03e6add3-4072-4e2e-8d14-3f796e762929 · Regionų administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-1950-644/2018Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00120-2018-8Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2; 55.1.1 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gegužės 2 d.Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėjas Audrius Grauželis, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. S. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas V. S. skundu kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 2-4, 14-15). PareiÅ¡kėjas nurodė, kad PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus 2017-04-19 nutarimu Nr. 69-151 už atsisakymÄ plauti koridorių jam buvo skirta drausminė nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 6 mėnesių laikotarpiui.

Pažymėjo, kad drausminės komisijos posėdžio metu paaiÅ¡kino, jog dėl sveikatos bÅ«klės (hemorojaus ir kitų sveikatos sutrikimų) negali plauti koridoriaus, tačiau į tai atsižvelgta nebuvo. Mano, kad drausminė nuobauda jam buvo paskirta dėl raÅ¡omų skundų. Pažymėjo, kad skiriant drausminę nuobaudÄ taip pat nebuvo atsižvelgta į Å¡io nusižengimo pobÅ«dį ir remtasi tik prielaidomis. Tvirtino, kad 2017-04-19 nutarimu paskirta nuobauda turėjo baigtis 2017-10-19, tačiau pareiÅ¡kėjas kamerų tipo patalpose be teisinio pagrindo buvo laikomas iki 2018-01-18.

Mano, kad etapavimo į teismo posėdžius ir Laisvės atėmimo vietų ligoninę laikotarpiai turėjo bÅ«ti įskaitomi į drausminės nuobaudos atlikimo laikÄ . Dėl minėtų aplinkybių pareiÅ¡kėjas patyrė nepatogumus, neigiamus iÅ¡gyvenimus, diskomfortÄ , be to, pasivaikščioti buvo vedamas tik 1 val. per parÄ .Atsakovas atsiliepimu (b. l. 32-38) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko. Pažymėjo, kad PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus 2017-04-19 nutarimu pareiÅ¡kėjui buvo paskirta drausminė nuobauda už tai, kad jis nevykdė 2017-04-18 paskirtos nuobaudos – tvarkyti pataisos įstaigos patalpas ir teritorijÄ be eilės. PareiÅ¡kėjui buvo nurodyta iÅ¡Å¡luoti uždarosios zonos koridorių, tačiau pareiÅ¡kėjas atsisakė nenurodydamas pateisinamos priežasties.

Už Å¡ių reikalavimų nevykdymÄ pareiÅ¡kėjui buvo paskirta drausminė nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 6 mėn. laikotarpiui. Pažymėjo, kad 2017-05-17 pareiÅ¡kėjui buvo skirta drausminė nuobauda – 15 parų kamerų tipo patalpose, 2017-06-07 – 15 parų kamerų tipo patalpose, 2017-07-06 – 10 parų kamerų tipo patalpose, 2017-10-06 – 15 parų kamerų tipo patalpose, 2018-01-19 – 15 parų kamerų tipo patalpose, tačiau Å¡ie laikotarpiai į drausminės nuobaudos atlikimo laikÄ nebuvo įskaitomi.

Pažymėjo, kad jei nuteistasis atliekantis nuobaudÄ kamerų tipo patalpose, tuo laikotarpiu gauna kitÄ nuobaudÄ , pirmoji nuobauda stabdoma iki nuteistasis atliks naujai paskirtÄ nuobaudÄ . PareiÅ¡kėjo argumentai, kad į nuobaudos atlikimo laikÄ turėjo bÅ«ti įskaitytas laikas praleistas kitose įstaigose, atmestini kaip nepagrįsti, kadangi teisės aktai nenumato, kad laikas praleistas kitose įstaigose, turi bÅ«ti įskaičiuotas į nuobaudos atlikimo laikÄ . Nuobaudų atlikimo laikas kiekvienu kartu, kai pareiÅ¡kėjas buvo konvojuojamas iÅ¡ pataisos namų į kitas įstaigas, per nuobaudų atlikimÄ kamerų tipo patalpose buvo sustabdomas iki pareiÅ¡kėjas grįš į pataisos namus.

PareiÅ¡kėjo nuobaudų atlikimÄ kamerų tipo patalpose lėmė paties nuteistojo pastovus, besikartojantis, įžūlus elgesys ir teisėtų reikalavimų nevykdymas. PareiÅ¡kėjo teiginiai dėl patiriamų iÅ¡gyvenimų yra deklaratyvaus pobÅ«džio. PareiÅ¡kėjas nepateikė duomenų ar įrodymų apie tai, kad patyrė neturtinę žalÄ dėl pareigÅ«nų veiksmų ir neįrodė, jog pataisos namai savo veiksmais (veikimu/neveikimu) padarė nuteistajam žalos, todėl skundas visiÅ¡kai nepagrįstas.

Skundas netenkintinas.Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti neturtinę žalÄ , kuriÄ kildina iÅ¡ galimai neteisėtų PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir PravieniÅ¡kių PN-AK) (pareigÅ«nų) veiksmų be pagrindo pareiÅ¡kėjui skyrus drausminę nuobaudÄ â€“ perkėlimÄ Ä¯ kamerų tipo patalpas 6 mėnesių laikotarpiui bei laikant jį kamerų tipo patalpose ilgiau nei Å¡eÅ¡is mėnesius be teisinio pagrindo.Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 str.).

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai taikyti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu.

Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, ar Institucija arba jos pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ . Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė.Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo Å¡alis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., LVAT 2007-03-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011-03-31 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11).

Taigi pareiÅ¡kėjas, paduodamas skundÄ teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ , ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundÄ , turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus.Dėl drausminės nuobaudos Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjui V. S. už atsisakymÄ Ä¯vykdyti pataisos namų administracijos nurodymus, t. y. atlikti 2017-04-18 jam paskirtÄ drausminę nuobaudÄ â€“ pataisos įstaigos patalpų ir teritorijos tvarkymÄ be eilės – PravieniÅ¡kių PN-AK direktoriaus 2017-04-19 nutarimu Nr. 69-151 buvo paskirta drausminė nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 6 mėnesių laikotarpiui (b. l. 7, 41-45, 51).

Minėtais duomenimis nustatyta, kad 2017-04-18 apie 15.10 val. pareiÅ¡kėjui buvo nurodyta iÅ¡Å¡luoti koridorių, tačiau V. S. šį nurodymÄ Ä¯vykdyti atsisakė nenurodydamas pateisinamos priežasties. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi ne tik visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises ir laisves, bet ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis.

Bendrosios nuteistųjų teisės nustatytos BVK 11 straipsnyje. Pagal BVK 5 straipsnyje įtvirtintÄ bausmių vykdymo teisėtumo principÄ nuteistų asmenų teisių bei laisvių suvaržymus nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai, nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga, o bausmės vykdymo institucija arba pareigÅ«nas gali veikti tik įstatymų nustatytais bÅ«dais ir priemonėmis. BVK 12 straipsnio 1 ir 2 dalys imperatyviai nustato bendrÄ jÄ nuteistųjų pareigÄ - nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigÅ«no nurodymus ir įsakymus.

BVK 110 straipsnyje imperatyviai nustatytos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos, tarp jų – vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus (BVK 110 str. 1 d. 2 p.). Įstatymu nustatytas privalomumas atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų garantuojamas įstatymu numatytomis bausmių vykdymo teisės prievartos priemonėmis – nuobaudomis, t. y. BVK 142 straipsnis nustato, jog laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam nustatytų pareigų (režimo reikalavimų) ar draudimų nevykdymas yra pagrindas skirti šioje teisės normoje nustatytas nuobaudas.

Pagal BVK 142 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ , nuteistiesiems, sistemingai pažeidinėjantiems arba itin piktybiÅ¡kai pažeidusiems režimÄ , gali bÅ«ti skiriama nuobauda - perkėlimas į kamerų tipo patalpas nuo penkiolikos parų iki Å¡eÅ¡ių mėnesių.Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiÅ¡kėjas atsisakė vykdyti jam paskirtÄ drausminę nuobaudÄ â€“ pataisos įstaigos patalpų ir teritorijos tvarkymÄ be eilės (iÅ¡Å¡luoti koridorių). Savo reikalavimÄ pareiÅ¡kėjas grindžia aplinkybėmis, kad pareigÅ«nų nurodymo jis neįvykdė dėl blogos sveikatos bÅ«klės - hemorojaus ir kitų sveikatos problemų, todėl, jo nuomone, nuobauda buvo paskirta nepagrįstai.

Tačiau, teismas pažymi, jog byloje nėra objektyvių duomenų, kurie patvirtintų pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, kad jis negalėjo įvykdyti pareigūnų nurodymo (iššluoti koridorių) dėl sveikatos būklės. Iš pareiškėjo asmens sveikatos istorijos išrašo (b. l. 47-48) bei atsakovo atsiliepimo matyti, kad dėl hemorojaus pareiškėjas konsultavosi 2017-10-31, t. y. praėjus 6 mėnesiams po drausminės nuobaudos paskyrimo. Kaip matyti iš Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2017-04-19 nutarimo Nr. 69-151, atsisakydamas atlikti pareigūnų nurodymus pareiškėjas jokių konkrečių atsakymo priežasčių nenurodė.

Kitų duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, kad pareiÅ¡kėjas negalėjo vykdyti pareigÅ«nų nurodymo dėl blogos sveikatos bÅ«klės, byloje nėra. Tokių duomenų nepateikė ir pats pareiÅ¡kėjas. Teismas taip pat pažymi, kad reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo nepakanka vien tik deklaratyviai iÅ¡vardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi bÅ«ti aiÅ¡kiai nurodyta, kokiais konkrečiais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai.

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas argumentus dėl savo sveikatos bÅ«klės dėsto deklaratyviai, konkrečių aplinkybių nedetalizuoja ir įrodymų Å¡ios aplinkybėms pagrįsti nepateikia, o bendro pobÅ«džio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti abstraktÅ«s samprotavimai apie hemorojų ar kitus sveikatos sutrikimus nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumÄ dėl drausminės nuobaudos paskyrimo, todėl vertintina, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė Å¡io pobÅ«džio pažeidimų ir jo argumentai Å¡ioje dalyje atmestini.PareiÅ¡kėjo teigimu, skiriant drausminę nuobaudÄ nebuvo atsižvelgta į nusižengimo pobÅ«dį.Nuobaudų skyrimo nuteistiesiems tvarkÄ reglamentuoja BVK 143 straipsnis.

Å io straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skiriant nuobaudas atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobÅ«dį, taip pat į nuteistojo raÅ¡ytinį pasiaiÅ¡kinimÄ dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumÄ ir pobÅ«dį (BVK 143 str. 2 d.).Remiantis BVK 142 straipsnio 2 dalies 3 punktu, nuteistiesiems, sistemingai pažeidinėjantiems arba itin piktybiÅ¡kai pažeidusiems režimÄ , gali bÅ«ti skiriama nuobauda - perkėlimas į kamerų tipo patalpas iki Å¡eÅ¡ių mėnesių.Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2003-04-18 įsakymu Nr. 4/07-68 patvirtintų Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų priskyrimo pataisos įstaigų paprastajai, lengvajai ir drausmės grupėms kriterijų (toliau – Kriterijai) 3 punkte numatyta, kad nuteistieji pripažįstami sistemingai pažeidinėjančiais režimÄ , jei jiems per vienerius metus už režimo pažeidimus paskiriamos ne mažiau kaip trys nuobaudos.

Nuteistieji pripažįstami itin piktybiÅ¡kai pažeidusiais režimÄ , jei jie pažeidžia bent vienÄ iÅ¡ laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems taikomų draudimų, nustatytų BVK 110 straipsnio 2 dalies 1, 3, 7 ir 8 punktuose, arba nevykdo pareigos, numatytos BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punkte.Teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjui BVK 142 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta drausminė nuobauda buvo paskirta už pataisos įstaigos administracijos reikalavimų nevykdymÄ (BVK 110 str. 1 d. 2 p.).

IÅ¡ PravieniÅ¡kių PN-AK 2018-03-02 pažymos apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus matyti, kad pareiÅ¡kėjas sistemingai nevykdo pataisos įstaigos administracijos nurodymų (b. l. 41-45). Minėtais duomenimis nustatyta, kad už įstaigos administracijos reikalavimų nevykdymÄ metų bėgyje pareiÅ¡kėjui eilę kartų buvo skiriamos drausminės nuobaudos: 2016-07-01, 2016-07-20, 2016-07-22, 2016-07-29, 2016-08-05, 2016-10-12, 2016-10-25 ir t. t., kas, teismo vertinimu, yra pagrindas pripažinti, jog pareiÅ¡kėjas sistemingai arba itin piktybiÅ¡kai pažeidinėja režimÄ .

Å iuo atveju byloje surinkti įrodymai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad skiriant drausminę nuobaudÄ tinkamai buvo įvertintas pareiÅ¡kėjo padaryto nusižengimo pobÅ«dis (įstaigos administracijos reikalavimų nevykdymas), įvertinta tai, kad pažeidimai buvo daromi sistemingai ar itin piktybiÅ¡kai, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai Å¡ioje dalyje atmestini. Byloje taip pat nėra objektyvių duomenų, kurie patvirtintų pareiÅ¡kėjo skunde nurodytas aplinkybes, kad jis buvo baudžiamas dėl raÅ¡omų skundų.

Tokių įrodymų pats pareiÅ¡kėjas nepateikė. PrieÅ¡ingai, byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma, sudaro pagrindÄ pareiÅ¡kėjo nurodytas aplinkybes paneigti ir konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas sistemingai nevykdo įstaigos administracijos reikalavimų (b. l. 41- 45, 53-56). Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas eilę kartų nevykdė pareigÅ«nų reikalavimų atlikti jam paskirtas nuobaudas, tame tarpe tvarkyti pataisos įstaigos teritorijÄ be eilės, nors, kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, gydytojų konsiliumo sprendimu pareiÅ¡kėjas dirbti gali (b. l. 53).

Byloje nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjui drausminė nuobauda buvo skirta ne už raÅ¡omus skundus, bet už pareigos vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus nevykdymÄ . BVK 183 straipsnis numato teisę apskųsti bausmių vykdymo institucijų, įstaigų ir pareigÅ«nų veiksmus bei sprendimus. Minėti veiksmai ar sprendimai skundžiami bausmę vykdančios institucijos direktoriui, o pastarojo sprendimai - Kalėjimų departamento direktoriui. Kalėjimų departamento direktoriaus veiksmai ir sprendimai per dvideÅ¡imt dienų nuo jų įteikimo dienos gali bÅ«ti skundžiami apygardos administraciniam teismui (BVK 183 str. 3 d.).

Bylos duomenimis, pareiÅ¡kėjas PravieniÅ¡kių PN-AK direktoriaus 2017-04-19 nutarimo Kalėjimų departamento direktoriui neskundė (b. l. 19). Administracinis aktas, kuriuo nuobauda buvo paskirta, yra nepanaikintas, o pareiÅ¡kėjui paskirtos nuobaudos pagrįstumas ir teisėtumas teismui nekelia abejonių. Esminė neturtinės žalos atlyginimo sÄ lyga yra atitinkamos valdžios institucijos priimti neteisėti aktai, neveikimas taip, kaip pagal įstatymus buvo privaloma veikti. Pagal jau minėtÄ teisinį reglamentavimÄ , neturtinė žala asmeniui gali bÅ«ti atlyginama nustačius, kad tokia žala jam kilo dėl atitinkamo vieÅ¡ojo administravimo subjekto neteisėtų aktų.

Nenustačius, atsakovo atstovo veiksmuose neteisėtumo skiriant pareiÅ¡kėjui drausminę nuobaudÄ , neturtinės žalos atlyginimas Å¡ioje dalyje negalimas. Dėl nuobaudos termino skaičiavimoPareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ taip pat grindžia aplinkybėmis, kad kamerų tipo patalpose jis buvo laikomas per ilgai. PareiÅ¡kėjo teigimu, PravieniÅ¡kių PN-AK direktoriaus 2017-04-19 nutarimu Nr. 69-151 paskirtos drausminės nuobaudos skyrimo laikas baigėsi 2017-10-19, tačiau jis be pagrindo buvo laikomas kamerų tipo patalpose iki 2018-01-18.Kaip jau buvo minėta, PravieniÅ¡kių PN-AK direktoriaus 2017-04-19 nutarimu Nr. 69-151 V.

S. buvo skirta drausminė nuobauda – uždarymas į kamerų tipo patalpas 6 mėnesių laikotarpiui. Taigi, pareiÅ¡kėjas kamerų tipo patalpose turėjo bÅ«ti laikomas iki 2017-10-19. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiÅ¡kėjas į kamerų tipo patalpas buvo perkeltas 2017-04-19, o iÅ¡leistas - 2018-01-18. Vadinasi, sprendžiant dėl pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimų pagrįstumo svarbu nustatyti, ar pagristai atsakovo atstovas pasibaigus 2017-04-19 nutarimu paskirtos nuobaudos galiojimo laikui, laikė pareiÅ¡kėjÄ kamerų tipo patalpose iki 2018 m. sausio 18 d., t. y. papildomai 92 paras.

Pagal BVK 143 straipsnio 5 dalį, paskirta nuobauda vykdoma tuoj pat ir ne vėliau kaip per vienÄ mėnesį nuo jos paskyrimo. Nuobauda, kuri nebuvo pradėta vykdyti per vienÄ mėnesį nuo jos paskyrimo dienos, nebevykdoma.Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010-04-26 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau– Taisyklės) 207 punkte nustatyta, jog laikas, kurį nuteistieji, atliekantys nuobaudas kamerų tipo patalpose arba pasiųstiems nuobaudÄ atlikti kalėjime, buvo perkelti gydytis į laisvės atėmimo vietų ligoninę arba valstybės ar savivaldybių asmens sveikatos priežiÅ«ros vieÅ¡Ä sias įstaigas, įskaitomas į nuobaudų atlikimo laikÄ , jeigu nuteistieji į Å¡ias gydymo įstaigas buvo perkelti ne dėl tyčinio savęs žalojimo.

Nuteistieji, perkelti į kamerų tipo patalpas, lieka bÅ«rio, kuriam priklausė, sudėtyje (Taisyklių 223 p.). Taisyklių 228 punktas numato, jog atlikę nuobaudÄ nuteistieji nedelsiant paleidžiami iÅ¡ kamerų tipo patalpų.Bylos duomenimis nustatyta, kad PravieniÅ¡kių PN-AK direktoriaus 2017-04-19 nutarimu Nr. 69-151 paskirtos drausminės nuobaudos galiojimo laikotarpiu, t. y. nuo 2017-04-19 iki 2017-10-19, pareiÅ¡kėjui papildomai buvo paskirtos Å¡ios naujos drausminės nuobaudos: 2017-05-16 paskirta drausminė nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalas 15 parų, 2017-06-07 – perkėlimas į kamerų tipo patalas 15 parų, 2017-07-04 – perkėlimas į kamerų tipo patalas 10 parų, 2017-10-06 – perkėlimas į kamerų tipo patalas 15 parų, kitaip tariant, pareiÅ¡kėjui papildomai buvo paskirta 55 parų kamerų tipo patalpose (b. l. 41-45).

Atsakovo atstovas atsiliepime pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjui, jo buvimo kamerų tipo patalpose laikotarpiu gavus naujÄ drausminę nuobaudÄ , pirmoji nuobauda buvo stabdoma, iki kol nuteistasis atliks naujai paskirtÄ drausminę nuobaudÄ , kaip numatyta BVK 143 straipsnio 5 dalyje, pagal kuriÄ nuobauda vykdoma tuoj pat ir ne vėliau kaip per vienÄ mėnesį nuo jos paskyrimo. Nurodytų aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjo buvimas kamerų tipo patalpose pagrįstai buvo pratęstas terminu, lygiu papildomai paskirtų drausminių nuobaudų skyrimo laikui, t. y. iÅ¡ viso 55 paros.Bylos duomenimis nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2017-04-19 iki 2017-10-19 pareiÅ¡kėjas Å¡eÅ¡is kartus buvo konvojuotas į Å iaulių tardymo izoliatorių, t. y. nuo 2017-06-19 iki 2017-06-22 (3 paros), nuo 2017-07-24 iki 2017-07-27 (3 paros), nuo 2017-08-17 iki 2017-08-24 (7 paros), nuo 2017-08-28 iki 2017-09-07 (10 parų), 2017-09-18 iki 2017-09-28 (10 parų), 2017-10-12 iki 2017-10-19 (7 paros), t. y. iÅ¡ viso 40 parų (b. l. 8, 46).

Teismas pažymi, kad teisės aktai nenumato, jog laikas praleistas kitose įstaigose turi bÅ«ti įskaitomas į nuobaudos atliko laikÄ , todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo buvimo kamerų tipo patalpose laikotarpis pagrįstai buvo pratęstas terminu, lygiu jo buvimo kitose įstaigose (Å iaulių tardymo izoliatoriuje) laikotarpiui, t. y. iÅ¡ viso 40 parų.Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, laikotarpiu nuo 2017-04-19 iki 2017-10-19 pareiÅ¡kėjas tris kartus buvo konvojuotas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę: nuo 2017-05-19 iki 2017-05-29 (10 parų), nuo 2017-07-12 iki 2017-07-18 (6 paros) ir nuo 2017-08-11 iki 2017-08-17 (6 paros), t. y. iÅ¡ viso 22 paros (b. l. 8, 46).

Bylos duomenimis nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje buvo gydomas dėl tyčinio savęs žalojimo, todėl vadovaudamasis Taisyklių 207 punktu teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjo buvimo ligoninėje laikotarpiai (iÅ¡ viso 22 paros) pagrįstai buvo įskaityti į PravieniÅ¡kių PN-AK direktoriaus 2017-04-19 nutarimu paskirtos drausminės nuobaudos atlikimo laikÄ . Atsižvelgdamas į aptartÄ teisinį reglamentavimÄ bei nustatytas bylos faktines aplinkybes, teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjo buvimo kamerų tipo patalpose laikotarpis pagrįstai pratęstas iki 2018-01-18 dėl jam naujai paskirtų drausminių nuobaudų (55 paros kamerų tipo patalpose) ir konvojavimo į Å iaulių tardymo izoliatorių (40 parų kitose įstaigose).

Nenustačius atsakovo atstovo veiksmuose neteisėtumo dėl pareiÅ¡kėjo kalinimo kamerų tipo patalpose termino, pareiÅ¡kėjo argumentai Å¡ioje dalyje atmestini kaip nepagrįsti.PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad jo kalinimo kamerų tipo patalpose laikotarpiu jam buvo leidžiama kasdien pasivaikščioti po vienÄ valandÄ .Pagal BVK 145 straipsnio 2 dalį kamerų tipo patalpose laikomiems nuteistiesiems, atliekantiems Å¡io kodekso 142 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytÄ nuobaudÄ , nustatomas režimas, atitinkantis Å¡io kodekso 86 straipsnyje nurodytas drausmės grupei priskirtų nuteistųjų laikymo kalėjime sÄ lygas, t. y. tokie nuteistieji, be kita ko, turi teisę kasdien pasivaikščioti vienÄ valandÄ .

Atsižvelgiant į tai, kad teisinis reglamentavimas numato vienos valandos pasivaikščiojimÄ kamerų tipo patalpose laikomiems asmenims, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl pasivaikščiojimų trukmės atmestini kaip nepagrįsti. Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.

R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (žr. 2013-02-11 nutartis Nr. A146-216/2013 ir kt.). CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kėjo) nurodyta žala (pasekmės).PareiÅ¡kėjas pažymėjo, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė neturtinę žalÄ , kuri pasireiÅ¡kė nepatogumais, neigiamais iÅ¡gyvenimais, diskomfortu.

Tačiau byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sÄ lygų poveikį pareiÅ¡kėjo sveikatai, emocinei, psichinei bÅ«klei, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ . Byloje nėra duomenų, kad jam nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba. Jokių duomenų apie savo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant klausimÄ dėl pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimo pagrįstumo, pareiÅ¡kėjas nepateikė.

Konstatuotina, kad pagrindinis vieÅ¡osios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iÅ¡ esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sÄ lygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip bÅ«tinoji vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieÅ¡taravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakÄ asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (žr.

LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012). Ä®vertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetÄ , darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė bÅ«tinų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ , todėl nėra teisinio pagrindo pareiÅ¡kėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo V. S. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus. Teisėjas                                                                            Audrius Grauželis