtų susisiekti su R. (t. 1, b. l. 88–91). Liudytoja E. K., apklausta pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad nuteistojo praÅ¡ymu ji nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvėje esantį iÅ¡nuomotÄ butÄ , kur rado R. draugę E. visÄ kruvinÄ ir prisigėrusiÄ vaistų, todėl iÅ¡kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ , o vėliau nuvežė nukentėjusiajai į ligoninę telefonÄ , jog R.

B. galėtų palaikyti ryšį su ja (t. 12, b. l. 72–74). IÅ¡ aptartų nukentėjusiosios E. D. parodymų matyti, kad jai buvo nustatyta tam tikra tvarka ir drausmė, dėl jos nesilaikymo kildavo konfliktų. Å ios aplinkybės paneigia visiÅ¡kÄ nukentėjusiosios laisvę elgtis pagal savo valiÄ ir patvirtina dalinę jos kontrolę. 40.2. Nukentėjusiosios E. D. parodymus apie nuteistojo R. B. vykdytÄ kontrolę bei suvaržytÄ galimybę laisvai elgtis patvirtina ir byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai.

IÅ¡ 2017 m. lapkričio 8 d. nukentėjusiosios E. D. pateikto mobilaus ryÅ¡io telefono „Samsung Galaxy J7“, abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), apžiÅ«ros protokolo matyti, kad nukentėjusioji bendravo su socialinio tinklo „Facebook“ paskyros vartotoju „RB R.“, kuriuo naudojosi R. B.. Bendravimo metu nukentėjusioji nuteistajam reiÅ¡kė nepasitenkinimÄ dėl jos teikiamų seksualinių paslaugų reklamavimo Å¡iame socialiniame tinkle, R. B. suteikė nukentėjusiajai informacijÄ apie atvykstančius klientus, jiems suteiktinas seksualines paslaugas bei jų kainÄ , ar reikia atidėti dalį pinigų, nurodė, kur ir kada reikia nuvykti, ar reikia teikiamas seksualines paslaugas filmuoti, įraÅ¡yti garsÄ Ä¯ diktofonÄ (t. 1, b. l. 172–185).

IÅ¡ 2018 m. lapkričio 23 d. apžiÅ«ros protokolo matyti, kad nukentėjusioji stengėsi įvykdyti nuteistojo nurodymÄ nufilmuoti su klientais atliekamus seksualinius veiksmus, t. y. E. D. mobiliajame telefone užfiksuotas vaizdo įraÅ¡as, kuriame ji reguliavo filmavimo kameros vaizdÄ , kad bÅ«tų įmanoma tinkamai nufilmuoti kambaryje esantį vaizdÄ (t. 1, b. l. 196–197). IÅ¡ 2017 m. gruodžio 4 d. apžiÅ«ros protokolo matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu taip pat buvo apžiÅ«rėtas ir kitas nukentėjusiosios E. D. pateiktas mobilaus ryÅ¡io telefonas „Samsung Galaxy S4“, abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris jai buvo atneÅ¡tas į ligoninę liudytojos E. K. nuo R.

B.. Å io telefono skambučių žurnale 2017 m. lapkričio 4 d., nuo 14.47 iki 23.19 val. buvo užfiksuota 15 įeinančių praleistų skambučių iÅ¡ abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi R. B.. Be to, 2017 m. lapkričio 4 d. nukentėjusiajai iÅ¡ pastarojo telefono numerio buvo paraÅ¡ytos 9 SMS žinutės, kuriose vartojant necenzÅ«rinę leksikÄ raginama atraÅ¡yti į žinutes, taip pat asmuo, pasivadinęs „RB R.“ (naudojosi R. B.) bandė susisiekti su nukentėjusiÄ ja, skambindamas ir siųsdamas praneÅ¡imus (galimai per „Messenger“ programėlę) (t. 2, b. l. 10–20).

IÅ¡ 2018 m. spalio 15 d. elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo matyti, kad vykdant abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini) kontrolę užfiksuota, kad nuteistasis 2017 m. lapkričio 4 d., 19:37:33 val., skambino E. D. į abonentinį Nr. (duomenys neskelbtini), o sujungimo metu reiÅ¡kė pasipiktinimÄ , kad nukentėjusioji nekelia ragelio, nurodė, kad nori jÄ â€žnutėkÅ¡ti“ (t. 6, b. l. 14–18). Å ie duomenys patvirtina, kad E. D. atsidÅ«rus ligoninėje, R.

B. aktyviai ieškojo būdų, kaip su ja susisiekti ir toliau kontroliuoti nukentėjusiosios veiksmus. Iš 2018 m. gruodžio 3 d. tarnybinio pranešimo dėl įeinančių ir išeinančių skambučių, SMS pranešimų, išklotinių apie praėjusius įvykius analizės matyti, kad atlikus įeinančių ir išeinančių skambučių, SMS pranešimų, išklotinės apie praėjusius įvykius nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. lapkričio 8 d., abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi nukentėjusioji, analizę buvo užfiksuoti 26 kontaktai su abonentiniu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi nuteistasis (t. 6, b. l. 174–180).

IÅ¡ 2017 m. lapkričio 9 d. liudytojos R. K. pateikto mobilaus ryÅ¡io telefono „Iphone S6“ apžiÅ«ros protokolo matyti, kad laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 28 d., 9:42 val., iki 2017 m. lapkričio 2 d., 11:12 val., nukentėjusioji E. D. susiraÅ¡inėjo su liudytoja R. K.. Nukentėjusioji rašė, kad „ji labai norėtų grįžti namo, bet jos iÅ¡ čia niekas neiÅ¡leis, padarys jai dar blogiau, ji negali pasakoti visko“. Nukentėjusioji taip pat rašė, kad „ne pas tÄ Å¾mogų paprašė pagalbos, dabar nežino, kiek laiko jai reikės atsiskaitinėti už tÄ pagalbÄ â€œ.

Ä® liudytojos R. K. klausimÄ , „ar E. D. gali iÅ¡eiti iÅ¡ namų“, pastaroji atsakė, kad „iki parduotuvės ir atgal“. Ä® liudytojos R. K. klausimÄ , „kas bÅ«tų, jei E. D. parvažiuotų čia“, pastaroji atsakė, kad „jis žino, kur gyvena jos mama“ (t. 3, b. l. 179–182, 195–197). Taigi, nukentėjusioji E. D. apie nuteistojo vykdytÄ kontrolę papasakojo ir kitiems asmenims. 40.3. PrieÅ¡ingai nei nurodoma nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde, skundžiamame nuosprendyje buvo padaryta pagrįsta iÅ¡vada, kad aplinkybę, jog R.

B. buvo ėmęsis veiksmų, kurie buvo prieÅ¡ingi nukentėjusiosios laisvei, darė piktavaliÅ¡kÄ poveikį jai, kas leido palenkti nukentėjusiosios valiÄ , kontroliuoti ir įtraukti jÄ Ä¯ iÅ¡naudojimÄ prostitucijai, objektyviai pagrindžia pačios nukentėjusiosios suicidiniai veiksmai, t. y. po savaitės laiko, teikiant prostitucijos paslaugas, ji persipjovė rankas ir prigėrė vaistų, dėl ko ji buvo iÅ¡vežta į gydymo įstaigÄ . Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nukentėjusioji teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, kad tai ji padarė, nes jautėsi blogai dėl savo prostitutės darbo, kas ne tik patvirtina nukentėjusiosios iÅ¡gyventas sunkias emocijas, bet ir tai, kad toks jai primestas prostitutės darbas nebuvo jos visiÅ¡kas savanoriÅ¡kas pasirinkimas.

Nuteistasis R. B. apeliaciniame skunde nurodo, kad šiuo atveju yra reikšmingi ir liudytojo N. L. parodymai, kuris pirko sekso paslaugas iš E. D. ir jam pastaroji nurodė, kad sekso paslaugas ji teikia savo noru. Teisėjų kolegija pažymi, kad liudytojas N. L., apklaustas pirmosios instancijos iš tiesų parodė, jog E. D. jam pasakė, kad seksualines paslaugas teikia savo noru. Tačiau tuo pačiu liudytojas parodė, kad mergina buvo labai įsitempusi, pasimetusi, sutrikusi, teikti seksualines paslaugas jai nesigavo (t. 12, b. l. 56–57).

Teisėjų kolegijos nuomone, Å¡ie liudytojo N. L. parodymai nepaneigia nukentėjusiosios parodymų apie jos atžvilgiu vykdytÄ nuteistojo kontrolę. Pažymėtina, kad vien aplinkybė, jog nukentėjusioji disponavo tam tikrais asmeniniais daiktais, galėjo iÅ¡eiti iÅ¡ iÅ¡nuomoto buto, iÅ¡ jos nebuvo atimti dokumentai, nepaneigia kontrolės fakto, nes jų savarankiÅ¡kumas priimti sprendimus dėl asmeninio gyvenimo buvo ribojamas. Nors nukentėjusiajai E. D. buvo suteikta sÄ lyginė veiksmų laisvė, tačiau aptartos aplinkybės patvirtina, jog Å¡i nukentėjusiosios laisvė buvo dalinė, E. D. valios laisvei buvo daromas varžomasis poveikis.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nukentėjusiosios E. D. kontrolės aplinkybė skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatyta teisingai, motyvuotai, remiantis bylos duomenimis, atskleista, kaip ji pasireiškė.

41. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo R. B. nusikalstama veika įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal BK 147 straipsnio 1 dalį. Tačiau pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė R. B. padaryto nusikaltimo mastÄ ir nepagrįstai pripažino, kad jis verbavo nukentėjusiÄ jÄ E. D. prostitucijai, pasinaudodamas jos pažeidžiamumu – sunkia materialine padėtimi bei jaunyste. Dėl nurodytos priežasties Panevėžio apygardos teismo 2021 m. liepos 2 d. nuosprendis keičiamas dėl nuosprendyje iÅ¡dėstytų teismo iÅ¡vadų neatitikimo bylos aplinkybėms (BPK 328 straipsnio 3 punktas).

42. Nuteistasis ir jo gynėjas apeliaciniuose skunduose nurodo, kad R. B. neneigia paties bendravimo su E. D. apie seksÄ fakto, kad kartu sugalvojo tokį planÄ , jog jis atsakinės į SMS žinutes, o E. D. teiks seksualines paslaugas vyrams. Apeliantai pažymi, kad R. B. pačios E. D. praÅ¡ymu tik padėjo kelionės į (duomenys neskelbtini), buto, paslaugoms teikti, suradimu, sumokėjo nuompinigius, kurie buvo traktuojami kaip skola, kuriuos E. D. grÄ Å¾ino. Apeliantai atkreipia dėmesį, kad R. B. pirminiame etape bendravo su klientais ir už Å¡iÄ pagalbÄ tikėjosi dalies E. D. atlygio, tačiau jis nekontroliavo kaip, kur ir kada E. D. teiks paslaugas, jos buities ar darbo laiko, gaunamų pinigų ir jų paskirstymo.

Apeliantų nuomone, tai, kÄ darė R. B., yra bendravimas su potencialiais klientais ir jų suvedimas su E. D., todėl jo veiksmuose yra tik sÄ vadavimo požymių, todėl jie turėtų bÅ«ti kvalifikuojami pagal BK 307 straipsnio 1 dalį. Å ie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. 42.1. Pagal BK 307 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas organizavo ar vadovavo prostitucijai arba gabeno asmenį Å¡io sutikimu prostitucijai į Lietuvos RespublikÄ ar iÅ¡ Lietuvos Respublikos. Prostitucijos organizavimu laikytina veikla, nustatant laikÄ ir vietas, kur turi bÅ«ti teikiamos lytinės paslaugos, organizuojant prostitucija užsiimančių asmenų atvykimÄ iÅ¡ kitų vietovių, jų apgyvendinimÄ , koordinuojant bei kontroliuojant jų darbÄ ir buitį, palaikant drausmę, taikant tam tikras sankcijas už nusižengimus nustatytai tvarkai, rÅ«pinantis naujų asmenų įtraukimu į prostitucijÄ , ginčų tarp jų sprendimais arba kiti veiksmai, užtikrinantys nelegalaus prostitucijos verslo funkcionavimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315/2013).

Pajamų turėjimas iÅ¡ kito asmens prostitucijos reiÅ¡kia, kad asmuo tam tikro susitarimo su prostitucija užsiimančiu asmeniu pagrindu gauna pajamų (visas pajamas arba dalį). Å is susitarimas gali bÅ«ti susietas tiek priklausomybės ir prievartos santykiais, tiek ir laisva valia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-136/2014). 42.2. Å iuo atveju R. B. pagal BK 307 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad jis, pasinaudodamas E. D. pažeidžiamumu bei materialiniu priklausomumu organizavo jos prostitucijÄ , turėdamas iÅ¡ jos prostitucijos ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio pajamas.

Nuteistasis R. B. viso proceso metu savo kaltės nepripažino ir neigė organizavęs nukentėjusiosios E. D. prostitucijÄ . Nuteistasis R. B., apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad kitÄ dienÄ po E. D. atvykimo į (duomenys neskelbtini), gavęs iÅ¡ jos apsinuoginusios nuotraukas, įkėlė skelbimus portale „e.Lenta“ apie teikiamas sekso paslaugas. Netrukus pradėjo vyrai jam raÅ¡yti, o jis pagal Å¡ablonÄ atraÅ¡inėdavo į jų paklausimus apie tokias paslaugas. BÅ«davo po keletÄ klientų į dienÄ .

Taip pat ir R. Ba. buvo davęs E. D. kontaktus, kad ji pati tartųsi su juo dėl sekso paslaugų. Jokių nurodymų E. D. dėl jos teikiamų sekso paslaugų nedavė, negrasino jai ir negalėjo to daryti, kadangi ji pati susitardavo su vyrais, susitikdavo su jais ir savarankiÅ¡kai teikdavo sekso paslaugas. Jis tik buvo nurodęs jai palikti įjungtÄ telefonÄ , kad girdėtų, jeigu kas nors atsitiktų blogo jai, kadangi vienÄ kartÄ su kažkokiu vyru buvo konfliktas. Pažymėjo, kad jo naudojamu telefonu taip pat galėjo naudotis dar 8-9 ar 10-12 nuteistųjų, esančių toje lokalinėje zonoje, kurie girdėjo jo pokalbius bei galėjo matyti jo gautas žinutes dėl sekso paslaugų.

Dėl to, ne visi skambučiai ir susiraÅ¡inėjimai yra jo atlikti. Dėl pinigų dalinimosi už E. D. suteiktas paslaugas jie tarpusavyje susitarė, kad pastaroji jam mokės 15-20 Eur nuo kiekvieno kliento už tai, jog jis su tais klientais bendrauja. Jam E. D. per I. S. atidavė tik 80 Eur ar 100 Eur skolÄ už sumokėto buto nuomos avansÄ , o likusius pinigus apie 100 Eur ji įsidėjo į „Swedbank“ banko sÄ skaitÄ , iÅ¡ kurios jam pervedė tik 10 Eur. Jis pats jokių pajamų iÅ¡ prostitucijos negavo.

Viskas tęsėsi gal 4 dienas iki penktadienio vakaro, kai ji atsidÅ«rė ligoninėje. Jis nusiuntė E. K. į nuomojamÄ butÄ ir Å¡i rado E. D. prisigėrusiÄ vaistų. Vėliau, jo praÅ¡ymu E. K. nuvežė E. D. telefonÄ , kad ji turėtų galimybę bendrauti, bei perdavė jai 20 Eur maistui nusipirkti (t. 12, b. l. 133–136, 158). Kaip pagrįstai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, pats nuteistasis savo paaiÅ¡kinimuose patvirtino dalį nukentėjusiosios E. D. prostitucijos organizavimo ir pelnymosi iÅ¡ to aplinkybių, susijusių su nukentėjusiosios nuvežimu į (duomenys neskelbtini), buto suradimu, skelbimų apie nukentėjusiosios teikiamas seksualines paslaugas įkėlimu, bendravimu su potencialiais prostitucijos klientais, iÅ¡ prostitucijos gautų pinigų perdavimu jam ir pan. 42.3.

Tai, kad nuteistasis R. B. surado butÄ (duomenys neskelbtini), patvirtina 2018 m. gruodžio 3 d. tarnybiniame praneÅ¡ime dėl įeinančių ir iÅ¡einančių skambučių, SMS praneÅ¡imų, iÅ¡klotinių apie praėjusius įvykius analizės užfiksuoti duomenys, iÅ¡ kurių matyti, jog analizuojant R. B. naudojamo abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini) įeinančių ir iÅ¡einančių skambučių, SMS praneÅ¡imų, iÅ¡klotinę, su iÅ¡nuomoto buvo savininke L. V. buvo užfiksuoti 12 kontaktų (t. 6, b. l. 174–180).

Liudytoja L. V., apklausta pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad jai dėl buto nuomos skambino vyras, kurio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi R. B. (t. 12, b. l. 57–58). Tai, kad nuteistasis R. B. įkėlė skelbimus apie nukentėjusiosios teikiamas seksualines paslaugas, patvirtina 2017 m. lapkričio 3 d. tarnybiniame praneÅ¡ime su priedais užfiksuoti duomenys. Å iame tarnybiniame praneÅ¡ime nurodoma, kad 2017 m. spalio 27 d. analizuojant internete esančius vieÅ¡ai prieinamus duomenis, gauta duomenų, kad abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra naudojamas kaip kontaktinis numeris skelbimų tinklalapyje „eLenta.lt“ pažinčių skiltyje „Mergina ieÅ¡ko vaikino“, skelbiant, kad „gražiÄ 19 metų (duomenys neskelbtini) domina susitikimai su vyrais už paramÄ nurodoma suma 100-150 Eur“.

Skelbimų patalpinimo datos yra 2017 m. spalio 25-27 d.. Viename skelbime patalpinta tamsiaplaukės merginos nuotrauka (iš bylos medžiagos matyti, kad tai E. D. nuotrauka) (t. 2, b. l. 105–110). Kaip minėta, abonentiniu Nr. (duomenys neskelbtini) naudojosi R. B.. Tai, kad R. B. bendravo su prostitucijos klientais, patvirtina liudytojų N. L., R. Ba. parodymai, taip pat 2018 m. gruodžio 3 d. tarnybiniame pranešime dėl įeinančių ir išeinančių skambučių, SMS pranešimų, išklotinių apie praėjusius įvykius analizės užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, jog analizuojant R.

B. naudojamo abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini) įeinančių ir iÅ¡einančių skambučių, SMS praneÅ¡imų, iÅ¡klotinę apie praėjusius įvykius nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. lapkričio 8 d., su abonentiniu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi N. L., analizę buvo užfiksuoti 45 kontaktai (t. 6, b. l. 174–180). Liudytojas N. L., apklaustas pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad naudojosi nukentėjusiosios E. D. (atpažino asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ metu (t. 4, b. l. 32–35) teikiamomis seksualinėmis paslaugomis (t. 12, b. l. 56–57).

Liudytojas R. Ba., apklaustas pirmosios instancijos teisme patvirtino savo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui duotus parodymus, kuomet parodė, kad 2017 m. rudenį su draugais grįžtant į LietuvÄ nutarė pasinaudoti prostitute, todėl Å¡iuo klausimu parašė pažįstamam R., kuris atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę. Pastarasis atrašė, kad tuoj susisieks su mergina ir Å¡i jam paskambins. Po kiek laiko jam į „Mesenger“ parašė mergina dėl sekso paslaugos, tačiau vėliau planai pasikeitė ir jis su ta mergina nesusitiko (t. 12, b. l. 72; t. 4, b. l. 65–66).

IÅ¡ asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolo matyti, kad R. Ba. atpažino E. D., kaip merginÄ , kuriÄ jam surado R. ir kuriÄ matė nuotraukose, kurias R. jam atsiuntė (t. 4, b. l. 69–72). 42.4. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ioje baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai R. B. kaltę dėl BK 307 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymių grindė nukentėjusiosios E. D. parodymais. Å io apeliacinės instancijos teismo sprendimo 40.1. punkte aptarti iÅ¡ esmės nuoseklÅ«s ir iÅ¡samÅ«s nukentėjusiosios parodymai bei 40.2. punkte aptarti raÅ¡ytiniai įrodymai paneigia nuteistojo ir jo gynėjo apeliaciniuose skunduose nurodytas aplinkybes, kad R.

B. neorganizavo E. D. prostitucijos ir iÅ¡ jos nesipelnė. Kaip minėta, nuteistasis, apklaustas pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad nukentėjusioji per I. S. perdavė jam pinigų, tačiau tik kaip skolos grÄ Å¾inimÄ už sumokėto buto nuomos avansÄ , o likusius pinigus apie 100 Eur ji įsidėjo į „Swedbank“ banko sÄ skaitÄ , iÅ¡ kurios jam pervedė tik 10 Eur. Tačiau nuteistasis tuo pačiu parodė, kad dėl pinigų dalinimosi už E. D. suteiktas paslaugas jie tarpusavyje susitarė, jog pastaroji jam mokės 15-20 Eur nuo kiekvieno kliento už tai, jog jis su tais klientais bendrauja.

Liudytoja I. S., apklausta pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad ji R. B. nurodymu yra ėmusi ir pinigus iÅ¡ merginų bei buvo vienas kartas, kai reikėjo nuvažiuoti prie parduotuvės „K.“ paimti iÅ¡ merginos kodų generatorių, kurį vėliau jo nurodymu iÅ¡metė (t. 12, b. l. 58–59). Tuo tarpu E. D. parodė, kad R. B. nurodymu po 20 ar 30 Eur nuo kiekvieno kliento ji turėjo atidėti jam, po kokių 3 dienų 180 Eur sumÄ turėjo perduoti R. per moterį prie parduotuvės. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ metu E. D. atpažino I.

S., kaip moterį, su kuria R. B. nurodymu buvo susitikusi bei atidavė pinigus, uždirbtus iÅ¡ prostitucijos, ir kodų generatorių (t. 1, b. l. 152–156). Å ios aptartos aplinkybės pirmosios instancijos teismui leido padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog R. B. gavo nenustatyto dydžio turtinę naudÄ iÅ¡ nukentėjusiosios E. D. prostitucijos darbo. 42.5. Visos Å¡ios aplinkybės taip pat atskleidžia R. B. vykdytÄ E. D. prostitucijos organizavimo mechanizmÄ : nuteistasis suorganizavo nukentėjusiosios kelionę iÅ¡ (duomenys neskelbtini) rajono į (duomenys neskelbtini), kur apgyvendino nukentėjusiÄ jÄ jo iniciatyva iÅ¡nuomotame bute, kur nukentėjusioji turėjo teikti seksualines paslaugas, sumokėjo už jį avansÄ (nukentėjusioji, iÅ¡vykusį į kitÄ miestÄ , neturėdama pinigų grÄ Å¾inti R.

B. įsiskolinimo už sumokėtÄ buto nuomos avansÄ , buvo įtraukta į prostitucijÄ ); koordinavo nukentėjusiosios darbÄ , įkeldamas skelbimus apie teikiamas seksualines paslaugas ir susiraÅ¡inėdamas su potencialiais klientais dėl seksualinių paslaugų teikimo tvarkos bei sÄ lygų; kontroliavo nukentėjusiÄ jÄ telefonu, buvo nurodęs nukentėjusiajai palikti įjungtÄ telefonÄ aptarnaujant klientus, taip pat nufilmuoti teikiamas seksualines paslaugas, buvo nusiuntęs žmogų patikrinti nukentėjusiosios po to, kai ji nebeatsakė į skambučius; nuteistasis palaikė drausmę, grasindamas apie nukentėjusiosios teikiamas seksualines paslaugas papasakoti draugams, mamai; dalis nukentėjusiosios iÅ¡ prostitucijos uždirbamų pinigų buvo atiduodami nuteistajam. 42.6.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo R. B. nusikalstama veika įrodyta ir teisingai kvalifikuota ne kaip sÄ vadavimas, o kaip prostitucijos organizavimas ir pelnymasis iÅ¡ jos pagal BK 307 straipsnio 2 dalį. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas Å¡iame sprendime pripažino, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad R. B. verbavo nukentėjusiÄ jÄ E. D. prostitucijai, pasinaudodamas jos pažeidžiamumu – sunkia materialine padėtimi bei jaunyste, bei paÅ¡alino Å¡iÄ aplinkybę iÅ¡ kaltinimo dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 147 straipsnio 1 dalyje, aplinkybė dėl nukentėjusiosios E. D. pažeidžiamumo organizuojant jos prostitucijos veiklÄ turi bÅ«ti atitinkamai paÅ¡alinta ir iÅ¡ kaltinimo dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 307 straipsnio 2 dalyje.

Dėl nurodytos priežasties Panevėžio apygardos teismo 2021 m. liepos 2 d. nuosprendis keičiamas dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms (BPK 328 straipsnio 3 punktas).

43. Atsižvelgiant į tai, kad iÅ¡ nuteistojo R. B. nusikalstamų veikų, numatytų BK 147 straipsnio 1 dalyje ir BK 307 straipsnio 2 dalyje, apraÅ¡ymo buvo paÅ¡alintos nurodytos aplinkybės dėl nukentėjusiosios E. D. pažeidžiamumo, teisėjų kolegija mano, jog Å¡iuo atveju tikslinga iÅ¡ naujo iÅ¡dėstyti nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikos apraÅ¡ymÄ . Apeliacinės instancijos teismas iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ pripažino įrodytomis Å¡ias nuteistojo nusikalstamų veikų aplinkybes:

R. B., nuo 2014 m. sausio 2 d. atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), adresu – (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslÄ pelnytis iÅ¡ kitų asmenų prostitucijos, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau, kaip iki 2017 m. spalio 26 d., per mobiliajame telefone esančiÄ programÄ â€žMessenger“, turėdamas internetinio tinklapio www.facebook.lt paskyras „M. M.“ bei „RB R.“, bendraujant žinutėmis, vaizdo bei garso skambučiais, susipažino su nukentėjusiÄ ja E. D..

Užmezgęs su ja bendravimÄ ir įgijęs jos pasitikėjimÄ , per kelis kartus, siekdamas, kad E. D. bÅ«tų įtraukta į prostitucijÄ , panaudodamas apgaulę, melagingai pažadėjo gerai apmokamÄ turtingų vyrų palydovės darbÄ , žadėdamas 3 000 Eur atlygį, taip paskatindamas bei nulemdamas nukentėjusiosios apsisprendimÄ dirbti šį darbÄ . Dėl panaudotos apgaulės nukentėjusiajai E. D. sutikus ir patikėjus R. B. melagingais pažadais, tokiu bÅ«du jÄ užverbavus, 2017 m. spalio 26 d.

R. B. surastas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo automobiliu „Opel Astra“, kurio valstybinis numeris ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, iÅ¡ (duomenys neskelbtini), nukentėjusiÄ jÄ atgabeno į (duomenys neskelbtini), kur Å¡i buvo apgyvendinta R. B. prostitucijos tikslams iÅ¡nuomotame bute, adresu – (duomenys neskelbtini). Tuomet, nuo nukentėjusiosios atvykimo momento, pasinaudodamas jos materialiniu priklausomumu įkalbėjo nukentėjusiÄ jÄ dirbti ne jo pažadėtÄ gerai apmokamÄ turtingų vyrų palydovės darbÄ , o dirbti prostitute, t. y. kad ji teiktų įvairias seksualines paslaugas jo surastiems klientams jo nuomojamame bute, adresu – (duomenys neskelbtini), nurodydamas, jog klientų bus tiek, kiek jis jų suras, iÅ¡ kiekvieno jo surasto kliento už suteiktas seksualines paslaugas ji turės paimti po 50 Eur, iÅ¡ kurių dalį turės atiduoti jam.

E. D. dėl materialinio priklausomumo sutikus, laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 26 d. iki 2017 m. lapkričio 2 d. organizavo jos prostitucijÄ . Nukentėjusiajai surasdavo klientus, kurių ji į dienÄ vidutiniÅ¡kai turėdavo ne mažiau 6, nurodydavo, kokio pobÅ«džio seksualines paslaugas ji turės suteikti, kokiÄ pinigų sumÄ turi paimti iÅ¡ kliento ir kokiÄ dalį turi atiduoti jam, telefonu kontroliavo jos darbÄ . Tokiu bÅ«du R. B., panaudodamas apgaulę, verbavo, gabeno nukentėjusiÄ jÄ E. D. prostitucijai bei pasinaudodamas jos materialiniu priklausomumu organizavo jos prostitucijÄ , turėdamas iÅ¡ jos prostitucijos ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio pajamas.

Dėl L. B. išteisinimo pagal BK 150 straipsnio 1 dalį.

44. Nagrinėjamu atveju L. B. pagal BK 150 straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas tuo, kad panaudodamas fizinį smurtÄ ir kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiajai prieÅ¡intis (grasindamas palikti jÄ nežinomoje vietoje) tenkino savo lytinę aistrÄ oraliniu bÅ«du prieÅ¡ jos valiÄ ir taip seksualiai prievartavo E. D.. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu L. B. buvo iÅ¡teisintas dėl kaltinimo pagal BK 150 straipsnio 1 dalį, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros skyriaus prokuroras apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2021 m. liepos 2 d. nuosprendžio dalį dėl L. B. iÅ¡teisinimo ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį – L. B. pripažinti kaltu pagal BK 150 straipsnio 1 dalį ir nuteisti jį laisvės atėmimu 3 metams. Prokuroro teigimu, skundžiamo nuosprendžio dalis dėl L. B. iÅ¡teisinimo naikintina dėl teismo iÅ¡vadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms.

Prokuroras pažymi, kad nėra pagrindo abejoti nukentėjusiosios E. D. parodymais. Prokuroras nurodo, kad apygardos teismas nukentėjusiosios parodymus vertino tik fragmentiÅ¡kai, o ne kaip visetÄ , todėl skundžiamame nuosprendyje nurodomas nukentėjusiosios parodymų prieÅ¡taringumas yra paneigtas. Tačiau su tokiais prokuroro apeliacinio skundo argumentais sutikti negalima.

45. BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ . Tai reiÅ¡kia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi bÅ«ti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepaÅ¡alintoms abejonėms dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį ar veikÄ kvalifikuoti pagal kaltinimÄ , kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti.

Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimÄ , bÅ«tina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiÅ¡kumai, kurių negali bÅ«ti, t. y. nėra galimybės jų paÅ¡alinti, turi bÅ«ti aiÅ¡kinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-173/2014 ir kt.). Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, o teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ bei kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-619/2012, 2K-232/2014, 2K-433-507/2016).

46. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagÄ bei prokuroro apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad Panevėžio apygardos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes bei nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus. Nagrinėjamu atveju bylos įrodymų visuma nėra pakankama, kad bÅ«tų galima daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ dėl L. B. kaltės padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 150 straipsnio 1 dalyje. Todėl pirmosios instancijos teismas Å¡ioje dalyje pagrįstai L. B. atžvilgiu priėmė iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Skundžiamas nuosprendis savo forma bei turiniu iÅ¡ esmės atitinka BPK jam keliamus reikalavimus, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados yra motyvuotos, pagrįstos iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku įrodymų įvertinimu, su kuriuo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti, taip pat nagrinėjamoje byloje nenustatyta esminių BPK pažeidimų.

47. IÅ¡teisintasis L. B. viso proceso metu savo kaltės nepripažino ir neigė seksualiai prievartavęs E. D.. IÅ¡teisintasis L. B., apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad galimai 2017 m. lapkričio 2 d. internetiniame pažinčių portale radęs skelbimÄ apie merginos teikiamas sekso paslaugas, parašė SMS žinutę jame nurodytu telefonu ir po keliolikos minučių gavo patvirtinantį atsakymÄ bei informacijÄ apie teikiamų paslaugų kainas. Po 5-8 susiraÅ¡inėjimo žinučių jie sutarė susitikti ir jis automobiliu „Audi A6“ vakare nuvyko į susitikimo vietÄ (duomenys neskelbtini).

Ten netrukus prie jo priėjo mergina, kuri jam neprisistatė (asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ metu L. B. atpažino E. D. (t. 8, b. l. 88–91)). Po to jie nuvažiavo prie (duomenys neskelbtini) ežero. Pakeliui merginai jis rodė sodybÄ , kur daug žmonių į pragarÄ nukeliavo, tačiau tai tik buvo pasakojimas ir ten jie nebuvo sustoję. Nuvykus į vietÄ jis toliau sėdėjo vairuotojo vietoje. Mergina nebuvo kalbi, tik pasakė, kad ji iÅ¡ (duomenys neskelbtini) ir atvyko užsidirbti. Tuo metu suprato, kad iki susitikimo jis susiraÅ¡inėjo ne su ja, nes ji nežinojo ankstesnio susiraÅ¡inėjimo SMS žinutėmis.

Netrukus ji nusirengė ir pradėjo atlikinėti oralinį seksÄ . Jos praÅ¡ymu palaikė jai plaukus, kad nelįstų į burnÄ . Po kiek laiko mergina pasakė, kad jai sukilo skrandžio rÅ«gÅ¡tis, ji jaučiasi blogai. Tuo metu ji nesakė, kad pavargo ir daugiau seksualinių paslaugų nebeteiks. Dėl to jis pasakė merginai, kad ji gali baigti, apsirengti ir jis jÄ parveÅ¡ namo. Tuo metu prieÅ¡ merginÄ jis fizinio smurto nenaudojo, jai negrasino, savo lytinės aistros oraliniu bÅ«du prieÅ¡ jos valiÄ netenkino.

Netrukus mergina dėl jam nežinomų priežasčių susinervino („užpsichavo“), t. y. pradėjo kalbėti greitakalbe, pakeltu balsu, kad kažkas jai atsibodo, pradėjo mosikuotis su visais savo daiktais, galbÅ«t tuomet ir iÅ¡krito jos telefonas bei piniginė. Grįžtant į (duomenys neskelbtini) mergina apsirengė, nieko nekalbėjo, susirinko savo daiktus, o jos telefonÄ jis pats iÅ¡traukė iÅ¡ po automobilio keleivio sėdynės ir jai atidavė. Sutartos 50 Eur sumos už suteiktas sekso paslaugas jai nesumokėjo, kadangi sutarta paslauga iki galo jam nebuvo atlikta, o mergina tų pinigų ir nebereikalavo, nors jie iÅ¡ anksto jau buvo padėti peleninėje.

Bevažiuojant jis merginos paprašė iÅ¡trinti jo telefono numerį. Ji nurodė, kad yra žmogus, kuris visa tai organizuoja, ir ji papraÅ¡ys jo telefono numerį iÅ¡trinti. Grįžus į (duomenys neskelbtini) merginÄ paleido prie degalinės, o pats iÅ¡važiavo namo į (duomenys neskelbtini). Netrukus, gal po 20 min., paskambino kažkoks vyras ir apkaltino jį, kad jis merginÄ iÅ¡prievartavo, jÄ paliko miÅ¡ke ir pavogė jos daiktus. Fone girdėjosi, kad kalba 2-3 vyrai. Skambinančiajam pareikalavus grÄ Å¾inti merginos piniginę, rado jÄ užkritusiÄ po automobilio sėdyne.

Pagal skambinančiojo nurodymÄ grįžęs į (duomenys neskelbtini), atidavė piniginę kažkokiam vaikinui, kurio veido nematė dėl tamsos. Vėliau dar keliasdeÅ¡imt kartų jam skambino ir rašė žinutes skirtingi asmenys trimis skirtingais telefono numeriais, grasino susidorojimu, padegti jo automobilį bei reikalavo sumokėti 4 000 Eur sumÄ , nes kitaip ta mergina policijai paraÅ¡ys pareiÅ¡kimÄ dėl jos iÅ¡prievartavimo. Mokėti pinigus jis atsisakė, kadangi minėtai merginai nieko blogo nepadarė (t. 12, b. l. 97–99).

Ikiteisminio tyrimo metu L. B. parodė iÅ¡ esmės tokias pačias įvykio aplinkybes (t. 8, b. l. 85–87, 105–107, 115). Taigi, iÅ¡teisintojo L. B. parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių nesikeitė viso proceso metu – tiek atliekant ikiteisminį tyrimÄ apklausų metu, tiek ir pirmosios instancijos teisme.

48. Kaip pagrįstai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, nuteistojo L. B. nuoseklÅ«s parodymai, kad jis seksualiai neprievartavo E. D., nėra paneigti byloje surinktais objektyviais įrodymais. Nukentėjusioji E. D., apklausta pirmosios instancijos teisme patvirtino ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus parodymus, kuomet parodė, kad 2017 m. lapkričio 2 d. turėjo suteikti seksualines paslaugas R. surastam klientui L. (asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ metu E. D. atpažino L. B. (t. 1, b. l. 136–139)). Naktį jiems vykstant į užmiestį L. pasakojo, kad nuo tilto, pro kurį jie važiavo, žmones mėtė į upę.

Vėliau, seksualinių santykių pradžioje su juo prievartos nebuvo, tačiau kai teikė jam oralinio sekso paslaugas, gal po pusvalandžio ji pavargo ir pasakė, kad paslaugų daugiau jam neteiks. Tuomet jis pasakė seksualines paslaugas teikti toliau, traukė jÄ už plaukų, gÄ sdino, todėl viskas vėliau vyko per prievartÄ . IÅ¡ streso ji įkando į jo lytinį organÄ . Tuomet jis suėmė jai už gerklės, ji pradėjo verkti, prašė parvežti namo. Tada jÄ atvežė prie degalinės iÅ¡ iÅ¡leido.

Pinigus už jos teikiamas sekso paslaugas L. jai jau buvo sumokėjęs prieÅ¡ tai, tačiau po sekso paslaugų suteikimo jis pats tuos pinigus iÅ¡ jos pasiėmė kartu su jos pinigine, kurioje buvo 400 Eur ir kurios jai iki Å¡iol negrÄ Å¾ino. Ji neturėjo telefono, pinigų, negalėjo niekam paskambinti. Grįžusi namo iÅ¡kvietė policijÄ . Po įvykio su L. ji nutarė nusižudyti ir paraÅ¡iusi laiÅ¡kÄ mamai iÅ¡gėrė vaistų (t. 1, b. l. 88–91). Teisminio nagrinėjimo metu atsakinėdama į proceso dalyvių klausimus nukentėjusioji E. D. parodė, kad su L.

B. už sutartÄ atlygį pradėjo lytiÅ¡kai santykiauti pagal susitarimÄ , iÅ¡ pradžių prievartos nebuvo, jie pakankamai normaliai bendravo. Teikdama jam oralinio sekso paslaugas, maždaug po pusvalandžio ji pavargo ir pasakė, kad daugiau paslaugų nebeteiks. Tada jis susinervino, pagriebė jÄ už plaukų ir stipriai už jų laikydamas prispaudė jos galvÄ , taip pat sugriebė už gerklės, tuomet apie pusvalandį minėtas paslaugas ji teikė per prievartÄ . Atsakydama į posėdžio pirmininko klausimÄ , jog 2017 m. lapkričio 3 d. ir 2018 m. spalio 1 d. apklausų ikiteisminio tyrimo metu ji nebuvo parodžiusi aplinkybės apie L.

B. sugriebimÄ už gerklės, nukentėjusioji E. D. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu geriau atsiminė įvykio aplinkybes, todėl aplinkybės, jog L. B. jai buvo sugriebęs už gerklės, reikalaudamas tęsti santykius, nepatvirtino. Atsakinėdama į proceso dalyvių klausimus nukentėjusioji E. D. taip pat parodė, kad L. B. jai grasino, kad jeigu ji netenkins jo oraliniu bÅ«du, paliks jÄ vienÄ nežinomoje vietoje. Kai ji jam dantimis užkabino lytinį organÄ , jai prasidėjo isterija, ji pradėjo maldauti, kad jis jÄ parvežtų iki miesto ir paleistų.

Po to viskas ir baigėsi. L. B. pinigus už sekso paslaugas sumokėjo iÅ¡ anksto, ji juos pasidėjo į rankinę, tačiau kai viskas baigėsi, tų pinigų jau nebuvo. Ji Å¡ių pinigų negrÄ Å¾ino, jis pats juos pasiėmė. Kai jÄ parvežė į (duomenys neskelbtini), apie šį įvykį ji pranešė policijai, taip pat parašė R., kad jÄ iÅ¡prievartavo, grasino, jog iÅ¡mes iÅ¡ maÅ¡inos ir ji turės pasivaikščiodama grįžti į (duomenys neskelbtini), taip pat, kad ji liko be piniginės bei dokumentų.

R. pažadėjo su tuo žmogumi susisiekti dėl daiktų grÄ Å¾inimo, o jai nurodė kviesti policijÄ bei pareiÅ¡kime nurodyti, kad iÅ¡ jos pavogta piniginė, kurioje buvo ne 400 Eur, o 4 000 Eur, daiktai ir dokumentai. Piniginės ji iki Å¡iol nėra atgavusi, o kai kitÄ dienÄ ji gulėjo ligoninėje, kažkokiu bÅ«du jos asmens dokumentas atsirado ligoninėje. Tuo tarpu telefonÄ jai grÄ Å¾ino policijos pareigÅ«nai (t. 12, b. l. 110–112).

49. Teisėjų kolegijos nuomone, prieÅ¡ingai nei dėl R. B. nukentėjusiosios atžvilgiu padarytų nusikalstamų veikų, Å¡ioje dalyje E. D. parodymai nėra nuoseklÅ«s. Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu skirtingai parodė, kokie smurtiniai veiksmai prieÅ¡ jÄ buvo atliekami, ar jai buvo iÅ¡sakyti grasinimai palikti nežinomoje vietoje, taip pat kokie daiktai iÅ¡ jos galimai buvo pavogti. Å ie nukentėjusiosios E. D. parodymų nenuoseklumai buvo tinkamai iÅ¡analizuoti ir atskleisti skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje.

Kaip pagrįstai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, po seksualinių paslaugų teikimo L. B. nukentėjusioji bendravo su R. B., kuris, E. D. teigimu, jai pasiÅ«lė kreiptis į policijÄ ir praneÅ¡ti apie „iÅ¡prievartavimÄ â€œ bei 4000 eurų vagystę, nors tokios sumos ji net neturėjo. IÅ¡ 2018 m. sausio 11 d. apžiÅ«ros protokolo (t. 8, b. l. 70–74) ir 2018 m. lapkričio 15 d. tarnybinio praneÅ¡imo (t. 8, b. l. 75–77) matyti, buvo apžiÅ«rėtas mobiliojo ryÅ¡io telefonas abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį savanoriÅ¡kai pateikė L.

B.. SMS žinučių žurnale yra užfiksuotos SMS žinutės, iÅ¡ kurių matyti, kad 2017 m. lapkričio 2 d. L. B., bendraudamas su abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi R. B., aiÅ¡kinosi dėl seksualinių santykių bÅ«dų, kainos, susitikimo vietos ir laiko. 2017 m. lapkričio 2 d., 21:17 val., R. B. nusiuntė SMS praneÅ¡imÄ L. B.: „O dabar, L., turėsi bėdų;)“. IÅ¡ 2017 m. lapkričio 8 d. nukentėjusiosios E. D. pateikto mobilaus ryÅ¡io telefono „Samsung Galaxy J7“, abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), apžiÅ«ros protokolo matyti, kad nukentėjusioji bendravo su socialinio tinklo „Facebook“ paskyros vartotoju „RB R.“, kuriuo naudojosi R.

B.. IÅ¡ Å¡io susiraÅ¡inėjimo matyti, kad po susitikimo su L. B. R. B. parašė E. D., kad jie prigaus Å¡itÄ ir kad jis turi labai daug pinigų (t. 1, b. l. 179). Å ių duomenų pagrindu pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad R. B. buvo suinteresuotas apkaltinti L. B. tariamais nusikaltimais ir galimai gauti iÅ¡ pastarojo finansinės naudos. Kaip pagrįstai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, pastarÄ jį manymÄ sustiprina ir nukentėjusiosios E. D. nurodyta aplinkybė, jog R. B. liepdavo jai filmuoti bei įraÅ¡inėti teikiamas seksualines paslaugas su klientais, o po to jis ketinęs juos Å¡antažuoti.

50. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad, prieÅ¡ingai nei dėl R. B. nukentėjusiosios atžvilgiu padarytų nusikalstamų veikų, Å¡ioje dalyje E. D. parodymų apie patirtÄ seksualinę prievartÄ nepatvirtina jokie kiti tiesioginiai ar netiesioginiai įrodymai. IÅ¡ VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninė 2017 m. lapkričio 21 d. raÅ¡to matyti, kad 2017 m. lapkričio 3 d. guldant E. D. į (duomenys neskelbtini) skyrių sumuÅ¡imo žymės nenustatytos (t. 2, b. l. 43). IÅ¡ 2017 m. lapkričio 8 d. nukentėjusiosios E. D. pateikto mobilaus ryÅ¡io telefono „Samsung Galaxy J7“, abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), apžiÅ«ros protokolo matyti, kad nukentėjusioji bendravo su socialinio tinklo „Facebook“ paskyros vartotoju „RB R.“, kuriuo naudojosi R.

B.. IÅ¡ Å¡io susiraÅ¡inėjimo matyti, kad po susitikimo su L. B. nukentėjusioji E. D. paprašė R. B. iÅ¡trinti visÄ informacijÄ , susijusiÄ su L. B., taip pat susijaudinusi guodėsi, kad dingo jos daiktai (400 Eur, pasas). Vėliau R. B. parašė E. D., kad jis (galima suprasti, jog L. B.) nori viskÄ jai grÄ Å¾inti (t. 1, b. l. 172–185). IÅ¡ 2018 m. sausio 11 d. apžiÅ«ros protokole (t. 8, b. l. 70–74) ir 2018 m. lapkričio 15 d. tarnybiniame praneÅ¡ime (t. 8, b. l. 75–77) užfiksuotų duomenų matyti, kad R.

B. iÅ¡ skirtingų telefono numerių rašė L. B. SMS žinutes, ragindamas paskambinti, taip pat reikalaudamas grÄ Å¾inti pavogtus daiktus (dokumentus, pasÄ ), į kÄ pastarasis atsakė, jog daiktus jau atidavė ir jog nieko nevogė. IÅ¡ Å¡ių duomenų matyti, kad tiek E. D. ir R. B., tiek L. B. ir R. B. susiraÅ¡inėjo tik apie neva pavogtų daiktų grÄ Å¾inimÄ , o ne apie seksualinį prievartavimÄ .

51. Nuteistasis R. B., apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad vienÄ dienÄ pagal skelbimÄ dėl seksualinių paslaugų pradėjo įnirtingai raÅ¡yti L. B.. Atsiklausus E. D. ir gavus jos sutikimÄ dėl susitikimo, jis parašė, kad atvažiuotų prie (duomenys neskelbtini). L. B. ir E. D. susitiko, tačiau nežino, kÄ jie ten darė. Gal po valandos jam paskambino apsiverkusi E. D. ir pasakė, kad iÅ¡ jos paėmė piniginę, rankinukÄ , trenkė į nosį ir net atrodo, kad jos veidas buvo truputį kruvinas.

Ji turėjo 10-15 Eur, nežinojo, kaip grįžti namo, todėl jis nurodė jai kviesti taksi. Grįžusi namo ji jam vėl paskambino. Apie kokius nors prievartinius lytinius santykius ji nekalbėjo, tačiau netrukus ji numetė telefonÄ ir ilgam dingo (t. 12, b. l. 133). Taigi, nuteistasis R. B. taipogi nepatvirtino nukentėjusiosios E. D. parodymų, kad ji pastarajam pranešė apie patirtÄ seksualinę prievartÄ . Tuo tarpu liudytoja E. K., apklausta pirmosios instancijos teisme parodė, kad gavusi R. B. nurodymÄ nuvykti jo nurodytu adresu bei patekusi į (duomenys neskelbtini) gatvėje esantį butÄ jame rado jai iki tol nepažįstamÄ E. D. kruvinomis bei supjaustytomis rankomis, prisigėrusiÄ vaistų, todėl iÅ¡kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ .

Atvažiavus medikams ir policijai, ji girdėjo jų pokalbį su E. D., pastaroji pasakojo pareigÅ«nams apie apiplėšimÄ , kad pavogė jos asmens tapatybės kortelę. Važiuojant kartu į ligoninę nukentėjusioji jai nepasakojo, kodėl save sužalojo, tik minėjo, kad venas pjaustosi ne pirmÄ kartÄ (t. 12, b. l. 72–74). Taigi, liudytoja E. K. taip pat parodė, kad E. D. jai apie seksualinį prievartavimÄ neminėjo.

52. Kaip pagrįstai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, prokuroro akcentuojama aplinkybė, kad nukentėjusioji po apklausos policijoje bandė žudytis, taip pat tiesiogiai nesietina su L. B., kadangi pati E. D. pripažino, jog tokį sprendimÄ priėmė ne dėl konkrečių L. B. veiksmų jos atžvilgiu, o blogai jausdamasi dėl savo, kaip prostitutės, darbo. Abejones dėl nukentėjusiosios teiginių sustiprina ir tvirtinimas, jog L. B. pasisavino jos piniginę bei pinigus, nors tokia aplinkybė nėra pagrįsta įrodymais ir L.

B. nebuvo tuo kaltinamas. Atkreiptinas dėmesys, kad Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Aurelijaus Navicko 2018 m. gruodžio 5 d. nutarimu L. B. atžvilgiu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ , nes nepadaryta veika, turinti nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnyje, požymių. Nutarime konstatuota, kad vienareikÅ¡miÅ¡kai teigti, jog L. B. pavogė E. D. piniginę, negalima, o E. D. dėl Å¡ios veikos nurodomos aplinkybės laikytinos sÄ Å¾iningu klydimu (t. 8, b. l. 145–147).

Taigi, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkta objektyvių duomenų, kad L. B. galimai pavogė E. D. daiktus.

53. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, konstatuoja, kad byloje nėra pakankamai įrodymų apie tai, jog L. B. atliko kokius nors konkrečius veiksmus, kurie galėtų būti vertinami kaip nusikalstami pagal BK 150 straipsnio 1 dalį. Šiuo atveju išteisintojo L. B. bei nukentėjusiosios E. D. parodymai prieštarauja vieni kitiems, tačiau prieštaravimų pašalinti ar juos paneigti kitais neginčijamais bylos įrodymais nėra galimybės. Kaip pagrįstai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, byloje surinkti įrodymai tik patvirtina aplinkybę, kad išteisintasis L.

B. ir nukentėjusioji E. D. kaltinime nurodomu laiku bei vietoje turėjo sutartinius seksualinius santykius. Tačiau byloje nėra pakankamai objektyvių duomenų, kad L. B. veiksmai peraugo į prievartinius nusikalstamus seksualinius santykius. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad L. B. buvo pagrįstai išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 150 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Dėl R. B. paskirtos bausmės.

54. Nuteistasis R. B. apeliaciniame skunde praÅ¡o suÅ¡velninti jam paskirtÄ bausmę. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad skundžiamu nuosprendžiu jam buvo paskirta per griežta bausmė. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bausmę gali sugriežtinti ar suÅ¡velninti tuo atveju, jeigu žemesnės instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikÅ¡mingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiÅ¡kiai per Å¡velniÄ ar per griežtÄ ir neteisingÄ bausmę.

Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji bÅ«tų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už Å¡iÄ veikÄ nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti, turi bÅ«ti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kuriÄ paskyrus gali bÅ«ti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobÅ«dį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta. Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam R.

B. Å¡ių baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė, motyvavo jam skiriamų bausmių dydį, atsižvelgė į bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, apibÅ«dinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padarytų nusikaltimų pobÅ«dį ir pavojingumÄ , bei paskyrė jam teisingas, baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas, sankcijose numatytas bausmes, kurios nėra aiÅ¡kiai per griežtos ar per Å¡velnios.

55. Å ioje baudžiamojoje byloje nustatyta, jog R. B. padarė tyčinį labai sunkų nusikaltimÄ , susijusį su vaiko pirkimu arba pardavimu (BK 157 straipsnio 1 dalis), tyčinį sunkų nusikaltimÄ , susijusį su prekyba žmonėmis (BK 147 straipsnio 1 dalis), ir apysunkį nusikaltimÄ , susijusį su prostitucijos organizavimu ir pelnymusi iÅ¡ kitos asmens prostitucijos (BK 307 straipsnio 2 dalis). Nusikaltimai yra baigti, padaryti veikiant tiesiogine tyčia, sukeliantys didžiulį pavojų visuomenei, nes darbui prostitute buvo verbuojama ir nepilnametė.

Nusikaltimai nebuvo atsitiktinio pobÅ«džio. Pažymėtina, kad iÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad už analogiÅ¡kų nusikalstamų veikų dėl prekybos žmonėmis R. B. buvo nuteistas ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu. Pastarojoje byloje nusikalstamos veikos buvo daromos jau vykstant Å¡iam baudžiamajam procesui ir bylÄ nagrinėjant Panevėžio apygardos teisme.

Be to, R. B. anksčiau buvo teistas 9 kartus (t. 9, b. l. 91–121; t. 13, b. l. 71–87), taip pat ir už nusikaltimus, padarytus jau atliekant laisvės atėmimo bausmę. Nusikaltimus, už kuriuos buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, R. B. padarė taip pat bÅ«damas pataisos namuose ir atlikdamas ankstesniais nuosprendžiais skirtÄ laisvės atėmimo bausmę. Kaip minėta, netgi pradėjus šį baudžiamÄ jį procesÄ nuteistasis toliau darė nusikalstamas veikas. Nurodytos aplinkybės neigiamai charakterizuoja apeliantÄ , rodo didesnį jo pavojingumo visuomenei laipsnį, nenorÄ pasitaisyti, laikytis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių.

Pirmosios instancijos teismas nustatė nuteistojo R. B. atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, kad nusikalstamas veikas jis padarė bÅ«damas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Taigi pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į BK 54 straipsnio 2 dalyje iÅ¡vardytas aplinkybes.

56. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad R. B. neslėpė ir nurodė visas jam žinomas faktines aplinkybes ir savo vaidmenį E. D. sekso paslaugų teikime, todėl tai, jog jis nesutiko su jam inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikacija, neturėtų būti suprantama kaip neprisipažinimas dėl padarytos nusikalstamos veikos ir teismas turėtų į tai atsižvelgti bei pripažinti tai jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Šie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. 56.1.

BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma tada, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi arba padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ ar joje dalyvavusius asmenis. Pagal teismų praktikÄ kaltininko prisipažinimas yra tada, kai jis savo noru, o ne dėl byloje surinktų įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio nagrinėjimo metu, Å¡ie parodymai prisideda prie tinkamo bylos iÅ¡nagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo.

NuoÅ¡irdus kaltininko gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas kritiÅ¡kai vertina savo poelgį, iÅ¡gyvena dėl jo, stengiasi atlyginti žalÄ ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2009, 2K-259/2009, 2K-94/2010, 2K-450/2010, 2K-7-107/2013, 2K-78/2014). Pabrėžtina, kad kaltininko nuoÅ¡irdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali bÅ«ti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamÄ jÄ atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylÄ nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2009, 2K-259/2009, 2K-94/2010, 2K-450/2010, 2K-299/2012, 2K-7-107/2013). 56.2.

Nagrinėjamu atveju iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. sausio 3 d., 2018 m. kovo 13 d., 2018 m. kovo 20 d. ir 2018 m. rugsėjo 20 d. apklaustas kaip įtariamasis R. B. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas galimai padarė kitas asmuo, t. y. R. E. (t. 8, b. l. 184–185, 190–193, 195–196; t. 9, b. l. 10–11). BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, R. B. savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo pripažino iÅ¡ dalies, neigė verbavęs nukentėjusiÄ sias K.

K. ir E. D. prostitucijai bei žinojęs K. K. amžių, pripažino tik, kad pagal susitarimÄ su E. D. įkėlė skelbimus dėl jos teikiamų prostitucijos paslaugų ir bendravo su potencialiais klientais. Taigi, nuteistasis nepripažino esminių jam inkriminuotų nusikaltimų faktinių aplinkybių. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

57. Nuteistasis R. B. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo spręsti dėl Å¡velnesnės bausmės nuteistajam paskyrimo, atsižvelgiant į pernelyg ilgÄ proceso trukmę. Å ie apeliacinių skundų argumentai nepagrįsti. Teismų praktikoje pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė ir teisės į bylos nagrinėjimÄ per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ pažeidimas gali bÅ«ti vienas iÅ¡ pagrindų Å¡velninti bausmę, neperžengiant atitinkamo Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijos ribų (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

Tuo atveju, kai, atsižvelgiant į įmanomai trumpiausio baudžiamojo proceso laiko reikalavimo pažeidimo aplinkybes, konstatuojama, kad pernelyg ilga proceso trukmė yra iÅ¡imtinė aplinkybė, gali bÅ«ti skiriama Å¡velnesnė bausmė (BK 54 straipsnio 3 dalis). Atkreipiamas dėmesys, jog tiek pagal EŽTT, tiek pagal nacionalinių teismų praktikÄ galimybė Å¡velninti bausmę dėl baudžiamojo proceso trukmės siejama ne su proceso ilgumu, bet su konkrečios bylos aplinkybėmis nepagrįsta pernelyg ilga jo trukme, dėl kurios pažeidžiama Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 2 straipsnyje, 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta kaltinamojo teisė į įmanomai trumpiausiÄ bylos procesÄ .

Kriterijai, kuriais remdamasis EŽTT vertina, ar proceso trukmė atitinka Konvencijos reikalavimus, paprastai yra bylos sudėtingumas, baudžiamajame procese persekiojamo asmens elgesys, institucijų veiksmai organizuojant bylos procesÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-55-895/2015, 2K-87-942/2017, 2K-225-648/2017 ir kt.). 57.1. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad ikiteisminis tyrimas nagrinėjamoje byloje pradėtas 2017 m. lapkričio 3 d. (t. 1, b. l. 1 – 2, 7), R. B. praneÅ¡imas apie įtarimÄ Ä¯teiktas 2018 m. sausio 3 d. (t. 8, b. l. 182–183), pirmoji apklausa atlikta taip pat 2018 m. sausio 3 d. (t. 8, b. l. 184–185).

Kaltinamasis aktas, kuriame kaltinimai buvo pareikÅ¡ti dviem asmenims, suraÅ¡ytas 2019 m. sausio 16 d. ir byla, kurios raÅ¡ytinė medžiaga tuo metu sudarė 11 tomų, 2019 m. sausio 18 d. perduota Panevėžio apygardos teismui (t. 11, b. l. 179–180). Taigi, ikiteisminis tyrimas buvo atliktas per 1 metus ir 2 mėnesius. IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminis tyrimas buvo sudėtingas ir didelės apimties, jis buvo atliekamas dėl trijų asmenų galimai padarytų nusikalstamų veikų (E. K. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas), kurių dalis buvo padaryti telekomunikacijos priemonėmis, kas apsunkino tyrimÄ .

Ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikta daug proceso veiksmų (nukentėjusiųjų, liudytojų, įtariamųjų apklausos, daiktų apžiÅ«ra, darytos kratos, atlikti parodymai atpažinti ir parodymų patikrinimai vietoje, įtariamiesiems buvo skiriamos kardomosios priemonės ir kt.). Ikiteisminis tyrimas byloje buvo atliekamas pakankamai intensyviai, o ikiteisminio tyrimo trukmei įtakÄ darė objektyvios, nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų nepriklausančios priežastys. Teisėjų kolegijos vertinimu, baudžiamosios bylos medžiagoje nėra duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų matyti, jog ikiteisminis tyrimas buvo vilkinamas. 57.2.

Panevėžio apygardos teismo 2019 m. vasario 4 d. nutartimi byla perduota nagrinėti pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje (t. 12, b. l. 1–3), o apkaltinamasis nuosprendis priimtas 2021 m. liepos 2 d. Taigi, bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme vyko 2 metus 6 mėnesius. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad teisminis bylos nagrinėjimas taipogi vyko pakankamai intensyviai, tarp teisiamųjų posėdžių nebuvo daromos ilgai trunkančios pertraukos. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad dalis liudytojų ir nukentėjusiųjų šaukiami neatvykdavo į posėdžius, todėl reikėjo juos šaukti pakartotinai, o 2019 m. vasario 28 d., 2019 m. kovo 18 d., 2019 m. spalio 14 d., 2019 m. lapkričio 14 d. teisiamieji posėdžiai nevyko dėl išteisintojo L.

B. ligos, 2020 m. birželio 19 d. teisiamasis posėdis nevyko dėl advokatės padėjėjos Sofios Khatsernovos ligos, 2020 m. kovo 27 d., 2020 m. balandžio 24 d., 2020 m. lapkričio 13 d. teisiamieji posėdžiai nevyko dėl Å¡alyje paskelbto karantino dėl visuomenėje plintančios koronavirusinės infekcijos (COVID-19), 2021 m. kovo 15 d. turėjęs vykti procesinio sprendimo skelbimas dėl bylÄ nagrinėjančio teisėjo ligos buvo kelis kartus atidedamas ir buvo paskelbtas 2021 m. liepos 2 d. Teisėjų kolegijos vertinimu, baudžiamosios bylos medžiagoje nėra duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų matyti, jog apygardos teismas nepagrįstai vilkino teisminį bylos nagrinėjimÄ .

Ä®vertinusi Å¡iuos duomenis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme trukmė nebuvo pernelyg ilga, o bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme užtruko dėl objektyvių priežasčių. Taigi nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad procesas užtruko nepateisinamai ilgai. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad byloje buvo pažeista nuteistojo R. B. teisė į bylos iÅ¡tyrimÄ bei iÅ¡nagrinėjimÄ per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ ir kad dėl to reikia Å¡velninti jam paskirtas bausmes.

58. Teisėjų kolegija spren­džia, kad apygardos teismas, nus­tatydamas nuteistajam R. B. bausmių dydį, visapusiÅ¡kai įvertino faktines bylos aplinkybes bei tinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas. Nors iÅ¡ R. B. įvykdytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 147 straipsnio 1 dalyje ir BK 307 straipsnio 2 dalyje, faktinių aplinkybių Å¡alintinos aukščiau minėtos aplinkybės, susijusios su nukentėjusiosios E. D. pažeidžiamumu, t. y. sumažėja nurodytų R. B. nusikalstamų veiksmų apimtis, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad skundžiamo nuosprendžio dalis dėl bausmės skyrimo nuteistajam yra teisėta ir pagrįsta.

Teismas nuosprendyje iÅ¡dėstė bei įvertino nuteistojo bausmėms individualizuoti reikÅ¡mingas aplinkybes, apibÅ«dinančias tiek nuteis­tojo asme­nybę, tiek padarytų nusikaltimų pobÅ«dį ir pavojingumÄ . Teisėjų kolegijos manymu, įvertinus pirmiau paminėtas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam R. B. už nusikalstamas veikas, numatytas BK 157 straipsnio 1 dalyje, BK 147 straipsnio 1 dalyje ir BK 307 straipsnio 2 dalyje, paskyrė laisvės atėmimo bausmes, savo trukme virÅ¡ijančias sankcijose numatytų bausmių vidurkius (atitinkamai 8 metus, 7 metus ir 3 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo), kurios nėra aiÅ¡kiai per griežtos.

Paskirtos bausmės yra teisingos, atitinkančios BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių, 61 straipsnio reikalavimus, tinkamai individualizuotos, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagrindo švelninti nuteistajam paskirtų bausmių nėra.

59. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, kad (duomenys neskelbtini) administracija R. B. charakterizuoja teigiamai ir kad nuo 2019 m. gruodžio 3 d. jis nėra pažeidęs vidaus tvarkos taisyklių bei Å¡iuo metu neturi galiojančių nuobaudų (t. 13, b. l. 108), vertinant jas bausmės skyrimui reikÅ¡mingų aplinkybių visumos kontekste, nesudaro pakankamo pagrindo Å¡velninti nuteistajam bausmę. Pažymėtina, kad, nors nuteistasis pataisos įstaigos yra charakterizuojamas teigiamai, tačiau, kaip minėta, R. B. atlikdamas laisvės atėmimo bausmę ir toliau nuosekliai darė nusikalstamas veikas. Tai rodo nuteistojo nenorÄ pasitaisyti. Teisėjų kolegijos nuomone, Å¡ioje baudžiamojoje byloje R. B. paskirtų bausmių Å¡velninimas reikÅ¡tų teisingumo principo reikalavimų pažeidimÄ .

60. Nuteistasis R. B. apeliaciniame skunde nurodo, kad suėmimas Å¡ioje byloje jam buvo skirtas 2018 m. rugpjūčio 2 d., todėl nuo Å¡ios dienos jis buvo laikomas (duomenys neskelbtini), o 2018 m. rugpjūčio 6 d. patalpintas į (duomenys neskelbtini). Apeliantas pažymi, kad jo pirmosios bausmės pabaiga buvo 2018 m. rugpjūčio 9 d., todėl akivaizdu, jog suėmimas buvo skirtas likus 7 dienoms iki bausmės atlikimo pabaigos. Todėl, anot apelianto, teismas skundžiamu nuosprendžiu paskirtÄ bausmę jam BK 64 straipsnio tvarka turėjo bendrinti su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi.

Å ie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pabaiga buvo 2018 m. rugpjūčio 9 d. (t. 9, b. l. 24). Panevėžio miesto apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi Å¡ioje baudžiamojoje byloje R. B. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – 2 mėnesiams, terminÄ skaičiuojant nuo 2018 m. rugpjūčio 2 d. (t. 9, b. l. 62–64).

Taigi, kardomoji priemonė – suėmimas nuteistajam buvo paskirta ir taikoma tuo metu, kai jis atlikinėjo ankstesniu nuosprendžiu paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę. R. B. pastarÄ jÄ laisvės atėmimo bausmę baigė atlikinėti 2018 m. rugpjūčio 9 d., todėl 2021 m. liepos 2 d. priimant skundžiamÄ nuosprendį minėta bausmė jau buvo atlikta. Tuo tarpu BK 64 straipsnio 1 dalis taikoma, jei nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naujÄ nusikalstamÄ veikÄ . Taigi, Å¡iuo atveju, esant atliktai ankstesniu nuosprendžiu paskirtai bausmei, nėra pagrindo taikyti bausmių bendrinimo taisyklių, numatytų BK 64 straipsnyje.

61. Kita vertus, teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas, subendrindamas skundžiamu nuosprendžiu paskirtÄ subendrintÄ bausmę su Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2020 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 17 d. nuosprendžiu, paskirta bausme, netinkamai vadovavosi bausmių bendrinimo taisyklėmis, t. y. netinkamai taikė BK 63 straipsnio nuostatas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje tinkamai nustatė, kad Å¡iuo nuosprendžiu nustatytas nusikalstamas veikas R.

B. padarė iki jo atžvilgiu priimto Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2020 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio, pakeisto Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 17 d. nuosprendžiu, todėl pagrįstai nusprendė abiem nuosprendžiais paskirtas bausmes subendrinti BK 63 straipsnio 9 dalies pagrindu, tačiau nepagrįstai taikė dalinį bausmių sudėjimÄ . 61.1. Pagal BK 63 straipsnio 1 dalį, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvienÄ nusikalstamÄ veikÄ atskirai, po to paskiria galutinę subendrintÄ bausmę.

Skirdamas galutinę subendrintÄ bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies jas sudėti. BK 63 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai bausmės apimamos, griežtesnė bausmė apima Å¡velnesnes ir galutinė subendrinta bausmė prilygsta griežčiausiai iÅ¡ paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei. BK 63 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad bausmių apėmimÄ teismas taiko, kai:

1) yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis;

2) padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumÄ ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rÅ«Å¡ims ar kategorijoms pagal Å¡io kodekso 10 ar 11 straipsnius;

3) už vienÄ nusikalstamÄ veikÄ paskirta dvideÅ¡imt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumÄ Â BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto prasme, jeigu jos priskiriamos skirtingoms kategorijoms per vienÄ ar kelias (pvz., nesunkus ir sunkus, apysunkis ir labai sunkus nusikaltimas) arba viena nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, o kita – apysunkis, sunkus ar labai sunkus nusikaltimas. Jeigu nusikalstamos veikos priskiriamos tai pačiai ar gretimoms kategorijoms (atitinkamai nesunkus ir apysunkis, apysunkis ir sunkus, sunkus ir labai sunkus nusikaltimai), bausmės paprastai bendrinamos sudėjimo bÅ«du (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-9/2010, 2K-474/2010, 2K-70/2011 ir kt.). 61.2.

Kaip minėta, skundžiamu nuosprendžiu R. B. pripažintas kaltu padaręs tyčinį labai sunkų nusikaltimÄ , numatytÄ BK 157 straipsnio 1 dalyje, tyčinį sunkų nusikaltimÄ , numatytÄ BK 147 straipsnio 1 dalyje, ir apysunkį nusikaltimÄ , numatytÄ BK 307 straipsnio 2 dalyje. Tuo tarpu Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2020 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 17 d. nuosprendžiu, buvo nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį. Pagal BK 11 straipsnio nuostatas, nusikaltimas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis).

Taigi, R. B. padaryti nusikaltimai, už kuriuos jis buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu ir Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2020 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu, labai skiriasi pagal pavojingumÄ , pagal BK 11 straipsnį yra priskiriami negretimoms kategorijoms. Be to, R. B. padarytomis nusikalstamomis veikomis buvo pažeistos skirtingos baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės – nuosavybė ir žmogaus laisvė bei dorovė, nusikalstamos veikos įtvirtintos skirtinguose BK skyriuose.

Todėl už Å¡iuos nusikaltimus paskirtos bausmės turėjo bÅ«ti bendrinamos apėmimo bÅ«du pagal 63 straipsnio 5 dalies 2 punktÄ . 61.3. Dėl nurodytos priežasties Panevėžio apygardos teismo 2021 m. liepos 2 d. nuosprendis Å¡ioje dalyje keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1 ir 2 punktai). Dėl civilinio ieÅ¡kinio.

62. Nuteistasis R. B. ir jo gynėjas apeliaciniuose skunduose nesutinka ir su priteista iš nuteistojo nukentėjusiajai E. D. neturtine žala. Apeliantų nuomone, atsižvelgus į tai, kad E. D. nepateikė jokių įrodymų pagrįsti žalos dydžiui, nukentėjusiosios civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti turi būti paliktas nenagrinėtas. Šie apeliacinių skundų argumentai yra nepagrįsti.

63. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamÄ ja byla. Å ioje baudžiamojoje byloje nukentėjusiosios E. D. atstovė advokatės padėjėja S. Khatsernova pateikė patikslintÄ civilinį ieÅ¡kinį, kuriame prašė:

1) iÅ¡ asmenų, padariusių nusikalstamas veikas E. D. atžvilgiu, priteisti 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, 2) iÅ¡ kaltinamojo L. B. priteisti 400 Eur sumÄ turtinei žalai atlyginti;

3) priteisti 5 proc. palÅ«kanas nuo priteistų sumų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo (t. 12, b. l. 151–153). Pirmosios instancijos teismas civilinį ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies ir iÅ¡ nuteistojo R. B. priteisė nukentėjusiajai E. D. 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, o 400 Eur civilinį ieÅ¡kinį L. B. paliko nenagrinėtÄ .

64. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Nukentėjusiojo patirtos žalos vertinimas yra teismo prerogatyva, kuris tai daro vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje taip pat įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Visais atvejais teismas turi pareigÄ nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus ir parinkti tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį sielvartÄ , sukrėtimÄ , fizinį skausmÄ , kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.

65. Å iuo atveju civiliniame ieÅ¡kinyje nurodyta, kad dėl jos atžvilgiu atliktų nusikalstamų veiksmų nukentėjusioji jaučia baimės priepuolius, kuriuos kursto iki Å¡iol vykdomi R. B. skambučiai, grasinimai. Nukentėjusiajai iki Å¡iol sudėtinga užmegzti socialinius ryÅ¡ius ir atsiriboti nuo nurodytų įvykių. Jos atžvilgiu padaryti nusikaltimai nukentėjusiajai sukėlė ne tik gilius iÅ¡gyvenimus, bet ir dvasines kančias, ji labai skausmingai iÅ¡gyvena patirtÄ stresÄ bei pažeminimus.

Patirto stipraus emocinio sukrėtimo pasekmės jaučiamos ir dabar bei trukdo visaverčiam gyvenimui. Civiliniame ieÅ¡kinyje taip pat nurodoma, kad patirti iÅ¡gyvenimai turės įtakos nukentėjusiosios visuomeninei, profesinei, kÅ«rybinei veiklai, Å¡eiminiams santykiams ir pan. Nukentėjusiosios atžvilgiu padaryti nusikaltimai pažeidė jos ne tik emocinį ir dvasinį atsparumÄ , bet ir pakirto pasitikėjimÄ savo orumu ir verte. Nukentėjusioji E. D., apklausta pirmosios instancijos teisme parodė, kad aptariamas laikotarpis buvo pats baisiausiais jos gyvenime.

Ji iki šiol jaučiasi labai blogai, gyvenimas pasikeitė, ji nepasitiki žmonėmis, visko bijo (t. 12, b. l. 112).

66. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad dėl nuteistojo R. B. nusikalstamų veiksmų nukentėjusioji E. D. patyrė neturtinės žalos. Kaip pagrįstai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, dėl nusikalstamų R. B. veiksmų, kuomet panaudojus apgaulę nukentėjusioji buvo užverbuota verstis prostitucija, buvo kontroliuojami jos veiksmai, E. D. patyrė dvasinį sukrėtimÄ , ilgalaikius neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus, dėl ko ji net bandė nusižudyti. R.

B. nusikalstami veiksmai sukėlė nukentėjusiajai ir kitus nepatogumus, susijusius su psichinės sveikatos pablogėjimu, sumažino nukentėjusiosios normalaus bendravimo galimybes. Kovos su prekyba žmonėmis ir iÅ¡naudojimu centro 2019 m. kovo 27 d. raÅ¡te nurodyta, kad nuo 2017 m. lapkričio 14 d. E. D. buvo nukreipta gauti Å¡io centro teikiamÄ pagalbÄ . Intensyvios psichosocialinės paslaugos klientei buvo teikiamos pagal jos tuometinę psichologinę bÅ«senÄ â€“ ji jautė baimę, nerimÄ , nepasitikėjo aplinkiniais, buvo labai dirgli, kamavo nemiga.

Po patirtų neigiamų fizinių, emocinių, psichologinių veiksnių iÅ¡naudojimo metu bÅ«nant (duomenys neskelbtini), E. D. tapo dar labiau pažeidžiama, pamirÅ¡o tam tikrus kasdienius, buitinius įgÅ«džius, dėl ko buvo sunku ne tik užmegzti socialiai sveikus santykius su žmonėmis, bet ir surasti pastovų darbÄ , reintegruotis į visuomenę. Dėl įtraukimo į prostitucijÄ apgaulės bÅ«dų E. D. patyrė ryÅ¡kų potrauminį stresÄ â€“ didžiulę baimę ir nerimÄ kėlė mintis, kad teks susidurti su savo skriaudėjais.

Pas nukentėjusiÄ jÄ dominuoja kaltės, gėdos jausmas, sutriko miegas. Po intensyvaus darbo su kliente buvo pasiekti atitinkami rezultatai jos emocinei, psichinei savijautai atstatyti (t. 12, b. l. 48). Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai nurodė, kad neturtinė žala nukentėjusiajai padaryta tyčiniais nusikalstamais R. B. veiksmais, vadovaujantis itin žemomis, teisės ir moralės požiÅ«riu niekaip nepateisinamomis paskatomis. Tokie nusikalstami veiksmai nukentėjusiajai neabejotinai sukėlė skaudžius dvasinius iÅ¡gyvenimus, kančias ir sukrėtimÄ , neigiamai paveikė jos gyvenimÄ , sveikatÄ .

Nustatydamas iÅ¡ R. B. nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į nuteistojo turtinę padėtį – R. B. jau ilgÄ laikÄ su pertraukomis yra įkalinimo įstaigoje ir atlieka laisvės atėmimo bausmes, duomenų apie jam nuosavybės teise priklausantį turtÄ byloje nėra, kaip ir apie įkalinimo įstaigoje dirbamÄ darbÄ .

67. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatydamas nukentėjusiajai E. D. padarytÄ neturtinę žalÄ bei jos dydį, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas įstatyme įtvirtintas aplinkybes, taip pat pakankamai įsigilino į faktines bylos aplinkybes. Vertinti pirmosios instancijos teismo nustatytÄ neturtinės žalos dydį (10 000 Eur), kaip aiÅ¡kiai per didelį, nėra pagrindo. Teismo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo dydis Å¡iai nukentėjusiajai yra proporcingas nuteistojo padarytoms nusikalstamoms veikoms ir dėl jų kilusioms pasekmėms, atitinka nukentėjusiosios ir nuteistojo interesų pusiausvyrÄ , sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus ir nėra per didelis.

68. Nuteistojo R. B. gynėjas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad svarstant civilinio ieÅ¡kinio klausimÄ , Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nepagrįstai nebuvo įtrauktas civiliniu atsakovu, nors pagal BPK 109 straipsnį, 111 straipsnio 1 dalį baudžiamojoje byloje už padarytÄ Å¾alÄ atsakyti gali ne tik kaltinamasis, bet ir už jo veikas materialiai atsakingi asmenys, jeigu Å¡ie asmenys pagal įstatymÄ privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusiÄ Å¾alÄ .

Å ie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. 68.1. Pažymėtina, kad Å¡iuo atveju nukentėjusiosios E. D. atstovė baudžiamojoje byloje pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo prašė nukentėjusiosios dėl nusikalstamų veikų patirtÄ Å¾alÄ priteisti tik iÅ¡ tiesiogiai nusikalstamÄ veikÄ padariusių asmenų. Nuteistojo gynėjas mano, kad civiliniu atsakovu turėjo bÅ«ti įtrauktas ir Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kuris netinkamai vykdydamas savo bendrÄ sias pareigas, neužtikrino, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys asmenys, esantys pataisos namuose, neturėtų draudžiamų daiktų (telefonų), jais neteisėtai nesinaudotų ir nedarytų nusikalstamų veikų.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ joje pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys nagrinėjamas pagal baudžiamojo proceso įstatymo taisykles (BPK 113 straipsnio 1 dalis), tačiau net ir pačiame BPK numatyta, jog tais atvejais, kai kyla klausimų, kurių BPK normos nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieÅ¡tarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 2 dalis). Be to, tiek baudžiamojo, tiek ir civilinio proceso normos turi bÅ«ti taikomas sistemiÅ¡kai, atsižvelgiant į bendrÄ sias teismų sistemÄ ir kompetencijÄ nustatančias normas, taisykles.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (toliau – Teismų įstatymas) nuostatomis, Lietuvoje vientisÄ teismų sistemÄ sudaro bendrosios kompetencijos ir specializuoti teismai (Teismų įstatymo 12 straipsnio 2 dalis). Bylų priskyrimo atitinkamos kompetencijos teismams kriterijus ir pagrindas yra teisinio ginčo pobÅ«dis bei prigimtis. Pažymėtina, kad reikalavimai dėl žalos atlyginimo fiziniams asmenims yra civilinio teisinio pobÅ«džio, tuo tarpu reikalavimai atlyginti žalÄ dėl valstybės netinkamo pareigų vykdymo patenka į CK 6.271 straipsnio reglamentavimo sritį ir laikytini administracinio teisinio pobÅ«džio.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rÅ«Å¡inio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti yra ne kartÄ pasisakiusi, kad tokio pobÅ«džio ginčuose reikalavimai turi bÅ«ti iÅ¡skirti, nes reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo fiziniams asmenims teismingi bendrosios kompetencijos teismui, o reikalavimai dėl žalos atlyginimo Lietuvos valstybei, – administraciniam teismui (bylos Nr. T-42/2017, T-32/2016). 68.2. Teisėjų kolegija pažymi, jog baudžiamojo proceso pagrindinis tikslas yra įgyvendinti teisingumÄ , iÅ¡aiÅ¡kinant nusikaltimÄ padariusius asmenis ir tinkamai pritaikant valstybės poveikio priemones, tuo tarpu civilinis ieÅ¡kinys dėl nusikaltimo padarytos žalos atlyginimo kyla iÅ¡ civilinio teisinio pobÅ«džio santykių, t. y. iÅ¡ pareigos atlyginti neteisėtais veiksmais padarytÄ Å¾alÄ , ir galimybė jį pareikÅ¡ti bei nagrinėti kartu su baudžiamÄ ja byla tik palengvina nukentėjusiojo asmens civilinių teisių gynimÄ .

Todėl BPK 109 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti civilinį ieÅ¡kinį. Tačiau, vadovaujantis to paties straipsnio nuostata, civilinis ieÅ¡kinys gali bÅ«ti reiÅ¡kiamas ne bet kam, tačiau tik įstatyme konkrečiai nurodytiems asmenims, t. y. tik įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veiksmus materialiai atsakingiems asmenims. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju civilinis ieÅ¡kinys buvo pareikÅ¡tas tik tiesiogiai nusikalstamais veiksmais žalÄ padariusiems asmenims.

Valstybė, atstovaujama Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, nėra materialiai atsakinga už nuteistųjų veiksmus ir gali bÅ«ti tik netiesiogiai atsakinga už žalÄ , kuriÄ padaro nuteistieji, atlikdami laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje. Nagrinėjamu atveju žala nukentėjusiajai E. D. buvo padaryta dėl nusikalstamų nuteistojo R. B. veiksmų ir Å¡io asmens neteisėtas veikimas su nukentėjusiajai atsiradusia žala siejamas tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu.

Tuo tarpu valstybės atsakomybė galėtų būti tik dalinė, nes pataisos įstaigos pareigūnų neteisėtas neveikimas (jei būtų nustatytas) tik netiesiogiai galėjo turėti įtakos žalos atsiradimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2013). Be to, valstybės atsakomybė šiuo atveju kiltų iš administracinio teisinio pobūdžio ginčo, o bendrosios kompetencijos teismas, kaip jau aptarta anksčiau, tokio pobūdžio klausimų nesprendžia, juo labiau, jog Lietuvos valstybė, nagrinėjamu atveju, negali būti tinkama atsakove pagal BPK 109 straipsnį.

Taigi, baudžiamajame procese civilinis ieškinys valstybei negali būti pareikštas, nes to nenumato baudžiamojo proceso normos. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino nuteistojo R. B. gynėjo prašymo ir civiliniu atsakovu neįtraukė Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (t. 12, b. l. 55). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2, 3 punktais, n u s p r e n d ž i a :

Nuteistojo R. B. ir jo gynėjo advokato Ginto Gustaičio apeliacinius skundus tenkinti iš dalies Panevėžio apygardos teismo 2021 m. liepos 2 d. nuosprendį pakeisti. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu R. B. paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 17 d. nuosprendžiu, paskirta bausme jas iš dalies sudedant ir R.

B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 12 (dvylikai) metų ir 59 MGL (2221,94 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ subendrintÄ bausmę apėmimo bÅ«du subendrinti su Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2020 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 17 d. nuosprendžiu, paskirtomis bausmėmis – laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams ir 59 MGL (2 221,94 Eur) dydžio bauda bei paskirti R.

B. galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 9 (devyneriems) metams. R. B. iÅ¡ nustatytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 147 straipsnio 1 dalyje ir BK 307 straipsnio 2 dalyje, padarymo faktinių aplinkybių paÅ¡alinti aplinkybes, kad jis verbavo, gabeno nukentėjusiÄ jÄ E. D. (E. D.) prostitucijai bei organizavo jos prostitucijÄ , pasinaudodamas nukentėjusiosios pažeidžiamumu – sunkia materialine padėtimi bei jaunyste. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti. Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Aurelijaus Navicko apeliacinį skundÄ atmesti.

Teisėjai Albinas Bielskis Evaldas Gražys Vitalija Norkūnaitė