2019-06-12 Nr. AB-12702-3-61-3-01372-2019-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS-399-556/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01372-2019-8

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1; 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. birželio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Veslavos Ruskan, Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. K. (V. K.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, (toliau – Ministerija) 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu atlikti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. spalio 19 d. įsakymo Nr. 1R-213 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Įsakymas, Taisyklės) teisėtumo patikrą, kiek susiję su šia byla.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. balandžio 15 d. nutartimi nutarė atsisakyti priimti pareiškėjo skundą, nes teisme nėra nagrinėjama individuali byla.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildina iš Taisyklių įgyvendinimo.

Teismas pažymėjo, kad iš Įsakymo turinio matyti, kad juo sukuriamos elgesio taisyklės plačiam subjektų ratui, kurie atlieka bausmę pataisos įstaigose. Teismas taip pat pabrėžė, kad Įsakymas yra paskelbtas viešai Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka. Teismas, įvertinęs Įsakymo turinį, padarė išvadą, kad tai yra norminis administracinis teisės aktas, todėl dėl jo teisėtumo nagrinėjimo teisme yra taikomos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 21 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 112 straipsnyje, 113 straipsnio 1 dalyje numatytos taisyklės.

Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 113 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl norminio akto tyrimo pradėjimo, atkreipė dėmesį, kad teisme nėra nagrinėjama jokia individuali administracinė byla, kurioje pareiškėjas būtų skundęs tam tikros įkalinimo įstaigos veiksmus. Pareiškėjas žalos atsiradimą kildina kaip pasekmę iš norminio administracinio akto, t. y. Taisyklių, įgyvendinimo, ir prašo ištirti šio akto teisėtumą, tačiau neinicijuoja individualaus ginčo. Pareiškėjas šiuo atveju užpildė tam tikrą skundo formą, reikšdamas abstraktų reikalavimą.

Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjama situacija neatitinka ABTĮ 113 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų pradėti administracinę bylą dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo, kai tai susiję su individualia byla, nes teisme nėra nagrinėjama individuali byla pagal pareiškėjo skundą dėl viešojo administravimo institucijos veiksmais (neveikimu) galbūt pažeistų jo subjektinių teisių gynimo. Todėl teismas nusprendė atsisakyti priimti pareiškėjo skundą.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 15 nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog teisme nėra nagrinėjama jokia individuali byla. Kiti pareiškėjo skundai buvo priimti nagrinėti teisme. Pareiškėjas neturi pareigos rašyti skundus įkalinimo įstaigai, kuri vadovaujasi galiojančiais teisės aktais, dėl ko toks kreipimasis yra beprasmiškas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui suformulavo aiškų materialinio pobūdžio reikalavimą, t. y. priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

Taigi iš skundo matyti, kad pareiškėjas siekė inicijuoti administracinį ginčą (ABTĮ 2 str. 1 d.) iš esmės dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią jis kildino iš neteisėtų veiksmų, susijusių su Taisyklių priėmimu ir vykdymu. Tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pareiškėjo skundo reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą priimtinumo klausimo nesprendė, abstrakčiai nurodęs, kad pareiškėjas kildina žalos atsiradimą iš norminio administracinio akto (Taisyklių). Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas, nepasisakęs dėl pareiškėjo skundo reikalavimo, kuriuo jis būtent ir siekė iškelti individualią administracinę bylą, priimtinumo, nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta, o tai yra pagrindas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui perduoti nagrinėti iš naujo.

Taip pat pabrėžtina, kad ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas pateikto skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-87/2012). Kitaip tariant, skundo trūkumų šalinimo institutas nėra savitikslis, jis yra, be kita ko, skirtas suteikti galimybę pareiškėjui pataisyti skundą vietoje to, kad skundas būtų iš karto nepriimtas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS62-599/2011).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą iš naujo, net nustatęs, kad pareiškėjos skundas neatitinka ABTĮ nustatytų reikalavimų, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi ir minėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, turėtų nustatyti terminą skundo trūkumams pašalinti.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkintinas, skundžiama teismo nutartis naikintina perduodant pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. K. (V. K.) atskirąjį tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartį panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui pareiškėjo skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė