2022-03-09 Nr. AB-5636-3-61-3-04362-2021-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1478-442/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04362-2021-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Dainiaus Raižio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. A. A. A. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. A. A. A. Z. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas M. A. A. A. Z. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2021 m. spalio 13 d. sprendimą Nr. 21S31232 (toliau – ir Sprendimas), Migracijos departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. lapkričio 17 d. sprendimą Nr. 6K-1459 (toliau – ir Komisijos sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas, UTPĮ) 86 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir jam turi būti suteikiama papildoma apsauga pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus. Jis negali pasilikti kilmės šalyje, nes kyla reali grėsmė pareiškėjo sveikatai ir gyvybei. Pareiškėjas teigė, kad atvyko iš (duomenys neskelbtini) (toliau – ir kilmės šalis, kilmės valstybė) su broliu ir pusbroliu, tačiau (duomenys neskelbtini) liko gyventi motina, brolis ir sesuo. Išvykti iš (duomenys neskelbtini). Grasinimai buvo aprašyti (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo šeimos nariai kreipėsi į vietos policiją, tačiau policijos pareigūnai jokių veiksmų neatliko. Pareiškėjas nurodė, jog grasinimų priežastis yra tai, kad (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas pateikė (duomenys neskelbtini). Bijodamas susidorojimų, pareiškėjo (duomenys neskelbtini), o pats pareiškėjas nusprendė kartu su broliu ir pusbroliu išvykti iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvą. Išvykti į kitas artimiausias šalis pareiškėjas bijojo, kadangi (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas pažymėjo, kad aplinkybė, jog jis negalėjo pateikti įrodymų apie patirtus individualius grasinimus ar kitokį smurtą arba tokių grasinimų dar nespėjo patirti, nepaneigia (duomenys neskelbtini) potencialios grėsmės. Pareiškėjas įsitikinęs, jog paminėtos aplinkybės patvirtina realią grėsmę jo gyvybei ir sveikatai, todėl jam turi būti suteiktas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga. Atsakovas neįvertino šių aplinkybių, todėl nepagrįstai atmetė prieglobsčio prašymą.

3. Pareiškėjas teigė, kad Komisija nepasisakė dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos ir draudimu atvykti, o iš esmės argumentavo tik tuo, jog Sprendimas teisėtas, o asmuo neturėjo teisės kirsti sieną, neturi ryšių su Lietuvos Respublika. Vien toks pareiškėjo veiksmas neturėtų sukelti didžiausių sankcijų, nes sienos kirtimas įvyko, siekiant pasiprašyti prieglobsčio, t. y. atlikti teisėtus veiksmus. Pareiškėjas teigė, jog buvo nurodęs, kad turi būti užtikrintas tiesioginis ir betarpiškas jo išklausymas, prašyta Migracijos departamento Sprendimo nagrinėjimo procedūrą organizuoti taip, kad būtų užtikrinamas teisės būti išklausytam principo taikymas, teisingas skundo išnagrinėjimas. Skundai nagrinėjami labai trumpą laiką, minimizuotas apskundimų terminas, eliminuotas sprendimo peržiūrėjimas apeliacine tvarka, todėl negali būti paneigta asmenų teisė teikti paaiškinimus tiesiogiai institucijai, kuriai kilo abejonių dėl prieglobsčio suteikimo.

4. Teismo posėdyje pareiškėjas papildomai nurodė, kad minėta (duomenys neskelbtini).

5. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas parodė (duomenys neskelbtini). Anot pareiškėjo, grasintojai, (duomenys neskelbtini). Paklausus, kodėl jie nebandė ieškoti saugios gyventi vietos kilmės šalyje, pareiškėjas nurodė, kad jie gali juos rasti bet kur, netgi kaimyninėje šalyje. Pareiškėjas nurodė, jog pats tiesiogiai su grasintojais nebuvo susitikęs, jis jų nematė ir niekas jam asmeniškai negrasino. Iš pareiškėjo pateikto paaiškinimo atsakovas nustatė, kad (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo paaiškinimas tiek apie (duomenys neskelbtini), tiek apie kreipimąsi į policiją buvo labai paviršutiniškas, apsiribojo bendro pobūdžio paaiškinimu, nepateikė aiškių detalių. Bandant išsiaiškinti papildomas detales, pareiškėjas atsakinėjo trumpai, nepraplėtė pirminio paaiškinimo ribų, vengė atsakyti į patikslinančius klausimus. Atsakovas padarė išvadą, kad iki tol šeima grasinimų nebuvo sulaukusi, o po šio grasinimo daugiau grasinimų taip pat nebuvo. Atsakovui kilo abejonių dėl pareiškėjo nurodytos išvykimo iš kilmės šalies aplinkybės, nes, viena vertus, jis teigė, kad buvo (duomenys neskelbtini). Atsakovas teigė, kad pareiškėjas su broliu dėl neaiškių priežasčių pasirinko vykti į (duomenys neskelbtini) ir nelegaliai kirsti Lietuvos Respublikos sieną.

7. Atsakovas pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini). Atsakovas sprendė, jog pareiškėjo paaiškinimas buvo abstraktus, nedetalus, prieštaringas, jo nepatvirtino surinkta kilmės valstybės informacija, todėl jis nebuvo laikomas pagrįstu ir neabejotinu įrodymu. Atsakovas nenustatė individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos pareiškėjui suteikimo poreikį. Migracijos departamentas vertino, kad pareiškėjo baimė grįžti į kilmės šalį nelaikytina visiškai pagrįsta, nebuvo nustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Pabėgėlių teisės nuostatos nenustato pareigos sprendžiančiai institucijai įrodinėti neiginius (kad pareiškėjas ateityje nesusidurs su grėsmėmis, grasinimais), nes tai būtų neįveikiama užduotis ir pernelyg aukštas įrodinėjimo standartas.

8. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų. Šių aplinkybių visuma pagrindė prielaidą, jog prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje (bei prieglobsčio gavimas Lietuvoje) nebuvo ir nėra pareiškėjo tikslas. Atsižvelgęs į tai, atsakovas sprendė, kad, vengdamas grąžinimo, pareiškėjas gali pasislėpti, todėl jam nebuvo suteiktas terminas savanoriškai išvykti. Buvo nuspręstą išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos. Priėmus sprendimą išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, privalo būti ir uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką tam tikram terminui.

9. Atsakovas akcentavo, jog vien tai, kad pareiškėjo skundas buvo nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, nesant jokių objektyvių duomenų apie tai, kad tam tikros reikšmingos bylos aplinkybės dėl šios priežasties liko neįvertintos, nesudaro pagrindo teigti, kad Sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

10. Teismo posėdyje atsakovas papildomai akcentavo, kad pareiškėjas teisme vėl pakeitė paaiškinimą, dėl to vien jo paaiškinimas negali būti laikomas objektyviu įrodymu konvencinėms priežastims pagrįsti. Atsakovas teigė, kad (duomenys neskelbtini).

II. 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. vasario 1 d. sprendimu pareiškėjo M. A. A. A. Z. skundą tenkino iš dalies, pakeitė Migracijos departamento Sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktą ir jį išdėstė taip: „Uždrausti M.A. A. A. Z., gim. (duomenys neskelbtini), atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos”, pakeitė Migracijos departamento Sprendimo rezoliucinės dalies 4 punktą ir jį išdėstė taip: „Įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo M. A. A. A. Z., gim. (duomenys neskelbtini), atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“. Teismas atitinkamai pakeitė Komisijos sprendimo dalį, o likusią pareiškėjo skundo dalį atmetė.

12. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

12.1. (duomenys neskelbtini).

12.2. Apklausos metu 2021 m. spalio 7 d. prieglobsčio prašytojas nurodė, kad (duomenys neskelbtini).

12.3. Migracijos departamentas Sprendimu nusprendė: nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje; nesuteikti papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje; įsigaliojus sprendimui dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) nesuteikimo ir nesant priežasčių, dėl kurių, remiantis Įstatymo 128 straipsnio 2 dalimi, sprendimo dėl užsieniečio išsiuntimo vykdymas sustabdomas, išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); pavesti VSAT vykdyti pareiškėjo išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 (penkis) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 3 (trejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

12.4. Pareiškėjas kreipėsi į Komisiją su skundu dėl Migracijos departamento Sprendimo teisėtumo. Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, Komisijos sprendimu jo netenkino. Pareiškėjas, nesutikdamas su Migracijos departamento Sprendimu ir Komisijos sprendimu (toliau abu kartu – ir ginčijami sprendimai), kreipėsi į teismą.

13. Teismas rėmėsi Įstatymo 86 straipsnio 1 dalimi bei 87 straipsnio 1–2 dalimis, 1951 m. Jungtinių Tautų konvencijos „Dėl pabėgėlių statuso“ 1 straipsnio A dalimi, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika prieglobsčio bylose ir administracinių teismų praktika UTPĮ 86 ir 87 punktų taikymo aspektu, Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 (redakcija, galiojanti nuo 2021 m. liepos 28 d.) (toliau – ir Aprašas) 97 punktu ir nustatė, kad pareiškėjas pateikė (duomenys neskelbtini) piliečio pasą, kuris patvirtina jo asmens tapatybę ir pilietybę, todėl pareiškėjas atitinka vieną iš sąlygų būti už savo kilmės valstybės ribų.

14. Teismas nurodė, kad pareiškėjas prieglobsčio prašymą motyvavo tuo, kad jam gresia pavojus, nes (duomenys neskelbtini).

15. Teismas iš Migracijos departamento Sprendimo turinio nustatė, kad atsakovas surinko aktualią informaciją apie situaciją pareiškėjo kilmės valstybėje, vertino iš įvairių šaltinių gautą informaciją ir šios informacijos kontekste vertino pareiškėjo išsakytos baimės būti nužudytam pagrįstumą. Atsakovas nurodė, jog prieglobsčio prašytojo baimė dėl (duomenys neskelbtini) nepagrįsta. (duomenys neskelbtini). Teismas vertino, kad atsakovo surinkta informacija (duomenys neskelbtini) pareiškėjo kilmės valstybėje nepagrindžia prielaidos, kad grėsmė galėtų kilti asmeniškai prieglobsčio prašytojui (pareiškėjui). Teismas sprendė, kad prieglobsčio prašytojo paaiškinimas turi esminių trūkumų dėl jo patikimumo. Teismas nurodė, kad pareiškėjas, priešingai nei, tikėtina, jo (duomenys neskelbtini), tik vieną kartą (teismo posėdžio metu nurodyta, jog 1–2 kartus, buvo pateikta tik (duomenys neskelbtini)), nenurodant (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nenurodė jokių kitų objektyvių duomenų apie jo persekiojimą kilmės šalyje, todėl teismas pagrįstomis pripažino Migracijos departamento išvadas, kad nėra tikėtinas (duomenys neskelbtini) dėmesys prieglobsčio prašytojui, atsižvelgiant į (duomenys neskelbtini), nėra prieštaraujančios turimai informacijai apie padėtį (duomenys neskelbtini). Teismas sutiko su atsakovo išvada, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų pabėgėlio statusui gauti.

16. Teismas sutiko su atsakovo išvada, jog priežastys, kurios lemia pareiškėjo nenorą grįžti į kilmės šalį, neprilygsta persekiojimui dėl asmens individualių savybių. Pareiškėjas nei Migracijos departamentui apklausos metu, nei teismui teismo posėdžio metu nenurodė duomenų, jog kilmės valstybėje asmeniškai patyrė veiksmus, kuriuos būtų galima prilyginti fiziniam ar psichologiniam smurtui, pakankamai rimtam savo pobūdžiu ar dažnumu. Teismas sprendė, kad pareiškėjas turi galimybę saugiai gyventi kilmės šalyje.

17. Teismas konstatavo, kad atsakovas surinko pakankamai duomenų apie pareiškėjo kilmės valstybę, pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis vertino racionaliai, visapusiškai ir objektyviai bei padarė pagrįstas išvadas dėl pabėgėlio statuso pareiškėjui nesuteikimo.

18. Teismas priėjo prie išvados, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjui papildomos apsaugos. Byloje nenustatyta, kad pareiškėjas galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę, jog kilmės valstybėje jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas, kad jo, kaip žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, (duomenys neskelbtini) kils pavojus. Taip pat nenustatyta, kad pareiškėjas galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę dėl egzekucijos ar mirties bausmės įvykdymo grėsmės kilmės valstybėje. Todėl pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Teismas pažymėjo, kad, pareiškėjas nurodė tik bendro pobūdžio teiginius dėl tikimybės patirti persekiojimą kilmės šalyje, prašymą iš esmės grindė nepatikimais įrodymais.

19. Teismas vadovavosi Aprašo 222 punktu ir atmetė pareiškėjo argumentus dėl suvaržytos jo teisės į gynybą, Komisijai nesurengus žodinio posėdžio.

20. Teismas sprendė, jog pagrįsta Migracijos departamento išvada, kad yra tikimybė, jog pareiškėjas slėpsis ir teisėtai bei pagrįstai nusprendė vykdyti pareiškėjo išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas iki Migracijos departamento Sprendimo priėmimo nepateikė prašymo leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę.

21. Teismas priėjo prie išvados, kad Migracijos departamento sprendimas pareiškėjui 5 metus uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo jo išsiuntimo yra neproporcingas padarytam teisės pažeidimui, todėl sprendė, jog būtų proporcinga pareiškėjui uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos. Kadangi Migracijos departamento Sprendimo dalį dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką teismas sumažino iki 2 metų, atitinkamai pakeitė ir kitą Sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Teismas pakeitė šį laikotarpį, t. y. nusprendė įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 2 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

22. Teismas tenkino pareiškėjo skundą iš dalies ir pakeitė ginčijamų Migracijos departamento sprendimų dalis. Likusią pareiškėjo skundo dalį teismas atmetė.

III. 23. Pareiškėjas M. A. A. A. Z. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 1 d. sprendimą, Migracijos departamento Sprendimą ir Komisijos sprendimą. Pareiškėjas taip pat prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, kadangi pareiškėjui turi būti užtikrintas tiesioginis ir betarpiškas jo išklausymas.

24. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja skundo, teikto teismui, argumentus ir bylos faktines aplinkybes ir pažymi, kad atsakovas tinkamai neįvertino duomenų apie pareiškėjo ryšį su (duomenys neskelbtini). Atsakovas Sprendime neidentifikavo kaip reikšmingo pagrindo pareiškėjo (duomenys neskelbtini) grėsmės patirti persekiojimą ir dėl to visiškai nesurinko aktualios kilmės šalies informacijos. Akivaizdu, jog šios priežastys, kiek bandė atskleisti pats pareiškėjas, tikėtina, yra politinio pobūdžio, (duomenys neskelbtini).

25. Pareiškėjas nurodo, kad Migracijos departamentas, spręsdamas prieglobsčio suteikimo klausimą, turėjo atsakyti, ar pareiškėjas gali laisvai reikšti savo nuomonę dėl dabartinio (duomenys neskelbtini) režimo, ar tai gresia sankcijomis ir rizikomis tiek tiesiogiai iš (duomenys neskelbtini), tiek iš sukarintų ir jėgos politiką vykdančių politinių partijų.

26. Pareiškėjas taip pat atkreipia dėmesį, kad Aprašas įpareigoja Migracijos departamentą surinkti tikslią ir naujausią informaciją apie prieglobsčio prašytojų kilmės valstybes ir trečiąsias valstybes, gautą iš keleto įvairių šaltinių, įskaitant Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes bei konsulines įstaigas, kitas ES valstybes nares, Europos prieglobsčio paramos biurą, Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdybą, Europos Tarybą, kitas tarptautines organizacijas, nevyriausybines organizacijas, žiniasklaidos priemones bei kitus šaltinius (Aprašo 7, 92.8., 97.1. p.). Šiuo atveju atsakovas turėjo surinkti informaciją apie pareiškėjui kylančios grėsmės realumą dėl jo (duomenys neskelbtini). Siekiant tiksliai įvertinti pareiškėjo baimę ir grėsmę patirti persekiojimą, atsakovas turėjo ištirti ne tik galiojančius teisės aktus, bet ir jų taikymo būdą ir praktinį veikimą, nes tik tokiu būdu galima susidaryti pagrįstą ir objektyvų įsitikinimą apie reiškinius, su kuriais pareiškėjas susidurs kilmės valstybėje. Apie tai, kad situacija (duomenys neskelbtini) paskutiniu metu nuolat blogėja, o susidorojimai su kitaip manančiais yra kasdienybė, patvirtina aktuali informacija iš (duomenys neskelbtini).

27. Pareiškėjo nuomone, buvo neteisingai įvertinta situacija dėl papildomos apsaugos poreikio, ne tik dėl aktualios kilmės šalies informacijos nesurinkimo (EPPB tinklalapyje pateikiama informacija paviešinta prie daugiau nei metus), bet ir neteisingo teisės aktų taikymo. Pareiškėjo kilmės šalies saugumo lygis turi būti vertinamas ne tik ir ne tiek pagal tarptautinių organizacijų skelbiamus duomenis (be kita ko, pavyzdžiui, (duomenys neskelbtini)), o ir remiantis faktu, ar kilmės valstybė yra ratifikavusi 1951 m. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją bei 1984 m. Konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą, nes tik tokiu būdu egzistuoja realus pagrindas tikėtis, jog grąžintas į kilmės šalį prieglobsčio prašytojas nepatirs netinkamo elgesio. Pareiškėjas akcentuoja ir pateikia nuorodą į publikaciją (duomenys neskelbtini).

28. Pareiškėjas teigia, jog vertindamas baimės patirti persekiojimą ateityje pagrįstumą, atsakovas neatsižvelgė, jog nėra reikalaujama, kad prieglobsčio prašytojas jau būtų patyręs konkrečius persekiojimo veiksmus, nukreiptus į jo asmenį praeityje. Asmens baimė gali būti pagrįsta šeimos narių, draugų ar visuomenės grupėse (etninės, rasinės, religinės ar pan.), kuriai jis priklauso, patirtimi. Šiuo atveju pareiškėjas jau susidūrė su realiais grasinimais ir pagrindas jiems reikšti nėra išnykęs, taigi pareiškėjui egzistuoja pagrįsta baimė susidurti su smurtu. Migracijos departamentas turėjo išsiaiškinti, ar prieš pareiškėją gali būti atliekami veiksmai arba taikoma įvairių priemonių sankaupa, kurie yra pakankamai rimti savo pobūdžiu arba dažnumu, kad būtų laikomi sunkiu pagrindinių žmogaus teisių pažeidimu.

29. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

30. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą pakartoja atsiliepimo, teikto į pareiškėjo skundą teismui, argumentus ir papildomai nurodo, kad nei Įstatymas, nei Aprašas neįpareigoja Migracijos departamento rinkti bei vertinti informacijos visais prieglobsčio prašytojo pageidaujamais aspektais, o nagrinėjant prašymus suteikti prieglobstį vertinama ne bendra kilmės valstybės informacija, o individuali prieglobsčio prašytojo situacija kilmės valstybės informacijos kontekste. Pareiškėjas neįrodinėjo tokių aplinkybių, kad buvo viešai pasisakęs prieš (duomenys neskelbtini) ir dėl to jis yra persekiojamas ar jam kyla didelė grėsmė, todėl nagrinėjamu atveju buvo surinkta visa aktuali ir pakankama kilmės valstybės informacija.

31. Dėl nesurinktos informacijos atsakovas nurodo, kad Migracijos departamentas Sprendime vadovavosi naujausia Europos Sąjungos prieglobsčio agentūros (toliau – ir ESPA, buvęs pavadinimas Europos prieglobsčio paramos biuras (EPPB) 2021 m. ataskaita apie saugumo padėtį (duomenys neskelbtini), tinkamai įvertino visą surinktą informaciją pareiškėjo individualios situacijos kontekste. Jokios naujesnės ESPA skelbiamos informacijos pareiškėjas skunde nepateikė. Byloje nėra poreikio vadovautis (duomenys neskelbtini) ataskaita bei duomenimis apie kiekvieną dieną skelbiamas aukas. (duomenys neskelbtini). Ši organizacija neturi nei tikslo, nei įgaliojimų spręsti, dėl konkrečių asmenų persekiojimo jų kilmės valstybėje arba nustatyti beatodairiško smurto lygį, kuris yra pakankamas, kad asmeniui galėtų būti suteikta papildoma apsauga. Tuo tarpu pagal 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 439/2010 dėl Europos prieglobsčio paramos biuro įsteigimo nuostatas vienas iš ESPA tikslų yra kilmės valstybės informacijos rinkimas.

32. Dėl (duomenys neskelbtini) skelbiamų aukų, atsakovas pažymi, kad šiame tinklalapyje skelbiama informacija nepatvirtina, kad pareiškėjas, atsižvelgiant į jo individualias aplinkybes, atitinka prieglobsčio suteikimo kriterijus. Migracijos departamentas, remdamasis naujausia informacija apie (duomenys neskelbtini), Sprendime konstatavo, kad (duomenys neskelbtini), tačiau konstatavo, kad, vadovaujantis ESPA pateikiamais naujausiais duomenimis, nė vienoje (duomenys neskelbtini) beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Pareiškėjo skunde pateikta nuoroda į vienetinį išpuolį pareiškėjo kilmės valstybėje nesuponuoja išvados, kad pareiškėjas susidurs su persekiojimo grėsme arba netinkamu elgesiu grįžimo į kilmės valstybę atveju.

33. Atsakovas pažymi, kad apeliaciniame skunde pareiškėjas nenurodė, kokių konkrečiai teisės aktų reikalavimų Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą, nesilaikė. Atliekamo tyrimo objektas yra ne kilmės valstybė, o konkrečiam asmeniui šioje valstybėje kylanti individuali grėsmė. Vien tai, jog tam tikra valstybė nėra ratifikavusi Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos arba Konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą, savaime neleidžia daryti išvados, kad tokioje valstybėje nėra gerbiamos jokios žmogaus teisės, o visi be išimties tokios valstybės gyventojai patirs kankinimus ar kitokį žiaurų ir nežmonišką elgesį. Priešingas aiškinimas iš esmės reikštų, kad prieglobstis asmeniui turėtų būti suteikiamas be išimties visiems tam tikros valstybės gyventojams, nepriklausomai nuo realios situacijos šioje valstybėje, vadovaujantis vien ta aplinkybe, kad valstybė nėra ratifikavusi tam tikrų konvencijų.

34. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo teiginiais, jog jis jau susidūrė su realiais grasinimais ir pagrindas jiems reikšti nėra išnykęs ir pažymi, kad pats pareiškėjas nurodė, jog jis tiesiogiai su grasintojais nebuvo susitikęs, jų nematė ir niekas jam asmeniškai negrasino. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo paaiškinimas buvo labai paviršutiniškas, be aiškių detalių. Migracijos departamentui pagrįstai abejonių sukėlė pareiškėjo nurodytos išvykimo iš kilmės šalies aplinkybės, nes liko neatsakytas klausimas, kodėl pareiškėjas su broliu, jei buvo iškilusi reali grėsmė dėl jų gyvybės, (duomenys neskelbtini). Migracijos departamentas surinko kilmės valstybės informaciją apie (duomenys neskelbtini) ir padarė išvadas, kad ši informacija nepatvirtina pareiškėjo baimių, nes minėtos grupuotės taikiniai yra (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų, kad (duomenys neskelbtini).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 35. Pareiškėjas M. A. A. A. Z. apeliaciniame skunde prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, kadangi pareiškėjui turi būti užtikrintas tiesioginis ir betarpiškas jo išklausymas.

36. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad žodinis procesas reikalingas tikslu užtikrinti teisę būti tiesiogiai išklausytam. Tačiau šiuo aspektu pažymėtina, kad tokia teisė pareiškėjui buvo užtikrinta bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teismo 2022 m. sausio 27 d. posėdyje. Be to, pareiškėjo pozicija dėl ginčo esmės yra išdėstyta procesiniuose dokumentuose. Nesant išskirtinių aplinkybių, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija netenkina pareiškėjo prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

V. 37. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsisakymo pareiškėjui M. A. A. A. Z. suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

38. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, konstatavęs, kad Migracijos departamentas, atlikęs išsamų pareiškėjo prieglobsčio prašymo tyrimą, teisėtai ir pagrįstai nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, nes jis neatitinka UTPĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimų, motyvuotai nusprendė išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), tačiau parinko nepagrįstus laikotarpius uždrausti pareiškėjui atvykti ir įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, todėl pirmosios instancijos teismas sumažino Migracijos departamento nustatytus laikotarpius iki dvejų metų, atitinkamai pakeitė Komisijos sprendimo dalį, o likusią pareiškėjo skundo dalį atmetė.

39. Pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, apeliacinį skundą iš esmės grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje pateiktus duomenis, neatsižvelgė į tai, kad atsakovas nesurinko tikslios ir naujausios informacijos apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę ir neatliko tinkamo individualaus tyrimo.

40. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Pareiškėjas neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria teismas sumažino draudimo atvykti ir įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi terminus, todėl šiuo aspektu pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas netikrinamas.

41. Teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami UTPĮ (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. rugpjūčio 12 d. iki 2022 m. sausio 1 d.) 86 bei 87 straipsnių, kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas Migracijos departamento sprendimą nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, vadovavosi minėtomis UTPĮ nuostatomis. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo atlikto UTPĮ nuostatų taikymo ir aiškinimo, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija jų nekartoja.

42. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad UTPĮ 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje bylose Nr. eA-3776-438/2018; kt.). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017; kt.).

43. Atsižvelgiant į EŽTT praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai, kyla reali rizika, jog asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07)). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 24573/94) pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

44. Teisėjų kolegija pažymi, kad vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti UTPĮ 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.

45. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, pareiškėjo paaiškinimus, teiktus apklausų metu, konstatuoja, kad Migracijos departamentas atliko išsamų ir visapusišką pareiškėjo prieglobsčio prašymo bei jo kilmės valstybėje (duomenys neskelbtini) tyrimą, o pareiškėjas nenurodė jokių pagrįstų duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie realiai egzistavusią pagrįstą jo baimę kilmės valstybėje tapti (duomenys neskelbtini) smurto auka, būti pagrobtam, kankinamam ar nužudytam. Pareiškėjas savo paaiškinimo dėl kilmės valstybėje jam tariamai gresiančio pavojaus niekaip nedetalizavo ir neindividualizavo, paaiškinimui trūksta konkretumo, kad būtų galima daryti tikėtiną išvadą, jog, kaip teigia pareiškėjas, grįžus į kilmės valstybę jo sveikatai ar gyvybei grėstų pavojus.

46. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija prieina išvadą, kad pareiškėjo abstraktūs apeliacinio skundo teiginiai dėl kilmės valstybėje jam tariamai gresiančio pavojaus dėl (duomenys neskelbtini), savaime, nesant jokių kitų tariamą grėsmę pagrindžiančių duomenų ir aplinkybių, nėra pakankami pagrįsti pareiškėjui galbūt galinčią kilti grėsmę. Juo labiau, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas ir neneigia, jog jis tiesiogiai su grasintojais nesusitiko, jų nematė, niekas jam asmeniškai negrasino. Taigi nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, leidžiančių spręsti, kad pareiškėjas dėl susiklosčiusios situacijos galėjo jaustis nesaugus, baimintis dėl savo sveikatos ir (ar) gyvybės.

47. Pareiškėjas nurodo, kad Migracijos departamentas turėjo, tačiau nesurinko informacijos apie tai, ar pareiškėjas gali laisvai reikšti savo nuomonę dėl (duomenys neskelbtini), ar tai gresia sankcijomis ir rizikomis tiek tiesiogiai iš (duomenys neskelbtini). Įvertinus pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį turinį bei apklausose nurodytas aplinkybes, nustatyta, jog klausimas dėl pareiškėjo laisvos nuomonės raiškos dėl (duomenys neskelbtini) nebuvo keliamas. Šiuo atveju pažymėtina, jog nors tam, kad tinkamai atliktų tyrimą ir priimtų sprendimą dėl prašymo suteikti prieglobstį, Migracijos departamentas turi surinkti informaciją apie pareiškėjo kilmės valstybę, tai savaime nereiškia pareigos informaciją rinkti pareiškėjo norimais aspektais (ypač, jei tokių aspektų pareiškėjas prašyme dėl prieglobsčio suteikimo ir apklausose net nenurodė). Atmestini ir pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai, jog atsakovas turėjo ištirti ne tik galiojančius teisės aktus, bet ir jų taikymo būdą ir praktinį veikimą, nes tik tokiu būdu galima susidaryti pagrįstą ir objektyvų įsitikinimą apie reiškinius, su kuriais pareiškėjas susidurs kilmės valstybėje, nes nagrinėjamu atveju tyrimo objektas yra ne pareiškėjo kilmės valstybė, o konkrečiam asmeniui (pareiškėjui) šioje valstybėje kylanti individuali grėsmė. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai šiuo aspektu visiškai nesusiję su jo individualia situacija, nėra aišku, kaip ši informacija būtų reikšminga tinkamai įvertinti pareiškėjo persekiojimo baimę.

48. Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas neturi visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas kilmės valstybėje ((duomenys neskelbtini)), jo gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini) dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų (UTPĮ 86 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju apskritai nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjas turi visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamas tuo atveju, jei grįžtų į kilmės valstybę.

49. Teisėjų kolegija tais pačiais pagrindais pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjui papildomą apsaugą. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, jog pareiškėjas galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę, kad kilmės valstybėje jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas arba jis galėtų tokiu būdu būti baudžiamas. Taip pat nenustatyta, kad pareiškėjas galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę dėl egzekucijos ar mirties bausmės įvykdymo grėsmės kilmės valstybėje. Taigi, pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų UTPĮ 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Atsakovo surinkta kilmės valstybės informacija patvirtina, kad pareiškėjo kilmės valstybėje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė pareiškėjo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė jokių individualių aplinkybių, padidinančių riziką susidurti su kokia nors grėsme, taigi nėra jokio pagrindo abejoti, jog pareiškėjas neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

50. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys apie kilmės valstybę nagrinėjamu atveju buvo pakankami pareiškėjo prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti, dėl to atsakovas neturėjo pagrindo rinkti papildomus duomenis, analizuoti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytus informacijos šaltinius. Migracijos departamentas pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis įvertino racionaliai, visapusiškai ir objektyviai bei priėjo pagrįstas išvadas dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos pareiškėjui nesuteikimo. Nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo abejoti ESPA, kurios vienas iš tikslų yra informacijos apie kilmės valstybę rinkimas, 2021 m. gairių aktualumu, juolab, kad pats pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog remiasi tos pačios organizacijos ataskaita vokiečių kalba. Pareiškėjo atveju Migracijos departamentas išsamiai įvertino aktualią ESPA skelbiamą informaciją apie situaciją pareiškėjo kilmės valstybėje, vertinimas nurodytas skundžiamame Sprendime. Šių išvadų nepaneigia pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai. Pats Migracijos departamento Sprendimas priimtas nepažeidus jo priėmimo procedūrų, yra motyvuotas, neturi esminių trūkumų, dėl kurių turėtų būti panaikintas.

51. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas, tinkamai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal ABTĮ 56 straipsnyje nustatytas taisykles, nenukrypo nuo šio pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo M. A. A. A. Z. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Dainius Raižys